KETURI KAMPAI

10
Už be stes!
Mie lo sios, šiuo sun kiu Lie tu vai
lai ku mes tu ri me lai ky tis vie na kitos,
nes kai vis kas slys ta iš po ko jų,
dar lie ka ge riau sių drau gių kom pani
ja. Juk jūs ži no te, kad ge riau sios
drau gės yra kaž kas to kio!
Tie sa, ma no duk te rė čia ne se niai
pra ne šė, kad jos, trys be stės, nu tarė
ke liau ti į Eu ro pą. „Ko kios dar
be sti jos?“ – per klau siau.
Ji nu ste bo, kad aš dar ne ži nan ti,
jog be stės yra ge riau sios drau gės,
nuo ang liš ko „the be st“ – ge riausias.
Man taip pa ti ko, kad aš tuoj
pat su kvie čiau be sčių va ka rėlį.
Juo lab kad rei ka las pri bren do
rim tas, nes mus pra dė jo at lei dinė
ti iš dar bo.
Va ka rė lis įvy ko pas ma ne, tad šia
pro ga aš pa tie kiau py ra gą su krizės
nuo jau ta, ta čiau su op ti mis ti nė
po teks te, kad juo da duo na at seit
ne bū ti nai ba das.
Tai gi, į du be nį de di juo dos duonos
ga ba lė lius, už pi li sluoks nį
juo dų jų ser ben tų uo gie nės iš sandė
liu ko, ant vir šaus pi li sluoks nį
grie ti nės, jei tu ri – su tar kuo ji kelis
obuo lius ir pa dro ži ci na mo no
laz de lę. Vua lia!
Kaip su pra to te, va ka rė lio te ma
bu vo la bai ak tua li: kaip elg tis, kai
ta ve at lei džia iš dar bo, ir kaip elgtis,
jei ta vęs dar neat lei do, o aplink
vi sus at lei di nė ja, ir kaip elg tis
su at leis tai siais – guos ti, ska tin ti,
teik ti pa siū ly mus, pa sta ty ti bu te lį
ar pa na šiai.
Mū sų va ka rė ly je da ly va vo net
dvi per sa vai tę at leis tos drau gės,
vie na iš jų bu vo at vi rai psi cho logiš
kai pa lū žu si ir pik ta, ki ta bandė
juo kau ti, o mes vi sos jau tė mės
la bai ne jau kiai.
Ta da drau gė psi cho lo gė iš kar to
paaiš ki no, kad mus yra už val dęs
„iš li ku sių jų sind ro mas“, kai jautie
si lyg kal ta be kal tės, o kar tu
bi jai, kas bus su ta vi mi, ir lie pė
jam ne pa si duo ti, o mąs ty ti konstruk
ty viai...
„Tik ne kal bė kit man apie po zi tyvų
mąs ty mą ir ne kiš kit „Vie nuo lio,
ku ris par da vė Fe ra rį“ – jau ga vau
tris“, – pik tai per spė jo at leis to ji.
„Ge riau bū tum ga vus vie ną fera
rį, a ne?“ – įsi ter pė ta, kur vis
dar ban dė juo kau ti. Ir mes vi sos
man da giai nu si šie pė me.
„Nu ką, mer gos, tai mes be stės,
ar ne, ką da rom?“ – kaip va ka rė lio
šei mi nin kė konst ruk ty viai į taures
įpy liau vy no ir pa sa kiau tos tą:
„Už be stes.“
Ta da psi cho lo gė ėmė si ama to ir
pa reiš kė, kad svar biau sia yra kri zės
in teg ra ci ja, tai yra tai, kaip mū sų
drau gės su virš kins „at lei di mo“
fak tą. „Svar bu yra ži no ti, kad
kri zė yra lai ki na ir neįk limp ti
iš es mės. Ne
pro ša lį būtų
pa stip rin ti
sa vo ego, kreipian
tis pa gal bos
į kon sul tan tus“, – už si ve dė
psi chė (taip mie lai mes ją vadi
na me už nu ga ros). „Ar ba į
be stes“, – įsi ter piau aš, o psichė
pri pa ži no, kad tai ir gi
la bai tin ka mas bū das. Ir
vėl pa kė lė me tau res už
be stes.
