Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Biržų krašto laikraštis Nr. 10 (8846) 2009 m. vasario 3 d., antradienis Kaina 1,20 Lt<br />
Trumposios žinios<br />
namų nepardavė<br />
Sausio 20 dieną<br />
įvyko aukcionas,<br />
kuriame<br />
turėjo paaiškėti,<br />
ar kas nori<br />
pirkti Kęstučio<br />
gatvėje esančius<br />
medinius<br />
21 ir 23 numeriais<br />
pažymėtus<br />
daugiabučius<br />
namus. Namo<br />
Kęstučio g. 21<br />
su žeme pradinė<br />
kaina buvo 190 tūkstančių, o namo<br />
Kęstučio g. 23 pradinė kaina su žeme buvo<br />
200 tūkstančių litų.<br />
Rajono Savivaldybės administracijos<br />
Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja<br />
Zita Marcinkevičiūtė sakė: susidomėjusių<br />
buvo, žmonės skambino telefonu, tačiau<br />
oficialių pasiūlymų pirkti šiuos namus nebuvo<br />
gauta, todėl aukcionas neįvyko. Kovo<br />
mėnesį bus skelbiamas naujas aukcionas,<br />
o komisija spręs, ar palikti tokią pačią<br />
namų kainą, ar ją sumažinti. Balandžio<br />
mėnesį aukcione bus pasiūlyta pirkti ir<br />
Kęstučio gatvės 19-ąjį namas. Jo kaina dar<br />
nenustatyta. Pasak Z. Marcinkevičiūtės,<br />
remiantis pernai atliktu turto įvertinimu,<br />
kaina turėtų būti panaši, kaip ir pirmųjų<br />
dviejų namų.<br />
BilieTų yra ne į visus<br />
spekTaklius<br />
Vasario 20 dieną prasidės tryliktasis<br />
teatrų festivalis „Žaldokynės kraštas“.<br />
Festivalio rengėjai informuoja, jog bilietų<br />
nebėra į Panevėžio J. Miltinio dramos teatro<br />
spektaklį „Beprotiškas savaitgalis“ bei į<br />
Klaipėdos dramos teatro spektaklio „Viskas<br />
apie vyrus“ 17 val. seansą (į 14 val. spektaklį<br />
bilietų dar yra). Šie du teatrai biržiečiams<br />
sutiko rodyti net po du spektaklius. Bilietų<br />
dar yra ir į kitų teatrų spektaklius. Pasak<br />
renginių organizatorės Jautros Žaldokaitės,<br />
beveik visų įstaigų paraiškos bilietams<br />
įsigyti buvo patenkintos, išskyrus kelias į<br />
paskutinį festivalio spektaklį. Pavieniams<br />
asmenims bilietai pradėti parduoti praėjusį<br />
šeštadienį. Nors prie bilietų eilutė susidarė,<br />
tačiau ažiotažo nebuvo. Mažai kas pirko<br />
bilietus į visus spektaklius. Šiemet žmonės<br />
labiau rinkosi, ką nori pamatyti. J. Žaldokaitė<br />
sakė, jog festivaliu teatrų gastrolės<br />
nesibaigs. Kovo antroje pusėje biržiečiai<br />
pamatys „Domino“ teatro spektaklį, teatrų<br />
sulauksime ir balandžio mėnesį.<br />
pažinTuvės<br />
Pasvaliečių „Svetainėje“ šeštadienį vyko<br />
jaunimo renginys „Kai šypsosi dangus“.<br />
Šmaikštavo ir rungtyniavo dvi komandos:<br />
Pačeriaukštės seniūnijos keturių kaimų<br />
jungtinė komanda „Spyrė, dūrė“ ir Kupiškio<br />
rajono Noriūnų laisvalaikio centro<br />
komanda „Dzin“. Nugalėjo draugystė.<br />
Pačeriaukštės seniūnijos kultūrinio darbo<br />
organizatorė Danguolė Plentauskienė<br />
„Biržiečių žodžiui“ pasakojo, kad brandaus<br />
amžiaus meno mėgėjai su noriūniečiais<br />
bendradarbiauja jau senokai, o jaunimas<br />
susitiko pirmą kartą. Organizatorė dėkinga<br />
rėmėjoms, seniūnijos kaimo bendruomenėms.<br />
<strong>KETURI</strong> <strong>KAMPAI</strong><br />
* Viešnagė kunigės Sigitos Švambarienės namuose * Naudingi patarimai.<br />
Penktadienį į „Biržų vandenų“<br />
bendrovės salę rinkosi rajono<br />
žemdirbiai – pieno ūkių<br />
savininkai. Vyko Lietuvos<br />
pieno gamintojų asociacijos<br />
rajono skyriaus rengtas<br />
pasitarimas dėl aktualių<br />
žemdirbiui dalykų. Vienas<br />
iš jų – vis mažėjančios<br />
pieno supirkimo kainos.<br />
Pieno statytojų reikalus<br />
apžvelgė asociacijos Biržų<br />
skyriaus pirmininkė<br />
Virgutė Stankevičienė, apie<br />
rūpimus dalykus kalbėjo kiti<br />
žemdirbiai.<br />
Janina BAGDONIENĖ<br />
Tel. (8 450) 31474<br />
redaktorius_birzietis@takas.lt<br />
Lietuvos žemės ūkio rūmų organizatorius<br />
Biržų rajone Zenonas Prašmantas padėkojo<br />
į pasitarimą atvykusiems žemdirbiams.<br />
„Malonu, kad dar rūpinatės pieno reikalais,<br />
o situacija yra labai bloga, pieno kainos dar<br />
mažės“, – kalbėjo Z. Prašmantas. Jis užsiminė<br />
apie tai, kad Jonavoje vyks Pieno gamintojų<br />
asociacijos suvažiavimas ir pasiūlė biržiečiams<br />
klausant pasitarimo dalyvių kalbų surašyti<br />
savo klausimus, pasiūlymus šiam suvažiavimui.<br />
Z. Prašmantas pristatė pasitarimo<br />
svečius. Išgirdę, kad dalyvauja Seimo nario V.<br />
Valkiūno padėjėja D. Martinkėnienė, žemdirbiai<br />
replikavo: „O kur pats Seimo narys? Tiek<br />
daug žadėjo, o nesirodo...“<br />
Gal Seimo narys ir būtų išklausęs žemdirbių<br />
skundus, tačiau pieno ūkio reikalus geriausiai<br />
išmano patys žemdirbiai, tad ir kalbėjo apie<br />
tai nors karštai, bet dalykiškai.<br />
Asociacijos rajono skyriaus pirmininkė<br />
Vaidutė Stankevičienė sakė, kad asociacijos<br />
atstovai stengiasi kuo daugiau važinėti po<br />
susitikimus, pasitarimus, kuo daugiau išgirsti<br />
iš pirmųjų valdžios žmonių lūpų. Neseniai V.<br />
Stankevičienė dalyvavo susitikime su žemės<br />
ūkio ministru Kaziu Starkevičiumi ir pasidžiaugė,<br />
kad ministras stengiasi įsigilinti į<br />
žemdirbių reikalus. „Ruošiami palankesni<br />
įstatymai nei tie, kuriuos naujasis Seimas priėmė<br />
per vieną naktį“, – kalbėjo V. Stankevičienė.<br />
Tačiau krizė, anot V. Stankevičienės, skaudžiai<br />
palietė žemės ūkį. Sunku mažiesiems pieno<br />
statytojams, nelengva ir kooperatyvams, prieš<br />
kuriuos, žemdirbių manymu, yra nukreipta<br />
7–10 psl.<br />
Žemdirbius piktina pieno kainos<br />
Pasitarime dalyvavę rajono pieno ūkių savininkai<br />
pritarė kalbėjusiems apie sunkią pieno gamintojų<br />
padėtį, patys skundėsi. Į Pieno gamintojų asociacijos<br />
rengiamą suvažiavimą važiuoti tądien panoro 20<br />
pasitarimo dalyvių.<br />
Žemės ūkio rūmų organizatorius Z.<br />
Prašmantas pieno gamintojus kvietė važiuoti į<br />
suvažiavimą ir ginti savo interesus.<br />
Anot Pieno gamintojų asociacijos rajono<br />
skyriaus vadovės Vaidutės Stankevičienės,<br />
pieno perdirbėjai reikalauja teisingos kainos.<br />
daug sprendimų. „Prieš metus pieno kainos<br />
parduotuvėse pakilo du kartus, o mums kainas<br />
numušė perpus. Pieno perdirbėjai vis<br />
kalba apie nuostolingą gamybą, produkcijos<br />
perteklių, tačiau abejojame, ar jie negauna<br />
pelnų. Gal tas dejavimas reikalingas tik tam,<br />
kad žemdirbiai nereikalautų didesnių pieno<br />
supirkimo kainų? – svarstė V. Stankevičienė.<br />
– Juk Europos pieno perdirbėjai nurodo beveik<br />
dešimt kartų mažesnius pieno produktų<br />
gamybos kaštus, nei, tarkim, „Rokiškio sūris“,<br />
nors ši gamykla modernizuota ir automatizuota<br />
pagal europinius standartus“.<br />
Anot V. Stankevičienės, pieno perdirbėjai<br />
diktuoja kainas. „Mums reikia patiems save<br />
apginti, nes ir valdžia mumis nesirūpins,<br />
Nukelta į 2 psl.
2<br />
Girtas –<br />
darbe...<br />
Girtas darbuotojas –<br />
galvosūkis ne vienam<br />
darbdaviui. Darbo kodekso<br />
straipsniai, įstatymai griežti.<br />
Tačiau kiekvienas darbuotojas<br />
– žmogus su savo bėdomis<br />
ir rūpesčiais. Kaip reikėtų<br />
elgtis? Kaip elgiasi biržiečiai<br />
darbdaviai?<br />
Janina BAGDONIENĖ<br />
tel. (8 450) 31474<br />
redaktorius_birzietis@takas.lt<br />
pakeiTimai<br />
Gruodžio pradžioje ankstesnė Vyriausybei<br />
pritarė Administracinių teisės pažeidimų<br />
kodekso pakeitimo ir papildymo projektui ir<br />
žadėjo teikti jį Seimui. Projektu nustatoma<br />
atsakomybė darbuotojui, kuris darbovietėje<br />
darbo metu buvo neblaivus arba apsvaigęs<br />
nuo narkotinių ar toksinių medžiagų – bauda<br />
nuo vieno iki trijų šimtų litų. Pažeidusiam<br />
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus,<br />
atliekant pavojingus darbus, numatyta bauda<br />
nuo vieno iki trijų šimtų litų, o kai darbuotojas<br />
pavojingus darbus atlieka neblaivus arba apsvaigęs<br />
nuo narkotinių ar toksinių medžiagų<br />
– bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio<br />
litų. Tuo pačiu projektu nustatoma atsakomybė<br />
darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už<br />
neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar<br />
toksinių medžiagų darbuotojo nenušalinimą<br />
nuo darbo – bauda nuo vieno tūkstančio iki<br />
trijų tūkstančių litų. Tačiau Vyriausybės pasikeitė,<br />
Seimas užsiėmė krizės projektais bei<br />
programomis ir kol kas nerado laiko padaryti<br />
minėtus pakeitimus Administracinių teisės<br />
pažeidimų kodekse.<br />
Tačiau nuo sausio 1 dienos įsigaliojo nemažai<br />
Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų,<br />
kurie vienaip ar kitaip susiję su blaivybe<br />
darbo vietose.<br />
dviraTis neišrasTas<br />
Ne vienus metus galiojantis Darbo kodeksas<br />
apibrėžia darbdavio pareigas, jei darbuotojas<br />
darbe pasirodė neblaivus. Šio kodekso 123<br />
straipsnio „Nušalinimas nuo darbo“ 1 punktas<br />
nustato: „Jei darbuotojas pasirodė darbe<br />
neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių<br />
medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą)<br />
neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio.<br />
Kodekso 136 straipsnio 3 punktas<br />
leidžia darbdaviui nutraukti darbo sutartį su<br />
darbuotoju apie tai iš anksto neįspėjus, jei darbuotojas<br />
vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo<br />
pareigas. O šiurkščiu pažeidimu laikomas buvimas<br />
darbo metu neblaiviam, apsvaigusiam<br />
nuo narkotinių ar toksinių medžiagų.<br />
jei patys vieningai nereikalausim.<br />
Mums mokės po 5 centus už litrą,<br />
o mes vistiek parduosim pieną arba<br />
naikinsim ūkius?“ – klausė V.<br />
Stankevičienė. Ji kalbėjo ir apie tai,<br />
kad daug pieno perdirbimo įmonės<br />
perka iš Latvijos, nors kalba apie pieno<br />
perteklių Lietuvoje. „Egzistuoja<br />
pieno perdirbėjų susitarimas nekelti<br />
kainų, nuolat girdime tvirtinimus,<br />
kad lietuviško pieno jiems nereikia.<br />
Prieš perdirbėjų, prekybininkų monopolį<br />
galime pastatyti tik žemdirbių<br />
vienybę“, – sakė V. Stankevičienė.<br />
Jei Vyriausybė patvirtino pieno<br />
Atrodo, viskas paprasta: darbuotojas atėjo<br />
į darbą neblaivus ar girtavo darbe, darbdavys<br />
privalo (o ne turi teisę) jį nušalinti nuo darbo<br />
ir gali jį atleisti iš darbo. 2008 m. gegužės 5 d.<br />
Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius<br />
savo įsakymu patvirtino Nušalinimo nuo darbo<br />
dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo<br />
nuo psichiką veikiančių medžiagų metodines<br />
rekomendacijas, kuriose aptarti visi momentai.<br />
Tai palengvinimas darbdaviams, kurie iki<br />
tol teisinosi: matau, kad išgėręs, kaip įrodyti<br />
– nežinau. Minėtomis rekomendacijomis<br />
siūloma vadovautis įmonėms, įstaigoms,<br />
organizacijoms, nepaisant jų nuosavybės<br />
formos, rūšies, veiklos pobūdžio.<br />
– Tapdamas įmonės vadovu, žmogus prisiima<br />
atsakomybę ne tik už įmonės rezultatus,<br />
bet ir žmogiškuosius įsipareigojimus už joje<br />
dirbančius žmones. Viena iš darbdavio pareigų<br />
– rūpintis, kad darbuotojas sveikas ateitų<br />
į darbą ir sveikas iš jo išeitų. Atsakomybė<br />
už žmogų turi būti įgyvendinama ne tik per<br />
teisės aktus, bet pirmiausia per verslo kultūrą,<br />
nes tik kurdami aukštos kultūros verslą<br />
galime tikėtis visų mūsų taip trokštamos<br />
greitos pažangos, – „Biržiečių žodžiui“ sakė<br />
Valstybinės darbo inspekcijos Inspektavimo<br />
organizavimo, priežiūros ir informavimo<br />
skyriaus vedėjas Arūnas Lupeika.<br />
O apie kokią verslo kultūrą įmonėje galima<br />
kalbėti, jei ten yra toleruojami išgėrinėjimai<br />
darbo metu, taip pat neretai ir įmonės<br />
vadovas, siekdamas išvengti konfliktų su<br />
darbuotojais, jiems nuolaidžiauja. Tačiau<br />
tokie draugiški santykiai dažnai prišaukia<br />
labai skaudžias nelaimes. Vien pernai, tiesa,<br />
palyginus su pastaraisiais metais, šis skaičius<br />
sumažėjo, bet vis dėlto beveik 20 proc.<br />
visų žuvusiųjų darbe buvo neblaivūs. Šie<br />
skaičiai – tarsi nebylus priekaištas ir mums<br />
visiems, buvusiems šalia, likusiems dirbti<br />
ir gyventi.<br />
darBdaviai nenuolaidžiauja<br />
O kaip įstatymų pakeitimus ir pačią problemą<br />
vertina biržiečiai darbdaviai?<br />
„Agaro“ įmonės direktorius Petras Vainoras<br />
„Biržiečių žodžiui“ sakė, kad girtavimo<br />
darbe niekada netoleravo, nesvarbu, kokie<br />
būtų įstatymo reikalavimai.<br />
kvotas, turėjo patvirtinti ir ribines<br />
pieno supirkimo kainas.<br />
Anot V. Stankevičienės, Lietuvos<br />
pieno ūkius bendra ekonomikos krizė<br />
skaudžiai palietė ir todėl, kad stojant<br />
į ES Lietuvos pieno gamintojai<br />
buvo verčiami modernizuoti pieno<br />
ūkius. Reikėjo imti dideles paskolas,<br />
o bankai davė tik trumpalaikes su<br />
didelėmis palūkanomis. Kitose ES<br />
šalyse žemdirbiai tokiam reikalui<br />
gauna ilgalaikes paskolas su mažesnėmis<br />
palūkanomis. „Jei Vyriausybė<br />
savo reikalavimais mus įstūmė<br />
į bėdą, gal turėtų prisiimti atsakomybę<br />
ir dabar padėti ūkininkams?“<br />
– svarstė V. Stankevičienė.<br />
akTualijos<br />
Piktina žemdirbius ir naujoji mokesčių<br />
tvarka, neaiški pelno mokesčio<br />
skaičiavimo sistema. Ir tai, kad<br />
ūkininkai bus priversti samdyti<br />
buhalterius, nes savo ūkio buhalterijos<br />
tvarkyti ir pelno skaičiuoti<br />
pagal įstatymus nepajėgs.<br />
Šiuos ir kitus dalykus savo kalboje<br />
aptarė V. Stankevičienė, o<br />
kiti pasitarimo dalyviai jos klausė<br />
pritardami: vieno iš pažangiausių<br />
ūkių savininkė kalbėjo apie tai, kas<br />
kasdien neduoda ramybės visiems<br />
ūkininkams.<br />
Pasitarime dalyvavęs valstybinis<br />
veislininkystės inspektorius Ričiardas<br />
Vainauskas sakė, kad pastaruoju<br />
– Nei išgėręs vadovas, nei išgėręs darbininkas<br />
dirbti negali, tokių dalykų neleidome<br />
ir neleisime, – tvirtino P. Vainoras. Anot<br />
jo, jei pastebima, kad žmogus į darbą atėjo<br />
išgėręs, apsvaigęs, dirbti jam neleidžiama.<br />
Dažniausiai dėl šių pažeidimų atleidžiama<br />
iš darbo.<br />
– Atmintinai mokame visą procedūrą, ne<br />
kartą ją teko taikyti tokiais atvejais, – paaiškino<br />
P. Vainoras, – jei išgėręs į darbą ateina<br />
itin geras specialistas, jį tą dieną nušaliname<br />
nuo darbo, baudžiame, bet atleisti už pirmą<br />
pažeidimą neskubame. Tačiau jei tie dalykai<br />
kartojasi, nebenuolaidžiaujame, – tvirtino<br />
direktorius. Anot P. Vainoros, skerdykloje<br />
yra griežta tvarka, tačiau kai kurie darbuotojai<br />
sugeba ją apeiti.<br />
– Tai vieną, tai kitą kur nors užkištą buteliuką<br />
randame. Eidamas pro vartus į skerdyklą<br />
darbuotojas yra tikrinamas, jis niekaip<br />
negali įsinešti gėrimo, bet kažkaip įsigudrina<br />
jo gauti. Ne visus įmanoma pamatyti,<br />
užuosti, kad ir kaip kontroliuojame, – sakė<br />
direktorius.<br />
*<br />
UAB „Tyla“ bendrovės direktorius ekonomikai<br />
Arūnas Vaitaitis sakė, kad problema<br />
buvo visą laiką, daug darbininkų turi bėdų<br />
dėl girtavimo, su tuo nuolat buvo kovojama,<br />
tačiau dabar situacija pasikeitė iš esmės. Ne<br />
todėl, kad įsigaliojo nauji Alkoholio kontrolės<br />
įstatymo pakeitimai ar sugriežtinti<br />
kiti norminiai aktai. Todėl, kad pasikeitė<br />
ekonominė situacija.<br />
– Darbuotojus labiausiai veikia baimė gauti<br />
įspėjimą apie atleidimą iš darbo. Kol žmonių<br />
trūkdavo, visi manydavo, kad galima kartą<br />
kitą ateiti neblaiviam – nušalins nuo darbo,<br />
nubaus ir tiek. Dabar darbo vis mažiau, esame<br />
priversti atleidinėti darbuotojus, o šito<br />
daugelis bijo labiausia. Girtavimas mums<br />
dabar tikrai nėra aktualiausia problema, –<br />
tvirtino A. Vaitaitis.<br />
*<br />
Biržų autobusų parko direktorius Petras<br />
Pladis, paklaustas, ar turi problemų dėl<br />
vairuotojų girtavimo, sakė, kad problemų<br />
labai sumažėjo.<br />
– Darbuotojai žino mano griežtą požiūrį į<br />
šiuos dalykus ir gal tai drausmina. Neblaivus<br />
Žemdirbius piktina pieno kainos<br />
Atkelta iš 1 psl.<br />
metu, teisindamiesi užklupusia krize,<br />
vis daugiau pieno gamintojų atsisako<br />
gyvulių kontrolės. Specialistas<br />
kvietė nenutraukti šio darbo, juk tik<br />
taip galima užsiauginti produktyvią<br />
bandą, mažinti ūkio išlaidas.<br />
Ūkininkas Vytautas Stankevičius<br />
piktinosi pieno supirkimo kainomis,<br />
prisiminė susitikimą su „Rokiškio<br />
sūrio“ vadovais ir kalbėjo,<br />
kad jiems visiškai nerūpi žemdirbių<br />
reikalai. „Pieno perdirbėjai meluoja<br />
apie savo nuostolius. Jei dirba nuostolingai,<br />
iš kokių pinigų limuzinus<br />
perkasi, modernias vilas statosi?<br />
Nieko mes patys nepadarysim, jei jų<br />
nesutramdys Vyriausybė. Neturim<br />
2009 m. vasario 3 d., antradienis<br />
Antano Janušonio pieš.<br />
prie vairo – tą pačią dieną su juo atsisveikiname<br />
ir tai jau padarėme ne kartą, – tikino<br />
direktorius ir paaiškino, kad prieš reisus parko<br />
administracijos atstovais tapę mechanikai<br />
tikrina visus vairuotojus. Prireikus tikrinamas<br />
ir kitų įmonės darbuotojų girtumas. Anot<br />
direktoriaus, su tikrinimo procedūra visi susipažinę,<br />
žino ir neprieštarauja. Direktorius<br />
negalėjo tiksliai pasakyti, kada dėl girtavimo<br />
buvo atleistas paskutinis darbuotojas – senokai,<br />
tačiau sakė, kad dėlto teko atsisveikinti<br />
ne su vienu vairuotoju. Nė vienas nesikreipė<br />
į teismą dėl neteisėto atleidimo.<br />
*<br />
Biržų poliklinikos Greitosios pagalbos<br />
skyriaus administratorė Audronė Gaigalienė<br />
sakė, kad kiekvieną rytą Poliklinikos narkologinio<br />
kabineto slaugytoja tikrina darbą<br />
pradedančių vairuotojų blaivumą. Anot administratorės,<br />
įstatymų pakeitimai, kiti neseniai<br />
įsigalioję norminiai aktai dėl alkoholio kontrolės<br />
aiškiai apibrėžė darbdavių ir darbuotojų<br />
pareigas, teises, tad nesusipratimų dėl vienų<br />
ar kitų reikalavimų neturėtų kilti.<br />
*<br />
Kirdonių ūkininkas Teodoras Visockas<br />
„Biržiečių žodžiui“ sakė, kad mėgstančių išgerti<br />
darbuotojų paslaugų savo ūkyje atsisako<br />
ne tik dėl įstatymų reikalavimų, galimų baudų.<br />
Tokiu darbininku negali pasitikėti, jį turi nuolat<br />
kontroliuoti. Anot ūkininko, dabar daugelis<br />
ūkininkų yra įsigiję kelių šimtų tūkstančių<br />
vertės technikos: traktorių, kombainų. Negi<br />
leisi su tokia technika dirbti nepatikimam<br />
žmogui? Jei nesusilaikys, dirbdamas išgers,<br />
gali sugadinti ne tik techniką, bet ir pats susižaloti.<br />
„Tie laikai, kai reikėdavo darbininkų<br />
ieškoti, jau praėjo“, – įsitikinęs ūkininkas.<br />
linksmiau<br />
Prieš porą metų vienos Biržų įmonėlės<br />
vadovė, negalėdama įsiveikti su itin linksma<br />
darbuotoja, į pagalbą pasikvietė policininkus,<br />
kad šie nustatytų, ar darbuotoja darbe blaivi.<br />
„Negaliu išvaryti jos iš darbo, nors plika akimi<br />
matosi, kad išgėrusi. Ginčijasi, kad yra blaivi“,<br />
– svarstė darbdavė. Darbuotoja sutiko papūsti<br />
į alkotesterį. Policininkai ir pati darbdavė<br />
buvo nustebinti, kai ant kojų gerai stovinti<br />
darbuotoja pripūtė 3,6 promilės...<br />
nusileisti ir kentėti, turim reikalauti<br />
ir ginti savo ūkius kaip tai padarė<br />
turgaus prekiautojai“, – kalbėjo V.<br />
Stankevičius.<br />
Pasitarimo dalyviai vieningai pritarė<br />
jo mintims. Paprašyti pateikti<br />
savo pasiūlymus suvažiavimui, sutarė:<br />
geriau, nei problemas išdėstė V.<br />
Stankevičienė, neišdėstysim. Visos<br />
jos labai svarbios, visas turi svarstyti<br />
suvažiavimas. O svarbiausia iš jų –<br />
žemdirbiui už parduodamą pieną<br />
turi mokėti teisingą kainą.<br />
Penktadienį grupė rajono žemdirbių<br />
vyks į Jonavą, kur vyks Lietuvos<br />
pieno gamintojų asociacijos<br />
organizuojamas pieno gamintojų<br />
suvažiavimas. Suvažiavime numatyta<br />
aptarti pieno rinkos situaciją,<br />
pieno ūkių dabartį ir perspektyvas,<br />
konkurencingumą ir kitus visiems<br />
žemdirbiams rūpimus dalykus.
