14.08.2013 Views

KETURI KAMPAI

KETURI KAMPAI

KETURI KAMPAI

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

4<br />

kulTūra<br />

ar atkursime Lietuvių–latvių vienybės<br />

draugijos skyrių?<br />

Nurimk, Mintaut, Lietuva dar bus.<br />

Stipri išaugs: nors vėliai subyrės.<br />

Šviesos jums stinga, – bet ateis laikai:<br />

Ko nepasiekėm svajom, jėga,<br />

Pasieks tai mūsų tautos: susijungs!<br />

Taip legendinis senovės latvių karžygys Indulis,<br />

mūsų kaimynų literatūros klasiko Janio<br />

Rainio (Janio Pliekšano) dramoje „Indulis ir<br />

Arija“ kreipiasi į lietuvių valdovą Mintautą<br />

(Mindaugą). Lietuvoje J. Rainis daugiau žinomas<br />

kaip dramaturgas, poetas ir romanistas,<br />

tačiau jis buvo ir vienas aktyviausių XIX<br />

amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios<br />

visuomenės veikėjų. Jis kartu su žmona poete<br />

Aspazija (Rozenberga-Pliekšane) didelę savo<br />

veiklos ir kūrybos dalį skyrė latvių ir lietuvių<br />

vienybės stiprinimui ir turėjo didelę įtaką<br />

1918 metais susikūrusios Latvijos valstybės<br />

santykių raidai su Lietuva. Vienybės su kaimynais<br />

idėją palaikė ir aktyviai šioje srityje<br />

dirbo mūsų tautos šviesuoliai – Jonas Šliūpas,<br />

Vydūnas, Kazys Būga ir kt.<br />

Vykstant mūsų tautų kovoms už nepriklausomybę<br />

1918–1920 m., Lietuvos vyriausybė,<br />

deja, atsisakė padėti latvių kariuomenei, kuri<br />

kovėsi su daug didesnėmis ir geriau ginkluotomis<br />

bermontininkų gaujomis. Kitaip pasielgė<br />

estai, kurie atsiuntė stiprų junginį ir padėjo<br />

sutriuškinti užpuolikus. Ginklais ir amunicija<br />

padėjo lenkai. Latvijos kariuomenei artėjant<br />

prie Lietuvos sienos, mūsų daliniai ir partizanų<br />

junginiai užmezgė ryšius su latviais ir,<br />

bendrai veikdami, keletą kartų stipriai sumušė<br />

bermontininkus Bauskės–Saločių rajone bei<br />

užėmė Žeimelį, Joniškį ir kitas šiaurines mūsų<br />

šalies teritorijas. Tai buvo ne vyriausybinių<br />

susitarimų išdava, o kaimyninių tautų bendradarbiavimas.<br />

Už indėlį kovoje su Latvijos priešais,<br />

„Lačplėsio ordinu“ apdovanotas ir mūsų<br />

žemietis karininkas Jonas Variakojis.<br />

Latvijos vyriausybė, kada Lietuvai 1920<br />

metais iškilo mirtinas pavojus (spalio 9 d. lenkai<br />

užėmė Vilnių ir pradėjo ofenzyvą Kauno<br />

link), nedelsdama įteikė Lenkijai ultimatyvią<br />

notą, reikalaujančią nutraukti puolimą – to<br />

nepadarius, užpultai valstybei bus suteikta<br />

aktyvi pagalba. Tai reiškė, kad latviai padės<br />

ir kovinėmis pajėgomis. Tai buvo labai retas<br />

atvejis tuometinėje Europos diplomatijoje –<br />

valstybė palaiko kaimynę be jokių išskaičiavimų:<br />

Lenkija Latvijai niekuo negrasino, netgi<br />

siūlė aktyvų bendradarbiavimą.<br />

Tarpukariu lietuvių–latvių draugystė daugiausiai<br />

reiškėsi tik kultūriniame lygmenyje,<br />

tautų šviesuolių pastangomis. Ekonominis<br />

bendradarbiavimas buvo menkas, dar menkesnis<br />

– politinis.<br />

Didžiausią indėlį į mūsų tautų suartėjimą<br />

įnešė Latvių–lietuvių vienybės draugija,<br />

įkurta Rygoje 1921 m., bei Lietuvių–latvių<br />

draugija, įkurta Kaune 1923 m. (nuo 1930 m.<br />

prisijungė ir estai). Šios organizacijos skatino<br />

