VALSTYBĖS PAGALBOS VADOVAS - LR Konkurencijos taryba

VALSTYBĖS PAGALBOS VADOVAS

2 

TURINYS 

1. PAGRINDINĖ EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NUOSTATA DĖL VALSTYBĖS 

PAGALBOS – BENDRAS DRAUDIMAS TEIKTI PAGALBĄ ............................................. 4 

2. VALSTYBĖS PAGALBOS SĄVOKA ................................................................................. 5 

3. PRIEMONĖS, KURIOS NĖRA LAIKOMOS VALSTYBĖS PAGALBA ........................... 7 

4. PAGALBOS FORMOS IR DYDIS ....................................................................................... 7 

5. IŠIMTYS BENDRAM DRAUDIMUI TEIKTI VALSTYBĖS PAGALBĄ ......................... 9 

6. SUTARTIES 108 STRAIPSNIS – EUROPOS KOMISIJOS VAIDMUO .......................... 10 

7. SUTARTIES 109 STRAIPSNIS – EUROPOS SĄJUNGOS (MINISTRŲ) TARYBOS 

VAIDMUO ............................................................................................................................... 10 

8. VALSTYBĖS PAGALBOS SCHEMOS IR INDIVIDUALI PAGALBA .......................... 11 

9. DE MINIMIS PAGALBA .................................................................................................... 11 

10. VALSTYBĖS PAGALBOS RŪŠYS ................................................................................. 14 

10.1. HORIZONTALI VALSTYBĖS PAGALBA .............................................................. 14 

10.1.1. BENDRASIS BENDROSIOS IŠIMTIES REGLAMENTAS (BBIR) ............ 14 

10.1.2. PAGALBA MOKSLINIAMS TYRIMAMS, TAIKOMAJAI VEIKLAI IR 

NAUJOVIŲ DIEGIMUI .............................................................................................. 31 

10.1.3. VALSTYBĖS PAGALBA APLINKOS APSAUGAI ..................................... 35 

10.1.4. VALSTYBĖS PAGALBA SANAVIMUI IR RESTRUKTŪRIZAVIMUI .... 39 

10.2. SEKTORINĖ VALSTYBĖS PAGALBA ................................................................... 42 

10.2.1. VALSTYBĖS PAGALBA PIRMINEI ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ 

GAMYBAI ................................................................................................................... 42 

10.2.2. VALSTYBĖS PAGALBA ŽUVININKYSTEI ............................................... 43 

10.2.3. VALSTYBĖS PAGALBA TRANSPORTO SEKTORIUI .............................. 43 

10.2.3. KITA SEKTORINĖ VALSTYBĖS PAGALBA ............................................. 44 

10.3. REGIONINĖ VALSTYBĖS PAGALBA ................................................................... 45 

11. PRANEŠIMŲ IR ATASKAITŲ APIE VALSTYBĖS PAGALBĄ TEIKIMAS 

EUROPOS KOMISIJAI, PRANEŠIMŲ FORMOS IR ATŠAUKIMAS ................................ 48

3 

12. KONKURENCIJOS TARYBA, JOS FUNKCIJOS, ESAMOS VALSTYBĖS 

PAGALBOS SCHEMOS LIETUVOJE ................................................................................... 55 

13. STRUKTŪRINIAI FONDAI IR VALSTYBĖS PAGALBA ............................................ 58 

14. VISUOTINĖS EKONOMINĖS SVARBOS PASLAUGOS ............................................. 59 

15. FINANSINIO SKAIDRUMO DIREKTYVA .................................................................... 63 

16. PAAIŠKINIMAS ............................................................................................................... 64

4 

1. PAGRINDINĖ EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NUOSTATA 

DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS – BENDRAS DRAUDIMAS 

TEIKTI PAGALBĄ 

Pagrindinės Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės nuostatos dėl valstybės pagalbos yra 

išdėstytos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 107, 108 ir 109 

straipsniuose. 

Sutarties 107 straipsnio: 

- 1 dalis numato bendrą draudimą teikti valstybės pagalbą; 

- 2 dalis numato išimtis bendram draudimui teikti valstybės pagalbą; 

- 3 dalis numato galimas išimtis bendram draudimui teikti valstybės pagalbą (tai 

sprendžia Europos Komisija). 

Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje išdėstytas pagrindinis principas, taikomas valstybės pagalbai, 

kuris nurodo, kad jei Sutartyje nenustatyta kitaip, tai valstybės narės ar iš valstybės išteklių 

teikiama valstybės pagalba, kuri iškraipo arba kuri gali iškraipyti konkurenciją, išskiriant ir 

suteikiant privilegijų tam tikroms įmonėms arba prekėms, yra nesuderinama su bendra rinka 

tuomet, kai ji veikia valstybių narių tarpusavio prekybą. Išdėstydami šią bendrą taisyklę 

Sutarties rengėjai norėjo parodyti, kad sąžininga konkurencija tarp ūkio subjektų gali būti 

užtikrinta tik tuo atveju, kai ūkio subjektai veikia bendroje rinkoje naudodami nuosavus 

išteklius. Valstybės ir savivaldybių institucijos, teikdamos vienokio ar kitokio pobūdžio 

paramą, sudaro nevienodas žaidimo sąlygas, kadangi valstybės remiamas ūkio subjektas gali 

pagaminti produkciją žemesnėmis sąnaudomis nei jos konkurentai. Todėl parama, atitinkanti 

minėtus kriterijus, yra draudžiama.

5 

2. VALSTYBĖS PAGALBOS SĄVOKA 

Svarbu pažymėti, kad ES teisės aktuose vartojama sąvoka „undertaking“ į lietuvių kalbą 

išverčiama kaip „įmonė“, tačiau tikslus jos vertimas, atsižvelgiant į šios sąvokos reikšmę, 

būtų „ūkio subjektas“, t.y. valstybės pagalbą gali gauti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai 

asmenys, užsiimantys ūkine veikla. 

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-856) 3 straipsnio 4 dalis: 

Ūkio subjektas - įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), 

įstaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti 

ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų 

įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos 

valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikomos ūkio subjektais, jeigu jos vykdo ūkinę 

veiklą. 

Savo ruožtu sąvoka „public authority“ verčiama kaip „valstybės institucija“, tačiau būtina 

pažymėti, kad pagal savo reikšmę ji apima visas valstybės viešojo sektoriaus institucijas, 

galinčias įgyvendinti paramos ūkio subjektams priemones, t.y. apima, pavyzdžiui, ir 

savivaldybės institucijas. 

SVARBU 

Šiame vadove pateikiamų ES teisės aktų nuostatose vartojama sąvoka „įmonė“ turėtų būti 

suprantama pagal „ūkio subjekto“ apibrėžimą, „valstybės institucija“ – kaip bet kokia 

valstybės viešojo sektoriaus institucija, galinti įgyvendinti paramos ūkio subjektams 

priemones. 

Valstybės paramos ūkio subjektams priemonės yra suprantamos kaip valstybės pagalba, kuriai 

taikytini Sutarties 107 straipsnio reikalavimai, ir kuriai taikomas bendras draudimo principas, 

jei jos: 

1. suteiktos iš valstybės lėšų (valstybės ar savivaldybių biudžetų ar piniginių fondų ir 

pan.), arba remiamos valstybės; 

2. teikia ūkio subjektams išskirtinę ekonominę naudą, kurios jie negautų rinkos 

sąlygomis; 

3. skirtos tam tikrų prekių gamybai ar paslaugoms teikti, arba tam tikriems ūkio 

subjektams; 

4. iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir veikia prekybą tarp ES šalių. 

Valstybės lėšos 

Sutarties 107 straipsnis taikomas tik tuo atveju, jei parama suteikta iš valstybės lėšų (ar 

remiama valstybės). Valstybė nebūtinai turi išmokėti tam tikrą sumą ūkio subjektui – ji gali, 

pavyzdžiui, atsisakyti dalies biudžeto pajamų suteikdama mokestines lengvatas, įsipareigoti 

padengti ūkio subjekto galimus įsipareigojimus suteikdama paskolos garantiją (nors realiai 

gali neišmokėti nieko) ir pan. Valstybės pagalbos teikėju gali būti ne vien valstybės valdymo 

ir savivaldybių institucijos ar įstaigos, bet ir ūkio subjektai, jei per juos kokiu nors būdu 

teikiama valstybės pagalba kitiems ūkio subjektams. 

Išskirtinės ekonominės naudos suteikimas 

Sutarties 107 straipsnis taikomas tik tuo atveju, jei finansinės paramos priemonės teikia 

išskirtinę ekonominę naudą ūkio subjektams. Jei be minėtų priemonių ūkio subjektai tokios 

naudos rinkos sąlygomis negautų, tai šios priemonės gali būti valstybės pagalba. Kitaip 

sakant, įmonė turi gauti tai, ko normaliomis sąlygomis ji negautų. Akivaizdus pavyzdys -

6 

lengvatinė paskola, kai paskola suteikiama su mažesnėmis nei rinkoje susiklosčiusios 

palūkanomis. Išskirtinė nauda ūkio subjektui gali būti suteikta įvairiais būdais. Nėra skirtumo, 

kokiais būdais teikiama valstybės pagalba - svarbus jos poveikis. Tuo atveju, kai valstybės 

institucijos iš valstybės lėšų finansuoja įmones, kuriose valstybė turi lemiamą įtaką (jai 

priklauso lemiama dalis akcijų ar balsavimo teisių), siekiant nustatyti, ar šis finansavimas yra 

valstybės pagalba, yra naudojamas privataus rinkos investuotojo principas. Jei valstybės 

įmonė negautų šių lėšų analogiškomis sąlygomis privataus kapitalo rinkose, vadinasi, šių lėšų 

teikimas gali būti valstybės pagalba. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar privatus investuotojas 

investuotų į šią įmonę tokiomis pat sąlygomis, neatsižvelgdamas į regioninius ar socialinius 

veiksnius. Jei to nėra – vadinasi, suteiktos lėšos gali būti valstybės pagalba. Tuo atveju, kai 

lėšos yra suteikiamos ekonominių sunkumų turinčiai įmonei, visada kyla abejonė, ar privatus 

investuotojas rinkos sąlygomis elgtųsi lygiai taip pat, t.y. ar lygiai tokiomis pat sąlygomis 

suteiktų įmonei subsidiją ar kitą nuolaidą. 

Pasirinktinis paramos priemonės taikymas (selektyvumas) 

Pagal Sutarties 107 straipsnį nagrinėtinos tik tos valstybės paramos priemonės, kurios yra 

skirtos tam tikrų prekių gamybai ar paslaugoms teikti, arba tam tikriems ūkio subjektams. 

Paramos gavėju turi būti ūkio subjektas (žr. 1 skyrių). Ūkio subjektais laikomos ne vien 

įmonės, bet ir įmonių junginiai, įstaigos, organizacijos ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, 

kurie vykdo ūkinę veiklą. Ūkine veikla laikoma komercinė, gamybinė, finansinė ir kita veikla, 

kuri susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu (išskyrus, kai prekes įsigyja fiziniai asmenys 

asmeniniams ar namų ūkio poreikiams tenkinti). 

Valstybės pagalba neapima bendro pobūdžio paramos priemonių, t.y. valstybės pagalba turi 

būti selektyvaus pobūdžio priemonė, taikoma pasirinktinai. Bendro pobūdžio priemonės - tai 

tokios priemonės, kurios gali turėti poveikį visiems šalies ūkio subjektams. Tai gali būti 

kreditavimo sąlygų sušvelninimas, palūkanų normų sumažinimas, bendras mokesčių naštos 

sumažinimas visiems ūkio subjektams. Tai taip pat gali būti priemonės, susijusios su 

infrastruktūros plėtra (jei ši plėtra nesuteikia išskirtinės naudos vienam ar keliems ūkio 

subjektams) arba kai kurios priemonės, skirtos užimtumui padidinti (pavyzdžiui, teikiamos 

individualiems asmenims, neišskiriant jokių ūkio subjektų). Pasirinktinai taikomos paramos 

priemonės - tai priemonės, kurios yra skirtos atskiro regiono plėtrai (tame regione esantiems 

ūkio subjektams), atskiroms veiklos rūšims paremti (pagalbos gavėjai - atskiro sektoriaus ūkio 

subjektai) arba tam tikriems tikslams įgyvendinti (pagalbos gavėjai gali būti mažos ar 

vidutinės įmonės, naujos įmonės, tam tikrus projektus įgyvendinantys ūkio subjektai ir pan.). 

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės pagalba gali būti valstybės institucijų teikiamos 

paramos ūkio subjektams priemonės, kurios nėra specifinės atskiro regiono ar sektoriaus 

atžvilgiu (pavyzdžiui, eksporto pagalba). 

Poveikis konkurencijai ir prekybai tarp ES šalių 

Galima teigti, kad bet kokia pagalba iškraipo konkurenciją. Tačiau tam, kad galima būtų 

pagrįsti šį teiginį, būtina nustatyti atitinkamą rinką, žinoti valstybės pagalbos gavėjo padėtį 

joje, ar toje rinkoje yra gamybos pajėgumų perteklius, nustatyti tarptautinės prekybos apimtis 

ir numatyti, kaip teikiama valstybės pagalba paveiks valstybės pagalbos gavėjo padėtį rinkoje 

jo konkurentų atžvilgiu. Pagalba ypač iškraipo konkurenciją, kai ji teikiama taip vadinamiems 

jautriems sektoriams, arba didelių investicijų atveju. Pagal Sutarties 107 straipsnį nagrinėtinos 

tik tos valstybės paramos priemonės, kurios veikia prekybą tarp ES šalių. Jei paramos 

priemonės yra teikiamos vietinio pobūdžio veiklai paremti (pavyzdžiui, kirpyklai, kurios 

klientai yra tik miestelio gyventojai), šios priemonės paprastai neveikia prekybos tarp šalių. 

Tačiau būtina žinoti, kad parama ūkio subjektui gali veikti prekybą tarp šalių ir tais atvejais, 

kai konkretus ūkio subjektas neeksportuoja savo gaminamos produkcijos. Pakanka fakto, jog 

minėtomis prekėmis apskritai prekiaujama su užsienio šalimis. Laikoma, kad nereikšminga 

(de minimis) pagalba neturi poveikio prekybai tarp šalių.

7 

3. PRIEMONĖS, KURIOS NĖRA LAIKOMOS VALSTYBĖS 

PAGALBA 

ES teisės reikalavimai dėl valstybės pagalbos taikomi tik pagalbai, kuri atitinka visus 

Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus. Pagalba, kuri neatitinka minėtų kriterijų, 

nėra draudžiama. Pagalbos, kuri neatitinka visų minėtų kriterijų, pavyzdžiai (nebaigtinis 

sąrašas): 

- lėšų teikimas valstybės institucijoms ar įstaigoms, kurios nevykdo ūkinės veiklos; 

- bendros paramos priemonės, taikomos visiems ūkio subjektams visos šalies mastu; 

- viešieji pirkimai, įsigyjant prekes ar paslaugas rinkos kainomis (vykdant atvirą, 

skaidrų konkursą); 

- priemonės, kurios neturi poveikio valstybės ar savivaldybių, Sodros biudžeto 

naudojimui, nėra siejamos su valstybės lėšų panaudojimu (tikėtinu panaudojimu); 

- priemonės, taikomos valstybės įmonėms, kai valstybės institucijos elgiasi kaip 

privatus rinkos investuotojas; 

- parama infrastruktūrai, kai ši parama nesuteikia išskirtinės naudos vienam ar keliems 

jos naudotojams. 

Sąlygos, kurioms esant valstybės institucijų dalyvavimas įmonių kapitale nelaikomas 

valstybės pagalba, apibrėžtos Europos Komisijos nuomonėje dėl Europos ekonominės 

bendrijos sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo valdžios institucijų dalyvavimui įmonių 

kapitale (EB biuletenis 1984, Nr. 9). 

Sąlygos, kurioms esant valstybės institucijų vykdomas žemės ir pastatų pardavimas 

nelaikomas valstybės pagalba, apibrėžtos Komisijos komunikate dėl valstybės pagalbos 

elementų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus (OL 2004 m. specialusis 

leidimas, 8 skyrius, 1 tomas, p. 143). 

Sąlygos, kurioms esant valstybės institucijų teikiamos garantijos nelaikomos valstybės 

pagalba, apibrėžtos Komisijos pranešime dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo 

garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (OL 2008 C 155, p. 10). 

Sąlygos, kurioms esant mokestinės priemonės nelaikomos valstybės pagalba, apibrėžtos 

Komisijos pranešime dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo 

apmokestinimu susijusioms priemonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 1 

tomas, p. 277). 

4. PAGALBOS FORMOS IR DYDIS 

Valstybės pagalba skirstoma į tam tikras kategorijas. Yra keturios valstybės pagalbos 

kategorijos, kiekviena jų žymima tam tikra raide – A, B, C, D. Jos dar gali būti suskirstytos 

atsižvelgiant į tai, ar pagalba suteikta tiesiogiai iš biudžeto (pvz. A1, tiesioginės dotacijos ir 

subsidijos), ar ji suteikta per tam tikrą sistemą (pvz. A2, mokesčių atleidimai, suteikti per 

mokesčių sistemą). 

Valstybės pagalbos dydis, išreikštas pinigais – subsidijos ekvivalentas.

8 

Valstybės pagalbos kategorija A (A1+A2) 

Ši kategorija apima pagalbos priemones, kurios visa apimtimi tenka pagalbos gavėjui. Ši 

kategorija suskirstyta į dvi dalis, priklausomai, ar ji buvo suteikta iš biudžeto tiesiogiai (A1), 

ar per mokesčių bei socialinio draudimo sistemą (A2). A kategorijai priklauso šios pagalbos 

formos: 

- subsidijos, dotacijos, negrąžintinos paskolos; 

- palūkanų subsidijos, gaunamos valstybės pagalbos gavėjų tiesiogiai; 

- atleidimai nuo mokesčių, jų sumažinimas ir delspinigių nurašymai, kiti atleidimai. 

Valstybės pagalbos kategorija B1 

Yra būtina nustatyti, ar valstybės institucijų dalyvavimas valstybės turtu įmonių veikloje yra 

pagalba, ar valstybės institucijų ūkinė veikla, kai valstybė veikia kaip privatus investuotojas 

rinkos sąlygomis. Kapitalo injekcijos laikomos pagalba, kai nesitikima, jog normalus pelnas 

bus gautas per privačiam investuotojui priimtiną laikotarpį. Šiai pagalbai priklauso: 

- valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų įmonėse dalies ar vertės didinimas 

įvairiais būdais. 

Valstybės pagalbos kategorija C (C1+C2) 

Trečia kategorija apima valstybės lėšų pervedimus, kuriuose pagalbos sumą sudaro 

lengvatinių ir rinkos palūkanų skirtumas per laikotarpį, kai gavėjas naudojasi valstybės 

lėšomis. Ši kategorija apima lengvatines paskolas (C1) ir mokesčių atidėjimus (C2). Pagalbos 

suma yra mažesnė nei taikomos priemonės vertė. Šiai kategorijai priskiriama pagalba: 

- lengvatinės paskolos iš valstybės ir savivaldybės lėšų; 

- dalinės paskolos iš valstybės ar savivaldybės lėšų; 

- išankstiniai apmokėjimai; 

- mokesčių atidėjimai. 

Valstybės pagalbos kategorija D1 

Ši kategorija apima valstybės garantijas. Pagalbos suma garantijose gali būti skirtumas tarp 

palūkanų, kurias skolininkas mokėtų laisvoje rinkoje už paskolas (neturėdamas garantijos) ir 

faktiškai mokamų, garantijos dėka (atsižvelgus į mokestį, sumokėtą už garantiją). Pagalbos 

suma (D1A) paprastai yra mažesnė nei nominali paskolos suma. Šiai kategorijai priskiriama: 

- suma, dengiama pagal teikiamą garantiją (D1); 

- nuostolių, atsiradusių teikiant garantiją, padengimas (D1A). 

Valstybės pagalba gali būti pastebima arba mažiau pastebima. 

Pastebimos pagalbos pavyzdžiai (kai ekonominė nauda, kurią gauna ūkio subjektas, labiau 

pastebima) (nebaigtinis sąrašas): 

- subsidijos, dotacijos įmonėms; 

- pinigų injekcijos valstybės ar savivaldybių įmonėms. 

Pagalbos, kuri nėra labai pastebima, pavyzdžiai (kai ekonominė nauda, kurią gauna ūkio 

subjektas, nėra aiškiai pastebima) (nebaigtinis sąrašas): 

- lengvatinės paskolos ir valstybės garantijos; 

- konsultaciniai patarimai; 

- laisvų ekonominių zonų ar agentūrų vystymui sukūrimas; 

- pagalba aplinkos apsaugai; 

- mokesčių atidėjimas, sumažinimas ar atleidimas nuo jų; 

- pagalba ruošiant įmones privatizavimui; 

- įsipareigojimai garantuoti ar ginti rinkos dalį.

9 

5. IŠIMTYS BENDRAM DRAUDIMUI TEIKTI VALSTYBĖS 

PAGALBĄ 

Sutarties 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos išimtys draudimui teikti valstybės pagalbą. 

Valstybės pagalba, nurodyta 107 straipsnio 2 dalyje, yra suderinama su bendra rinka (Europos 

Komisija automatiškai taiko išimtį bendram draudimui). Su bendra rinka yra suderinama: 

- socialinio pobūdžio pagalba, teikiama individualiems vartotojams, jei tokia pagalba 

teikiama be diskriminacijos, susijusios su prekių kilme. Paramos gavėjas šiuo atveju 

turi būti individualus vartotojas, bet ne ūkio subjektas; 

- pagalba, skirta padengti nuostoliams, padarytiems įvykus gaivalinei nelaimei arba dėl 

išskirtinių įvykių. Šiuo atveju pagalba neturi viršyti nuostolių sumos; 

- pagalba, teikiama tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos sričių ūkiui, kuriam 

įtakos turėjo Vokietijos padalijimas, jeigu tokios pagalbos reikia ekonominiams 

nuostoliams, patirtiems dėl padalijimo, atlyginti. 

