lietuvos respublikos konkurencijos taryba nutarimas dėl ūkio ...
lietuvos respublikos konkurencijos taryba nutarimas dėl ūkio ...
lietuvos respublikos konkurencijos taryba nutarimas dėl ūkio ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
19<br />
praktika 30 , tiek Europos Komisijos komunikatas „Sutarties <strong>dėl</strong> Europos Sąjungos veikimo 101<br />
straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairės“, kurio 24 punkte<br />
nurodyta, kad <strong>konkurencijos</strong> apribojimai pagal tikslą yra tokie ribojimai, kurie <strong>dėl</strong> jų pobūdžio gali<br />
riboti konkurenciją. Šie apribojimai tiesiogiai veikia konkurencinio proceso rezultatą, to<strong>dėl</strong> laikomi<br />
ypač žalingais.<br />
Europos Komisijos pranešimo „Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo gairės" 31 21 punktu,<br />
<strong>konkurencijos</strong> ribojimai pagal tikslą turi tokį didelį potencialą daryti neigiamą poveikį<br />
konkurencijai, kad Sutarties 81 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma ir be įrodymų, kad buvo<br />
padarytas poveikis rinkai. Ši prielaida remiasi tuo, kad ribojimas yra žymus, ir patirtimi, kuri rodo,<br />
kad <strong>konkurencijos</strong> ribojimai pagal tikslą gali sukelti neigiamus padarinius rinkoje ir sutrukdyti<br />
pasiekti tikslų, kurių siekiama įgyvendinant Europos Sąjungos <strong>konkurencijos</strong> taisykles. Prie tokių<br />
ribojimų priskiriami ir susitarimai <strong>dėl</strong> tiesioginio ar netiesioginio prekių kainų nustatymo, gamybos<br />
kiekių nustatymo ir rinkos pasidalinimo. Tokie susitarimai sutrikdo normalų išteklių pasiskirstymą,<br />
kadangi prekės ar paslaugos, reikalingos vartotojams nėra pagaminamos, <strong>dėl</strong> to sumažinama<br />
vartotojo gerovė, nes pagaminama mažiau prekių didesnėmis kainomis. Atsižvelgiant į tai,<br />
konstatuotina, kad susitarimai, kuriais siekiama nustatyti kainas, gamybos kiekius bei pasidalyti<br />
rinką savaime laikytini pažeidžiančiais <strong>konkurencijos</strong> taisyklių reikalavimus.<br />
Remiantis šia <strong>konkurencijos</strong> taisyklių, susijusių su draudžiamais susitarimais, taikymo<br />
praktika, galima daryti išvadą, kad, nustačius, jog susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją, nėra<br />
būtina įrodyti tokio susitarimo ar veiksmų realaus poveikio konkurencijai. Tokios pozicijos laikosi<br />
ir ESTT, konstatavęs, kad Sutarties 101 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais nėra būtina kreipti<br />
dėmesį į realų susitarimo poveikį, jei tik nustatoma, kad jo tikslas yra <strong>konkurencijos</strong> trikdymas,<br />
ribojimas ar iškraipymas 32 . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2006 m. gegužės 11<br />
d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A 1 -686/2006 taip pat yra konstatavęs, kad tokie susitarimai<br />
kaip horizontalūs susitarimai <strong>dėl</strong> kainos, laikomi ribojančiais konkurenciją ab initio.<br />
Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas<br />
draudimas iš esmės reiškia, kad <strong>ūkio</strong> subjektai sprendimus <strong>dėl</strong> savo ūkinės veiklos turi priimti<br />
savarankiškai. ESTT praktikoje įtvirtinta, jog konkurencija suponuoja tai, „kad kiekvienas <strong>ūkio</strong><br />
subjektas privalo nepriklausomai apsispręsti <strong>dėl</strong> savo elgesio. Nors šis nepriklausomybės<br />
reikalavimas neatima iš <strong>ūkio</strong> subjektų teisės patiems protingai prisitaikyti prie esamo arba<br />
numatomo konkurentų elgesio, tačiau jis draudžia atsirasti bet kokiam tiesioginiam ar<br />
netiesioginiam kontaktui tarp tokių subjektų, jeigu šio kontakto tikslas arba padarinys yra daryti<br />
poveikį esamo arba potencialaus konkurento elgesiui rinkoje ar atskleisti tokiam konkurentui<br />
elgesio kryptį, kurią jie patys nusprendė pasirinkti arba ketina pasirinkti rinkoje“ 33 . Tyrimo metu<br />
nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad nagrinėjami <strong>ūkio</strong> subjektai sprendimus <strong>dėl</strong> savikainos,<br />
teiktinos VLK, duomenų, priemokų taikymo bei išdirbio normų ir gamybinių pajėgumų skaičiavimo<br />
priėmė ne savarankiškai, o tardamiesi ir derindami savo veiksmus Asociacijų posėdžiuose ir<br />
teikdami suderintus pasiūlymus VLK.<br />
3.1 Susitarimas nustatyti ortopedijos techninių priemonių kainas<br />
2006 m. rugsėjo 21 d. vykusiame Asociacijų posėdyje buvo suderinta vieninga bazinių kainų<br />
skaičiavimo metodika, kurios pagrindu buvo nuspręsta teikti savikainos skaičiavimus. Pažymėtina,<br />
kad susitarimas bendru sprendimu nustatyti vidutinę kainų sąnaudų struktūrą, taikomą visų <strong>ūkio</strong><br />
subjektų savikainai nustatyti, turi tiesioginę įtaką <strong>ūkio</strong> subjektų kainodaros procesui, kadangi taip<br />
30<br />
Pavyzdžiui, 1970 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje 41/69 (Chemiefarma v Commission), ECR<br />
661 1970; 1998 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas sujungtose bylose T-374/94, T-375/94, T-384/94 ir T-<br />
388/94 (European Night Services Ltd (ENS) and others v European Commission), ECR II- 3141 1998.<br />
31<br />
OL, 2004, C 101/97.<br />
32<br />
1991 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nr. C-49/92 (Commission v Anic Partecipazioni),<br />
ECR I-4125 1999.<br />
33<br />
1975 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose 40-48/73 – Suiker Unie v Commission of<br />
the European Communities, ECR 1663 1975.
Change language