3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Užlieknėje: Gelžinių sodyboje — troba, klėtis, rūsys. Petkų sodyboje — troba, tvartas su
daržine, pirtis. Pakamanių sodyboje — troba, klėtis. Milieškos Leono sodyboje — troba, klėtis,
pertvarkyta į tvartą, rūsys. Sidabrienės sodyboje — troba, tvartas su daržine. Adelės Žilinskienės
sodyboje — troba. Eufemijos Rimkienės sodyboje — troba, tvartas su daržine, rūsys. Onos
Perminienės sodyboje — troba, tvartas su daržine. Monikos Raustienės sodyboje — troba,
tvartas su daržine, klėtis. Aldonos Batavičienės sodyboje — troba, tvartas, daržinė, klėtis. Pocių
sodyboje — troba, klėtis. Baltučių sodyboje — troba. Putramentienės sodyboje — troba, tvartas
su daržine. Martinkų sodyboje — klėtis, partempta iš Medžialenkės. Navickų sodyboje — klėtis,
partempta iš Medžialenkės. Barauskų sodyboje — klėtis, partempta iš Medžialenkės. Motuzų
sodyboje — pirtis, partempta iš Medžialenkės. Misevičienės sodyboje — troba.
Paventėje: Eugenijos Barauskienės sodyboje — troba, tvartas su daržine.
Lėlaičiuose: Irenos Čeprackienės sodyboje — troba, rūsys. Valerijos Gelžinienės sodyboje —
troba, tvartas su daržine, rūsys. Pranciškaus Vertelio sodyboje — troba, tvartas su daržine,
daržinė (kita). Onos Čiužienės sodyboje — troba, tvartas su daržine. Jadvygos Čiužienės
sodyboje — troba, tvartas su daržine. Jucių sodyboje — troba, tvartas su daržine. Barauskų
sodyboje — troba, tvartas su daržine, klėtis. Anelės Milieškienės sodyboje — troba, tvartas su
daržine, kita daržinė, klėtis, rūsys. Čepų sodyboje — troba, tvartas su daržine, klėtis, rūsys.
Reikia paminėti, kad pastatai, stovėję ir tarnavę daugiau kaip pusę amžiaus, dalinai yra
praradę savo pirmykštę išvaizdą: kai kurios trobos dažytos ir kitaip remontuotos, pastatų stogai
dengti šiferiu, tačiau nesunkiai galime atpažinti tradicinius žemaitiškus trobesius.
Kiekvienoje sodyboje būdavo po vieną ar du šulinius. Rentiniai iš medinių rąstų arba
akmeniniai, dabar — iš betoninių žiedų. Įtaisai vandeniui semti — svirtis arba velenas, kurie
mažai tėra pakitę. Kibirai buvo mediniai. Metaliniai atsirado tik po karo. Kolūkis įsirengė
centralizuotą vandentiekį, veikiantį iki šiol, tačiau daugelis dar naudojasi šuliniais.
Sodybos arba kiemai, sodai, daržai buvo aptveriami medinėmis tvoromis: žabų (žiogrinė),
statinėmis (vertikalių lentelių) ir gulsčių lentų. Naujosios sodybos gyvenvietėje pradėtos tverti
vielos tinklo tvoromis, karpomomis gyvatvorėmis. Atsiranda modernesnių, kombinuotų tvorų.
Senosios vienkiemių sodybos būdavo gausiai apsodintos medžiais. Jie teikė pavėsį, užuovėją
ir saugojo nuo gaisro (sutrukdydavo ugniai persimesti iš vieno pastato į kitą). Dauguma turėjo
vaismedžių ir vaiskrūmių sodus. Prie kiekvienos trobos pietinėje ar rytinėje pusėje įrengiami
gėlių darželiai, aptverti gražia tvorele. Kolūkio gyvenvietės sodybose dideliems medžiams
nebeliko vietos. Sodybos apželdinamos vaismedžiais, vaiskrūmiais ir kitais mažesniais augalais,
tokiais kaip tujos, sidabrinės eglės ir kiti spygliuočiai.
Ūkininkų vienkiemiuose būdavo kartais net po keletą prūdų. Jie atsirasdavo po statybų, nes iš
molio plūktiems pastatams reikėjo daug šios medžiagos. Prūduose buvo skalbiami drabužiai,
girdomi gyvuliai, laikomos antys, žąsys arba užveisiamos žuvys. Gyvenvietėje prūdams vietos
taip pat nebeliko.
Sodybos puošmena — medinis kryžius. Puošybai naudotas metalas. Daug Medžialenkės
kaimo kryžių buvo su vėjarodėmis (sparnuoto angelo profilio). Senieji kryžiai beveik išnyko
sovietmečiu kartu su senosiomis sodybomis. Po Atgimimo vėl pradėti statyti, dažniausiai
senosiose sodybvietėse, senose kapinėse.
Apšvietimui kaimiečiai naudojo žibalines lempas troboje ir liktarnas — nešiojamas žibalines
lempas — lauke. Žvakėmis iš avies taukų švietėsi vokiečių okupacijos metais, kai trūko žibalo.
Elektra į Užlieknę buvo atvesta 1963 m., vėliau ir į kitus kaimus. Iki 1965 m. įvesti telefonai į
tolimiausias kolūkio brigadas, vėliau ir kitur. Masinė telefonizacija prasidėjo apie 1980 metus.
Plastinina Bernarda. Senųjų Viekšnių paslaptys ir prisiminimai // Santarvė. — 2002. —
Rugs. 28: ir 3 nuotraukos. — Visas tekstas:
Viekšnių miestelis turi gilias istorines šaknis. Rašytiniuose šaltiniuose aptinkama, kad žmonės
šioje vietovėje gyveno jau IX a. Dabartiniai Viekšniai žinomi nuo XVI a. Tuo metu buvusį
Viekšnių dvarą ilgai valdė Sapiegų ir Gorskių giminės. 1792 metais karalius Stanislovas
Augustas suteikė Viekšniams privilegiją — Magdeburgo teises ir herbą su karūna bei trimis
šešiakampėmis žvaigždėmis.
152