3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

23). I. Vaškevičiūtė paskelbė straipsnių, nagrinėjančių laidosenos ypatumus, itin retus radinius,
ginklus ir kt. (Vaškevičiūtė I. Kuršių kapai žiemgalių kapinyne // Lietuvos TSR mokslų
akademijos darbai, serija A. T. 4(109). Vilnius, 1989, p. 55–67; Vaškevičiūtė I. IV–XI a. įvijiniai
apgalviai // Lietuvos archeologija. T. 8. Vilnius, 1992, p. 128–134; Vaškevičiūtė I. XVI–XVII a.
Pavirvytės-Gudų kapinyno (Akmenės r.) kapai // Lietuvos archeologija. T. 11. Vilnius, 1995,
p. 317–329; Vaškevičiūtė I. Moterų liejikių kapai žiemgalių kapinynuose // Iš baltų kultūros
istorijos. Vilnius, 2000, p. 91–98; Vaškevičiūtė I. Etnokultūrinė žiemgalių sritis // Lietuvos
archeologija. T. 20. Vilnius, 2000, p. 141–157; Vaškevičiūtė I. Rozetiniai smeigtukai // Istorija
XLIII. Vilnius, 2000, p. 25–27; Vaškevičiūtė I. Svarstyklės ir svarstyklių dėžutės Pietinėje
Žiemgaloje // Lietuvos archeologija. T. 21. Vilnius, 2001, p. 275–282; Vaškevičiūtė I.
Laidosenos ypatumai vakarų Žiemgaloje (Pavirvytės kapinyno duomenimis) // Lietuvos
archeologija. T. 26. Vilnius, 2004, p. 29–46; Vaškevičiūtė I. Žiemgaliai V–XII amžiuje. Vilnius,
2004; Vaškevičiūtė I. Pavirvytės bendruomenės karių ginkluotė ir jos atspindžiai laidojimo
papročiuose // Lietuvos archeologija. T. 28. Vilnius, 2005, p. 97–114; Vaškevičiūtė I. Ginklai
žiemgalių moterų kapuose // Žiemgala, 2006, Nr. 2, p. 12–15).
Pavirvytės kapinynas buvo tiriamas šešerius metus. Ji surado Mažeikių muziejaus archeologė
Adelė Cholodinskienė, o 1976 metais tuometinės Mokslinės metodinės tarybos archeologai
nustatė paminklo ribas ir 1977 m. įrašė jį į Nekilnojamųjų kultūros paminklų sąrašą.
Radiniai iš šio kapinyno žinomi gerokai anksčiau nei „įpaminklintas“ pats kapinynas. Apie
radinius iš Pavirvytės kaimo yra užsiminęs P. Tarasenka (Tarasenka P. Lietuvos archeologijos
medžiaga. Kaunas, 1928, p. 209). Jis mini čia rastą „senovišką kalaviją“ (saugojimo vieta
VDKM inv. 909). Tačiau nurodo jo radimo vietą Šiaulių apskritį, Tryškių valsčių. Deja, čia
žinomi du panašaus pavadinimo kaimai: Pavirvytės (Viekšnių apyl.) ir Pavirvyčio, esantis dab.
Telšių rajone. Tiksliai nustatyti, apie kurį kaimą kalbama, sunkina ir ta aplinkybė, jog ir
pastarajame kaime taip pat žinomas senkapis.
1978 metais išleistame archeologijos atlase Pavirvytės kapinynas pažymėtas Gudų vardu
(Nr. 194) (Lietuvos TSR archeologijos atlasas. Kn. III. Vilnius, 1977, p. 44). Tai tas pats
kapinynas. Rašoma, jog jis yra Akmenės rajone (pagal dab. administracinį suskirstymą
Mažeikių r.), Viekšnių apylinkėje. Pažymima, jog apie 1965 metus prie Gudų ir Svirkončių
kaimų ribos kasant žvyrą į Viekšnių vidurinę mokyklą pateko keletas dirbinių, kurie vėliau (apie
1971 metus) buvo perduoti Nacionaliniam muziejui (LNM AR 510:1:13). 1977 m. „Žemaitės“
kolūkis netoli senkapio, o kaip atrodo dabar, jo pietinėje dalyje, pradėjo eksploatuoti žvyro
karjerą. Tais pačiais metais Mažeikių muziejus ėmėsi tyrinėti šį paminklą. Darbams vadovavo
šio muziejaus direktorė Adelė Cholodinskienė, jai talkino Panevėžio kraštotyros muziejaus
skyriaus vedėja Alfreda Striaukaitė. Tyrimams pasirinkta aukščiausia kalvelės dalis, kuri buvo
labiausiai apardyta, iškasinėta įrengiant bulviarūsius. Iškastas 700 m 2 plotas. Tyrimų metu
nustatyta, jog kapinynas yra į P nuo minėtos kalvelės, o kalvelėje palaidojimų neaptikta
(Cholodinska A. Pavirvytės, Akmenės r., senkapio 1977 m. kasinėjimų ataskaita. LIIR, f. 1,
Nr. 600; Cholodinska A., Striaukaitė A. Pavirvytės-Gudų (Akmenės r.) senkapio tyrinėjimai
1977 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje (toliau ATL ir metai) 1976–1977 metais.
Vilnius, 1978, p. 174–181). Tyrimai tęsti 1978 m. (Cholodinskienė A. Pavirvytės, Akmenės r.,
senkapio 1978 m. kasinėjimų ataskaita. LIIR, f. 1, Nr. 683). Buvo tiriama PR kapinyno dalis,
iškastas 690 m 2 plotas. 1979 m. Mažeikių muziejus tęsė tyrimus ŠR kapinyno dalyje, ištyrė dar
330 m 2 plotą (Cholodinskienė A. Pavirvytės-Gudų, Akmenės r., senkapio 1979 m. kasinėjimų
ataskaita. LIIR, f. 1, Nr. 792; Cholodinskienė A. Pavirvytės-Gudų (Akmenės r.) senkapio
tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. Vilnius, 1980, p. 95–97). Po metų
pertraukos, 1981 m. Mažeikių muziejus atnaujino tiriamuosius darbus Pavirvytės kapinyne.
Buvo dirbama ŠR ir PR kalvelės dalyse. Iškastas apie 370 m 2 plotas (ataskaitoje ištirtas plotas
nenurodytas, todėl jį teko apskaičiuoti pagal kastas perkasas) (Cholodinskienė A. Pavirvytės-
Gudų kapinyno, Akmenės r., Viekšnių apyl., tyrinėjimai 1981 metais. LIIR, f. 1, Nr. 1722). 1982
metais kapinyno teritorijoje nelegaliai kasinėjimus vykdė „kraštotyrininkai“. Tačiau nei kas
jiems vadovavo, nei kur jie kasė, nei kur padėjo radinius, išsiaiškinti nepavyko. 1983 m. tyrimus
paminkle tęsė Lietuvos istorijos institutas, tyrimams vadovavo Ilona Vaškevičiūtė
(Vaškevičiūtė I. Pavirvytės-Gudų kapinyno, Akmenės r., Viekšnių apyl., tyrinėjimai 1983
106