KETURI KAMPAI

8
Atkelta iš 7 psl.
La bai mėg da vau skai ty ti „Šeimos“
žur na lą, pe da go gi nę li te ra tū rą.
Sva jo jau dirb ti vai kų na muo se. Ta
sva jo nė iš da lies iš si pil dė: esu vai kų
glo bos na mų ka pe lio nė, baž ny čio je
dir bu su jau ni mu.
– Mes su Dia na jau vis ką su plana
vo me: aš tu rė siu vai kų glo bos
na mus, Dia na įkurs sa vo ka vi nę ar
val gyk lą. Jo je val gys ma no glo bo tiniai
– pu siau juo kais, pu siau rim tai
pa sa ko ja Skais tė ir taip iš duo da Dianos
po mė gį ruoš ti val gį. Ši to me no
Dia na mo ko si pas pui kią šei mi ninkę
Ma ry tę.
Be je, mer gi nų pla nuo se yra vie ta
ir bro liui: kai jis tu rės sa vo krep šinio
ko man dą, su lauks sve čių, vi si
eis pas Dia ną val gy ti.
ATOS TO GOS
Tar si ig no ruo da mi ne nu si se ku sią
žie mą kal bą kal ba me apie va sa rą.
Ko kios idea lios ato sto gos gau siai
kun. Si gi tos šei mai?
– To kios, kai vi si sė da me ant
dvi ra čių ir važiuojame… – pir mo ji
sku ba pa sa ky ti Skais tė, o jai pri taria
vi si. Ma ma Si gi ta ieš ko ke lionės
dvi ra čiais po Mo lė tų eže ry ną
nuo trau kų al bu mo. Ke lia vo kar tu
su ge riau sia drau ge, klai pė die te, ir
jos vai kais. Dvi ra čius vi si my nė iš
Vil niaus, prieš tai ap žiū rė ję vi sas
sos ti nės įžy my bes, pri si fo tog ra fa vę.
Apie ke lio nę pa sa ko ja vi si – dau gybę
įspū džių pa li ku si. Ir nak vy nės, ir
lau že kep tos deš re lės, ir gim ta die nio
šven tė ke lio nės me tu, ir vieš na gė kuni
go To mo Šer no so dy bo je…
– O pri si me nat, kaip dvi ra čiais iš
Ni dos į kel tą va žia vo me? Kaip patam
sy je gre ta skruz dė ly no pa la pi nę
pa sta tė me ir mus pra dė jo skruz dės
pul ti? – klau sia Dia na, pri min da ma
dar vie ną dvi ra čių žy gį. Tą syk nakvy
nei te ko su sto ti li kus gal trims
ki lo met rams iki Smil ty nės.
– Bu vo gal pu sė dvy lik tos nak ties,
o tris ki lo met rus su pa var gu siais
vai kais nu va žiuo ti la bai ne pap ras ta.
Tad ir li kom nak vo ti, – pri si me na
kun. Si gi ta. – Esu įsi ti ki nu si, kad
bend rau jant su vai kais svar bu ne
kie ky bė, o ko ky bė. Ga li su jais sėdė
ti ant jū ros kran to vi są die ną, bet
taip ir ne pa ma ty ti ma žų ran ku čių
pa sta ty tos smė lio pi lies, o ga li kelioms
va lan doms kaž kur iš va žiuo ti,
bend rau ti, kal bė tis ir drau ge su kurti
ne pap ras tą mei lės pi lį.
Ke lio nės dvi ra čiais – sma giau sia
te ma vi siems. Vai kai tuoj pri si mena
kad ir neil gas, bet la bai sma gias
po pie čių ke lio nes po Bir žų ra jo ną:
ma ma ir Ing ri da va žiuo ja dvi račiais,
vy res nie ji – rie du čiais…
keTuri KETURI kampai KAMPAI
2009 m. vasario 3 d., antradienis
Sek ma die nio va ka ras ku ni gės Si gi tos na muo se
TO BIS. Vai kų nu my lė ti nis To bis vis rei ka lau ja dė me sio ir žai di mų, bet
la biau siai klau so Skais tės.