2009 m. vasario 3 d., antradienis skaiTyTojų puslapis<br />
kas lieTuviams aTėmė Tėvynę<br />
Audronės manymu, į valdžią atėjusios partijos<br />
visus nepriklausomybės metus stengėsi amžiams<br />
įsigalėti Lietuvoje: „Susitvarkė taip, kad šimtai<br />
tūkstančių gabiausių ir darbščiausių žmonių<br />
išvyktų į užsienius. Kad pasilikusiems nebūtų<br />
konkurentų nei politikoje, nei versle. Todėl pasikeisdamai<br />
mus valdo vis tie patys veidai, o ekonomikoje<br />
– monopolis ant monopolio. Dėjau vilčių į<br />
konservatorius, jog jie tvarką valstybėje įves. Juk jie<br />
nuolat tvirtina, kad guldo galvą dėl Lietuvos. Atėjo<br />
į valdžią ir visus ėmė smaugti mokesčais. Uždėjo<br />
kurui tokius akcizus, kad kaimyninėse valstybėse<br />
jis kainuoja pigiau. Todėl žmonės benziną ir dyzeliną<br />
pilasi Lenkijoje arba Latvijoje. Dėl beveik<br />
sauso įstatymo vos gyvi mūsų degtinės fabrikai.<br />
Kova su rūkymu irgi įdomi. Skelbiama, kad Kaliningrado<br />
srityje rūkalų dabar parduodama 20<br />
kartų daugiau nei jų buvo parduodama prieš 10<br />
metų. Negi rusai ėmė daugiau rūkyti?! Ne. Cigaretes<br />
per Nemuną plukdo mūsų žmonės. Kodėl<br />
dingo šūkis: pirk prekę lietuvišką! Todėl dingo, jog<br />
kažkam naudinga, kad lietuviams tėvynė būtų ten,<br />
kur daugiau už darbą moka ir kur galima viską<br />
Skaitytojų<br />
nuomonės,<br />
komentarai,<br />
pastabos tel.:<br />
(8 450) 31645,<br />
33734<br />
...yra žmonių, kurie tyliai gyvena<br />
tarp mūsų, veikia mūsų sielas,<br />
mums patiems nežinant...<br />
Kviečiame į susitikimą su buvusia<br />
mokytoja, „Šalpusnio“ klubo<br />
dvasia Otilija PETRONYTE.<br />
Ateikite visi su savo prisiminimais,<br />
pakalbėsime apie gyvenimą,<br />
apie prasmingus Otilytės<br />
metus, pagerbsime jubiliatę.<br />
Laukiame Jūsų vasario 10 d.<br />
15.30 val. Pilyje, bibliotekos<br />
salėje.<br />
pigiau nusipirkti? Galima ir tris kartus per dieną<br />
mokyklose giedoti valstybės himną, nuo to Lietuvoje<br />
neatsiras daugiau patriotų, kol patriotiškai<br />
nepradės elgtis mūsų išrinktieji.“<br />
yra kas daugiau nei seimas pinigų<br />
suėda<br />
Elžbieta tvirtina, kad nereikia pykti ant Seimo<br />
narių, kurie per mėnesį gauna apie 10 tūkstančių<br />
litų: „Mes esame pajėgūs išmaitinti 141 parlamentarą,<br />
jeigu jiems mokėtume ir du kartus<br />
didesnius atlyginimus. Lietuva dėl to ubagais<br />
neišeitų. Mums duobę kasa milijonieriai, kuriems<br />
vis negana ir negana. „Vakaro žinių“ laikraštyje<br />
Seimo narys Julius Veselka tvirtina, kad kai kurie<br />
LEO LT vadai per mėnesį gauna 50 tūkstančių<br />
ar net 100 tūkstančių litų algas. Iš kieno kišenių?<br />
Gal mes už juos balsavome, į šiuos postus<br />
išrinkome?! Todėl ir sakau, kad Seimo nariams<br />
reikia mokėti didesnius atlyginimus, kad lobistai<br />
jų negalėtų paveikti. Jeigu Seimui nebus įtakos iš<br />
šalies, nebus kvailų ir žiaurių įstatymų.“<br />
neTiki, kad pakels pieno kainas<br />
Julius perskaitė laikraštyje, kad Latvijos pienininkai<br />
žada iš mūsų pirkti pieno, nes jis pas<br />
mus pigesnis: „Taip atsitiko todėl, kad mūsų pienininkai<br />
iš latvių brangiau nei iš lietuvių pirko<br />
pieną. Sukėlė kaimynystėje kainas. Dabar lazda<br />
atsigręžė. Atvažiuos braliukai ir pas mus pieno<br />
kainas pakels? Nors netikiu tuo, ką kalbu. Manau,<br />
kad ir toliau žemdirbiai kentės. Matyt, čia<br />
visai kitokie reikalai. Gal mokesčiai mažesni, kai<br />
iš kitur tą patį daiktą brangiau perki? Gal pienas<br />
pasidaro riebesnis, kai jį vieni iš kitų vežioja.<br />
Išeitį matau tik vieną: ūkininkai pieną ir sūrius<br />
turi patys pardavinėti, nebeduoti jo perdirbti<br />
riebiems katinams. Tada nebereikės aiškintis,<br />
kaip už 30 centų iš valstiečio nupirktas nenu-<br />
INFORMACIJA. Miestelio svečią sudomino skelbimai.<br />
BIRžIEčIų žodIs<br />
Mes su Jumis – nuo 1945-ųjų<br />
„Biržiečių žodį“ galite užsiprenumeruoti rajono paštuose<br />
ir mūsų platinimo tarnybose (8 450) 31746, Vabalninke<br />
(8 450) 54354, Kratiškiuose (8 450) 53273.<br />
Reginos Vaičekonienės nuotr.<br />
griebto pieno litras parduotuvėje jau praskiestas<br />
pabrango kelis kartus.“<br />
deivį užpuolė lieTuvos priešai<br />
Danutės manymu, be reikalo puolamas dainininkas<br />
Deivis, kuris dainų konkurse dainavo patriotinę<br />
dainą apie Lietuvą: „Užėmė vyras pirmą<br />
vietą. Teisingai balsavo žmonės, nes jie pasiilgo<br />
tokių dainų. Dabar, kokį radiją atsisuksi, tik jeje-je<br />
apie antrą galą. Esu įstikinusi, kad Deivį<br />
užpuolė Lietuvos priešai, kurie nori, kad mes ir<br />
toliau klausytumės visokių tantaluškų, nepuoselėtume<br />
tauresnių jausmų. Kažkas atkniso 10<br />
metų senumo britų dainą ir palygino ją su Deivio<br />
daina. Šokoledų ar bambonkių atliekamos dainos<br />
gal irgi panašios į kokios nors Afrikos genties<br />
dainas? Manau, kad bet kokiai kitai konkurso<br />
dainai irgi galima rasti pasaulyje jau sudainuotą<br />
panašią melodiją. Tik tai niekam kažkodėl neužkliūna.<br />
O neužkliūna todėl, kad ten apie mūsų<br />
tėvynę nėra nė vieno žodžio.“<br />
kas organizavo riaušes<br />
Petras stebisi, kad valdžia vos ne dvi savaites<br />
aiškinasi: kas sausio 17 dieną Vilniuje organizavo<br />
riaušes? Skaitytojo manymu, valdžia pati<br />
organizavo. Įpykdė, įbaugino žmones ir dabar<br />
stebisi. Vyrui patiko Nepriklausomybės akto signataro<br />
Vytauto Landsbergio viename laikraštyje<br />
pareikšta mintis: jeigu žmonės į mitingą atsinešė<br />
kiaušinių, negi juos laikys kišenėse? Manau, kad<br />
tai teisingas pastebėjimas. Nei užsienio specialiosios<br />
tarnybos, nei mūsų aktyvistai paleckininkai<br />
ar murzininkai kiaušinių glėbiais nepirko ir mitinguotojams<br />
nedalino. Piliečiai patys iš namų<br />
atsinešė. O tai daug ką pasako apie padėtį mūsų<br />
valstybėje, jeigu Zuokui į kaktą negaila už paskutinius<br />
pinigus pirkto kiaušinio.“<br />
Parengė Feliksas GRUNSKIS<br />
PReNUmeRatoS KaINa 1 mėN.<br />
atsiimantiems redakcijoje 7 Lt.<br />
Redakcijos platinimo tarnybose Biržuose,<br />
Vabalninke, Rinkuškių daugiabučiuose<br />
ir Kratiškiuose 8,50 Lt.<br />
Rajono paštuose 11 Lt.<br />
I ir II grupės neįgaliesiems taikomos nuolaidos:<br />
pašto prenumeratos kaina 9 Lt, redakcijos platinimo tarnyboje – 8 Lt<br />
Skelbimų<br />
lentos ne<br />
tuščios<br />
Skelbimų lentoje – netrūksta.<br />
Pranešamos visos Nemunėlio<br />
Radviliškio seniūnijos naujienos.<br />
Skelbiamas miestelio pirties dviejų<br />
mėnesių darbo grafikas. Turgelio<br />
prekeiviai informuoja apie prekybą<br />
nauja avalyne. Kažkas laukia<br />
pirkėjų. O kažkas siūlo šildymo<br />
sezonui naudingas paslaugas: valo<br />
kaminus.<br />
Didžiosiose seniūnijos gyvenvietėse,<br />
Germaniškyje, Suoste,<br />
Pučiakalnėje skelbimo lentos taip<br />
pat atnaujintos. Darbams meistro<br />
toli ieškoti nereikėjo. Visiems pažįstamas<br />
vietinio meistro Vytauto<br />
Dūminio braižas.<br />
pasTaBėlės<br />
Feliksas<br />
GRUNSKIS<br />
Lietuvoje dar yra<br />
šis tas lietuviško<br />
3<br />
užsienio Bankai gyvi, nes<br />
yra užsienio?<br />
Komerciniai bankai pernai gavo<br />
902 milijonus litų pelno. Nunešėme<br />
pinigų, paskolino kitiems,<br />
uždirbo. Gerai padarėme, nenuvarėme<br />
bankininkų nuo koto.<br />
Kitose valstybėse visi tik ėmė už<br />
mažas palūkanas be saiko pinigus,<br />
tad bankai kojas užvertė. Kadangi<br />
pas mus nelemtoji finansinė krizė<br />
dėl nesuprantamų priežasčių – gal<br />
Kirkilo bijojo – atėjo vėliau, bankai<br />
laiku užraukė paskolų krepšelį.<br />
Jeigu ir duoda labai svarbiems<br />
reikalams, nulupa devynis kailius.<br />
Didžiausi procentai – litais. Eurais<br />
– pigiau. Lietuvos banko valdybos<br />
pirmininkas Reinoldijus Šarkinas<br />
aiškina, kad litai tokie brangūs todėl,<br />
kad žmonės daug jų pasiėmė iš<br />
bankų. Tada aišku. Iš Amerikos litų<br />
neatsiveši. Dėl to bankams blogai?<br />
Panašu: nei šilta, nei šalta. Mažiau<br />
paskolins su didesniais procentais<br />
ir turės žmonišką pelną. Pezidentas<br />
ir ekspremjeras Algirdas Brazauskas<br />
„Vakaro žinioms“ sako,<br />
jog jis kaip reikiant užsiimtų tokia<br />
bankų politika. Ponas Brazauskas<br />
užsienio bankus neva sudrausmintų,<br />
bet yra pensininkas ir todėl<br />
neturi galių. Visų Lietuvos pensininkų<br />
vienoda dalia? Nors pašėlk,<br />
negalime mes užsienio bankams<br />
nieko padaryti?<br />
valdininkams užsienio<br />
saulė šviečia?<br />
Užsienio kapitalas ir užsienio<br />
verslas mums buvo ir bus šventos<br />
karvės. Gal todėl baisiai brangiai<br />
atsieina valdyti savą valstybę? Šiemet<br />
jos valdymo išlaidos sieks 7,5<br />
miljardo litų. O tai maždaug trečdalis<br />
visų Lietuvoje surenkamų<br />
pajamų. Brangi Tėvynė mūsų! O<br />
ką padarysi? Laisvė ir demokratija<br />
kainuoja. Vieni nuo valdžios lovio<br />
ateina, o kiti nuo jo nebenueina.<br />
Per penkerius metus Lietuvoje<br />
valstybės tarnautojų kariuomenė<br />
padidėjo 10 tūkstančių ir dabar<br />
mūsų gyvenimus rikuojančių<br />
30 tūkstančių, neskaičiuojant<br />
statutinių pareigūnų, valdininkų.<br />
Pasiteisinama: Europos Sąjunga<br />
mūsiškiams užkrauna vis<br />
daugiau darbo ir prievolių. Tad<br />
mūsų pinigus tvarko, vis naujus<br />
valdžios rūmus klerkams stato<br />
užsieniečiai?<br />
valsTiečiai džiaugiasi<br />
nepriklausoma<br />
valsTyBe?<br />
Ne. Kai kas dar mūsų valioje.<br />
Ekonomikos daktaras Kęstutis<br />
Jaskelevičius „Ūkininko patarėjuje“<br />
tvirtina, kad pas mus vidutinio<br />
pieno ūkio pelningumas yra apie<br />
2–4, perdirbimo įmonės – 24–27,<br />
o pieno produktų pardavinėtojų<br />
– 42–45 procentai. Žemdirbio pajamų<br />
dalis 2,5 pieno litro kainoje<br />
sudaro 28 procentus, kai Lenkijoje<br />
šis skaičius – 59, Vokietijoje<br />
– 56, Baltarusijoje – 56 procentai.<br />
Vadinasi, Lietuvoje yra dar šis tas<br />
lietuviško? Nesame nei aneksuoti,<br />
nei okupuoti pasaulio galingųjų?<br />
Sumanūs lietuviai savoje padangėje<br />
sumaniai tvarkosi?
4<br />
kulTūra<br />
ar atkursime Lietuvių–latvių vienybės<br />
draugijos skyrių?<br />
Nurimk, Mintaut, Lietuva dar bus.<br />
Stipri išaugs: nors vėliai subyrės.<br />
Šviesos jums stinga, – bet ateis laikai:<br />
Ko nepasiekėm svajom, jėga,<br />
Pasieks tai mūsų tautos: susijungs!<br />
Taip legendinis senovės latvių karžygys Indulis,<br />
mūsų kaimynų literatūros klasiko Janio<br />
Rainio (Janio Pliekšano) dramoje „Indulis ir<br />
Arija“ kreipiasi į lietuvių valdovą Mintautą<br />
(Mindaugą). Lietuvoje J. Rainis daugiau žinomas<br />
kaip dramaturgas, poetas ir romanistas,<br />
tačiau jis buvo ir vienas aktyviausių XIX<br />
amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios<br />
visuomenės veikėjų. Jis kartu su žmona poete<br />
Aspazija (Rozenberga-Pliekšane) didelę savo<br />
veiklos ir kūrybos dalį skyrė latvių ir lietuvių<br />
vienybės stiprinimui ir turėjo didelę įtaką<br />
1918 metais susikūrusios Latvijos valstybės<br />
santykių raidai su Lietuva. Vienybės su kaimynais<br />
idėją palaikė ir aktyviai šioje srityje<br />
dirbo mūsų tautos šviesuoliai – Jonas Šliūpas,<br />
Vydūnas, Kazys Būga ir kt.<br />
Vykstant mūsų tautų kovoms už nepriklausomybę<br />
1918–1920 m., Lietuvos vyriausybė,<br />
deja, atsisakė padėti latvių kariuomenei, kuri<br />
kovėsi su daug didesnėmis ir geriau ginkluotomis<br />
bermontininkų gaujomis. Kitaip pasielgė<br />
estai, kurie atsiuntė stiprų junginį ir padėjo<br />
sutriuškinti užpuolikus. Ginklais ir amunicija<br />
padėjo lenkai. Latvijos kariuomenei artėjant<br />
prie Lietuvos sienos, mūsų daliniai ir partizanų<br />
junginiai užmezgė ryšius su latviais ir,<br />
bendrai veikdami, keletą kartų stipriai sumušė<br />
bermontininkus Bauskės–Saločių rajone bei<br />
užėmė Žeimelį, Joniškį ir kitas šiaurines mūsų<br />
šalies teritorijas. Tai buvo ne vyriausybinių<br />
susitarimų išdava, o kaimyninių tautų bendradarbiavimas.<br />
Už indėlį kovoje su Latvijos priešais,<br />
„Lačplėsio ordinu“ apdovanotas ir mūsų<br />
žemietis karininkas Jonas Variakojis.<br />
Latvijos vyriausybė, kada Lietuvai 1920<br />
metais iškilo mirtinas pavojus (spalio 9 d. lenkai<br />
užėmė Vilnių ir pradėjo ofenzyvą Kauno<br />
link), nedelsdama įteikė Lenkijai ultimatyvią<br />
notą, reikalaujančią nutraukti puolimą – to<br />
nepadarius, užpultai valstybei bus suteikta<br />
aktyvi pagalba. Tai reiškė, kad latviai padės<br />
ir kovinėmis pajėgomis. Tai buvo labai retas<br />
atvejis tuometinėje Europos diplomatijoje –<br />
valstybė palaiko kaimynę be jokių išskaičiavimų:<br />
Lenkija Latvijai niekuo negrasino, netgi<br />
siūlė aktyvų bendradarbiavimą.<br />
Tarpukariu lietuvių–latvių draugystė daugiausiai<br />
reiškėsi tik kultūriniame lygmenyje,<br />
tautų šviesuolių pastangomis. Ekonominis<br />
bendradarbiavimas buvo menkas, dar menkesnis<br />
– politinis.<br />
Didžiausią indėlį į mūsų tautų suartėjimą<br />
įnešė Latvių–lietuvių vienybės draugija,<br />
įkurta Rygoje 1921 m., bei Lietuvių–latvių<br />
draugija, įkurta Kaune 1923 m. (nuo 1930 m.<br />
prisijungė ir estai). Šios organizacijos skatino<br />
menininkų, teisininkų, mokytojų ir kt. bendradarbiavimą,<br />
tarpusavio ryšių stiprinimą.<br />
Kasmet buvo organizuojami forumai, kuriuose<br />
buvo nagrinėjamos istorinės, kultūrinės,<br />
politinės, teisinės aktualijos. Forumuose<br />
Veidrodėli, veidrodėli, kas pasaulyje gražiausias?<br />
– klausia pasakos ragana... Noras<br />
išsiaiškinti gražiausius, protingiausius ar<br />
laimingiausius žmones turbūt toks pat senas<br />
kaip ir žmonija. Penktame amžiuje prieš<br />
Kristų gyvenęs Herodotas pasakoja, kaip Sarduose<br />
viešėjęs Atėnų išminčius Solonas lidų<br />
karaliaus turtingojo Krezo (Kroiso) buvo<br />
klausinėjamas, kas pasaulyje laimingiausias.<br />
Gausius savo lobynus ir rūmų prabangą apro-<br />
dalyvaudavo įžymiausi to meto Baltijos šalių<br />
mokslo, kultūros bei politikos veikėjai. (1988<br />
metais lietuvių–latvių vienybės draugija, dr.<br />
Alvydo Butkaus pastangomis buvo atkurta ir<br />
dabar jos pagrindu įsteigtas Letonikos centras<br />
ir Forumas).<br />
Lietuva, Latvija ir Estija 1934 metais sukūrė<br />
sąjungą – Baltijos Antantę, tačiau praktiškai ji<br />
daugiau egzistavo popieriuje negu tikrovėje.<br />
Didesnį aktyvumą tuo laikotarpiu rodė kariškiai<br />
– už tvirtos karinės sąjungos sudarymą<br />
pasisakė ir aktyviai veikė generolai Stasys<br />
Raštikis ir Janis Baluodis, tačiau jie nesulaukė<br />
politikų palaikymo. Mūsų valstybės 1940<br />
metais buvo sunaikintos po vieną.<br />
Antrosios sovietinės okupacijos metu, kai<br />
mūsų tautų neskyrė valstybinės sienos, o trijų<br />
Baltijos šalių žmonės aiškiai suvokė, jog juos<br />
sieja vienas likimas ir bendras priešas,stengėsi<br />
bendraudami parodyti visai Sovietų Sąjungai<br />
savo baltiškąjį išskirtinumą. Rašytojų, menininkų,<br />
akademinio jaunimo rengiamos bendros<br />
parodos, festivaliai, kūrybiniai seminarai<br />
sukūrė „trijų sesių“ fenomeną, kuris vėliau<br />
pagimdė unikalų reiškinį – Baltijos kelią.<br />
Atgimimo laikais, mūsų šalims atkuriant nepriklausomybę,<br />
lietuvių–latvių–estų vienybė<br />
buvo vienas iš tų stiprybės šaltinių, kuris leido<br />
pasiekti, kad mūsų tautos sugrįžtų į laisvojo<br />
pasaulio bendriją.<br />
Baltijos šalims tapus Europos Sąjungos narėmis,<br />
vėliau įsiliejus į Šengeno erdvę, prieš<br />
šimtą metų J. Rainio parašyti žodžiai tapo simboline<br />
realybe – pirmąkart Latvijos ir Lietuvos<br />
istorijoje mus skirianti valstybinė siena buvo<br />
panaikinta laisva pačių tautų valia.<br />
Biržų kraštas, kaip ir kiti šiauriniai Lietuvos<br />
rajonai, lietuvių–latvių santykių istorijoje<br />
užima ypatingą vietą. Mūsų krašto žemės<br />
ūkiui, kultūrai, verslui didelę įtaką nuo seno<br />
turėjo Ropų, Holšteinų, Budbergių šeimų<br />
dvarai, kurie buvo glaudžiai susiję su dabar-<br />
Kas šiemet<br />
laimingiausias?<br />
Vidmantas JAŽAUSKAS<br />
dęs šeimininkas provokavo atėnietį įstatymų<br />
leidėją patvirtinti, kad būtent jis ir yra pats<br />
laimingiausias. Tačiau patyręs išminčius laimingesniu<br />
nurodė atėnietį Telą, kadangi šis<br />
gyveno klestinčiame polyje, jo sūnūs buvo<br />
gražūs ir geri, ir jis matė, kaip jiems gimė ir<br />
užaugo vaikai, o gyvenimą baigė garbingai<br />
žūdamas kovoje su priešais. Tuomet Krezas<br />
esą klausęs, o kas antras laimingiausias po<br />
Telo žmogus, tikėdamasis gauti bent antrą<br />
tinėje Latvijos teritorijoje gyvenusiais vokiečių<br />
didikais. Pasienio teritorijoje gyveno<br />
daug latvių (dabar jų likę mažai – išvykę ar<br />
sulietuvėję), nors dar yra tokių šeimų, kurios<br />
praktiškai save laikydamos lietuviais buityje<br />
kalba lietuviškai.<br />
Tarpukariu nemažai biržėnų vykdavo uždarbiauti<br />
į Latviją – dauguma jų plušėdavo<br />
pas ūkininkus, kiti – Rygos, Jelgavos gamyklose.<br />
Tiek lietuviai, mokėdami latviškai,<br />
tiek pasienio latviai – lietuviškai, stiprino<br />
mūsų tautų ryšius, turtino kraštų kultūrinį<br />
gyvenimą (vien Biržų gimnazijoje 1931 m.<br />
mokėsi 24 latviai, kurie aktyviai dalyvavo<br />
įvairiose kultūrinėse organizacijose: radviliečių,<br />
skautų ir kt.).<br />
Naujas bendradarbiavimo su kaimynais<br />
etapas prasidėjo, įkūrus Lietuvių–latvių vienybės<br />
draugijos Biržų skyrių. Šio sumanymo<br />
iniciatorius ir ilgametis vadovas buvo įžymusis<br />
visuomenės veikėjas notaras Pranas<br />
Lembertas. Skyriaus nariai vykdavo į Latviją,<br />
kur dalyvaudavo įvairiuose renginiuose,<br />
organizuodavo meninių kolektyvų išvykas<br />
pas kaimynus, rengdavo Latvijos Nepriklausomybės<br />
dienos minėjimus. Deja, ši veikla<br />
nutrūko, rusams okupavus Lietuvą.<br />
Gaila, kad unikalus baltiškasis paveldas,<br />
susiformavęs mūsų krašte per daugelį metų,<br />
nėra pakankamai ištyrinėtas ir įprasmintas.<br />
Biržiečiai, norėdami geriau pažinti broliškos<br />
tautos praeitį ir dabartį, užmegzti glaudesnius<br />
ryšius su Latvijos visuomeninėmis organizacijomis<br />
ir gyventojais susibūrė į iniciatyvinę<br />
grupę, tam, kad atkurus Lietuvių–latvių vienybės<br />
draugijos Biržų skyriaus veiklą (kiek<br />
kita forma).Tikimės, kad mūsų idėją palaikys<br />
daug biržiečių.<br />
Aloyzas KvedARAS<br />
Grupės koordinatorius<br />
Informacija: tel.(8 684) 01563, e-paštas:<br />
aloyzas.kvedaras@gmail.com<br />
vietą. Solonas nesudvejojęs atsakė, kad tai<br />
bus broliai Kleobis ir Bitonas iš Argo, kadangi<br />
jie pasiturimai gyveno ir buvo nepaprastai<br />
stiprūs, nugalėję visus varžovus. Kartą jų<br />
motina pagal paprotį turėjo būti nuvežta<br />
į šventyklą, bet jaučiai iš ganyklos nebuvę<br />
laiku parvesti. Tuomet abu jaunuoliai patys<br />
įsikinkė į ratus ir sukorę 45 stadijus pasiekė<br />
šventyklą. Argiečių minia gėrėjosi jaunuolių<br />
stiprumu, o motina prieš Heros statulą<br />
maldavo deivę skirti laimingiausią likimą jos<br />
abiems sūnums. Po šios maldos, sudėję aukas<br />
ir pasivaišinę šventės puotoje, jaunikaičiai<br />
užmigo šventykloje ir nebeatsibudo – toks<br />
buvo jų gyvenimo galas... Toliau Herodotas<br />
rašo: „Tokios Solono kalbos Krezui nepatiko,<br />
ir jis išsiuntė jį paniekinęs ir palaikęs visišku<br />
kvailiu, nes tas nevertino dabarties gėrybių,<br />
liepė visur kur laukti pabaigos“.<br />
Šiemet paties laimingiausio metų žmogaus<br />
rinkimai buvo paskelbti Singapūre.<br />
Kandidatai negalėjo siūlytis patys, turėjo<br />
būti pasiūlyti. Tačiau pasirodė, kad eko-<br />
2009 m. vasario 3 d., antradienis<br />
Trumpai<br />
porTfolio meno galerija –<br />
menas visiems<br />
Virtuali „Portfolio“ meno galerija ( www.<br />
portfoliogalerija.lt) pristato keliaujančią<br />
parodą „Šventė“. Ši paroda jau buvo<br />
pristatyta Biržų krašto muziejuje „Sėla“,<br />
ir netrukus pajudės Aukštaitijos regiono<br />
miestelių link. Tai puiki galimybė pamatyti<br />
„Portfolio“ meno galerijos menininkų<br />
darbus jau ne virtualioje, bet realioje erdvėje.<br />
Paroda ypatinga tuo, kad „keliauja“ po<br />
mažuosius Lietuvos miestus, sąmoningai<br />
aplenkdama didmiesčius bei skleisdama<br />
laisvo, atviro meno visiems idėją. Saikinga<br />
skirtingų„svorių“ autorių, technikų, formatų<br />
bei stilių įvairovė parodoje „Šventė“<br />
sukuria harmoningą poilsį žiūrovų akims<br />
bei sielos šventę žiūrovų širdims.<br />
Profesionalaus meno sklaida Lietuvos<br />
regionuose yra švietėjiškas ir edukacinis<br />
tikslas. Juk didžiuosiuose miestuose vykstantys<br />
meno renginiai retai kada pasiekia<br />
atokesnius miestus. „Portfolio“ meno galerija<br />
siekia kuo plačiau pristatyti profesionaliąją<br />
Lietuvos dailę Biržų, Kupiškio,<br />
Kėdainių, Pasvalio ir kitų miestelių muziejinėse<br />
erdvėse.<br />
Julija Petkevičienė<br />
Menotyrininkė<br />
Vasario 7 d. 14 val. PORTFOLIO meno<br />
galerija atidaro parodą-pardavimą „Šventė“<br />
Kėdainiuose, daugiakultūriniame centre.<br />
Parodoje eksponuojama V. Burbos, E.<br />
Kuckaitės, L. Dubauskienės grafika, E. Radvensko<br />
keramika, R. Treigio, M. Leskausko<br />
fotografija, V. Čepkausko, R. Gailiūnio,<br />
R. Grikevičiaus, V. Jažausko, O. Juškos, A.<br />
Stančiko tapyba.<br />
forTepijono muzikos<br />
koncerTas pilyje<br />
Vasario 6 d. 16 val. Biržų pilies salėje<br />
koncertuos SIMONA ZAJANČAUSKAI-<br />
TĖ (fortepijonas, Sankt Peterburgas).<br />
Programoje: Fr. Schubert, J. S. Bach, F.<br />
Chopin, S. Rachmaninov ir kitų kompozitorių<br />
kūriniai. Dalyvauja Biržų Vlado<br />
Jakubėno muzikos mokyklos mokiniai:<br />
Gabija Laumytė, Giedrė Didzinskaitė, Kipras<br />
Kubilius.<br />
nomiškai sėkmingo ir laimingu laikomo<br />
miesto gyventojai nėra itin patenkinti savo<br />
gyvenimu: vos ne vos buvo sulaukta 60<br />
pasiūlymų. Pasak apklausos, singapūriečiai<br />
jaučiasi nelaimingesni nei dauguma kitų<br />
žmonių pasaulyje, kadangi nuolat baiminasi<br />
dėl savo finansų ir nežino, ar turės senatvėj<br />
pakankamai pinigų.<br />
Iš to matyti, kad su laimingiausių rinkimais<br />
visais laikais būta keblumų. Prie tarybų<br />
valdžios gyvavo geriausio darbuotojo rinkimų<br />
sistema,vadinama „soclenktyniavimu“.<br />
Visoje šalyje kiekviena įstaiga kas mėnesį<br />
privalėjo pildyti raizgius tabelių stulpelius,<br />
kad metų pabaigoje išaiškintų geriausią, tarkim,<br />
vairuotoją, kepėją ar tinkuotoją. Dabar<br />
paprasčiau – sugalvos redakcija, paskelbs<br />
kokio nors šviesuolio rinkimus ir atsakymą<br />
sužinos labai greitai: jei už Joną balsavo trys<br />
skaitytojai, o už Birutę, Juozą ar kurį nors kitą<br />
tik du – reiškia: ne jie, bet Jonas yra metų<br />
laimingasis. Paprasta ir aišku.
