3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

nuoseklaus didelio darbo. Jį atlikti įmanoma tik surėmus pečius deputatams, darbo kolektyvams,
visuomeninėms organizacijoms. Savivaldybė ketina dalį avarinių namų ne griauti, o siūlyti
įsigyti gyventojams, kurie juos susiremontuotų. Bet kol nėra privatizacijos įstatymų, neaišku,
kaip elgsis kai kurie jų buvę savininkai. Matyt, kad ir patys gyventojai galėtų ir turėtų ką
pasiūlyti savivaldybei, aktyviau patys prisidėti, kad Viekšniai iš tikro būtų jaukūs, harmoningai
suderinantys senovę ir naujus epochos bruožus.
Purvinienė Marija, Purvinas Martynas. Viekšnių tyrimus užbaigus // Vienybė. — 1992. —
Kovo 28. — Visas tekstas:
Vasario 7 d. Viekšnių savivaldybei įteikėme darbą „Viekšnių istorinės dalies architektūrinio
paveldo tyrimai”.
Viekšniuose gimęs ir augęs E. Levitas niekaip negalėjo susitaikyti su seno miestelio
niokojimu sovietmečiu, kai įdomios tradicinės gyvenvietės vietoje dygo nykios socializmo
epochos statiniai. Ilgai buvo klibintos įvairių instancijų durys, kol galop sulaukta Lietuvos
atgimimo, kai praeitis jau nebebuvo koks baubas, kaip kad ankstesniaisiais dešimtmečiais. Tad
prisiminta, kad Viekšniai — ir nuostabios Biržiškų giminės tėviškė, ir šiaip praeityje garsėjusi
gyvenvietė.
Besiruošiant deramai paminėti žymiąją Biržiškų šeimą, kartu panorėta ir senojo miestelio
kultūros paveldą tiksliau apibūdinti, dar išlikusius senus statinius bei senovinio išplanavimo
žymes įvertinti. Tokio darbo svarbą suprato, ir jį perėmė Viekšnių šviesuoliai, visų pirma —
Biržiškų draugijos pirmininkė gydytoja A. Gurauskaitė. Ir miestelio savivaldybė, nelengvose
visuotinių pasikeitimų sąlygose atsidūrusi, galop pasiryžo užsakyti gyvenvietės senosios dalies
tyrimus. Tą darbą ir atlikome praėjusiais metais, padedant viekšniškiams.
Panašius darbus — senųjų pastatų bei gyvenviečių tyrimus — jau esame vykdę Trakuose ir
Rusnėje, Kaune ir Ukmergėje, Neringoje ir dar daugelyje kitų vietovių. Į Viekšnių tyrimus
„įsikinkėme” dar ir protėvių, kažkada gyvenusių Žemaitijoje, atminimą pagerbdami.
Susidomėjimą praeitimi skatino ir atsikūrusi Žemaičių bendrija, jos Kauno skyrius.
Beje, nelengvais laikais gyvenant, tūlas imasi prikaišioti, kad dideli pinigai, visokioms
kultūroms ir mokslams švaistomi. Tokius galima būtų nuraminti — Viekšnių tyrimams buvo
skirta beveik simboliška suma, nepadengusi ir techninių apiforminimo darbų vertės. Tad senąjį
miestelį tyrinėjome labdaros jausmo skatinami, norėdami padėti geriau pažinti Žemaitijos
kultūros paveldą.
Per vienerius metus atlikome nemažą darbą, Po ilgokų paruošiamųjų tyrimų parengėme
penketą nemenkų tomų, sutalpinusių beveik 600 didokų fotonuotraukų, 250 mašinraščio puslapių
aprašymo. Buvo nufotografuotas, apibūdintas bei įvertintas kiekvienas pastatas Viekšnių
istorinėje dalyje, atrenkant vertingus, pažymint netikusius statinius, gerai išsilaikiusias ir
reikšmingas vietas, sovietmečiu sudarkytus plotus. Toks nuodugnus Viekšnių architektūrinio
paveldo tyrimas atliktas pirmą kartą. Darbe buvo užfiksuotos nykstančiojo senovės palikimo
liekanos.
Per kelis sovietinės santvarkos dešimtmečius Viekšniai itin nukentėjo, nepateisinamai ten
buvo sunaikinta daug reikšmingų praeities žymių. Dėl daugelio priežasčių nuošalyje likusį
miestelį savaip niokojo ir projektuotojai bei statybininkai, Viekšnių istorinę dalį užgriozdinę
tipiniais pastatais.
Vertinome ir šiandieninę miestelio senosios dalies būklę, atrinkome vertingiausius ir
labiausiai saugotinus plotus. Parengėme siūlymus tos Viekšnių dalies tvarkymui bei vertingų
bruožų atgaivinimui. Norėtųsi tikėtis, kad praeities vertybės bei savitas Viekšnių kultūros
paveldas bus daugiau gerbiami ir geriau globojami. Tam galės padėti ir mūsų atlikti tyrimai.
Marija PURVINIENĖ. Architektė, Žemaičių bendrijos Kauno valdybos narė.
Martynas PURVINAS. Architektūros mokslų kandidatas.
Imbrienė Vilhelmina. Istorinį palikimą saugant // Vienybė. — 1992. — Gruod. 19. —
Tekste: „Vienas įdomesnių medinių statinių Viekšniuose” — namas Nr. 6. Valančiaus gatvėje.
142