menininkų, teisininkų, mokytojų ir kt. bendradarbiavimą,<br />

tarpusavio ryšių stiprinimą.<br />

Kasmet buvo organizuojami forumai, kuriuose<br />

buvo nagrinėjamos istorinės, kultūrinės,<br />

politinės, teisinės aktualijos. Forumuose<br />

Veidrodėli, veidrodėli, kas pasaulyje gražiausias?<br />

– klausia pasakos ragana... Noras<br />

išsiaiškinti gražiausius, protingiausius ar<br />

laimingiausius žmones turbūt toks pat senas<br />

kaip ir žmonija. Penktame amžiuje prieš<br />

Kristų gyvenęs Herodotas pasakoja, kaip Sarduose<br />

viešėjęs Atėnų išminčius Solonas lidų<br />

karaliaus turtingojo Krezo (Kroiso) buvo<br />

klausinėjamas, kas pasaulyje laimingiausias.<br />

Gausius savo lobynus ir rūmų prabangą apro-<br />

dalyvaudavo įžymiausi to meto Baltijos šalių<br />

mokslo, kultūros bei politikos veikėjai. (1988<br />

metais lietuvių–latvių vienybės draugija, dr.<br />

Alvydo Butkaus pastangomis buvo atkurta ir<br />

dabar jos pagrindu įsteigtas Letonikos centras<br />

ir Forumas).<br />

Lietuva, Latvija ir Estija 1934 metais sukūrė<br />

sąjungą – Baltijos Antantę, tačiau praktiškai ji<br />

daugiau egzistavo popieriuje negu tikrovėje.<br />

Didesnį aktyvumą tuo laikotarpiu rodė kariškiai<br />

– už tvirtos karinės sąjungos sudarymą<br />

pasisakė ir aktyviai veikė generolai Stasys<br />

Raštikis ir Janis Baluodis, tačiau jie nesulaukė<br />

politikų palaikymo. Mūsų valstybės 1940<br />

metais buvo sunaikintos po vieną.<br />

Antrosios sovietinės okupacijos metu, kai<br />

mūsų tautų neskyrė valstybinės sienos, o trijų<br />

Baltijos šalių žmonės aiškiai suvokė, jog juos<br />

sieja vienas likimas ir bendras priešas,stengėsi<br />

bendraudami parodyti visai Sovietų Sąjungai<br />

savo baltiškąjį išskirtinumą. Rašytojų, menininkų,<br />

akademinio jaunimo rengiamos bendros<br />

parodos, festivaliai, kūrybiniai seminarai<br />

sukūrė „trijų sesių“ fenomeną, kuris vėliau<br />

pagimdė unikalų reiškinį – Baltijos kelią.<br />

Atgimimo laikais, mūsų šalims atkuriant nepriklausomybę,<br />

lietuvių–latvių–estų vienybė<br />

buvo vienas iš tų stiprybės šaltinių, kuris leido<br />

pasiekti, kad mūsų tautos sugrįžtų į laisvojo<br />

pasaulio bendriją.<br />

Baltijos šalims tapus Europos Sąjungos narėmis,<br />

vėliau įsiliejus į Šengeno erdvę, prieš<br />

šimtą metų J. Rainio parašyti žodžiai tapo simboline<br />

realybe – pirmąkart Latvijos ir Lietuvos<br />

istorijoje mus skirianti valstybinė siena buvo<br />

panaikinta laisva pačių tautų valia.<br />

Biržų kraštas, kaip ir kiti šiauriniai Lietuvos<br />

rajonai, lietuvių–latvių santykių istorijoje<br />

užima ypatingą vietą. Mūsų krašto žemės<br />

ūkiui, kultūrai, verslui didelę įtaką nuo seno<br />

turėjo Ropų, Holšteinų, Budbergių šeimų<br />

dvarai, kurie buvo glaudžiai susiję su dabar-<br />

Kas šiemet<br />

laimingiausias?<br />

Vidmantas JAŽAUSKAS<br />

dęs šeimininkas provokavo atėnietį įstatymų<br />

leidėją patvirtinti, kad būtent jis ir yra pats<br />

laimingiausias. Tačiau patyręs išminčius laimingesniu<br />

nurodė atėnietį Telą, kadangi šis<br />

gyveno klestinčiame polyje, jo sūnūs buvo<br />

gražūs ir geri, ir jis matė, kaip jiems gimė ir<br />

užaugo vaikai, o gyvenimą baigė garbingai<br />

