3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Antkaklės ramentiniais galais rastos dvi (k. Nr. 17 ir 25). Abu kapai moterų, datuoti ne
ankstesniu, nei X a.
Antkaklės apvaliais pastorintais galais rastos dvi. (k. Nr. 6 ir atsitikt. Nr. 159). Jų galai
prasikeičia ir visai prie lankelio galų suplonėja. Rasta turtingame moters kape (Nr. 6), datuotame
XI a.
Antkaklės užkeistais keturkampiais galais rastos dvi (k. 10 ir 68). Antkaklių lankelis vytas.
Šiame kapinyne rastos X amžiumi datuotose kapuose.
Kapinyno teritorijoje dar rasti dviejų antkaklių menki fragmentai (Nr. 651 ir 777). Viena jų —
sidabrinė.
Kaklo papuošalas, rastas k. Nr. 40, padarytas iš 7 cm ilgio gelež. suvytų strypelių,
užsibaigiančių kilpelėmis. Į vieną iš strypelio kilpelių buvo įkabintas W raidės formos kabutis.
Kapas smarkiai apardytas. Analogiško papuošalo fragmentas rastas ir deg. kape Nr. 46.
Karolių vėriniai ir karoliai. Karolių vėrinių (vėrinys, karolių, suvertų ant siūlo ar kitos
lanksčios medžiagos — virvutės, vielutės ir t. t., virtinė) rasta k. Nr. 25, 123, 138, 142, 143 bei
k. Nr. 22, pastarasis suvertas iš kauri [hindi kalba „kauri” — toks moliuskas, jų kriauklelės
atstodavo pinigus] kriauklelių. Atsitiktinai kapinyno teritorijoje rastas dar vienas 26 karoliukų
vėrinys (Nr. 561). Taigi, su vėriniais palaidotos tik 6 moterys.
Pavienių karolių (kartais vienas kartais du) rasta 19-oje kapų — 21 vienetas. Vėriniai sudaryti
arba iš vienodų, dažniausiai mėlyno stiklo karolių (k. Nr. 138, 142 ir atsitikt.), arba būna mišrūs,
kuriuos sudaro įvairių formų žalvario ir stiklo karoliai (k. Nr. 123 ir 143), arba sudaryti vien iš
žalvario karoliukų (k. Nr.25).
Ypač puošnus vėrinys rastas k. Nr 138. Čia be daugybės kitų įkapių mirusiosios kaklą puošė
68-ių tamsiai mėlyno stiklo rantytų karolių vėrinys.
Mėlynų rantytų stiklo karoliukų vėrinys rastas ir mažo vaiko, greičiausiai mergaitės, kapelyje
Nr. 142. Vėrinuką sudarė tik trys karoliukai ir galbūt žalv. kriaušės formos žvangutis. Kitas
mėlyno stiklo karolių vėrinys rastas atsitiktinai. Jį sudarė 26 karoliai. Vėriniai, rasti kapuose
Nr. 123 ir 143, sudaryti iš žalvario, gintaro ir mėlyno stiklo karolių.
Toks mažas palaidotųjų su vėriniais skaičius rodo, jog žiemgalių bendruomenėms šis
papuošalas nėra būdingas.
Rasta gintaro karolių. Jų — 27 vienetai k. Nr. 2, 6, 24 (2), 29, 33 (2), 48, 68, 90 (2), 92, 109,
138 (2), 139, 141 (2), 144, 164 ir 7 atsitikt. (Nr. 123, 174, 199, 207, 236, 322, 605). Pagal savo
formą skirstomi į: dvigubo nupjauto kūgio (k. 29, 48, 109, 3 atsitikt. Nr. 174, 207, 605), cilindro
(k. Nr. 24 (2) ir atsitikt. Nr. 123), apvalius su briauna per vidurį (k. Nr. 33, 138, 141, 144),
plokščius (k. Nr. 2, 68, 90 (2), 138, 141 ir 3 atsitikt. Nr. 199, 236, 322). Dar trijų karolių rasti tik
menki fragmentai (k. Nr. 6, 92, 139).
Karolių apvaros žiemgaliams tikrai nėra būdingos. Tai jau aiški kuršių kultūros įtaka.
Kaip matyti iš kapinyno medžiagos, vyrai ir moterys drabužių susegimui naudojo skirtingus
papuošalus — vyrai seges, moterys smeigtukų porą, sujungtą tarpusavyje grandinėle. Tai vienas
būdingiausių žiemgalių papuošalų. Pavirvytės kapinyno medžiaga šiuo požiūriu labai iškalbinga.
Vyrai nešiojo pasagines seges. Labiausiai mėgtos cilindriniais ir daugiakampiais galais. Tik
viename kape Nr. 22 šalia pasagines segės daugiakampiais galais rasta lankinė aguoninė, tik
kuršiams būdinga segė. Pasaginės segės, sprendžiant iš galų užbaigimo, labiausiai būdingos
žiemgaliams. Moterys, kaip ir įprasta žiemgalėms, drabužių susegimui naudojo smeigtukų porą,
sujungtą tarpusavyje 2-3 grandinėlių eilėmis. Beveik visi rastieji smeigtukai kryžiniai, išplotomis
plokštelėmis kryžmų galuose, tik k. Nr. 9, 43, 63 smeigtukai trikampėmis galvutėmis, o k.
Nr. 138 — rozetiniai. Dalis moterų drabužiui susegti naudojo ne tik smeigtukų porą, bet ir segę
(k. Nr. 138, 141, 143, 144), o k. Nr. 28, 86, 135 tik segę. Šis paprotys visai svetimas žiemgalėms.
Segėmis, matyt, buvo susegtas storesnis viršutinis drabužis ar pečius gaubianti skara. Nešiotos
lankinės laiptelinės segės ir pasaginės. Dauguma aguoniniais, keturkampiais ir cilindriniais
galais. Matyt, vienų formų pasaginės segės buvo labiau mėgtos vyrų (daugiakampiais galais),
kitų — moterų. Tik cilindriniais galais segės „tiko” ir vyrams, ir moterims.
Iš apyrankių labiausiai paplitusios įvijinės, juostinės ir gyvuliniais galais.
Pavirvytės bendruomenės moterys puošėsi dažniausiai dvejomis apyrankėmis ir, kaip įprasta
žiemgalėms, jas mūvėjo ant kiekvienos rankos po vieną. Vyrų, palaidotų su apyrankėmis, mažai.
102