2009 m. vasario 3 d., antradienis kulTūra<br />
Poezijos sparno<br />
paliesti...<br />
vyTauTas v. landsBergis<br />
parTizanas<br />
Sutreška lūžtančios šakos, sučęžta sniegas(,)<br />
ir kaži kas svetimas prabėga viršum bunkerio.<br />
Dzūkas kaipmat užpučia ant stalo žvakę<br />
ir stovi prieblandoje(,) sulaikęs kvapą,(–)(1)<br />
klausosi. Sušnara medžių šakos(,) ir stribų<br />
žingsniai nutolsta.<br />
„Ramu čia(,) tarsi kapuos“, – nusišypso (2)<br />
partizanų vadas(,) pravarde Dzūkas(,) ir regi<br />
tamsoje, kaip nuo drėgmės žąla bunkerio sienos,<br />
o skurdūs gulto apklotai pamažu virsta<br />
puvėsiais. Ramus partizano žvilgsnis klaidžioja<br />
po ankštą požemį, apžiūri varvančias<br />
lubas ir sustoja prie nuotraukų. Jose (–) užva-<br />
kar nužudytų ir Merkinėje(,) ant grindinio(,)<br />
numestų partizanų nuotraukos. Kaži koks<br />
nenumaldomas skausmas dreskia po krūtine,<br />
kyla gomuriu aukštyn(,) ir Dzūkas prisėda ant<br />
gulto. Uždega žvakę, išsitraukia dienoraštį ir(,)<br />
paseilinęs pieštuką(,) ima rašyti: (3)<br />
„Vienumoje dažnai galvoju apie žuvusius.<br />
Viešpatie mano, kiek jų daug! Mūsų tėvynė<br />
(–) tokia maža, o žūva geriausi vyrai,(–)jauni,<br />
stojiški, kupini pasiryžimo, drąsūs...(.) Ir<br />
širdį kartais taip pradeda skaudėti, kad imu<br />
niekuo netikėti. Žmogus juk nesi geležinis,<br />
o ir geležis per trumpą laiką surūdija(,) sutrupa.<br />
Ir todėl kartais pradedi dvejoti,(:) argi<br />
neišseks mūsų jėgos?(.) Kas iš tos Lietuvos,<br />
jeigu ji nustos geriausios savo dalies? Kas bus,<br />
jeigu(,) atėjus lemiamam momentui(,) nebus<br />
kam jos prikelti, išgydyti?<br />
Jaučiu, kad savo kraštą pamilstu vis labiau.<br />
Jeigu kas pasiūlytų laisvę Amerikoj,(–) neišvažiuočiau.<br />
Geriau žūti čia(,) garbingai kovojant(,)(,)<br />
negu(,) rankas sudėjus(,) laukti.<br />
Pagaliau mūsų kraujas nenueis veltui. Mes<br />
turėsime teisę visiems žiūrėti tiesiai į akis,<br />
Editos Lansbergienės nuotr.<br />
Grįžtat, su prabėgusiom dienom,<br />
Ir tekat, tekat mano melsvos upės...<br />
Jonas Mekas „Semeliškių idilės“<br />
devINTOJI IdILĖ „Per kaimus per lygumas teka upės“<br />
Biržų viešosios bibliotekos<br />
darbuotojų Zitos<br />
Balaišienės, Laimos<br />
Ramutėnienės ir Nijolės<br />
Taujanskienės dėka buvo<br />
surinkti ir į vieną knygą<br />
sudėti eilėraščiai apie<br />
Biržus ir Biržų kraštą.<br />
Bibliotekininkių parengta<br />
knyga „Poezijos sparno<br />
paliesti“ penktadienį buvo<br />
pristatyta biržiečiams.<br />
Edita LANSBErGIENĖ<br />
Nemažą dalį į Biržų pilies menę<br />
susirinkusiųjų sudarė patys kūrėjai,<br />
savo eilėraščiais apdainavę savo<br />
gimtinę ar kraštą, kuris paviliojo<br />
ir pririšo visam gyvenimui. Į knygą<br />
surinkta 113-os kūrėjų daugiau<br />
nei 300 eilėraščių, kuriuose yra<br />
paminėti Biržai ar kiti mūsų krašto<br />
vietovardžiai: kaimų, upių, ežerų<br />
pavadinimai. Knygos sudarytojų<br />
pateikta vietovardžių rodyklė atspindi,<br />
kad daugiausia posmų knygoje<br />
yra apie pačius Biržus, mažai<br />
tenusileidžia Biržams jų krantus<br />
skalaujanti Širvėna bei ją maitinančios<br />
upės Apaščia ir Agluona, toliau<br />
rikiuojasi Nemunėlis, Vabalninkas,<br />
Astravas, Rovėja, Papilys, Vabala,<br />
Tatula... Blyksteli ir poetų tėviškės:<br />
Semeniškiai, Gudeliai, Baibokai,<br />
Gavėnai, Gulbinai... Šmėsteli eilėraščiuose<br />
ir istorijos atspindžiai,<br />
primindami ne tik šlovingą praeitį,<br />
bet ir labai skaudžius mūsų kraštui<br />
ir visai Lietuvai įvykius.<br />
Biržų istorijos vingiais biržiečius<br />
vedžiojo vakarą pradėjęs bibliotekos<br />
direktorius Vygantas Muralis,<br />
kartu bandydamas įtikinti susirinkusiuos,<br />
kad Biržai verti vadintis ne<br />
tik Šiaurės Lietuvos, bet visos Lietuvos<br />
perlu. Direktorius džiaugėsi,<br />
kad bibliotekos projektą parėmė<br />
rajono Savivaldybė bei Kultūros<br />
ministerijos Kultūros rėmimo fondas,<br />
kad laiko ir energijos negailėjo<br />
„darbščiosios bitelės“, bibliotekos<br />
darbuotojos Zita, Nijolė ir Laima<br />
– knygos sudarytojos.<br />
Viena iš sudarytojų Zita Balaišienė<br />
ne tik pasidalino džiaugsmu, kad<br />
rankose laiko savo ir kolegių darbo<br />
vaisių, bet ir dėkojo susirinkusiems<br />
eilėraščių autoriams ir visiems, ge-<br />
2009 m. Nacionalinio diktanto konkurso I etapo diktanto tekstas<br />
nes mes savo tėvynės nepalikome. Ir kas gi<br />
mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes<br />
nugalėjome ir mirtį.“<br />
(Diktanto tekste panaudotos partizanų<br />
vado Lionginio Baliukevičiaus-Dzūko<br />
dienoraščio ištraukos)<br />
Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų<br />
variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti<br />
šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai<br />
atskirti pasviruoju brūkšniu). Emociniai ženklai<br />
nepažymėti, tačiau klaidomis nelaikomi,<br />
ypač jei intonaciškai motyvuoti (garso įrašą<br />
žr. lrt.lt, LR 11:00, http://www.lrt.lt/media.<br />
php?strid=2961828&id=5115671).<br />
Skyrybos variantai:<br />
1. Priskyrus išplėstinę dalyvinę aplinkybę<br />
pirmam tariniui „stovi“– kaip tekste, pasirinkus<br />
skirti aplinkybę šalutinis variantas:<br />
stovi prieblandoje, sulaikęs kvapą, –<br />
klausosi.<br />
Priskyrus išplėstinę dalyvinę aplinkybę antram<br />
tariniui „klausosi“:<br />
stovi prieblandoje, sulaikęs kvapą(,)<br />
5<br />
ranoriškai prisidėjusiems prie knygos<br />
leidybos, tarp kurių – ir subtilaus<br />
viršelio autorius dailininkas<br />
Egils Skuja, savo nuotraukas knygai<br />
iliustruoti dovanojęs fotografas Algirdas<br />
Kalninis.<br />
Sentimentalumas ir nostalgija<br />
klajojo po pilies menę viso vakaro<br />
metu ir nelabai norėjo įsileisti nei<br />
šmaikštesnio, nei aštresnio žodžio<br />
(net K. Binkio ironija čia buvo<br />
bejėgė)... Į savo tėviškę klausytojus<br />
vedė Liuda Prunskienė, giliai<br />
į širdis smigo Algirdo Butkevičiaus<br />
posmai, ne mažiau ilgesio (o<br />
ir liūdesio...) sklido iš Virginijos<br />
Virkutienės, Lolitos Čeponienės,<br />
Bronės Šernienės, Valentino Dagio<br />
skaitomų eilių... Mokytoja Aldona<br />
Černiauskienė perskaitė eilėraštį,<br />
dedikuotą Vaidotui Spaudui. Jono<br />
Strielkūno, Petro Balčiūno ir Jono<br />
Narbuto eilėraščių nuotaiką klausytojams<br />
perteikė Dalia Kėželienė,<br />
o Almos Karosaitės, Vaidoto Spudo,<br />
Aldonos Černiauskienės eilės įtaigiai<br />
nuskambėjo skaitomos Joanos<br />
Kvedaravičienės. Menėje sklandyti<br />
poezijos paukštei padėjo Vlado Jakubėno<br />
muzikos mokyklos jaunieji<br />
atlikėjai: solistė Giedrė Didzinskaitė<br />
bei vokalinis mergaičių ansamblis<br />
(vadovė J. Duderienė) ir mokytojos<br />
V. Sabonienės vadovaujamas smuikininkų<br />
ansamblis.<br />
Vakaro metu nuskambėjo tik maža<br />
dalis į knygą surinktų eilėraščių,<br />
tad atėjusiems į knygos pristatymą<br />
dar daug teks atrasti patiems. O<br />
tiems, kurie penktadienio vakarą<br />
į Biržų pilį neužsuko, tačiau susidomėjo<br />
knyga, dar reikėtų pasakyti,<br />
kad rinktinėje galės rasti ir<br />
XIXa. poetų Juliaus Anusevičiaus<br />
ir Stanislovo Dagilio posmų apie<br />
Biržų kraštą, kad į knygą sudėti ir<br />
Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos,<br />
Konstantino Snarskio-Žvaigždulio,<br />
Balio Sruogos, Bernardo Brazdžionio,<br />
Jono Meko, Pauliaus Drevinio,<br />
Mykolo Karčiausko, Henriko Čigriejaus,<br />
Alio Balbieriaus eilėraščiai,<br />
apdainuojantys Biržus. Skeptiškesniems<br />
skaitytojams reikėtų žinoti,<br />
kad sudarant knygą profesionalumas<br />
nebuvo atrankos kriterijus,<br />
kad knygos sumanytojai norėjo į<br />
vieną vietą surinkti viską, kas kada<br />
nors ką nors rašė apie Biržų kraštą,<br />
ir pabandyti parodyti jį tokį, kokį<br />
galima tik širdimi matyti: „O kaip<br />
Tave mes mylime,/ Aukštaičių žeme<br />
mūs brangi!/ Biržų pilis su Vilniumi<br />
-/ Lietuvių širdys dvi...“ ( Pranas<br />
Lembertas „Aukštaičių žemė“).<br />
klausosi.<br />
2. Galimi variantai:<br />
a) – Ramu čia(,) tarsi kapuos, – nusišypso<br />
partizanų vadas <br />
b) Ramu čia(,) tarsi kapuos(,) – nusišypso<br />
partizanų vadas <br />
3. Galimas ir taškas. Kėlimas į kitą eilutę<br />
neprivalomas, bet pageidautinas.<br />
Apie rašybos variantus: žodis tėvynė stilistiniais<br />
sumetimais galėjo būti rašomas didžiąja<br />
raide (Tėvynė); iš tarptautinio žodžio<br />
stoikas su lietuviška priesaga -iškas išvestas<br />
būdvardis stojiškas, -a rašytinas su jotu (žr.<br />
„Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius,<br />
1992, § 45, p. 34), taip teikiama ir 6-ajame,<br />
elektroniniame, „Dabartinės lietuvių kalbos<br />
žodyno“ leidime, ir „Tarptautinių žodžių žodyne“<br />
(Vilnius, 2001), tačiau ankstesniuose<br />
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimuose,<br />
tarp jų ir internetiniame DŽ5e, didžiajame<br />
„Lietuvių kalbos žodyne“ dar buvo<br />
teikta nesilaikant taisyklės (teikta stoiškas, -a).<br />
Vertinant diktantą, variantas stoiški nebus<br />
laikomas rašybos klaida.
6<br />
„Biržų duonoje“<br />
– moderniausia<br />
bandelių formavimo<br />
linija Baltijos šalyse<br />
Bendrovė „Biržų duona“<br />
praėjusių metų lapkričio<br />
pabaigoje įdiegė vokišką<br />
bandelių formavimo liniją. Tai<br />
vienintelė tokia linija Baltijos<br />
šalyse. Nuo šiol biržiečiai<br />
skanaus ne tik rankomis, bet<br />
ir automatiškai gaminamų<br />
bandelių.<br />
Edita MIKELIONIENĖ<br />
Tel. (8 450) 33734<br />
editamikel@yahoo.com<br />
nauja Bandelių formavimo<br />
linija produkcijos<br />
nepaBrangins<br />
Vokiečių bendrovė „Fritsch“ bandelių formavimo<br />
liniją į Biržus atvežė, sumontavo ir<br />
išmokė technologus ja dirbti. Į šią liniją „Biržų<br />
duona“ investavo pusę milijono litų. Pasak<br />
bendrovės komercijos direktoriaus Andriaus<br />
Kurganovo, vokiečių gamybos įranga yra labai<br />
geros kokybės ir moderni. Tokios bandelių<br />
formavimo linijos kol kas neturi nei viena<br />
Baltijos šalių kepykla. O vokiečiai juokavo,<br />
jog šiai įrangai nereikia gaminti atsarginių<br />
detalių, nes ji negenda. Jei kartais taip atsitiktų,<br />
gedimus galima aptikti liniją prijungus<br />
prie interneto: vokiečiai internete pamatytų<br />
Įvairūs<br />
Vasario 5 d. (ketvirtadienį) nuo 11–17<br />
val. kirpykloje, Rotušės g. 5-3, dirbs<br />
profesionalus būrimo salonas „Pas<br />
Liudmilą“. Būrimas magiškomis Taro<br />
ir Ošo kortomis bei iš rankos linijų. Tel.<br />
(8 601) 35112. Užs. 297<br />
Užs. 79<br />
gedimą ir nurodytų, kaip jį pašalinti.<br />
Kol kas naująja linija biržiečiai gamina 13<br />
rūšių produkciją. Tai – sviestiniai sluoksniuotos<br />
tešlos rageliai su įdarais, mielinės tešlos<br />
bandelės su varške, džemu, bandelės kremuolės<br />
ir t. t. Per valandą galima pagaminti<br />
iki 4000 bandelių arba apie 3 tonas produkcijos<br />
per parą. Prireikus asortimentą ir kiekį<br />
galima didinti.<br />
– Linijos privalumas yra tas, jog automatiškai<br />
nustatomas produkto dydis, vienodai<br />
dozuojamas įdaras, – sakė A. Kurganovas.<br />
Paruošta tešla su kubilu atvežama prie<br />
tešlos sluoksniavimo (arba – laminavimo)<br />
įrengimo. Sluoksniuojant tešlą, dedamas<br />
margarinas. Po to tešla suvyniojama ant<br />
specialaus kočėlo ir paleidžiama ant linijos.<br />
Linija nustatoma pagal tai, kokios bandelės<br />
formuojamos. Iš pradžių nupjaunami tešlos<br />
kraštai, tešla pjaustoma išilgai ir ant jos automatiškai<br />
dozuojamas įdaras. Priklausomai<br />
nuo gaminio rūšies, tešla lankstoma, o po to<br />
pjaustoma reikiamu dydžiu. Viskas daroma<br />
automatiškai. Suformuota bandelė glazūruojama<br />
ar barstoma rankomis. Į skardas sudėtos<br />
bandelės laikomos garinimo spintose, o po to<br />
šaunamos į krosnis. Visas procesas – nuo tešlos<br />
iki gatavo produkto – tęsiasi apie valandą.<br />
Naująją bandelių formavimo liniją aptarnauja<br />
keturi žmonės.<br />
– Pastačius naująją liniją, darbuotojų neatleidome,<br />
bet perskirstėme darbus, – sakė<br />
komercijos direktorius.<br />
Naująja linija gaminamos bandelės nepabrangs.<br />
Jų kilogramo kaina išliks ta pati.<br />
Bandelės bus patogiau pakuojamos. Ka-<br />
Siūlo darbą<br />
verslas<br />
Naujoji bandelių formavimo linija, kainavusi pusę milijono litų.<br />
Elektrikui. Pageidautina su AK kategorija. Tel. (8 698) 79054. Užs. 237<br />
dangi naująja linija formuojamos bandelės<br />
didesnės, jos bus pakuojamos po vieną ar<br />
dvi, o ne po dvi tris, kaip anksčiau. Bandelių<br />
su aguonomis ir razinomis bus galima įsigyti<br />
ir sveriamų.<br />
Pasak „Biržų duonos“ direktoriaus Viktoro<br />
Kurganovo, kai kurios bandelės ir pyrago<br />
gaminiai kaip ir anksčiau bus formuojami<br />
rankomis.<br />
„Biržų duonos“ produkcijos biržiečiai gali<br />
įsigyti firminėse parduotuvėse Plento ir Rotušės<br />
gatvėse, Anglininkuose ir Papilyje. Taip<br />
pat daugelyje prekybos vietų.<br />
„Biržų duonai“ krizė neBaisi<br />
Pernai „Biržų duonos“ apyvarta padidėjo<br />
44 procentais, t. y. nuo 13 iki 18,7 mln. litų.<br />
Bendrovėje dirba 206 žmonės, gaminami 110<br />
rūšių gaminiai. „Biržų duona“ yra didžiausių<br />
Lietuvos gamyklų dešimtuke.<br />
– Kolektyvas jaunas ir ambicingas. Su juo<br />
pasiekėme gerų rezultatų, – sakė Andrius<br />
Kurganovas.<br />
Šiemet „Biržų duona“ numato naujas investicijas.<br />
Pernai, be naujos bandelių formavimo<br />
2009 m. vasario 3 d., antradienis<br />
Editos Mikelionienės nuotr.<br />
„Biržų duonos“ direktorius Viktoras Kurganovas ir komercijos direktorius Andrius Kurganovas<br />
pasakojo apie naujosios linijos privalumus.<br />
Užs. 205<br />
linijos, į įmonę buvo investuotas 1 mln. litų.<br />
Šiais metais taip pat planuojama investuoti<br />
milijoną. Bendrovė planuoja įdiegti itališką<br />
traškučių, riestainių liniją.<br />
– Bandysime tai daryti valstybės remiami –<br />
įsteigsime penkias naujas darbo vietas. Vienos<br />
darbo vietos įsteigimą valstybė finansuoja 51<br />
tūkstančiu litų. Už penkias darbo vietas gautume<br />
250 tūkstančių litų, tiek pat investuotume<br />
patys, – sakė V. Kurganovas.<br />
Ir tai ne vienintelė „Biržų duonos“ naujovė.<br />
Po poros mėnesių pirkėjai galės įsigyti penkių<br />
rūšių ekologiškų „Biržų duonos“ gaminių.<br />
Beje, miltai, iš kurių kepami biržietiški<br />
duonos gaminiai, lietuviški. Jie atkeliauja iš<br />
Kauno, Vievio, Panevėžio. Įdarai – latviški.<br />
Miltai laikomi penkiose 25 tonų talpyklose ir<br />
vamzdžiais atkeliauja iki svarstyklių. Maišų<br />
darbuotojams tampyti nereikia.<br />
– Mūsų strategija – duoną gaminti neatsisakant<br />
senųjų technologijų: su raugu ir plikiniu.<br />
Tik dalis gaminių turi žaliavų su „E“.<br />
Pavyzdžiui, įdarai. Tačiau stengiamės gaminti<br />
kuo natūralesnius gaminius, – patikino komercijos<br />
direktorius.<br />
vandens valymo filTrai<br />
(nukalkinimo, nugeležinimo, atbulinio osmoso).<br />
IĮ „Sanriga“ Tel. (8 682) 42213. Užs. 266<br />
Užs. 288
2009 m. vasario 3 d., antradienis <strong>KETURI</strong> <strong>KAMPAI</strong><br />
7<br />
ŠEI MA: Dia na, Jo kū bas, kun. Si gi ta, Ing ri da ir Skais tė.<br />
BŪSTAS SVEIKATA APLINKA PATARIMAI<br />
Į SVE ČIUS PAS...<br />
Sek ma die nio va ka ras<br />
ku ni gės Si gi tos na muo se<br />
Kai ta ria mės dėl vieš na gės evan ge li kų re for ma tų<br />
ku ni gės Si gi tos Švam ba rie nės na muo se, ku ni gė<br />
Si gi ta ver čia už ra šų blok no tą. Pa mal dos, susi<br />
ti ki mas, iš vy ka į teat rą, iš vy ka su vai kų<br />
glo bos na mų auklėtiniais… Lie ka sek ma die nio<br />
pa va ka rė. „Ta da vi si bū si me na mie. Vai kams<br />
ne bū na jo kių tre ni ruo čių ir pa pil do mų<br />
už siė mi mų. Ir tu rim to kį įpro tį – kar tu ruoš ti<br />
sek ma die nio pietus…“ – paaiš ki na.<br />
PIE ŠI NYS. Tarp at vi ru kų ir nuo trau kų – ma žo sios Ing ri dos pie ši nys, pa sa kojan<br />
tis apie šei mos sek ma die nį.<br />
Ja ni na BAG DO NIE NĖ<br />
Tel. (8 450) 31474<br />
redaktorius_birzietis@takas.lt<br />
AU GIN TI NIAI IR LAIS VA-<br />
LAI KIS<br />
O sek ma die nio pa va ka rę pirmiau<br />
sia ei na me į „ma mos“ kam ba rį.<br />
Ne di du kas te le vi zo rius, pū kuo tos<br />
Ti lės sau go mas, ro do dai lų jį čiuoži<br />
mą, o kam ba ry je, ku rio sie nas<br />
puo šia nuo trau kos ir ma žo sios Ingri<br />
dos pie ši niai, su sė da me vi si: ma ma<br />
Si gi ta, pen kio li ka me tės Skais tė ir<br />
Dia na, dvy li ka me tis Jo kū bas, mažiau<br />
sio ji, sep ty ne rių me tų, Ing ri da.<br />
Net ru kus iš ne lais vės (kad vieš niai<br />
iš kar to neuž šok tų ant gal vos) palei<br />
džia mas smar kuo lis To bis – dar<br />
vie nas šių na mų gy ven to jas. To bis<br />
la bai pra šo vi sų dė me sio, o kun. Sigi<br />
ta paaiš ki na: miš rū ną To bį įsi gijom<br />
tik to dėl, kad vai kai pa ža dė jo<br />
pa tys juo rū pin tis. Da bar vi si To bį<br />
ve džio ja su tar tu lai ku: Skais tė – rytą,<br />
Jo kū bas – per pie tus, Dia na – vaka<br />
re, o Ing ri da tuo met, kai ku ris iš<br />
vy res nių jų su ser ga ar ne be sus pė ja.<br />
Ti lė į na mus atė jo iš gai les čio. Mažu<br />
tis kniau kian tis ka muo lė lis tą syk,<br />
ly jant lie tui, su grau di no šir dis ir buvo<br />
par neš tas į na mus Klai pė do je. Iš<br />
Klai pė dos at va žia vo į Bir žus. Ir nuo<br />
pir mos bu vi mo na muo se die nos nebe<br />
ro do jo kio gar so. To dėl ir ne šio ja<br />
Ti lės var dą.<br />
Už lan go šla piai snin ga. Kuo ga li<br />
pra tur tin ti lais va lai kį to kią niū rią<br />
die ną ne di de lia me bu te gy ve nan ti<br />
pen ke riu kė? To kių die nų, sa ko šių<br />
na mų gy ven to jai, bū na ma žo ka.<br />
Vi si įvai ria veik la už sii ma. Skais tė<br />
lan ko pi lies teat riu ką, gro ja gi ta ra,<br />
Dia na lan ko mu zi kos mo kyk lą, abi<br />
lan ko ae ro bi ką, Jo kū bas – krep ši nį,<br />
Ing ri da – šach ma tus. Be to, Skais tė<br />
su ma ma daž nai va žiuo ja į Me deikių<br />
„Vai ko užuo vė ją“, kur pa de da<br />
pri žiū rė ti glo bo ti nius, su jais gie da<br />
gies me les, ku ria links mus šo kius ir<br />
bend rau ja. Skais tė sa ko, kad nie ko<br />
įdo mes nio už bend ra vi mą su vaikais<br />
ji ne ži nan ti. Ir pe da go gi nės<br />
li te ra tū ros daug skai tan ti. Ne se niai<br />
per skai tė V. Su chom lins kio raš tus<br />
ir su si ža vė jo jais.<br />
– Kar tais ma ma ne be no ri ma nęs<br />
vež tis į Me dei kius. Už sis py riu – pa ti<br />
au to bu su nuvažiuosiu… – pri si pažįs<br />
ta Skais tė.<br />
– Skais tė – tar si ma no ko pi ja –<br />
sa ko kun. Si gi ta ir pa sa ko ja, kad<br />
jau nys tė je taip pat la bai mėg davu<br />
si pri žiū rė ti vai kus: – Kai ki ti<br />
bend raam žiai ei da vo į šo kius, man<br />
sma giau bū da vo kie no nors vai kus<br />
pri žiū rė ti, to dėl įsto jau į Pa ne vė žio<br />
aukš tes nią ją pe da go gi nę mu zi kos<br />
mo kyk lą, bai giau iki mo kyk li nio<br />
ug dy mo spe cia ly bę.<br />
Nukelta į 8 psl.<br />
DARBO TEISĖ<br />
Į klausimus<br />
atsako teisininkas<br />
Olegas<br />
ŠČIOGOLEVAS<br />
? Dir bu biu dže ti nė je įstai go je.<br />
Tu riu du vai kus – 8 ir 11<br />
me tų. Ar darb da vys ga li sa vava<br />
liš kai su ma žin ti dar bo už mokes<br />
tį ar ba pa keis ti koe fi cien tą,<br />
pa keis ti pa rei gas ar ba at leis ti<br />
iš dar bo?<br />
– Lie tu vos vy riau sia sis ad mi nist ra ci nis<br />
teis mas (2005-12-21) pa skel bė nu tar tį admi<br />
nist ra ci nė je by lo je pa gal at sa ko vo Kau no<br />
ra jo no po li ci jos ko mi sa ria to ape lia ci nį skundą<br />
dėl dar bo už mo kes čio pri tei si mo.Teis mas<br />
taip pat pa brė žė, kad dar buo to jas į teis mą<br />
dėl ne gau to dar bo už mo kes čio pri tei si mo<br />
ga li kreip tis per įsta ty muo se nu sta ty tą tre jų<br />
me tų ter mi ną, ir to kia tei sė ne ga li bū ti suvar<br />
žy ta jo kiais ins ti tu ci jos va do vo ak tais, nusta<br />
tan čiais dar bo už mo kes čio in dek sa vi mo<br />
koe fi cien tus. Teis mas ak cen ta vo, kad „dar bo<br />
tei si niai san ty kiai pa gal sa vo po bū dį ir tei si nę<br />
pri gim tį yra dvi ša liai, nes juo se dar buo to jas<br />
yra įpa rei go tas tin ka mai at lik ti įsta ty muo se<br />
ir pa rei gy bių ap ra šy muo se nu ro dy tas funkci<br />
jas, o darb da vys pri va lo mo kė ti dar bo užmo<br />
kes tį ir teik ti ki tas įsta ty muo se nu sta ty tas<br />
so cia li nes ga ran ti jas“. Ka dan gi nė ra pa si baigęs<br />
ter mi nas, per ku rį vals ty bės tar nau to jas<br />
ga lė jo rei ka lau ti ap gin ti sa vo pa žeis tas tei ses<br />
ad mi nist ra ci nia me teis me, o tei sės ak tai, kuriais<br />
bu vo grin džia mas dar bo už mo kes čio<br />
su ma ži ni mas, pri pa žin ti prieš ta rau jan čiais<br />
Kons ti tu ci jai, at sa ko vo Kau no ra jo no poli<br />
ci jos ko mi sa ria to at si sa ky mas su mo kė ti<br />
pa reiš kė jui įsta ty me nu sta ty to dy džio dar bo<br />
už mo kes tį pri pa žin tas ne tei sė tu.<br />
Vy riau sia sis ad mi nist ra ci nis teis mas<br />
kons ta ta vo, kad pa reiš kė jo rei ka la vi mas<br />
dėl dar bo už mo kes čio iš mo kė ji mo tu ri<br />
bū ti pa ten kin tas. Ši teis mo nu tar tis tu rės<br />
pre cen den ti nę reikš mę nag ri nė jant pa našaus<br />
po bū džio by las ad mi nist ra ci niuo se<br />
teis muo se.<br />
Pa gal Dar bo ko dek so 232 straips nį darbuo<br />
to jų pa rei gas ga li nu sta ty ti pa rei gy bės<br />
ap ra šy mai ir nuo sta tai. Pa gal DK 95 str.<br />
kiek vie no je dar bo su tar ty je ša lys pri va lo<br />
su lyg ti dėl bū ti nų jų su tar ties są ly gų: darbuo<br />
to jo dar bo vie tės (įmo nės, įstai gos, orga<br />
ni za ci jos, struk tū ri nio pa da li nio ir kt.) ir<br />
dar bo funk ci jų, t. y. dėl tam tik ros pro fe si jos,<br />
spe cia ly bės, kva li fi ka ci jos dar bo ar ba tam<br />
tik rų pa rei gų. Tai gi pa rei gų ap ra šy me ga li<br />
bū ti iš dės ty ta bū ti no ji dar bo su tar ties są ly ga<br />
– dar bo funk ci ja, ku rios be dar buo to jo raštiš<br />
ko su ti ki mo darb da vys ne ga li keis ti. Pa gal<br />
Dar bo ko dek so 119 straips nį darb da vys netu<br />
ri tei sės rei ka lau ti, kad dar buo to jas at lik tų<br />
dar bą, ne su lyg tą dar bo su tar ti mi.<br />
Dar bo ko dek so 129 straips nis nu sta to<br />
tam tik rus ap ri bo ji mus nu trauk ti dar bo<br />
su tar tį darb da vio ini cia ty va, kai nė ra darbuo<br />
to jo kal tės, tam tik rų ka te go ri jų darbuo<br />
to jams. Pa gal mi nė to straips nio ket vir tą<br />
da lį, su dar buo to jais, au gi nan čiais vai kų iki<br />
14 me tų, dar bo su tar tis ga li bū ti nu trauk ta<br />
tik ypa tin gais at ve jais, jei gu dar buo to jo pali<br />
ki mas dar be iš es mės pa žeis tų darb da vio<br />
in te re sus. Lie tu vos Aukš čiau sio jo Teis mo<br />
se na tas išaiš ki no, kad čia mi ni mi ypa tin gi<br />
at ve jai nu sta to mi at si žvel giant į konk re taus<br />
darb da vio vei kos spe ci fi ką ir ap lin ky bes,<br />
konk re čias at ski ro dar buo to jo at lei di mo<br />
ap lin ky bes, pvz., kai darb da viui dėl pas jį<br />
įvy ku sių pa si kei ti mų yra vi siš kai ne rei ka lingas<br />
ati tin ka mo dar buo to jo dar bo funk ci jų<br />
vyk dy mas, šis dar buo to jas yra il ga lai kė je<br />
pra sto vo je ir nė ra ga li my bės jį per kel ti į kitą<br />
dar bą. Anks tes nė teis mų pra kti ka pa gal<br />
jau ne be ga lio jan tį Dar bo su tar ties įsta ty mą,<br />
tie sa, kiek ki to je si tua ci jo je, są vo ką ,,iš es mės<br />
pa žei džia darb da vio in te re sus“ aiš ki no kaip<br />
darb da vio ga li my bės vyk dy ti pa grin di nes<br />
įmo nės funk ci jas var žy mą.To kį api bū di nimą<br />
ga li ma ga na pla čiai in terp re tuo ti, be to,<br />
neaiš ku, ar ir pa gal nau ją jį Dar bo ko dek są<br />
ši są vo ka bus aiš ki na ma taip pat. Kai ku rių<br />
Dar bo ko dek so kū rė jų nuo mo ne, mi nė ta<br />
Dar bo ko dek so nuo sta ta nu ro dy tų dar buoto<br />
jų gru pių at lei di mą pa gal Dar bo ko dek so<br />
129 straips nį pa da rė sun kiai įma no mą.<br />
Tei si nin kas per spė ja: in for ma ci ja<br />
yra bend ro po bū džio, ja ne tu ri bū ti<br />
nau do ja ma si kaip ga lu ti ne nuo mone,<br />
kon sul ta ci ja ar pa ta ri mu.