– Ne mėgs ta me lai ko leis ti prie
te le vi zo riaus. Kad ir kaip jaus čiau si
nu var gu si, ge riau sias poil sis – kur
nors iš va žiuo ti su vai kais, – sa ko
kun. Si gi ta.
Nuot rau kų al bu muo se ran da me
daug gim ta die nių aki mir kų. Vi si
gim ta die niai šven čia mi ypa tin gai,
vi suo se bū na ne ti kė tu mų. Štai šitas
bu vo su reng tas prie eže ro, o
vi si sve čiai vir to pi ra tais... O Ingri
dos gim ta die niui su kur ta vė lia va
puo šia jos kam ba rio sie ną. Sma gu
gim ta die nius švęs ti ke lio nė se. Jei
DIA NA. Dia nos kam ba ry je – daug mie lų smulk me nų ir bran gių
nuo trau kų.
JO KŪ BAS. Jo kū bo po mė gį žais ti krep ši nį iš duo da jo kam ba rys.
ne bū na iš ko puoš me nų pa si da ryti,
ga li ma ir iš žur na lo la pų su kur ti.
Svar bu, kad bū tų ge ra nuo tai ka.
VAI KAI UŽAU GA ŠIR DY JE
Ar leng va ma mai pri žiū rė ti to kį
jud rų ket ver tą? Pak laus ta, ar nė ra
pa pras ta vie nai au gin ti ke tu ris vaikus,
kun. Si gi ta kal ba:
– Esu la bai užim ta sa vo tar nystė
je. Kar tais pa vargs tu, ir vai kai tai
ži no, su pran ta. Tie siog vi si pen ki
gy ve na me bend rą gy ve ni mą, vi si
tu ri me sa vo pa rei gas, pa si da li na me
dar bus. Prieš ke lio li ka me tų bu vo
kur kas sun kiau: Skais tei bu vo tre ji
me tai, Jo kū bui – de vy ni mė ne siai,
kai juos li kau au gin ti vie na. Rei kėjo
su si ras ti dar bą, su dviems vai kais
tu rė jau pa lik ti bend ra bu tį ir išei ti
ne ži nia kur. Vėl at nau ji nau sa vo
stu di jas uni ver si te te. Pra dė jau dirb ti
dvie juo se dar buo se: vai kus nu ve du
į dar že lį, le kiu į vie ną dar bą, po to į
stu di jas, o va ka re už mig džiu si – ei nu
į ki tą... Daug ne mi go nak tų rei kė jo
pra leis ti dir bant ir mo kan tis.
Anot kun. Si gi tos, jai la bai pa tinka
kaž kur per skai ty ta min tis: vie ni
vai kai užau ga ma mos pil ve ly je, kiti
– šir dy je.
– Man sun ku su pras ti žmo nes,
ku rie bai mi na si, kad sve ti mam vaikui
neat si ras vie tos na muo se. Svarbu,
kad jos bū tų mū sų šir dy se. Nė ra
mū sų šei mo je sa vų ir ne sa vų, vi si
vai kai – ma no, vi siems esu ma ma,
– sa ko kun. Si gi ta ir pri du ria: – Kartais
iš girs tu kal bant ar per skai tau inter
ne te: glo bė jai nau do ja si vals ty bės
pa ra ma. Ne tie sa. Glo bos na muo se
išau gin ti vai ką vals ty bei kai nuo ja
ke lis kar tus bran giau. Sten giuo si nekreip
ti dė me sio į kal bas apie ge nus,
pri gim tį. Dau giau sia da ly kų vai kas
iš moks ta my lin čio je šei mo je. Tik turi
nu sta ty ti el ge sio ri bas kaip ke lio
ženk lus, ir iš mo ky ti jų lai ky tis, kad
bū tum sau gus gy ve ni mo ke lio nė je.
Mū sų šei mo je ke lio ženk lus at sto ja
de šimt Die vo įsa ky mų. Jei dau giau
žmo nių į sa vo na mus priim tų globo
ti be tė vų glo bos li ku sius vai kus,
ki to kia bū tų Lie tu va. Šio mis dieno
mis mes vis apie kri zę kal ba me.