Sutarties 107 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kada valstybės pagalba gali būti suderinama 

su bendra rinka. Šiuo atveju išimtis bendram draudimui teikti valstybės pagalbą automatiškai 

nėra taikoma. Europos Komisija (kartais Europos Sąjungos (Ministrų) Taryba) turi įvertinti 

valstybės pagalbos atitikimą bendrai rinkai. Išimtis bendram draudimui teikti valstybės 

pagalbą gali būti teikiant: 

- pagalbą, kuri skirta paremti ekonominei plėtrai regionų, kuriuose yra nenormaliai 

žemas gyvenimo lygis ar kurie turi rimtų nedarbo problemų; 

- pagalbą, kuri skirta svarbiam bendriems Europos interesams projektui įgyvendinti arba 

rimtiems pažeidimams valstybės narės ūkyje pašalinti; 

- pagalbą, kuri skirta tam tikrų regionų ūkinei veiklai arba tam tikrų ekonomikos sričių 

plėtrai skatinti, jei tokia pagalba nedaro nepalankaus poveikio prekybos sąlygoms 

prieštaraudama bendram interesui; 

- pagalbą, kuri yra skirta kultūrai ir paveldui išsaugoti, kai tokia pagalba prekybos 

sąlygų ir konkurencijos nepaveikia taip, kad tai prieštarautų bendram interesui; 

- kitą pagalbą, kai tai nustatyta Europos Sąjungos (Ministrų) Tarybos sprendimu, 

priimtu kvalifikuota balsų dauguma remiantis Europos Komisijos pasiūlymu.

10 

6. SUTARTIES 108 STRAIPSNIS – EUROPOS KOMISIJOS 

VAIDMUO 

Sutarties 108 straipsnio: 

- 1 dalis suteikia Europos Komisijai įgalinimus kontroliuoti valstybės pagalbą. Europos 

Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis nuolat prižiūri tose valstybėse 

narėse taikomas valstybės pagalbos sistemas. Tai iš vienos pusės suteikia Europos 

Komisijai atitinkamus įgalinimus, o iš kitos pusės valstybes nares įpareigoja 

bendradarbiauti su Europos Komisija. 

- 2 dalis numato, kad Europos Komisija gali pareikalauti panaikinti nesuderinamas su 

bendrąja rinka programas arba jas pakeisti. Europos Komisija bei valstybės narės gali 

kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. Jei Europos Komisija pripažįsta, kad suteikta 

valstybės pagalba yra nesuderinama su bendra rinka, tokiu atveju ši pagalba turi būti 

grąžinta. Taryba gali pritarti valstybės pagalbai, kuri yra teikiama nukrypstant nuo 

Sutarties 107 straipsnio reikalavimų. 

- 3 dalis nustato pareigą valstybėms narėms iš anksto pranešti Europos Komisijai apie 

visus ketinimus teikti arba iš esmės pakeisti esamą valstybės pagalbą. Valstybė narė 

negali be Europos Komisijos sutikimo teikti naujos valstybės pagalbos. 

Europos Komisija: 

- turi plačius įgalinimus kontroliuoti valstybės pagalbą. Europos Komisija gali pritarti 

valstybės pagalbai, pritarti su sąlygomis arba nepritarti; 

- vertindama pagalbos projektus vadovaujasi įvairiais ES teisės aktais (reglamentais, 

direktyvomis, gairėmis ir kt.), 

- gali pritarti valstybės pagalbai, kuri ne visiškai atitiks reikalavimus, išdėstytus gairėse 

(arba kurios tikslai ar būdas nėra apibrėžti jokiose gairėse), jei įvertinusi projektą 

nustatys, kad pagalba padės tinkamai siekti atitinkamų remtinų tikslų ir neturės 

reikšmingo neigiamo poveikio konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių (dėl to 

nenukentės bendrieji interesai). Pažymėtina – tokie atvejai reti. 

7. SUTARTIES 109 STRAIPSNIS – EUROPOS SĄJUNGOS 

(MINISTRŲ) TARYBOS VAIDMUO 

Sutarties 109 straipsnis suteikia Tarybai atitinkamus įgalinimus priimti naujus teisės aktus. 

Taryba Europos Komisijos siūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu gali priimti 

teisės aktus, kurie yra būtini Sutarties 107 ir 108 straipsniams taikyti. Visų pirma tai liečia 

Sutarties 108 straipsnio 3 dalies taikymą. Tam tikroms pagalbos kategorijoms gali būti 

nustatytos bendros išimtys, kai teikiamai pagalbai (kuri teikiama nenukrypstant nuo nustatytų 

reikalavimų) nebūtinas Europos Komisijos pritarimas. Pradėjusi pagal bendrą išimtį teikti 

paramą, valstybė narė turi apie tai informuoti Europos Komisiją. Bendros išimtys taikomos 

teikiant pagalbą (žr. 10.1.1. skyrių): 

- mažoms ir vidutinėms įmonėms; 

- regionų plėtrai; 

- aplinkos apsaugai; 

- moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai; 

- mokymui; 

- užimtumui.

11 

8. VALSTYBĖS PAGALBOS SCHEMOS IR INDIVIDUALI 

PAGALBA 

Valstybės pagalba dažniausiai teikiama pagal valstybės pagalbos schemas. Valstybės 

pagalbos schema – tai planas (teisės aktas), nustatantis grupei pagalbos gavėjų sąlygas, 

kuriomis jie tam tikriems tikslams įgyvendinti gautų valstybės pagalbą. Keletas valstybės 

pagalbos schemų ir kitos išlaidos, kurios nėra valstybės pagalba, gali sudaryti programą, 

skirtą valstybės politikai įgyvendinti. 

Valstybės narės taip pat gali teikti pagalbą atskiriems ūkio subjektams pagal patvirtintus ir tik 

šiems ūkio subjektams taikomus teisės aktus. Tai yra individuali pagalba. Be to, individualia 

pagalba laikomi ir konkretūs atvejai, kai pagalba teikiama atskiriems ūkio subjektams pagal 

valstybės pagalbos schemas. Individuali pagalba – tai pagalba, teikiama vienam ar keliems 

įvardintiems ūkio subjektams. 

9. DE MINIMIS PAGALBA 

Teisinis pagrindas 

2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 

straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2006 L 379, p. 5) (toliau – Reglamentas Nr. 

1998/2006). 

Žemės ūkio produktų pirmine gamyba užsiimančioms įmonėms taikomas 2007 m. gruodžio 

20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1535/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo 

de minimis pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje (OL 2007 L 337, p. 35) – žr. 

10.2.1. skyrių. 

Žuvininkyste užsiimančioms įmonėms taikomas 2007 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas 

(EB) Nr. 875/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai 

žuvininkystės sektoriuje ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004 (OL 2007 L 

193, p. 6) – žr. 10.2.2. skyrių. 

Visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms taikomas 2012 m. balandžio 

25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 360/2012 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 

107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos 

paslaugas teikiančioms įmonėms (OL 2012 L 114, p. 8) – žr. 14 skyrių. 

SVARBU: 

Pagal Reglamentą Nr. 1998/2006 teikiamai de minimis pagalbai netaikomas Sutarties 108 

straipsnio 3 dalyje nustatytas pranešimo reikalavimas, todėl ji gali būti teikiama be išankstinio 

Europos Komisijos pritarimo. 

Taikymo sritis 

Šio Reglamento nuostatos negali būti taikomos teikiant: 

- pagalbą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose veikiančioms įmonėms, kurioms 

taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000; 

- pagalbą įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų, išvardytų Sutarties I priede, 

pagrindine gamyba; 

- pagalbą įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų, išvardytų Sutarties I priede, 

perdirbimu ir prekyba, šiais atvejais: 

- kai pagalbos dydis nustatomas pagal iš pagrindinių gamintojų įsigytų arba atitinkamų 

įmonių rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį;

12 

- kai pagalba priklauso nuo to, ar bus laikinai arba visa skirta pagrindiniams gamintojams; 

- pagalbą su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, konkrečiai, 

pagalbą, tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei 

veikla, arba kitoms einamosioms išlaidoms, susijusioms su eksporto veikla; 

- pagalbą, kuri priklauso nuo to, ar vartojamos vietinės ar importuotos prekės; 

- pagalbą anglies sektoriuje veikiančioms įmonėms, kaip apibrėžta Tarybos reglamente 

(EB) Nr. 1407/2002; 

- pagalbą krovininio kelių transporto priemonių įsigijimui, kai įmonė užsiima krovinių 

transportavimu keliais samdos pagrindais arba už atlygį; 

- pagalbą sunkumus patiriančioms įmonėms 1 . 

Kriterijai 

Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei per trejus mokestinius metus (taikomi 

įmonės naudojami mokestiniai metai), suma neturi viršyti 200 000 eurų (arba 100 000 eurų 

įmonėms, vykdančioms veiklą kelių transporto sektoriuje). 

Ši riba taikoma nepriklausomai nuo pagalbos formos ar siekiamų tikslų ir nuo to, ar pagalba 

visa ar dalinai finansuojama Bendrijos ištekliais. 

Jeigu bendra pagalbos suma viršija nustatytą ribą, Reglamentas Nr. 1998/2006 negali būti 

taikomas net tai pagalbos daliai, kuri neviršija šios ribos. 

Jei pagalba teikiama kitokia nei subsidijos forma, būtina nustatyti subsidijos ekvivalentą. 

Jeigu pagalba yra išmokama dalimis, jos vertė yra diskontuojama suteikimo metu. 

De minimis reglamento nuostatos gali būti taikomos tik skaidriai pagalbai, t.y. tik tokiai, 

kurios subsidijos ekvivalentą galima tiksliai apskaičiuoti ex ante, neatliekant rizikos 

vertinimo: 

- jei pagalba teikiama paskolos forma, bendrasis subsidijos ekvivalentas turi būti 

skaičiuojamas remiantis pagalbos suteikimo metu vyravusiomis rinkos palūkanų 

normomis 2 ; 

- jei pagalba teikiama kapitalo injekcijos forma, visa valstybės injekcijos suma negali 

viršyti de minimis ribos; 

- jei pagalba teikiama rizikos kapitalo forma, pagal rizikos kapitalo schemą teikiamas 

kapitalas negali viršyti de minimis ribos kiekvienos įmonės atveju; 

- jei pagalba teikiama garantijos forma, garantuojama paskolos dalis negali viršyti 1,5 

milijono eurų (kelių transporto sektoriuje – 750 000 eurų) kiekvienos įmonės atveju, be to, 

garantija turi būti suteikta ne didesnei nei 80% paskolos daliai. Kitu atveju, jei norima 

teikti de minimis pagalbą garantijų forma, garantijų subsidijos ekvivalento skaičiavimo 

metodika turi būti iš anksto suderinta su Europos Komisija. 

Kumuliacija (sumavimas) 

200 000 eurų (kelių transporto sektoriuje – 100 000 eurų) riba taikoma visai de minimis 

pagalbai, suteiktai vienam pagalbos gavėjui per trejus mokestinius metus iš visų skirtingų 

pagalbos teikėjų. 

De minimis pagalbos gavimas neatima galimybės pagalbos gavėjui gauti kitą valstybės 

pagalbą, kuriai pritarta Europos Komisijos, tačiau de minimis pagalba negali būti kaupiama su 

1 

Žr. Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL 

2004 C 244, p. 2) 10 ir 11 punktus. 

2 

Nustatomos pagal Komisijos komunikato dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL 

2008 C 14, p. 6) reikalavimus.

13 

kita valstybės pagalba toms pačioms išlaidoms finansuoti, jeigu dėl to būtų viršytas 

konkrečiame bendrosios išimties reglamente arba Europos Komisijos sprendime nustatytas 

pagalbos intensyvumas. 

Monitoringas (stebėsena) 

2005 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos 

valstybės pagalbos registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ 

Lietuvoje buvo įsteigtas Suteiktos valstybės pagalbos registras, pradėjęs veikti 2005 m. spalio 

1 d. 

Pagalbos registravimo taisyklės patvirtintos 2005 m. rugsėjo 29 d. Konkurencijos tarybos 

nutarimu Nr. 1S-111 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklių patvirtinimo“ 

(Žin., 2005, Nr. 118-4301; 2007, Nr. 77-3118). 

Pagalbos teikėjas, prieš konkrečiam ūkio subjektui suteikdamas de minimis pagalbą, šiame 

registre privalo patikrinti, ar dėl to nebus viršyta leistina de minimis pagalbos riba, taip pat per 

tris darbo dienas įvesti į šį registrą duomenis apie suteiktą de minimis pagalbą.

14 

10. VALSTYBĖS PAGALBOS RŪŠYS 

Išskiriama trijų rūšių valstybės pagalba: 

- horizontali; 

- sektorinė; 

- regioninė. 

10.1. HORIZONTALI VALSTYBĖS PAGALBA 

Horizontali valstybės pagalba – tokia pagalba, kuri skirta tam tikro pobūdžio sunkumams, 

kurie gali kilti bet kokioje ūkio šakoje, pašalinti. Tai horizontalios priemonės, turinčios tam 

tikrą tikslą. Tokio pobūdžio pagalba sudaro svarią dalį visoje valstybės pagalboje. Tam 

tikruose ūkio sektoriuose be bendrų nuostatų galioja ypatingos valstybės pagalbos teikimo 

taisyklės. 

Yra dvi horizontalios valstybės pagalbos pagrindinės teikimo galimybės: 

1. laikantis 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008, skelbiančio 

tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 

straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (OL 2008 L 214, p. 3) (toliau 

– BBIR; žr. 10.1.1. skyrių) nuostatų. Tokiu atveju apie teikiamą valstybės pagalbą per 

20 darbo dienų nuo pagalbos schemos įsigaliojimo arba ad hoc pagalbos suteikimo 

būtina Europos Komisijai pateikti informacijos santrauką pagal šio reglamento III 

priede pateiktą formą, taip pat nedelsiant paskelbti internete pilną tokios pagalbos 

priemonės tekstą; 

2. laikantis atitinkamam tikslui pasiekti skirtų valstybės pagalbos priemones 

reglamentuojančių gairių, sistemų ar komunikatų nuostatų. Tokiu atveju prieš 

pradedant įgyvendinti atitinkamą priemonę apie ją turi būti pranešama Europos 

Komisijai pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nuostatas (užpildžius formas, 

patvirtintas 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 794/2004 arba jį 

keičiančiais reglamentais), ir gaunamas Europos Komisijos pritarimas. 

10.1.1. BENDRASIS BENDROSIOS IŠIMTIES REGLAMENTAS (BBIR) 3 

10.1.1.1. BENDROSIOS NUOSTATOS 

BBIR netaikomas: 

(a) pagalbai su eksportu susijusiai veiklai, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su 

eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu ir veikla, arba kitoms su eksporto veikla 

susijusioms einamosioms išlaidoms; 

(b) pagalbai, kuria remiamas vietinių prekių naudojimas vietoj importuojamų prekių; 

3 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą 

suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) 

(OL 2008 L 214, p. 3).

15 

(c) regioninės pagalbos schemoms, kurios yra skirtos konkretiems gamybos ir paslaugų srities 

ūkio sektoriams. Turizmo veiklai skirtos pagalbos schemos nelaikomos konkretiems 

sektoriams skirtomis schemomis; 

(d) ad hoc pagalbai (individualiai pagalbai), teikiamai didelėms įmonėms, išskyrus nustatytą 

BBIR 13 straipsnio 1 dalyje; 

(e) pagalbos schemoms, kuriose nėra aiškiai neuždraustas individualios pagalbos mokėjimas 

įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal Europos Komisijos 

sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka; 

(f) ad hoc pagalbai įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal Europos 

Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka; 

(g) pagalbai sunkumų patiriančioms įmonėms 4 . 

BBIR taikomas pagalbai visuose ūkio sektoriuose, išskyrus: 

(a) pagalbą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje vykdomai veiklai (kai taikomas Tarybos 

reglamentas (EB) Nr. 104/2000), išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą rizikos kapitalo forma, 

pagalbą moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui, ir pagalbą palankių 

sąlygų neturintiems bei neįgaliems darbuotojams; 

(b) pagalbą pirminei žemės ūkio produktų gamybai, išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą 

rizikos kapitalo forma, pagalbą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, pagalbą 

aplinkos apsaugai ir pagalbą palankių sąlygų neturintiems bei neįgaliems darbuotojams (jei 

tokia pagalba negali būti teikiama vadovaujantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1857/2006); 

(c) pagalbą žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai jais, jeigu pagalbos dydis 

nustatomas pagal tokių produktų (įsigytų iš pirminės produkcijos gamintojų arba atitinkamų 

įmonių pateiktų į rinką) kainą arba kiekį, arba jeigu pagalba priklauso nuo to, ar ji bus iš 

dalies arba visa skirta pirminės produkcijos gamintojams; 

(d) pagalbą anglių sektoriuje vykdomai veiklai, išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą 

moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui, ir pagalbą aplinkos 

apsaugai; 

(e) regioninę pagalbą plieno sektoriuje vykdomai veiklai; 

(f) regioninę pagalbą laivų statybos sektoriuje vykdomai veiklai; 

(g) regioninę pagalbą sintetinių pluoštų sektoriuje vykdomai veiklai. 

Reglamente vartojamas mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžimas pateikiamas šio 

reglamento I priede. 

Išimties taikymo sąlygos 

Pagalbos schemos, individuali pagal schemą teikiama pagalba ar ad hoc pagalba (individuali 

pagalba) turi atitikti visas BBIR I skyriaus ir atitinkamas II skyriaus nuostatas, taip pat turi 

būti pateikiama aiški nuoroda į šį reglamentą, nurodant jo pavadinimą ir paskelbimo Europos 

Sąjungos oficialiajame leidinyje numerį. Individualios pagal schemą teikiamos pagalbos ir ad 

hoc pagalbos priemonėse taip pat turi būti pateikiama aiški nuoroda į atitinkamas reglamento 

nuostatas jas įvardinant. 

Akte, kuriuo skiriama individuali pagalba, išskyrus pagalbą fiskalinių priemonių forma, turi 

būti daroma aiški nuoroda į taikomas BBIR II skyriaus nuostatas, nacionalinį teisės aktą, 

4 Žr. Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL 

2004 C 244, p. 2) 10 ir 11 punktus.

16 

užtikrinantį atitinkamų BBIR nuostatų laikymąsi, ir į interneto adresą, kuriame skelbiamas 

pilnas pagalbos priemonės tekstas. 

BBIR nustatyta išimtis taikoma tik skaidriai pagalbai. Pagalbos skaidrumą apibrėžia BBIR 5 

straipsnio nuostatos. 

Atskiro pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo laikymasis turi būti užtikrinamas 

atsižvelgiant į remiamai veiklai ar projektui skiriamos valstybės paramos bendrą sumą, 

nepriklausomai nuo to, ar tokia parama finansuojama iš vietinių, regioninių, nacionalinių arba 

Bendrijos šaltinių. 

Pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, nesumuojama su jokia kita pagalba, kuriai 

pagal šį reglamentą taikoma išimtis, de minimis pagalba arba su kitu Bendrijos finansavimu, 

susijusiu su tomis pačiomis finansuoti tinkamomis išlaidomis (kurios iš dalies arba visiškai 

sutampa), jei dėl tokio sumavimo būtų viršijamas tokiai pagalbai pagal šį reglamentą 

taikomas didžiausias pagalbos intensyvumas ar pagalbos suma. Specialios sumavimo sąlygos 

taikomos pagalbai neįgaliems darbuotojams pagal BBIR 41 ir 42 straipsnius (BBIR 7 

straipsnio 4 dalis), pagalbai rizikos kapitalo forma pagal BBIR 29 straipsnį (BBIR 7 

straipsnio 5 dalies a punktas) ir pagalbai naujoms naujoves diegiančioms įmonėms pagal 

BBIR 35 straipsnį (BBIR 7 straipsnio 5 dalies b punktas). 

Pagalba turi turėti skatinamąjį poveikį. Laikoma, kad pagalba MVĮ turi skatinamąjį poveikį, 

jei prieš pradėdamas vykdyti projektą ar veiklą gavėjas pateikia paraišką dėl pagalbos. Didelių 

įmonių atveju, be minėtos sąlygos, pagalbos teikėjas prieš suteikdamas atitinkamą 

individualią pagalbą privalo patikrinti, ar gavėjo parengtuose dokumentuose matyti, kad 

gavus pagalbą, iš esmės padidėja projekto/veiklos apimtis ir (arba) mastas, ir (arba) bendra 

projektui/veiklai gavėjo išleista suma, ir (arba) iš esmės paspartėja projekto (veiklos) 

užbaigimas, o jei teikiama BBIR 13 straipsnyje apibrėžta regioninė pagalba – be pagalbos 

investicinis projektas nebūtų buvęs įgyvendintas konkrečioje remiamoje teritorijoje. 

Fiskalinėms priemonėms netaikomas reikalavimas įrodyti skatinamąjį poveikį, jei tenkinamos 

BBIR 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos. Specialios skatinamojo poveikio pripažinimo 

sąlygos (BBIR 8 straipsnio 5 dalis) taikomos pagalbai papildomoms neįgalių darbuotojų 

įdarbinimo išlaidoms padengti pagal BBIR 42 straipsnį, pagalbai darbo užmokesčio 

subsidijomis palankių sąlygų neturintiems darbuotojams įdarbinti pagal BBIR 40 straipsnį, 

pagalbai darbo užmokesčio subsidijomis neįgaliems darbuotojams pagal BBIR 41 straipsnį, 

pagalbai aplinkos apsaugai mokesčių lengvatų forma pagal BBIR 25 straipsnį ir pagalbai 

rizikos kapitalo forma pagal BBIR 29 straipsnį. 