8<br />
Atkelta iš 7 psl.<br />
La bai mėg da vau skai ty ti „Šeimos“<br />
žur na lą, pe da go gi nę li te ra tū rą.<br />
Sva jo jau dirb ti vai kų na muo se. Ta<br />
sva jo nė iš da lies iš si pil dė: esu vai kų<br />
glo bos na mų ka pe lio nė, baž ny čio je<br />
dir bu su jau ni mu.<br />
– Mes su Dia na jau vis ką su plana<br />
vo me: aš tu rė siu vai kų glo bos<br />
na mus, Dia na įkurs sa vo ka vi nę ar<br />
val gyk lą. Jo je val gys ma no glo bo tiniai<br />
– pu siau juo kais, pu siau rim tai<br />
pa sa ko ja Skais tė ir taip iš duo da Dianos<br />
po mė gį ruoš ti val gį. Ši to me no<br />
Dia na mo ko si pas pui kią šei mi ninkę<br />
Ma ry tę.<br />
Be je, mer gi nų pla nuo se yra vie ta<br />
ir bro liui: kai jis tu rės sa vo krep šinio<br />
ko man dą, su lauks sve čių, vi si<br />
eis pas Dia ną val gy ti.<br />
ATOS TO GOS<br />
Tar si ig no ruo da mi ne nu si se ku sią<br />
žie mą kal bą kal ba me apie va sa rą.<br />
Ko kios idea lios ato sto gos gau siai<br />
kun. Si gi tos šei mai?<br />
– To kios, kai vi si sė da me ant<br />
dvi ra čių ir važiuojame… – pir mo ji<br />
sku ba pa sa ky ti Skais tė, o jai pri taria<br />
vi si. Ma ma Si gi ta ieš ko ke lionės<br />
dvi ra čiais po Mo lė tų eže ry ną<br />
nuo trau kų al bu mo. Ke lia vo kar tu<br />
su ge riau sia drau ge, klai pė die te, ir<br />
jos vai kais. Dvi ra čius vi si my nė iš<br />
Vil niaus, prieš tai ap žiū rė ję vi sas<br />
sos ti nės įžy my bes, pri si fo tog ra fa vę.<br />
Apie ke lio nę pa sa ko ja vi si – dau gybę<br />
įspū džių pa li ku si. Ir nak vy nės, ir<br />
lau že kep tos deš re lės, ir gim ta die nio<br />
šven tė ke lio nės me tu, ir vieš na gė kuni<br />
go To mo Šer no so dy bo je…<br />
– O pri si me nat, kaip dvi ra čiais iš<br />
Ni dos į kel tą va žia vo me? Kaip patam<br />
sy je gre ta skruz dė ly no pa la pi nę<br />
pa sta tė me ir mus pra dė jo skruz dės<br />
pul ti? – klau sia Dia na, pri min da ma<br />
dar vie ną dvi ra čių žy gį. Tą syk nakvy<br />
nei te ko su sto ti li kus gal trims<br />
ki lo met rams iki Smil ty nės.<br />
– Bu vo gal pu sė dvy lik tos nak ties,<br />
o tris ki lo met rus su pa var gu siais<br />
vai kais nu va žiuo ti la bai ne pap ras ta.<br />
Tad ir li kom nak vo ti, – pri si me na<br />
kun. Si gi ta. – Esu įsi ti ki nu si, kad<br />
bend rau jant su vai kais svar bu ne<br />
kie ky bė, o ko ky bė. Ga li su jais sėdė<br />
ti ant jū ros kran to vi są die ną, bet<br />
taip ir ne pa ma ty ti ma žų ran ku čių<br />
pa sta ty tos smė lio pi lies, o ga li kelioms<br />
va lan doms kaž kur iš va žiuo ti,<br />
bend rau ti, kal bė tis ir drau ge su kurti<br />
ne pap ras tą mei lės pi lį.<br />
Ke lio nės dvi ra čiais – sma giau sia<br />
te ma vi siems. Vai kai tuoj pri si mena<br />
kad ir neil gas, bet la bai sma gias<br />
po pie čių ke lio nes po Bir žų ra jo ną:<br />
ma ma ir Ing ri da va žiuo ja dvi račiais,<br />
vy res nie ji – rie du čiais…<br />
keTuri <strong>KETURI</strong> kampai <strong>KAMPAI</strong><br />
2009 m. vasario 3 d., antradienis<br />
Sek ma die nio va ka ras ku ni gės Si gi tos na muo se<br />
TO BIS. Vai kų nu my lė ti nis To bis vis rei ka lau ja dė me sio ir žai di mų, bet<br />
la biau siai klau so Skais tės.<br />
– Ne mėgs ta me lai ko leis ti prie<br />
te le vi zo riaus. Kad ir kaip jaus čiau si<br />
nu var gu si, ge riau sias poil sis – kur<br />
nors iš va žiuo ti su vai kais, – sa ko<br />
kun. Si gi ta.<br />
Nuot rau kų al bu muo se ran da me<br />
daug gim ta die nių aki mir kų. Vi si<br />
gim ta die niai šven čia mi ypa tin gai,<br />
vi suo se bū na ne ti kė tu mų. Štai šitas<br />
bu vo su reng tas prie eže ro, o<br />
vi si sve čiai vir to pi ra tais... O Ingri<br />
dos gim ta die niui su kur ta vė lia va<br />
puo šia jos kam ba rio sie ną. Sma gu<br />
gim ta die nius švęs ti ke lio nė se. Jei<br />
DIA NA. Dia nos kam ba ry je – daug mie lų smulk me nų ir bran gių<br />
nuo trau kų.<br />
JO KŪ BAS. Jo kū bo po mė gį žais ti krep ši nį iš duo da jo kam ba rys.<br />
ne bū na iš ko puoš me nų pa si da ryti,<br />
ga li ma ir iš žur na lo la pų su kur ti.<br />
Svar bu, kad bū tų ge ra nuo tai ka.<br />
VAI KAI UŽAU GA ŠIR DY JE<br />
Ar leng va ma mai pri žiū rė ti to kį<br />
jud rų ket ver tą? Pak laus ta, ar nė ra<br />
pa pras ta vie nai au gin ti ke tu ris vaikus,<br />
kun. Si gi ta kal ba:<br />
– Esu la bai užim ta sa vo tar nystė<br />
je. Kar tais pa vargs tu, ir vai kai tai<br />
ži no, su pran ta. Tie siog vi si pen ki<br />
gy ve na me bend rą gy ve ni mą, vi si<br />
tu ri me sa vo pa rei gas, pa si da li na me<br />
dar bus. Prieš ke lio li ka me tų bu vo<br />
kur kas sun kiau: Skais tei bu vo tre ji<br />
me tai, Jo kū bui – de vy ni mė ne siai,<br />
kai juos li kau au gin ti vie na. Rei kėjo<br />
su si ras ti dar bą, su dviems vai kais<br />
tu rė jau pa lik ti bend ra bu tį ir išei ti<br />
ne ži nia kur. Vėl at nau ji nau sa vo<br />
stu di jas uni ver si te te. Pra dė jau dirb ti<br />
dvie juo se dar buo se: vai kus nu ve du<br />
į dar že lį, le kiu į vie ną dar bą, po to į<br />
stu di jas, o va ka re už mig džiu si – ei nu<br />
į ki tą... Daug ne mi go nak tų rei kė jo<br />
pra leis ti dir bant ir mo kan tis.<br />
Anot kun. Si gi tos, jai la bai pa tinka<br />
kaž kur per skai ty ta min tis: vie ni<br />
vai kai užau ga ma mos pil ve ly je, kiti<br />
– šir dy je.<br />
– Man sun ku su pras ti žmo nes,<br />
ku rie bai mi na si, kad sve ti mam vaikui<br />
neat si ras vie tos na muo se. Svarbu,<br />
kad jos bū tų mū sų šir dy se. Nė ra<br />
mū sų šei mo je sa vų ir ne sa vų, vi si<br />
vai kai – ma no, vi siems esu ma ma,<br />
– sa ko kun. Si gi ta ir pri du ria: – Kartais<br />
iš girs tu kal bant ar per skai tau inter<br />
ne te: glo bė jai nau do ja si vals ty bės<br />
pa ra ma. Ne tie sa. Glo bos na muo se<br />
išau gin ti vai ką vals ty bei kai nuo ja<br />
ke lis kar tus bran giau. Sten giuo si nekreip<br />
ti dė me sio į kal bas apie ge nus,<br />
pri gim tį. Dau giau sia da ly kų vai kas<br />
iš moks ta my lin čio je šei mo je. Tik turi<br />
nu sta ty ti el ge sio ri bas kaip ke lio<br />
ženk lus, ir iš mo ky ti jų lai ky tis, kad<br />
bū tum sau gus gy ve ni mo ke lio nė je.<br />
Mū sų šei mo je ke lio ženk lus at sto ja<br />
de šimt Die vo įsa ky mų. Jei dau giau<br />
žmo nių į sa vo na mus priim tų globo<br />
ti be tė vų glo bos li ku sius vai kus,<br />
ki to kia bū tų Lie tu va. Šio mis dieno<br />
mis mes vis apie kri zę kal ba me.<br />
Tik ro ji kri zė yra mū sų min ty se ir<br />
šir dy se, jei vis ką ver ti na me tik pi nigais<br />
ar ma te ria li niu ger bū viu. Die vas<br />
kiek vie nam žmo gui duo da jo da lią,<br />
ve da jam skir tu ke liu.<br />
Kun. Si gi ta kal ba, kad nė ra leng va<br />
gy ven ti ma ža me mies te: vi si ta ve pažįs<br />
ta, ste bi ir ver ti na ta vo gy ve ni mą.<br />
Nes jis yra kiek ki toks, nei žmo nių,<br />
tu rin čių pa pras tes nius dar bus.<br />
KU NI GĖ – GY VE NI MO<br />
BŪ DAS<br />
Prieš pu sę me tų pir mą sy kį Lie tuvos<br />
evan ge li kų re for ma tų baž ny čios<br />
is to ri jo je į ku ni gus bu vo or di nuo ta<br />
mo te ris, dia ko nė Si gi ta Švam ba rienė.<br />
Ke lias į šią die ną, įsi ti ki nu si kun.<br />
Si gi ta, pra si dė jo jau nys tė je.<br />
– Ačiū tė čio ma mai, ma no močiu<br />
tei, ku ri ma ne pa krikš ti jo – Mari<br />
jam po lės ra jo ne, nes tė vai ne bu vo<br />
re li gin gi. Mo čiu tė bu vo tik ra krikščio<br />
nė, nors nie ka da apie Die vą ir<br />
ne kal bė da vo, sa vo re li gin gu mo<br />
ne de monst ruo da vo. Ji sa vo darbais,<br />
pa gal ba ki tiems liu di jo Die vo<br />
mei lę. Į baž ny čią atė jau ne ti kė tai.<br />
Bu vau še šio li kos me tų. Su se se ri mi<br />
ir drau gais at va žia vau pa si žval gyti<br />
į Bir žus ir užė jo me į Evan ge li kų<br />
re for ma tų baž ny čią. Ten gie do jo<br />
jau ni mo gru pė. Jie iš kar to pa kvietė<br />
pri si dė ti mus. Ir net kar tu švęs ti<br />
gim ta die nį. Nus te bau, kad gim tadie<br />
nį ga li ma švęs ti be al ko ho lio,<br />
gie dant gies mes. Bu vo kaž kas visiš<br />
kai nau ja. Ir tai įtrau kė.<br />
Pra dė jau iš Pa ne vė žio va ži nė ti į<br />
Bir žus, lan ky tis jau ni mo sto vyklo<br />
se, su si ti ki muo se. Pas kui iš vykau<br />
į Klai pė dą, pra dė jau stu di juo ti<br />
evan ge liš ką ją teo lo gi ją, iš te kė jau,<br />
pa gim džiau Skais tę, Jokūbą… Daugy<br />
bė da ly kų ma ne ve dė į dva si ninkės<br />
ke lią. Prieš pen ke rius me tus su<br />
bir žie te Gi ta na Ga siū nai te bu vo me<br />
or di nuo tos į dia ko nes. Prieš pu sę<br />
me tų bu vau or di nuo ta į ku ni ges. Tai<br />
ne dar bas, tai tar nys tė, ku riai atiduo<br />
di sa ve, ku rios ne ga li iš brauk ti<br />
iš sa vo min čių. Tai gy ve ni mo būdas.<br />
Esu la bai užim ta – pa mal dos,<br />
krikš ty nos, lai do tu vės, dar bas su<br />
jau ni mu, Bib li jos stu di jų gru pės<br />
tri jo se pa ra pi jo se, re mon to rei kalai<br />
Ne mu nė lio Rad vi liš ky je, dar bas<br />
vai kų na me liuo se Medeikiuose…<br />
Pla nuo ju prie pa ra pi jos su bur ti mote<br />
rų gru pę, pa sva jo ju apie šei mų su<br />
ma žais vai ku čiais gru pes. Pa vyz dys<br />
– Šve di jos mi si jos san do ros baž nyčia,<br />
kur kiek vie ną die ną baž ny čio je<br />
ren ka si skir tin gos am žiaus bei pomė<br />
gių gru pės, vi są sa vai tę vyks ta<br />
veik la, ne tik sek ma die nio pa maldos,<br />
– pa sa ko ja ku ni gė Si gi ta.<br />
MIES TAI IR NA MAI<br />
Anot kun. Si gi tos, ji daž nai pasiilgs<br />
ta Klai pė dos, ten li ku sių tik rų<br />
drau gų, į ku riuos net vi dur nak tį galė<br />
jai kreip tis pa gal bos. Klai pė do je<br />
gi mė Dia na, Skais tė ir Jo kū bas, ten<br />
pa li ko daug pri si mi ni mų, šia me<br />
mies te ji pra dė jo dia ko nės tar nys tę.<br />
Bir žuo se – ket ve ri me tai. Vai kai taip<br />
pat il gi si Klai pė dos, nors ry šiai su ja<br />
ne nut rū ko. Vy res nio sios mer gai tės<br />
lan ko si Lie tu vos krikš čio niš ko jo<br />
fon do aukš to jo je mo kyk lo je vykstan<br />
čiuo se jau ni mo są skry džiuo se,<br />
kar tą per mė ne sį vi si kar tu vyks ta<br />
į pa mal das Klai pė dos re for ma tų<br />
pa ra pi jo je.<br />
– Čia jau aš tun ta vie ta, kur mes<br />
gy ve na me. Bir žuo se – ant ra. Pa ti<br />
daž nai kar to ju, kad vi si mes gy vena<br />
me že mė je lai ki nai – tar si bendra<br />
bu čiuo se, ta čiau kar tais no ri si<br />
kaž ko pa sto ves nio nei nuo mo ja mas<br />
bu tas. Kai ne ži nai, kiek ja me dar<br />
ga lė si gy ven ti, ar iš už sie nio grį žęs<br />
šei mi nin kas ne pa siū lys iš si krausty<br />
ti. Su ke tu riais vai kais ke liau ti<br />
iš na mų į na mus nė ra pa pras ta.<br />
Sva jo ju apie tai, kad su tvar ky si me<br />
Ne mu nė lio Rad vi liš kio pa ra pi jos<br />
na mus, ku riuo se ga lė si me įreng ti<br />
ir bu tą ku ni go šei mai.<br />
Ta čiau šio „bend ra bu čio“ gy vento<br />
jai mie lai su tin ka pa ro dy ti sa vo<br />
na mus. La bai ori gi na lius, iš ra dingus.<br />
Jo kū bo val dos iš duo da jį esant<br />
krep ši nin ką. Nuot rau kos ant sie nų,<br />
lai mė ti me da liai, krep ši nio ka muoliai,<br />
spor ti niai marš ki nė liai. Ir laimin<br />
go sios ko ji nės, ku rias Jo kū bas<br />
mau na si per var žy bas. Ant Dia nos<br />
kam ba rio sie nos – jos bro liu kų<br />
ir se su čių, mo čiu tės nuo trau kos.<br />
Dia na var di ja vi sus var dais ir pasa<br />
ko ja apie su si ti ki mus, į ku riuos<br />
va žiuo ja su ma ma Si gi ta, se se Skaiste.<br />
Skais tės ir Ing ri dos kam ba ry je<br />
– jau mi nė ta gim ta die nio vė lia va,<br />
dau gy bė bran gių nuo trau kų, žaislų.<br />
Kiek vie na smulk me na tu ri įdomias<br />
is to ri jas.<br />
Po ap žiū ros vėl grįž ta me į sve tainę<br />
– va di na mą jį ma mos kam ba rį,<br />
ku ria me mėgs ta pa bū ti vi si. Vie ną<br />
ki tą te le vi zi jos lai dą pa žiū rė ti, nors<br />
vi sas pen ke tas la biau įpra tęs knygas<br />
skai ty ti nei fil mus žiū rė ti. Net<br />
ma žo ji Ing ri da jau ta po mo kyk los<br />
bib lio te kos skai ty to ja. Kai vai kai<br />
su min ga, kun. Si gi ta ga li pa si mėgau<br />
ti ra my be, pa žiū rė ti ge rą fil mą,<br />
paieš ko ti in for ma ci jos in ter ne te,<br />
jei už klys ta ne mi ga – kur ti nau jus<br />
pla nus ir pro jek tus. Iki ki to ry to,<br />
iki įpras tos die not var kės: pa ža dins<br />
vai kus, pa ruoš pus ry čius, Skais tė<br />
iš ves To bį, vi sus iš ly dės į mo kyk lą,<br />
o pa ti iš sku bės tar nys tėn.....<br />
Ant sie nos tarp ki tų pie ši nu kų ir<br />
at vi ru kų – Ing ri dos pie ši nys: sekma<br />
die nis. Iš na mų pen kie se ei na į<br />
baž ny čią, o ant pa lan gės na muo se jų<br />
lauk ti pa si lie ka To bis ir Ti lė...
