3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

patys ietigaliai su aiškiomis briaunomis per vidurį, bei turi aiškius perėjimus iš plunksnos į
įmovą ar įtvarą ( k. Nr. 27, 63, 65, 71, 81, 89, 100, 117, 145). Kapuose rasti ir po tris — k. 89,
117, ir po vieną — k. Nr. 100, 145, ir po du. Sulaužytas ietigalis rastas tik k. 145. Pastarasis
rastas kape kartu su sulankstytu kalaviju. Kapuose ietigaliai rasti ir paguldyti tarytum vienoje ar
kitoje „galvos” pusėje, ir vienoje krūvoje su kitomis įkapėmis, ir įsmeigti į kapo duobės dugną.
Priklausomai nuo to, kokios grupės kape jie rasti.
Antkaklių rasta kapuose Nr. 77 ir 89. Kapo Nr. 89 antkaklė žalvarinė vytinė kilpiniais galais,
su užmauta įvija ant lankelio. Pagal įkapes tai vyro kapas.
Segių rasta 9 kapuose 21 vienetas. Visos jos pasaginės. K. Nr. 78 — cilindriniais galais, k. Nr.
27, 46, 65, 77 ir 145 aguoniniais galais, k. Nr. 65, 77, 81 — daugiakampiais, k. Nr. 46 —
gyvūniniais, o k. Nr. 61 ir 111 storėjančiais galais. Pastarosios datuojamos vėlesniu periodu, nei
kitų kapų pasaginės segės.
Smeigtukai rasti tik keturiuose kapuose (46, 60, 61, 65). Tik k. Nr. 65 rastieji žalvariniai,
kryžiniai, puošnūs, būdingi žiemgalėms ir įdėti į kapą vyrui. Smeigtukai nepabuvoję ugnyje.
Kituose kapuose rastieji — geležiniai.
Trijuose kapuose rasti karoliai (46, 53, 61). Jie stikliniai apsilydę. K. Nr. 46 matyt buvusi
kaklo apvara, kurią sudarė žalvarinės įvijos ir žalio stiklo karoliai.
Kapai moterų (bent jau 46 ir 61).
Apyrankių būta keturiuose kapuose (k. Nr. 46, 87, 89, 145). Tik apyrankė iš k. Nr. 46
apdegusi.
Žiedų rasta devyniuose kapuose. Jie įvijiniai (57, 61, 65, 145) ir pastorinta priekine dalimi
(k. Nr. 61, 71, 72, 77, 111). Šie žiedai yra datuojami kiek vėlesniu periodu nei dauguma kitų
dirbinių t. y. ne ankstesniu nei XII a. o datuojami net iki XIV a. imtinai.
Kitos įkapės — tai diržų dalys, žąslai, šukutės, verpstukai, ylos, vedega — pavieniai dirbiniai
rasti degintiniuose kapuose.
Kalbant apie Pavirvytės kapinyno laidoseną, dar reikėtų atskirai aptarti tris palaidojimus —
Nr. 63, 65 ir 117, kuriuose ginklai ir kai kurie darbo įrankiai (vedega) rasti įsmeigti į žemę.
K. Nr. 63 ir 117 ginklai rasti įsmeigti duobės krašte, k. Nr. 65 — įsmeigti duobės viduryje ir
„apdengti” šalmu. Šiuos kapus kai kurie tyrinėtojai traktuoja kenotafais [kenotafas — simbolinis
kapas, kuriame nėra palaikų, pavyzdžiui, nuskendusio jūreivio].
Apibendrinant visą tai, kas pasakyta, galime teigti, jog kuršių artumas nedarė esminės įtakos
žiemgalių dvasinei kultūrai, nekeitė ir neįtakojo čia vyravusios inhumacijos tradicijos, neskatino
žiemgalių pereiti prie kito, jiems svetimo laidojimo būdo. Degintiniai kapai šiame kapinyne
byloja, jog į žiemgalių bendruomenę po truputį skverbėsi kuršiai. Skverbimasis buvęs taikus (tą
rodo degintinių kapų vieta kapinyne). Be to pastebėta, kad dauguma degintinių kapų — vyrų
kapai. Matyt, pastarieji, verčiami vienų ar kitų priežasčių, kūrėsi tarp žiemgalių.
Šiuo požiūriu Pavirvytės kapinynas nėra kokia tai išimtis. Valstybės kūrimosi išvakarėse vyko
genčių konsolidacijos procesas, kurio atspindžių galime rasti visuose kapinynuose, įsikūrusiuose
genčių paribiuose. Toks būtų kuršių paliktas Bandužių kapinynas, kur jaučiama skalvių kultūrinė
įtaka, žiemgališkas Šukionių kapinynas, kur jaučiama aukštaičių kultūrinė įtaka, Rubas Rūsišų
kapinynas Vakarų Žiemgaloje, kur jaučiamas kuršių artumas ir, be jokios abejonės, Pavirvytės
kapinynas, kur jaučiama kuršių kultūrinė įtaka.
Vaškevičiūtė Ilona, Cholodinskienė Adelė. Pavirvytės kapinynas (X–XIII amžiai). —
Vilnius: Diemedžio leidykla, 2008. — 199, [1] p.: iliustr. — Bibliogr.: P. 159–162. — Santr.
angl.: P. 163–172. — Tiražas 400 egz. — ISBN 978-9986-23-145-5 // Kopijuota iš interneto
[http://www.istorija.lt/html/vaskeviciute2008.html]. — Tekste:
Knyga skirta vėlyvojo geležies amžiaus žiemgalių bendruomenės palikto laidojimo paminklo
– Pavirvytės kapinyno analizei. Pavirvytės kapinynas vienas žinomiausių archeologijos paminklų
baltų žemėse. Didelis ištirtų kapų skaičius, radinių gausa ir jų įvairovė suteikė šiam paminklui
neeilinę svarbą. Šalia žiemgaliams būdingų griautinių kapų aptikti ir degintiniai kapai su tik
kuršiams būdingomis Įkapėmis. Lietuvos valstybės kūrimosi išvakarėse, prie Ventos ir Virvytės
santakos gyveno brandi žiemgalių bendruomenė, sukūrusi aukštą kultūrą, o jos kasdieniams
poreikiams tenkinti buvo reikalingi ne tik įprasti, bet ir prabangos daiktai.
104