3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Purvinienė M., Purvinas M. Miestelio dvasios ieškant: Senųjų Viekšnių architektūros
tyrimai // Liaudies kultūra. — 1993. — Nr. 3. — P. 34—37.
Banionis J. Viekšniai: Biržiškų kryžius // Nukentėję paminklai. — Vilnius, 1994. — P. 7.
Merkienė A. Stainės Lietuvoje: Realijos ir leksemos sąsaja (XVI—XX a.) // Lituanistica. —
1994. — Nr. 1 (17). — P. 7. — Tekste: „Arklidė su patalpa arklininkui buvo paplitusi daugelyje
Lietuvos vietų. Ji minima [...] 1773 08 13 Tryškių seniūnijos Pavirvyčio vaitystės, 1775 06 24
Viekšnių seniūnijos [...] inventoriuose.” Nurodytas archyvas: Lietuvos valstybinis istorijos
archyvas. F. SA. B. 3910. L. 2.
Aleksandravičiūtė-Navickienė Zofija. Laiko verpetai // Vienybė. — 1994. — Lapkr. 5, 9,
12. — Tekste:
„Mano gimtieji namai — senoji Viekšnių vaistinė — stovi kamputyje prie tuometinės erdvios
turgaus aikštės, į kurią žvaigždiniu būdu įsilieja net kelios gatvės. [...]. Visas judėjimas vyko per
miestelio centrą, kurio išplanavimas, beje, dabar bjauriai sugadintas, pagal nežinia kokių
architektų projektus vos ne viduryje aikštės įkišus maisto parduotuvės ir valgyklos pastatą, toliau
be jokios tvarkos buities pavilijoną, profesinės technikos mokyklos ir kitus pastatus.”
Kerys Bronius. Mūsų senieji „brokeriai” // Vienybė. — 1995. — Geg. 13. — Tekste: Smuklė
„Kalninė” Palnosų kaime. — Tekste:
Manoma, kad gerokai iki 1930 m. Palnosų kaime buvusioje karčemoje apsigyveno Jankelis
Byrka. Kai palnosiškis Juozas Samulevičius, būdamas 18 metų, 1930 m. tarnavo pas Jankelį
darbininku, Jankelis Palnosuose jau seniai gyvenęs. Toliau už geležinkelio turėjo 18 hektarų
žemės, apie 8 karves, du arklius. Rytiniame namo gale buvo parduotuvė su iškaba. Šeima
nedidelė — žmona ir duktė ar įdukra. Pats Jankelis, vienas ar su viekšniškiu padėjėju,
supirkinėdavo grūdus, kiaušinius, „skūreles” ir pardavinėdavo Mažeikiuose ar kitur. Pasakojama,
buvęs geras žydas, už darbą gerai mokėdavęs ir gerai maitindavęs.
Jonikienė Roma. Už vartų — istorija // Vienybė. — 1995. — Lapkr. 4. — Tekste:
Tautodailininkas iš Akmenės Stasys Adomaitis ėmėsi perpiešti, nufotografuoti metalinius
kryžius, vartus, taip pat ir Viekšnių senosiose kapinėse.
Rimdeikienė Aldona. Prano Mašioto fotografuotas koplytstulpis // Diena. — 1996. — Liep.
18. — P. 12. — Tekste:
„Tyrinėdama dailininko Adomo Varno (1879—1979) Lietuvos stogastulpių, koplytstulpių,
koplytėlių, kryžių negatyvų kolekciją, nuo 1982 m. saugomą M. K. Čiurlionio dailės muziejuje,
susidomėjau joje esančiais pedagogo, vaikų rašytojo Prano Mašioto (1863—1940) fotografuotų
paminklų negatyvais.
A. Varno kolekcijoje yra 4 paminklų negatyvai, ties kuriais nurodyta Pr. Mašioto autorystė.
Trys iš jų fotografuoti 1901—1902 m. Panevėžio apskrityje (smulkesnė metrika neužrašyta) ir
vienas 1913—1914 m. Viekšniuose, Mažeikių apskrityje. Gali būti, kad kolekcijoje yra ir
daugiau Pr. Mašioto fotografuotų paminklų, tačiau ties kitais rašytojo pavardė nenurodyta”. —
[Apie Prano Mašioto keliones po Lietuvą: Marija Urbšienė. Prie žibalinės lempos. — Vilnius,
1982].
Kynas A. Žemaitijos mažosios architektūros statinių geležinių viršūnių meniniai ypatumai //
Tautodailės metraštis: Žemaitija. — 1997. — Nr. 1. — P. 32, 39. — Tekste: Eksponatai iš Čekų,
Padvarių kaimų ir Viekšnių.
Juodpusis Apolinaras. Fotografija — regimoji atmintis (2) // Vienybė. — 1997. — Vas. 1. —
Tekste: „Štai Viekšnių valsčiaus pašto tarnautojai 1930-aisiais, Vytauto Didžiojo metais,
nusifotografavę prie savo įstaigos. Buvęs pašto pastatas pokario metais buvo rekonstruotas, čia
įrengti anuomet gana erdvūs kultūros namai, kur viekšniškiai ir atvežtinius spektaklius bei filmus
143