Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
4<br />
kulTūra<br />
ar atkursime Lietuvių–latvių vienybės<br />
draugijos skyrių?<br />
Nurimk, Mintaut, Lietuva dar bus.<br />
Stipri išaugs: nors vėliai subyrės.<br />
Šviesos jums stinga, – bet ateis laikai:<br />
Ko nepasiekėm svajom, jėga,<br />
Pasieks tai mūsų tautos: susijungs!<br />
Taip legendinis senovės latvių karžygys Indulis,<br />
mūsų kaimynų literatūros klasiko Janio<br />
Rainio (Janio Pliekšano) dramoje „Indulis ir<br />
Arija“ kreipiasi į lietuvių valdovą Mintautą<br />
(Mindaugą). Lietuvoje J. Rainis daugiau žinomas<br />
kaip dramaturgas, poetas ir romanistas,<br />
tačiau jis buvo ir vienas aktyviausių XIX<br />
amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios<br />
visuomenės veikėjų. Jis kartu su žmona poete<br />
Aspazija (Rozenberga-Pliekšane) didelę savo<br />
veiklos ir kūrybos dalį skyrė latvių ir lietuvių<br />
vienybės stiprinimui ir turėjo didelę įtaką<br />
1918 metais susikūrusios Latvijos valstybės<br />
santykių raidai su Lietuva. Vienybės su kaimynais<br />
idėją palaikė ir aktyviai šioje srityje<br />
dirbo mūsų tautos šviesuoliai – Jonas Šliūpas,<br />
Vydūnas, Kazys Būga ir kt.<br />
Vykstant mūsų tautų kovoms už nepriklausomybę<br />
1918–1920 m., Lietuvos vyriausybė,<br />
deja, atsisakė padėti latvių kariuomenei, kuri<br />
kovėsi su daug didesnėmis ir geriau ginkluotomis<br />
bermontininkų gaujomis. Kitaip pasielgė<br />
estai, kurie atsiuntė stiprų junginį ir padėjo<br />
sutriuškinti užpuolikus. Ginklais ir amunicija<br />
padėjo lenkai. Latvijos kariuomenei artėjant<br />
prie Lietuvos sienos, mūsų daliniai ir partizanų<br />
junginiai užmezgė ryšius su latviais ir,<br />
bendrai veikdami, keletą kartų stipriai sumušė<br />
bermontininkus Bauskės–Saločių rajone bei<br />
užėmė Žeimelį, Joniškį ir kitas šiaurines mūsų<br />
šalies teritorijas. Tai buvo ne vyriausybinių<br />
susitarimų išdava, o kaimyninių tautų bendradarbiavimas.<br />
Už indėlį kovoje su Latvijos priešais,<br />
„Lačplėsio ordinu“ apdovanotas ir mūsų<br />
žemietis karininkas Jonas Variakojis.<br />
Latvijos vyriausybė, kada Lietuvai 1920<br />
metais iškilo mirtinas pavojus (spalio 9 d. lenkai<br />
užėmė Vilnių ir pradėjo ofenzyvą Kauno<br />
link), nedelsdama įteikė Lenkijai ultimatyvią<br />
notą, reikalaujančią nutraukti puolimą – to<br />
nepadarius, užpultai valstybei bus suteikta<br />
aktyvi pagalba. Tai reiškė, kad latviai padės<br />
ir kovinėmis pajėgomis. Tai buvo labai retas<br />
atvejis tuometinėje Europos diplomatijoje –<br />
valstybė palaiko kaimynę be jokių išskaičiavimų:<br />
Lenkija Latvijai niekuo negrasino, netgi<br />
siūlė aktyvų bendradarbiavimą.<br />
Tarpukariu lietuvių–latvių draugystė daugiausiai<br />
reiškėsi tik kultūriniame lygmenyje,<br />
tautų šviesuolių pastangomis. Ekonominis<br />
bendradarbiavimas buvo menkas, dar menkesnis<br />
– politinis.<br />
Didžiausią indėlį į mūsų tautų suartėjimą<br />
įnešė Latvių–lietuvių vienybės draugija,<br />
įkurta Rygoje 1921 m., bei Lietuvių–latvių<br />
draugija, įkurta Kaune 1923 m. (nuo 1930 m.<br />
prisijungė ir estai). Šios organizacijos skatino<br />