Ta da psi chė pa sa kė
dar vie ną ge rą da ly ką,
kad at seit jei kri zės auka
tu ri ge rą ar nor ma liai
už dir ban tį vy rą (nors kri zės
at ve ju tai yra vie nas ir tas pats),
toks pri vers ti nis lai ki nas
ne dar bas yra la bai ge ra pro ga
mo te riai pa si gi lin ti į sa ve: skai ty-
Kų tuje ?
ti, bend rau ti su vai kais, vaikš čio ti
į sa vęs to bu li ni mo ar kva li fi ka ci jos
kė li mo kur sus...
Jo gė iš kart pa siū lė mū sų lai kiną
sias be dar bes iš mo ky ti ke lių
pa grin di nių asa nų, suak ty vi nan čių
iš li ki mo čak rą, o li te ra tū ros mo kyto
ja pa ža dė jo be dar bėms pa rū pinti
ge ros poe zi jos to me lių, kad jos
per kri zės laik me tį iš la vin tų sa vo
li te ra tū ri nį sko nį.
Kai mes iš gė rė me po tre čią tau rę
vy no, su si jau di nu si di zai ne rė, kaip
tik ra be stė, pa si ža dė jo kiek vie nai
įsto ju siai į „kri zės au kų“ klu bą
pa siū ti po vie ną au to ri nį dar be lį
pra ktiš kai už sa vi kai ną. Tai mū sų
drau gėms la bai pa dė jo, o „iš li kusių
jų sind ro mo“ au koms ir gi vi sai
ne bai su ta po pra ras ti dar bą.
Ta da mū sų neuž si čiau pian ti
blon di nė pa reiš kė ne va ji bū sian ti
tre čio ji klu bo na rė, nes jai at ro do,
kad tuoj lėks iš dar bo. Mat kaž kaip
at si tik ti nai tris kar tus iš ei lės į kabi
ne tą užė jęs še fas ra do ją čiauškan
čią ir siur bian čią ka vą, kai visos
li ku sios bend ra dar bės nuo lat
vaikš to su vi suo me ni niu rū pes čiu
vei de ir net ėmė reng tis pil kai.
„Gal ir man pa siū tum ko kį baisų
pil ką sa ra fa ną, kol dar ma nęs
neat lei do?“ – krei pė si ji į be stę
di zai ne rę, o ši mie lai su ti ko tai pada
ry ti, ži no ma, be nuo lai dos. „O
gal aš tu rė čiau at ro dy ti rim tes nė?“
– krei pė si jį į mū sų psi chę. Bet jogė
pa sa kė, kad ypač da bar ji nie ku
gy vu ne tu rė tų keis tis.
Mat pa gal ve das, pro tin gas še fas,
jei gu jau rei kė tų ma žin ti eta tus, turė
tų at leis ti vi sas pil kas rim tuo les,
o pa lik ti bū tent čiauš kan čią blondi
nę, nes jei gu at leis ją, tai iš kolek
ty vo iš te kės gy vy bi nė ener gi ja,
taip sa kant, išeis mei lė.
Ta ži nia la bai pra džiu gi no mū sų
blon di nę, bet aki vaiz džiai įžei dė
at leis tą sias. Ta čiau jo gė tuoj iš tai sė
si tua ci ją: „Ne bent še fas bū tų vi siškas
me dis.“
Va ka rė lio pa bai go je mes jau
dai na vo me apie me džius, lais vę
ir mei lę ir sa vo tiš kai pa vy dė jo me
at leis to sioms, ku rios da bar laisvai
ga lės tuo ir anuo už siim ti. Vis
dėl to, kaip ge rai tu rė ti ge riau sias
drau ges. Už be stes!
Ie va,
be stė
keTuri KETURI kampai KAMPAI
Da bar ma din ga kal bė ti apie na mų
re no va ci ją, nes pro lan gus, sto gus ir
sie nas iš le kia mi li jo nai li tų. Val džia
stei gia net nau ją mi nis te ri ją, ku ri
ne va im sis ap šil tin ti dau gia bu čius
na mus. Kol kas ši lu mą tau pan čių
na mų nė ra daug. Ta čiau są skai tos
už šil dy mą, brangs tan čios mal kos
ver čia gy ven to jus ply šius kam šy ti.
