KETURI KAMPAI

More documents

Recommendations

Info

6 „Biržų duonoje“ – moderniausia bandelių formavimo linija Baltijos šalyse Bendrovė „Biržų duona“ praėjusių metų lapkričio pabaigoje įdiegė vokišką bandelių formavimo liniją. Tai vienintelė tokia linija Baltijos šalyse. Nuo šiol biržiečiai skanaus ne tik rankomis, bet ir automatiškai gaminamų bandelių. Edita MIKELIONIENĖ Tel. (8 450) 33734 editamikel@yahoo.com nauja Bandelių formavimo linija produkcijos nepaBrangins Vokiečių bendrovė „Fritsch“ bandelių formavimo liniją į Biržus atvežė, sumontavo ir išmokė technologus ja dirbti. Į šią liniją „Biržų duona“ investavo pusę milijono litų. Pasak bendrovės komercijos direktoriaus Andriaus Kurganovo, vokiečių gamybos įranga yra labai geros kokybės ir moderni. Tokios bandelių formavimo linijos kol kas neturi nei viena Baltijos šalių kepykla. O vokiečiai juokavo, jog šiai įrangai nereikia gaminti atsarginių detalių, nes ji negenda. Jei kartais taip atsitiktų, gedimus galima aptikti liniją prijungus prie interneto: vokiečiai internete pamatytų Įvairūs Vasario 5 d. (ketvirtadienį) nuo 11–17 val. kirpykloje, Rotušės g. 5-3, dirbs profesionalus būrimo salonas „Pas Liudmilą“. Būrimas magiškomis Taro ir Ošo kortomis bei iš rankos linijų. Tel. (8 601) 35112. Užs. 297 Užs. 79 gedimą ir nurodytų, kaip jį pašalinti. Kol kas naująja linija biržiečiai gamina 13 rūšių produkciją. Tai – sviestiniai sluoksniuotos tešlos rageliai su įdarais, mielinės tešlos bandelės su varške, džemu, bandelės kremuolės ir t. t. Per valandą galima pagaminti iki 4000 bandelių arba apie 3 tonas produkcijos per parą. Prireikus asortimentą ir kiekį galima didinti. – Linijos privalumas yra tas, jog automatiškai nustatomas produkto dydis, vienodai dozuojamas įdaras, – sakė A. Kurganovas. Paruošta tešla su kubilu atvežama prie tešlos sluoksniavimo (arba – laminavimo) įrengimo. Sluoksniuojant tešlą, dedamas margarinas. Po to tešla suvyniojama ant specialaus kočėlo ir paleidžiama ant linijos. Linija nustatoma pagal tai, kokios bandelės formuojamos. Iš pradžių nupjaunami tešlos kraštai, tešla pjaustoma išilgai ir ant jos automatiškai dozuojamas įdaras. Priklausomai nuo gaminio rūšies, tešla lankstoma, o po to pjaustoma reikiamu dydžiu. Viskas daroma automatiškai. Suformuota bandelė glazūruojama ar barstoma rankomis. Į skardas sudėtos bandelės laikomos garinimo spintose, o po to šaunamos į krosnis. Visas procesas – nuo tešlos iki gatavo produkto – tęsiasi apie valandą. Naująją bandelių formavimo liniją aptarnauja keturi žmonės. – Pastačius naująją liniją, darbuotojų neatleidome, bet perskirstėme darbus, – sakė komercijos direktorius. Naująja linija gaminamos bandelės nepabrangs. Jų kilogramo kaina išliks ta pati. Bandelės bus patogiau pakuojamos. Ka- Siūlo darbą verslas Naujoji bandelių formavimo linija, kainavusi pusę milijono litų. Elektrikui. Pageidautina su AK kategorija. Tel. (8 698) 79054. Užs. 237 dangi naująja linija formuojamos bandelės didesnės, jos bus pakuojamos po vieną ar dvi, o ne po dvi tris, kaip anksčiau. Bandelių su aguonomis ir razinomis bus galima įsigyti ir sveriamų. Pasak „Biržų duonos“ direktoriaus Viktoro Kurganovo, kai kurios bandelės ir pyrago gaminiai kaip ir anksčiau bus formuojami rankomis. „Biržų duonos“ produkcijos biržiečiai gali įsigyti firminėse parduotuvėse Plento ir Rotušės gatvėse, Anglininkuose ir Papilyje. Taip pat daugelyje prekybos vietų. „Biržų duonai“ krizė neBaisi Pernai „Biržų