lietuvos respublikos konkurencijos taryba nutarimas dėl ūkio ...

29
3.7. Dėl susitarimų įgyvendinimo ir vykdymo kontrolės
Susitarusios dėl ortopedijos techninių priemonių kainų ir gamybos kiekių, įmonės taip pat
siekė užtikrinti ir kontroliuoti šių susitarimų vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m.
rugpjūčio 31 d. VLK vykusiame posėdyje įmonės pateikė bendrą paraišką 2010 metams (bylos XII
tomas, 49 lapas), kurioje pagal ortopedijos techninių priemonių gamybos pobūdį nurodė
Asociacijoje (bylos II tomas, 129 lapas) sutartus gamybinius pajėgumus 2010 metams. Tokiu būdu
siekiama papildomai užtikrinti, kad įmonė, individualiai teikdama paraišką, nepateiks kitokių
duomenų dėl gamybinių pajėgumų nei sutarti asociacijoje. Taigi, užtikrinamas įmonių susitarimų
laikymasis ir eliminuojama galimų nukrypimų galimybė. Be to, sutartos išdirbio normos ir
gamybiniai pajėgumai turėjo tiesioginės įtakos Sutartyse su VLK įtvirtintiems leidžiamiems
gamybos kiekiams, kurių negalima viršyti metų eigoje (Sutarties su VLK 3.20 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad sutartų išdirbio normų ir gamybinių pajėgumų pagrindu nustačius
sutartyje įtvirtinamus kiekvienos įmonės gamybos kiekius, susitarimas turėjo tęstinumą net ir
pasirašius individualias sutartis su VLK.
Siekiant kontroliuoti, kaip įmonės laikosi nustatytų gamybinių pajėgumų, buvo sukurta
informacijos mainų sistema. Iš pradžių kas ketvirtį (VII tomas, 50, 51 lapas), o nuo 2009 m. kas
mėnesį (pavyzdžiui, bylos I tomas, 147 lapas) ortopedijos techninių priemonių gamintojams buvo
teikiamos ataskaitos pavadinimu „Visų įmonių gamybos suvestinė“, kurioje pateikiami duomenys iš
Ortopedijos IS sistemos „Sveidra“ . Šiose ataskaitose atsispindi, kiek priemonių ir už kokią sumą
kiekviena Sutartį su VLK turinti įmonė pagamino priemonių per tam tikrą mėnesį. Atkreiptinas
dėmesys, kad lentelėje pateikiama informacija apie kiekvienos įmonės „Įsipareigojimą asociacijai“,
nurodant, už kokią sumą konkreti įmonė gali įvykdyti užsakymų. Tyrimo duomenys patvirtina, kad
buvo siekiama užtikrinti, jog nebūtų viršijama įsipareigojimą asociacijai rodanti suma. Šios
ataskaitos taip pat leido kontroliuoti, kaip įmonės vykdo susitarimus: „dėkoju visiems už susitarimų
vykdymą. Kokia visų nuomonė dėl Ortopedijos klinikos, jie vieninteliai viršijo sutartą sumą?
Manau, kad visi turime laikytis. (VIII tomas, 83 lapas). Vėliau ORPTA prezidentė ortopedijos
techninių priemonių gamintojus informavo, kad „Ortopedijos klinika suklydo, manydami, kad
susitarta suma be PVM. Atsiprašė ir, kad nereiktų taisyti 3 priedo, labai prašė leisti atstatyti
skaičius lapkričio mėnesį“ (VIII tomas, 83 lapas). VLK atstovei pateikus informaciją apie 2009 m.
spalio mėnesio gamybą, ORPTA prezidentė ortopedijos techninių priemonių gamintojus informavo,
kad „skambino , informavo, kad PŽ dar šiandien suves užsakymus iki sutartos sumos.
Susitarimų nesilaiko tik UAB „Baltic Orthoservice““ (VIII tomas, 114 lapas). Taigi, kas mėnesį
teikiamos ataskaitos leido užtikrinti, kad sutartų gamybinių pajėgumų bus laikomasi ir net
menkiausi nukrypimai nagrinėjamų ūkio subjektų buvo griežtai kontroliuojami. Iš pateikto
susirašinėjimo tarp gamintojų matyti, kad įmonės pačios įvardija savo veiksmus kaip susitarimus
dėl gamybos kiekių nustatymo bei PSDF biudžeto lėšų, taigi ir nagrinėjamos rinkos, pasidalinimo.
Kaip dar viena sudarytų susitarimų kontrolės forma, apimanti tiek kainos, tiek ir kiekio
elementus, vertintinas nagrinėjamų ūkio subjektų pasiūlytas bazinės kainos „plaukiojantis balas“,
turintis užtikrinti, kad įmonės nebūtų suinteresuotos ir neviršytų joms skirtų ortopedijos techninių
priemonių gamybos ir pardavimo kvotų, nes nuo to priklauso VLK mokamos kainos dydis.
Ortopedijos techninių priemonių gamintojai aktyviai dalyvavo nustatant bazinės kainos
„plaukiojančio balo“ taikymo ir jo vertės nustatymo tvarką. 2009 m. rugsėjo 3 d. VLK posėdyje
ortopedijos techninių priemonių gamintojai pristatė bendrą projektą dėl „plaukiojančio balo“ ir jo
vertės nustatymo. Kitų vykusių posėdžių, vykusių tiek ORPTA (II tomas, 37 lapas), tiek VLK (XX
tomas, 36 lapas) metu buvo priimti kiti sprendimai, susiję su „plaukiojančio balo“ taikymo tvarka.
Įvertinus įmonių veiksmus ir tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad
siekdamos įtvirtinti „plaukiojantį balą“ įmonės norėjo išvengti bazinių kainų mažinimo, kai VLK
norėjo įtvirtinti, jog bazinės kainos balas lygus 0,8 Lt. Taigi, įgyvendinus šį VLK pasiūlymą bazinės
kainos būtų sumažėjusios 20 proc. (bylos XII tomas, 47 lapas). Įtvirtinus „plaukiojantį balą“
įmonėms kompensuojama bazinė kaina sumažėtų tik tada, kai jos viršytų kompensavimui numatytas
biudžeto lėšas, taigi, ir joms nustatytus gamybos kiekius. Pažymėtina, kad patys ortopedijos
techninių priemonių gamintojai nurodo, kad siekdami didesnio kompensacijos balo ūkio subjektai