3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

A. Varno kolekcijoje yra 4 paminklų negatyvai, ties kuriais nurodyta Pr. Mašioto autorystė.
Trys iš jų fotografuoti 1901—1902 m. Panevėžio apskrityje (smulkesnė metrika neužrašyta) ir
vienas 1913—1914 m. Viekšniuose, Mažeikių apskrityje. Gali būti, kad kolekcijoje yra ir
daugiau Pr. Mašioto fotografuotų paminklų, tačiau ties kitais rašytojo pavardė nenurodyta”. —
[Apie Prano Mašioto keliones po Lietuvą: Marija Urbšienė. Prie žibalinės lempos. — Vilnius,
1982].
Kynas A. Žemaitijos mažosios architektūros statinių geležinių viršūnių meniniai ypatumai //
Tautodailės metraštis: Žemaitija. — 1997. — Nr. 1. — P. 32, 39. — Tekste: Eksponatai iš Čekų,
Padvarių kaimų ir Viekšnių.
Aleksandravičiūtė-Navickienė Zofija. Taip puošė Viekšnius // Vienybė. — 1998. — Kovo
24: ir nuotrauka. — Tekste:
„Viename šio darželio gale vietos meistrai pagamino šv. Mergelės statulą, o kitame pagal
skulptoriaus B. Pundziaus projektą pastatė paminklą kunigaikščiui Vytautui. Abu paminklus
pašventino iš Telšių kurijos atvykęs prelatas Narijauskas. Kai kurie viekšniškiai man yra
pasakoję, kad gėlyno viduryje dar stovėjęs ir geležinis vilkas, bet aš jo neprisimenu. Jo buvimą
ginčijo ir daugelis mano pažįstamų, tad šio fakto negaliu patvirtinti. Reikia džiaugtis, kad
paminklas Vytautui Didžiajam per karą ir okupaciją išliko iki mūsų dienų.” — [Yra išlikusi
geležinio vilko nuotrauka].
Triaušys Darius. Viekšnių senosios kapinės. — Viekšniai. — 1998. — Rankraštis. — Tekste:
Kapinių plotas 2,8 ha. Lietuvių, katalikų dalis — 2,15 ha. Rusų dalis — 0,65 ha.
Lietuvių, katalikų kapinėse:
1. Metaliniai kalti ir lieti kryžiai 146
2. Senieji akmeniniai ir mūriniai kryžiai 389
3. Akmeniniai kalti kryžiai 16
4. Mediniai kryžiai 30
5. Antkapiai 591
6. Skulptūros 14
7. Koplyčios 5
8. Šiuolaikiniai akmeniniai paminklai 177
Rusų senosiose kapinėse:
1. Metaliniai kalti ir lieti kryžiai 34
2. Senieji akmeniniai ir mūriniai kryžiai 126
3. Akmeniniai kalti kryžiai 2
4. Mediniai kryžiai 7
5. Antkapiai 65
6. Šiuolaikiniai akmeniniai paminklai 26
Rozga Leopoldas. Savamokslio talento žvilgėjimas: Vardai iš krašto enciklopedijos: [Jonas
Glodenis] // Vienybė. — 2000. — Geg. 4: ir J. Glodenio nuotrauka. — Tekste:
„Gimė jis Kegriuose tolimais 1868 metais, čia pragyveno jam Aukščiausiojo skirtus 75 metus
ir pasimirė 1943-iaisiais, palikdamas sūnų ir dukterį. Jonas Glodenis matyt iš savo tėvo buvo
paveldėjęs sodybą, kažin kiek miško, o sodyboje buvo įsirengęs kalvę — savo verslo ir
pragyvenimo priemonę. Jis buvo nagingas ir savo darbą puikiai išmanantis kalvis. [...]. Per dienų
dienas Jonas Glodenis sukdavosi savo kalvėje, ir tik poilsio bei nakties valandas atiduodavo
kitam savo pomėgiui — dievdirbystei, per kurią iki šiol yra atmenamas ir minimas. [...]. Išliko
bene vienintelė kaimo menininko fotografija, kurią 1925 ar 1926 metais padarė klierikas
Liauksminas.” — Visas tekstas:
Senas ir erdvus Kegrių kaimas plačiai pabiręs kairiajame Virvytės krante. Net ir dabar, po visų
melioracijų ir vienkiemių griūties, po pokario trėmimų ir dabar kaimą nusiaubusios bedarbystės
127