Kaip kas iš ma no, taip kam šo. Daugia
bu čiuo se na muo se vis dau giau
plas ti ki nių lan gų su stik lo pa ke tais.
In di vi dua lių na mų gy ven to jai ir gi
su ka si kaip iš ma no. Jiems pa si rūpin
ti sa vo būs tais tam tik ra pra sme
pa pras čiau. Ne lau kiant val džios
pa ra mos, be pro jek tų ir de ri ni mų
su įvai rio mis ins ti tu ci jo mis ga li ma
sa vo na mus su tvar ky ti.
Spe cia lis tai aiš ki na, kad tu rin tie ji
se nus me di nius na mus jų ne tu rė tų
griau ti. Nors na mų sie no jai bū tų ir
la bai pra sti. Mat jie bū na ge rai su sigu
lė ję, o sta tant nau ją me di nį na mą
net tre jus me tus rei kės lauk ti, kol
sie no jai gra žiai su guls.
Pa ta ria ma se no na mo sie nas,
lu bas, sto gą ap šil tin ti eko va ta. Jos
pa grin dą su da ro me džio plau šas,
imp reg nuo tas ne la kio mis drus ko-
Atkelta iš 9 psl.
Jiems rei kia ypa tin gos prie žiū ros,
ypač jei jie da žy ti ar su šu kuo ti che miniu
bū du. Sto res ni jie tik rai ne taps,
to dėl rei kia pa pras čiau siai iš mok ti
tei sin gai juos pri žiū rė ti. Op tiš kai
pa di din ti plau kų apim tį šiais lai kais
ne su dė tin ga. Idea lus va rian tas – geras
geo met ri nis kir pi mas ir spe cia lios
prie mo nės plau kų šak nims bei fiksuo
jan tis la kas. La bai svar bu sau go ti
plo nų plau kų struk tū rą, to dėl iš šu kavi
mui nau do ki te na tū ra lių še rių šepe
čius bei me di nes šu kas. Sai kin gai
nau do ki te plau kų prie žiū ros prie mones.
Kruopš čiai iš plau ki te šam pū no,
kon di cio nie riaus li ku čius po gal vos
trin ki mo. Plau kų džio vin tu vo sro vė
tu rė tų bū ti vė si, pa len ki te gal vą že-
NAU DIN GI PA TA RI MAI
mis, to dėl me di nes na mo da lis to kia
va ta sau go nuo pu vi mo, gry be lio,
me die nos ken kė jų. Eko va ta ne de ga,
tik ru se na, ne lei džia at vi ra lieps na
deg ti me di nėms konst ruk ci joms.
Tvir ti na ma, kad nau do jant eko va tą
ne bū ti nos ga rą izo liuo jan čios plė velės,
to dėl ne rei kia da ry ti ven ti lia cijos
tar po. Va di na si, prieš ap ka lant
taip ap šil tin tą sie ną me di nė mis ar
plas ti ki nė mis len te lė mis, ne be rei kia
da ry ti pa pil do mo kar ka so.
Nau do jant mi ne ra li nę ar ak mens
va tą, jau rei kė tų klo ti ga rą izo liuojan
čią plė ve lę, me dį imp reg nuo ti
an ti sep ti kais. Na mo sie nas ap šildant
iš lau ko mi ne ra li ne va ta, yra
ke li pa ta ri mai. Ply šius tarp rąs tų
rei ka už kam šy ti va tos at rai žo mis.
Prie sie nos pri tvir tin ti me di nius
ta šus va tai su dė ti. Va tos plo tis turė
tų bū ti 10–20 mm di des nis nei
kar ka so ert mės. Va tos sto ris pa siren
ka mas pa gal sie nos rąs tų būk lę.
Pa ta ria ma šil tin ti 10–15 cm sto rio
va ta. Ta čiau jei gu neiš ne ša ki še nė,
ar ba tech niš kai neį ma no ma tiek sieną
pa sto rin ti, na mo ši lu mą sau gos ir
5 cm sto rio va tos sluoks nis. Ko kio
sto rio mi ne ra li nę va tą dė tu me, ant
Jau nai ma mai ir ne tik...
myn ir iš džio vin ki te plau kų šak nis.
