3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Vyrai puošėsi įvijinėmis ir juostinėmis apyrankėmis. Tik k. Nr. 22 rasta masyvi apyrankė, kuri
nėra būdinga žiemgaliams.
Tiriant Pavirvytės kapinyną pastebėta, jog čia, kaip niekur kitur Žiemgaloje, rasta daug
mirusiųjų, palaidotų su diržais. Kituose žiemgalių kapinynuose tokių palaidotųjų esti tik 2-3%.
Pavirvytės kapinyne šis procentas siekia net 26. Diržai buvę odiniai, dažnai puošti žalvario
apkaliukais.
Taigi, apžvelgus kapinyno laidoseną ir įkapes bei jų dėjimo tvarką, atsakingai galime
pareikšti, jog Pavirvytės kapinyną paliko IX—XII a. čia gyvenusi žiemgalių bendruomenė, į
kurios dvasinės ir materialinės kultūros tradicijas po truputį skverbėsi kaimynų kuršių papročiai.
Kuršių kapinynai, o tuo pačiu ir gyvenvietės nutolusios nuo Pavirvytės ne toliau kaip per
25-30 km. Be abejo, čia gyvenę žmonės buvo tarpusavyje susiję įvairiais ūkiniais-prekybiniais
ryšiais. Toks jų artumas negalėjo neatsispindėti žiemgalių kultūroje, tradicijose, papročiuose. Tai
akivaizdžiai rodo žiemgalių perimti iš kaimynų kuršių kai kurie buitiniai daiktai, papuošalai,
kostiumo detalės. Įdomu pažymėti, kad jų gausiau žiemgalių vyrų kapuose. Iš visų griautinių
kapų išsiskiria kapas Nr. 22, kuriame palaidotas vyras su žiemgaliams nebūdingomis įkapėmis
— dalgiu, lankine plokščia aguonine sege, dviem masyviomis apyrankėm. Tačiau pastarasis
vyras turi ir platųjį kovos peilį-kalaviją, padėtą tik žiemgaliams būdingu papročiu. Šis kapas,
matyt, tipiškiausias dviejų kultūrinių tradicijų tarpusavio „sugyvenimo” pavyzdys.
Degintinių kapų laidosena ir įkapės
Degintiniai kapai sudaro tik 22% visų palaidojimų. Jie neužėmė atskiros kapinyno dalies, o
yra „išsimėtę” tarp griautinių kapų. Tai rodo, jog bendruomenė buvusi vieninga. Tačiau
laidojimo paprotys ir įkapės rodo, jog kremacijos papročiu turėtų būti palaidoti ne tos pačios
genties mirusieji. Griautiniai kapai be jokios abejonės priklauso žiemgaliams, o degintiniai —
kuršiams. Visus degintinius kapus pagal jų formą ir konstrukciją galima išskirti net į 4 grupes.
I. Pirmai grupei priskiriami kapai, kurių duobės kastos tarsi griautiniams kapams, o degėsiai ir
perdegę kauliukai išbarstyti po visą duobės plotą. Įkapės išdėliotos tarsi griautiniame kape.
(K. Nr. 57, 60, 63, 71, 72, 81, 87, 97, 101, 102).
II. Antrai grupei priskiriami kapai, kuriems duobės kastos tarsi griautiniams kapams
220x80—140x70, o degintiniai kauliukai, degėsiai ir įkapės koncentruojasi vienoje kurioje tai
tos duobės dalyje — centre ar viename iš duobės galų. Tos duobutės nedidelės, 50x50, 50x30 cm
dydžio, apskritos ir gerai išsiskiria iš bendros kapo duobės. (K. Nr. 46, 49, 100, 111). Įkapės
sudėtos tarp sudegintų kauliukų.
III. Trečiai grupei priskiriami kapai kurių duobutės apskritos 40—70 cm skersmens, apie
50—60 cm gylio. Tokio kapo dugne, arba per visą duobės gylį, išsidėsčiusios daugiau ar mažiau
apdegusios įkapės, angliukai ir degėsiai. (K. Nr. 53, 58, 59, 77, 78, 145).
IV. Ketvirtai grupei priskiriami kapai kuriems kastos apskritos duobės iki 200 cm skersmens.
Duobėse deg. kauliukai, pelenai ir įkapės išbarstyti visame plote. Dviejų kapų (Nr. 126, 127)
duobės išgrįstos nedideliais 3x3 cm gylio akmenukais. (K. Nr. 27, 65, 89, 107, 126, 127). Įkapės
išdėliotos arba visame kapo plote, arba atskirose jos dalyse.
Kuršių kapams kaip tik būdinga tai, jog nėra nusistovėjusios vieningos kapo įrengimo tvarkos.
Taigi, Pavirvytės kapinyno kapai savo įranga yra identiški kitų kuršių kapinynų kapams. Tas pats
pasakytina ir apie įkapes — dalis rastų įkapių sulaužytos. Čia atspindėta kuršių tradicija mirus
šeimininkui „numarinti” jo daiktus. Pavirvytės kapinyne labai aiškiai matosi deginimo papročio
laipsniško įsigalėjimo tradicijos, kaip nuo duobių, būdingų griautiniams kapams, pereinama prie
apvalių duobių kasimo.
Nepaisant to, kad degintinių kapų įranga įvairuoja, tačiau jose rastos įkapės identiškos ir
gerokai skiriasi nuo griautiniuose kapuose randamų — tai ir kalavijai, ir kirviai, ir ietigaliai su
užbarztomis. Papuošalai rasti degintiniuose kapuose taipgi skiriasi nuo griautiniuose rastųjų. Jie
taipgi nebūdingi žiemgaliams, o dalis įkapių datuotos žymiai vėlesniu laikotarpiu.
Tik degintiniuose kapuose rasti kalavijai (k. Nr. 27, 65, 102, 111, 145). Vienintelis šiame
kapinyne rastas šalmas, taip pat buvo degintiniame kape (Nr. 65). Pentiniai plačiaašmeniai
kirviai aptikti taip pat tik degintiniuose kapuose (Nr. 63, 71, 81, 102). Ietigaliai, kaip minėta,
skirtingi nei rasti griautiniuose kapuose. Čia jie ir su užbarztomis, gausiau rasta įtveriamųjų ir
103