3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

„Po 1920 metų per turgavietės vidurį buvo pristatyta mūrinių namelių, kuriuose buvo maisto
prekių krautuvės, arbatinės. Aplinkui tas krautuves savo prekes ant bruko išsidėstydavo Viekšnių
miestelio puodininkai.”
Orvydas P. Senosios karčemos jaunystė: [Kalninės] // Vienybė. — 1975. — Geg. 20. —
Tekste: „Maždaug XIX amžiaus viduryje Santeklių dvaro savininkų statyta karčema, kuri dar
baudžiavos laikais svetingai priimdavo kiekvieną pakeleivį. Šiame pastate vėliau buvo
parduotuvė, kuri veikė iki pat Didžiojo Tėvynės karo pradžios.”
Urbienė Amelija. Etnografiniai aprašai: Aplankas Nr. 5 // VVB, VM. — Tekste: 1975 metų
aprašai: Kaip suplūkti molinę aslą. Duobos pečius. 1977 metų aprašai: Žalių plytų gamyba ir
naudojimas. Duonkepis pečius.
Urbienė Amelija. Etnografiniai aprašai: Aplankas Nr. 6 // VVB, VM. — Tekste: 1977 metų
aprašai: Kaip trobą puošė šventėms. Kaip pasitaisė trobą ir priėmė svečius per veselę. Statybos
papročiai. Kaip žmonės slėpė savo turtą karo metu. Slėptuvės karo metu.
Simanauskaitė R., Visockaitė R. Viekšnių — Papilės architektūriniai paminklai: [Mokslinis
darbas]. — Šiauliai, Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto pirminė kraštotyros organizacija,
1977. — 48 p. — Žinios aprašui: Iš kitų leidinių.
Urbienė Amelija. Etnografiniai aprašai: Aplankas Nr. 7 // VVB, VM. — Tekste: 1979 metų
aprašas: Patalpų apšvietimas. 1980 metų aprašas: Kaip ir kur pasirinko vietą namui statyti.
Santeklių karčema: Klausiate — atsakome // Vienybė. — 1980. — Kovo 27. — Visas
tekstas:
„1975 metais „Vienybėje” skaitėme straipsnį „Senosios karčemos jaunystė”, kuriame buvo
rašoma, jog „Raudonosios vėliavos” kolūkio teritorijoje esanti sena karčema bus restauruojama,
jog čia įsikurs valgykla, svetainė, viešbutėlis.
Praėjo keletas metų, tačiau ji nerestauruojama. Ar bus ši karčema restauruota?”, — klausia
Klyšių kaimo gyventojas K. Gricius.
Atsakyti paprašėme rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko
pavaduotoją S. Nagį.
1975-aisiais metais Santeklių karčemą buvo numatyta restauruoti, tačiau paminklų apsaugos
specialistų patarimu šį vietinės reikšmės architektūrinį paminklą nutarta restauruoti, perkėlus jį į
Papilę. Tam pritarė Lietuvos TSR Kultūros ministerija. Papilės paukštininkystės tarybinis ūkis
užsakė projektinę dokumentaciją. Ją ruošia Paminklų konservavimo institutas.
Po to, kai projektas bus baigtas, prašysime Klaipėdos restauracines dirbtuves pradėti
karčemos atnaujinimo darbus.
Urbienė Amelija. Jonas Glodenis — kalvis ir dievadirbys: 1982 metų aprašas // Urbienė
Amelija. Aprašai, parašyti įvairių asmenų prašymu apie Viekšnius, apie save ir apie savo darbą:
Aplankas // VVB, VM. — Tekste:
Jonas Glodenis (1868—1943), kaip ir jo tėvas Baltramiejus, gimė, užaugo ir visą amžių
nugyveno Kegrių kaime. Jonas Glodenis buvo kalvis, turėjo savo kalvę. Dienomis dirbdavo
kalvėje, o drožinėdavo poilsio metu arba naktimis. Dirbo jis šventuosius, kryžius, koplytėles. Jo
darbų daug buvo pristatinėta Kegrių kaimo kapeliuose. „Visi Kegrių kapeliai yra Glodenio
fundacija”. Jono Glodenio darbų yra ir Kairiškių kapeliuose. Jo darbo kryžiai dideli, kryžmos
apvalios. Pasakojo duktė Emilija Lukošienė, g. 1921 m.
Urbienė Amelija. Etnografiniai aprašai ir tautosaka: Aplankas // VVB, VM. — Tekste: 1985
metų aprašai: Vasarinė virtuvė kaime (Tadeušas ir Ona Šiauliai, gavę 8 hektarus žemės iš
Grybauskienės dvaro Gyvolių kaime, apie 1927 metus pasistatė ir vasarinę virtuvę). Namų
statybos meistras.
137