menininkų, teisininkų, mokytojų ir kt. bendradarbiavimą,<br />
tarpusavio ryšių stiprinimą.<br />
Kasmet buvo organizuojami forumai, kuriuose<br />
buvo nagrinėjamos istorinės, kultūrinės,<br />
politinės, teisinės aktualijos. Forumuose<br />
Veidrodėli, veidrodėli, kas pasaulyje gražiausias?<br />
– klausia pasakos ragana... Noras<br />
išsiaiškinti gražiausius, protingiausius ar<br />
laimingiausius žmones turbūt toks pat senas<br />
kaip ir žmonija. Penktame amžiuje prieš<br />
Kristų gyvenęs Herodotas pasakoja, kaip Sarduose<br />
viešėjęs Atėnų išminčius Solonas lidų<br />
karaliaus turtingojo Krezo (Kroiso) buvo<br />
klausinėjamas, kas pasaulyje laimingiausias.<br />
Gausius savo lobynus ir rūmų prabangą apro-<br />
dalyvaudavo įžymiausi to meto Baltijos šalių<br />
mokslo, kultūros bei politikos veikėjai. (1988<br />
metais lietuvių–latvių vienybės draugija, dr.<br />
Alvydo Butkaus pastangomis buvo atkurta ir<br />
dabar jos pagrindu įsteigtas Letonikos centras<br />
ir Forumas).<br />
Lietuva, Latvija ir Estija 1934 metais sukūrė<br />
sąjungą – Baltijos Antantę, tačiau praktiškai ji<br />
daugiau egzistavo popieriuje negu tikrovėje.<br />
Didesnį aktyvumą tuo laikotarpiu rodė kariškiai<br />
– už tvirtos karinės sąjungos sudarymą<br />
pasisakė ir aktyviai veikė generolai Stasys<br />
Raštikis ir Janis Baluodis, tačiau jie nesulaukė<br />
politikų palaikymo. Mūsų valstybės 1940<br />
metais buvo sunaikintos po vieną.<br />
Antrosios sovietinės okupacijos metu, kai<br />
mūsų tautų neskyrė valstybinės sienos, o trijų<br />
Baltijos šalių žmonės aiškiai suvokė, jog juos<br />
sieja vienas likimas ir bendras priešas,stengėsi<br />
bendraudami parodyti visai Sovietų Sąjungai<br />
savo baltiškąjį išskirtinumą. Rašytojų, menininkų,<br />
akademinio jaunimo rengiamos bendros<br />
parodos, festivaliai, kūrybiniai seminarai<br />
sukūrė „trijų sesių“ fenomeną, kuris vėliau<br />
pagimdė unikalų reiškinį – Baltijos kelią.<br />
Atgimimo laikais, mūsų šalims atkuriant nepriklausomybę,<br />
lietuvių–latvių–estų vienybė<br />
buvo vienas iš tų stiprybės šaltinių, kuris leido<br />
pasiekti, kad mūsų tautos sugrįžtų į laisvojo<br />
pasaulio bendriją.<br />
Baltijos šalims tapus Europos Sąjungos narėmis,<br />
vėliau įsiliejus į Šengeno erdvę, prieš<br />
šimtą metų J. Rainio parašyti žodžiai tapo simboline<br />
realybe – pirmąkart Latvijos ir Lietuvos<br />
istorijoje mus skirianti valstybinė siena buvo<br />
panaikinta laisva pačių tautų valia.<br />
Biržų kraštas, kaip ir kiti šiauriniai Lietuvos<br />
rajonai, lietuvių–latvių santykių istorijoje<br />
užima ypatingą vietą. Mūsų krašto žemės<br />
ūkiui, kultūrai, verslui didelę įtaką nuo seno<br />
turėjo Ropų, Holšteinų, Budbergių šeimų<br />
dvarai, kurie buvo glaudžiai susiję su dabar-<br />
Kas šiemet<br />
laimingiausias?<br />
Vidmantas JAŽAUSKAS<br />
dęs šeimininkas provokavo atėnietį įstatymų<br />
leidėją patvirtinti, kad būtent jis ir yra pats<br />
laimingiausias. Tačiau patyręs išminčius laimingesniu<br />
nurodė atėnietį Telą, kadangi šis<br />
gyveno klestinčiame polyje, jo sūnūs buvo<br />
gražūs ir geri, ir jis matė, kaip jiems gimė ir<br />
užaugo vaikai, o gyvenimą baigė garbingai<br />