duonos“ apyvarta padidėjo 44 procentais, t. y. nuo 13 iki 18,7 mln. litų. Bendrovėje dirba 206 žmonės, gaminami 110 rūšių gaminiai. „Biržų duona“ yra didžiausių Lietuvos gamyklų dešimtuke. – Kolektyvas jaunas ir ambicingas. Su juo pasiekėme gerų rezultatų, – sakė Andrius Kurganovas. Šiemet „Biržų duona“ numato naujas investicijas. Pernai, be naujos bandelių formavimo 2009 m. vasario 3 d., antradienis Editos Mikelionienės nuotr. „Biržų duonos“ direktorius Viktoras Kurganovas ir komercijos direktorius Andrius Kurganovas pasakojo apie naujosios linijos privalumus. Užs. 205 linijos, į įmonę buvo investuotas 1 mln. litų. Šiais metais taip pat planuojama investuoti milijoną. Bendrovė planuoja įdiegti itališką traškučių, riestainių liniją. – Bandysime tai daryti valstybės remiami – įsteigsime penkias naujas darbo vietas. Vienos darbo vietos įsteigimą valstybė finansuoja 51 tūkstančiu litų. Už penkias darbo vietas gautume 250 tūkstančių litų, tiek pat investuotume patys, – sakė V. Kurganovas. Ir tai ne vienintelė „Biržų duonos“ naujovė. Po poros mėnesių pirkėjai galės įsigyti penkių rūšių ekologiškų „Biržų duonos“ gaminių. Beje, miltai, iš kurių kepami biržietiški duonos gaminiai, lietuviški. Jie atkeliauja iš Kauno, Vievio, Panevėžio. Įdarai – latviški. Miltai laikomi penkiose 25 tonų talpyklose ir vamzdžiais atkeliauja iki svarstyklių. Maišų darbuotojams tampyti nereikia. – Mūsų strategija – duoną gaminti neatsisakant senųjų technologijų: su raugu ir plikiniu. Tik dalis gaminių turi žaliavų su „E“. Pavyzdžiui, įdarai. Tačiau stengiamės gaminti kuo natūralesnius gaminius, – patikino komercijos direktorius. vandens valymo filTrai (nukalkinimo, nugeležinimo, atbulinio osmoso). IĮ „Sanriga“ Tel. (8 682) 42213. Užs. 266 Užs. 288
2009 m. vasario 3 d., antradienis <strong>KETURI</strong> <strong>KAMPAI</strong> 7 ŠEI MA: Dia na, Jo kū bas, kun. Si gi ta, Ing ri da ir Skais tė. BŪSTAS SVEIKATA APLINKA PATARIMAI Į SVE ČIUS PAS... Sek ma die nio va ka ras ku ni gės Si gi tos na muo se Kai ta ria mės dėl vieš na gės evan ge li kų re for ma tų ku ni gės Si gi tos Švam ba rie nės na muo se, ku ni gė Si gi ta ver čia už ra šų blok no tą. Pa mal dos, susi ti ki mas, iš vy ka į teat rą, iš vy ka su vai kų glo bos na mų auklėtiniais… Lie ka sek ma die nio pa va ka rė. „Ta da vi si bū si me na mie. Vai kams ne bū na jo kių tre ni ruo čių ir pa pil do mų už siė mi mų. Ir tu rim to kį įpro tį – kar tu ruoš ti sek ma die nio pietus…“ – paaiš ki na. PIE ŠI NYS. Tarp at vi ru kų ir nuo trau kų – ma žo sios Ing ri dos pie ši nys, pa sa kojan tis apie šei mos sek ma die nį. Ja ni na BAG DO NIE NĖ Tel. (8 450) 31474 redaktorius_birzietis@takas.lt AU GIN TI NIAI IR LAIS VA- LAI KIS O sek ma die nio pa va ka rę pirmiau sia ei na me į „ma mos“ kam ba rį. Ne di du kas te le vi zo rius, pū kuo tos Ti lės sau go mas, ro do dai lų jį čiuoži mą, o kam ba ry je, ku rio sie nas puo šia nuo trau kos ir ma žo sios Ingri dos pie ši niai, su sė da me vi si: ma ma Si gi ta, pen kio li ka me tės Skais tė ir Dia na, dvy li ka me tis Jo kū bas, mažiau sio ji, sep ty ne rių me tų, Ing ri da. Net ru kus iš ne lais vės (kad vieš niai iš kar to neuž šok tų ant gal vos) palei džia mas smar kuo lis To bis – dar vie nas šių na mų gy ven to jas. To bis la bai pra šo vi sų dė me sio, o kun. Sigi ta paaiš ki na: miš rū ną To bį įsi gijom tik to dėl, kad vai kai pa ža dė jo pa tys juo rū pin tis. Da bar vi si To bį ve džio ja su