10.1.1.2. REGIONINĖ PAGALBA (PAGAL BBIR) 

SVARBU: 

Regioninė pagalba, nepažeidžiant Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nuostatų, gali būti teikiama 

ir vadovaujantis 2007-2013 m. Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėmis (OL 2006 

C 54, p. 13) – žr. 10.3. skyrių. 

10.1.1.2.1. Regioninė investicinė pagalba ir pagalba užimtumui 

Išimtis dėl taikymo srities 

Šiai taikoma BBIR 1 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis, t.y. tokią pagalbą galima teikti ne 

tik schemų pagrindu ar kaip ad hoc pagalbą (individualią pagalbą) MVĮ, bet ir kaip ad hoc 

pagalbą didelėms įmonėms, jeigu tokia pagalba tik papildo skaidrios pagalbos regioninėms 

investicijoms ir pagalbos užimtumui schemų pagrindu teikiamą pagalbą, ad hoc dalis neviršija 

50 % visos investicijoms teikiamos pagalbos, ir ad hoc pagalba atitinka visas šio reglamento 

sąlygas.

17 

Regionai 

Pagal 2007-2013 m. regioninės pagalbos žemėlapį visa Lietuvos Respublikos teritorija 

priskiriama regionui, kuris yra remiamas pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą ir 

kurio BVP vienam gyventojui yra mažesnis už 45% ES-25 vidurkio. 

Didžiausias pagalbos intensyvumas (bendrasis subsidijos ekvivalentas) 5 

Mažos įmonės Vidutinės įmonės Didelės įmonės 

70% 60% 50% 

SVARBU. Didesnis pagalbos intensyvumas mažoms ir vidutinėms įmonėms negali būti 

taikomas, jei pagalba teikiama dideliems investiciniams projektams arba transporto sektoriui. 

Specialios sąlygos gali būti taikomos didžiausiam investicijų į žemės ūkio produktų 

perdirbimą ir prekybą pagalbos intensyvumui (žr. BBIR 13 straipsnio 9 dalį). 

Pagalbos intensyvumo apskaičiavimo būdai ir reikalavimai tinkamoms finansuoti 

išlaidoms: 

(a) investicijų materialinių arba nematerialinių tinkamų finansuoti išlaidų procentinė 

išraiška. Tokiu atveju gavėjo finansinis įnašas iš nuosavų išteklių arba iš išorės gautų 

lėšų, kurioms nesuteikiama jokia valstybės parama, turi sudaryti mažiausiai 25 % 

tinkamų finansuoti išlaidų. Įsigyjamas turtas turi būti naujas (ši sąlyga netaikoma 

įmonės perėmimo ir MVĮ atveju). Kiti reikalavimai investicijų pripažinimui 

tinkamomis finansuoti išlaidomis apibrėžti BBIR 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 13 

straipsnio 7 dalyje. 

(b) investicinio projekto dėka tiesiogiai sukurtoje darbo vietoje įdarbinto asmens dvejų 

metų darbo užmokesčiui skirtų išlaidų procentinė išraiška. Darbo vietos turi būti 

tiesiogiai sukuriamos pasinaudojus investiciniu projektu ir privalo atitikti BBIR 12 

straipsnio 3 dalies reikalavimus; 

(c) jei pagalba neviršija palankiausios sumos, gautos remiantis bet kuriuo skaičiavimo 

būdu, pagalbos intensyvumas gali būti apskaičiuojamas derinant šiuos du būdus. 

Reikalavimai investicijoms 

Investicijos turi būti išlaikomos pagalbą gaunančiame regione ne mažiau kaip penkerius 

metus (MVĮ atveju – trejus metus) nuo tada, kai buvo užbaigtos visos investicijos. Tai 

neužkerta kelio atnaujinti dėl sparčios technologijų raidos pasenusių gamybos priemonių ar 

įrangos, jei tik atitinkamame regione ekonominė veikla išlaikoma minimalų laikotarpį. 

Skatinamojo poveikio įrodymas 

Regioninei investicinei pagalbai taikoma speciali sąlyga dėl skatinamojo poveikio įrodymo 

(BBIR 8 straipsnio 3 dalies e punktas). 

Reikalavimai dideliems investiciniams projektams 

Kai pagal galiojančią pagalbos dideliems investiciniams projektams (tinkamos finansuoti 

išlaidos yra bent 50 milijonų EUR) schemą teikiama individuali regioninė pagalba, apie kurią 

5 Atsižvelgiant į tai, kad visa Lietuvos Respublikos teritorija laikoma Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkto 

regionu.

18 

nereikia atskirai pranešti, per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai kompetentinga institucija 

suteikia pagalbą, Europos Komisijai turi būti pateikiama BBIR II priede nustatyta 

sutrumpintos informacijos forma. 

Tuo atveju, jei bendra pagalbos suma iš visų šaltinių viršija 37 500 000 EUR, apie dideliems 

investiciniams projektams suteiktą regioninę pagalbą, turi būti atskirai pranešama Europos 

Komisijai pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Reikalavimai pagalbos gavėjui 

Pagalbą gali gauti tik naujos mažos įmonės. 

19 

10.1.1.2.2. Pagalba naujoms mažoms įmonėms 

Didžiausia pagalbos suma, kuriai taikoma išimtis 

2 milijonai EUR 6 . Metinė didžiausia suma įmonei negali viršyti 33% šios sumos. 

Didžiausias pagalbos intensyvumas 7 

40% tinkamų finansuoti išlaidų, patirtų per pirmuosius trejus metus nuo įmonės įsteigimo, ir 

30% per kitus dvejus metus. 

Tinkamos finansuoti išlaidos 

Tinkamos finansuoti yra išlaidos, apibrėžtos BBIR 14 straipsnio 5 dalyje. 

10.1.1.3. INVESTICINĖ PAGALBA IR PAGALBA UŽIMTUMUI MVĮ 

Didžiausias pagalbos intensyvumas (bendrasis subsidijos ekvivalentas) 

Mažos įmonės Vidutinės įmonės 

20% 10% 

SVARBU. Specialios sąlygos gali būti taikomos didžiausiam investicijų į žemės ūkio 

produktų perdirbimą ir prekybą pagalbos intensyvumui (žr. BBIR 15 straipsnio 4 dalį). 

Tinkamos finansuoti išlaidos: 

(a) investicijų į materialųjį ir nematerialųjį turtą išlaidos. Reikalavimai investicijų 

pripažinimui tinkamomis finansuoti išlaidomis apibrėžti BBIR 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse 

arba 

(b) dvejų metų išlaidos asmens, įdarbinto įgyvendinus investicinį projektą tiesiogiai sukurtoje 

darbo vietoje, darbo užmokesčiui. Sukurta darbo vieta privalo atitikti BBIR 12 straipsnio 3 

dalies reikalavimus. 


7,5 milijono EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui. 

10.1.1.4. PAGALBA MOTERŲ ĮSTEIGTOMS NAUJOMS MAŽOMS ĮMONĖMS 


Pagalbą gali gauti tik moterų įsteigtos ir vadovaujamos naujos mažos įmonės. Įmonėms, 

kurias kontroliuoja per ankstesnius 12 mėnesių užsidariusių įmonių akcininkai ir kurios vykdo 

veiklą toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose, pagalba negali būti skiriama. 

6 

Atsižvelgiant į tai, kad visa Lietuvos Respublikos teritorija laikoma Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkto 

regionu. 

7 

Atsižvelgiant į tai, kad visa Lietuvos Respublikos teritorija laikoma Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkto 

regionu, kurio BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 60% ES-25 vidurkio.


1 milijonas EUR. Metinė didžiausia suma įmonei negali viršyti 33% šios sumos. 

20 

Didžiausias pagalbos intensyvumas 

15% tinkamų finansuoti išlaidų, patirtų per pirmuosius penkerius metus nuo įmonės įsteigimo. 



10.1.1.5. PAGALBA APLINKOS APSAUGAI (PAGAL BBIR) 

SVARBU: 

Pagalba aplinkos apsaugai, nepažeidžiant Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nuostatų, gali būti 

teikiama ir vadovaujantis Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairėmis (OL 2008 

C 82, p. 1) – žr. 10.1.3. skyrių. 

Bendrijos standarto apibrėžimas pateikiamas BBIR 17 straipsnio 3 dalyje. 

10.1.1.5.1. Investicinė pagalba, leidžianti įmonėms taikyti griežtesnius aplinkos apsaugos 

standartus nei Bendrijos nustatytieji arba gerinti aplinkos apsaugą, jeigu Bendrijos standartų 

nėra 



55% 45% 35% 

Pagalbos teikimo apribojimai 

Pagalba negali būti teikiama, jeigu atlikus patobulinimus įmonė pasiektų jau priimtuose, 

tačiau dar neįsigaliojusiuose Bendrijos standartuose nustatytą aplinkosaugos lygmenį. 

Pagalba negali būti teikiama investicijoms, susijusioms su kitų įmonių atliekų tvarkymu. 

Reikalavimai tinkamų finansuoti išlaidų nustatymui 

Reikalavimai apibrėžti BBIR 18 straipsnio 5-8 dalyse, taip pat 12 straipsnyje. 



10.1.1.5.2.Pagalba naujoms transporto priemonėms, kurios atitinka griežtesnius standartus 

nei Bendrijos nustatytieji arba kuriomis gerinama aplinkos apsauga, jeigu Bendrijos 

standartų nėra, įsigyti 



55% 45% 35% 

Pagalbos teikimo apribojimai

21 

Pagalba naujoms kelių, geležinkelių, vidaus vandenų ir jūrų transporto priemonėms, 

atitinkančioms priimtus Bendrijos standartus, gali būti teikiama, jeigu toks įsigijimas vyksta 

dar neįsigaliojus šiems standartams, o jiems įsigaliojus jie nebus atgaline data taikomi jau 

įgytoms transporto priemonėms. 

Pagalba naudojamoms transporto priemonėms modernizuoti siekiant aplinkos apsaugos tikslų 

gali būti teikiama, jeigu šios transporto priemonės pagerinamos taip, kad atitiktų aplinkos 

apsaugos standartus, kurie nebuvo įsigalioję, kai šios transporto priemonės buvo pradėtos 

naudoti, arba jeigu transporto priemonėms netaikomi jokie aplinkos apsaugos standartai. 


Reikalavimai apibrėžti BBIR 19 straipsnio 6 dalyje, taip pat 12 straipsnyje. 



10.1.1.5.3. Pagalba MVĮ iš anksto prisitaikyti prie būsimų Bendrijos standartų 

Mažos įmonės Vidutinės įmonės 

15%, 

jei investicijos baigiamos likus >3 metams iki 

privalomos standartų perkėlimo ar 

įsigaliojimo datos 

10%, 

jei investicijos baigiamos likus 1-3 metams 

iki privalomos standartų perkėlimo ar 


10%, 

investicijos baigiamos likus >3 metams iki 

privalomos standartų perkėlimo ar 


- 





10.1.1.5.4. Pagalba investicijoms į energijos taupymo priemones 


Kai laikomasi BBIR 21 straipsnio 3 dalies reikalavimų tinkamų finansuoti išlaidų nustatymui: 


80% 70% 60% 

Kai laikomasi BBIR 21 straipsnio 5 dalies reikalavimų tinkamų finansuoti išlaidų nustatymui: 


40% 30% 20% 

Investicinei pagalbai taip pat taikomos BBIR 12 straipsnio nuostatos. 


7,5 milijono EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui.

22 

10.1.1.5.5. Pagalba investicijoms į labai veiksmingą bendrą šilumos ir energijos gamybą 

(kogeneraciją) 



65% 55% 45% 

Reikalavimai investicijoms 

Naujas bendros šilumos ir energijos gamybos vienetas turi leisti sutaupyti pirminės energijos 

lyginant su atskira produkcija, apibrėžta Direktyvoje 2004/8/EB ir Komisijos sprendime 

2007/74/EB. Esamo bendros šilumos ir energijos gamybos vieneto patobulinimas arba esamo 

energijos gamybos vieneto pertvarkymas į bendros šilumos ir energijos gamybos vienetą turi 

užtikrinti, kad, lyginant su pradine padėtimi, bus sutaupoma pirminės energijos. 





10.1.1.5.6. Investicinė pagalba energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybai 

skatinti 



65% 55% 45% 

Pagalbos teikimo apribojimai 

Pagalba biokuro gamybai gali būti teikiama tik jeigu remiamos investicijos naudojamos 

tvaraus biokuro gamybai. 





10.1.1.5.7. Pagalba aplinkos apsaugos tyrimams atlikti 



70% 60% 50% 

Reikalavimai tyrimams 

Tyrimai turi būti tiesiogiai susiję su investicijomis siekiant laikytis standartų 18 straipsnyje 

nustatytomis sąlygomis, sutaupyti energijos 21 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, gaminti 

atsinaujinančią energiją 23 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.


Tinkamos finansuoti yra tyrimo išlaidos. 

23 

10.1.1.5.8. Pagalba aplinkos apsaugos mokesčių lengvatų forma 

Teikiant šios rūšies pagalbą turi būti laikomasi 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 

2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių 

struktūrą (OL 2003 L 283, p. 51), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 

2004/75/EB (OL 2004 L 157, p. 100), nuostatų. 

Pagalbos gavėjo, kuriam taikoma lengvata, mokamas mokestis negali būti mažesnis už 

Bendrijos mažiausią mokesčių lygį pagal Direktyvą. 

Mokesčių lengvatos gali būti teikiamos ne ilgiau kaip dešimt metų. 


Preziumuojama, kad šios rūšies pagalba atitinka BBIR 8 straipsnio 2-4 dalyse nustatytus 

reikalavimus dėl skatinamojo poveikio įrodymo (BBIR 8 straipsnio 5 dalies trečioji 

pastraipa). 

10.1.1.6. MVĮ TEIKIAMA PAGALBA KONSULTAVIMUI IR DALYVAVIMUI MUGĖSE 


50% tinkamų finansuoti išlaidų. 


Konsultavimui: išlaidos konsultavimo paslaugoms, kurias teikia išorės konsultantai. 

Paslaugos negali būti nuolatinės ar periodinės, arba būti susijusios su įprastomis įmonės 

veiklos išlaidomis (einamosios konsultavimosi mokesčių klausimais paslaugos, įprastos 

teisinės paslaugos ar reklama). 

Dalyvavimui mugėse: nuomos, stendo sukūrimo ir eksploatavimo išlaidos pirmąkart įmonei 

dalyvaujant konkrečioje mugėje ar parodoje. 


2 milijonai EUR vienos įmonės vienam projektui. 

10.1.1.7. PAGALBA MVĮ RIZIKOS KAPITALO FORMA (PAGAL BBIR) 

SVARBU: 

Pagalba MVĮ rizikos kapitalo forma, nepažeidžiant Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nuostatų, 

gali būti teikiama ir vadovaujantis Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo 

investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti (OL 2007 C 194, p. 2). 

Pagalbos forma 

Dalyvavimas pelno siekiančiuose komerciniu pagrindu valdomuose investiciniuose fonduose, 

laikantis BBIR 29 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatų. 

Didžiausias finansavimo dydis 

Investicinio fondo skiriamo finansavimo dalis negali viršyti 1,5 milijono EUR vienai tikslinei 

įmonei per dvylikos mėnesių laikotarpį.

24 

Finansavimo reikalavimai 8 

Finansavimas turi būti teikiamas tik pradinio kapitalo, veiklos pradžios kapitalo ir (arba) 

plėtros kapitalo finansavimu. Ne mažesnę kaip 70% investuojamo į tikslines įmones biudžeto 

dalį turi sudaryti akcinis kapitalas arba iš dalies akcinis kapitalas. Mažiausiai 30% investicinio 

fondo skiriamo finansavimo turi sudaryti finansavimas iš privataus akcinio kapitalo. 

Pagalbos sumavimui taikomi specialūs reikalavimai: 

(1) jei tikslinė įmonė gavo šios rūšies pagalbą ir per pirmuosius 3 metus po pirmos 

rizikos kapitalo investicijos kreipiasi dėl kitos pagalbos, kuriai taikomas BBIR, atitinkamos 

pagalbos ribos arba didžiausios tinkamos finansuoti sumos bus sumažintos 20 % 9 . Toks 

sumažinimas negali viršyti bendros gauto rizikos kapitalo sumos. Be to, toks sumažinimas 

netaikomas pagalbai moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei inovacijoms, kuriai 

taikoma išimtis pagal BBIR 31–37 straipsnius. 

(2) šios rūšies pagalbai netaikomas draudimas sumuoti su pagalba naujoms naujoves 

diegiančioms įmonėms per pirmuosius 3 metus po pastarosios suteikimo. 


Preziumuojama, kad šios rūšies pagalba atitinka BBIR 8 straipsnio 2 dalyje nustatytą 

reikalavimą dėl skatinamojo poveikio įrodymo (BBIR 8 straipsnio 5 dalies ketvirtoji 

pastraipa). 

10.1.1.8. PAGALBA MOKSLINIAMS TYRIMAMS IR TECHNOLOGIJŲ PLĖTRAI BEI 

NAUJOVIŲ DIEGIMUI (PAGAL BBIR) 

SVARBU: 

Pagalba moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui, nepažeidžiant 

Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nuostatų, gali būti teikiama ir vadovaujantis Bendrijos 

valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistema 

(OL 2006 C 323, p. 1) – žr. 10.1.2. skyrių. 

10.1.1.8.1. Pagalba mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams 

Didžiausias pagalbos intensyvumas (bendrasis subsidijos ekvivalentas) kiekvienam 

pagalbos gavėjui 

Mažos įmonės 

Vidutinės 

įmonės 

Didelės įmonės 

Priemoka 10 

Fundamentiniai 

tyrimai 

100% 

100% 

100% 

Pramoniniai 

tyrimai 

70% 

60% 

50% 

+15%, bet tik iki 

80% intensyvumo 

8 Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2007-2013 m. regioninės pagalbos žemėlapį visa Lietuvos Respublikos teritorija 

priskiriama regionui, kuris yra remiamas pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą. 

9 Žr. ankstesnę išnašą. 

10 Gali būti taikoma, jeigu įvykdomos BBIR 31 straipsnio 4 dalies b punkto i, ii arba iii papunkčio sąlygos.

Bandomoji 

taikomoji veikla 

45% 

25 

35% 

25% 



Specialios žemės ūkio sektoriui taikomos sąlygos 

Sąlygos apibrėžtos BBIR 34 straipsnyje. 

+15% 

Reikalavimas dėl atskiro informavimo 

Kai pagal galiojančią schemą teikiama individuali pagalba mokslinių tyrimų ir technologijų 

plėtros projektams viršija 3 milijonus EUR, per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai 

kompetentinga institucija suteikia pagalbą, Europos Komisijai turi būti pateikiama BBIR II 

priede nustatyta sutrumpintos informacijos forma. 

Didžiausia pagalbos suma, kuriai taikoma išimtis 11 : 

- 20 milijonų EUR vienos įmonės vienam projektui, kai projektą sudaro daugiausia 

fundamentiniai tyrimai; 

- 10 milijonų EUR vienos įmonės vienam projektui, kai projektą sudaro daugiausia 

pramoniniai tyrimai; 

- 7,5 milijonų EUR vienos įmonės vienam projektui visais kitais atvejais. 

10.1.1.8.2. Pagalba techninių galimybių studijoms 


Mažos ir vidutinės įmonės Didelės įmonės 

Studijos, rengiantis pramoniniams 

tyrimams 

75% 

65% 

Studijos, rengiantis bandomajai 

taikomajai veiklai 


Tinkamos finansuoti yra išlaidos studijoms. 

Didžiausia pagalbos suma, kuriai taikoma išimtis 12 : 

- 20 milijonų EUR vienos įmonės vienai galimybių studijai, kai projektą sudaro 

daugiausia fundamentiniai tyrimai; 

- 10 milijonų EUR vienos įmonės vienai galimybių studijai, kai projektą sudaro 

daugiausia pramoniniai tyrimai; 

- 7,5 milijonų EUR vienos įmonės vienam projektui visais kitais atvejais. 

11 EUREKA projektų atveju taikomos dvigubai didesnės sumos. 

12 EUREKA projektų atveju taikomos dvigubai didesnės sumos. 

50% 

40%

26 

10.1.1.8.3. Pagalba su MVĮ pramoninės nuosavybės teisėmis susijusioms išlaidoms padengti 


Negali viršyti intensyvumo, nurodyto 10.1.1.7.1. skyriuje, ir priklauso nuo tyrimų, kuriuos 

vykdant buvo įgytos atitinkamos pramoninės nuosavybės teisės. 


Tinkamos finansuoti yra išlaidos, susijusios su patentų ir kitų pramoninės nuosavybės teisių 

gavimu ir patvirtinimu, apibrėžtos BBIR 33 straipsnio 3 dalyje. 


5 milijonai EUR vienos įmonės vienam projektui. 

10.1.1.8.4. Pagalba naujoves diegiančioms naujoms įmonėms 


Pagalbą gali gauti tik mažos įmonės, iki pagalbos suteikimo veikusios trumpiau kaip 6 metus. 

Pagalbos gavėjo išlaidos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai turi sudaryti bent 15 % 

jo bendrų veiklos išlaidų bent vienais iš trejų metų iki pagalbos suteikimo (naujos, finansinės 

istorijos neturinčios įmonės atveju remiamasi dabartinio mokestinio laikotarpio auditu, 

patvirtintu išorės auditoriaus). 

Šios rūšies pagalba gali būti teikiama tik vieną kartą per tą laikotarpį, kurį įmonė laikoma 

naujoves diegiančioms naujoms įmonėms. 

Didžiausias pagalbos dydis 

Pagalba negali viršyti 1,5 milijono EUR 13 . 