žūdamas kovoje su priešais. Tuomet Krezas<br />

esą klausęs, o kas antras laimingiausias po<br />

Telo žmogus, tikėdamasis gauti bent antrą<br />

tinėje Latvijos teritorijoje gyvenusiais vokiečių<br />

didikais. Pasienio teritorijoje gyveno<br />

daug latvių (dabar jų likę mažai – išvykę ar<br />

sulietuvėję), nors dar yra tokių šeimų, kurios<br />

praktiškai save laikydamos lietuviais buityje<br />

kalba lietuviškai.<br />

Tarpukariu nemažai biržėnų vykdavo uždarbiauti<br />

į Latviją – dauguma jų plušėdavo<br />

pas ūkininkus, kiti – Rygos, Jelgavos gamyklose.<br />

Tiek lietuviai, mokėdami latviškai,<br />

tiek pasienio latviai – lietuviškai, stiprino<br />

mūsų tautų ryšius, turtino kraštų kultūrinį<br />

gyvenimą (vien Biržų gimnazijoje 1931 m.<br />

mokėsi 24 latviai, kurie aktyviai dalyvavo<br />

įvairiose kultūrinėse organizacijose: radviliečių,<br />

skautų ir kt.).<br />

Naujas bendradarbiavimo su kaimynais<br />

etapas prasidėjo, įkūrus Lietuvių–latvių vienybės<br />

draugijos Biržų skyrių. Šio sumanymo<br />

iniciatorius ir ilgametis vadovas buvo įžymusis<br />

visuomenės veikėjas notaras Pranas<br />

Lembertas. Skyriaus nariai vykdavo į Latviją,<br />

kur dalyvaudavo įvairiuose renginiuose,<br />

organizuodavo meninių kolektyvų išvykas<br />

pas kaimynus, rengdavo Latvijos Nepriklausomybės<br />

dienos minėjimus. Deja, ši veikla<br />

nutrūko, rusams okupavus Lietuvą.<br />

Gaila, kad unikalus baltiškasis paveldas,<br />

susiformavęs mūsų krašte per daugelį metų,<br />

nėra pakankamai ištyrinėtas ir įprasmintas.<br />

Biržiečiai, norėdami geriau pažinti broliškos<br />

tautos praeitį ir dabartį, užmegzti glaudesnius<br />

ryšius su Latvijos visuomeninėmis organizacijomis<br />

ir gyventojais susibūrė į iniciatyvinę<br />

grupę, tam, kad atkurus Lietuvių–latvių vienybės<br />

draugijos Biržų skyriaus veiklą (kiek<br />

kita forma).Tikimės, kad mūsų idėją palaikys<br />

daug biržiečių.<br />

Aloyzas KvedARAS<br />

Grupės koordinatorius<br />

Informacija: tel.(8 684) 01563, e-paštas:<br />

aloyzas.kvedaras@gmail.com<br />

vietą. Solonas nesudvejojęs atsakė, kad tai<br />

bus broliai Kleobis ir Bitonas iš Argo, kadangi<br />

jie pasiturimai gyveno ir buvo nepaprastai<br />

stiprūs, nugalėję visus varžovus. Kartą jų<br />

motina pagal paprotį turėjo būti nuvežta<br />

į šventyklą, bet jaučiai iš ganyklos nebuvę<br />

laiku parvesti. Tuomet abu jaunuoliai patys<br />

įsikinkė į ratus ir sukorę 45 stadijus pasiekė<br />

šventyklą. Argiečių minia gėrėjosi jaunuolių<br />

stiprumu, o motina prieš Heros statulą<br />

maldavo deivę skirti laimingiausią likimą jos<br />

abiems sūnums. Po šios maldos, sudėję aukas<br />

ir pasivaišinę šventės puotoje, jaunikaičiai<br />

užmigo šventykloje ir nebeatsibudo – toks<br />

buvo jų gyvenimo galas... Toliau Herodotas<br />

rašo: „Tokios Solono kalbos Krezui nepatiko,<br />

ir jis išsiuntė jį paniekinęs ir palaikęs visišku<br />

kvailiu, nes tas nevertino dabarties gėrybių,<br />

liepė visur kur laukti pabaigos“.<br />

Šiemet paties laimingiausio metų žmogaus<br />

rinkimai buvo paskelbti Singapūre.<br />

Kandidatai negalėjo siūlytis patys, turėjo<br />

būti pasiūlyti. Tačiau pasirodė, kad eko-<br />