2009 m. vasario 3 d., antradienis <strong>KETURI</strong> keTuri <strong>KAMPAI</strong> kampai 9<br />
SVEI KA TA IR GRO ŽIS<br />
Jau nai ma mai ir ne tik...<br />
As ta DA GY TĖ<br />
Kas dien mes ne ten ka me apie<br />
100 plau kų – tai na tū ra lu. Nėš tu mo<br />
me tu plau kai be veik nu sto ja kris ti<br />
dėl di des nio est ro ge nų (hor mo nų)<br />
kie kio or ga niz me. Ta čiau praė jus<br />
ke le tui sa vai čių po gim dy mo, mes<br />
jų ne ten ka me dvi gu bai. Kai ku rių<br />
mo te rų plau kų apim tis su ma žėja<br />
net treč da liu. Ne pa ni kuo ki te!<br />
Kai jū sų ma žy liui bus maž daug<br />
me tu kai, šią pro ble mą jau bū si te<br />
pa mir šu si.<br />
VI TA MI NŲ RE ŽI MAS. Ką dary<br />
ti? Pa leng vin ti plau kų au gi mą.<br />
Kiek vie nas plau kų svo gū nė lis per<br />
sa vo gy va vi mo pe rio dą tu ri išaugin<br />
ti ma žiau siai 25 plau kus. Bet kai<br />
ku rie jų yra “tinginiai” ir dėl įvai rių<br />
prie žas čių bū na “neproduktyvūs”.<br />
Įvai rios me džia gos, sti mu liuo jančios<br />
plau kų au gi mą, vei kia plau ko<br />
šak nį. Tam bū ti ni vi ta mi nai, ypatin<br />
ga prie žiū ra ir net ge ra nuo tai ka!<br />
Ypač rei ka lin gas vi ta mi nas B6. Šio<br />
vi ta mi no yra su bpro duk tuo se, žuvy<br />
je, so jo je, rie šu tuo se, ru duo siuose<br />
ry žiuo se. Tik ne pa mirš ki te, jog<br />
mai tin da mos krū ti mi, ne vi sus vita<br />
mi nų komp lek sus ga li te var to ti,<br />
pa si kon sul tuo ki te su gy dy to ju!<br />
Po gim dy mo, ku rį lai ką ge riau sia<br />
ne džio vin ti plau kų fe nu, ne rei kia<br />
il gai šu kuo ti jų še pe čiu. Ap si lanky<br />
ki te kir pyk lo je: plau kų pa trumpi<br />
ni mas at gai vins ga liu kus, o atitin<br />
ka mas plau kų pa da žy mas ga li<br />
op tiš kai pa di din ti plau kų apim tį.<br />
VAN DENS PRO CE DŪ ROS.<br />
Vien tik gal vos plo vi mas – tai<br />
dar ne rū pi ni ma sis plau kais, tai<br />
tik “dirvos” pa ruo ši mas pro ce dūroms.<br />
Nau do ki te to ni zuo jan čius<br />
šam pū nus su vi ta mi nais, de rin ki te<br />
juos su prie mo nė mis nuo plau kų<br />
slin ki mo. Stip rin ki te plau kus specia<br />
liais kre mais, kau kė mis.<br />
AU GI MO FAK TO RIUS. Bet<br />
ko kią plau kų gy dy mo pro gra mą<br />
pra dė ki te nuo gim dy mo praė jus 2<br />
mė ne siams, kai hor mo nų fo nas orga<br />
niz me sta bi li zuo ja si. Gy do mosios<br />
prie mo nės sti mu liuo ja “tinginius”<br />
plau kų svo gū nė lius, stip ri na<br />
plau kus ir ne lei džia jiems slink ti.<br />
Ne si ti kė ki te, kad žy miai pa di dės<br />
plau kų apim tis, gy dy mo tiks las –<br />
iš veng ti slin ki mo. Pra dė ti rei kė tų<br />
nuo gal vos odos švei ti mo. Tai pa geri<br />
na krau jo apy ta ką, pa ša li na mos<br />
ne gy vos ląs te lės, už kem šan čios<br />
plau kų svo gū nė lius ir truk dan čios<br />
plau kams aug ti. Po to nau do ki te<br />
se ru mą, tu rin tį ak ty vių gy do mų jų<br />
me džia gų. Ne vi sus se ru mus reikia<br />
nu plau ti. Pap ras tai spe cia listai<br />
re ko men duo ja šią pro gra mą 2<br />
mė ne siams. Plau kai ima bliz gė ti,<br />
at ro do tan kes ni, stip res ni.<br />
AP SAU GO ME IR MAI TI NA-<br />
ME. Kai dėl ge ne ti nių sa vy bių per<br />
ma žai ga mi na si odos rie ba lų, plaukai<br />
bū na iš sau sė ję. Daž nas plau kų<br />
da žy mas, che mi nis su šu ka vi mas,<br />
sau lės ir šal čio po vei kis, ne tei sin ga<br />
plau kų prie žiū ra tik rai ne pri de da<br />
sau siems plau kams svei ka tos. Tokių<br />
plau kų žvy ne liai (den gian tys<br />
plau ką ir gu lan tys vie nas ant kito)<br />
iš si ske čia ir dėl to plau kai ima<br />
lū ži nė ti, vel tis, ski li nė ti.<br />
Plau ki te plau kus ar ba bent jau<br />
nu ska lau ki te juos filt ruo tu vande<br />
niu. Sau sin ki te plau kus ne<br />
trin da mos juos, o švel niai nusau<br />
sin da mos. Plau kams bū ti nas<br />
pra tur tin tas gy do mo sio mis medžia<br />
go mis bal za mas. Ne nup lauki<br />
te jo bent 2 mi nu tes. 1–2 kar tus<br />
per sa vai tę pa le pin ki te plau kus<br />
kau kė mis (sau siems plau kams).<br />
To kius plau kus rei kia sau go ti ne<br />
tik va sa rą nuo sau lės, bet ir žie mą<br />
– nuo šal čio.<br />
VAN DENS PRO CE DŪ ROS.<br />
Rei ka lin gas mai ti na ma sis šampū<br />
nas, stip ri nan tis pa žeis tų plaukų<br />
struk tū rą ir ski li nė jan čius galiu<br />
kus. Jis tu ri ra min ti sau są ir<br />
suer zin tą gal vos odą, at sta ty ti jos<br />
mik rof lo rą. Po vo nios pa mai tinki<br />
te plau kus prie mo nė mis, kurios<br />
iš ly gi na plau ką nuo šak nų iki<br />
ga liu kų, su drė ki na. Prie mo nės su<br />
vi ta mi nu E su tei kia plau kui svei ko<br />
bliz ge sio ir elas tin gu mo.<br />
PLAU KŲ APIM TIES DI DI NI-<br />
MAS Plo ni plau kai pa pras tai greitai<br />
pri glun da prie gal vos. Net ir pritai<br />
kius spe cia lų kir pi mą, trum pai<br />
lai ko for mą.<br />
Nukelta į 10 psl.<br />
VAI KAMS. Mez gė ja Ona Kli ka vi čie nė ma no, kad ko ji nai tės su už trauk tu ku pa tik tų ir ma žy liams.<br />
Li go niams –<br />
ko ji nės su už trauk tu kais<br />
Pa gal se ną lie tu vių<br />
pa pro tį, nuo Kū čių iki<br />
Grab ny čių tin ka miausia<br />
do va na ar ti mui –<br />
vil no nės ko ji nės ar ba<br />
pirš ti nės. Onos Klika<br />
vi čie nės megz tos<br />
ko ji nės – ne pap ras tos.<br />
Su už trauk tu kais.<br />
Re gi na VAI ČE KO NIE NĖ<br />
Tel. (8 450) 33734<br />
birzietis@takas.lt<br />
TRA DI CI JOS<br />
La piš kių kai mo gy ven to ja Ona<br />
Kli ka vi čie nė pa sa ko ja: aš tuo nio li ka<br />
me tų jų na muo se ar ti mie ji, vai kai su<br />
šei mo mis, dvy niai bro liai Pet ras ir<br />
Ba lys, ki ti gi mi nai čiai kar tu su tin ka<br />
Kū čias. Šių na mų šei mi nin kė Ona<br />
pa si rū pi na do va no mis: pri mezga<br />
pirš ti nių, ko ji nių. Kiek vie noms<br />
Kū čioms ir vie nų, ir ki tų – po dešimt<br />
po rų.<br />
– Na mi nės avies vil nos dar nuo<br />
se no pri si ruo šiau, pri si ver piau.<br />
Ko ji nės šil tos, vi siems pa tin ka, o<br />
su pirš ti nė mis – su dė tin giau. Raštuo<br />
tos kumš ti nės pirš ti nės jau ni mui<br />
ne be pa tin ka. Ne beį siū ly si, – ap gailes<br />
tau ja mez gė ja.<br />
Jos megz tas ko ji nes ne šio ja ne<br />
vien šei mos na riai ir gi mi nai čiai.<br />
Ko ji nė mis auk sa ran kė pra džiu gi no<br />
ir sa vo pa ra pi jos kle bo ną.<br />
PRI SIP RA ŠĖ PRA VER TI<br />
KRAI ČIŲ SKRY NIĄ<br />
Ona Kli ka vi čie nė, gar si šio krašto<br />
siu vė ja, nuo jau nys tės mė go ir<br />
rank dar bius. Na miš kius puo šė ir<br />
RAŠ TAI. Kumš ti nės pirš ti nės.<br />
pa ti dė vė jo sa vo megz tas lie me nes,<br />
megz ti nius, kos tiu mė lius. Pri si mena,<br />
į Drus ki nin kų ku ror tą ji nu vy ko<br />
su ža liu kos tiu mė liu. Poil siau to jos<br />
ją stab dė ir stab dė, raš tą ty ri nėjo,<br />
gy rė.<br />
– Ant vir šug ry čio ma no krai čių<br />
skry nia. Juk ne vis ką spė jau su nešio<br />
ti. Va žiuo da ma mies tan, dra bužių<br />
ne si ren ku, ne be de ri nu. Grie biu<br />
tuos, ku rie ar čiau, iš spin tos, – sa ko<br />
mez gė ja.<br />
Pa če riaukš tės se niū ni jo je va sa rio<br />
mė ne sį – šven tė. Jos or ga ni za to rė O.<br />
Jur ko nie nė pri si pra šė, kad Ona Klika<br />
vi čie nė at ver tų sa vo krai čių skrynią<br />
su vi sais lo biais pa ro dai.<br />
IŠ RA DI MAS<br />
Оnos Juo zas – sun kus li go nis.<br />
Ener gin gą vy riš kį ne ti kė tai ant pata<br />
lo pa gul dė in sul tas. Žmo nai la bai<br />
gai la sa vo be jė gio my li mo žmo gaus.<br />
Net pa ti bu vo su si rgu si. Kad neapsto<br />
tų liūd nos min tys, kad ne bū tų<br />
ka da verkš len ti, mo te ris ne sė di be<br />
dar bo. Auk sa ran kė ne se niai pra dė jo<br />
Re gi nos Vai če ko nie nės nuo tr.<br />
megz ti vil no nes ko ji nes su už trauktu<br />
kais. Ko ji nės la bai pa to gios li goniams,<br />
se no liams.<br />
– Jei gu vy ras bū tų bu vęs sveikas,<br />
gal to kia min tis ne bū tų atė ju si<br />
į gal vą, – sa ko Ona Kli ka vi čie nė. Ji<br />
lai min ga: jos Juo zas ko ji nė mis paten<br />
kin tas.<br />
Ant rą ja ne tra di ci nių ko ji nių pora<br />
su si do mė jo Onos se suo Al fonsa.<br />
Al fon sa pa no ro to kias ko ji nes<br />
pa do va no ti sa vo pa žįs ta mos li gotai<br />
se su tei.<br />
– Li gos iš kan kin ti žmo nės jaut rūs.<br />
Kar tais jiems at ro do, kad slau gy to ja<br />
ne kant ri ir ne dė me sin ga. Su sa vo sese<br />
ne kar tą py ko mės dėl ne pa to gių,<br />
ankš tų ko ji nių: apau ti pa pras to mis<br />
ko ji nė mis se sę man bū da vo vis sunkiau.<br />
Se sė prie kaiš tau da vo, kad aš<br />
jai ty čia lau žau ko ją. Į Kli ka vi čie nės<br />
megz tas ko ji nes ko ja va žiuo te įvažiuo<br />
ja, ne be rei kia li go nės var ginti,<br />
– pa sa ko jo mo te ris ir ste bė jo si<br />
kai my nės kū ry biš ku mu: – Jo kia me<br />
mu zie ju je, nie kur ko ji nių su už trauktu<br />
kais ji dar ne bu vo ma čiu si.
10<br />
Už be stes!<br />
Mie lo sios, šiuo sun kiu Lie tu vai<br />
lai ku mes tu ri me lai ky tis vie na kitos,<br />
nes kai vis kas slys ta iš po ko jų,<br />
dar lie ka ge riau sių drau gių kom pani<br />
ja. Juk jūs ži no te, kad ge riau sios<br />
drau gės yra kaž kas to kio!<br />
Tie sa, ma no duk te rė čia ne se niai<br />
pra ne šė, kad jos, trys be stės, nu tarė<br />
ke liau ti į Eu ro pą. „Ko kios dar<br />
be sti jos?“ – per klau siau.<br />
Ji nu ste bo, kad aš dar ne ži nan ti,<br />
jog be stės yra ge riau sios drau gės,<br />
nuo ang liš ko „the be st“ – ge riausias.<br />
Man taip pa ti ko, kad aš tuoj<br />
pat su kvie čiau be sčių va ka rėlį.<br />
Juo lab kad rei ka las pri bren do<br />
rim tas, nes mus pra dė jo at lei dinė<br />
ti iš dar bo.<br />
Va ka rė lis įvy ko pas ma ne, tad šia<br />
pro ga aš pa tie kiau py ra gą su krizės<br />
nuo jau ta, ta čiau su op ti mis ti nė<br />
po teks te, kad juo da duo na at seit<br />
ne bū ti nai ba das.<br />
Tai gi, į du be nį de di juo dos duonos<br />
ga ba lė lius, už pi li sluoks nį<br />
juo dų jų ser ben tų uo gie nės iš sandė<br />
liu ko, ant vir šaus pi li sluoks nį<br />
grie ti nės, jei tu ri – su tar kuo ji kelis<br />
obuo lius ir pa dro ži ci na mo no<br />
laz de lę. Vua lia!<br />
Kaip su pra to te, va ka rė lio te ma<br />
bu vo la bai ak tua li: kaip elg tis, kai<br />
ta ve at lei džia iš dar bo, ir kaip elgtis,<br />
jei ta vęs dar neat lei do, o aplink<br />
vi sus at lei di nė ja, ir kaip elg tis<br />
su at leis tai siais – guos ti, ska tin ti,<br />
teik ti pa siū ly mus, pa sta ty ti bu te lį<br />
ar pa na šiai.<br />
Mū sų va ka rė ly je da ly va vo net<br />
dvi per sa vai tę at leis tos drau gės,<br />
vie na iš jų bu vo at vi rai psi cho logiš<br />
kai pa lū žu si ir pik ta, ki ta bandė<br />
juo kau ti, o mes vi sos jau tė mės<br />
la bai ne jau kiai.<br />
Ta da drau gė psi cho lo gė iš kar to<br />
paaiš ki no, kad mus yra už val dęs<br />
„iš li ku sių jų sind ro mas“, kai jautie<br />
si lyg kal ta be kal tės, o kar tu<br />
bi jai, kas bus su ta vi mi, ir lie pė<br />
jam ne pa si duo ti, o mąs ty ti konstruk<br />
ty viai...<br />
„Tik ne kal bė kit man apie po zi tyvų<br />
mąs ty mą ir ne kiš kit „Vie nuo lio,<br />
ku ris par da vė Fe ra rį“ – jau ga vau<br />
tris“, – pik tai per spė jo at leis to ji.<br />
„Ge riau bū tum ga vus vie ną fera<br />
rį, a ne?“ – įsi ter pė ta, kur vis<br />
dar ban dė juo kau ti. Ir mes vi sos<br />
man da giai nu si šie pė me.<br />
„Nu ką, mer gos, tai mes be stės,<br />
ar ne, ką da rom?“ – kaip va ka rė lio<br />
šei mi nin kė konst ruk ty viai į taures<br />
įpy liau vy no ir pa sa kiau tos tą:<br />
„Už be stes.“<br />
Ta da psi cho lo gė ėmė si ama to ir<br />
pa reiš kė, kad svar biau sia yra kri zės<br />
in teg ra ci ja, tai yra tai, kaip mū sų<br />
drau gės su virš kins „at lei di mo“<br />
fak tą. „Svar bu yra ži no ti, kad<br />
kri zė yra lai ki na ir neįk limp ti<br />
iš es mės. Ne<br />
pro ša lį būtų<br />
pa stip rin ti<br />
sa vo ego, kreipian<br />
tis pa gal bos<br />
į kon sul tan tus“, – už si ve dė<br />
psi chė (taip mie lai mes ją vadi<br />
na me už nu ga ros). „Ar ba į<br />
be stes“, – įsi ter piau aš, o psichė<br />
pri pa ži no, kad tai ir gi<br />
la bai tin ka mas bū das. Ir<br />
vėl pa kė lė me tau res už<br />
be stes.<br />
Ta da psi chė pa sa kė<br />
dar vie ną ge rą da ly ką,<br />
kad at seit jei kri zės auka<br />
tu ri ge rą ar nor ma liai<br />
už dir ban tį vy rą (nors kri zės<br />
at ve ju tai yra vie nas ir tas pats),<br />
toks pri vers ti nis lai ki nas<br />
ne dar bas yra la bai ge ra pro ga<br />
mo te riai pa si gi lin ti į sa ve: skai ty-<br />
Kų tuje ?<br />
ti, bend rau ti su vai kais, vaikš čio ti<br />
į sa vęs to bu li ni mo ar kva li fi ka ci jos<br />
kė li mo kur sus...<br />
Jo gė iš kart pa siū lė mū sų lai kiną<br />
sias be dar bes iš mo ky ti ke lių<br />
pa grin di nių asa nų, suak ty vi nan čių<br />
iš li ki mo čak rą, o li te ra tū ros mo kyto<br />
ja pa ža dė jo be dar bėms pa rū pinti<br />
ge ros poe zi jos to me lių, kad jos<br />
per kri zės laik me tį iš la vin tų sa vo<br />
li te ra tū ri nį sko nį.<br />
Kai mes iš gė rė me po tre čią tau rę<br />
vy no, su si jau di nu si di zai ne rė, kaip<br />
tik ra be stė, pa si ža dė jo kiek vie nai<br />
įsto ju siai į „kri zės au kų“ klu bą<br />
pa siū ti po vie ną au to ri nį dar be lį<br />
pra ktiš kai už sa vi kai ną. Tai mū sų<br />
drau gėms la bai pa dė jo, o „iš li kusių<br />
jų sind ro mo“ au koms ir gi vi sai<br />
ne bai su ta po pra ras ti dar bą.<br />
Ta da mū sų neuž si čiau pian ti<br />
blon di nė pa reiš kė ne va ji bū sian ti<br />
tre čio ji klu bo na rė, nes jai at ro do,<br />
kad tuoj lėks iš dar bo. Mat kaž kaip<br />
at si tik ti nai tris kar tus iš ei lės į kabi<br />
ne tą užė jęs še fas ra do ją čiauškan<br />
čią ir siur bian čią ka vą, kai visos<br />
li ku sios bend ra dar bės nuo lat<br />
vaikš to su vi suo me ni niu rū pes čiu<br />
vei de ir net ėmė reng tis pil kai.<br />
„Gal ir man pa siū tum ko kį baisų<br />
pil ką sa ra fa ną, kol dar ma nęs<br />
neat lei do?“ – krei pė si ji į be stę<br />
di zai ne rę, o ši mie lai su ti ko tai pada<br />
ry ti, ži no ma, be nuo lai dos. „O<br />
gal aš tu rė čiau at ro dy ti rim tes nė?“<br />
– krei pė si jį į mū sų psi chę. Bet jogė<br />
pa sa kė, kad ypač da bar ji nie ku<br />
gy vu ne tu rė tų keis tis.<br />
Mat pa gal ve das, pro tin gas še fas,<br />
jei gu jau rei kė tų ma žin ti eta tus, turė<br />
tų at leis ti vi sas pil kas rim tuo les,<br />
o pa lik ti bū tent čiauš kan čią blondi<br />
nę, nes jei gu at leis ją, tai iš kolek<br />
ty vo iš te kės gy vy bi nė ener gi ja,<br />
taip sa kant, išeis mei lė.<br />
Ta ži nia la bai pra džiu gi no mū sų<br />
blon di nę, bet aki vaiz džiai įžei dė<br />
at leis tą sias. Ta čiau jo gė tuoj iš tai sė<br />
si tua ci ją: „Ne bent še fas bū tų vi siškas<br />
me dis.“<br />
Va ka rė lio pa bai go je mes jau<br />
dai na vo me apie me džius, lais vę<br />
ir mei lę ir sa vo tiš kai pa vy dė jo me<br />
at leis to sioms, ku rios da bar laisvai<br />
ga lės tuo ir anuo už siim ti. Vis<br />
dėl to, kaip ge rai tu rė ti ge riau sias<br />
drau ges. Už be stes!<br />
Ie va,<br />
be stė<br />
keTuri <strong>KETURI</strong> kampai <strong>KAMPAI</strong><br />
Da bar ma din ga kal bė ti apie na mų<br />
re no va ci ją, nes pro lan gus, sto gus ir<br />
sie nas iš le kia mi li jo nai li tų. Val džia<br />
stei gia net nau ją mi nis te ri ją, ku ri<br />
ne va im sis ap šil tin ti dau gia bu čius<br />
na mus. Kol kas ši lu mą tau pan čių<br />
na mų nė ra daug. Ta čiau są skai tos<br />
už šil dy mą, brangs tan čios mal kos<br />
ver čia gy ven to jus ply šius kam šy ti.<br />
Kaip kas iš ma no, taip kam šo. Daugia<br />
bu čiuo se na muo se vis dau giau<br />
plas ti ki nių lan gų su stik lo pa ke tais.<br />
In di vi dua lių na mų gy ven to jai ir gi<br />
su ka si kaip iš ma no. Jiems pa si rūpin<br />
ti sa vo būs tais tam tik ra pra sme<br />
pa pras čiau. Ne lau kiant val džios<br />
pa ra mos, be pro jek tų ir de ri ni mų<br />
su įvai rio mis ins ti tu ci jo mis ga li ma<br />
sa vo na mus su tvar ky ti.<br />
Spe cia lis tai aiš ki na, kad tu rin tie ji<br />
se nus me di nius na mus jų ne tu rė tų<br />
griau ti. Nors na mų sie no jai bū tų ir<br />
la bai pra sti. Mat jie bū na ge rai su sigu<br />
lė ję, o sta tant nau ją me di nį na mą<br />
net tre jus me tus rei kės lauk ti, kol<br />
sie no jai gra žiai su guls.<br />
Pa ta ria ma se no na mo sie nas,<br />
lu bas, sto gą ap šil tin ti eko va ta. Jos<br />
pa grin dą su da ro me džio plau šas,<br />
imp reg nuo tas ne la kio mis drus ko-<br />
Atkelta iš 9 psl.<br />
Jiems rei kia ypa tin gos prie žiū ros,<br />
ypač jei jie da žy ti ar su šu kuo ti che miniu<br />
bū du. Sto res ni jie tik rai ne taps,<br />
to dėl rei kia pa pras čiau siai iš mok ti<br />
tei sin gai juos pri žiū rė ti. Op tiš kai<br />
pa di din ti plau kų apim tį šiais lai kais<br />
ne su dė tin ga. Idea lus va rian tas – geras<br />
geo met ri nis kir pi mas ir spe cia lios<br />
prie mo nės plau kų šak nims bei fiksuo<br />
jan tis la kas. La bai svar bu sau go ti<br />
plo nų plau kų struk tū rą, to dėl iš šu kavi<br />
mui nau do ki te na tū ra lių še rių šepe<br />
čius bei me di nes šu kas. Sai kin gai<br />
nau do ki te plau kų prie žiū ros prie mones.<br />
Kruopš čiai iš plau ki te šam pū no,<br />
kon di cio nie riaus li ku čius po gal vos<br />
trin ki mo. Plau kų džio vin tu vo sro vė<br />
tu rė tų bū ti vė si, pa len ki te gal vą že-<br />
NAU DIN GI PA TA RI MAI<br />
mis, to dėl me di nes na mo da lis to kia<br />
va ta sau go nuo pu vi mo, gry be lio,<br />
me die nos ken kė jų. Eko va ta ne de ga,<br />
tik ru se na, ne lei džia at vi ra lieps na<br />
deg ti me di nėms konst ruk ci joms.<br />
Tvir ti na ma, kad nau do jant eko va tą<br />
ne bū ti nos ga rą izo liuo jan čios plė velės,<br />
to dėl ne rei kia da ry ti ven ti lia cijos<br />
tar po. Va di na si, prieš ap ka lant<br />
taip ap šil tin tą sie ną me di nė mis ar<br />
plas ti ki nė mis len te lė mis, ne be rei kia<br />
da ry ti pa pil do mo kar ka so.<br />
Nau do jant mi ne ra li nę ar ak mens<br />
va tą, jau rei kė tų klo ti ga rą izo liuojan<br />
čią plė ve lę, me dį imp reg nuo ti<br />
an ti sep ti kais. Na mo sie nas ap šildant<br />
iš lau ko mi ne ra li ne va ta, yra<br />
ke li pa ta ri mai. Ply šius tarp rąs tų<br />
rei ka už kam šy ti va tos at rai žo mis.<br />
Prie sie nos pri tvir tin ti me di nius<br />
ta šus va tai su dė ti. Va tos plo tis turė<br />
tų bū ti 10–20 mm di des nis nei<br />
kar ka so ert mės. Va tos sto ris pa siren<br />
ka mas pa gal sie nos rąs tų būk lę.<br />
Pa ta ria ma šil tin ti 10–15 cm sto rio<br />
va ta. Ta čiau jei gu neiš ne ša ki še nė,<br />
ar ba tech niš kai neį ma no ma tiek sieną<br />
pa sto rin ti, na mo ši lu mą sau gos ir<br />
5 cm sto rio va tos sluoks nis. Ko kio<br />
sto rio mi ne ra li nę va tą dė tu me, ant<br />
Jau nai ma mai ir ne tik...<br />
myn ir iš džio vin ki te plau kų šak nis.<br />
Yra spe cia lių prie mo nių su mi ne ra liniais<br />
kom po nen tais, pa ke lian čių priglu<br />
du sius plau kus nuo šak nų.<br />
8 PLAU KŲ PRIE ŽIŪ ROS KLAI-<br />
DOS<br />
1. Tau pu mas plau kų prie žiū ros<br />
prie mo nių są skai ta.<br />
2. Ne tei sin gas plau kų trin ki mas<br />
šam pū nu. Te gu jis del nuo se su pu toja<br />
– taip suak ty vi na mos rei ka lin gos<br />
me džia gos, ir tik ta da pa skirs ty ki te jį<br />
to ly giai per vi są plau kų il gį.<br />
3. Sku bė ji mas nu plau ti prie mones.<br />
Bent 2–3 mi nu tes leis ki te joms<br />
veik ti plau kus.<br />
4. Per stip rus trin ki mas. Gal vos<br />
oda mėgs ta švel nų leng vą ma sa žą<br />
pirš tų ga liu kais.<br />
2009 m. vasario 3 d., antradienis<br />
Fe lik so Gruns kio nuo tr.<br />
RA CIO NA LI ZA CI JA: tar pai tarp se nų sie no jų už tai sy ti ter mo pu ta. Vė liau na mas bus ap šil ti na mas mi ne ra li ne va ta,<br />
klo ja ma plė ve lė, pa lie ka mas oro tar pe lis, ap ka la ma len te lė mis.<br />
Na mams kai li nių rei kia<br />
ir žie mą, ir va sa rą<br />
jos teks dė ti vė jo izo lia ci ją. Tam naudo<br />
ja ma di fu zi nė plė ve lė, ku ri klo jama<br />
ant ši lu mos izo lia ci jos. Plė ve lė<br />
klo ja ma iš apa čios į vir šų, san dū ras<br />
už lei džiant 15 cm. Tuoj ant plė ve lės<br />
dar ne ga li ma kal ti ap dai los len te lių.<br />
Tarp plė ve lės ir len te lių rei kia pa lik ti<br />
3 cm ven ti lia ci nį oro tar pą. Tad reikės<br />
dar kal ti ta še lius. Pa da ry ti taip,<br />
kad ven ti lia ci nia me tar pe oras ju dėtų<br />
– sie nos apa ti nė je ir vir šu ti nė je<br />
da ly je rei kės įreng ti oro pa da vi mo<br />
ir iš trau ki mo an gas.<br />
Sup ran ta ma, tai pa vir šu ti niš ki<br />
pa ta ri mai. Mat da bar sta ty bi nių<br />
me džia gų rin ko je yra daug įvai rių<br />
me džia gų. Skir tin gos šil ti ni mo medžia<br />
gų ši lu mi nės var žos. Vie nos<br />
plė ve lės nau do ja mos vie niems, kitos<br />
– ki tiems tiks lams. Tad kiek vie nu<br />
at ve ju iman tis na mo ap ši ti ni mo reikė<br />
tų pa si tar ti su sta ty bų spe cia lis tu,<br />
kad po sa vi veik li nių dar bų ne tek tų<br />
vis ko ar dy ti ir iš nau jo da ry ti.<br />
Aiš ku vie na, kad na mui kai li niai<br />
bū ti ni tiek žie mą, tiek va sa rą. Žie mą<br />
ši lu ma pro py šius nei šeis, o va sa rą<br />
būs tas bus vė sus ir neį kais.<br />
Pa ren gė Fe lik sas GRUNS KIS<br />
5. Per grei tas iš džio vi ni mas. Fenas<br />
įjun gia mas vi su ga lin gu mu, jūs<br />
lai mi te ke lias mi nu tes, bet plau kai<br />
pra ran da bliz ge sį ir svei ką iš vaiz dą.<br />
Nu sau sin ki te plau kus rankš luos čiu,<br />
vė liau džio vin ki te vė sia oro sro ve,<br />
lai ky da mos džio vin tu vą maž daug<br />
30 cm at stu mu nuo gal vos.<br />
6. Ne nau do ja mos šu kuo se nos<br />
for ma vi mo prie mo nės. Že lė, la kas,<br />
vaš kas, kre mai (nau do ja mi sai kingai)<br />
ne tik pui kiai for muo ja, pri lai ko<br />
šu kuo se ną, bet ir ap sau go plau kus<br />
nuo dul kių, ne šva ros.<br />
7. Ne sai kin gas plau kų prie žiū ros<br />
prie mo nių nau do ji mas.<br />
8. Per daž nas trin ki mas (tai be ne<br />
pa ti di džiau sia ir daž niau siai pa sitai<br />
kan ti klai da).
