3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

išskirtinis atvejis. Ietys dėtos tiek kairėje, tiek ir dešinėje galvos pusėje, tik dviejuose kapuose
ietys rastos padėtos prie viršugalvio. Tai, jog mirusiajam dažniausiai dėta tik viena ietis, rodo,
kad Pavirvytės bendruomenei buvęs artimesnis kuršiškas paprotys, tačiau patys ietigaliai labiau
būdingi žiemgaliams, nei kuršiams. Absoliuti ietigalių dauguma — įmoviniai. Tik k. Nr. 6,
kuriame buvo palaidota turtinga moteris, jos kairiajame šone prie dubenkaulio buvo padėtas
įtveriamasis ietigalis. Įmoviniai ietigaliai būdingi ne tik žiemgaliams bet ir kuršiams. Tačiau
skiriasi pati ietigalių forma. Šiame kapinyne rastieji — būdingi žiemgaliams t. y. ietigaliai neturi
aiškaus perėjimo iš plunksnos į įmovą, o plunksna neturi aiškios briaunos. Tik k. Nr. 34 rastas
įmovinis ietigalis su ryškia briauna per plunksnos vidurį. Dar vienas toks ietigalis rastas
atsitiktinai.
Dauguma rastųjų ietigalių yra karklo lapo formos plunksna. Jų ilgis 18,5—33 cm. Tik kape
Nr. 75 rastas juostinis ietigalis.
Kovos peilių rasta 10-yje kapų (bei dar trys rasti atsitiktinai). 9-iuose buvo platieji kovos
peiliai-kalavijai, ir viename — siauras ilgas kovos peilis. Visuose kapuose, kaip ir priimta
žiemgaliams, kovos peiliai padėti skersai mirusiojo dubenkaulių, rankeną atsukant dešinės
rankos link. Net ir kape Nr. 76, kuriame rastas siauras ilgas peilis, jis padėtas skersai mirusiojo
dubenkaulių. Platieji kovos peiliai 30,5—53 cm ilgio. Šiame kapinyne dauguma plačiųjų kovos
peilių buvę makštyse, medinių makštų apkalų liekanų rasta k. Nr. 18 (makštys buvusios pušinės),
k. Nr. 19. Kituose kapuose prie peilio ašmenų išlikusi žalvario juostelė (tai rodo, kad makštys
galėjo būti odinės, apkaustytos žalvariu). Tokių žalvarinių apkaustų likučių rasta k. Nr. 76, 105,
110. Ir beveik visuose kapuose, kur buvo rasti platieji kovos peiliai-kalavijai, aptikta diržo
likučių — apkaliukų, sagčių, kutų, o k. Nr. 22 — net odinė perpetė. Makštyse nešioti ir darbui
skirti peiliukai, kurie, matyt, buvo tvirtinti irgi prie diržo. Taigi, Pavirvytės kapinyne
palaidotiems vyrams būdingi platieji kovos kalavijai, jie į kapą dėti tik žiemgaliams būdingu
papročiu — skersai dubenkaulių, bet gyvi būdami vyrai juos nešiojo ne žiemgališku papročiu, o
kuršišku — prisegtus prie odinio diržo, makštyse.
Baltų gentyse laikytasi skirtingų papročių dedant ir darbo įrankius į kapus. Žiemgaliai jų dėjo
nedaug ir, matyt, tik pačius būdingiausius. Darbo įrankiai turi ir savo pastovią vietą kape — jie
dedami peties, juosmens ar kojų srity. Taip būdingų kuršių kapams dalgių rastas tik vienas,
k. Nr. 22. Jis į kapą buvo įdėtas kartu su vedega. Nerasta kapuose ir kirvių. Tik keletas aptikti
atsitiktinai iš suardytų kapų.
Moterų kapuose darbo įrankiai gausesni. Čia laidota su ylomis, peiliukais bei, kas nebūdinga
žiemgalėms, su verpstukais. Darbo įrankiai dėti kaip įprasta galvos, juosmens ir kojų srityje.
Peiliukai, rasti moterų kapuose, dvejopi — tai ir žiemgalėms būdingi lenkta nugarėle, ir kitur
Žiemgaloje neaptinkami — tiesia nugarėle. Lenkta nugarėle dėti prie galvos ar peties, tiesia
nugarėle — juosmens srityje. Neretai peiliukai tiesia nugarėle nešioti makštyse. Kaip matome, su
darbo įrankiais čia laidota retai, o pastarieji būdingi žiemgaliams.
Gausūs papuošalai būdingi beveik visoms Baltų gentims. Tačiau ir čia egzistavo skirtingos
papuošalų dėvėjimo tradicijos.
Rastas ne vienas palaidojimas kur moters galvos danga puošta įvijėlėmis, tampriai
užspaustomis ant audeklo, apgalviais ar įvijų vainiku. Patys austiniai apdangalai neišliko. Todėl
šiandieną negalime pasakyti, ar buvo rišamos skepetos, kurių galai laisvai krito pečių srityje, ar
nešioti nuometai, o gal kepuraitės ir pan. Tačiau yra kai kuriuose moterų kapuose, galvos srityje,
išlikusio audinio fragmentų. Dažniausiai tai tik kokio tai apdangalo kraštas, ištisai puoštas
žalvariu. Taigi, apie galvos dangos papuošalus turime duomenų iš kapų Nr. 6, 9, 48, 90, 135,
137, 138, 143, dar du su galvos danga susiję papuošalai (apgalviai?) rasti atsitiktinai (Nr. 1080 ir
1087). Atsitiktinai rasta ir paskirų apgalvio plokštelių. Taipogi, prie atskirai rastų apgalvio
plokštelių reikėtų priskirti ir degintiniame vyro k. Nr. 65 rastas dvi skiriamąsias apgalvio
plokšteles.
Apgalviai rasti k. Nr. 135, 137, 48 ir atsitikt. (Nr.1087). Apgalviai iš k. 135 ir 137 yra to
paties tipo, įvijiniai, pagaminti iš 6 lygiagrečių 5,5—6,5 cm ilgio ir 0,5 cm skersmens įvijų eilių.
Įvijų eiles prilaikė, o kartu ir apgalvį puošė iš plonos žalvarinės skardelės pagamintos plokštelės.
Apgalvio plokštelės ornamentuotos. Ornamentą sudaro dvigubo kryžiaus motyvas su tarpusavyje
susipynusiais galais. Abu rasti XI a. datuotuose kapuose. Panašūs, tik neornamentuoti rasti ir
100