žūdamas kovoje su priešais. Tuomet Krezas<br />
esą klausęs, o kas antras laimingiausias po<br />
Telo žmogus, tikėdamasis gauti bent antrą<br />
tinėje Latvijos teritorijoje gyvenusiais vokiečių<br />
didikais. Pasienio teritorijoje gyveno<br />
daug latvių (dabar jų likę mažai – išvykę ar<br />
sulietuvėję), nors dar yra tokių šeimų, kurios<br />
praktiškai save laikydamos lietuviais buityje<br />
kalba lietuviškai.<br />
Tarpukariu nemažai biržėnų vykdavo uždarbiauti<br />
į Latviją – dauguma jų plušėdavo<br />
pas ūkininkus, kiti – Rygos, Jelgavos gamyklose.<br />
Tiek lietuviai, mokėdami latviškai,<br />
tiek pasienio latviai – lietuviškai, stiprino<br />
mūsų tautų ryšius, turtino kraštų kultūrinį<br />
gyvenimą (vien Biržų gimnazijoje 1931 m.<br />
mokėsi 24 latviai, kurie aktyviai dalyvavo<br />
įvairiose kultūrinėse organizacijose: radviliečių,<br />
skautų ir kt.).<br />
Naujas bendradarbiavimo su kaimynais<br />
etapas prasidėjo, įkūrus Lietuvių–latvių vienybės<br />
draugijos Biržų skyrių. Šio sumanymo<br />
iniciatorius ir ilgametis vadovas buvo įžymusis<br />
visuomenės veikėjas notaras Pranas<br />
Lembertas. Skyriaus nariai vykdavo į Latviją,<br />
kur dalyvaudavo įvairiuose renginiuose,<br />
organizuodavo meninių kolektyvų išvykas<br />
pas kaimynus, rengdavo Latvijos Nepriklausomybės<br />
dienos minėjimus. Deja, ši veikla<br />
nutrūko, rusams okupavus Lietuvą.<br />
Gaila, kad unikalus baltiškasis paveldas,<br />
susiformavęs mūsų krašte per daugelį metų,<br />
nėra pakankamai ištyrinėtas ir įprasmintas.<br />
Biržiečiai, norėdami geriau pažinti broliškos<br />
tautos praeitį ir dabartį, užmegzti glaudesnius<br />
ryšius su Latvijos visuomeninėmis organizacijomis<br />
ir gyventojais susibūrė į iniciatyvinę<br />
grupę, tam, kad atkurus Lietuvių–latvių vienybės<br />
draugijos Biržų skyriaus veiklą (kiek<br />
kita forma).Tikimės, kad mūsų idėją palaikys<br />
daug biržiečių.<br />
Aloyzas KvedARAS<br />
Grupės koordinatorius<br />
Informacija: tel.(8 684) 01563, e-paštas:<br />
aloyzas.kvedaras@gmail.com<br />
vietą. Solonas nesudvejojęs atsakė, kad tai<br />
bus broliai Kleobis ir Bitonas iš Argo, kadangi<br />
jie pasiturimai gyveno ir buvo nepaprastai<br />
stiprūs, nugalėję visus varžovus. Kartą jų<br />
motina pagal paprotį turėjo būti nuvežta<br />
į šventyklą, bet jaučiai iš ganyklos nebuvę<br />
laiku parvesti. Tuomet abu jaunuoliai patys<br />
įsikinkė į ratus ir sukorę 45 stadijus pasiekė<br />
šventyklą. Argiečių minia gėrėjosi jaunuolių<br />
stiprumu, o motina prieš Heros statulą<br />
maldavo deivę skirti laimingiausią likimą jos<br />
abiems sūnums. Po šios maldos, sudėję aukas<br />
ir pasivaišinę šventės puotoje, jaunikaičiai<br />
užmigo šventykloje ir nebeatsibudo – toks<br />
buvo jų gyvenimo galas... Toliau Herodotas<br />
rašo: „Tokios Solono kalbos Krezui nepatiko,<br />
ir jis išsiuntė jį paniekinęs ir palaikęs visišku<br />
kvailiu, nes tas nevertino dabarties gėrybių,<br />
liepė visur kur laukti pabaigos“.<br />
Šiemet paties laimingiausio metų žmogaus<br />
rinkimai buvo paskelbti Singapūre.<br />
Kandidatai negalėjo siūlytis patys, turėjo<br />
būti pasiūlyti. Tačiau pasirodė, kad eko-<br />