Yra spe cia lių prie mo nių su mi ne ra liniais
kom po nen tais, pa ke lian čių priglu
du sius plau kus nuo šak nų.
8 PLAU KŲ PRIE ŽIŪ ROS KLAI-
DOS
1. Tau pu mas plau kų prie žiū ros
prie mo nių są skai ta.
2. Ne tei sin gas plau kų trin ki mas
šam pū nu. Te gu jis del nuo se su pu toja
– taip suak ty vi na mos rei ka lin gos
me džia gos, ir tik ta da pa skirs ty ki te jį
to ly giai per vi są plau kų il gį.
3. Sku bė ji mas nu plau ti prie mones.
Bent 2–3 mi nu tes leis ki te joms
veik ti plau kus.
4. Per stip rus trin ki mas. Gal vos
oda mėgs ta švel nų leng vą ma sa žą
pirš tų ga liu kais.
2009 m. vasario 3 d., antradienis
Fe lik so Gruns kio nuo tr.
RA CIO NA LI ZA CI JA: tar pai tarp se nų sie no jų už tai sy ti ter mo pu ta. Vė liau na mas bus ap šil ti na mas mi ne ra li ne va ta,
klo ja ma plė ve lė, pa lie ka mas oro tar pe lis, ap ka la ma len te lė mis.
Na mams kai li nių rei kia
ir žie mą, ir va sa rą
jos teks dė ti vė jo izo lia ci ją. Tam naudo
ja ma di fu zi nė plė ve lė, ku ri klo jama
ant ši lu mos izo lia ci jos. Plė ve lė
klo ja ma iš apa čios į vir šų, san dū ras
už lei džiant 15 cm. Tuoj ant plė ve lės
dar ne ga li ma kal ti ap dai los len te lių.
Tarp plė ve lės ir len te lių rei kia pa lik ti
3 cm ven ti lia ci nį oro tar pą. Tad reikės
dar kal ti ta še lius. Pa da ry ti taip,
kad ven ti lia ci nia me tar pe oras ju dėtų
– sie nos apa ti nė je ir vir šu ti nė je
da ly je rei kės įreng ti oro pa da vi mo
ir iš trau ki mo an gas.
Sup ran ta ma, tai pa vir šu ti niš ki
pa ta ri mai. Mat da bar sta ty bi nių
me džia gų rin ko je yra daug įvai rių
me džia gų. Skir tin gos šil ti ni mo medžia
gų ši lu mi nės var žos. Vie nos
plė ve lės nau do ja mos vie niems, kitos
– ki tiems tiks lams. Tad kiek vie nu
at ve ju iman tis na mo ap ši ti ni mo reikė
tų pa si tar ti su sta ty bų spe cia lis tu,
kad po sa vi veik li nių dar bų ne tek tų
vis ko ar dy ti ir iš nau jo da ry ti.
Aiš ku vie na, kad na mui kai li niai
bū ti ni tiek žie mą, tiek va sa rą. Žie mą
ši lu ma pro py šius nei šeis, o va sa rą
būs tas bus vė sus ir neį kais.
Pa ren gė Fe lik sas GRUNS KIS
5. Per grei tas iš džio vi ni mas. Fenas
įjun gia mas vi su ga lin gu mu, jūs
lai mi te ke lias mi nu tes, bet plau kai
pra ran da bliz ge sį ir svei ką iš vaiz dą.
Nu sau sin ki te plau kus rankš luos čiu,
vė liau džio vin ki te vė sia oro sro ve,
lai ky da mos džio vin tu vą maž daug
30 cm at stu mu nuo gal vos.
6. Ne nau do ja mos šu kuo se nos
for ma vi mo prie mo nės. Že lė, la kas,
vaš kas, kre mai (nau do ja mi sai kingai)
ne tik pui kiai for muo ja, pri lai ko
šu kuo se ną, bet ir ap sau go plau kus
nuo dul kių, ne šva ros.
7. Ne sai kin gas plau kų prie žiū ros
prie mo nių nau do ji mas.
8. Per daž nas trin ki mas (tai be ne
pa ti di džiau sia ir daž niau siai pa sitai
kan ti klai da).