Specialus apribojimas dėl pagalbos sumavimo 

Šios rūšies pagalba per pirmuosius trejus metus nuo pagalbos skyrimo negali būti sumuojama 

su jokia kita pagalba, kuriai taikoma išimtis pagal šį reglamentą, išskyrus sumavimą su 

pagalba, kuriai taikoma išimtis pagal 29 straipsnį, ir su pagalba, kuriai taikoma išimtis pagal 

31–37 straipsnius. 

10.1.1.8.5. Pagalba naujovių diegimo konsultacinėms ir paramos paslaugoms 


Pagalbą gali gauti tik mažos įmonės. 

Pagalbos gavėjas privalo panaudoti pagalbą paslaugoms pirkti už rinkos kainą (jeigu 

paslaugas teikia ne pelno įmonė – už kainą, atitinkančią visas jos sąnaudas ir pagrįstą maržą). 

Reikalavimai paslaugos teikėjui 

13 Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2007-2013 m. regioninės pagalbos žemėlapį visa Lietuvos Respublikos teritorija 

priskiriama regionui, kuris yra remiamas pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą.

27 

Paslaugos teikėjas privalo turėti nacionalinį arba Europos sertifikatą, priešingu atveju 

pagalbos intensyvumas negali viršyti 75 % tinkamų finansuoti išlaidų. 

Didžiausias pagalbos dydis 

Pagalba negali viršyti 200 000 EUR vienam gavėjui per bet kurį trejų metų laikotarpį. 


Tinkamos finansuoti yra išlaidos, apibrėžtos BBIR 36 straipsnio 6 dalyje.

28 

10.1.1.8.6. Pagalba įdarbinant kviestinius aukštos kvalifikacijos darbuotojus 

Reikalavimai kviestiniams darbuotojams 

Darbuotojai turi būti deleguoti į MVĮ iš mokslinių tyrimų organizacijos arba didelės įmonės, 

įdarbinami ne vietoj kitų darbuotojų, o naujai sukurtoje darbo vietoje, turėti ne mažiau kaip 

dvejų metų darbo juos deleguojančioje organizacijoje arba įmonėje patirtį, ir įmonėje, į kurią 

yra deleguoti, vykdyti mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir naujovių diegimo veiklą. 


Pagalbos intensyvumas negali viršyti 50% tinkamų finansuoti išlaidų per ne ilgesnį kaip 3 

metų laikotarpį, skaičiuojant vienai įmonei ir vienam kviestiniam darbuotojui. 


Tinkamos finansuoti yra išlaidos, susijusios su aukštos kvalifikacijos darbuotojų 

komandiravimu ir įdarbinimu, įskaitant naudojimosi įdarbinimo tarnybos paslaugomis išlaidas 

bei deleguotųjų darbuotojų mobilumo išmoką. Negali būti finansuojamos konsultavimo 

išlaidos, apibrėžtos BBIR 26 straipsnyje. 

10.1.1.9. PAGALBA MOKYMUI 

Didžiausias pagalbos intensyvumas (bendrasis subsidijos ekvivalentas) 14 


Bendrasis mokymas 80% 70% 60% 

Specialusis mokymas 45% 35% 25% 

Jei mokomi neįgalūs ar palankių sąlygų neturintys darbuotojai: 


Bendrasis mokymas 80% 80% 70% 

Specialusis mokymas 55% 45% 35% 

Jei pagalbos projektas apima ir specialiojo, ir bendrojo mokymo elementus, kurie negali būti 

atskirti nustatant pagalbos intensyvumą, ir tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti, ar pagalbos 

projektas yra skirtas specialiajam ar bendrajam mokymui, taikomas specialiajam mokymui 

nustatytas intensyvumas. 




2 milijonai EUR vienam mokymo projektui. 

14 Mokymui jūrų transporto sektoriuje taikomos specialios sąlygos dėl didžiausio pagalbos intensyvumo (BBIR 

39 straipsnio 2 dalies paskutinioji pastraipa.

29 

10.1.1.10. PAGALBA PALANKIŲ SĄLYGŲ NETURINTIEMS IR NEĮGALIEMS 

DARBUOTOJAMS 

10.1.1.10.1. Pagalba darbo užmokesčio subsidijomis palankių sąlygų neturintiems 

darbuotojams įdarbinti 




Tinkamos finansuoti yra išlaidos darbo užmokesčiui ne ilgesnį kaip 12 mėnesių po įdarbinimo 

laikotarpį (arba 24 mėnesių, jeigu įdarbinamas labai nepalankias sąlygas turintis darbuotojas). 

Papildomi pagalbos teikimo reikalavimai nustatyti BBIR 40 straipsnio 4 ir 5 dalyse. 


5 milijonai EUR vienai įmonei per metus. 


Preziumuojama, kad šios rūšies pagalba atitinka BBIR 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus 

reikalavimus dėl skatinamojo poveikio įrodymo, jei gavus pagalbą padidėja grynasis įdarbintų 

palankių sąlygų neturinčių darbuotojų skaičius (BBIR 8 straipsnio 5 dalies antroji pastraipa). 

10.1.1.10.2. Pagalba darbo užmokesčio subsidijomis neįgaliems darbuotojams įdarbinti 




Tinkamos finansuoti yra išlaidos darbo užmokesčiui bet kokį laikotarpį, kurį neįgalus 

darbuotojas dirba. 

Papildomi pagalbos teikimo reikalavimai nustatyti BBIR 41 straipsnio 4 ir 5 dalyse. 


10 milijonų EUR vienai įmonei per metus. 



reikalavimus dėl skatinamojo poveikio įrodymo, jei gavus pagalbą padidėja grynasis įdarbintų 

neįgalių darbuotojų skaičius (BBIR 8 straipsnio 5 dalies antroji pastraipa). 

Speciali nuostata dėl pagalbos sumavimo 

Sumuojant šios rūšies pagalbą su kita pagalba, kuriai pagal taikoma išimtis pagal BBIR ir kuri 

yra susijusi su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, gali būti viršijama didžiausia 

pagal šį reglamentą taikoma riba, su sąlyga, kad dėl tokio sumavimo pagalbos intensyvumas 

neviršys 100% atitinkamų išlaidų per laikotarpį, kurį neįgalūs darbuotojai yra įdarbinti.

30 

10.1.1.10.3. Pagalba papildomoms neįgaliųjų darbuotojų įdarbinimo išlaidoms padengti 






10 milijonų EUR vienai įmonei per metus. 



reikalavimus dėl skatinamojo poveikio įrodymo, jei tenkinamos BBIR 42 straipsnio 3 dalyje 

nustatytos sąlygos (BBIR 8 straipsnio 5 dalies pirmoji pastraipa). 

Speciali nuostata dėl pagalbos sumavimo 

Sumuojant šios rūšies pagalbą su kita pagalba, kuriai pagal taikoma išimtis pagal BBIR ir kuri 

yra susijusi su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, gali būti viršijama didžiausia 

pagal šį reglamentą taikoma riba, su sąlyga, kad dėl tokio sumavimo pagalbos intensyvumas 

neviršys 100% atitinkamų išlaidų per laikotarpį, kurį neįgalūs darbuotojai yra įdarbinti.

31 

10.1.2. PAGALBA MOKSLINIAMS TYRIMAMS, TAIKOMAJAI VEIKLAI IR 

NAUJOVIŲ DIEGIMUI 


Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui 

sistema (OL 2006 C 323, p. 1) (toliau – Gairės). Taip pat žr. 10.1.1. skyrių. 

SVARBU: 

Teikti valstybės pagalbą vadovaujantis Gairių nuostatomis galima tik pateikus pranešimą 

Europos Komisijai pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir gavus Europos 

Komisijos pritarimą. 


Gairės taikomos mokslinių tyrimų, taikomosios veiklos ir naujovių diegimo (toliau – TTN) 

finansavimo priemonėms 15 . Netaikoma paramai finansinių sunkumų turinčių įmonių 

vykdomiems TTN projektams. 

Paramos TTN santykis su valstybės pagalbos sąvoka 

Paramos skyrimas mokslinių tyrimų organizacijoms: 

1. valstybės parama ne ūkinei veiklai vykdyti nėra laikoma valstybės pagalba pagal 

Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje išdėstytus kriterijus. Europos Komisijos nuomone, 

mokslinių tyrimų organizacijų pagrindinė veikla (ypač švietimas, nepriklausomų 

mokslinių tyrimų vykdymas ir jų rezultatų sklaida), taip pat technologijų perdavimo 

veikla (jei ji yra vidinio pobūdžio 16 ir visos už ją gautos pajamos reinvestuojamos į 

pagrindinę organizacijos veiklą) nepriskirtina ūkinei veiklai. Jei tokia organizacija 

vykdo tiek ūkinę, tiek neūkinio pobūdžio veiklą, neūkinės veiklos finansavimas 

viešosiomis lėšomis nelaikomas valstybės pagalba, jeigu šios dvi veiklos sritys gali 

būti aiškiai atskirtos ir joms skiriamą finansavimą galima aiškiai atskirti; 

2. jeigu mokslinių tyrimų organizacija ar bet koks kitas pelno nesiekiantis naujovių 

diegimo tarpininkas (pvz., technologijų centrai, inkubatoriai, prekybos rūmai) vykdo 

ūkinę veiklą (pvz., nuomoja infrastruktūrą, teikia paslaugas verslo įmonėms, vykdo 

mokslinius tyrimus pagal sutartį), tokios veiklos finansavimas valstybės lėšomis 

paprastai bus pripažįstamas valstybės pagalba. Tačiau jeigu galima įrodyti, kad visas 

valstybės finansavimas yra perduodamas galutiniam gavėjui (nuomininkui, 

užsakovui), tuomet tarpininkas nėra laikomas valstybės pagalbos gavėju. Galutiniams 

gavėjams taikomos įprastinės valstybės pagalbos taisyklės. 

Netiesioginė valstybės pagalba įmonėms per valstybės finansuojamas mokslinių tyrimų 

organizacijas: 

15 Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1107/70 numato specialias taisykles teikiant valstybės pagalbą moksliniams 

tyrimams ir taikomajai veiklai geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transporto sektoriuose. 

16 Kai žinių valdymą vykdo tokios organizacijos padalinys arba pavaldi įmonė, arba pati organizacija kartu su 

kitomis organizacijomis.

32 

1. kai mokslinių tyrimų organizacija vykdo tyrimus įmonės užsakymu, paprastai nebus 

laikoma, jog įmonė gavo valstybės pagalbą, jeigu mokslinių tyrimų organizacija 

paslaugas teiks už rinkos kainą arba, jei rinkos kaina neegzistuoja – už kainą, kurią 

sudaro visos sąnaudos ir pagrįsta pelno marža; 

2. kai mokslinių tyrimų organizacijos bendradarbiauja su įmonėmis, netiesioginė 

valstybės pagalba dėl palankių bendradarbiavimo sąlygų įmonei nėra teikiama, jeigu 

tenkinama viena iš šių sąlygų: 

(1) įmonė padengia visas projekto sąnaudas, 

(2) rezultatai, kuriems netaikomos intelektinės nuosavybės teisės, gali būti plačiai 

skleidžiami, o visos intelektinės nuosavybės teisės į TTN rezultatus, susijusius su 

valstybės mokslinių tyrimų organizacijos veikla, yra suteikiamos šiai organizacijai, 

(3) mokslinių tyrimų organizacija gauna projekte dalyvaujančios įmonės 

kompensaciją, lygią intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su organizacijos veikla 

įgyvendinant projektą ir perduodamų įmonei, rinkos kainai. 

Tam tikroms valstybės pagalbos priemonėms taikomos specialios sąlygos: 

1. Pagalba mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektams (žr. toliau). 

2. Pagalba techninių galimybių studijoms. Rengiantis pramoniniams tyrimams, pagalbos 

šioms studijoms intensyvumas negali viršyti 65% (MVĮ atveju – 75%), rengiantis bandomajai 

taikomajai veiklai – 40% (MVĮ atveju – 50%). 

3. Pagalba, skirta padengti MVĮ sąnaudas pramoninės nuosavybės teisėms. Reikalavimus 

atitinka sąnaudos, patirtos iki teisės suteikimo pirmojoje teismų jurisdikcijoje, vertimo ir kitos 

sąnaudos kitose teismų jurisdikcijose, bei sąnaudos, patirtos ginant teisės galiojimą oficialaus 

paraiškos nagrinėjimo ir galimų nepritarimo procedūrų metu. 

4. Pagalba naujoms naujoves diegiančioms įmonėms. Pagalbos suteikimo metu nuo įmonės 

įsisteigimo privalo būti praėję ne daugiau kaip 6 metai, tai turi būti naujoves diegianti maža 

įmonė 17 , o pagalba negali viršyti 1,5 milijono eurų (Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto 

regione). Tokios rūšies pagalba gali būti suteikiama tik vieną kartą, be to, po jos suteikimo 

kitokią pagalbą, nei pagalba TTN (pagal šias Gaires arba Reglamentą Nr. 364/2004) ar rizikos 

kapitalui, įmonė gali gauti ne anksčiau kaip po 3 metų. 

5. Pagalba procesų ir organizavimo naujovių diegimui teikiant paslaugas. Maksimalus 

intensyvumas yra 15 % (vidutinėms įmonėms – 25 %, mažoms įmonėms – 35 %). Didžiosios 

įmonės tokią pagalbą gali gauti tik tuo atveju, jeigu bendradarbiauja su MVĮ remiamos 

veiklos srityje, ir MVĮ prisiima ne mažiau kaip 30% visų reikalavimus atitinkančių sąnaudų. 

Įprastiniams arba periodiniams gaminių, gamybos linijų, gamybos procesų, esamų paslaugų ir 

kitų operacijų pakeitimams, net jei jie yra susiję su patobulinimais, valstybės pagalba negali 

būti skiriama. Tinkamos dengti išlaidos yra tokios pačios, kaip mokslinių tyrimų ir 

taikomosios veiklos projektų atveju, išskyrus organizavimo naujovių diegimą – čia pagalba 

gali būti teikiama tik išlaidoms informacijos ir komunikacijų technologijų prietaisams ir 

įrangai). 18 

6. Pagalba konsultacinėms ir naujovių diegimo paramos paslaugoms. Pagalba gali būti 

skiriama tik MVĮ, neviršijant 200 000 eurų sumos vienam pagalbos gavėjui per 3 metų 

mokestinį laikotarpį. Paslaugos teikėjas privalo turėti nacionalinį arba Europos sertifikatą 

(priešingu atveju pagalbos intensyvumas negali viršyti 75% reikalavimus atitinkančių 

17 Naujoves diegiančios įmonės kriterijai apibrėžti Gairių 5.4 skyriuje. 

18 Kitos šios rūšies pagalbai taikomos sąlygos išdėstytos Gairių 5.5 skyriuje.

33 

sąnaudų), o paslaugos turi būti perkamos už rinkos kainą (jeigu paslaugas teikia ne pelno 

įmonė – už kainą, atitinkančią visas jos sąnaudas ir pagrįstą pelno maržą). 

7. Pagalba įdarbinant kviestinius aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Pagalba teikiama MVĮ 

įdarbinant aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš mokslinių tyrimų organizacijų arba didelių 

įmonių. Maksimalus pagalbos intensyvumas sudaro 50% reikalavimus atitinkančių sąnaudų 

ne daugiau kaip 3 metams vienai įmonei ir vienam kviestiniam darbuotojui. 

8. Pagalba naujoves diegiančioms grupėms. Pagalba gali būti skirta tokių grupių 

investicijoms (mokymų ir tyrimų centro patalpoms, atviros prieigos mokslinių tyrimų 

infrastruktūrai (laboratorijoms, bandymų patalpoms), plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai), 

neviršijant 50% intensyvumo (regionui, kurio BVP vienam gyventojui neviršija 45% ES-25 

vidurkio); vidutinėms įmonėms šis intensyvumas turi neviršyti 60%, mažoms įmonėms – 

70%. Be to, grupei vadovaujančiam juridiniam asmeniui, siekiant skatinti tokias grupes, 

galima skirti pagalbą veiklai. Jeigu pagalba veiklai yra mažėjanti, ji gali būti skiriama ne 

ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui; pirmaisiais metais jos intensyvumas gali būti 100%, bet iki 

penktųjų metų pabaigos ji tiesiniu būdu turi būti sumažinta iki nulio. Jeigu pagalba nėra 

proporcingai mažinama, jos laikotarpis apribojamas iki penkerių metų, o intensyvumas turi 

sudaryti ne daugiau kaip 50 % reikalavimus atitinkančių sąnaudų (išlaidų personalui ir 

administracinių išlaidų, tiesiogiai susijusių su grupės rinkodara ieškant naujų dalyvių, grupės 

viešosios infrastruktūros valdymu, mokymo programų, seminarų ir konferencijų 

organizavimu). 

Pagalba mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektams: 

- fundamentiniai tyrimai 

Bandomoji arba teorinė veikla, vykdoma pirmiausia siekiant gauti naujų žinių, nenumatant 

tokių žinių praktinio taikymo; 

- pramoniniai tyrimai 

Suplanuoti moksliniai tyrimai arba kritiniai tyrimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių, kurias 

galima būtų panaudoti kuriant naujus produktus, procesus ar paslaugas, ar žymiai 

patobulinant esamus produktus, procesus arba paslaugas; 

- bandomoji taikomoji veikla 

Turimų mokslinių, technologinių, verslo ir kitų atitinkamų žinių ir įgūdžių įsigijimas, 

sujungimas, formavimas ir naudojimas siekiant sukurti naujų, pakeistų arba patobulintų 

produktų, procesų arba paslaugų planus, susitarimus arba dizainus. 


Maža Vidutinė Didelė 

įmonė įmonė įmonė 

Fundamentiniai tyrimai 100% 100% 100% 

Pramoniniai tyrimai 70% 60% 50% 

Pramoniniai tyrimai, kuriuos vykdant: 

80% 75% 65% 

- bendradarbiauja įmonės (didelės įmonės 

bendradarbiauja tarptautiniu lygiu arba bent su viena 

MVĮ) 

arba 

- įmonė bendradarbiauja su mokslinių tyrimų 

organizacija 

arba 

- skelbiami rezultatai 

Bandomoji taikomoji veikla 45% 35% 25% 

Bandomoji taikomoji veikla, kurią vykdant: 

60% 50% 40% 

- bendradarbiauja įmonės (didelės įmonės

34 

bendradarbiauja tarptautiniu lygiu arba bent su viena 

MVĮ) 

arba 

- įmonė bendradarbiauja su mokslinių tyrimų 

organizacija 

Tinkamos finansuoti išlaidos: 

1) išlaidos personalui, dirbančiam pagal tyrimų projektą; 

2) išlaidos prietaisams ir įrangai, kurie naudojami projektui per jo vykdymo laikotarpį; 

3) išlaidos pastatams ir žemei, kurie naudojami projektui per jo vykdymo laikotarpį; 

4) išlaidos sutartiniams tyrimams, techninėms žinioms ir patentams, perkamiems arba 

įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių už rinkos kainą, pagal nesusijusių šalių 

sudarytą komercinį sandorį ir be slapto susitarimo elementų, taip pat konsultavimo ir 

lygiaverčių paslaugų, naudojamų tik mokslinių tyrimų veiklai, sąnaudos; 

5) papildomos pridėtinės išlaidos, tiesiogiai susijusios su mokslinių tyrimų projektu; 

6) kitos veiklos sąnaudos, įskaitant sąnaudas medžiagoms, atsargoms ir panašiems 

produktams, tiesiogiai susijusios su mokslinių tyrimų veikla. 

Skatinamasis poveikis ir pagalbos būtinumas 

Valstybės pagalba privalo turėti skatinamąjį poveikį. Europos Komisija mano, jog tokio 

poveikio nebus, jei TTN veikla pradėta prieš pateikiant valstybės pagalbos prašymą 

nacionalinei institucijai. Jei prašymas pateikiamas iš anksto, Europos Komisija: 

- automatiškai pripažįsta skatinamąjį poveikį, kai pagalba teikiama laikantis Gairių 5 

skyriuje numatytų sąlygų projektui ar galimybių studijai (pagalbos gavėjas turi būti MVĮ, 

o vienam projektui kiekvienai MVĮ skiriama valstybės pagalba mažesnė nei 7,5 milijono 

eurų), MVĮ sąnaudoms pramoninės nuosavybės teisėms padengti, naujoms naujoves 

diegiančioms įmonėms, konsultacinėms ir naujovių diegimo paramos paslaugoms, 

kviestinių aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimui; 

arba (visais kitais atvejais) 

- reikalauja, kad tokį poveikį įrodytų pranešimą teikianti valstybė narė. Europos Komisija 

įvertina tokio poveikio buvimą vadovaudamasi Gairių 6 skyriaus nuostatomis, atlikdama 

papildomą nagrinėjimą. 

Detalesnis Europos Komisijos vertinimas 

Europos Komisija atlieka detalesnį projektų vertinimą šiais atvejais: 

kai teikiamas individualus pranešimas pagal bendrosios išimties reglamentų 

nuostatas; 

pagalbos projektams 19 ir galimybių studijoms atveju – kai pagalbos suma (vienai 

įmonei ir vienam projektui/galimybių studijai) viršija: 

- 20 milijonų eurų, kai projekte dominuoja fundamentiniai tyrimai; 

- 10 milijonų eurų, kai projekte dominuoja pramoniniai tyrimai; 

- 7,5 milijono eurų visais kitais atvejais. 

procesų ir organizavimo naujovių diegimo teikiant paslaugas atveju – kai pagalbos 

suma (vienai įmonei ir vienam projektui) viršija 5 milijonus eurų; 

19 EUREKA projektams taikoma dvigubai didesnė riba.

35 

naujovių diegimo grupių atveju – kai pagalbos suma vienai grupei viršija 5 milijonus 

eurų. 