2009 m. vasario 3 d., antradienis<br />
Trumpai<br />
porTfolio meno galerija –<br />
menas visiems<br />
Virtuali „Portfolio“ meno galerija ( www.<br />
portfoliogalerija.lt) pristato keliaujančią<br />
parodą „Šventė“. Ši paroda jau buvo<br />
pristatyta Biržų krašto muziejuje „Sėla“,<br />
ir netrukus pajudės Aukštaitijos regiono<br />
miestelių link. Tai puiki galimybė pamatyti<br />
„Portfolio“ meno galerijos menininkų<br />
darbus jau ne virtualioje, bet realioje erdvėje.<br />
Paroda ypatinga tuo, kad „keliauja“ po<br />
mažuosius Lietuvos miestus, sąmoningai<br />
aplenkdama didmiesčius bei skleisdama<br />
laisvo, atviro meno visiems idėją. Saikinga<br />
skirtingų„svorių“ autorių, technikų, formatų<br />
bei stilių įvairovė parodoje „Šventė“<br />
sukuria harmoningą poilsį žiūrovų akims<br />
bei sielos šventę žiūrovų širdims.<br />
Profesionalaus meno sklaida Lietuvos<br />
regionuose yra švietėjiškas ir edukacinis<br />
tikslas. Juk didžiuosiuose miestuose vykstantys<br />
meno renginiai retai kada pasiekia<br />
atokesnius miestus. „Portfolio“ meno galerija<br />
siekia kuo plačiau pristatyti profesionaliąją<br />
Lietuvos dailę Biržų, Kupiškio,<br />
Kėdainių, Pasvalio ir kitų miestelių muziejinėse<br />
erdvėse.<br />
Julija Petkevičienė<br />
Menotyrininkė<br />
Vasario 7 d. 14 val. PORTFOLIO meno<br />
galerija atidaro parodą-pardavimą „Šventė“<br />
Kėdainiuose, daugiakultūriniame centre.<br />
Parodoje eksponuojama V. Burbos, E.<br />
Kuckaitės, L. Dubauskienės grafika, E. Radvensko<br />
keramika, R. Treigio, M. Leskausko<br />
fotografija, V. Čepkausko, R. Gailiūnio,<br />
R. Grikevičiaus, V. Jažausko, O. Juškos, A.<br />
Stančiko tapyba.<br />
forTepijono muzikos<br />
koncerTas pilyje<br />
Vasario 6 d. 16 val. Biržų pilies salėje<br />
koncertuos SIMONA ZAJANČAUSKAI-<br />
TĖ (fortepijonas, Sankt Peterburgas).<br />
Programoje: Fr. Schubert, J. S. Bach, F.<br />
Chopin, S. Rachmaninov ir kitų kompozitorių<br />
kūriniai. Dalyvauja Biržų Vlado<br />
Jakubėno muzikos mokyklos mokiniai:<br />
Gabija Laumytė, Giedrė Didzinskaitė, Kipras<br />
Kubilius.<br />
nomiškai sėkmingo ir laimingu laikomo<br />
miesto gyventojai nėra itin patenkinti savo<br />
gyvenimu: vos ne vos buvo sulaukta 60<br />
pasiūlymų. Pasak apklausos, singapūriečiai<br />
jaučiasi nelaimingesni nei dauguma kitų<br />
žmonių pasaulyje, kadangi nuolat baiminasi<br />
dėl savo finansų ir nežino, ar turės senatvėj<br />
pakankamai pinigų.<br />
Iš to matyti, kad su laimingiausių rinkimais<br />
visais laikais būta keblumų. Prie tarybų<br />
valdžios gyvavo geriausio darbuotojo rinkimų<br />
sistema,vadinama „soclenktyniavimu“.<br />
Visoje šalyje kiekviena įstaiga kas mėnesį<br />
privalėjo pildyti raizgius tabelių stulpelius,<br />
kad metų pabaigoje išaiškintų geriausią, tarkim,<br />
vairuotoją, kepėją ar tinkuotoją. Dabar<br />
paprasčiau – sugalvos redakcija, paskelbs<br />
kokio nors šviesuolio rinkimus ir atsakymą<br />
sužinos labai greitai: jei už Joną balsavo trys<br />
skaitytojai, o už Birutę, Juozą ar kurį nors kitą<br />
tik du – reiškia: ne jie, bet Jonas yra metų<br />
laimingasis. Paprasta ir aišku.
Change language