tar tu lai ku: Skais tė – rytą, Jo kū bas – per pie tus, Dia na – vaka re, o Ing ri da tuo met, kai ku ris iš vy res nių jų su ser ga ar ne be sus pė ja. Ti lė į na mus atė jo iš gai les čio. Mažu tis kniau kian tis ka muo lė lis tą syk, ly jant lie tui, su grau di no šir dis ir buvo par neš tas į na mus Klai pė do je. Iš Klai pė dos at va žia vo į Bir žus. Ir nuo pir mos bu vi mo na muo se die nos nebe ro do jo kio gar so. To dėl ir ne šio ja Ti lės var dą. Už lan go šla piai snin ga. Kuo ga li pra tur tin ti lais va lai kį to kią niū rią die ną ne di de lia me bu te gy ve nan ti pen ke riu kė? To kių die nų, sa ko šių na mų gy ven to jai, bū na ma žo ka. Vi si įvai ria veik la už sii ma. Skais tė lan ko pi lies teat riu ką, gro ja gi ta ra, Dia na lan ko mu zi kos mo kyk lą, abi lan ko ae ro bi ką, Jo kū bas – krep ši nį, Ing ri da – šach ma tus. Be to, Skais tė su ma ma daž nai va žiuo ja į Me deikių „Vai ko užuo vė ją“, kur pa de da pri žiū rė ti glo bo ti nius, su jais gie da gies me les, ku ria links mus šo kius ir bend rau ja. Skais tė sa ko, kad nie ko įdo mes nio už bend ra vi mą su vaikais ji ne ži nan ti. Ir pe da go gi nės li te ra tū ros daug skai tan ti. Ne se niai per skai tė V. Su chom lins kio raš tus ir su si ža vė jo jais. – Kar tais ma ma ne be no ri ma nęs vež tis į Me dei kius. Už sis py riu – pa ti au to bu su nuvažiuosiu… – pri si pažįs ta Skais tė. – Skais tė – tar si ma no ko pi ja – sa ko kun. Si gi ta ir pa sa ko ja, kad jau nys tė je taip pat la bai mėg davu si pri žiū rė ti vai kus: – Kai ki ti bend raam žiai ei da vo į šo kius, man sma giau bū da vo kie no nors vai kus pri žiū rė ti, to dėl įsto jau į Pa ne vė žio aukš tes nią ją pe da go gi nę mu zi kos mo kyk lą, bai giau iki mo kyk li nio ug dy mo spe cia ly bę. Nukelta į 8 psl. DARBO TEISĖ Į klausimus atsako teisininkas Olegas ŠČIOGOLEVAS ? Dir bu biu dže ti nė je įstai go je. Tu riu du vai kus – 8 ir 11 me tų. Ar darb da vys ga li sa vava liš kai su ma žin ti dar bo už mokes tį ar ba pa keis ti koe fi cien tą, pa keis ti pa rei gas ar ba at leis ti iš dar bo? – Lie tu vos vy riau sia sis ad mi nist ra ci nis teis mas (2005-12-21) pa skel bė nu tar tį admi nist ra ci nė je by lo je pa gal at sa ko vo Kau no ra jo no po li ci jos ko mi sa ria to ape lia ci nį skundą dėl dar bo už mo kes čio pri tei si mo.Teis mas taip pat pa brė žė, kad dar buo to jas į teis mą dėl ne gau to dar bo už mo kes čio pri tei si mo ga li kreip tis per įsta ty muo se nu sta ty tą tre jų me tų ter mi ną, ir to kia tei sė ne ga li bū ti suvar žy ta jo kiais ins ti tu ci jos va do vo ak tais, nusta tan čiais dar bo už mo kes čio in dek sa vi mo koe fi cien tus. Teis mas ak cen ta vo, kad „dar bo tei si niai san ty kiai pa gal sa vo po bū dį ir tei si nę pri gim tį yra dvi ša liai, nes juo se dar buo to jas yra įpa rei go tas tin ka mai at lik ti įsta ty muo se ir pa rei gy bių ap ra šy muo se nu ro dy tas funkci jas, o darb da vys pri va lo mo kė ti dar bo užmo kes tį ir teik ti ki tas įsta ty muo se nu sta ty tas so cia li nes ga ran ti jas“. Ka dan gi nė ra pa si baigęs ter mi nas, per ku rį vals ty bės tar nau to jas ga lė jo rei ka lau ti ap gin ti sa vo pa žeis tas tei ses ad mi nist ra ci nia me teis me, o tei sės ak tai, kuriais bu vo grin džia mas dar bo už mo kes čio su ma ži ni mas, pri pa žin ti prieš ta rau jan čiais Kons ti tu ci jai, at sa ko vo Kau no ra jo no poli ci jos ko mi sa ria to at si sa