Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
2009 m. vasario 3 d., antradienis kulTūra<br />
Poezijos sparno<br />
paliesti...<br />
vyTauTas v. landsBergis<br />
parTizanas<br />
Sutreška lūžtančios šakos, sučęžta sniegas(,)<br />
ir kaži kas svetimas prabėga viršum bunkerio.<br />
Dzūkas kaipmat užpučia ant stalo žvakę<br />
ir stovi prieblandoje(,) sulaikęs kvapą,(–)(1)<br />
klausosi. Sušnara medžių šakos(,) ir stribų<br />
žingsniai nutolsta.<br />
„Ramu čia(,) tarsi kapuos“, – nusišypso (2)<br />
partizanų vadas(,) pravarde Dzūkas(,) ir regi<br />
tamsoje, kaip nuo drėgmės žąla bunkerio sienos,<br />
o skurdūs gulto apklotai pamažu virsta<br />
puvėsiais. Ramus partizano žvilgsnis klaidžioja<br />
po ankštą požemį, apžiūri varvančias<br />
lubas ir sustoja prie nuotraukų. Jose (–) užva-<br />
kar nužudytų ir Merkinėje(,) ant grindinio(,)<br />
numestų partizanų nuotraukos. Kaži koks<br />
nenumaldomas skausmas dreskia po krūtine,<br />
kyla gomuriu aukštyn(,) ir Dzūkas prisėda ant<br />
gulto. Uždega žvakę, išsitraukia dienoraštį ir(,)<br />
paseilinęs pieštuką(,) ima rašyti: (3)<br />
„Vienumoje dažnai galvoju apie žuvusius.<br />
Viešpatie mano, kiek jų daug! Mūsų tėvynė<br />
(–) tokia maža, o žūva geriausi vyrai,(–)jauni,<br />
stojiški, kupini pasiryžimo, drąsūs...(.) Ir<br />
širdį kartais taip pradeda skaudėti, kad imu<br />
niekuo netikėti. Žmogus juk nesi geležinis,<br />
o ir geležis per trumpą laiką surūdija(,) sutrupa.<br />
Ir todėl kartais pradedi dvejoti,(:) argi<br />
neišseks mūsų jėgos?(.) Kas iš tos Lietuvos,<br />
jeigu ji nustos geriausios savo dalies? Kas bus,<br />
jeigu(,) atėjus lemiamam momentui(,) nebus<br />
kam jos prikelti, išgydyti?<br />
Jaučiu, kad savo kraštą pamilstu vis labiau.<br />
Jeigu kas pasiūlytų laisvę Amerikoj,(–) neišvažiuočiau.<br />
Geriau žūti čia(,) garbingai kovojant(,)(,)<br />
negu(,) rankas sudėjus(,) laukti.<br />
Pagaliau mūsų kraujas nenueis veltui. Mes<br />
turėsime teisę visiems žiūrėti tiesiai į akis,<br />
Editos Lansbergienės nuotr.<br />
Grįžtat, su prabėgusiom dienom,<br />
Ir tekat, tekat mano melsvos upės...<br />
Jonas Mekas „Semeliškių idilės“<br />
devINTOJI IdILĖ „Per kaimus per lygumas teka upės“<br />
Biržų viešosios bibliotekos<br />
darbuotojų Zitos<br />
Balaišienės, Laimos<br />
Ramutėnienės ir Nijolės<br />
Taujanskienės dėka buvo<br />
surinkti ir į vieną knygą<br />
sudėti eilėraščiai apie<br />
Biržus ir Biržų kraštą.<br />
Bibliotekininkių parengta<br />
knyga „Poezijos sparno<br />
paliesti“ penktadienį buvo<br />
pristatyta biržiečiams.<br />
Edita LANSBErGIENĖ<br />
Nemažą dalį į Biržų pilies menę<br />
susirinkusiųjų sudarė patys kūrėjai,<br />
savo eilėraščiais apdainavę savo<br />
gimtinę ar kraštą, kuris paviliojo<br />
ir pririšo visam gyvenimui. Į knygą<br />
surinkta 113-os kūrėjų daugiau<br />
nei 300 eilėraščių, kuriuose yra<br />
paminėti Biržai ar kiti mūsų krašto<br />
vietovardžiai: kaimų, upių, ežerų<br />
pavadinimai. Knygos sudarytojų<br />
pateikta vietovardžių rodyklė atspindi,<br />
