14.08.2013 Views

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

sudėlioti, sukabinėti lentynėles. Vadinasi, Viekšnių krašto istorija, jos reliktai ne vieno kiemo<br />

reikalas, bet kaip ir visos respublikos pasididžiavimas. Todėl dar labiau vertintina A. Sriubaitės,<br />

A. Gedvilo ir kitų šio Žemaitijos kampelio kraštotyros entuziastų iniciatyva, atliktas darbas.<br />

Šiandien jau kiekvienas gali aplankyti šią įdomią ekspoziciją.<br />

Ir A. Girškevičiaus memorialinis muziejus ne kieno kito, irgi Viekšnių kraštotyrininkų įkurtas.<br />

Tiesa, šiame darbe pagalbininkų irgi netrūko: LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos<br />

rajono skyriaus taryba, Statybinių medžiagų kombinatas, Aviacinis techninis sporto klubas,<br />

Vilniaus respublikinė biblioteka. Aviacijos pradininko Lietuvoje gyvenimui ir darbui atskleisti<br />

skirtas kambarėlis, kuriame ir gyveno A. Griškevičius, ne per didžiausias, tačiau vietos<br />

ekspozicijai turtinti dar gerokai yra.<br />

— Kad būčiau numaniusi, jog žinios apie šį žmogų bus tokios brangios, anksčiau būčiau<br />

galėjusi jas pradėti kaupti, — apgailestauja muziejaus prižiūrėtoja A. Sriubaitė. — Juk tebebuvo<br />

gyvas vaistininkas Aleksandravičius.<br />

Serapinienė P. Istorijos paminklai // Vienybė. — 1986. — Geg. 1.<br />

Ercupas A. Paminklams — nuolatinę priežiūrą // Vienybė. — 1986. — Rugs. 16.<br />

Ką primena paminklas // Vienybė. — 1988. — Vas. 23. — Visas tekstas:<br />

Viekšniuose, tylioje gatvelėje, stovi kuklus paminklinis akmuo 1919 metais čia žuvusiems<br />

Raudonosios Armijos internacionalinės divizijos 39 pulko kovotojams.<br />

Šio pulko kovotojas buvo mūsų rajono garbės pilietis I. Malinovskis. Savo prisiminimuose jis<br />

rašė, kad 1918 metais Maskvos fabrikuose ir gamyklose V. Lenino nurodymu buvo kuriami<br />

savanorių būriai, kurie ėmė ruoštis ginti jauną Tarybų respubliką nuo priešų.<br />

Savanoriai mokėsi karo abėcėlės, pratinosi valdyti kulkosvaidį „Maksimas”, saugojo miesto<br />

pramonės objektus.<br />

Kovotojams priėmus priesaiką, buvo suformuotas Ypatingosios internacionalinės divizijos 39<br />

internacionalinis darbininkų pulkas. 1918 metų lapkričio mėnesį divizija išvyko į vakarų frontą.<br />

Išsilaipinusi Dvinske, dabartiniame Daugpilyje, divizija patraukė į vakarus. Persekiodamas<br />

besitraukiančius kaizerinius okupantus, divizijos 39 pulkas per Rokiškį, Panevėžį, Šiaulius<br />

patraukė Liepojos pusėn.<br />

1919 metų vasario mėnesį pulkas pasiekė Viekšnius ir čia keletą dienų kovėsi su okupantų ir<br />

bermontininkų gaujomis. Tiek pakeliui į Viekšnius, tiek ir čia į pulką įstojo nemažai lietuvių,<br />

kurie kartu gynė jauną Tarybų valdžią. Šiuose mūšiuose žuvo 9 pulko kovotojai.<br />

Tai buvo Aleksejus Danilinas, Sergejus Kukuškinas, Aleksejus Chitrovas, Vasilijus<br />

Kazakovas, Foma Zacharovskis, Grigorijus Dajevas, Izraelis Romas, lietuviai Mikalojus Petrušis<br />

ir Burakas.<br />

Pranašesnių priešo jėgų spaudžiama, Internacionalinė divizija buvo priversta pasitraukti iš<br />

Žemaitijos, 1919 metų vasarą kartu su kitais kariuomenės junginiais gynė Zarasus, Daugpilį.<br />

Rozga Leopoldas. Klestėjimo žaizdos: Kraštotyros baruose // Vienybė. — 1989. — Geg. 20:<br />

iliustruota. — Tekste:<br />

Ilgai klausinėjome „Raudonosios vėliavos” kolūkyje, kur buvęs kadaise garsus ir turtingas<br />

Pavirvytės dvaras. Pagaliau suradome ant Virvytės kranto, netoli nuo Kairiškių—Svirkančių<br />

vieškelio. Vaizdas dar liūdnesnis, kai pasiklausėme Antaninos Banienės, čia kadaise vaikystėje<br />

kalakutus ganiusios, prisiminimų: kaip žemyn prie upės leidęsi gėlynai, kokie dailūs buvę laiptai,<br />

o parke jazminų krūmai apkarpyti kaip siena kvepėdavę žiedais. Vietoj buvusio dešimties<br />

hektarų sodo — plyna vieta, jau nebelikę alėjų, kurios vedusios į gretimą Skleipių dvarelį, merdi<br />

neprižiūrimas parkas. Gyvenamasis namas, kalvėje nukaltomis vinimis sutvirtintais sienojais, kol<br />

kas dar žvelgia į laukus blausiais langeliais, ir jau niekas nebežino, kad čia kadaise viešėjo<br />

Povilas Višinskis, kad buvo labai gausi, turtinga biblioteka.<br />

Tačiau bene liūdniausią vaizdą išsivežėme iš buvusio Meškelių dvaro, plačiai pabirusio palei<br />

ištiesintą Pievupį. Buvusio kumetyno dviejuose pastatuose dar gyvena žmonės, o tvartai, plytų<br />

gamyklėlė sunykę, tik sienų likučiai, susmukęs ir gyvenamojo namo stogas: paskutiniai jo<br />

10

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!