Šio vertinimo metodologija yra išsamiai išdėstyta Gairių 7.2 – 7.5 skyriuose. 

Kaupimas 

Jei pagalbos TTN atveju tinkamos dengti išlaidos visiškai arba iš dalies atitinka pagalbos 

skyrimo kitiems tikslams reikalavimus, bendrai finansuojamai daliai bus nustatyta 

palankiausia pagal taikomas taisykles galima viršutinė riba. Ši išlyga netaikoma pagalbai, 

suteiktai pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į MVĮ 

skatinti (OL 2006 C 194, p. 2). 

Pagalba TTN nesumuojama su de minimis pagalba, skiriama toms pačioms reikalavimus 

atitinkančioms sąnaudoms siekiant išvengti maksimalaus pagalbos intensyvumo. 

Specialios taisyklės žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriams 

Skiriant pagalbą produktams, išvardytiems Sutarties I priede, Europos Komisija leis taikyti iki 

100 % pagalbos intensyvumą, jei laikomasi šių keturių sąlygų: 

– veikla turi atitikti susijusio konkretaus sektoriaus arba subsektoriaus bendrą interesą, 

– informacija apie mokslinius tyrimus ir apie jų tikslą turi būti skelbiama internete prieš 

pradedant tyrimus. Būtina paminėti apytikrę rezultatų gavimo datą ir vietą internete, kur jie 

bus paskelbti, kartu nurodant, kad rezultatus bus galima sužinoti nemokamai, 

– mokslinių tyrimų rezultatai internete turi būti skelbiami mažiausiai 5 metus. Ši informacija 

internete turi būti paskelbta ne vėliau, nei informacija, kuri gali būti pateikta bet kurios 

konkrečios organizacijos nariams, 

– pagalba turi būti tiesiogiai skiriama mokslinių tyrimų įstaigai arba organizacijai, be to, 

negali būti tiesiogiai skiriama su tyrimais nesusijusi pagalba žemės ūkio produktų gamybos, 

perdirbimo arba prekybos įmonei, ar tokių produktų gamintojams kainų rėmimui. 

10.1.3. VALSTYBĖS PAGALBA APLINKOS APSAUGAI 


Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairės (OL 2008 C 82, p. 1) (toliau – Gairės). 

Taip pat žr. 10.1.1. skyrių. 

SVARBU: 





Gairės taikomos pagalbai, skirtai aplinkos apsaugai visuose sektoriuose, išskyrus tuos atvejus, 

kai konkrečius sektorius reglamentuojančios taisyklės nustato kitaip. 

Gairės netaikomos: 

- aplinkai palankių gaminių, mašinų arba transporto priemonių projektavimui ir gamybai, 

siekiant, kad jie naudotų mažiau gamtinių išteklių, taip pat priemonėms, įgyvendinamoms 

gamyklose arba kituose gamybos vienetuose siekiant pagerinti saugą arba higieną; 

- Sutarties I priede išvardintų žemės ūkio produktų pirminei gamybai (tik priemonėms, 

kurioms taikomos Bendrijos 2007-2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų 

sektoriuose gairės);

36 

- aplinkos apsaugos finansavimo priemonėms, susijusioms su oro, kelių, geležinkelių, 

vidaus vandenų ir jūrų transporto infrastruktūromis; 

- valstybės pagalbai moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui 

aplinkos apsaugos srityje (taikoma Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, 

taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistema); 

- valstybės pagalbai mokymui aplinkosaugos srityje (taikomas 2008 m. rugpjūčio 6 d. 

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama 

su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties 

reglamentas) (OL 2008 L 214, p. 3)); 

- valstybės pagalbai konsultavimo paslaugoms aplinkos apsaugos srityje, teikiamai mažoms 

ir vidutinėms įmonėms (taikomas 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 

800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant 

Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (OL 2008 L 

214, p. 3)); 

- per didelėms sąnaudoms (angl. stranded costs); 

- valstybės pagalbai investicijoms į infrastruktūrą, susijusią su centralizuotu šildymu (jeigu 

netaikomos Gairių 3.1.5 skirsnio nuostatos dėl pagalbos energijos taupymui), kaip jis 

apibrėžiamas Gairių 70 punkto 12 papunktyje; 

- valstybės pagalbai aplinkos apsaugos mokesčių sumažinimo forma, kai taikoma įmonėms, 

dalyvaujančioms prekybos leidimais schemoje. 

Gairių reglamentuojamos valstybės pagalbos priemonės 

- Pagalba įmonėms, taikančioms griežtesnius standartus nei Bendrijos nustatytieji arba 

gerinančioms aplinkos apsaugą, jeigu Bendrijos standartų nėra: 

- didžiausias pagalbos intensyvumas (skaičiuojant nuo reikalavimus atitinkančių 

išlaidų (apibrėžtų Gairių 80 – 84 punktuose)): 


70% 

80%, jei diegiamos 

ekologiškos naujovės 

100%, jei pagalba teikiama 

konkurso būdu 

60% 





50% 





Šios sąlygos taikomos ir Pagalbai naujoms transporto priemonėms, kurioms taikomi 

griežtesni standartai nei Bendrijos nustatytieji arba kuriomis gerinama aplinkos apsauga, 

jeigu Bendrijos standartų nėra, įsigyti. 

- Pagalba išankstiniam būsimų Bendrijos standartų taikymui: 

- investicijos turi būti atliekamos ir baigiamos likus bent vieneriems metams iki 

standarto įsigaliojimo; 


išlaidų (apibrėžtų Gairių 89 – 90 punktuose)): 


Jei iki standartų 

įsigaliojimo liko: 

- daugiau nei 3 metai 25% 

20% 

15% 

- 1-3 metai 

20% 

- Pagalba aplinkos apsaugos tyrimams atlikti: 

15% 

10%

37 

- tyrimai turi būti tiesiogiai susiję su investicijomis, skirtomis siekti standartų 

Gairių 3.1.1 skirsnyje nustatytomis sąlygomis, taupyti energiją Gairių 3.1.5 

skirsnyje nustatytomis sąlygomis ar gaminti atsinaujinančią energiją Gairių 3.1.6 

skirsnyje nustatytomis sąlygomis; 

- didžiausias pagalbos intensyvumas (skaičiuojant nuo tyrimo išlaidų): 


70% 60% 50% 

- Pagalba energijos taupymui: 

- didžiausias investicinės pagalbos intensyvumas (skaičiuojant nuo 

reikalavimus atitinkančių išlaidų (apibrėžtų Gairių 98 punkte)); 


80% 



70% 



60% 



- didžiausias pagalbos veiklai intensyvumas pirmaisiais metais negali viršyti 

100% grynųjų papildomų dėl investicijų atsiradusių gamybos sąnaudų ir iki 

penktųjų metų pabaigos pagal tiesinį modelį jis turi sumažėti iki nulio. Jeigu 

pagalba laipsniškai nemažinama, jos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 

50%. Pagalba veiklai negali būti teikiama ilgiau kaip 5 metus. 

- Pagalba atsinaujinantiems energijos šaltiniams: 

- pagalba gali būti teikiama, jeigu nėra privalomo Bendrijos standarto, kuriuo 

įmonėms būtų nustatytas įpareigojimas, kad atsinaujinančių šaltinių energija 

sudarytų tam tikrą visos energijos dalį. Biokuro gamybai skirta investicinė pagalba ir 

(arba) pagalba veiklai leidžiama tik gaminant tvarų biokurą; 

- didžiausias investicinės pagalbos intensyvumas (skaičiuojant nuo reikalavimus 

atitinkančių išlaidų (apibrėžtų Gairių 105-106 punktuose)): 


80% 



70% 



60% 



- pagalba veiklai gali būti teikiama, jeigu ji skirta energijos gamybos iš 

atsinaujinančių energijos šaltinių sąnaudų ir tokios rūšies energijos rinkos kainos 

skirtumui padengti. Pagaminta energija gali būti parduodama rinkoje, arba ją gali 

naudoti pati įmonė. Pagalbos teikimo variantai apibrėžti Gairių 109-111 punktuose. 

- Pagalba bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai: 

- pagalba gali būti teikiama, jei bendros šilumos ir elektros energijos gamybos 

vienete vykdoma Gairių 70 punkto 11 papunktyje apibrėžta labai veiksminga bendra 

šilumos ir elektros energijos gamyba, ir suteikus pagalbą bus sutaupyta pirminės 

energijos; 




80% 



70% 



60% 



- pagalba veiklai gali būti teikiama, jeigu ji atitinka pagalbos veiklai sąlygas, 

taikomas atsinaujinančių energijos šaltinių atveju.

38 

- Pagalba veiksmingu energijos naudojimu pagrįstam centralizuotam šildymui (naudojant 

tradicinius energijos šaltinius): 

- centralizuoto šildymo įrenginiai, kuriems teikiama pagalba, turi atitikti Gairių 70 

punkto 13 papunktyje pateiktą veiksmingu energijos naudojimu pagrįsto 

centralizuoto šildymo apibrėžtį, ir dėl bendro šilumos (taip pat elektros energijos 

bendros šilumos ir elektros energijos gamybos atveju) gamybos proceso ir šilumos 

paskirstymo bus sutaupyta pirminės energijos, arba investicijos yra skirtos atliekų 

šilumai naudoti ir skirstyti užtikrinant centralizuotą šildymą; 




70% 



60% 



50% 



- Pagalba atliekų tvarkymui: 

- pagalba teikiama investicijoms, susijusioms su kitų įmonių atliekų tvarkymu, 

įskaitant pakartotinio atliekų naudojimo, perdirbimo ir panaudojimo veiklą. Toks 

tvarkymas turi atitikti hierarchinę atliekų tvarkymo principų klasifikaciją, taip pat 

turi būti tenkinamos visos Gairių 127 punkte nustatytos sąlygos; 




70% 60% 50% 

- Pagalba užterštoms teritorijoms atkurti: 

- pagalba gali būti teikiama įmonėms, šalinančioms dirvožemio arba paviršinio ar 

gruntinio vandens kokybei padarytą žalą, tačiau tik tuo atveju, kai teršėjas 

nenustatytas arba jo negalima priversti padengti išlaidas; 

- pagalbos intensyvumas negali viršyti 100% reikalavimus atitinkančių išlaidų, 

apibrėžtų Gairių 134 punkte. 

- Pagalba įmonių perkėlimui: 

- vieta turi būti keičiama aplinkos apsaugos arba prevencijos tikslais remiantis 

kompetentingos valdžios institucijos administraciniu arba teismo sprendimu, arba 

įmonės ir kompetentingos valdžios institucijos susitarimu, be to, įmonė privalo 

laikytis pačių griežčiausių regione, į kurį ji perkeliama, taikomų aplinkos apsaugos 

standartų; 

- pagalbą gali gauti miesto teritorijoje arba specialioje saugomoje teritorijoje 

(1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir 

laukinės faunos bei floros apsaugos) įsikūrusios įmonės, teisėtai besiverčiančios 

veikla (t. y. besilaikančios visų teisinių reikalavimų, įskaitant aplinkos apsaugos 

normas), dėl kurių labai teršiama aplinka, arba įmonės ar įrenginiai, kuriems 

taikoma Seveso II direktyva; 


išlaidų (apibrėžtų Gairių 138 punkte)): 


70% 60% 50% 

- Pagalba taikant prekybos leidimais schemas: 

- reikalavimai tokios pagalbos teikimui apibrėžti Gairių 140-141 punktuose.

39 

- Pagalba mažinant aplinkos apsaugos mokesčius arba nuo jų atleidžiant: 

- suderintų mokesčių (visų pirma remiantis Direktyva 2003/96/EB) mažinimas 

arba atleidimas nuo jų turi atitikti taikomuose Bendrijos teisės aktuose nustatytas 

ribas bei sąlygas; tokiu atveju pagalba 10 metų laikoma suderinama su bendrąja 

rinka, su sąlyga, kad pagalbos gavėjai moka bent Bendrijos mažiausią mokesčių 

lygį, nustatytą taikomoje Direktyvoje; 

- kitų mokesčių atveju pagalba 10 metų laikoma suderinama su bendrąja rinka, 

jeigu tenkinamos Gairių 155-159 punktų sąlygos. 

Skatinamasis poveikis ir pagalbos būtinumas 

Valstybės pagalba privalo turėti skatinamąjį poveikį. Europos Komisija mano, jog tokio 

poveikio nebus, jei projektas pradėtas įgyvendinti prieš pateikiant valstybės pagalbos prašymą 

nacionalinei institucijai. Jei prašymas pateikiamas iš anksto, Europos Komisija: 

- automatiškai pripažįsta skatinamąjį poveikį, kai pagalba MVĮ (išskyrus Gairių 5.1 

skirsnyje nurodytus atvejus); 

arba (visais kitais atvejais) 

- reikalauja, kad tokį poveikį įrodytų pranešimą teikianti valstybė narė. Europos Komisija 

įvertina tokio poveikio buvimą vadovaudamasi Gairių 5.2.1.3 skirsnio nuostatomis, atlikdama 

išsamų vertinimą. 

Išsamus Europos Komisijos vertinimas 

Europos Komisija atlieka išsamų projektų vertinimą 5.1. skirsnyje nurodytais atvejais. 

Šio vertinimo metodologija yra išsamiai išdėstyta Gairių 5.2 skirsnyje. 

Kaupimas 

Jei pagalbos aplinkos apsaugai atveju reikalavimus atitinkančios išlaidos visiškai arba iš 

dalies atitinka pagalbos skyrimo kitiems tikslams reikalavimus, bendrai finansuojamai daliai 

bus nustatyta palankiausia pagal taikomas taisykles galima viršutinė riba. 

Pagalba aplinkos apsaugai nesumuojama su kita valstybės pagalba, kitomis Bendrijos 

finansavimo priemonėmis ar de minimis pagalba toms pačioms reikalavimus atitinkančioms 

išlaidoms, jei dėl to būtų viršijamas didžiausias Gairėse nustatytas pagalbos intensyvumas. 

10.1.4. VALSTYBĖS PAGALBA SANAVIMUI IR RESTRUKTŪRIZAVIMUI 


Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir 

restruktūrizuoti (toliau - gairės) (OL 2004 C 244, p. 2). 

SVARBU: 





Šios gairės skirtos visų sektorių įmonėms, išskyrus anglies (2002 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos 

reglamento (EB) Nr. 1407/2002, su pakeitimais padarytais Stojimo aktu, 3 straipsnį) arba 

plieno sektoriuje veikiančias įmones, nepažeidžiant jokių konkrečių taisyklių, susijusių su 

tuose sektoriuose veikiančiomis ir sunkumus patiriančiomis įmonėmis. Išskyrus šių gairių 79 

punktą, gairės taikomos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose, laikantis taisyklių,

40 

nustatytų Gairėse dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai tikrinimo (OL 2008 C 

84, p. 10). 

Sąvokos 

Sunkumus patiriančios įmonės 

Bendrijoje nėra bendrai naudojamo "sunkumus patiriančios įmonės" apibrėžimo. Europos 

Komisija laiko sunkumus patiriančia įmone tokią įmonę, kuri nei naudodamasi savo ištekliais, 

nei savininkų, akcininkų ar kreditorių lėšomis nesugeba sumažinti nuostolių, kurie 

institucijoms neįsikišus, artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu beveik neabejotinai 

priverstų ją nutraukti veiklą. 

Sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba 

Sanavimo pagalba savo pobūdžiu yra laikina ir grąžintina. Jos svarbiausias tikslas yra padėti 

sunkumus patiriančiai įmonei išlikti tol, kol rengiamas jos restruktūrizavimo arba likvidavimo 

planas. Sanavimo pagalba gali būti teikiama bendrovei, susidūrusiai su esminiu finansinės 

padėties pablogėjimu. 

Restruktūrizavimo pagalba yra siejama su gyvybingu restruktūrizavimo planu, kurį 

įgyvendinus turi būti atkurtas įmonės ilgalaikis gyvybingumas. 

Sąlygos 

Sanavimo pagalbai: 

- pagalbą turi sudaryti parama likvidumui, teikiama paskolų garantijų arba paskolų forma. 

Abiem atvejais paskola turi būti suteikta taikant tokias palūkanas, kurios bent jau yra 

panašios į sunkumų nepatiriančioms įmonėms suteikiamų paskolų palūkanas, ir kurios 

atitinka Europos Komisijos patvirtintas referencines normas. 

- pagalba turi būti pateisinta rimtais socialiniais sunkumais ir neturėti poveikio kitoms 

valstybėms narėms; 

- apie pagalbą turi būti pranešta Europos Komisijai kartu su atitinkamos valstybės narės 

vardu duotu įsipareigojimu ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo gelbėjimui skirtos 

pagalbos patvirtinimo Europos Komisijai pateikti restruktūrizavimo arba likvidavimo 

planą, arba įrodymą, kad buvo grąžinta visa paskola ir (arba), kad garantija buvo 

panaikinta; 

- pagalba turi apsiriboti tokia suma, kuri reikalinga, kad įmonė nenutrauktų veiklos per tą 

laikotarpį, kuriuo leista teikti pagalbą; 

- sanavimo pagalba turėtų būti teikiama tik kartą ("tik vieno ir paskutinio karto sąlyga"). Jei 

įmonė yra gavusi sanavimo pagalbą anksčiau, ir jei nuo šios pagalbos suteikimo praėjo 

mažiau nei 10 metų, Europos Komisija neleis suteikti sanavimo pagalbos, išskyrus 

konkrečius atvejus, kurie nurodyti minėtose gairėse. 

Restruktūrizavimo pagalbai: 

- įmonė turi atitikti sunkumus patiriančios įmonės apibūdinimą; 

- turi būti atkurtas įmonės ilgalaikis gyvybingumas. Visais atvejais turi būti įgyvendinamas 

restruktūrizavimo planas, kurį patvirtina Europos Komisija, kai taikoma individuali 

pagalba. Mažų ar vidutinių įmonių restruktūrizavimo planą, kuris turi atitikti gairėse 

išdėstytus reikalavimus, turi patvirtinti valstybė narė, ir jis turi būti pateiktas Europos 

Komisijai (kai pagalba teikiama pagal schemą, mažų ar vidutinių įmonių planai Europos 

Komisijai bendru atveju neteikiami); 

- nederamų konkurencijos iškraipymų vengimas. Turi būti numatomos kompensacinės 

priemonės, kad išvengti konkurencijos iškraipymų (pvz., gamybinių pajėgumų 

mažinimas). Vienkartinė pagalba, skirta mažoms įmonėms, paprastai konkurencijos 

neiškreipia tiek, kad būtų būtinos kompensacinės priemonės. Todėl ši sąlyga netaikoma 

mažoms įmonėms, išskyrus atvejus, kai konkrečiam sektoriui taikomos valstybės pagalbos

41 

taisyklės numato kitaip, arba kai pagalbos gavėjas veikia rinkoje, kurioje yra ilgalaikis 

gamybinių pajėgumų perteklius; 

- pagalbos dydis ir intensyvumas turi apsiriboti griežtu restruktūrizavimo sąnaudų 

minimumu, reikalingu restruktūrizavimui įvykdyti. Pagalbos gavėjas savais ištekliais turi 

svariai prisidėti prie restruktūrizavimo plano įgyvendinimo. Europos Komisija gali 

nustatyti konkrečias sąlygas, suteikdama leidimą skirti pagalbą; 

- restruktūrizavimo plano įgyvendinimas ir sąlygų laikymasis; 

- pagalbą teikiant laikomasi principo "tik vieną ir paskutinį kartą". Įmonė turi nurodyti, ar ji 

praeityje yra gavusi restruktūrizavimo pagalbą. Europos Komisija neleidžia suteikti 

restruktūrizavimo pagalbos anksčiau, negu nuo restruktūrizavimo plano įgyvendinimo 

pabaigos praėjus 10 metų. Išimtis leidžiama taikyti tik tam tikrais atvejais, kurie nurodomi 

minėtose gairėse; 

- Europos Komisija neturi jokių a priori prieštaravimų dėl pagalbos restruktūrizavimo 

socialinėms sąnaudoms padengti, jei ji suteikiama sunkumus patiriančioms įmonėms; 

- valstybės narės Europos Komisijai turi pateikti reguliarias ir išsamias ataskaitas apie 

restruktūrizavimo plano įgyvendinimą. Didelės įmonės pirmąją ataskaitą pateikia praėjus 

ne daugiau 6 mėnesiams po pagalbos patvirtinimo, vėliau mažiausiai kartą į metus iki 

restruktūrizavimo plano įvykdymo, mažos įmonės - kasmet balansą ir pelno nuostolių 

ataskaitą, išskyrus pagalbos patvirtinimo sprendime nustatytas griežtesnes sąlygas. 

Europos Komisijai ataskaitos teikiamos pagal 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos 

reglamente (EB) Nr.794/2004 įgyvendinančio Tarybos reglamento (EB) Nr.659/1999, 

nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, nustatytus reikalavimus. 

Pranešimas apie valstybės pagalbą 

Apie numatomą teikti de minimis pagalbą pranešimas Europos Komisijai neteikiamas. 

Mažoms ar vidutinėms įmonėms pagalba sanavimui ir restruktūrizavimui (iki 10 milijonų 

eurų) gali būti teikiama ne vien kaip individuali pagalba, bet ir pagal Europos Komisijai 

praneštas ir patvirtintas pagalbos schemas.

42 

10.2. SEKTORINĖ VALSTYBĖS PAGALBA 

Sektorinė – tai pagalba, skirta tam tikroms ūkio šakoms. 

Specialios pagalbos taisyklės taikomos tam tikriems sektoriams – sintetinio pluošto pramonei, 

laivų statybai, transportui, kai kuriems kitiems sektoriams. Tai yra sektoriai, kuriuose yra 

struktūrinis gamybos pajėgumų perteklius. 

