3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Virkutis Leonas. Buvusio Viekšnių gimnazijos pirmosios abiturientų laidos abituriento,
vėliau Akmenės, Mažeikių ir Biržų rajonuose dirbusio lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju,
pedagogo — veterano atsiminimai apie Viekšnius 1934—1941 metais. — Biržai, 1987 02 10. —
Rankraštis // VVB. — [↑ Virkutis Leonas. Dienos, kurių neužmiršiu // Vienybė. — 1988. —
Rugpj. 4, 6, 9]. — Tekste:
Tada miestelio centre buvusi turgavietė ir dalis į ją sueinančių [...] gatvių buvo stambokais
akmenimis brukavotos, ir, kai kauštelėjęs stambesnis gaspadorius smarkiau sukirsdavo arkliams,
geležimi kaustyti tekiniai sukeldavo tokį trinksėjimą, nors ausis užsikimšk, o į šalis pasipildavo
iš po ratų žiežirbų spiečius. Viekšniai tais laikais buvo perdėm „mediniai”. Buvo vos keli
mūriniai pastatai: bažnyčia, cerkvė, malūnas ant Ventos ir keli nedideli namai gatvėse.
Progimnazija irgi veikė mediniame pastate, o pradinės mokyklos skyriai buvo išsimėtę po
miestelį nedideliuose privačiuose namuose. [...]. Per turgavietės vidurį tęsėsi neįmantrių būdų,
palapinių eilė — vadinamųjų bagamazų.
Lengvenaitė-Urbienė Amelija. Mano vaikystės Viekšniai // Vienybė. — 1987. — Kovo 31
(Ir nuotrauka: Viekšnių bažnyčios gaisras); Bal. 2. — Tekste: Viekšniai, mokyklos, mokytojai,
žmonės.
„Eidama į liaudinę, kasdien turėjau prošal praeiti pro didžiulį namą, kur tuo metu buvo
Viekšnių vidurinė mokykla. (Vėliau šitame name ilgą laiką buvo paštas, o dar vėliau — kultūros
namai. Deja, jų šiandien nebėra: anot viekšniškių — „Mūsų Kultūra sudegė”). Ir į patį namą, ir į
tos mokyklos mokinius žiūrėjau su didžiausia pagarba.”
Meilus E. Lietuvos miestų ir miestelių išsidėstymo raida (XVII a. antroje pusėje—XVIII a.) //
Urbanistika ir rajoninis planavimas: Lietuvos teritorijos apgyvendinimo raida. — Vilnius, 1988.
— Nr. 15. — P. 71.
Juodpusis Apolinaras. Kryžiai senosiose Viekšnių kapinėse // Vienybė. — 1989. — Rugpj.
5. — Tekste trys kryžių nuotraukos. Ir kryžiaus Jonui Šiuipiui.
Čiubrinskas V. Lietuvių valstiečių trobesių statybos apeigų struktūra ir funkcijos (XIX a.
II p.—XX a. pr.) // Lituanistica. — 1990. — Nr. 4. — P. 32, 39. — Tekste: „Netinka gyvenamąjį
trobesį statyti toje vietoje, kur anksčiau kada nors ėjo kelias: „Kelias — šventa vieta, juo kunigas
su Švenčiausiuoju važinėja”. Užrašyta Viekšniuose. Nurodytas archyvas: Istorijos instituto
Etnografijos skyriaus rankraštynas. Byla 836. Aprašas 4.
Gedvilas Algirdas. Viena po kitos // Vienybė. — 1990. — Rugs. 25: ir 2 kryžių nuotraukos.
— Tekste:
„Tik ką [...] muziejaus patalpose buvo eksponuojamas [...] A. Juodpusio teminis darbų
[nuotraukų] ciklas „Akmenė ir jos žmonės”. Šią ekspoziciją dabar pakeitė kita — pedagogo
V. Kontučio nuotraukų serija „Senųjų Viekšnių kapinių kryžiai”. [...]. Prieš keletą metų
Viekšniuose lankėsi [...] dailininkas grafikas A. Šakalys. Keletą valandų jis užtruko senosiose
kapinėse ir žavėjosi savitais senaisiais kryžiais, daugelio jų ornamentus užfiksavo savo eskizų
albume.”
Purvinienė M., Purvinas M. Viekšnių istorinės dalies architektūrinio paveldo tyrimai. —
Kaunas: Lietuvos Mokslininkų sąjunga; Kauno Žemaičių bendrija, 1991. — T. 1. — Rankraštis
// VVB. — Tekste: Bendroji dalis. Viekšnių fotopanorama. Grafinė medžiaga. Turinys: Įvadas.
Viekšnių tyrimo problemos. Viekšniai XIX a. planuose. Viekšniai pokario metais. 1975 m.
Viekšnių išplanavimo projektas. Reali Viekšnių ugdymo praktika. Bendri Viekšnių vaizdai.
Viekšnių fotopanoramos. Viekšnių istorinės dalies vertybės. Viekšnių pastatų vertinimo
principai. Vertingi pastatai ir teritorijos. Agresyvūs pastatai ir suniokoti plotai. Būtini statybiniai
apribojimai. Siūlymai Viekšnių centrui tvarkyti. Išvados.
139