lietuvos respublikos konkurencijos taryba nutarimas dėl ūkio ...
lietuvos respublikos konkurencijos taryba nutarimas dėl ūkio ...
lietuvos respublikos konkurencijos taryba nutarimas dėl ūkio ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
28<br />
3.6. Dėl nagrinėjamų susitarimų poveikio konkurencijai atitinkamoje rinkoje<br />
Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir SESV 101 straipsnio 1<br />
dalies nuostatomis, draudžiamų susitarimų poveikis konkurencijai yra alternatyvi sąlyga, reiškianti,<br />
kad nustačius, jog susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją, nereikia įrodyti susitarimų potencialaus<br />
ar realaus poveikio konkurencijai, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad įmonių susitarimai turėjo<br />
poveikį konkurencijai. Remiantis Bendrojo Teismo praktika 60 , draudžiamo susitarimo <strong>dėl</strong> kainų<br />
atveju galima preziumuoti, kad pažeidimas turėjo poveikį, jei draudžiamo susitarimo dalyviai ėmėsi<br />
priemonių kainoms taikyti, pavyzdžiui, pranešdami jas pirkėjams. Nagrinėjamu atveju<br />
konstatuotina, kad susitarimo <strong>dėl</strong> bazinių kainų poveikis preziumuojamas, nes gamintojai<br />
savikainos duomenis pateikė VLK, t.y. pateikė jas pirkėjo (valstybės) atstovui. Be to, VLK<br />
patvirtino, kad įmonių pateikti savikainos skaičiavimo duomenys buvo vieni iš kriterijų rengiant<br />
bazinių kainų projektą (bylos XX tomas, 9 lapas), to<strong>dėl</strong> galima pagrįstai laikyti, kad susitarimai<br />
turėjo realų poveikį konkurencijai.<br />
Atsižvelgiant į tai, kad gamybos kiekiai taip pat yra vieni pagrindinių <strong>konkurencijos</strong><br />
parametrų, o gamybos kiekių nustatymas savaime laikomas ribojančiu konkurenciją, remiantis<br />
minėtu sprendimu, analogiškai galima preziumuoti ir susitarimų nustatyti išdirbio normas bei<br />
gamybinius pajėgumus tiek potencialų, tiek realų poveikį konkurencijai. Tokia išvada darytina<br />
to<strong>dėl</strong>, kad įmonės teikė VLK Asociacijoje suderintus duomenis <strong>dėl</strong> išdirbio normų ir gamybinių<br />
pajėgumų, o VLK į šiuos duomenis ne tik atsižvelgė, bet ir tiesiogiai juos taikė, vertindama<br />
gamybinius pajėgumus, įtvirtintinus sutartyse su gamintojais (bylos XI tomas, 163 lapas). To<strong>dėl</strong><br />
gamybos kiekių atžvilgiu taip pat konstatuotina, kad atitinkami įmonių susitarimai turėjo realų<br />
poveikį konkurencijai.<br />
Be to, faktinė situacija patvirtina, kad įmonių susitarimai ne tik turėjo neigiamą poveikį<br />
konkurencijai, bet sukėlė tiesioginę žalą pacientams. Visų pirma, <strong>dėl</strong> įmonių susitarimų derinant<br />
savikainos duomenis, taip pat susitarimo taikyti maksimalias priemokas PSDF, biudžetui ir<br />
tiesiogiai pacientams tenka didesnė finansinė našta, <strong>dėl</strong> šių įmonių susitarimų prastėja apdraustųjų<br />
aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis. Antra, <strong>dėl</strong> susitarimų buvo ribojamos pacientų<br />
galimybės pasirinkti įmonę, kurioje įsigyti ortopedijos techninę priemonę, tai yra buvo ribojamas<br />
principo „pinigai paskui pacientą“ taikymas. Principas „pinigai paskui pacientą“ praktiškai veikia<br />
tol, kol kiekviena Sutartį su VLK turinti įmonė nėra išnaudojusi jai nustatytų gamybinių pajėgumų.<br />
Kai kuri nors įmonė išnaudoja visas jai tam mėnesiui skirtas lėšas, pacientas gali rinktis arba<br />
gaminti priemonę kitoje įmonėje, arba įsigyti ją savo lėšomis. Be to, kai kurios įmonės,<br />
išnaudojusios joms skirtas kvotas, atsisako priimti užsakymus, kai pacientas sutinka mokėti savo<br />
lėšomis ir gauti kompensaciją vėliau, nes tokiu atveju taip pat taikomas limitas (IV tomas, 101<br />
lapas). Taigi, nagrinėjami įmonių susitarimai turėjo tiesioginį poveikį ne tik konkurencijai rinkoje,<br />
bet ir pacientai <strong>dėl</strong> šių susitarimų patyrė tiesioginę žalą.<br />
VLK ir kai kurie <strong>ūkio</strong> subjektai nurodo, kad gamybos kiekių nustatymas neribojo<br />
<strong>konkurencijos</strong>, nes visų galimų priimti užsakymų per metus jos nebuvo pasiekusios. Atkreiptinas<br />
dėmesys, kad lėšos skirstomos poklasiams, gamybos kiekiai taip pat nustatomi poklasiams.<br />
Remiantis Sutarties su VLK 2.2 ir 2.3 punktais, kiekvieną mėnesį įmonė gali pagaminti priemonių<br />
už sumą, kurią sudaro 1/12 visiems metams numatytos sumos. Pasibaigus šiai mėnesiui skirtai<br />
sumai įmonės negali priimti daugiau užsakymų, nes taip būtų pažeidžiamos Sutarties su VLK<br />
sąlygos (3.21 punktas). Taigi, tokiu atveju, pacientas negali įsigyti gaminio įmonėje, kuri pasiekė jai<br />
nustatytą sumą, ir yra priverstas gaminį įsigyti kitoje įmonėje arba įsigyti savo lėšomis. Dėl šių<br />
priežasčių principas „pinigai paskui pacientą“ gali būti taikomas tol, kol įmonės turi lėšų atitinkamo<br />
poklasio užsakymams priimti konkretų mėnesį. Taigi, to, kad įmonės neišnaudojo visų metams<br />
numatytų lėšų, nepakanka paneigti, kad faktiškai konkurencija buvo ribojama.<br />
60 2008 m. spalio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Nr. T-69/04 (Schunk and Schunk Kohlenstoff-Technik prieš<br />
Europos Bendrijų Komisiją) ECR II-2567 2008, 165-167 p.
Change language