Valstybės pagalba atskiriems sektoriams turi atitikti bendrus pagalbos teikimo principus, 

tačiau kadangi kiekvienas sektorius turi savų ypatumų, tai jie turi atsispindėti ir taisyklėse. 

Pagrindinis reikalavimas teikiant pagalbą sektoriams yra tas, kad ji turi padėti išspręsti 

ilgalaikes problemas, o ne išlaikyti esamą ar buvusią padėtį sektoriuje. 

10.2.1. VALSTYBĖS PAGALBA PIRMINEI ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ 

GAMYBAI 

Pagal Sutarties 36 straipsnį, Konkurencijos taisyklių, skirtų Žemės ūkio skyriui, nuostatos 

žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai taikomos tik tokiu mastu, kokį nustato Europos 

Sąjungos (Ministrų) Taryba, laikydamasi 37 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų bei jose nustatytos 

tvarkos. Pagal Sutarties 36 straipsnį Taryba gali leisti teikti pagalbą: 

- sunkiomis struktūrinėmis ar gamtos sąlygomis dirbančioms įmonėms apsaugoti; 

- pagal ekonominės plėtros programų sistemą. 

Žemės ūkio sektorius yra specifinis, todėl 107- 109 straipsnių taikymas turi būti derinamas su 

atitinkamais teisės aktais, kurie yra skirti tai sričiai. Europos Komisija yra nustačiusi sritis ir 

produktus, kuriems taikoma bendra žemės ūkio politika. 

Žemės ūkio produktų perdirbimu ir prekyba užsiimantiems ūkio subjektams taikomos 

bendrieji Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys valstybės pagalbą. 

Teisinis pagrindas: 

1. Bendrijos 2007 – 2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairės (OL 

2006 C 319, p. 1). Teikti valstybės pagalbą vadovaujantis Gairių nuostatomis galima tik 

pateikus pranešimą Europos Komisijai pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir 

gavus Europos Komisijos pritarimą. 

2. 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1535/2007 dėl EB sutarties 87 ir 

88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje. 

Teikiant pagalbą pagal de minimis reglamento nuostatas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies 

nuostatos netaikomos, tačiau pagalbos teikėjas, prieš konkrečiam ūkio subjektui 

suteikdamas de minimis pagalbą, Suteiktos valstybės pagalbos registre (žr. 9 skyriaus 

poskyrį „Monitoringas (stebėsena)“) privalo patikrinti, ar dėl to nebus viršyta leistina de 

minimis pagalbos riba, taip pat per tris darbo dienas įvesti į šį registrą duomenis apie 

suteiktą de minimis pagalbą. 

3. 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 

straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi 

žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 (OL 2006 

L 358, p. 3). Teikiant valstybės pagalbą pagal šio reglamento nuostatas Sutarties 108 

straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, tačiau privaloma likus ne mažiau kaip 10 darbo 

dienų iki pagalbos schemos įsigaliojimo arba individualios pagalbos skyrimo pateikti 

sutrumpintą informaciją Europos Komisijai užpildant reglamento I priede pateiktą formą.

43 

Teisės aktai, reglamentuojantys pagalbą pirminei žemės ūkiui produktų gamybai, pateikiami 

Europos Komisijos tinklapyje: http://ec.europa.eu/agriculture/stateaid/leg_en.htm. 

10.2.2. VALSTYBĖS PAGALBA ŽUVININKYSTEI 

Teisinis pagrindas: 

1. Gairės dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai tikrinimo (OL 2008 C 84, p. 

10). Teikti valstybės pagalbą vadovaujantis Gairių nuostatomis galima tik pateikus 

pranešimą Europos Komisijai pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir gavus 

Europos Komisijos pritarimą. 

2. 2007 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 875/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 

straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žuvininkystės sektoriuje ir iš dalies 

keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004 (OL 2007 L 193, p. 6). Teikiant pagalbą pagal 

šio reglamento nuostatas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, tačiau 

pagalbos teikėjas, prieš konkrečiam ūkio subjektui suteikdamas de minimis pagalbą, 

Suteiktos valstybės pagalbos registre (žr. 9 skyriaus poskyrį „Monitoringas (stebėsena)“) 

privalo patikrinti, ar dėl to nebus viršyta leistina de minimis pagalbos riba, taip pat per tris 

darbo dienas įvesti į šį registrą duomenis apie suteiktą de minimis pagalbą. 

3. 2008 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 736/2008 dėl Sutarties 87 ir 88 

straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi 

žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba (OL 2008 L 201, p. 16). Teikiant 

valstybės pagalbą pagal šio reglamento nuostatas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies 

nuostatos netaikomos, tačiau įsigaliojus pagalbos schemai arba paskyrus ad hoc pagalba 

privaloma pateikti sutrumpintą informaciją Europos Komisijai užpildant reglamento I 

priede pateiktą formą. 

Teisės aktai, reglamentuojantys pagalbą žuvininkystei, pateikiami Europos Komisijos 

tinklapyje: http://ec.europa.eu/fisheries/legislation/state_aid_en.htm. 

10.2.3. VALSTYBĖS PAGALBA TRANSPORTO SEKTORIUI 

Nustatant pagalbos transportui teikimo taisykles būtina turėti omenyje tris išskirtines 

transporto savybes: 

1) pagalbą transportui Sutartyje reguliuoja ne vien 87-89 straipsniai, bet ir 73 straipsnis, 

kuriame sakoma, kad valstybės pagalba gali būti suderinama su bendra rinka ir su 

Sutartimi, jei ji skirta kompensuoti tam tikriems įsipareigojimams, susijusiems su 

paslaugų teikimu; 

2) transporto veikla reguliuojama įvairiais papildomais nutarimais, direktyvomis ir 

sprendimais. 

Teisės aktai, reglamentuojantys pagalbą transportui, išdėstyti Europos Komisijos tinklapyje 

http://ec.europa.eu/comm/dgs/energy_transport/state_aid/transport_en.htm.

44 

10.2.3. KITA SEKTORINĖ VALSTYBĖS PAGALBA 

SVARBU: 

Europos Komisijai turi būti pateikiamas pranešimas pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalies 

nuostatas, ir gaunamas Europos Komisijos pritarimas. 

Laivų statyba: 

Valstybės pagalbos laivų statybai sistema (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 2 

tomas, p. 201) (galiojimo pratęsimas – OL 2006 C 260, p. 7). 

Viešasis transliavimas 

Komisijos komunikatas dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo viešųjų paslaugų 

transliavimui (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 2 tomas, p. 117). 

Kinematografija 

Komisijos komunikatas dėl tam tikrų teisinių aspektų, susijusių su kinematografijos ir kitais 

garso ir vaizdo kūriniais (OL 2002 C 43, p. 16) (galiojimo pratęsimas – OL 2007 C 134, p. 5). 

Paštas 

Komisijos pranešimas dėl konkurencijos taisyklių taikymo pašto sektoriui ir tam tikrų 

valstybės priemonių, susijusių su pašto paslaugomis, vertinimo (OL 2004 m. specialusis 

leidimas, 8 skyrius, 1 tomas, p. 174). 

Plačiajuosčio ryšio tinklai 

Komisijos komunikatas - Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų 

sparčiam diegimui Bendrijos gairės (OL 2009 C 237, p. 7).

45 

10.3. REGIONINĖ VALSTYBĖS PAGALBA 

Regioninė pagalba – tai pagalba, skirta paremti atskirų sričių (regionų) vystymąsi. Kriterijai, 

pagal kuriuos nustatomi remtini regionai: pragyvenimo lygis, nedarbo lygis ir gyventojų 

tankumas. 

Pagal savo tikslus regioninė pagalba turi: 

- skatinti gamybą (ilgalaikės investicijos, skatinant ekonominę veiklą); 

- sukurti naujas darbo vietas, susijusias su investicijomis. 

Tikslas 

Paremti žemesnio išvystymo regionus, teikiant pagalbą pradinėms investicijoms, naujoms 

darbo vietoms, susijusioms su investicijomis, steigti arba išimtinais atvejais - veiklos 

išlaidoms. 


Teikiant regioninę pagalbą turi būti vadovaujamasi 2007 – 2013 m. Nacionalinės regioninės 

pagalbos teikimo gairėmis (OL 2006 C 54, p. 13) (toliau – Gairės) arba 2008 m. rugpjūčio 

6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008, skelbiančio tam tikrų rūšių pagalbą 

suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (OL 2008 L 214, p. 3) (žr. 

10.1.1.2 skyrių) nuostatomis. 

SVARBU: 


Europos Komisijai pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nuostatas (užpildžius formas, 

patvirtintas 2006 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1627/2006, iš dalies 

keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 794/2004 dėl standartinių pranešimo apie pagalbą formų (OL 

2006 L 302, p. 10)), ir gavus Europos Komisijos pritarimą. 


Gairės taikomos regioninei pagalbai, teikiamai kiekvienam ūkio sektoriui, išskyrus žemės 

ūkio produktų, išvardytų Sutarties I priede, gamybą, žuvininkystės sektorių ir anglies 

pramonę. Transporto ir laivų statybos sektoriuose taikomos specialios taisyklės. Regioninė 

pagalba plieno pramonei ir sintetinio pluošto sektoriui laikoma nesuderinama su bendrąja 

rinka. 

Tinkamumas 

Lietuva yra priskirta regionui, kuris yra remiamas pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a 

punktą ir kurio BVP vienam gyventojui yra mažesnis už 45% ES-25 vidurkio. 

107 straipsnio 3 dalies a punkto regionai yra tie NUTS II regionai, kuriuose yra neįprastai 

žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas (BVP/gyventojui yra mažesnis nei 75 % ES 

vidurkio). 

Pagalba pradinėms investicijoms 

Pradinės investicijos - tai pagrindinio kapitalo investicijos, susijusios su naujų įmonių kūrimu, 

esamų įmonių plėtimu arba naujos veiklos, į kurią įeina esamos įmonės produkto arba 

gamybos proceso esminis pakeitimas (naudojant racionalizaciją, produktų asortimento 

išplėtimą arba modernizaciją), pradžia. Pagalba pradinėms investicijoms gali būti 

apskaičiuojama remiantis investicijų suma arba procentais nuo 2 metų darbo užmokesčio 

(darbo vietų, susijusių su pradinėm investicijom) išlaidų.

46 

Pagalba gali būti teikiama šioms išlaidų kategorijoms: 

- investicijoms į materialųjį turtą (žemę, pastatus, įrangą/ įrengimus) ir nematerialųjį 

turtą (išlaidos, susijusios su technologijų perdavimu; didelių įmonių atveju negali 

viršyti 50% reikalavimus atitinkančių išlaidų). Jei sudaroma nuomos sutartis, išlaidos 

laikomos tinkamomis tik finansinės išperkamosios nuomos atveju, kai į šią sutartį 

įtrauktas įsipareigojimas nupirkti minėtą turtą pasibaigus sutarčiai (žemės ir pastatų 

nuomos atveju ši sąlyga netaikoma, tačiau nuomos sutartis turi galioti bent 5 metus po 

projekto užbaigimo (MVĮ atveju – 3 metus)). Įsigyjamas turtas turi būti naujas (ši 

nuostata netaikoma MVĮ ir įmonės perėmimo atveju). Išlaidos transporto priemonėms 

transporto sektoriuje nėra laikomos remtinomis išlaidomis; 

- bendrosios išlaidos darbo užmokesčiui, paskaičiuotos per dvejų metų laikotarpį, 

padauginus iš sukurtų darbo vietų (grynasis darbo vietų sukūrimas atitinkamoje 

įmonėje). 

Dideli investiciniai projektai yra pradinių investicijų projektai, kurių remtinos investicinės 

išlaidos yra bent 50 milijonų eurų. 

Didžiausias pagalbos intensyvumas (bendrasis subsidijos ekvivalentas (BSE)) 

Didelės įmonės Vidutinės įmonės Mažos įmonės 

50% 60% 70% 

Didelių investicinių projektų atveju pagalbos intensyvumo viršutinė riba sumažinama: 

- remtinų išlaidų daliai tarp 50 milijonų ir 100 milijonų eurų intensyvumas 

sumažinamas iki 50% regioninei pagalbai taikomos viršutinės ribos; 

- remtinų išlaidų daliai, viršijančiai 100 milijonų eurų, intensyvumas sumažinamas iki 

34% regioninei pagalbai taikomos viršutinės ribos. 

Pagalba naujai įkurtoms mažoms įmonėms 

Tokios pagalbos intensyvumas negali viršyti 40 procentų reikalavimus atitinkančių išlaidų 

(nesutampa su išdėstytomis aukščiau; nurodytos Gairių 87 punkte), patirtų per pirmuosius 

trejus metus nuo įmonės įsteigimo, ir 30 procentų per tolesnius dvejus metus. Bendra suma 

vienai įmonei negali viršyti 2 milijonų eurų. 

Pagalba veiklos išlaidoms dengti 

Pagalba, skirta ūkio subjekto einamosioms veiklos išlaidoms (gamybos priemonių 

atnaujinimo, darbo užmokesčio, transporto ir kt.) mažinti, gali būti teikiama tik tuo atveju, jei 

tenkinamos šios sąlygos: 

- pagalba teigiamai įtakos regioninę plėtrą; 

- pagalbos lygis proporcingas sunkumams, kuriuos stengiamasi palengvinti; 

- pagalba yra ribotos trukmės ir palaipsniui mažinama; 

Pati valstybė narė privalo parodyti bet kokių sunkumų egzistavimą ir svarbą. 

Kitos sąlygos 

Pagalba pradinėms investicijoms gali būti teikiama tik esant sąlygai, kad investicijos bus 

išlaikomos ne trumpiau kaip penkerius metus (MVĮ atveju – trejus metus). 

Pagalba darbo vietų kūrimui gali būti teikiama su sąlyga, kad sukurtos darbo vietos bus 

išsaugotos ne trumpesnį kaip penkerių metų laikotarpį (MVĮ atveju – trejus metus). 

Investiciją gaunančiojo indėlis turi būti ne mažesnis kaip 25 proc. 

Pagalbos kaupimas 

Pagalbos intensyvumo ribos, nurodytos aukščiau pateiktoje lentelėje, yra taikomos visai 

pagalbai: 

- jei parama teikiama vienu metu pagal kelias regionines schemas;

47 

- jei pagalba gaunama iš vietos, regioninių, nacionalinių arba Bendrijos šaltinių. 

Jei pagal Gairių nuostatas toms pačioms išlaidoms dengti gali būti teikiama tiek regioninė, 

tiek ir kitiems tikslams įgyvendinti skirta pagalba, tai nustatant leistiną pagalbos intensyvumą, 

galima vadovautis palankiausia riba. 

Regioninė investicinė pagalba nesudedama su kita valstybės pagalba, taip pat nereikšminga 

(de minimis) pagalba, atsižvelgiant į tokias pačias reikalavimus atitinkančias išlaidas, jei dėl 

to būtų viršytas Gairėse nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas.

48 

11. PRANEŠIMŲ IR ATASKAITŲ APIE VALSTYBĖS 

PAGALBĄ TEIKIMAS EUROPOS KOMISIJAI, PRANEŠIMŲ 

FORMOS IR ATŠAUKIMAS 

Prieš įgyvendindama naują valstybės pagalbos projektą arba norėdama iš esmės pakeisti 

esamą valstybės pagalbos schemą, valstybė narė privalo iš anksto pranešti Europos Komisijai 

apie valstybės pagalbą ir laukti jos sprendimo. 

Išimtys 

Pranešimo apie valstybės pagalbą nebūtina teikti tais atvejais, kai teikiama valstybės pagalba, 

kuriai taikoma išimtis. Tai yra valstybės pagalba, kuriai taikoma bendroji išimtis dėl 

išankstinio valstybės pagalbos pranešimo Europos Komisijai, nustatyta bendrųjų išimčių 

reglamentuose. 

Valstybės pagalba: nauja pagalba, esama pagalba, neteisėta pagalba 

Nauja valstybės pagalba – tai numatoma teikti valstybės pagalba, kuri nėra patvirtinta 

Europos Komisijos, o taip pat numatoma iš esmės keisti esama valstybės pagalba. Numatoma 

iš esmės keisti esama valstybės pagalba – tai pagalba, kurios dydis per metus didinamas 

daugiau kaip 20 proc. palyginti su jau patvirtintos pagalbos dydžiu per metus, arba pagalba, 

kurios tikslai ar sąlygos yra iš esmės keičiami. Nauja pagalba apima: 

- pagal schemą teikiamą valstybės pagalbą; 

- individualią ne pagal valstybės pagalbos schemą teikiamą pagalbą; 

- individualią pagalbą, teikiamą pagal valstybės pagalbos schemą (kai būtina atskirai 

pranešti apie tam tikras sąlygas atitinkančią individualią pagalbą arba tai nustatyta 

Europos Komisijos sprendime). 

Apie naują valstybės pagalbą pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalies nuostatas privaloma iš 

anksto pranešti Europos Komisijai ir laukti jos sprendimo, išskyrus tuos atvejus, kai pagalba 

teikiama vadovaujantis reglamento, atleidžiančio nuo šios pareigos, nuostatomis. 

Esama valstybės pagalba (dažniausiai pranešimo teikti nereikia – išskyrus nepraneštą) – tai: 

- pagalba, apie kurią pranešta Europos Komisijai ir kuriai Europos Komisija yra 

pritarusi; 

- pagalba, kuri pradėta teikti iki įsigaliojant Europos Bendrijos steigimo sutarčiai 

(1958m. sausio 1 d.); 

- pagalba, kuri buvo teikiama naujosiose ES narėse iki joms tampant ES narėmis – su 

sąlyga, jei yra tenkinami tam tikri reikalavimai; 

- pagalba, dėl kurios Europos Komisija per 2 mėnesius po išsamaus pranešimo apie 

pagalbą pateikimo nepriėmė sprendimo; 

- nepranešta pagalba, kuriai pasibaigęs senaties terminas (10 metų); 

- pagalba, kuri jos įgyvendinimo pradžios metu nebuvo laikoma valstybės pagalba, 

tačiau tokia tapo vėliau dėl bendrosios rinkos vystymosi, o valstybė narė jos nekeitė.

49 

Neteisėta valstybės pagalba – tai yra pagalba, teikiama (suteikta) pažeidžiant Sutarties 88 

straipsnio 3 dalies nuostatas. tus reikalavimus Europos Komisijai. Ir neteisėta valstybės 

pagalba gali būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka. Neteisėta ir su bendrąja rinka 

nesuderinama valstybės pagalba privalo būti išieškota iš pagalbos gavėjo su palūkanomis 20 už 

laikotarpį nuo tokios pagalbos suteikimo iki jos grąžinimo. 

Būtina pažymėti, kad pasibaigus ataskaitiniams metams Europos Komisijai būtina pateikti 

metines ataskaitas apie suteiktą valstybės pagalbą. 

Pranešimo apie valstybės pagalbą teikimo Europos Komisijai schema 

Projektuojant paramos projektus visų pirma būtina įvertinti, ar numatoma teikti parama 

atitinka kriterijus, išdėstytus Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, t.y. ar ši parama yra valstybės 

pagalba pagal minėtą straipsnį. Jei parama gali būti valstybės pagalba, tam, kad būtų išvengta 

problemų, susijusių su neteisėtos pagalbos teikimu, rekomenduojame vadovautis šiais žemiau 

nurodytais patarimais : 

- Apsvarstyti galimybes pakeisti planuojamą teikti paramą taip, kad ši parama nebūtų 

laikoma valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. 

- Pritaikyti planuojamą paramos projektą taip, kad galima būtų projekte nurodytų tikslų 

įgyvendinimui valstybės pagalbą teikti vadovaujantis esamomis valstybės pagalbos 

schemomis. 

- Pritaikyti planuojamą paramos projektą taip, kad galima būtų projekte nurodytų tikslų 

įgyvendinimui valstybės pagalbą teikti vadovaujantis Bendruoju bendrosios išimties 

reglamentu ar de minimis reglamentu. 

- Suderinti planuojamą teikti valstybės pagalbą su reikalavimais, išdėstytais valstybės 

pagalbą reglamentuojančiuose ES teisės aktuose (gairės, komunikatai ir pan.), kuriais 

tiesiogiai vadovaujasi Europos Komisija vertindama valstybės pagalbą. Šiuo atveju 

būtina iš anksto teikti Europos Komisijai pranešimą apie valstybės pagalbą. 

- Suderinti planuojamą teikti valstybės pagalbą su kitais Sutarties straipsniais, kuriais 

vadovaujantis galima teikti valstybės pagalbą, skirtą tam tikriems tikslams 

įgyvendinti. Šiuo atveju gali tekti iš anksto teikti Europos Komisijai pranešimą apie 

valstybės pagalbą. 

- Sukurti valstybės pagalbos projektą, kuriam Europos Komisija, atsižvelgdama į 

planuojamos teikti valstybės pagalbos tikslus ir jos teigiamą poveikį, ir, įvertinusi 

visas aplinkybes, galėtų pritarti (individualus pritarimas), nors ir numatoma teikti 

pagal šį projektą valstybės pagalba negalėtų būti vertinama vadovaujantis esamais 

Europos Komisijos patvirtintais reglamentais, direktyvomis ar gairėmis. Šiuo atveju 

būtina iš anksto teikti Europos Komisijai pranešimą apie valstybės pagalbą. 

- Suderinti planuojamą teikti valstybės pagalbą su Sutarties 107 straipsnio 2 dalimi 

(retai taikomas). Šiuo atveju būtina iš anksto teikti Europos Komisijai pranešimą apie 

valstybės pagalbą. 

20 Palūkanų norma nustatoma vadovaujantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004, 

įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo 

taisykles (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 271/2008 (OL 2008 L 82, p. 

1)), 9 straipsnio nuostatomis.