2009 m. vasario 3 d., antradienis<br />
Šventė DnB NoRD klientų aptarnavimo poskyryje<br />
Trečiadienio pavakare į<br />
DnB NORD banko Biržų<br />
poskyrį, daugelio biržiečių<br />
tebevadinamą žemės ūkio<br />
banku, lankytojai ėjo<br />
pasipuošę, su dovanomis.<br />
Banke tvyrojo įkurtuvių nuotaikos,<br />
nors įkurtuvėmis tos šventės ir nepavadinsi:<br />
bankas šventė rekonstrukcijos<br />
pabaigą, tad savo klientus pakvietė pažiūrėti<br />
atnaujintų, išgražėjusių patalpų,<br />
kuriose bus patogiau darbuotojams ir<br />
lankytojams.<br />
Banko klientų aptarnavimo poskyrio<br />
vadovė Laima Macenienė pagyrė savo<br />
darbuotojų veržlią ir profesionalią<br />
komandą, pasidžiaugė, kad nemažėja<br />
banko klientų. „Mes norime būti jūsų<br />
geriausiais finansiniais gidais“, – kalbėjo<br />
p. Laima.<br />
Biržų poskyrio darbuotojus ir jų<br />
klientus pasveikino, sėkmės darbuose<br />
DnB Nord banko valdybos nariai ir<br />
prezidento pavaduotojai Gundars Andžans<br />
ir Sigitas Žutautas, rajono meras<br />
Regimantas Ramonas, Seimo narys Valdemaras<br />
Valkiūnas, rajono Žemdirbių<br />
asociacijos atstovai, kiti svečiai.<br />
Janina BAGdONIeNĖ<br />
nuomonė<br />
ar pasitikite bankais?<br />
Biržietė<br />
Nijolė Labanavičienė:<br />
Bankais pasitikiu. Negi laikysi<br />
pinigus kojinėje? O paskolų neimčiau,<br />
nes tokiame amžiuje vargu ar<br />
kas man paskolą duotų.<br />
Biržietis<br />
Algirdas Aidukas:<br />
Nepasitikiu. Indėlių nelaikau.<br />
Kirkilas viską iššvaistė, dabar baisu<br />
kas darosi. Viskas išvogta.<br />
Medeikietis<br />
Sigitas Taujanskas:<br />
Indėlių laikyti banke nebijau. Ir<br />
šiandien išsiėmiau pinigų iš „Hansa<br />
banko“. Dabar niekas negąsdina,<br />
pinigai keistis kol kas nežada,<br />
nebent į eurus. Jei ką, indėlius vis<br />
tiek grąžins.<br />
Biržietė<br />
Danutė Abramova:<br />
Indėlio iš banko atsiimti nežadu.<br />
Paskolų iš banko neimu, nes<br />
kol kas nereikia.<br />
Kalbino ir fotografavo edita MIKeLIONIeNĖ<br />
pinigai<br />
Bankų rezultatai – mūsų<br />
ekonomikos atspindys<br />
Vilniuje surengtoje<br />
spaudos konferencijoje<br />
Lietuvos banko valdybos<br />
pirmininkas Reinoldijus<br />
Šarkinas pristatė šalies<br />
bankininkystės veiklos 2008<br />
metais rezultatus.<br />
Reinoldijaus Šarkino vertinimu,<br />
pernai 10,9 proc. padidėjęs palyginti<br />
su 2007-aisiais bankų turtas ir 18,9<br />
proc. daugiau klientams suteiktų<br />
paskolų yra visiškai priimtini augimo<br />
tempai dabartinėmis ekonominėmis<br />
sąlygomis. Kartu Lietuvos<br />
banko vadovas pastebėjo, kad tokius<br />
metų rezultatus lėmė praėjusių metų<br />
pirmieji trys ketvirčiai. Bankinei<br />
sistemai 2008 metų ketvirtasis ketvirtis<br />
buvo gana įtemptas, kurio<br />
metu, prieš tai nors ir nežymiai,<br />
tačiau augę, indėliai ir bankų turtas<br />
sumažėjo. 2008 metais bankų turto<br />
ir paskolų augimo tempai buvo<br />
mažiausi per pastaruosius kelerius<br />
metus, o šalies bankuose laikomi<br />
indėliai sumažėjo 4,7 proc. Reinoldijaus<br />
Šarkino pastebėjimu, „tai<br />
atspindi realią situaciją“. Gyventojų<br />
indėlių praėjusius metais padaugėjo<br />
6,4 proc., ketvirtąjį ketvirtį jų sumažėjo<br />
1,4 proc.<br />
Lietuvos banko vadovas atvirai<br />
pasakė, kad praėjusių metų pabaigoje<br />
sumažėjo bankų sistemos<br />
paskolų portfelis, pablogėjo jo kokybės<br />
rodikliai. „Tai irgi mūsų ūkio<br />
realybės atspindys“, – pažymėjo<br />
Reinoldijus Šarkinas. Jis minėjo,<br />
kad pernai būsto paskolų išduota<br />
24,8 proc. daugiau negu 2007-aisiais.<br />
Ketvirtąjį ketvirtį jų augimas<br />
sudarė 3 proc.<br />
Bankų pateiktų neaudituotų metinių<br />
finansinių ataskaitų duomenimis,<br />
2008 metais 7 šalies bankai ir 2<br />
užsienio bankų skyriai dirbo pelningai,<br />
o 2 bankai ir 5 užsienio bankų<br />
skyriai patyrė nuostolių. Bendras<br />
šalies bankų uždirbtas pelnas 2008<br />
metais siekė 902,6 mln. Lt – tai 21,9<br />
proc. mažiau nei buvo 2007 metais.<br />
Praėjusiais metais bankų sistemos<br />
uždirbtas pelnas sumažėjo pirmą<br />
kartą po šešerių metų, per kuriuos<br />
bankų sistemos uždirbamas pelnas<br />
nuolat augo. Didžioji dalis bankų<br />
pelno buvo uždirbta per pirmuosius<br />
tris praėjusių metų ketvirčius.<br />
Reinoldijus Šarkinas akcentavo, kad<br />
praėjusiais metais visi šalies komerciniai<br />
bankai vykdė Lietuvos banko<br />
nustatytus veiklos riziką ribojančius<br />
normatyvus. Bankų sistemos likvidumo<br />
rodiklis, 2009 metų sausio<br />
1 dienos duomenimis, sudarė 39,1<br />
proc. ir daugiau kaip 9 procentiniais<br />
punktais viršijo Lietuvos<br />
banko nustatytą minimumą. Nors<br />
2008 metų ketvirtąjį ketvirtį bankų<br />
sistemos kapitalo bazė sumažėjo,<br />
tačiau bankų sistemos kapitalo pakankamumo<br />
rodiklis išaugo beveik<br />
0,1 proc. punkto nuo 12,85 proc. iki<br />
12,94 proc. (nustatytas minimalus<br />
reikalavimas 8 proc.).<br />
Lietuvos banko vadovas nurodė,<br />
kad patronuojančių bankų ar kitų<br />
2009 m.vasario 12 d.<br />
10 val. Biržų kultūros<br />
centre, j. Basanavičiaus<br />
g. 4, šaukiamas visuotinis<br />
Biržų kredito unijos<br />
narių susirinkimas.<br />
Registracija nuo 9 val.<br />
30 min.<br />
Darbotvarkė<br />
1. Valdybos ataskaita ir jos tvirtinimas.<br />
2. Paskolų komiteto ataskaita ir<br />
jos tvirtinimas.<br />
3. Vyr.finansininko ataskaita apie<br />
kredito unijos finansinę būklę.<br />
4. Revizoriaus finansinės ūkinės<br />
veiklos patikrinimo metinė ataskaita.<br />
5. Metinės finansinės atskaitomybės<br />
tvirtinimas.<br />
6. Stebėtojų tarybos ataskaita<br />
11<br />
tai pačiai kontroliuojančio banko<br />
grupei priklausančių bankų lėšos<br />
per metus padidėjo 10,8 mlrd. Lt ir<br />
2009 metų sausio 1 dieną pasiekė<br />
38,4 mlrd. Lt, tai sudarė 46,3 proc.<br />
visų įsipareigojimų. Tie skaičiai<br />
paneigia kartais išsakomą nuomonę,<br />
kad bankai „išveža pinigus“ iš<br />
Lietuvos.<br />
Paklaustas apie galimą euro įvedimo<br />
datą, Lietuvos banko valdybos<br />
pirmininkas prisipažino nenorįs<br />
spėlioti, bet padarė prielaidą, jog<br />
Lietuva jau šių metų pabaigoje ar<br />
2010 metais gali įvykdyti infliacijos<br />
kriterijų, kuris sutrukdė mūsų<br />
valstybei eurą įvesti 2007 metais.<br />
Tačiau jis išreiškė nerimą, kad gali<br />
iškilti pavojus dėl kitų dviejų kriterijų<br />
– valdžios sektoriaus deficito<br />
ir ilgalaikės palūkanų normos<br />
– įvykdymo. Vis dėlto Reinoldijus<br />
Šarkinas išsakė atsargų optimizmą,<br />
jog 2011-2012 metai gali būti euro<br />
įvedimo Lietuvoje reali data.<br />
Parengta pagal Lietuvos banko<br />
Ryšių su visuomene skyriaus inf.<br />
apie savo darbą, ataskaita<br />
apie valdybos, paskolų<br />
komiteto, administracijos<br />
darbą.<br />
7.2008 metų pelno paskirstymas,<br />
2007 metų<br />
pelno perkėlimas į rezervus.<br />
8.Kredito unijos Įstatų pakeitimai.<br />
9.Veiklos plano 2009 metams<br />
priėmimas.<br />
10.2009 metų biudžeto tvirtinimas.<br />
11.Kiti einamieji reikalai.<br />
Jei susirinkimas neįvyktų dėl<br />
kvorumo, bus šaukiamas pakartotinis<br />
visuotinis susirinkimas<br />
2009-02-19 d. tuo pačiu metu.<br />
Biržų kredito unijos valdyba<br />
Užs. 226
12<br />
Dalius MIKELIONIS<br />
tel. (8 450) 31645<br />
mikelioni@yahoo.com<br />
inTerneTinė šeima<br />
38 metų Andrius ir 35 metų Rima<br />
(vardai pakeisti) prieš septynerius<br />
metus atšventė vestuves. Augina<br />
penkiametį Mariuką ir vis dar negali<br />
atsidžiaugti vienas kitu. Andrius pasakojo,<br />
kad Rimą Biržų gatvėse bei<br />
renginiuose matydavo ir anksčiau, ji<br />
kritusi jam į akį. Tačiau išvaizdžios<br />
moters nedrįsdavo užkalbinti, tuo<br />
labiau, jog kartą kavinėje ant jos rankos<br />
buvo pastebėjęs žiedą. Vienišas<br />
vyras turėjo draugių, tačiau rimtesni<br />
santykiai neužsimegzdavo. Giminės<br />
jau buvo pradėję vadinti senberniu,<br />
o pažįstami „atsitiktinai“ į svečius<br />
pakviesdavo tada, kai ateidavo kokia<br />
nors vieniša moteris.<br />
Tačiau pats Andrius iniciatyvos<br />
ėmėsi tik tada, kai viename internetiniame<br />
pažinčių portale pamatė<br />
Rimos nuotrauką. Šalia esančioje<br />
anketoje buvo parašyta, kad moteris<br />
išsiskyrusi ir kad ieško partnerio<br />
„rimtiems santykiams“. Tiesa, kiek<br />
baugino, kad Rimai rašo daug interneto<br />
lankytojų, tačiau nusprendė<br />
laiškelį parašyti ir Andrius. Netrukus<br />
gavo atsakymą ir prašymą atsiųsti<br />
savo nuotrauką.<br />
Andrius šypsodamasis prisimena,<br />
kad gavęs Rimos atsakymą jis<br />
ir vėl pabūgo: savo nuotraukos nenusiuntė,<br />
vietoj to pakvietė pirmą į<br />
pasimatymą – tada dar veikusiame<br />
„Agaro“ restorane. „Pagalvojau, kad<br />
jeigu pabūgsiu nueiti, tegul ji nė<br />
nežino, kas ją internetu „kabino“, –<br />
pasakojo Andrius.<br />
Bet atėjo į pirmąjį pasimatymą, o<br />
Rima maloniai nustebo išvydusi taip<br />
pat iš matymo pažįstamą vyrą, su<br />
kuriuo tekdavo susitikti renginiuose<br />
ir koncertuose. Abu išsikalbėjo, rado<br />
daug bendrų interesų. Su kiekvienu<br />
susitikimu noras bendrauti tik didėjo.<br />
Po mėnesio Andrius ir Rima jau<br />
vaikščiojo susikibę už rankų, kartu<br />
keliavo, o nepraėjus nė metams<br />
šeima<br />
2009 m. vasario 3 d., antradienis<br />
Gyvenimo draugo paieškos internetu<br />
Viename draugų vakarėlyje<br />
pradėjome kalbėtis, kaip kas<br />
sau porą susirado. Išsikalbėjus<br />
paaiškėjo, kad net dvi mūsų<br />
draugų poros susipažino...<br />
internetu. Atrodytų, Biržai –<br />
nedidelis miestelis, vieni kitus<br />
pažįstame. Tačiau kai kada<br />
tik panaršius internete galima<br />
rasti tą savo išrinktąją...<br />
Išmokos<br />
vaikams<br />
Praėjusių metų pabaigoje pakeistas Išmokų<br />
vaikams įstatymas nustatė, kad nuo 2009<br />
m. kovo 1 dienos keičiama išmokų vaikams<br />
skyrimo ir mokėjimo tvarka. Vadinamieji<br />
,,vaiko pinigai’’ ir toliau bus mokami visiems<br />
vaikams iki 3 metų amžiaus. Šeimoms, auginančioms<br />
vyresnius vaikus, išmoka vaikui bus<br />
skiriama įvertinus šeimos gaunamas pajamas.<br />
Duomenis apie pajamas tėvai turės pateikti<br />
už praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi mėnesio.<br />
Skiriant ,,vaiko pinigus’’ bus įskaitomos<br />
visų šeimos narių gaunamos pajamos:<br />
nuo pirmojo pasimatymo, Andrius<br />
pasipiršo...<br />
smalsuolis Tampa nariu<br />
Pabandėme patikrinti, ar įmanoma<br />
interneto džiunglėse Biržuose<br />
surasti partnerį, neatsitraukus nuo<br />
kompiuterio. Lietuviškame internete<br />
veikia dešimtys, o gal ir šimtai<br />
pažinčių, skelbimų ar pokalbių<br />
tinklapių ir portalų. Tinklapiuose<br />
paieškos sistema sutvarkyta taip,<br />
kad į atitinkamus langelius įrašius,<br />
ko ieškoma, netrukus kompiuterio<br />
ekranas sumirga nuo rastų paieškos<br />
kriterijus atitinkančių moterų ir<br />
vyrų. Tačiau įsitikinome, kad patys<br />
populiariausi pažinčių tinklapiai<br />
yra uždari. „Laisvuose“ pažinčių<br />
portaluose, surinkus paieškos žodį<br />
„biržai“, išmetamos kelios dešimtys<br />
anketų su partnerių ieškančių<br />
biržiečių vardais ir slapyvardžiais<br />
(vadinamais „nickais“). Pasirinkimas<br />
pakankamai didelis.<br />
Tačiau populiariausieji pažinčių<br />
portalai reikalauja, kad lankytojas<br />
užsiregistruotų: užpildytų anketą,<br />
kurioje užrašytų savo elektroninio<br />
pašto adresą, nurodytų savo lytį,<br />
amžių, gyvenamąją vietą, svorį, ūgį,<br />
akių spalvą, specialybę, išsilavinimą,<br />
pomėgius ir t. t. Rekomenduojama<br />
netgi įdėti savo nuotrauką. Taip<br />
pažinčių tarnyba eilinį smalsuolį,<br />
kuris tik nori pasidairyti po tinklapį,<br />
priverčia tapti nariu, ieškančiu<br />
moters arba vyro.<br />
Ką darysi, norėdami sužinoti,<br />
ar daug biržiečių ieško partnerių,<br />
turėjome užsiregistruoti bene didžiausiame<br />
portale www.draugaukime.lt.<br />
darbo užmokestis, pajamos iš žemės ūkio<br />
veiklos, vaikams išlaikyti gaunamos lėšos ir<br />
kt., atskaičius privalomus mokesčius. Išmoka<br />
vaikui bus skiriama, jei kiekvienam šeimos<br />
nariui per mėnesį gaunamų pajamų teks ne<br />
daugiau kaip 3 valstybės remiamų pajamų<br />
dydžiai (dabar – 1050 Lt).<br />
Nuo 2009 m. sausio 1 d. pradėtas išmokos<br />
vaikui skyrimas ir mokėjimas globojamiems<br />
vaikams. Jiems po kovo 1 d. iš naujo kreiptis<br />
nereikės, mokėjimą tęsime. Taip pat bus tęsiamas<br />
,,vaiko pinigų’’ mokėjimas be atskiro<br />
kreipimosi vaikus auginančioms šeimoms,<br />
gaunančioms socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas<br />
būstui šildyti, šaltam ar karštam<br />
vandeniui ruošti.<br />
Išmokos vaikui dydžiai nuo 2009 m. kovo<br />
1 d. nesikeis.<br />
Nuo vaiko gimimo iki 3 metų bus mokama<br />
šimTai ieškančiųjų<br />
Netrukus gavę teisę įeiti į pažinčių<br />
portalą kaip teisėti nariai, paieškos<br />
langelyje pažymėjome, kad „vyras“<br />
ieško „moters“ „bet kokiems santykiams“.<br />
Grafoje „gyvenamoji vieta“<br />
pasirinkome Lietuvą (iš Anglijoje,<br />
Airijoje, Vokietijoje gyvenančių<br />
taip pat nemažai skelbimų) ir Biržus.<br />
Netrukus akys net raibo nuo<br />
vyro ieškančių biržiečių moterų ir<br />
merginų skelbimų. Suskaičiavome<br />
net 467 vienišas moteriškos lyties<br />
atstoves. Kadangi tokioje gausybėje<br />
nesunku pasiklysti ir nepastebėti<br />
tos vienintelės išrinktosios, susiaurinome<br />
paiešką. Atitinkamuose langeliuose<br />
pažymėjome, kad mums<br />
rūpi tik moterys nuo 25 iki 55 metų<br />
ir kad būtina, jog šalia skelbimo<br />
būtų dar ir nuotrauka. Pasirinkimas<br />
buvo nemažas. Kompiuterio monitoriuje<br />
švytėjo 36 biržiečių moterų<br />
nuotraukos, ieškančios „vyro susitikimams“,<br />
„draugystei“, „bendram<br />
gyvenimui“. Tarp nuotraukų, kaip<br />
ir Andriaus atveju, buvo galima<br />
pamatyti nemažai pažįstamų veidų.<br />
Kai kurie nustebino – niekada<br />
nepagalvotum, kad būtent ši<br />
moteris savo likimą gali patikėti<br />
kompiuteriui...<br />
vyrai vyrų neieško<br />
O vyrams gal lengviau? Gal jie,<br />
norėdami susirasti partnerę, eina į<br />
kiemą, o ne sėda prie kompiuterio?<br />
Nieko panašaus.<br />
Tiesa, pirmasis bandymas paieškoti<br />
vienišų Biržų vyrų pasibaigė<br />
nesėkme: paprašius kompiuterio,<br />
kad parodytų Biržuose gyvenančių<br />
vyrų anketas, monitoriuje sušvito<br />
Tomo VASILIAUSKO nuotr.<br />
užrašas: „Pagal jūsų užklausą nieko<br />
nerasta“. „Vyrai per internetą<br />
moterų neieško“, – pagalvojau...<br />
bet netrukus pastebėjau savo klaidą.<br />
Paieškos langelyje nenuėmiau<br />
anksčiau pažymėto langelio, jog<br />
esu vyras, tad kompiuteris suprato,<br />
kad jam reikia ieškoti vyrų, pageidaujančių<br />
vyriškos draugijos. Tokių<br />
Biržuose nebuvo...<br />
Užrašius, kad moteris ieško biržiečių<br />
vyrų, netrukus kompiuteris<br />
net subraškėjo nuo pasiūlymų<br />
gausos. Vienas po kito atsirasdavo<br />
ir vienas kitą keisdavo vis nauji skelbimai.<br />
Daugiau nei moterų. Iš viso<br />
partnerių Biržuose ieškojo daugiau<br />
kaip pusė tūkstančio vyrų. Teko ir<br />
vėl susiaurinti paiešką. Nepirkdami<br />
katės maiše apsiribojome tik tais<br />
skelbimais, prie kurių yra nuotraukos.<br />
Penki lapai po šešiolika skelbimų.<br />
Vienišai moteriškei save siūlė 80<br />
vyrų. Kai kurių veidai taip pat gerai<br />
pažįstami: verslininkų, policininkų,<br />
tarnautojų. Daugelis jauni, iki 25<br />
metų, tačiau buvo ir solidžių, pasitikėjimą<br />
keliančių vyriškių.<br />
ko nori moTerys<br />
Atlikome nedidelį tyrimą, norėdami<br />
nustatyti, kas ir ko ieško. Du<br />
trečdaliai skelbimų – jaunų, dar dvidešimties<br />
neturinčių merginų. Tokio<br />
amžiaus merginos ir nuotraukas<br />
daug dažniau deda. Ir jų pasiūlymai<br />
bei pageidavimai paprasti: „ieškau<br />
draugo“, „partnerio trumpiems susitikimams“,<br />
„nenoriu būti viena“.<br />
Kitos siūlėsi: „esu nuostabus žmogutis“,<br />
„moku mylėti“, „išpildysiu<br />
visus pageidavimus“. Na, ir beveik<br />
visos skelbėsi esančios gražios,<br />
0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (7,50<br />
Lt) per mėnesį, kai šeimoje auga vienas ar du<br />
vaikai. Kai šeimoje auga trys ar daugiau vaikų<br />
– 1,1 bazinės socialinės išmokos dydžio (143<br />
Lt) per mėnesį.<br />
Vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam,<br />
besimokančiam pagal bendrojo lavinimo ar<br />
profesinio mokymo pirmajai kvalifikacijai<br />
įgyti programas, bet ne ilgiau iki sukaks 21<br />
metai – 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio<br />
(52 Lt) per mėnesį, kai šeimoje yra vienas ar<br />
du vaikai. O kai šeimoje auga trys ar daugiau<br />
vaikų – 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio<br />
(97,50 Lt) per mėnesį, bet ne ilgiau iki<br />
sukaks 24 metai.<br />
Dėl Išmokų vaikams įstatymo pakeitimų<br />
įgyvendinimo kyla dar daug klausimų, nėra<br />
patvirtintos naujos prašymo formos, kils<br />
daug problemų dėl to, kad skiriant išmokas<br />
linksmos, figūringos (arba mielos),<br />
meilios ir seksualios.<br />
Kita nemaža partnerių ieškančių<br />
moterų grupė – balzakiško amžiaus,<br />
gyvenimo jau ragavusios penkiasdešimtmetės.<br />
Jų skelbimuose nuotraukų<br />
nedaug, tačiau reikalavimai<br />
konkretūs: „ieškau vyro nuo 45 iki<br />
55 metų“, „noriu gyventi kartu“,<br />
„parašyk, jei manai, kad esame tinkama<br />
pora“. Beje, prie tokių skelbimų<br />
esantys skaičiai rodė, kad jie<br />
dažnai skaitomi ir jų autorės gauna<br />
nemažai laiškų.<br />
25–40 metų moterų skelbimų<br />
buvo ne tiek daug. Daugelis tokio<br />
amžiaus moterų nekėlė didelių reikalavimų<br />
partneriams, o daugiau<br />
kalbėjo apie save: kokios išvaizdos,<br />
ką mėgsta, kas laukia „princo, panorusio<br />
užmegzti santykius“. Beje, kai<br />
kurios anketos tinklapyje – jau ne<br />
vienerius metus. O šalia esanti data<br />
parodydavo, kad autorė vis dar yra<br />
aktyvi ieškotoja, dažnai užsukanti<br />
pažiūrėti, ar niekas jai neparašė<br />
laiškučio...<br />
vyrai – nuoTykių<br />
ieškoTojai<br />
Dauguma pažinčių portale pasiskelbusių<br />
vyrų – jauni vaikinai,<br />
kuriems dar ir alkoholio parduotuvėje<br />
neparduotų. 18–21 metų<br />
vaikinų skelbimai sudarė bene du<br />
trečdalius partnerių ieškančių skelbimų.<br />
Su gramatinėmis klaidomis<br />
rašytuose trumpuose tekstukuose<br />
matėsi, kad vietoj pamokų ar knygos<br />
jie mieliau rinkosi štanginę ar<br />
televizorių... Jų skelbimuose dažniausiai<br />
nuotykių ir malonumų<br />
siūlymas neišrankioms, ilgalaikių<br />
santykių netrokštančioms jaunoms<br />
moterims ir merginoms. Štai tipiškas<br />
skelbimas, įdėtas šių metų<br />
sausio mėnesį, kuriuoe ieškoma<br />
18–25 metų mergina nesvarbu kokiems<br />
santykiams: „linksmas kuris<br />
negali gyventi be muzikos kartai<br />
peisiu taip dar dirbu siuo metu esu<br />
uzjijemes visokeis darbai nerimstantis<br />
vietoje ir taip ttt... „. Kitas:<br />
„Patinka merginu kunas, manau<br />
esu gana simpatiškas“.<br />
Solidūs vyrai ir apie save kalba<br />
solidžiau: „Mėgstu keliones ir<br />
sportą“, „Dar širdyje ne sutema“,<br />
„Jei tu vieniša, kaip ir aš – parašyk“,<br />
„Norėčiau gyventi kartu“. Tačiau<br />
ir vyresnio amžiaus vyrų anketose<br />
labai retai pasirodydavo frazių<br />
apie ilgalaikius santykius ar norą<br />
kurti šeimą...<br />
Gal todėl tiek daug vienišų žmonių,<br />
savo jausmus ir viltis patikinčių<br />
kompiuteriui? Moterys juk ieško<br />
tvirtos atramos, ilgalaikių santykių,<br />
o vyrai – trumpų ir niekuo<br />
neįpareigojančių nuotykių. Tačiau,<br />
kaip Andriaus pavyzdys parodė, internete<br />
suradus tinkamą partnerį,<br />
kompiuterinis trumpalaikis nuotykis<br />
