lietuvos respublikos konkurencijos taryba nutarimas dėl ūkio ...
lietuvos respublikos konkurencijos taryba nutarimas dėl ūkio ...
lietuvos respublikos konkurencijos taryba nutarimas dėl ūkio ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
36<br />
biudžeto lėšas galimų įsigyti priemonių kiekį. Biudžeto lėšų skirstymas kiekvienai įmonei peržengia<br />
biudžeto planavimo ribas. Siekiant užtikrinti, kad nepereikvojant turimų lėšų reikalingomis<br />
priemonėmis būtų aprūpinama kuo daugiau apdraustųjų, lėšos, skirstomos pagal įmonėms<br />
leidžiamus pagaminti ortopedijos techninių priemonių kiekius, nepagrįstai apriboja įmonių<br />
galimybes konkuruoti bei padeda užtikrinti įmonių susitarimų įgyvendinimą. Tokia sistema, kai<br />
įmonei paskiriamas tam tikras priemonių pagal gamybos pobūdį kiekis, nustatytas bendru rinkos<br />
dalyvių susitarimu, neatspindi konkrečios įmonės galimybių. Tai patvirtina tyrimo metu nustatytos<br />
aplinkybės: kai kurios įmonės realiai turi daugiau darbuotojų nei reikia sutarčiai su VLK vykdyti, į<br />
įmones kreipiasi daugiau pacientų nei joms skiriama lėšų ir jos atsisako priimti užsakymus ne <strong>dėl</strong><br />
to, kad joms trūksta išteklių, bet <strong>dėl</strong> to, kad baigėsi jiems atitinkamų priemonių grupei mėnesiui<br />
skirta lėšų suma ir jie jau yra įvykdę jiems nustatytus sutartinius gamybinius pajėgumus, net<br />
įmonėms turint našesnę įrangą jos negali tikėtis realizuoti savo produkcijos, nes jų gamybiniai<br />
pajėgumai apribojami iki gamintojų sutarto ir VLK patvirtinto lygio (bylos IV tomas, 73 lapas).<br />
Tai, kad VLK neužtikrino sąžiningos <strong>konkurencijos</strong> laisvės, turėjo tiesioginės neigiamos<br />
įtakos pacientų gerovei bei valstybės biudžetui. Pirma, didesnės bazinės kainos lemia tai, kad didėja<br />
ir pacientui tenkanti sumokėti suma esant dalinei kompensacijai. Be to, neefektyviai naudojamos ir<br />
PSDF biudžeto lėšos, kuriomis apmokama už ortopedijos technines priemones <strong>ūkio</strong> subjektų<br />
suderintomis, o ne sąžiningos <strong>konkurencijos</strong> procese susiformavusiomis kainomis. Tai sudaro<br />
prielaidas nustatyti nepagrįstai aukštas ortopedijos techninių priemonių bazines kainas, o esant<br />
dalinei priemonių kompensacijai, didelė finansinė našta perkeliama pacientams. Pažymėtina, kad<br />
pagal galiojančią bazinės kainos „plaukiojančio balo“ taikymo tvarką, jei pacientas priemonę įsigyja<br />
savo lėšomis, bazinės kainos balo vertė yra lygi vienam litui. Tačiau nustatant apdraustajam<br />
mokamos kompensacijos už savo lėšomis įsigyjamą ortopedijos techninę priemonę dydį, šios<br />
priemonės bazinės kainos balo vertė turi atitikti tą ataskaitinį laikotarpį, kai ortopedijos techninė<br />
priemonė įsigyjama 69 . Antra, nustačius, už kokią sumą kiekviena įmonė gali pagaminti ortopedijos<br />
techninių priemonių per mėnesį, pablogėja pacientų galimybės pasirinkti geriausią prekę. Nors<br />
kompensuojant ortopedijos technines priemones taikomas principas „pinigai paskui pacientą“,<br />
praktinis šio principo pritaikymas yra ribotas. Jei įmonė tą mėnesį jau įvykdė užsakymų už jai<br />
nustatytą ataskaitiniam laikotarpiui skirtą sumą, ji nebegali priimti naujų užsakymų. Taigi, pacientas<br />
yra priverstas arba įsigyti priemonę kitoje įmonėje, nebūtinai gaminančioje kokybiškiausią ar<br />
tinkamiausią priemonę, arba įsigyti priemonę savo lėšomis ir vėliau rizikuoti gauti mažesnę<br />
kompensaciją. Dėl šių aplinkybių sumažėja pacientų pasirinkimo galimybė ir pablogėja jų<br />
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis. Iš tyrimo metu surinktos informacijos galima<br />
daryti išvadą, kad VLK, organizuodama ortopedijos techninių priemonių kompensavimą, savo<br />
veiksmais pažeidė vartotojų interesus, nes neužtikrino pacientų teisės pasirinkti kokybiškiausią<br />
prekę mažiausia kaina.<br />
Vertinant VLK veiksmus, atliktus organizuojant ortopedijos techninių kompensavimą,<br />
pažymėtina, kad VLK, pasirinkusi netinkamas priemones šiai funkcijai vykdyti, bei sudariusi<br />
prielaidas draudžiamiems <strong>ūkio</strong> subjektų susitarimams <strong>dėl</strong> priemonių kainų, gamybos kiekių ir<br />
rinkos pasidalijimo, o taip pat savo veiksmais skatindama tokius susitarimus, neįvykdė pozityvios<br />
pareigos užtikrinti sąžiningą konkurenciją nagrinėjamoje rinkoje. Sudarydama sąlygas ir<br />
skatindama <strong>ūkio</strong> subjektų susitarimus <strong>dėl</strong> ortopedijos techninių priemonių kainų, kiekių ir kitų<br />
aptartų aspektų, VLK nesudaro galimybių pasinaudoti <strong>konkurencijos</strong> teikiama nauda, nors būtent<br />
kuo efektyvesnis turimų resursų panaudojimas turėtų būti viso atitinkamų priemonių įsigijimo ir<br />
kompensavimo mechanizmo pagrindas. Taigi, VLK, siekdama tinkamai vykdyti Konkurencijos<br />
įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, turėtų imtis visų priemonių, kad,<br />
organizuojant ortopedijos techninių priemonių kompensavimą, būtų naudojamos objektyvios<br />
procedūros, leisiančias nustatyti objektyvias (<strong>dėl</strong> <strong>ūkio</strong> subjektų tarpusavio <strong>konkurencijos</strong><br />
susiformavusias) priemonių bazines kainas bei leisiančios įmonėms realiai konkuruoti tarpusavyje<br />
69 2009 m. birželio 10 d. Nr. V-466 įsakymas „Dėl Ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos<br />
kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir jų bazinių kainų sąrašų patvirtinimo“, Žin.<br />
2009, Nr. 72-2952, (su pakeitimais ir papildymais), 3.3. p.
Change language