ky mas su mo kė ti pa reiš kė jui įsta ty me nu sta ty to dy džio dar bo už mo kes tį pri pa žin tas ne tei sė tu. Vy riau sia sis ad mi nist ra ci nis teis mas kons ta ta vo, kad pa reiš kė jo rei ka la vi mas dėl dar bo už mo kes čio iš mo kė ji mo tu ri bū ti pa ten kin tas. Ši teis mo nu tar tis tu rės pre cen den ti nę reikš mę nag ri nė jant pa našaus po bū džio by las ad mi nist ra ci niuo se teis muo se. Pa gal Dar bo ko dek so 232 straips nį darbuo to jų pa rei gas ga li nu sta ty ti pa rei gy bės ap ra šy mai ir nuo sta tai. Pa gal DK 95 str. kiek vie no je dar bo su tar ty je ša lys pri va lo su lyg ti dėl bū ti nų jų su tar ties są ly gų: darbuo to jo dar bo vie tės (įmo nės, įstai gos, orga ni za ci jos, struk tū ri nio pa da li nio ir kt.) ir dar bo funk ci jų, t. y. dėl tam tik ros pro fe si jos, spe cia ly bės, kva li fi ka ci jos dar bo ar ba tam tik rų pa rei gų. Tai gi pa rei gų ap ra šy me ga li bū ti iš dės ty ta bū ti no ji dar bo su tar ties są ly ga – dar bo funk ci ja, ku rios be dar buo to jo raštiš ko su ti ki mo darb da vys ne ga li keis ti. Pa gal Dar bo ko dek so 119 straips nį darb da vys netu ri tei sės rei ka lau ti, kad dar buo to jas at lik tų dar bą, ne su lyg tą dar bo su tar ti mi. Dar bo ko dek so 129 straips nis nu sta to tam tik rus ap ri bo ji mus nu trauk ti dar bo su tar tį darb da vio ini cia ty va, kai nė ra darbuo to jo kal tės, tam tik rų ka te go ri jų darbuo to jams. Pa gal mi nė to straips nio ket vir tą da lį, su dar buo to jais, au gi nan čiais vai kų iki 14 me tų, dar bo su tar tis ga li bū ti nu trauk ta tik ypa tin gais at ve jais, jei gu dar buo to jo pali ki mas dar be iš es mės pa žeis tų darb da vio in te re sus. Lie tu vos Aukš čiau sio jo Teis mo se na tas išaiš ki no, kad čia mi ni mi ypa tin gi at ve jai nu sta to mi at si žvel giant į konk re taus darb da vio vei kos spe ci fi ką ir ap lin ky bes, konk re čias at ski ro dar buo to jo at lei di mo ap lin ky bes, pvz., kai darb da viui dėl pas jį įvy ku sių pa si kei ti mų yra vi siš kai ne rei ka lingas ati tin ka mo dar buo to jo dar bo funk ci jų vyk dy mas, šis dar buo to jas yra il ga lai kė je pra sto vo je ir nė ra ga li my bės jį per kel ti į kitą dar bą. Anks tes nė teis mų pra kti ka pa gal jau ne be ga lio jan tį Dar bo su tar ties įsta ty mą, tie sa, kiek ki to je si tua ci jo je, są vo ką ,,iš es mės pa žei džia darb da vio in te re sus“ aiš ki no kaip darb da vio ga li my bės vyk dy ti pa grin di nes įmo nės funk ci jas var žy mą.To kį api bū di nimą ga li ma ga na pla čiai in terp re tuo ti, be to, neaiš ku, ar ir pa gal nau ją jį Dar bo ko dek są ši są vo ka bus aiš ki na ma taip pat. Kai ku rių Dar bo ko dek so kū rė jų nuo mo ne, mi nė ta Dar bo ko dek so nuo sta ta nu ro dy tų dar buoto jų gru pių at lei di mą pa gal Dar bo ko dek so 129 straips nį pa da rė sun kiai įma no mą. Tei si nin kas per spė ja: in for ma ci ja yra bend ro po bū džio, ja ne tu ri bū ti nau do ja ma si kaip ga lu ti ne nuo mone, kon sul ta ci ja ar pa ta ri mu.
Page 1 and 2: Biržų krašto laikraštis Nr. 10
Page 3 and 4: 2009 m. vasario 3 d., antradienis s
Page 5: 2009 m. vasario 3 d., antradienis k
Page 9 and 10: 2009 m. vasario 3 d., antradienis K
Page 11 and 12: 2009 m. vasario 3 d., antradienis
Page 13 and 14: 2009 m. vasario 3 d., antradienis a
Page 15 and 16: 2009 m. vasario 3 d., antradienis s

KETURI KAMPAI

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?