gali peraugti į tvirtus ilgalaikius<br />
santykius.<br />
vaikams po 2009 m. kovo 1 d. nėra nustatyto<br />
laikotarpio, už kurį būtų galima grąžinti šeimoms<br />
negautas išmokas, nes išmoka skiriama<br />
ne nuo tos datos, kai įgyjama teisė į šią<br />
išmoką, o nuo kreipimosi dienos. Tačiau šią<br />
savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos<br />
specialistai informavo, kad yra rengiamos<br />
Išmokų vaikams įstatymo pataisos, kurios<br />
supaprastintų išmokų vaikams skyrimo tvarką<br />
bei numatoma ,,vaiko pinigų’’ grąžinimo<br />
už praėjusį laiką galimybė, kad išmoka būtų<br />
skiriama ne nuo kreipimosi dienos, o už visą<br />
laikotarpį, kai buvo įgyta teisė į ją. Įstatymo<br />
pataisos bus pateiktos Vyriausybei, sprendimą<br />
dėl jų priims Lietuvos Respublikos Seimas.<br />
eugenija PROKOPOvIČIeNĖ<br />
Rajono Savivaldybės administracijos<br />
Socialinės paramos skyriaus vedėja
2009 m. vasario 3 d., antradienis<br />
asta:<br />
„Neskubėkite<br />
tekėti už<br />
svetimtaučių“...<br />
Nemunėlio Radviliškio<br />
gyventoja Asta Davidonytė–<br />
Koslakos prieš kelerius<br />
metus išvyko į Pirėjų.<br />
Jai labai greitai pasipiršo<br />
graikas Konstantinas.<br />
Jaunavedžiai 2004 metų<br />
liepos mėnesį santuoką<br />
iškilmingai įregistravo<br />
Biržų civilinės metrikacijos<br />
skyriuje. Nemunėlio<br />
Radviliškio mokyklos<br />
salėje pagal lietuviškus<br />
papročius atšventė vestuves<br />
ir išvyko į Graikiją. Šeima<br />
susilaukė dviejų dukrelių.<br />
Prieš pusantrų metų Asta<br />
su dukrelėmis grįžo gyventi<br />
pas savo tėvus į Nemunėlio<br />
Radviliškį. Ji apsisprendusi<br />
su graiku Konstantinu<br />
oficialiai nutraukti<br />
santuoką. Kas atsitiko?<br />
regina VAIČEKONIENĖ<br />
Tel. (8 450) 33734<br />
birzietis@takas.lt<br />
Į Graikiją išvykai jaunutė, nebaigusi<br />
mokslų. Kas tave ten<br />
traukė?<br />
Buvau girdėjusi: iš matymo pažįstamos<br />
panelės iš Nemunėlio Radviliškio<br />
vyksta į Graikiją uždarbiauti.<br />
Kaip joms ten sekasi, nesidomėjau.<br />
Vieną kartą ir man tokią kelionę pasiūlė<br />
pažįstama. Vabalninko žemės<br />
ūkio mokykloje nebaigiau mokslų<br />
ir išvykau. Pažįstama pasirūpino<br />
gyvenamuoju plotu, supažindino<br />
su Konstantinu. Jam buvo 27<br />
metai. Kompiuterių specialistas,<br />
pedagogas. Sužavėjo nuoširdumu,<br />
dosnumu. Buvo labai paslaugus,<br />
dėmesingas. Svetimoje šalyje jaučiausi<br />
vieniša, man labiausiai ir<br />
trūko dėmesio.<br />
Kokia užsienio kalba bendravote?<br />
Meilei jokios kalbos nereikia<br />
(šypsosi). Padėjo mokyklinės anglų<br />
kalbos žinios. Graikų kalbą išmokau<br />
per du mėnesius. Po vienerių metų<br />
graikiškai ir skaičiau, ir rašiau.<br />
Konstantinas pramoko lietuviškai.<br />
Iki šiol jis savo žinias tobulina. Internetu<br />
klausosi lietuviško radijo<br />
laidų.<br />
Jis tau iš karto pasipiršo?<br />
Taip. Po dviejų mėnesių iš Pirėjaus<br />
sugrįžau namo. Sužinojau,<br />
kad laukiuosi. Konstantinas labai<br />
apsidžiaugė. Prieš vestuves jis buvo<br />
atvykęs pasisvečiuoti į Nemunėlio<br />
Radviliškį. Po to lankėsi ne kartą.<br />
Mūsų vestuvės vyko Lietuvoje.<br />
Konstantino mama negalėjo atvykti,<br />
vestuvėse dalyvavo Konstantino<br />
dėdė. Vestuves šventėme pagal lietuviškus<br />
papročius, su stalo užėmimu,<br />
su piršlio korimu, su nuotakos<br />
pagrobimu ir t. t. Konstantino dėdė<br />
iš pradžių nesusigaudė, kas čia atsitiko,<br />
kas vyksta, man vėliau teko<br />
tradicijas komentuoti.<br />
Kaip svetimtautę giminaitę priėmė<br />
sužadėtinio artimieji?<br />
Labai palankiai. Ypač jo tėvai,<br />
sesuo, teta, senelis. Tik Konstantino<br />
sesers vyras viešai demonstravo<br />
savo nepasitenkinimą ne kiek manimi,<br />
bet visa lietuvių tauta. Uošvis<br />
Aristidis – fotografas profesionalas.<br />
Kaip nujausdamas, fiksavo<br />
kiekvieną džiugią mūsų gyvenimo<br />
akimirką. Anyta labai mėgo puoštis.<br />
Ji norėjo, kad ir aš gražiai atrodyčiau.<br />
Mes vaikščiodavome po<br />
parduotuves, rinkdavomės gražius<br />
drabužius.<br />
Konstantino giminaičiai kaip visi<br />
graikai: labai linksmi, mėgstantys<br />
bendrauti. Jie manęs nepalikdavo<br />
vienos. Dažnai galėdavau lankyti<br />
savo tėvus Nemunėlio Radviliškyje.<br />
Kelionė lėktuvu iš Atėnų į Rygą<br />
– 350 eurų.<br />
Dukryčių gimimas buvo didelis<br />
įvykis?<br />
Konstantino tėvams jos – pirmosios<br />
anūkės. Ypač dėl pirmagimės<br />
visi kraustėsi iš proto. Artimieji<br />
pasirūpino, kad mano ir būsimojo<br />
kūdikio sveikatą stebėtų privatus gydytojas.<br />
Pirmoji dukrelė gimė privačioje<br />
klinikoje. Jos gimstančios prie<br />
gimdyklos durų net dvylika valandų<br />
be Konstantino ir mūsų abiejų tėvų<br />
dar laukė 25 giminaičiai!<br />
Antrąją dukrelę gimdžiau paprastai,<br />
kaip visos moterys.<br />
Pirmagimei Elenijai – 4 metai, o<br />
Paraskevi (mes vadiname sutrumpintai<br />
-Vivi) – 2,5 metų.<br />
Kas dukrelėms išrinko vardus?<br />
Dukreles krikštijome pagal katalikų<br />
ortodoksų papročius. Jų<br />
vardus lėmė Konstantino artimos<br />
giminaitės. Pirmagimė nešioja savo<br />
prosenelės, o jaunėlė – močiutės<br />
vardus.<br />
Pirėjuje tave išlaikė vyras?<br />
Taip. Konstantino tėvai – pasiturintys.<br />
Turėjo savo parduotuvę.<br />
Padėdavau jiems dirbti parduotuvėje.<br />
Konstantino senelis gyveno<br />
Makedonijoje. Jis turėjo alyvuogių,<br />
apelsinų plantacijas. Man patikdavo<br />
pas jį viešėti, mes sutardavome.<br />
Makedonijoje jaučiausi tarsi sename<br />
kaime akmens amžiuje. Dieną ten<br />
šilta, o vakarai – vėsesni. Pirėjus,<br />
kuriame gyvenome, labai triukšmingas,<br />
judrus miestas, didžiausias<br />
Graikijos uostas. Kaip pragare: alinantis<br />
vasaros karštis – 45, 46 laipsniai<br />
temperatūros.<br />
Per tuos kelerius metus neteko<br />
BIRžIEčIų žodIs<br />
– šeimos laikraštis<br />
šeima<br />
TRISE: Asta su dukrelėmis Elenija ir Paraskevi iš Graikijos sugrįžo gyventi į Lietuvą pas savo tėvus.<br />
sutikti nė vieno lietuvio. Ambasadoje<br />
sakė, kad visoje Graikijoje<br />
– tik 400 lietuvių. Šviesiaplaukė,<br />
aukšta atkreipdavau vyrų dėmesį.<br />
Kalbindavo, mergindavo, ieškojo<br />
pažinčių, kontaktų. Nesėkmingai<br />
bandžiau susitapatinti su vietinėmis<br />
moterimis – tamsiai nusidažiau<br />
plaukus.<br />
Konstantinas pavydus?<br />
Ne. Esu užsispyrusi. Ką noriu, tą<br />
darau. Mano charakteriui net svetimas<br />
kraštas – ne kliūtis.<br />
Šeimos santykiai pašlijo dėl tavo<br />
charakterio?<br />
Abu kalti. Pradėjome pyktis dėl<br />
smulkmenų. Vėliau Konstantinas<br />
man ėmė priekaištauti dėl išsilavinimo,<br />
dar vėliau jam pradėjo užkliūti<br />
visos lietuvių tautos nuodėmės. Man<br />
labai trūko brangių, artimų žmonių,<br />
ypač mamos. Konstantinui savo<br />
šalis buvo brangi, jis nenorėjo jos<br />
palikti, aukotis dėl šeimos ir vykti<br />
gyventi į Lietuvą.<br />
Ilgesys, stresas kenkė mano sveikatai.<br />
Netekau 28 kilogramų, susirgau<br />
mažakraujyste. Po pustrečių<br />
metų supratau: niekaip negalėsime<br />
su Konstantinu gyventi kartu.<br />
Liksime tik draugais. Konstantinas<br />
bus laukiamas Lietuvoje, mes – Pirėjuje.<br />
Beje, Kalėdas ir Naujuosius<br />
metus su dukrelėmis sutikome pas<br />
tėtį Graikijoje. Ten nebuvau pusantrų<br />
metų.<br />
Ko labiausiai pasiilgsti iš ano,<br />
graikiško, bendro gyvenimo<br />
dienų?<br />
Aštunkojo, virto aliejuje. Devynias<br />
viešnagės dienas valgiau ir<br />
neatsivalgiau. Konstantino šeima<br />
dievina lietuviškus balandėlius, biržietišką<br />
duoną, baltą varškės sūrį,<br />
aukiTe sveiki<br />
13<br />
Reginos Vaičekonienės nuotr.<br />
kaimišką rūkytą dešrą.<br />
Kaip žinią apie skyrybas sutiko<br />
vyras, jo artimieji?<br />
Anyta pareiškė, kad dukterys<br />
turi augti su motina. Konstantinas<br />
geranoriškai sutiko padėti sutvarkyti<br />
dokumentus. Dukryčių<br />
dokumentų tvarkymas užtruko<br />
pusantrų metų. Praėjusią savaitę<br />
baigėme. Dukrelės turi dvi pilietybes:<br />
lietuvių ir graikų. Kai užaugs,<br />
pačios apsispręs, kurią pilietybę<br />
pasirinkti.<br />
Kaip jums dabar sekasi?<br />
Gyvenu pas tėvus. Dukrelės Nemunėlio<br />
Radviliškyje lanko darželį.<br />
Ten joms labai patinka. Išvykstu<br />
uždarbiauti į Norvegiją, bet žinau,<br />
kad grįšiu. Lietuvoje geriau gyventi.<br />
Turiu draugą. Panelėms patarčiau:<br />
neskubėkite ištekėti. Tuo labiau –<br />
už svetimtaučių.<br />
Obelaukiečiai Vitalija ir Vilmantas<br />
Semenovai susilaukė sūnelio<br />
Kristupo. Naujagimis svėrė 3<br />
kg 30 g. Ūgis 51 cm. Antras vaikas<br />
šeimoje. Semenovų pirmagimiui<br />
Saidui – penkeri metai. Tėvelis<br />
Vilmantas uždarbiauja užsienyje,<br />
todėl penkiametis Saidas mamytei<br />
– pats didžiausias pagalbininkas.<br />
JUBILIEJUS. Mamytė Vitalija,<br />
pirmagimis Saidas su mažuoju<br />
Kristupu. Rytoj Kristupui sukaks<br />
mėnuo.
14<br />
juodoji<br />
kronika<br />
sumušė<br />
žmogų,<br />
BeT Buvo<br />
sulaikyTi<br />
Sausio 30-ąją, apie pusę dviejų<br />
nakties policijos budėtojai gavo<br />
pranešimą telefonu, kad Stoties<br />
gatvėje, prie degalinės „Lukoil“,<br />
mušamas žmogus. Policijos patrulio<br />
automobilis nuvyko į nurodytą<br />
vietą ir sulaikė tris jaunuolius, kurie<br />
mušė vyrą. Sumuštas 47 metų<br />
vyras buvo nugabentas į Biržų<br />
ligoninę, medikai nukentėjusįjį<br />
išsiuntė į Panevėžio ligoninę padaryti<br />
tomografijos. Nenustačius<br />
pavojingų galvos traumų, sumuštas<br />
vyras buvo pargabentas<br />
į Biržus.<br />
Sulaikyti žmogų mušę 17 metų<br />
T. U. ir 18 metų V. D. Pirmojo<br />
kraujyje buvo 1,86 promilės alkoholio,<br />
o antrojo – 1,81 prom. Jie<br />
buvo uždaryti į areštinę. Kartu su<br />
jais buvo sulaikytas ir 18 metų D.<br />
G., tačiau po apklausos jis buvo<br />
paleistas. Policijai žinomam T.<br />
U. ir V. D. pareikšti įtarimai dėl<br />
žmogaus sveikatos sutrikdymo ir<br />
viešosios tvarkos pažeidimo. Kol<br />
vyksta tyrimas, iš jų paimti rašytiniai<br />
pasižadėjimai neišvykti.<br />
Policijos pareigūnai dėkoja, kad<br />
liudininkai nedelsdami pranešė<br />
policijai ir jų skambutis padėjo<br />
išgelbėti mušamą žmogų bei sulaikyti<br />
įtariamuosius.<br />
kiTi įvykiai<br />
įsiveržė<br />
Sausio 28-ąją Biržuose, Rotušės<br />
gatvėje, į namus įsibrovė jaunuolis<br />
ir trenkė šeimininkui į veidą. Plėšikas<br />
pagrobė 210 litų. Nukentėjęs<br />
žmogus nuvežtas į Biržų ligoninę.<br />
Įvykio aplinkybės tiriamos.<br />
sudaužė, kad nereikėTų<br />
dalinTis<br />
Sausio 30-ąją pranešta, kad V.<br />
S. išdaužė namo Kelmynės gatvėje<br />
langus, įsiveržęs vidun suniokojo<br />
įvairius namų apyvokos daiktus.<br />
Dužo ne tik gyvenamojo namo,<br />
bet ir garažo, ūkinio pastato langai.<br />
V. S. skiriasi su žmona. Matyt,<br />
nusprendė, kad turto nėra ko<br />
dalintis, tad geriau jį sunaikinti.<br />
Sudaužyti du televizoriai, dujinė<br />
viryklė, šaldytuvas, baldai. Namas<br />
priklauso V. S. uošviams. V.<br />
S. buvusiai žmonai ir jos šeimai<br />
pridarė žalos beveik už šešis tūkstančius<br />
litų.<br />
girTi gaTvėje<br />
Sausio 30 d. 20.50 val. Kęstučio<br />
gatvėje buvo pastebėtas griuvinėjantis<br />
vyras. 31 metų Šilalės rajone<br />
registruoto R. V. kraujyje buvo<br />
3,43 prom. alkoholio. Tos pačios<br />
dienos naktį, apie pirmą valandą,<br />
Vytauto gatvėje griuvinėjo girtas<br />
Paežerių kaimo gyventojas. 43 metų<br />
vyro kraujyje buvo 1,65 prom.<br />
alkoholio.<br />
neBlaivus vairuoTojas<br />
Sausio 31 d. Rinkuškiuose policininkai<br />
sustabdė „Ford Transit“,<br />
kurį vairavo neblaivus vairuotojas.<br />
45 metų Kvietkelių kaimo gyventojo<br />
kraujyje buvo 1,79 prom.<br />
alkoholio.<br />
Parengta pagal Biržų policijos<br />
komisariato informaciją<br />
kriminalai, sporTas<br />
mokiniai žaidė šachmatais<br />
Biržų šachmatų klube vyko tarpmokyklinės šachmatų varžybos. Jose dalyvavo keturios komandos. Pirmąją vietą<br />
iškovojo „Aušros“, antrąją – „Atžalyno“ vidurinės mokyklos komanda. Trečiąją vietą užėmė Kaštonų pagrindinės<br />
mokyklos komanda, o ketvirti liko „Saulės“ gimnazistai.<br />
Futbolas<br />
Praėjusį savaitgalį prasidėjo Panevėžio<br />
apskrities aukščiausios lygos<br />
salės futbolo čempionatas. Jame vėl<br />
dalyvauja trenerio Vytauto Stanulevičiaus<br />
vadovaujama „Rinkuškių“<br />
futbolo komanda. Joje sėkmingai<br />
žaidžia ne tik patyrę veteranai, bet ir<br />
1992 metais gimę bei jaunesni Biržų<br />
futbolininkai. Populiarios varžybos<br />
vyksta dviejose lygose. Aukščiausioje<br />
žais aštuonios komandos: Panevėžio<br />
„Eismas“, „Atomas“, „FA 93“,<br />
„Centras“, Rokiškis“, Kupiškio „Nar-<br />
Krepšinis<br />
pergalė po praTęsimo<br />
Penktadienį Biržuose vykusiose<br />
nepaprastai atkakliose Biržų „Rinkuškių<br />
alaus“ rungtynėse su Lietuvos<br />
kurčiųjų rinktine rezultatas<br />
nuolat svyravo tai vienos, tai kitos<br />
komandos naudai ir biržiečiai niekaip<br />
negalėjo įgyti lemiamos persvaros.<br />
Prireikė pratęsimo, kuris ir<br />
išaiškino, kad stipresni – biržiečiai.<br />
Rungtynėse prie pergalės net 37<br />
taškais prisidėjo Martynas Kriaučiūnas.<br />
Jis pataikė 6 tritaškius metimus<br />
iš 14 bandymų, įmetė 9 baudas iš<br />
dešimties. Artūras Krivickas pridėjo<br />
17 taškų, Žydrūnas Kačinskas – 13<br />
taškų ir 5 atkovotais kamuoliais. Beje,<br />
daugiausiai, net 8 kamuolius, atkovojo<br />
ūgiu nepasižymintis, tačiau<br />
nuolatos kovingumu išsiskiriantis,<br />
Parduoda<br />
nekilnojamasis TurTas<br />
Vienkiemį (padaryti geodeziniai matavimai,<br />
kaina sutartinė). Tel. (8 450)<br />
39060 po 19 val. Užs. 232<br />
Dviejų dalių gyvenamąjį namą su ūkiniais<br />
pastatais ir 0,5 ha žemės adresu:<br />
Adomynės k., Kupiškio raj. Tel. (8 659)<br />
48600. Užs. 18<br />
Žeidelių parduotuvės pastatą su nuomojama<br />
žeme ir pagalbiniais pastatais<br />
adresu: Žeidelių k., Kupiškio raj. Tel. (8<br />
659) 48600. Užs. 19<br />
Pastatą su gyvenamąja dalimi Paketurių<br />
k., Kupiškio raj. Tel. (8 659) 48600.<br />
Užs. 20<br />
Gyvenamąjį namą adresu: Naivių k.,<br />
Kupiškio raj. Pastatas tinka ir gamybinei<br />
veiklai. Tel. (8 659) 48600. Užs. 21<br />
Ūkinės paskirties žemės sklypą (4,5<br />
ha, Germaniškio k.). Tel. (8 616) 87274.<br />
Užs. 302<br />
janta“ ir Biržų komanda. Žemesnėje,<br />
pirmoje lygoje, rungtyniauja dar 5<br />
ekipos. Šiaulių apskrities analogiškose<br />
pirmenybėse aukščiausioje lygoje<br />
žaidžia 8 komandos, o I lygoje<br />
jų yra net 24.<br />
Panevėžio apskrities salės futbolo<br />
čempionatą „Rinkuškių“ komanda<br />
pradėjo pergalingai. Mūsiškiai vienodu<br />
rezultatu 7:4 nugalėjo Panevėžio<br />
„Centro“ ir Rokiškio komandas.<br />
Šiose varžybose rezultatyviausias<br />
buvo Arūnas Markutis, kuris varžovų<br />
vartininkus nuginklavo net<br />
šešis kartus.<br />
Vasario 1 d. „Rinkuškiai“ išvykoje<br />
žaidė su Panevėžio „Futbolo<br />
be keitimų visas rungtynes ir pratęsimą<br />
žaidęs Mindaugas Jozėnas.<br />
išvykoje suTriuškino<br />
vilniečius<br />
Po sunkių varžybų mūsiškiai neturėjo<br />
laiko poilsiui, nes kitą dieną<br />
laukė kelionė į Vilnių. Tačiau biržiečiams<br />
užteko jėgų ir meistriškumo<br />
įrodyti savo pajėgumą. Vilniaus<br />
krepšinio mokyklos auklėtiniai jau<br />
pirmame kėlinuke atsiliko 19:30, o<br />
po dviejų kėlinukų biržiečių persvara<br />
pasiekė net 20 taškų: 30:50. Nors<br />
antroje rungtynių pusėje mūsiškiai<br />
kiek atleido vadžias ir leido vilniečiams<br />
pažaisti, tačiau pergalė nekėlė<br />
abejonių – „Rinkuškių alus“ įveikė<br />
varžovus 81:60.<br />
Po 14 rungtynių biržiečiai su 10<br />
pergalių ir 4 pralaimėjimais įsitvirtino<br />
antroje turnyrinės lentelės<br />
vietoje.<br />
auTomoBiliai, TecHnika<br />
Dalimis: AUDI, VW, OPEL, NISSAN,<br />
MAZDA, FORD, PEUGEOT, RENAULT,<br />
HYUNDAI Lantra, ESPACE 4x4. Tel. (8<br />
658) 87767. Užs. 213<br />
VW Golf (1986 m., dyzelis, 1,6, mėlyna,<br />
TA, draudimas, 1300 Lt). Tel. (8 648)<br />
35262. Užs. 233<br />
Dalimis: MAZDA 626 (1986 m., 2D),<br />
RENAULT Nevada Caravan (1993 m.),<br />
VW Golf III Caravan (1995 m., 1,9D).<br />
Tel. (8 698) 04149. Užs. 245<br />
RENAULT Laguna dalimis (1999 m., 1,8,<br />
benzinas). Tel.: (8 677) 60039, (8 640)<br />
13474. Užs. 304<br />
VW Golf Caravan (1994 m., 1,9 TDI),<br />
VW Passat Caravan (1991 m., 1,8). Tel.<br />
(8 626) 44678. Užs. 39<br />
Rotacines šienapjoves, „Kverneland“<br />
plūgus, kultivatorius, lėkščiuotuvus,<br />
purkštuvus, vartytuvus, vagotuvus,<br />
trąšų barstomąsias ir kt. Tel. (8 612)<br />
57075. Užs. 248<br />
Traktorių LTZ 55, rusišką grūdų sėjamąją,<br />
3 korpusų plūgus su varžtine<br />
apsauga. Tel. (8 614) 51397. Užs. 26<br />
Editos MIKELIONIENĖS nuotr.<br />
Akademija–93“ ir įveikė jaunuosius<br />
panevėžiečius 5:1. Tris įvarčius<br />
įmušė Audrius Vitulis, dar vienu<br />
įvarčiu savo sąskaitą papildė Arūnas<br />
Markutis, kuris čempionate jau yra<br />
įmušęs 7 įvarčius.<br />
Vasario 7 d. apskrities salės futbolo<br />
čempionatas vyks Biržuose,<br />
„Kaštonų“ mokyklos salėje. 12 valandą<br />
prasidės principinės dviejų<br />
lyderių: „Rinkuškių“ ir Panevėžio<br />
„Eismo“ rungtynės. 13 val. „Eismas“<br />
žais su „FA 93“, o 14 valandą<br />
su Futbolo akademijos auklėtiniais<br />
susitiks mūsiškiai.<br />
tinklinis<br />
Savaitgaliu Radviliškyje vyko<br />
Lietuvos Žiemgalių lygos II turo<br />
tinklinio varžybos, kuriose dvi<br />
pergales iškovojo Biržų tinklinio<br />
komanda: Biržai–Pakruojis 3:0,<br />
Biržai–Joniškis 3:0. Po dviejų turų<br />
pirmoje vietoje yra Biržai, antri<br />
– Joniškis, treti – Šiaulių senjorai.<br />
Kitas turas vyks vasario 14 d.<br />
Biržuose.<br />
Vasario 8 d. 10 val. „Saulės“<br />
gimnazijos salėje Biržų senjorų<br />
komanda pradeda tinklinio kovas<br />
Aukštaitijos senjorų lygoje, kurioje<br />
dalyvauja 7 komandos. Biržiečiai<br />
susirungs su Visagino, Utenos ir<br />
Panevėžio senjorais. Laukiame<br />
sirgalių.<br />
Gerą traktorių 1991 m. T150K (yra<br />
priedų). Kaina 14000 Lt. Tel.: (8 623)<br />
80327, (8 624) 19180. Užs. 27<br />
Lietuvoje neeksploatuotus: VW Sharan<br />
(1996 m., 1,9, TDI), VW Passat Caravan<br />
(1996 m., 1,9, TDI). Rotveilerių kalytę, 3<br />
mėn. Tel. (8 605) 46011. Užs. 261<br />
Vokiškus mažus šieno presus, grėblius,<br />
plūgus, traktorius T-25, KUBOTA<br />
Mitsubischi, traktorius DEUTZ-FAHR<br />
International (100 Ag). Karsakiškis. Tel.<br />
(8 687) 19254. Užs. 312<br />
įvairūs<br />
Įvairią pjautą statybinę medieną. Pristato<br />
į vietą nemokamai. Tel. (8 605)<br />
12103. Užs. 24<br />
Spalius. Supakuoti po 1 kub. m. Atveža<br />
nemokamai. Tel.: (8 689) 64474, (8 676)<br />
59039. Užs. 218<br />
Akcija! Vasario mėn. profiliuota skarda<br />
už lygios skardos kainą (nuo 20 Lt),<br />
tvoros elementai – 7 Lt už b. m. Tel.: (8<br />
685) 34798, (8 698) 14485. Užs. 293<br />
Pigiai uosines malkas. Tel. (8 635)<br />
07936. Užs. 244<br />
2009 m. vasario 3 d., antradienis<br />
Biržų Turgus<br />
sausio 31 d.<br />
kainos litais<br />
1 kg česnakų 9–10<br />
1 kg morkų 1–2<br />
1 kg bulvių 0,7–1<br />
1 kg medaus 10–13<br />
10 kaimiškų kiaušinių 5–6<br />
Kviečiai (50 kg) 20–22<br />
Miežiai 20–22<br />
Rugiai 20–22<br />
Paršeliai 190–210<br />
Kiauliena, 1 kg:<br />
- kumpio be kaulo 12–14<br />
- sprandinės 19–20<br />
- nugarinės 20–22<br />
- šoninės 11–12<br />
- šonkauliukų 5–10<br />
- galvų, kojų 3,5<br />
- rūkytų lašinių 16<br />
1 kg triušienos 22<br />
1 kg kopūstų 0,6–0,7<br />
1 kg obuolių 0,5–1,5<br />
1 kg svogūnų 1,5–2<br />
1 kg burokėliai virti 3<br />
1 kg raugintų kopūstų 2,5–3<br />
TeleloTo<br />
Tiražo Nr. 669 Data: 2009.02.01<br />