2009 m. vasario 3 d., antradienis<br />

Trumpai<br />

porTfolio meno galerija –<br />

menas visiems<br />

Virtuali „Portfolio“ meno galerija ( www.<br />

portfoliogalerija.lt) pristato keliaujančią<br />

parodą „Šventė“. Ši paroda jau buvo<br />

pristatyta Biržų krašto muziejuje „Sėla“,<br />

ir netrukus pajudės Aukštaitijos regiono<br />

miestelių link. Tai puiki galimybė pamatyti<br />

„Portfolio“ meno galerijos menininkų<br />

darbus jau ne virtualioje, bet realioje erdvėje.<br />

Paroda ypatinga tuo, kad „keliauja“ po<br />

mažuosius Lietuvos miestus, sąmoningai<br />

aplenkdama didmiesčius bei skleisdama<br />

laisvo, atviro meno visiems idėją. Saikinga<br />

skirtingų„svorių“ autorių, technikų, formatų<br />

bei stilių įvairovė parodoje „Šventė“<br />

sukuria harmoningą poilsį žiūrovų akims<br />

bei sielos šventę žiūrovų širdims.<br />

Profesionalaus meno sklaida Lietuvos<br />

regionuose yra švietėjiškas ir edukacinis<br />

tikslas. Juk didžiuosiuose miestuose vykstantys<br />

meno renginiai retai kada pasiekia<br />

atokesnius miestus. „Portfolio“ meno galerija<br />

siekia kuo plačiau pristatyti profesionaliąją<br />

Lietuvos dailę Biržų, Kupiškio,<br />

Kėdainių, Pasvalio ir kitų miestelių muziejinėse<br />

erdvėse.<br />

Julija Petkevičienė<br />

Menotyrininkė<br />

Vasario 7 d. 14 val. PORTFOLIO meno<br />

galerija atidaro parodą-pardavimą „Šventė“<br />

Kėdainiuose, daugiakultūriniame centre.<br />

Parodoje eksponuojama V. Burbos, E.<br />

Kuckaitės, L. Dubauskienės grafika, E. Radvensko<br />

keramika, R. Treigio, M. Leskausko<br />

fotografija, V. Čepkausko, R. Gailiūnio,<br />

R. Grikevičiaus, V. Jažausko, O. Juškos, A.<br />

Stančiko tapyba.<br />

forTepijono muzikos<br />

koncerTas pilyje<br />

Vasario 6 d. 16 val. Biržų pilies salėje<br />

koncertuos SIMONA ZAJANČAUSKAI-<br />

TĖ (fortepijonas, Sankt Peterburgas).<br />

Programoje: Fr. Schubert, J. S. Bach, F.<br />

Chopin, S. Rachmaninov ir kitų kompozitorių<br />

kūriniai. Dalyvauja Biržų Vlado<br />

Jakubėno muzikos mokyklos mokiniai:<br />

Gabija Laumytė, Giedrė Didzinskaitė, Kipras<br />

Kubilius.<br />

nomiškai sėkmingo ir laimingu laikomo<br />

miesto gyventojai nėra itin patenkinti savo<br />

gyvenimu: vos ne vos buvo sulaukta 60<br />

pasiūlymų. Pasak apklausos, singapūriečiai<br />

jaučiasi nelaimingesni nei dauguma kitų<br />

žmonių pasaulyje, kadangi nuolat baiminasi<br />

dėl savo finansų ir nežino, ar turės senatvėj<br />

pakankamai pinigų.<br />

Iš to matyti, kad su laimingiausių rinkimais<br />

visais laikais būta keblumų. Prie tarybų<br />

valdžios gyvavo geriausio darbuotojo rinkimų<br />

sistema,vadinama „soclenktyniavimu“.<br />

Visoje šalyje kiekviena įstaiga kas mėnesį<br />

privalėjo pildyti raizgius tabelių stulpelius,<br />

kad metų pabaigoje išaiškintų geriausią, tarkim,<br />

vairuotoją, kepėją ar tinkuotoją. Dabar<br />

paprasčiau – sugalvos redakcija, paskelbs<br />

kokio nors šviesuolio rinkimus ir atsakymą<br />

sužinos labai greitai: jei už Joną balsavo trys<br />

skaitytojai, o už Birutę, Juozą ar kurį nors kitą<br />

tik du – reiškia: ne jie, bet Jonas yra metų<br />

laimingasis. Paprasta ir aišku.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!