50 

Europos Komisijos įgalinimai nepraneštos pagalbos atveju 

Nepraneštos pagalbos atveju Europos Komisija turi teisę: 

- pareikalauti sustabdyti pagalbos teikimą bei pateikti išsamią informaciją apie suteiktą 

pagalbą; 

- pareikalauti susigrąžinti suteiktą valstybės pagalbą iš ūkio subjekto (su palūkanomis). 

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepraneštos pagalbos atveju yra nustatyti skirtingi nei 

paprastai pagalbos įvertinimo Europos Komisijoje terminai.

51 

AR REIKIA PRANEŠTI APIE PAGALBOS 

PROJEKTĄ? 

Šaltinis: http://www.dti.gov.uk 

Ar projektas numato 

valstybės pagalbos 

teikimą? 

TAIP 

Ar jis atitinka esamos 

patvirtintos schemos 

sąlygas? 

NE 

Ar jis gali būti patvirtintas 

pagal bendrąją išimtį? 

NE 

Ar gali būti teikiama de 

minimis pagalba? 

NE 

REIKIA PILDYTI 

STANDARTINES 

PRANEŠIMO 

EUROPOS KOMISIJAI 

FORMAS 

NE 

TAIP 

Užtikrinkite, kad numatoma pagalba visiškai 

atitiktų esamą patvirtintą schemą 

TAIP 

Užpildykite reikiamą informacijos apie 

bendrąsias išimtis formą 

TAIP 

Laikykitės de minimis 

reglamento nuostatų 

NEREIKIA 

OFICIALAUS 

IŠANKSTINIO 

PRANEŠIMO

52 

PRANEŠIMO IR PATVIRTINIMO PROCEDŪRA 

Šaltinis: http://www.dti.gov.uk 

Užpildykite oficialų pranešimą, naudojant standartines pranešimo Komisijai formas. 

Suderinkite projektą su Konkurencijos taryba ir suinteresuotomis šalimis 

Konkurencijos taryba persiunčia pranešimą 

Komisijai per Nuolatinę atstovybę 

Komisija savo raštu pateikia klausimus - 

valstybė narė turi vieną mėnesį (20 darbo 

dienų) atsakymui 

Komisija turi daugiau 

klausimų, į kuriuos turi būti 

atsakoma per 1 mėnesį (20 

darbo dienų) 

Komisijos priimtame 

sprendime išvada – 

priemonė nėra 

pagalba 

Komisija atsako per 2 mėnesius 

nuo pranešimo gavimo 

Suderinkite atsakymą su 

Konkurencijos taryba ir 

suinteresuotomis šalimis 

Komisija atsako per 2 

mėnesius nuo atsakymo 

gavimo 

Komisijos atsakyme 

nebepateikiama klausimų 

GALIMI REZULTATAI 

Komisiją tenkina 

pranešimas – sprendime 

pritariama pagalbai 

Komisija neturi 

pastabų - 

PAGALBAI 

PRITARIAMA 

(labai retas atvejis) 

Konkurencijos taryba 

persiunčia atsakymą 

Komisijai per Nuolatinę 

atstovybę 

Komisijai kyla abejonių dėl 

priemonės suderinamumo su 

bendrąja rinka – sprendimas 

pradėti formalaus tyrimo 

procesą pagal Sutarties 108 

straipsnio 2 dalį

53 

TYRIMAS PAGAL SUTARTIES 108 STRAIPSNIO 2 DALĮ 

Komisija nusprendžia pradėti procedūrą. Publikacijai Oficialiajame leidinyje išsiunčiamas 

laiškas, apibūdinantis pagalbą ir Komisijos abejones, kartu prašant per 20 darbo dienų 

atsakyti ir pateikti pastabas 

Komisija nusprendžia pradėti procedūrą. Publikacijai Oficialiajame leidinyje išsiunčiamas laiškas, 

apibūdinantis pagalbą ir Komisijos abejones, kartu prašant per 20 darbo dienų atsakyti ir pateikti pastabas 

Parenkite atsakymą konsultuodamiesi su Konkurencijos taryba. Atsakyme turėtų būti 

pabrėžiami bet kokie Komisijos laiške esantys netikslumai, suformuluojamas Lietuvos 

požiūris į pagalbą, pateikiami papildomi įrodymai. Konkurencijos taryba persiunčia 

atsakymą Komisijai per Nuolatinę atstovybę 

Iki mėnesio gali užtrukti išspausdinimas 

Oficialiajame leidinyje 

Laiškas išspausdinamas Oficialiajame leidinyje, 

paliekant 1 mėnesį trečiųjų šalių atsakymams 

Pabaigus konsultacijas Komisija persiunčia 

trečiųjų šalių pastabas valstybei narei, kuri turi 

15 dienų komentarams pateikti. Konkurencijos 

taryba juos praneša per Nuolatinę atstovybę 

Komisija pagalbai 

pritaria su 

pataisymais 

/papildomomis 

sąlygomis – sąlyginis 

sprendimas 

Komisija parašo laišką (į kurį 

reikia atsakyti per 20 darbo 

dienų) arba pasiūlo susitikti 

Komisija atsako per 2 

mėnesius nuo atsakymo 

gavimo arba susitikimo datos 

Komisija negali 

pritarti pagalbai – 

neigiamas 

sprendimas 

GALIMI REZULTATAI 

Tuo pat metu stenkitės rasti šalininkų 

Lietuvoje ir ES, kurie parašytų 

teigiamus atsakymus Komisijai 

paprašius pastabų iš trečiųjų šalių 

Komisija priima sprendimą, remdamasi 

trečiųjų šalių pastabomis ir kitais 

įrodymais. Jei jie palankūs, sprendimas 

priimamas iš karto. Kitu atveju - toliau 

diskutuojama su valstybe nare 

(korespondencija, susitikimai) 

Komisiją tenkina 

pranešimas – 

sprendime pagalbai 

pritariama 

Konkurencijos taryba persiunčia 

atsakymą Komisijai per Nuolatinę 

atstovybę, arba organizuojamas 

susitikimas su Komisija 

Komisijos priimtame 

sprendime išvada – 

priemonė nėra 

pagalba

54 

Pranešimo apie pagalbą forma 

Kaip nustatyta 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 794/2004 

įgyvendinančiu Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB Sutarties 93 

straipsnio taikymo taisykles (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu 

(EB) Nr. 271/2008) (toliau – Reglamentas Nr. 794/2004), valstybės narės, pagal Sutarties 88 

straipsnio 3 dalį teikdamos pranešimus apie naujas valstybės pagalbos schemas arba 

individualią pagalbą, naudoja Komisijos Reglamentu Nr. 794/2004 patvirtintą standartinę 

pranešimo formą. Taip pat ši forma naudojama, kai siekiant teisinio aiškumo Europos 

Komisijai teikiamas pranešimas apie paramos priemones, kai nėra aišku, ar šios paramos 

priemonės yra valstybės pagalba, kuri atitinka Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus 

kriterijus. Valstybės narės taip pat privalo naudoti šią formą, kai Europos Komisija reikalauja 

pateikti išsamią informaciją apie įtariamą neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą. 

Pranešimo apie valstybės pagalbą formą sudaro dvi dalys 21 : 

I. Bendra informacija (turi būti pildoma visais atvejais); 

III. Papildomos informacijos forma (priklausomai nuo valstybės pagalbos rūšies). 

Būtina atkreipti dėmesį, kad užpildžius formą neteisingai, pranešimas gali būti grąžintas, kaip 

neišsamus. Užpildyta forma per Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą perduodama 

Lietuvos nuolatinei atstovybei Europos Sąjungoje, o per pastarąją – Europos Komisijai. 

Pagrindinės pranešimo apie pagalbą pildymo klaidos 

Kaip rodo praktika bei kaip pastebi Europos Sąjungos šalių valstybės pagalbos ekspertai, 

pildant pranešimus apie valstybės pagalbą dažnai pasitaiko tos pačios klaidos. Pagrindinės 

klaidos pildant pranešimą yra: 

- pranešime apie valstybės pagalba nėra suformuluotas ir nurodytas konkretus pagalbos 

teikimo tikslas. Pranešime apie valstybės pagalbą turi būti nurodytas aiškus valstybės 

pagalbos tikslas (pagalba aplinkos apsaugai, regiono plėtrai, MVĮ ir pan.). Taip pat 

turi būti nurodytas Europos Sąjungos teisės aktas, kuriuo remiantis gali būti 

pagrindžiamas pagalbos teikimas (pvz., reglamentas dėl MVĮ, regioninės pagalbos 

gairės ir pan.). Tuo tarpu dažnai šio tikslo valstybė narė tiksliai nesuformuluoja; 

- pranešime nurodytas konkretus pagalbos projektas neatitinka Europos Sąjungos teisės 

aktais nustatytų reikalavimų (pvz., dėl pagalbos intensyvumo). Būtina atkreipti dėmesį 

į kitas Europos Sąjungos teisės aktuose vartojamas sąvokas (MVĮ, regioninės pagalbos 

žemėlapis ir pan.) ir įvertinti, ar pranešime ir projekte į tai atsižvelgta; 

- pranešime apie pagalbą pateikti teiginiai prieštarauja vienas kitam, arba apskritai 

pranešimas nėra tinkamai paruoštas (šioje vietoje svarbus Konkurencijos Tarybos 

vaidmuo); 

- pranešime apie valstybės pagalbą nenurodoma, kaip bus laikomasi valstybės pagalbos 

kaupimo taisyklių. Ruošiant pranešimą apie pagalbą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad 

tas pats pagalbos gavėjas gali gauti pagalbą toms pačioms išlaidoms dengti ne vien 

pagal pranešamą pagalbos projektą, bet ir pagal kitas pagalbos priemones ar iš kitų 

šaltinių. Todėl būtina atkreipti dėmesį į valstybės pagalbos kaupimo taisyklę – būtina 

pranešime pateikti atitinkamas nuorodas. 

21 II dalis panaikinta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 271/2008.

55 

Pranešimo apie pagalbą atšaukimas 

Valstybė narė gali atšaukti pranešimą apie pagalbą. Atšaukti pranešimą apie pagalbą galima 

su sąlyga, jei Europos Komisija dar nėra priėmusi sprendimo. 

12. KONKURENCIJOS TARYBA, JOS FUNKCIJOS, ESAMOS 

VALSTYBĖS PAGALBOS SCHEMOS LIETUVOJE 

Konkurencijos taryba – koordinuojanti institucija valstybės pagalbos srityje 

Po 2004 m. balandžio mėn. 30 d. Konkurencijos taryba atlieka koordinuojančios institucijos 

vaidmenį ir kartu su valstybės pagalbos teikėjais dalyvauja pranešimų apie valstybės pagalbą 

teikime Europos Komisijai. Minėtuose Europos Sąjungos institucijų dokumentuose 

(reglamentuose) nėra nurodytos konkrečios valstybių narių institucijos, kurios turi būti 

atsakingos už pranešimų apie valstybės pagalbą teikimą Europos Komisijai. Faktiškai šiuos 

pranešimus Europos Komisijai pateikia valstybių narių atstovybės Briuselyje. Tačiau 

atstovybių vaidmuo yra formalus. Už pranešimų turinį atsako valstybių narių nustatytos 

institucijos. Kadangi Europos Bendrijos teisės nuostatos valstybės pagalbos srityje yra labai 

dažnai keičiamos, o valstybės pagalbos teikėjų valstybėje narėje yra daug, valstybei narei 

labai naudinga turėti savo šalyje instituciją, kuri kauptų visą informaciją apie valstybės 

pagalbą, teiktų valstybės pagalbos teikėjams konsultacijas ir taptų koordinaciniu centru 

teikiant pranešimus ir kitą informaciją apie valstybės pagalbą Europos Komisijai. 

Naujos Konkurencijos tarybos funkcijos valstybės pagalbos srityje 

Nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Konkurencijos įstatymo pataisos. Viena iš šių pataisų – 

tai minėto įstatymo 45 straipsnis. 

Šiuo straipsniu yra įtvirtinamas Konkurencijos tarybos, kaip koordinuojančios institucijos 

valstybės pagalbos srityje, vaidmuo. Vadovaudamasi minėtu įstatymu Konkurencijos taryba 

atlieka šias funkcijas: 

- dalyvauja pranešimų apie valstybės pagalbą bei metinių ataskaitų teikime Europos 

Komisijai; 

- teikia konsultacijas dėl valstybės pagalbos acquis taikymo valstybės pagalbos 

teikėjams; 

- kaupia informaciją apie suteiktą Lietuvoje valstybės pagalbą (įskaitant de minimis); 

- vykdo kitą koordinacinę veiklą, t.y. atlieka tarpininko tarp Europos Komisijos ir 

Lietuvos vaidmenį, dalyvauja Europos Komisijos įsteigtame Patariamajame 

Valstybės Pagalbos Komitete ir pan. 

Pranešimų ir kitos informacijos apie valstybės pagalbą bei valstybės pagalbos ataskaitų 

teikimas Europos Komisijai 

Labai svarbi Konkurencijos tarybos veiklos kryptis yra pranešimų apie valstybės pagalbą bei 

metinių ataskaitų teikimas Europos Komisijai. Konkreti pranešimų teikimo tvarka nustatyta 

2004 m. rugsėjo 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1136 “Dėl Valstybės pagalbos projektų 

ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo valstybės pagalbos teikėjams, valstybės 

pagalbos pranešimų ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos 

Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2004, Nr.137- 

4987; 2006, Nr. 92-3636; 2007, Nr. 18-658). Minėtu nutarimu nustatyta, kad valstybės 

pagalbos teikėjai privalo iš anksto elektroniniu paštu, o taip pat raštu pranešti Konkurencijos 

tarybai apie visus planus teikti valstybės pagalbą. Tai turi būti atliekama pagal 2004 m. 

balandžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančiu Tarybos 

reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo

56 

taisykles (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 271/2008), 

arba atitinkamais bendrųjų išimčių reglamentais patvirtintas procedūras ir formas. Suteikę 

valstybės pagalbą, kuriai taikomas Komisijos sprendimas Nr. 2005/842/EB, valstybės 

pagalbos teikėjai per 10 darbo dienų turi pateikti Konkurencijos tarybai informaciją, kuri 

būtina nustatyti, ar suteikta valstybės pagalba yra suderinama su šiuo sprendimu. 

Konkurencijos taryba, gavusi valstybės pagalbos pranešimą, turi patikrinti, ar valstybės 

pagalbos pranešimas tinkamai užpildytas, tai yra, ar pateikta valstybės pagalbos pranešimo 

forma bei jos priedai yra tinkami, ar yra pridėti visi reikalingi dokumentai. Tinkamai 

užpildytą pranešimą Konkurencijos taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo valstybės 

pagalbos pranešimo gavimo (arba papildymo) dienos per Lietuvos nuolatinę atstovybę 

Europos Sąjungoje perduoda Europos Komisijai. Jei pranešimas nėra tinkamai užpildytas, 

Konkurencijos taryba informuoja valstybės pagalbos teikėją, kad pateiktą valstybės pagalbos 

pranešimą būtina pataisyti (papildyti), raštu nurodydama valstybės pagalbos pranešimo 

užpildymo trūkumus. Valstybės pagalbos pranešimo bei kitos informacijos perdavimo dieną 

Konkurencijos taryba raštu turi informuoti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 

kanceliariją ir Užsienio reikalų ministeriją. 

Valstybės pagalbos teikėjai taip pat privalo pateikti Konkurencijos tarybai metines ataskaitas 

apie suteiktą valstybės pagalbą. Šios ataskaitos teikiamos užpildžius atitinkamas Komisijos 

reglamentu (EB) Nr. 794/2004 patvirtintas formas ir Konkurencijos tarybai pateikiamos ne 

vėliau kaip prieš mėnesį iki Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 6 straipsnyje nustatyto 

laikotarpio pabaigos. Konkurencijos taryba visą minėtą informaciją perduoda Europos 

Komisijai. 

Išvadų dėl nacionalinių teisės aktų (jų projektų) atitikties valstybės pagalbą 

reglamentuojantiems ES teisės aktams, konsultacijų dėl ES teisės taikymo teikimas 

Konkurencijos taryba teikia valstybės pagalbos teikėjams konsultacijas visais valstybės 

pagalbos pranešimo formų užpildymo klausimais. Konkurencijos taryboje analizuojami 

valstybės pagalbos teikėjų pateikti valstybės pagalbos projektai bei vertinamas šių projektų 

atitikimas ES teisės reikalavimams. Dėl šių projektų teikiamos išvados bei pasiūlymai. 

Valstybės pagalbos teikėjų prašymu, kuris turi būti pateiktas kartu su valstybės pagalbos 

pranešimu, Konkurencijos taryba, prieš perduodama valstybės pagalbos pranešimą Europos 

Komisijai, gali atlikti valstybės pagalbos projekto ekspertizę ir pateikti valstybės pagalbos 

teikėjui išvadas bei rekomendacijas dėl numatomos teikti valstybės pagalbos atitikimo ES 

teisės reikalavimams. Pateikto Konkurencijos tarybai valstybės pagalbos projekto ekspertizė 

gali būti atliekama ir tuo atveju, kai valstybės pagalbos teikėjas nepateikė tokio prašymo, 

tačiau Konkurencijos taryba turi pagrįstų abejonių dėl valstybės pagalbos atitikimo ES teisės 

reikalavimams valstybės pagalbos srityje. 

Išankstinis valstybės pagalbos projektų įvertinimas Konkurencijos taryboje padeda išvengti 

problemų, susijusių su valstybės pagalbos, kuri neatitinka galiojančių ES reikalavimų, 

teikimu. Tinkamos nacionalinės pagalbos programos ir gerai parengti jas taikantys ekspertai 

taip pat yra labai svarbi Europos Sąjungos Struktūrinių bei Sanglaudos fondų sėkmingo 

panaudojimo prielaida. 

Kartu būtina pažymėti, kad pagal Europos Bendrijos teisę tik Europos Komisija ir 

Teisingumo Teismas gali įvertinti valstybės pagalbos atitikimą bendrajai rinkai. Todėl 

Konkurencijos tarybos išvada dėl minėtų projektų atitikimo galiojantiems valstybės pagalbos 

reikalavimams gali būti tik patariamojo pobūdžio. 

Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba konsultuoja suinteresuotas institucijas, juridinius bei 

fizinius asmenis ne tik pranešimo apie pagalbą pildymo klausimais, bei ir visais klausimais, 

susijusiais su pagalbos priemonėmis.

57 

Informacijos kaupimas 

Visa informacija apie teikiamą Lietuvoje pagalbą kaupiama Suteiktos valstybės pagalbos 

registre, kuris buvo įsteigtas 2005 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 

nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo 

ir veiklos pradžios nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 9-282; 2006 Nr. 92-3638; 2007, Nr. 50-1925; 

2008, Nr. 66-2509) ir pradėjo veikti 2005 m. spalio 1 d. 

Pagalbos registravimo taisyklės patvirtintos 2005 m. rugsėjo 29 d. Konkurencijos tarybos 

nutarimu Nr. 1S-111 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklių patvirtinimo“ 

(Žin., 2005, Nr. 118-4301; 2007, Nr. 77-3118). 

Pagalbos teikėjas, prieš konkrečiam ūkio subjektui suteikdamas de minimis pagalbą, šiame 

registre privalo patikrinti, ar dėl to nebus viršyta leistina de minimis pagalbos riba, taip pat per 

tris darbo dienas įvesti į šį registrą duomenis apie suteiktą de minimis pagalbą. 

Lietuvos pozicijos atstovavimas 

Dar viena svarbi Konkurencijos tarybos veiklos kryptis yra Lietuvos pozicijos atstovavimas 

valstybės pagalbos klausimais, t.y.: 

- Lietuvos pozicijos atstovavimas sprendžiant su valstybės pagalba susijusius klausimus 

(ypač Reglamente (EB) Nr. 659/1999 apibrėžtus klausimus); 

- Lietuvos Respublikos atstovavimas Europos Komisijos įsteigtame Patariamajame 

Valstybės Pagalbos Komitete; 

- dalyvavimas kituose valstybės pagalbos klausimus nagrinėjančiuose susirinkimuose, 

kuriuos rengia Europos Komisija. 

Visais minėtais klausimais, jei būtina, Konkurencijos taryba, rengdama Lietuvos poziciją, 

kreipiasi į valstybės pagalbos teikėjus dėl pasiūlymų ar pastabų teikimo. 

Šviečiamoji veikla 

Valstybės pagalbos monitoringo srityje labai svarbi Konkurencijos tarybos funkcija yra ir 

išliks šviečiamoji veikla, valstybės pagalbos teikėjų, verslo bendruomenės informuotumo apie 

valstybės pagalbos taisykles didinimas.

58 

13. STRUKTŪRINIAI FONDAI IR VALSTYBĖS PAGALBA 


1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/1999, nustatantis struktūrinių 

fondų bendrąsias nuostatas 

Principai 

Svarbiausias principas - struktūrinių fondų finansuojama veikla turi atitikti Europos Sąjungos 

konkurencijos taisykles. 

Norint užtikrinti suderinamumą su valstybės pagalbos taisyklėmis, reikia nustatyti, kokia 

programoje numatyta veikla gali būti valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį 

(t.y. gali atitikti 4 valstybės pagalbos kriterijus). 

Svarbu atkreipti dėmesį, kad valstybės pagalbos taisyklių taikymo sritis yra labai plati ir 

apima ne tik tradicines paramos verslui priemones. Šios taisyklės taip pat gali būti taikomos: 

- žmogiškųjų išteklių priemonėms (tam tikriems pagalbos užimtumui ir mokymui 

tipams); 

- infrastruktūros priemonėms. Daugeliu atvejų viešojo sektoriaus vykdomas 

infrastruktūros kūrimas yra bendro pobūdžio priemonė, kuriai netaikomos valstybės 

pagalbos taisyklės - su sąlyga, kad visiems potencialiems naudotojams vienodomis 

sąlygomis yra garantuojamas priėjimas prie infrastruktūros. 