31 41 64 33 01 30 03 59 32 13<br />
62 68 40 54 63 52 55 09 44<br />
38 07 70 7 51 34 48 50 46 24<br />
49 57 20 23<br />
37 60 >> 4 kampai<br />
53 58 42 56 16 >> eilutė<br />
08 72 73 75 22 >> įstrižainės<br />
17 36 05 11 04 14 >><br />
visa lentelė<br />
Laimėjimai:<br />
Keturi kampai – 8 Lt<br />
Eilutė – 5 Lt<br />
Įstrižainės – 23 Lt<br />
Visa lentelė – 81244 LT<br />
(2 x 40622 LT)<br />
Aukso puode – 843353 LT<br />
Papildomi prizai:<br />
Mitsubishi Colt 0198915<br />
Nissan Micra 0265136<br />
Peugeot 107 0580675<br />
Suzuki Jimny 0298465<br />
Kvietimai į TV šou:<br />
021*066, 058*645, 022*501.<br />
Telefonai Sony Ericsson T250i:<br />
(8 633) 94687, (8 694) 06940,<br />
(8 692) 30123, (8 653) 49317,<br />
(8 617) 74355, (8 646) 61723,<br />
(8 630) 48948, (8 692) 26955,<br />
(8 672) 28070, (8 688) 20210,<br />
(8 629) 93235, (8 606) 45709.<br />
Įvairių rūšių skaldytas malkas, atraižas,<br />
pjuvenas, galiukus, pjautas atraižas.<br />
Atveža. Tel. (8 604) 65913. Užs. 38<br />
Įvairias malkas. Pristato į namus. Tel.<br />
(8 619) 82534. Užs. 221<br />
Baltarusiškus durpių briketus (0,9<br />
t/275 Lt). Medžio pjuvenų briketus<br />
(0,96 t/ 480 Lt). Pristato. Tel. (8 616)<br />
94180. Užs. 292<br />
Mišrias, 2 m lapuočių malkas. Pristato.<br />
Tel. (8 680) 72171. Užs. 313<br />
Įvairias malkas (skaldytas, kaladėmis)<br />
su pristatymu. Tel. (8 612) 57387.<br />
Užs. 317<br />
eglės, drebulės rąstus, įvairias malkas.<br />
Tel. (8 629) 33157. Užs. 318<br />
Nebrangiai amonio, kalcio amonio<br />
salietrą, kompleksines trąšas. Pristato.<br />
Tel. (8 687) 11893. Užs. 290<br />
Maistines bulves. Pristato. Tel.: (8 450)<br />
53746, (8 680) 92049. Užs. 206<br />
Maistines dideles bulves. Tel.: (8 610)<br />
87418, (8 450) 39519. Užs. 267<br />
Šienainio rulonus. Tel. (8 614) 48496.<br />
Užs. 214
2009 m. vasario 3 d., antradienis skelBimai, reklama<br />
UAB „Raskafas“ Brangiai superka<br />
buliukus ir mėsines telyčaites<br />
nuo 55 iki 100 kg svorio.<br />
Sveria, moka PVM, atsiskaito vietoje.<br />
Tel.: (8 654) 75847, (8 611) 94949.<br />
UAB „Gyvaja“ ir L. Palionio firma perka<br />
veršelius auginti iki 90 kg, belgų mėlynuosius<br />
iki 100 kg. Moka 6, 19 proc.<br />
Tel.: (8 682) 49795, (8 613) 26999. Užs. 31<br />
uaB „galvijų cenTras“<br />
BRANGIAI PERKA VERŠELIUS<br />
NUO 2 IKI 7 SAVAIČIŲ<br />
Pasiimame savo transportu,<br />
sveriame elektroninėmis<br />
svarstyklėmis,<br />
atsiskaitome iš karto.<br />
Neapsirikite ir skambinkite<br />
mums tiesiogiai:<br />
Užs. 296<br />
Tel. (8 441) 43220, (8 441) 43218,<br />
(8 699) 94808, (8 655) 95556.<br />
Užs.276<br />
BRANGIAI perka KARVES, JAUČIUS, TELYČIAS.<br />
Atsiskaito, išsiveža, moka PVM, sveria.<br />
Tel.: (8 45) 588086, (8 687) 93058.<br />
perka nuolat arklius<br />
ir jų prieauglį. Moka PVM.<br />
Tel.: (8 450) 33737,<br />
(8 659) 99242. Užs. 216<br />
Perka<br />
Užs. 34<br />
žemė, miškas<br />
Brangiai žemę. moka iš karto. Tel. (8<br />
687) 91799. Užs. 4846<br />
Ūkininkas brangiai mišką su žeme arba<br />
išsikirtimui. Tel.: (8 682) 18972, (8 600)<br />
63820. Užs. 289<br />
Sodybą prie Nemunėlio, Apaščios upės.<br />
Gali būti apleista. Tel. (8 656) 56596.<br />
Užs. 321<br />
įvairūs<br />
Vandens cisterną ant ratų (3–4 kub., iki<br />
1000 litrų). Tel. (8 641) 48705. Užs. 259<br />
gyvuliai<br />
Juodmargius, žalmargius, mėsiniusmišrūnus<br />
veršelius auginti, moka<br />
procentus. Tel.: (8 675) 17694, (8 640)<br />
13591. Užs. 1<br />
UAB „Jaujupis“ iki 2 mėn. amžiaus<br />
veršelius auginimui. Moka 6, 18 proc.<br />
PVM. Tel.: (8 618) 29721, (8 682) 64997.<br />
Užs. 9<br />
Įmonė OKSVIDA veršelius nuo 3 iki 8 sav.<br />
auginimui. Taip pat belgų mėlynuosius,<br />
avis. Moka 6, 18 proc. Tel.: (8 421) 44481,<br />
(8 620) 24526 , (8 611) 44793, (8 607)<br />
12546, (8 687) 81529. Užs. 10<br />
Belgijos įmonė aukščiausiomis kainomis<br />
įvairius veršelius auginimui 50–100<br />
kg. Ypač brangiai belgų mėlynuosius.<br />
Moka 6, 19 proc. PVM. Kiaules, atsiskaito<br />
iš karto. Tel.: (8 659) 95647, (8 604)<br />
44438. Užs. 27<br />
„Expogalvijai“ visus veršelius, iki 5 savaičių.<br />
Tel. (8 680) 22009. Užs. 241<br />
Užs. 303<br />
Užs. 235<br />
Užs. 14<br />
d. remeikos įmonė perka jaučius,<br />
karves, jų prieauglį, veršius,<br />
avis. Sveria. Tvarko valstybės<br />
išmokas. Tel.: (8 450) 36561, (8 686)<br />
76913. Užs. 15<br />
Užjaučia<br />
Dėl mylimo brolio mirties nuoširdžiai užjaučiame<br />
Stanislovą VADAPOLĄ.<br />
„Biržiečių žodis“<br />
Liūdime kartu su Stanislovu VADAPOLU<br />
dėl mylimo brolio mirties.<br />
Irena MIKALAUSKIENE,<br />
Netikėta sesers mirtis paženklino Jūsų dienas.<br />
Tegul šviesus prisiminimas suteikia Jums stiprybės.<br />
Onkoklubo taryba<br />
Įmonė juodmargius, žalmargius, mišrūnus<br />
veršelius iki 80 kg. Tel.: (8 694)<br />
14494, (8 45) 559382. Užs. 242<br />
Įmonė karves, telyčias, jaučius. Sveria<br />
elektroninėmis svarstyklėmis. Veršelius<br />
auginimui. Tel. (8 618) 40490. Užs. 246<br />
Brangiai bulius, telyčias. Tel.: (8 656)<br />
80339, (8 656) 49070. Užs. 247<br />
Įmonė karves, jaučius, telyčias. Sveria.<br />
Atsiskaito iš karto. Tel.: (8 656) 30208,<br />
(8 699) 62100. Užs. 250<br />
Brangiai veršelius, 5 savaičių. Tel.: (8 614)<br />
07502, (8 656) 40439, (8 45) 556061.<br />
Užs. 252<br />
Įmonė nuolat galvijus. Sveria, moka<br />
vietoje. Tel.: (8 614) 92763, (8 45) 510825,<br />
(8 610) 07245. Užs. 255<br />
Įmonė nuolat brangiai veršelius auginimui.<br />
Sveria elektroninėmis svarstyklėmis.<br />
Moka 6,19 PVM. Skubiai pasiima.<br />
Tel. (8 687) 64506. Užs. 257<br />
Agentas Algirdas brangiai veršelius.<br />
Moka 6, 19 proc. Sveria. Atsiskaito iš<br />
karto. Tel.: (8 675) 95128, (8 687) 21828.<br />
Užs. 268<br />
Nuolat brangiai veršelius auginimui.<br />
Moka priedus. Tel.: (8 656) 40439, (8 45)<br />
599707. Užs. 277<br />
Karves, jaučius, telyčias. Sveria. Atsiskaito<br />
vietoje. Tel.: (8 699) 90758, (8 685)<br />
51635. Užs. 291<br />
Įvairius arklius ir jų prieauglį arba keičia<br />
į jaunus. Tel. (8 650) 26866. Užs. 314<br />
Traumuotus, suliesėjusius, bet kokius<br />
arklius. Moka iki 5 Lt, karves. Skubiai<br />
išsiveža, sumoka. Tel. (8 622) 44850.<br />
Užs. 23<br />
perka pašarinius miežius,<br />
kviečius.<br />
Tel. (8 628) 19811.<br />
Užs. 40<br />
Šukionių bendruomenė<br />
A. Jankausko<br />
Laidojimo paslaugų<br />
centras<br />
s. dagilio g. 8, Biržai<br />
Tel. (8 450) 31078<br />
visĄ parĄ: (8 450) 31268,<br />
(8 698) 70110<br />
Siūlo paslaugas<br />
atlieka visus statybos bei remonto<br />
darbus. individualių namų, butų<br />
pilna apdaila ir remontas. stato ir<br />
daro ūkininkams nestandartinius<br />
papildomus pastatus bei statinius<br />
su vidine apdaila. Tel.: (8 601) 13334,<br />
(8 625) 36615. Užs. 126<br />
Valo kaminus. Važiuoja į kaimus. Tel. (8<br />
656) 64545. Užs. 251<br />
Mobiliuoju gateriu pjauna medieną.<br />
Tel.: (8 653) 63603, (8 608) 97325.<br />
Užs. 274<br />
Remontuoja duslintuvus, kėbulus.<br />
Atlieka suvirinimo darbus. Šimkaus g.<br />
5. Tel. (8 699) 18496. Užs. 298<br />
Dujų įranga automobiliams. Montavimas,<br />
remontas. CO matavimas nemokamas.<br />
Įpurškimo sistemos remontas.<br />
Panevėžys. Tel.: (8 600) 24543, (8 45)<br />
583405. Užs. 295<br />
Visi apdailos darbai, suka gipsą, kloja<br />
plyteles ir t. t. Važiuoja į kaimus. Tel.: (8<br />
685) 17903, (8 636) 44896. Užs. 287<br />
Atlieka visus vidaus ir lauko apdailos<br />
darbus. Tel.: (8 677) 60039, (8 640)<br />
13474. Užs. 305<br />
Kokybiškai atlieka langų apdailą. Glaisto,<br />
dažo, tapetuoja, kloja laminatą. Tel.<br />
(8 652) 76369. Užs. 316<br />
Parduoda beržo pjuvenų briketus (1 t/<br />
430 Lt), durpių briketus (450 kg/ 140<br />
Lt). Veža žvyrą, smėlį. Išveža gruntą,<br />
statybinį laužą. Savivarčio, fiskaro paslaugos.<br />
Mūšos g. 6, Pasvalys, 9–13 val.<br />
Tel. (8 611) 47405, parduotuvės tel. (8<br />
614) 92979. Užs. 16<br />
uaB „vidingsTa“<br />
Brangiai perka<br />
veršelius auginimui.<br />
Moka 6 ir 18 proc.<br />
Greit pasiima.<br />
Atsiskaito vietoje, sveria.<br />
Tel. (8 658) 17384<br />
Užs. 12<br />
Užs. 236<br />
Visi mes bejėgiai prieš mirtį ir lemtį, tačiau nors nuoširdžia užuojauta<br />
norime palengvinti praradimo skausmą.<br />
Dėl adolfo Bainausko mirties<br />
užjaučiame žmoną, vaikus, brolį, seserį.<br />
D. J. Pečiūnai<br />
Skaudžią netekties ir gilaus liūdesio valandą<br />
dėl mylimos mamos mirties<br />
nuoširdžiai užjaučiame prokurorę Danutę ŠLEIVAITĘ.<br />
Biržų rajono apylinkės teismo kolektyvas<br />
15<br />
Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga,<br />
Brangiausi žmonės eina ir palieka.<br />
Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa ir atminty gyvai išlieka.<br />
Nuoširdžiai užjaučiame<br />
dukrą Danutę, sūnus Algį, Rimantą ŠLEIVIUS<br />
ir artimuosius, mirus brangiai mamytei.<br />
G. R. Vedlugai, M. E. Januševičiai, L. V. Masilioniai, L. G. Čečiai<br />
Mirus marei šleivienei,<br />
nuoširdžiai užjaučiame artimuosius.<br />
R. Mažuikienė, V. R. Vėjelienė, D. J. Pečiūnai<br />
Negailestinga mirtis nusineša Amžinybėn pačius brangiausius<br />
žmones, palikdama skaudžią tuštumą artimųjų širdyse.<br />
Dėl brangios sesers mirties užjaučiu Ireną MIKALAUSKIENĘ.<br />
R. Biguzienė<br />
Skaudžią netekties valandą, mirus mylimai mamytei,<br />
nuoširdžiai užjaučiame Danutę ŠLEIVAITĘ ir artimuosius.<br />
Biržų rajono apylinkės prokuratūros kolektyvas<br />
Išėjo... iš kur negrįžta niekas, palikus svajones, godas, namus.<br />
Tik Tau širdy gėla išlieka ir skausmas, kad daugiau Jos nebebus.<br />
Nuoširdžiai užjaučiame Nataliją LAPĖNIENĘ,<br />
mirus mylimai mamytei.<br />
Onutė ir Dalius Jurkoniai, Aldona Vasiliauskaitė<br />
Negailestinga mirtis nusineša Amžinybėn pačius brangiausius<br />
žmones, palikdama skaudžią tuštumą artimųjų širdyse.<br />
Dėl brangios sesers mirties užjaučiu Ireną MIKALAUSKIENĘ.<br />
R. Biguzienė<br />
Skaudžią netekties valandą, mirus mylimai mamytei,<br />
nuoširdžiai užjaučiame Danutę ŠLEIVAITĘ ir artimuosius.<br />
Biržų rajono apylinkės prokuratūros kolektyvas<br />
Išėjus artimam žmogui, lieka skausmas ir tuštuma.<br />
Teužpildo ją draugiška atjauta ir palinkėjimas stiprybės.<br />
Mirus broliui,<br />
nuoširdžiai užjaučiame Arvydą JANUŠEVIČIŲ ir artimuosius.<br />
Kirkilų kaimo bendruomenė<br />
Žmogus – tik žemės svečias, jis turi grįžt namo...<br />
Mirus mylimai mamytei,<br />
nuoširdžiai užjaučiame dukrą Nataliją ir žentą Albertą LAPĖNUS.<br />
Kuginiai, Čepokai, Kriaučiūnienė<br />
Prenumeratorių asmeninius skelbimus<br />
spausdiname pigiau.<br />
Pranešimus apie artimo žmogaus mirtį ir laidotuves –<br />
nemokamai<br />
Naujas UAB „Grūdmala“ malūnas nebrangiai<br />
teikia geros kokybės valcavimo paslaugas.<br />
Parduoda miltus, sėlenas. Pasvalys. Tel.:<br />
(8 618) 60144, (8 451) 38618. Užs. 35<br />
Rado<br />
Mašinos numerius ABK 522. Tel.<br />
(8 678) 03853.
16<br />
kas kur kada<br />
Biržų kulTūros cenTre<br />
Vasario 6 d. 18 val. Algimanto<br />
Raudonikio kūrybos vakaras,<br />
skirtas kompozitoriaus<br />
75-mečiui bei kūrybinės veiklos<br />
50-mečiui.<br />
Dalyvaus Algimantas Raudonikis,<br />
valstybinis pučiamųjų<br />
orkestras „Trimitas“. Populiariausias<br />
jo dainas atliks Judita<br />
Leitaitė, Merūnas Vitulskis, Deividas<br />
Staponkus, Vaida Genytė<br />
bei ištikimieji kompozitoriaus<br />
bičiuliai Onutė Valiukevičiūtė ir<br />
Aleksas Lemanas.Koncerto vedėja<br />
Sigita Stankevičiūtė. Bilietų<br />
kainos 17–18 eilės 15 Lt, 12–16<br />
eilės 20 Lt, 1–1 eilės 25 Lt.<br />
Vasario 8 d. 15 val. folkloro<br />
šventė „Pragyda gyda“. Renginys<br />
nemokamas.<br />
Vasario 10 ir 12d. 17 ir 19 val.<br />
JAV kriminalinė drama „Puikybė<br />
ir garbė“. Bilieto kaina 4 Lt.<br />
Vasario 13 d. 18 val. į humoro<br />
vakarą kviečia „Ambrozija“ Bilieto<br />
kaina 15 Lt.<br />
Vasario 14 d. 14 val. koncertas,<br />
skirtas Įsimylėjusiųjų dienai<br />
„Už tai, kas tikra...“ Bilieto kaina<br />
4 Lt.<br />
Vasario 14 d. 18 val. į šventinį<br />
šokių vakarą kviečia „Bočių“<br />
kapela ir „Siaudelas“ folklorinis<br />
kolektyvas. Bilieto kaina 4 Lt.<br />
muziejuje „sėla“<br />
Meno kūrinių paroda-pardavimas.<br />
pilies salėje<br />
Vasario 5 d. 17.30 val. susitikimas-diskusija<br />
su žurnalistu<br />
Rimvydu Valatka „Krizė, kaip<br />
vieninteliai tramdomieji marškiniai<br />
žmogaus godumui XXI<br />
amžiuje“.<br />
issn 1392-7531<br />
Vytauto g. 18<br />
LT-41139 Biržai<br />
El. paštas birzietis@takas.lt<br />
Laikraštis leidžiamas nuo<br />
1945 m. vasario 12 d.<br />
orai<br />
Prasidėjęs vasaris pabandė ,,įkurdinti“<br />
žiemą. Praėjusį savaitgalį paspaudė<br />
15–17 laipsnių šaltukas, tačiau atrodo,<br />
jog žiemiškas vasario įvaizdis truks neilgai<br />
– savaitės pabaigoje jau numatomi<br />
atodrėkiai.<br />
Šiandien temperatūra dar svyruos apie<br />
5–8 laipsnius šalčio. Rytoj ir poryt šaltis<br />
tesieks 2–5 laipsnius, o penktadienį<br />
atšils iki nulio laipsnių.<br />
Iki savaitgalio gausesnių kritulių nelaukiama.<br />
Šeštadienį protarpiais šlapdriba,<br />
sekmadienį daugiausia lietus. Oro<br />
temperatūra savaitgaliu svyruos apie<br />
1–3 laipsnius šilumos.<br />
Bronius MedINIS<br />
Praėjusią savaitę „Biržiečių žodyje“<br />
spausdintai nuotraukai siūlėte<br />
tokius pavadinimus:<br />
Henrika Marcinkevičienė: „Kur<br />
ta krizė dingo?“, „Įdomu, ar krizė<br />
ir čia pasislėpė?“<br />
Aurelija Bedulytė: „Palinkėjo<br />
gero kelio visas mano kaimas, tai<br />
kodėl dabar tįsau, kaip prispaustas<br />
kelmas?“<br />
Vytautas Morkūnas: „Krizė prispaudė“.<br />
Valentina Bedulienė: „Velnias<br />
mane nešė į tą galerą“, „Kaip čia<br />
tamsu – nematau, kur tos žvakės<br />
– nežinau“.<br />
Vytautas Bedulis: „Spaudžia<br />
kainos ir bankrotas, prisidėjo<br />
dar kapotas“.<br />
Kazimiera iš Pabiržės: „Pragėriau<br />
pašalpą vaikų, o geri<br />
sugėrovai ir taip partempia<br />
namo“, „Gėda pasirodyti savo<br />
vaikučiams girtai mamai, išsimiegosiu<br />
ir čia“.<br />
Birutė Teresė Stašienė: „Niekur<br />
nerandu vairo“, „Štai ir suradau<br />
gedimą“, „Oi, dabar mane<br />
pribaigė“.<br />
Irena Šimonienė: „Banginio<br />
vandenynų pakylėta, pražuvo<br />
motinėlės plaštakėlė“, „Po pomidorų,<br />
braškių ir ją nuraškė“.<br />
Bronislovas Kaptas: „Papuolė<br />
šokėjėlė į „fordo“ tepalą“.<br />
Malvina: „Kulkos zvimbia,<br />
reikia bėgti, nežinau, kur pasislėpti,<br />
reikia lįst į bagažinę, kad<br />
negautum į krūtinę“.<br />
Leidžia uždaroji akcinė<br />
bendrovė „Biržiečių žodis“.<br />
Vyriausioji redaktorė<br />
Janina BAGDONIENĖ<br />
TELEFONAI:<br />
J. Bagdonienė – 31474<br />
R. Vaičekonienė, E. Mikelionienė – 33734<br />
D. Mikelionis – 31645<br />
buhalterija, skelbimai, faksas – 31746<br />
TELE2 – 8~605 19263<br />
paskuTinis puslapis<br />
sugalvok nuoTraukai pavadinimĄ<br />
Regina Samukaitienė: „Oi, mergyte,<br />
ką darai, gal apsėdo aitvarai“.<br />
Simona iš Pabiržės: „Jei Valinskas<br />
būtų prezidentu, tektų ir tokios gyvenimo<br />
sąlygos“.<br />
Giedrius Kubilius: „Brangusis,<br />
kurioj pusėj, po velnių, – dešinėj<br />
ar kairėj tas dvokiantis, užsikišęs<br />
bjaurybė karbiuratorius?“, „Atneškit<br />
puskibirį kibirkšties, nes kitaip<br />
su savo „kablukais“ iki „Norfos“ per<br />
tokį ledą vargiai nutipensiu...“.<br />
Kęstutis Jasikas: Jei automobilis<br />
sugedo kelyje – instrukcija blondinėms:<br />
1. Išlipam iš automobilio<br />
ir paspardom ratus; 2. Atidarom<br />
kapotą; 3. Apeinam kelis ratus apie<br />
automobilį; 4. Pažiūrim į duslintuvo<br />
vamzdį; 5. Jei tai nepadeda, kviečiam<br />
meistrą. Blondinės, deja, dažnai pamiršta<br />
trečią punktą“.<br />
Danutė iš Nausėdžių: „Liūdna daros<br />
Lietuvoje, mus kaip nori, taip vežioja,<br />
kai taip sunkiai tu prislėgtas, ar<br />
Žvejus kviečia į poledinės žūklės varžybas<br />
Vasario 7 d. (šeštadienį) ant Širvėnos ežero ledo įvyks (jei leis gamta) žvejų mėgėjų poledinės žūklės individualios<br />
ir komandinės varžybos. Dalyvių registracija nuo 7.30 iki 7.55 val. prie LMŽD Biržų skyriaus<br />
administracinio pastato. Varžybų pradžia 8.00 val. Varžybų pabaiga 11.00 val. Varžybų dalyvių apdovanojimas<br />
12.00 val. prie LMŽD administracinio pastato.<br />
Elitos SAMULYTĖS nuotr.<br />
Bendradarbiai:<br />
Feliksas Grunskis,<br />
Nijolė Koskienė, Natalija Kondrotienė<br />
Regina Musneckienė,Rita Žadeikytė<br />
Algirdas Garbauskas, Mirdza Garbauskienė<br />
Edita Lansbergienė, Asta Dagytė<br />
Virginija Valaškevičienė, Renata Papaurėlienė<br />
Vidmantas Jažauskas, Ramūnė Grubinskaitė<br />
kas išgelbės, ar kas varge padės“.<br />
Aleksandras: „Paslauga reklamai“,<br />
„Jei durna galva, tai ir uodega<br />
nuoga“.<br />
Juzefa Miežienė:„Pasislėpiau nuo<br />
krizės ir man bus gerai“, „Dabar papūskit<br />
į užpakalį“.<br />
Barbora: „Ne tik vyrai, bet ir bobos<br />
kaip pasiutusios baisiai geria, kol<br />
policija supakuoja ir išgabena“ .<br />
Bronius: „Salono duris užrakino,<br />
pro variklį išlindau. Gaila, pėdkelnės<br />
nuplyšo, bet į laisvę pasprukau“.<br />
Ačiū už išradingumą. Praėjusios<br />
savaitės nugalėtoju tapo Giedrius<br />
Kubilius. Kviečiame į redakciją atsiimti<br />
prizo.<br />
*<br />
Siūlome kitą nuotrauką ir laukiame<br />
jūsų sumanių pavadinimų. Rašykite<br />
elektroniniu paštu editamikel@<br />
yahoo.com, skambinkite telefonu<br />
33734 arba užsukite į redakciją<br />
adresu Vytauto g. 18, II a.<br />
SAULĖ<br />
Vasario 4 d.:<br />
teka 8.11, leidžiasi 17.00,<br />
dienos ilgumas 8.49<br />
Vasario 5 d.:<br />
teka 8.09, leidžiasi 17.02,<br />
dienos ilgumas 8.53<br />
Vasario 6 d.:<br />
teka 8.07, leidžiasi 17.05,<br />
dienos ilgumas 8.58<br />
MĖNULIS<br />
Vasario 4 d.: teka 10.24,<br />
leidžiasi 4.04<br />
Vasario 5 d.: teka 11.10,<br />
leidžiasi 5.27<br />
Vasario 6 d.: teka 12.21,<br />
leidžiasi 6.30<br />
Vasario 3 d. priešpilnis 1.12<br />
2009 m. vasario 3 d., antradienis<br />
Gyvenimo laikrodis<br />
greitai skaičiuoja metus.<br />
Jie prabėgo kaip srauni upė<br />
su devyniasdešimčia slenksčių,<br />
Kurių kiekvienas<br />
buvo vis kitoks.<br />
Mieloji mama,<br />
Tu buvai ir liksi<br />
Audringoj jūroj<br />
švyturiu mieliausiu.<br />
Devyniasdešimtojo<br />
gimtadienio proga<br />
mūsų mylimą babytę<br />
Juliją SIMELIENĘ,<br />
gyvenančią<br />
Vabalninko seniūnijos<br />
Palaimos kaime,<br />
sveikina vyras,<br />
dukros su žentais,<br />
anūkai ir proanūkiai<br />
kalBos mokyklėlė<br />
Skyrelį rengia Savivaldybės<br />
kalbininkė<br />
diana sTaškūnienė<br />
Veiksmažodžių<br />
su priešdėliu per-<br />
kirčiavimas<br />
Viena iš biržiečių daromų kirčiavimo<br />
klaidų – veiksmažodžių<br />
su priešdėliu per- kirčiavimas<br />
gale. Tikri biržiečiai, žinoma,<br />
priešdėlį per- dažnai pakeičia<br />
tarminiu par-, bet net tie, kurie<br />
prilipdo priešdėlį per-, jo nekirčiuoja<br />
ir sako(didžiąja raide nurodoma<br />
kirčiuojama vieta): rytoj<br />
perrašYsiu, perskaitYsiu, reikia<br />
peršOkti, peržiemOti, perdažiaU,<br />
pergudravaI, pergalvOjo...<br />
Reikėtų veiksmažodžių vedinius<br />
su priešdėliu per-, nepaisant jų<br />
laiko ar asmens, kirčiuoti pastoviai,<br />
pabrėžti E. Taigi sakykime:<br />
pErrašysiu, pErskaitysiu, pEršoksiu,<br />
pEržiemosiu, pErdažiau,<br />
pErgudravai, pErgalvojo...<br />
Tiražas 2895 egz. 4 sp. l. Indeksas 67283.<br />
Rinko ir maketavo „Biržiečių žodžio“ redakcija.<br />
Spausdino UAB „Diena Media Print“, www.dmprint.lt<br />
Švepelių km., Klaipėdos raj.<br />
Laikraštis išeina antradieniais, penktadieniais.<br />
Už skelbimų, reklamos turinį redakcija neatsako.<br />
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narys
Change language