kad daugiausia posmų knygoje<br />
yra apie pačius Biržus, mažai<br />
tenusileidžia Biržams jų krantus<br />
skalaujanti Širvėna bei ją maitinančios<br />
upės Apaščia ir Agluona, toliau<br />
rikiuojasi Nemunėlis, Vabalninkas,<br />
Astravas, Rovėja, Papilys, Vabala,<br />
Tatula... Blyksteli ir poetų tėviškės:<br />
Semeniškiai, Gudeliai, Baibokai,<br />
Gavėnai, Gulbinai... Šmėsteli eilėraščiuose<br />
ir istorijos atspindžiai,<br />
primindami ne tik šlovingą praeitį,<br />
bet ir labai skaudžius mūsų kraštui<br />
ir visai Lietuvai įvykius.<br />
Biržų istorijos vingiais biržiečius<br />
vedžiojo vakarą pradėjęs bibliotekos<br />
direktorius Vygantas Muralis,<br />
kartu bandydamas įtikinti susirinkusiuos,<br />
kad Biržai verti vadintis ne<br />
tik Šiaurės Lietuvos, bet visos Lietuvos<br />
perlu. Direktorius džiaugėsi,<br />
kad bibliotekos projektą parėmė<br />
rajono Savivaldybė bei Kultūros<br />
ministerijos Kultūros rėmimo fondas,<br />
kad laiko ir energijos negailėjo<br />
„darbščiosios bitelės“, bibliotekos<br />
darbuotojos Zita, Nijolė ir Laima<br />
– knygos sudarytojos.<br />
Viena iš sudarytojų Zita Balaišienė<br />
ne tik pasidalino džiaugsmu, kad<br />
rankose laiko savo ir kolegių darbo<br />
vaisių, bet ir dėkojo susirinkusiems<br />
eilėraščių autoriams ir visiems, ge-<br />
2009 m. Nacionalinio diktanto konkurso I etapo diktanto tekstas<br />
nes mes savo tėvynės nepalikome. Ir kas gi<br />
mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes<br />
nugalėjome ir mirtį.“<br />
(Diktanto tekste panaudotos partizanų<br />
vado Lionginio Baliukevičiaus-Dzūko<br />
dienoraščio ištraukos)<br />
Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų<br />
variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti<br />
šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai<br />
atskirti pasviruoju brūkšniu). Emociniai ženklai<br />
nepažymėti, tačiau klaidomis nelaikomi,<br />
ypač jei intonaciškai motyvuoti (garso įrašą<br />
žr. lrt.lt, LR 11:00, http://www.lrt.lt/media.<br />
php?strid=2961828&id=5115671).<br />
Skyrybos variantai:<br />
1. Priskyrus išplėstinę dalyvinę aplinkybę<br />
pirmam tariniui „stovi“– kaip tekste, pasirinkus<br />
skirti aplinkybę šalutinis variantas:<br />
stovi prieblandoje, sulaikęs kvapą, –<br />
klausosi.<br />
Priskyrus išplėstinę dalyvinę aplinkybę antram<br />
tariniui „klausosi“:<br />
stovi prieblandoje, sulaikęs kvapą(,)<br />
5<br />
ranoriškai prisidėjusiems prie knygos<br />
leidybos, tarp kurių – ir subtilaus<br />
viršelio autorius dailininkas<br />
Egils Skuja, savo nuotraukas knygai<br />
iliustruoti dovanojęs fotografas Algirdas<br />
Kalninis.<br />
Sentimentalumas ir nostalgija<br />
klajojo po pilies menę viso vakaro<br />
metu ir nelabai norėjo įsileisti nei<br />
šmaikštesnio, nei aštresnio žodžio<br />
(net K. Binkio ironija čia buvo<br />
bejėgė)... Į savo tėviškę klausytojus<br />
vedė Liuda Prunskienė, giliai<br />
į širdis smigo Algirdo Butkevičiaus<br />
posmai, ne mažiau ilgesio (o<br />
ir liūdesio...) sklido iš Virginijos<br />