- Jei valstybė finansuoja infrastruktūros kūrimą bendradarbiaudama su privačiu 

sektoriumi ("viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas" (VPB)), ji savo 

paramą turi suderinti su valstybės pagalbos taisyklėmis. Viena iš galimybių yra 

valstybės dalyvavimas projekte vienodomis sąlygomis su privačiais investuotojais. 

Tokiu atveju galima daryti prielaidą, kad priemonė nesuteikia jokio pranašumo. Kitas 

variantas galėtų būti nediskriminuojantis viešas konkursas, atviras visiems esamiems 

ir potencialiems konkurentams. Tai leistų užtikrinti, kad konkurencijos iškraipymas 

bus ribotas, o valstybės paramos dydis bus minimalus (tik toks, kokio reikia projektui 

įgyvendinti). Jei kyla abejonių, ar pagal tam tikrą projektą bus teikiama valstybės 

pagalba, patartina apie jį pranešti Europos Komisijai. 

Valstybės pagalbos vertinimo nuostatos 

Atskiruose struktūrinių fondų programavimo ciklo etapuose vadovaujamasi tokiomis 

nuostatomis: 

Derybos ir programų tvirtinimas. Europos Komisija turi įvertinti valstybių narių pateiktus 

planus, kad nustatytų, ar jie atitinka valstybės pagalbos taisykles. Todėl veiklos programose ir 

bendruosiuose programavimo dokumentuose turėtų būti pateikiama atitinkama informacija. 

Reikia atkreipti dėmesį, kad Europos Komisija blokuos Bendrijos įnašą į priemones ar 

prioritetus, jei nebus pilnai užtikrinamas suderinamumas su valstybės pagalbos taisyklėmis. 

Tam, kad būtų palengvinta valstybės pagalbos struktūrinių fondų programose kontrolė ir 

monitoringas, kiekvienoje veiklos programoje turi būti pateikiama valstybės pagalbos lentelė, 

išvardijanti visas pagal šią programą finansuojamas valstybės pagalbos priemones. 

Patvirtintų programų įgyvendinimas. Patvirtinus programą, atitinkama Valdančioji institucija 

privalo užtikrinti, kad bet kokia veikla atitiks valstybės pagalbos taisykles (tiksliau - Fondų 

įnašas bet kuriai individualiai veiklai neviršys nustatytų ribų). 

Monitoringas ir finansinė kontrolė. Valdančiosios institucijos metinės įgyvendinimo 

ataskaitos turėtų detalizuoti, kokių žingsnių imtasi suderinamumui su ES valstybės pagalbos 

taisyklėmis užtikrinti. Valstybės narės ir Europos Komisija taip pat turi užtikrinti, kad 

paramos valdymas atitinka ES konkurencijos taisykles. Be to, Europos Komisija gali 

sustabdyti mokėjimus ir net nuspręsti atlikti finansinius pataisymus, jei pagalba teikiama 

nesilaikant valstybės pagalbos taisyklių.

59 

14. VISUOTINĖS EKONOMINĖS SVARBOS PASLAUGOS 

Įmonės, kurioms suteiktos specialios ar išimtinės teisės, arba kurios teikia visuotinės 

ekonominės svarbos paslaugas, gali gauti valstybės pagalbą, skirtą minėtiems tikslams 

įgyvendinti. Tokiu atveju Europos Sąjungos teisės aktais nustatyti reikalavimai valstybės 

pagalbos srityje taikomi tik ta apimtimi, kiek jų taikymas netrukdo šioms įmonėms vykdyti 

minėtų funkcijų. 

Valstybė narė turi teisę nustatyti, kas yra laikoma visuotinės ekonominės svarbos paslaugų 

kompensavimu. Paprastai tai yra paslaugos, kurios įprastinėmis rinkos sąlygomis tinkamu 

mastu (kokybe) be valstybės institucijų įsikišimo nebūtų teikiamos. 

Parama, teikiama išlaidų, kurios yra susijusios su visuotinės ekonominės svarbos paslaugų 

teikimu, kompensavimui, nėra laikoma valstybės pagalba tuo atveju, jei kompensuojant šias 

išlaidas laikomasi neutralumo, proporcingumo principų bei nustatytų taisyklių. 

2003 m. Altmark Trans byloje (svarstyta parama viešųjų paslaugų teikimui transporto 

sektoriuje Vokietijoje) teismas nustatė, kad nuostolių, susijusių su viešųjų paslaugų teikimu, 

kompensavimas nėra valstybės pagalba, jei: 

viešosios paslaugos yra aiškiai apibrėžtos, o įmonė yra įpareigota jas teikti; 

iš anksto, aiškiai ir skaidriai apibrėžti parametrai, kuriais remiantis yra nustatomas išlaidų 

kompensavimo dydis; 

išlaidų kompensavimo dydis neturi būti didesnis nei būtina tam, kad būtų padengtos išlaidos, 

susijusios su viešųjų paslaugų teikimu; 

jei įmonė viešosioms paslaugoms teikti parenkama ne konkurso būdu, tai minėtų išlaidų 

kompensavimo dydis turi būti nustatomas palyginant atitinkamas išlaidas su tomis išlaidomis, 

kurias patiria panašios įmonės. 

Jei paslaugos teikėjas (pvz., ligoninė) minėtoms paslaugoms teikti parenkamas ne konkurso 

būdu, ir nėra įmanoma palyginti išlaidas, kurias patiria panašūs paslaugos teikėjai, parama, 

skirta kompensuoti nuostolius, kurie susiję su šių paslaugų teikimu, gali būti valstybės 

pagalba. 

Tuo atveju, jei parama laikoma valstybės pagalba, ši pagalba yra suderinama su bendra rinka, 

jei ji teikiama laikantis atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų. 


2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 

dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam 

tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (OL 2012 

C 8, p. 15). 

2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos Komunikatas „Europos Sąjungos bendrosios nuostatos dėl 

valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma“ (OL 2012 C 8, p. 4). 

2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos Komunikatas dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos 

taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (OL 

2012 m. balandžio 25 d. Europos Komisijos reglamentas (ES) Nr. 360/2012 dėl Sutarties dėl 

Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai 

visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms (OL 2012 L 114, p. 8).

60 

Geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporto sektoriams taikomos atskiros taisyklės: 

1969 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų, 

susijusių su įsipareigojimais. Neatskiriamais nuo viešosios paslaugos geležinkelio, kelių ir 

vidaus vandenų transporto srityje sąvokos (OL 1969 L 156, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, 

padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1893/91 (OL 1991 L 169, p. 1). 

1970 m. birželio 4 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1107/70 dėl pagalbos teikimo 

geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transportui (OL 1970 L 130, p. 1), su paskutiniais 

pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 543/97 (OL 1997 L 84, p. 6). 

Sprendimo taikymo sritis 

1. Šis sprendimas taikomas vienai iš toliau nurodytų kategorijų priklausančiai valstybės 

pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma, suteiktai įmonėms, kurioms pavesta teikti 

visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, kaip nurodyta Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje: 

a) kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, kurių vertė per metus neviršija 

15 mln. EUR, teikimą kitose nei transporto ir transporto infrastruktūros srityse; 

jeigu kompensacijos suma per pavedimo laikotarpį kinta, metinė suma apskaičiuojama kaip 

metinių kompensacijos sumų, kurias numatoma gauti per pavedimo laikotarpį, vidurkis, 

b) kompensacijai už ligoninių, teikiančių sveikatos priežiūros, ir, jei tinka, pirmosios pagalbos 

paslaugas, visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą. pagalbinės veiklos, tiesiogiai 

susijusios su pagrindine veikla (ypač mokslinių tyrimų veiklos) vykdymu neužkertamas kelias 

šio punkto taikymui, 

c) kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, kuriomis tenkinami socialiniai 

poreikiai, susiję su sveikatos ir ilgalaike priežiūra, vaiko priežiūra, galimybe įsidarbinti ir vėl 

integruotis į darbo rinką, socialiniu būstu ir pažeidžiamų grupių socialine rūpyba ir įtrauktimi, 

teikimą, 

d) kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos susisiekimo paslaugas oro arba jūrų 

transportu su salomis, iš kurių ir į kurias per dvejus finansinius metus iki tų metų, kuriais 

buvo pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, vidutiniškai per metus keliavo ne 

daugiau kaip 300 000 keleivių, 

e) kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugas oro uostams ir uostams, 

kuriuose vidutinis keleivių skaičius per dvejus finansinius metus iki tų metų, kuriais buvo 

pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, neviršija 200 000 keleivių oro uostų 

atveju ir 300 000 keleivių uostų atveju. 

2. Šis sprendimas taikomas tik tada, kai įmonei pavedama teikti visuotinės ekonominės 

svarbos paslaugą ne ilgesnį nei dešimties metų laikotarpį. Kai pavedimo laikotarpis ilgesnis 

nei dešimt metų, sprendimas taikomas tik tada, kai paslaugos teikėjas turi imtis didelių 

investicijų, kurios turi būti amortizuotos per ilgesnį laikotarpį pagal bendruosius apskaitos 

principus. 

3. Jeigu pavedimo laikotarpiu šio sprendimo taikymo sąlygos nustoja būti tenkinamos, apie 

priemonę pranešama pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. 

Įpareigojimas 

Įmonė turi būti įpareigota teikti tam tikras bendros ekonominės svarbos paslaugas. Tokio 

įpareigojimo (teisės akto) formą nustato valstybė narė, tačiau jame privalo būti nurodyta: 

viešosios paslaugos įsipareigojimų pobūdis ir trukmė; 

atitinkama įmonė ir teritorija; 

bet kokių išskirtinių ar specialių teisių pobūdis; 

kompensacijos apskaičiavimo, kontrolės ir peržiūros kriterijai; 

priemonės kompensacijos permokai išvengti ir grąžinti.

61 

Kompensacija 

1. Kompensacijos suma negali viršyti to, kas būtina grynosioms išlaidoms, patirtoms vykdant 

su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, padengti, įskaitant nuosaikų pelną. 

2. Grynosios išlaidos gali būti apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp 3 dalyje apibrėžtų išlaidų 

ir 4 dalyje apibrėžtų pajamų. Jos taip pat gali būti apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp 

įmonės, vykdančios su viešąja paslauga susijusį įsipareigojimą, grynųjų išlaidų ir tos pačios 

įmonės, nevykdančios tokio įsipareigojimo, grynųjų išlaidų arba pelno. 

3. Išlaidos, į kurias turi būti atsižvelgiama, yra visos dėl visuotinės ekonominės svarbos 

paslaugos teikimo patiriamos išlaidos. Jos apskaičiuojamos remiantis šiais bendrai priimtais 

išlaidų apskaitos principais: 

a) jei įmonė vykdo veiklą, susijusią tik su visuotinės ekonominės svarbos paslaugos teikimu, 

atsižvelgiama į visas įmonės išlaidas, 

b) jei įmonė taip pat vykdo kitą veiklą, nesusijusią su visuotinės ekonominės svarbos 

paslauga, atsižvelgiama tik į išlaidas, susijusias su visuotinės ekonominės svarbos paslauga, 

c) išlaidos, siejamos su visuotinės ekonominės svarbos paslauga, gali apimti visas tiesiogines 

išlaidas, patirtas teikiant visuotinės ekonominės svarbos paslaugą ir tinkamą išlaidų, kurios 

bendros visuotinės ekonominės svarbos paslaugai ir kitai veiklai, dalį, 

d) gali būti atsižvelgiama į su investicijomis, ypač su infrastruktūra, susijusias išlaidas, 

būtinas visuotinės ekonominės svarbos paslaugai teikti. 

4. Pajamos, į kurias reikia atsižvelgti, turi apimti bent visas pajamas, gautas už visuotinės 

ekonominės svarbos paslaugą, nepriklausomai nuo to, ar pajamos priskiriamos valstybės 

pagalbai pagal Sutarties 107 straipsnį. Jeigu įmonei priklauso specialiosios ar išskirtinės 

teisės, susijusios su kita veikla nei visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimas, už kurį 

skiriama pagalba, dėl kurių gaunamas didesnis nei nuosaikus pelnas, arba įmonė naudojasi 

kitomis valstybės suteiktomis lengvatomis, į jas būtina atsižvelgti nustatant įmonės pajamas, 

nepaisant jų klasifikavimo pagal Sutarties 107 straipsnį. Valstybė narė gali nuspręsti, kad 

pelnas, gautas vykdant kitą su atitinkama visuotinės ekonominės svarbos paslauga nesusijusią 

veiklą, būtų naudojamas visuotinės ekonominės svarbos paslaugai iš dalies ar visiškai 

finansuoti. 

5. Šiame sprendime nuosaikus pelnas reiškia kapitalo grąžos normą, kurios reikėtų vidutinei 

įmonei, svarstančiai, ar teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugą visu pavedimo 

laikotarpiu, ir kurią apskaičiuojant atsižvelgiama į rizikos mastą. Kapitalo grąžos norma 

reiškia kaip vidinės grąžos norma, kurią įmonė gauna iš pavedimo laikotarpiu investuoto 

kapitalo. Rizikos mastas priklauso nuo sektoriaus, paslaugos rūšies ir kompensavimo 

mechanizmo savybių. 

6. Siekdamos nustatyti, kas yra nuosaikus pelnas, valstybės narės gali įvesti skatinamuosius 

kriterijus, susijusius, pavyzdžiui, su teikiamos paslaugos kokybe ir našumo padidėjimu. 

Padidėjus našumui, teikiamos paslaugos kokybė neturi sumažėti. Bet koks atlygis, susijęs su 

veiklos našumo padidėjimu, turėtų būti tokio dydžio, kad padidėjęs našumas būtų vienodai 

naudingas tiek įmonei ir valstybei narei, tiek (arba) naudotojams. 

7. Bet kuriuo atveju šiame sprendime kapitalo grąžos norma, neviršijanti atitinkamos 

apsikeitimo sandorių normos ir papildomų 100 bazinių punktų, turėtų būti laikoma nuosaikia. 

Atitinkama apsikeitimo sandorių norma – tai apsikeitimo sandorių norma, kurios terminas ir 

valiuta atitinka pavedime nurodytą laikotarpį ir valiutą. Jeigu visuotinės ekonominės svarbos 

paslaugos teikimas nesusijęs su didele komercine ar sutartine rizika, ypač kai ex post iš esmės 

kompensuojamos visos grynosios išlaidos, patirtos teikiant visuotinės ekonominės svarbos 

paslaugą, nuosaikus pelnas negali viršyti atitinkamos apsikeitimo sandorių normos ir 

papildomų 100 bazinių punktų. 

8. Jeigu dėl konkrečių aplinkybių kapitalo grąžos normos naudoti neįmanoma, valstybės narės 

gali remtis kitais pelno dydžio rodikliais, nei kapitalo grąžos norma, nuosaikiam pelnui 

nustatyti, pavyzdžiui, pelno apskaitos priemonėmis, tokiomis kaip vidutinė nuosavo kapitalo 

grąža, panaudoto kapitalo grąža, turto grąža arba pardavimo grąža. Grąža tam tikrais metais –

62 

tai pajamos neatskaičius palūkanų ir mokesčių tais metais. Grąžos vidurkis apskaičiuojamas 

sutarties vykdymo laikotarpiu taikant diskonto koeficientą, kaip nurodyta Komisijos 

komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo9. Nesvarbu, kuris 

rodiklis pasirenkamas, valstybė narė Komisijai paprašius turi galėti pateikti įrodymus, kad 

pelnas neviršija pelno, kurio reikėtų vidutinei įmonei svarstant, ar teikti visuotinės 

ekonominės svarbos paslaugą; pavyzdžiui, valstybė narė gali nurodyti grąžą, gaunamą pagal 

panašias konkurencinėmis sąlygomis sudarytas viešųjų paslaugų sutartis. 

9. Kai įmonė vykdo tiek su visuotinės ekonominės svarbos paslauga susijusią veiklą, tiek 

kitokią veiklą, vidaus sąskaitose turi būti atskirai pateiktos su visuotinės ekonominės svarbos 

paslaugomis susijusios išlaidos bei pajamos ir su kitos veiklos vykdymu susijusios išlaidos ir 

pajamos, bei nurodyti išlaidų ir pajamų paskirstymo kriterijai. Išlaidos, susijusios su 

visuotinės ekonominės svarbos paslaugai nepriskiriama veikla, apima visas tiesiogines 

išlaidas, reikiamą bendrų išlaidų dalį ir deramą kapitalo grąžą. Šioms išlaidoms padengti 

kompensacija neteikiama. 

10. Valstybės narės reikalauja, kad susijusi įmonė grąžintų gautą kompensacijos permoką. 

Informacijos prieinamumas 

Valstybės narės pavedimo vykdymo laikotarpiu ir bent dešimt metų nuo pavedimo laikotarpio 

pabaigos turi saugoti informaciją, kuri yra būtina nustatyti, ar skirta kompensacija yra 

suderinama su šiuo sprendimu. 

Tuo atveju, kai valstybės pagalba įmonei, įpareigotai teikti visuotinės ekonominės svarbos 

paslaugas, negali būti teikiama pagal Sprendimą, ji privalo būti teikiama laikantis Komisijos 

komunikato Europos Sąjungos bendrosios nuostatos dėl valstybės pagalbos kompensacijos už 

viešąją paslaugą forma (OL 2012 C 8, p. 4), pateikus pranešimą Europos Komisijai pagal 

Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nuostatas ir gavus Europos Komisijos pritarimą.

63 

15. FINANSINIO SKAIDRUMO DIREKTYVA 

Pagal 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyvos 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp 

valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse 

(OL 2006 L 318, p. 17) (toliau - Komisijos direktyva 2006/111/EB) nuostatas, valstybėse 

narėse turi būti užtikrinami skaidrūs finansiniai santykiai tarp valstybės institucijų ir įmonių, 

kurioms šios institucijos gali daryti lemiamą įtaką, bei įmonių, privalančių tvarkyti atskiras 

sąskaitas. Turi būti gerai žinoma apie: 

- valstybės lėšas, kurias valstybės institucijos tiesiogiai skiria atitinkamoms įmonėms; 

- valstybės lėšas, kurias valstybės institucijos skiria per finansų įstaigas ar kitus 

tarpininkus; 

- faktinį šių valstybės lėšų panaudojimą. 

Be to, pagal Komisijos direktyvos 2006/111/EB reikalavimus valstybės narės privalo kaupti ir 

saugoti informaciją, susijusią su finansiniais santykiais tarp valstybės institucijų ir įmonių, 

kurioms valstybės institucijos gali daryti lemiamą įtaką. Reikalavimas dėl informacijos 

kaupimo taikytinas toms įmonėms, kurių metinės pardavimo grynosios pajamos per 

paskutinius dvejus finansinius metus (iki metų, kuriais buvo skirtos ar panaudotos valstybės 

lėšos) buvo ne mažesnės kaip 40 milijonų eurų (ekvivalentas litais) ir kurių veikla turi įtakos 

prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Minėta Komisijos direktyva 2006/111/EB 

taip pat nustato tam tikrus reikalavimus įmonėms, kurioms yra suteiktos specialios ar 

išimtinės teisės, arba kurios teikia bendros ekonominės svarbos paslaugas. Šioms įmonėms 

yra taikomas įpareigojimas tvarkyti atskirą vidaus buhalterinę apskaitą, t.y. atskirti vidaus 

sąskaitas pagal įvairias veiklos rūšis. Pagal Komisijos direktyvą 2006/111/EB, apdirbamosios 

gamybos įmonės, kurioms valstybės institucijos gali daryti lemiamą įtaką ir kurios atitinka 

minėta direktyva nustatytus reikalavimus, privalo kasmet pateikti Europos Komisijai išsamią 

informaciją apie savo veiklą. Šis reikalavimas taikytinas apdirbamosios gamybos įmonėms, 

kurių metinės pardavimo grynosios pajamos paskutiniais finansiniais metais yra didesnės kaip 

250 milijonų eurų (ekvivalentas litais). 

Komisijos direktyvos 2006/111/EB nuostatų įgyvendinimą užtikrina Lietuvos Respublikos 

Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 768 „Dėl Informacijos apie finansinius 

santykius tarp valstybės institucijų ir įmonių, kurioms valstybės institucijos gali daryti 

lemiamą įtaką, ir apie tam tikras įmones kaupimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 87- 

3264; 2007, Nr. 135-5477).

64 

16. PAAIŠKINIMAS 

Tikimės, kad valstybės pagalbos vadove pateikiama informacija padės valstybės tarnautojams 

teisingai taikyti valstybės pagalbos taisykles. 

Mūsų tikslas yra pateikti naujausią ir aktualiausią informaciją. Jei dėl mūsų kaltės įsivėlė 

netikslumai, tai tik pastebėjus, šie netikslumai nedelsiant bus pašalinti. Norime pabrėžti, kad 

vadovas yra informacinio rekomendacinio pobūdžio. Būtina atkreipti dėmesį, kad vadovas 

nėra oficialus teisės aktas, jame pateikti patarimai yra tik bendro pobūdžio rekomendacijos ir 

nuorodos. Kiekvienu individualiu atveju būtina atsižvelgti į specifines aplinkybes, kuriomis 

teikiama pagalba. Todėl, teikiant pagalbą ar ruošiant atitinkamus projektus, negalima 

vadovautis šia medžiaga kaip oficialiu dokumentu. Būtina vadovautis oficialiais teisės aktais, 

kurie pateikti oficialioje Europos Komisijos svetainėje 

http://ec.europa.eu/comm/competition/state_aid/legislation/legislation.html. 

Informacija valstybės pagalbos klausimais taip pat skelbiama adresu: http://www.konkuren.lt.

VALSTYBĖS PAGALBOS VADOVAS - LR Konkurencijos taryba

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?