Tik ro ji kri zė yra mū sų min ty se ir
šir dy se, jei vis ką ver ti na me tik pi nigais
ar ma te ria li niu ger bū viu. Die vas
kiek vie nam žmo gui duo da jo da lią,
ve da jam skir tu ke liu.
Kun. Si gi ta kal ba, kad nė ra leng va
gy ven ti ma ža me mies te: vi si ta ve pažįs
ta, ste bi ir ver ti na ta vo gy ve ni mą.
Nes jis yra kiek ki toks, nei žmo nių,
tu rin čių pa pras tes nius dar bus.
KU NI GĖ – GY VE NI MO
BŪ DAS
Prieš pu sę me tų pir mą sy kį Lie tuvos
evan ge li kų re for ma tų baž ny čios
is to ri jo je į ku ni gus bu vo or di nuo ta
mo te ris, dia ko nė Si gi ta Švam ba rienė.
Ke lias į šią die ną, įsi ti ki nu si kun.
Si gi ta, pra si dė jo jau nys tė je.
– Ačiū tė čio ma mai, ma no močiu
tei, ku ri ma ne pa krikš ti jo – Mari
jam po lės ra jo ne, nes tė vai ne bu vo
re li gin gi. Mo čiu tė bu vo tik ra krikščio
nė, nors nie ka da apie Die vą ir
ne kal bė da vo, sa vo re li gin gu mo
ne de monst ruo da vo. Ji sa vo darbais,
pa gal ba ki tiems liu di jo Die vo
mei lę. Į baž ny čią atė jau ne ti kė tai.
Bu vau še šio li kos me tų. Su se se ri mi
ir drau gais at va žia vau pa si žval gyti
į Bir žus ir užė jo me į Evan ge li kų
re for ma tų baž ny čią. Ten gie do jo
jau ni mo gru pė. Jie iš kar to pa kvietė
pri si dė ti mus. Ir net kar tu švęs ti
gim ta die nį. Nus te bau, kad gim tadie
nį ga li ma švęs ti be al ko ho lio,
gie dant gies mes. Bu vo kaž kas visiš
kai nau ja. Ir tai įtrau kė.
Pra dė jau iš Pa ne vė žio va ži nė ti į
Bir žus, lan ky tis jau ni mo sto vyklo
se, su si ti ki muo se. Pas kui iš vykau
į Klai pė dą, pra dė jau stu di juo ti
evan ge liš ką ją teo lo gi ją, iš te kė jau,
pa gim džiau Skais tę, Jokūbą… Daugy
bė da ly kų ma ne ve dė į dva si ninkės
ke lią. Prieš pen ke rius me tus su
bir žie te Gi ta na Ga siū nai te bu vo me
or di nuo tos į dia ko nes. Prieš pu sę
me tų bu vau or di nuo ta į ku ni ges. Tai
ne dar bas, tai tar nys tė, ku riai atiduo
di sa ve, ku rios ne ga li iš brauk ti
iš sa vo min čių. Tai gy ve ni mo būdas.
Esu la bai užim ta – pa mal dos,
krikš ty nos, lai do tu vės, dar bas su
jau ni mu, Bib li jos stu di jų gru pės
tri jo se pa ra pi jo se, re mon to rei kalai
Ne mu nė lio Rad vi liš ky je, dar bas
vai kų na me liuo se Medeikiuose…
Pla nuo ju prie pa ra pi jos su bur ti mote
rų gru pę, pa sva jo ju apie šei mų su
ma žais vai ku čiais gru pes. Pa vyz dys
– Šve di jos mi si jos san do ros baž nyčia,
kur kiek vie ną die ną baž ny čio je
ren ka si skir tin gos am žiaus bei pomė
gių gru pės, vi są sa vai tę vyks ta
veik la, ne tik sek ma die nio pa maldos,
– pa sa ko ja ku ni gė Si gi ta.