Virkutienės, Lolitos Čeponienės,<br />
Bronės Šernienės, Valentino Dagio<br />
skaitomų eilių... Mokytoja Aldona<br />
Černiauskienė perskaitė eilėraštį,<br />
dedikuotą Vaidotui Spaudui. Jono<br />
Strielkūno, Petro Balčiūno ir Jono<br />
Narbuto eilėraščių nuotaiką klausytojams<br />
perteikė Dalia Kėželienė,<br />
o Almos Karosaitės, Vaidoto Spudo,<br />
Aldonos Černiauskienės eilės įtaigiai<br />
nuskambėjo skaitomos Joanos<br />
Kvedaravičienės. Menėje sklandyti<br />
poezijos paukštei padėjo Vlado Jakubėno<br />
muzikos mokyklos jaunieji<br />
atlikėjai: solistė Giedrė Didzinskaitė<br />
bei vokalinis mergaičių ansamblis<br />
(vadovė J. Duderienė) ir mokytojos<br />
V. Sabonienės vadovaujamas smuikininkų<br />
ansamblis.<br />
Vakaro metu nuskambėjo tik maža<br />
dalis į knygą surinktų eilėraščių,<br />
tad atėjusiems į knygos pristatymą<br />
dar daug teks atrasti patiems. O<br />
tiems, kurie penktadienio vakarą<br />
į Biržų pilį neužsuko, tačiau susidomėjo<br />
knyga, dar reikėtų pasakyti,<br />
kad rinktinėje galės rasti ir<br />
XIXa. poetų Juliaus Anusevičiaus<br />
ir Stanislovo Dagilio posmų apie<br />
Biržų kraštą, kad į knygą sudėti ir<br />
Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos,<br />
Konstantino Snarskio-Žvaigždulio,<br />
Balio Sruogos, Bernardo Brazdžionio,<br />
Jono Meko, Pauliaus Drevinio,<br />
Mykolo Karčiausko, Henriko Čigriejaus,<br />
Alio Balbieriaus eilėraščiai,<br />
apdainuojantys Biržus. Skeptiškesniems<br />
skaitytojams reikėtų žinoti,<br />
kad sudarant knygą profesionalumas<br />
nebuvo atrankos kriterijus,<br />
kad knygos sumanytojai norėjo į<br />
vieną vietą surinkti viską, kas kada<br />
nors ką nors rašė apie Biržų kraštą,<br />
ir pabandyti parodyti jį tokį, kokį<br />
galima tik širdimi matyti: „O kaip<br />
Tave mes mylime,/ Aukštaičių žeme<br />
mūs brangi!/ Biržų pilis su Vilniumi<br />
-/ Lietuvių širdys dvi...“ ( Pranas<br />
Lembertas „Aukštaičių žemė“).<br />
klausosi.<br />
2. Galimi variantai:<br />
a) – Ramu čia(,) tarsi kapuos, – nusišypso<br />
partizanų vadas <br />
b) Ramu čia(,) tarsi kapuos(,) – nusišypso<br />
partizanų vadas <br />
3. Galimas ir taškas. Kėlimas į kitą eilutę<br />
neprivalomas, bet pageidautinas.<br />
Apie rašybos variantus: žodis tėvynė stilistiniais<br />
sumetimais galėjo būti rašomas didžiąja<br />
raide (Tėvynė); iš tarptautinio žodžio<br />
stoikas su lietuviška priesaga -iškas išvestas<br />
būdvardis stojiškas, -a rašytinas su jotu (žr.<br />
„Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius,<br />
1992, § 45, p. 34), taip teikiama ir 6-ajame,<br />
elektroniniame, „Dabartinės lietuvių kalbos<br />
žodyno“ leidime, ir „Tarptautinių žodžių žodyne“<br />
(Vilnius, 2001), tačiau ankstesniuose<br />
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimuose,<br />
tarp jų ir internetiniame DŽ5e, didžiajame<br />
„Lietuvių kalbos žodyne“ dar buvo<br />
teikta nesilaikant taisyklės (teikta stoiškas, -a).<br />
Vertinant diktantą, variantas stoiški nebus<br />
laikomas rašybos klaida.
Change language