3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Rozga Leopoldas. Reikia suremti pečius // Vienybė. — 1991. — Vas. 5: ir Viekšnių centro
nuotrauka. — Visas tekstas:
Savo istorine praeitimi ir kultūros tradicijomis Viekšniai lenkia kitus mūsų rajono miestelius,
žinomi visoje Lietuvoje. Tačiau ir jie socialistinei santvarkai yra atidavę sunkią ir alinančią
duoklę. Nuo pat pokario metų nebuvo vertinama miestelio urbanistinė struktūra, išvaizda, buvę
gyvenvietės ir rajono šeimininkai vis nerasdavo lėšų ir laiko tvarkyti gatvėms ir prižiūrėti
pastatams. Taip daug kas negrąžinamai prarasta arba sugadinta. Neradus laiku išeities, buvo
nualintas senosios gimnazijos pastatas, kurį, nesugalvojus kaip pritaikyti, nuspręsta nugriauti, ir
tai lengva ranka padaryta. Neleistinai sugadinta buvusi miestelio aikštė, buvęs Biržiškų šeimos
namas sugadintas rekonstruojant ir pristatant antrą aukštą. Norint jam grąžinti pirmykštę
išvaizdą, reikia ne tik pradėti nuo pamatų, bet ir iškeldinti ten gyvenančius žmones. Dar blogiau,
kad miestelyje šeimininkauja kelios žinybos, jų daugiabučiai namai statomi kur papuola ir gadina
jo išvaizdą. O kad yra gyvenvietės generalinis planas, regis, kurį laiką nė neprisiminta. Per
artimiausius keletą metų iškilo būtinumas nugriauti 12 avarinių medinių namų, jų gyventojams
perkelti numatyta pastatyti trejetą daugiabučių. Ir vėl statoma ne ten, kur tiktų, o kur patogiau.
Kaip išsaugoti miestelį? Kaip jį geriau tvarkyti ir puoselėti? Apie tai ir užvedė kalbą Biržiškų
draugijos nariai, pasikvietę į susitikimą gyvenvietės Tarybos ir viekšniškiams atstovaujančius
rajono Tarybos deputatus, įstaigų bei organizacijų vadovus.
Pokalbis, regis, savaime subrendo. Biržiškų draugija ėmėsi žygių rekonstruoti Biržiškų namą
ir jame įrengti žymiųjų mūsų kraštiečių muziejų, pastatyti jiems paminklą. Kraštiečiams iš
Kauno ir Respublikos, susisiekimo ministrui J. Biržiškiui padedant, į Viekšnius buvo atsiųsti
keletas architektų apžiūrėti miestelio ir parinkti paminklui vietą. Jų miestelio išvaizda taip pat
nenudžiugino. Besvarstant ir beieškant išeities, suabejota, ar tikrai būtina nugriauti visus
vadinamuosius avarinius namus, gal paskaičiuoti, kiek kainuotų juos išsaugoti?
Draugijos narių ir deputatų pokalbyje prieita prie išvados, kad būtina parengti naują miestelio
raidos generalinį planą, kurio ateityje privalu būtų kruopščiai paisyti. Viekšniškiai su pavydu
žvelgia į Akmenės miestą, kuris pastaraisiais metais buvo neblogai sutvarkytas, ir kelia klausimą
rajono savivaldybei, ar neatėjo laikas skirti lėšų Viekšnių centralizuotam tvarkymui.
Gyvenvietės savivaldybė, viršaitis S. Galkus ir be draugijos priminimų turi apsčiai rūpesčių.
Neaišku, ar bus lėšų užbaigti statomiems kultūros namams. Matyt, ir šiemet nepavyks pradėti
senosios vaistinės restauravimą, kurį užbaigus, čia būtų galima įrengti įdomų muziejų. Biržiškų
draugijos pirmininkė gydytoja A. Gurauskaitė išsiaiškino, kad žadėtosios ambulatorijos statybos
dokumentacija rajone laiku neparengta, vadinasi, jos statyba nusitęs mažiausiai trejetą metų, taigi
medikai privalės glaustis senajame A. Biržiškos sveikatos namų pastate, o jam būtinas remontas.
Pats laikas mąstyti, kam šis pastatas bus panaudojamas ateityje, ambulatorijai iš jo išsikėlus.
Miestelyje daug senų, priežiūros reikalingų žmonių, ryškėja būtinybė turėti parapijos arba
senelių namus — „špitolę”. Jau dabar tam galima būtų panaudoti, pritaikyti pastatą, kuriame šiuo
metu yra vaistinė, jo dalį suremontavus. Matyt, kad prisidėtų ir parapija.
Pasak gydytojos A. Gurauskaitės, reikia geriau panaudoti ir Caritas moterų gerus norus.
Vasarą jos paima vaikų namų auklėtinių, vaikai mielai važiuoja į Viekšnius — bet ir vėl: kur juos
apgyvendinti?
Štai tokį rūpesčių kamuolį ir pabandė išvynioti Biržiškų draugijos nariai ir deputatai bei
įstaigų vadovai.
Pasak gyvenvietės viršaičio S. Galkaus, daugelį problemų sukelia socialinė ir ekonominė
situacija. Gyvenvietė neturi gerų kanalizacijos tinklų, ribotas valymo įrengimų pajėgumas,
būtinai reikia naujų, jei mąstome apie gyvenvietės plėtimą. Kiekvienas norintis gauti sklypą
individualiai statybai stengiasi jį gauti kuo palankesnėje vietoje, arčiau vandentiekio, šildymo
tinklų, tuomet gyvenvietės architektūrinė išvaizda nė motais. Norint išsaugoti kai kuriuos senus
namus, reikėtų prarasti 20 butų naują namą, kuris suprojektuotas būtent toje vietoje.
Perspektyvinio statybos kvartalo nėra, o dabar į rajono socialinės raidos planą įtraukti tokius
kapitalinius dalykus gali būti sunkoka, nes lėšų trūks visoms ūkinėms ir socialinėms sferoms.
Gyvenvietės Tarybos pirmininkas J. Gaurylius, Žemės ūkio mokyklos direktorius
R. Norbutas, rajono statybos organizacijos pirmininkas K. Nacys, kiti pokalbio dalyviai teikė
savo pasiūlymus, dalijosi mintimis ir abejonėmis. Šių didelių norų realizavimas pareikalaus
141