MIES TAI IR NA MAI
Anot kun. Si gi tos, ji daž nai pasiilgs
ta Klai pė dos, ten li ku sių tik rų
drau gų, į ku riuos net vi dur nak tį galė
jai kreip tis pa gal bos. Klai pė do je
gi mė Dia na, Skais tė ir Jo kū bas, ten
pa li ko daug pri si mi ni mų, šia me
mies te ji pra dė jo dia ko nės tar nys tę.
Bir žuo se – ket ve ri me tai. Vai kai taip
pat il gi si Klai pė dos, nors ry šiai su ja
ne nut rū ko. Vy res nio sios mer gai tės
lan ko si Lie tu vos krikš čio niš ko jo
fon do aukš to jo je mo kyk lo je vykstan
čiuo se jau ni mo są skry džiuo se,
kar tą per mė ne sį vi si kar tu vyks ta
į pa mal das Klai pė dos re for ma tų
pa ra pi jo je.
– Čia jau aš tun ta vie ta, kur mes
gy ve na me. Bir žuo se – ant ra. Pa ti
daž nai kar to ju, kad vi si mes gy vena
me že mė je lai ki nai – tar si bendra
bu čiuo se, ta čiau kar tais no ri si
kaž ko pa sto ves nio nei nuo mo ja mas
bu tas. Kai ne ži nai, kiek ja me dar
ga lė si gy ven ti, ar iš už sie nio grį žęs
šei mi nin kas ne pa siū lys iš si krausty
ti. Su ke tu riais vai kais ke liau ti
iš na mų į na mus nė ra pa pras ta.
Sva jo ju apie tai, kad su tvar ky si me
Ne mu nė lio Rad vi liš kio pa ra pi jos
na mus, ku riuo se ga lė si me įreng ti
ir bu tą ku ni go šei mai.
Ta čiau šio „bend ra bu čio“ gy vento
jai mie lai su tin ka pa ro dy ti sa vo
na mus. La bai ori gi na lius, iš ra dingus.
Jo kū bo val dos iš duo da jį esant
krep ši nin ką. Nuot rau kos ant sie nų,
lai mė ti me da liai, krep ši nio ka muoliai,
spor ti niai marš ki nė liai. Ir laimin
go sios ko ji nės, ku rias Jo kū bas
mau na si per var žy bas. Ant Dia nos
kam ba rio sie nos – jos bro liu kų
ir se su čių, mo čiu tės nuo trau kos.
Dia na var di ja vi sus var dais ir pasa
ko ja apie su si ti ki mus, į ku riuos
va žiuo ja su ma ma Si gi ta, se se Skaiste.
Skais tės ir Ing ri dos kam ba ry je
– jau mi nė ta gim ta die nio vė lia va,
dau gy bė bran gių nuo trau kų, žaislų.
Kiek vie na smulk me na tu ri įdomias
is to ri jas.
Po ap žiū ros vėl grįž ta me į sve tainę
– va di na mą jį ma mos kam ba rį,
ku ria me mėgs ta pa bū ti vi si. Vie ną
ki tą te le vi zi jos lai dą pa žiū rė ti, nors
vi sas pen ke tas la biau įpra tęs knygas
skai ty ti nei fil mus žiū rė ti. Net
ma žo ji Ing ri da jau ta po mo kyk los
bib lio te kos skai ty to ja. Kai vai kai
su min ga, kun. Si gi ta ga li pa si mėgau
ti ra my be, pa žiū rė ti ge rą fil mą,
paieš ko ti in for ma ci jos in ter ne te,
jei už klys ta ne mi ga – kur ti nau jus
pla nus ir pro jek tus. Iki ki to ry to,
iki įpras tos die not var kės: pa ža dins
vai kus, pa ruoš pus ry čius, Skais tė
iš ves To bį, vi sus iš ly dės į mo kyk lą,
o pa ti iš sku bės tar nys tėn.....
Ant sie nos tarp ki tų pie ši nu kų ir
at vi ru kų – Ing ri dos pie ši nys: sekma
die nis. Iš na mų pen kie se ei na į
baž ny čią, o ant pa lan gės na muo se jų
lauk ti pa si lie ka To bis ir Ti lė...