lietuvos respublikos konkurencijos taryba nutarimas dėl ūkio ...
lietuvos respublikos konkurencijos taryba nutarimas dėl ūkio ...
lietuvos respublikos konkurencijos taryba nutarimas dėl ūkio ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
10<br />
5 straipsnio ir Sutarties <strong>dėl</strong> Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams ir Valstybinės<br />
ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos<br />
<strong>konkurencijos</strong> įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau – Pranešimas). ORPTA bei ortopedijos<br />
techninių priemonių gamintojai pateikė labai panašias nuomones <strong>dėl</strong> Pranešimo išvadų. Nors nei<br />
ORPTA, nei jos nariai neginčijo tyrimo metu nustatytų faktų, tačiau nesutiko su Pranešime<br />
išdėstytomis išvadomis, kad tokie jų veiksmai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1<br />
dalies 1, 2, 3 punkto nuostatas ir SESV 101 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų nuostatas. VLK taip<br />
pat nesutiko, kad jos veiksmai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas.<br />
Vienas iš pagrindinių įmonių nurodomų argumentų yra specialus teisinis reguliavimas,<br />
taikomas ortopedijos techninių priemonių kompensavimui. Jie nurodė, kad ortopedijos techninių<br />
priemonių rinka griežtai reguliuojama valstybės ir <strong>ūkio</strong> subjektai privalo tų reikalavimų laikytis, o<br />
jų elgesį lėmė galiojantys teisės aktai. Kadangi ortopedijos techninių priemonių kainos ir užsakomi<br />
kiekiai yra reguliuojami valstybės, nagrinėjamoje rinkoje <strong>dėl</strong> intensyvaus teisinio reguliavimo<br />
neveikia įprasti laisvos <strong>konkurencijos</strong> dėsniai, įmonės gali konkuruoti tik gaminių kokybe.<br />
Taip pat įmonės nurodė, kad jų veiksmus lėmė ne tik griežtas teisinis reguliavimas, bet ir<br />
VLK veiksmai. Konkurencijos tarybos nagrinėti susitikimai vyko VLK iniciatyva, įmonės privalėjo<br />
vykdyti VLK nurodymus, o norėdami veikti rinkoje turėjo vykdyti VLK nustatytas sąlygas. Jų<br />
veiksmai buvo ne individualaus apsisprendimo rezultatas, bet buvo reikalaujami valstybės<br />
institucijų, ir jei nebūtų elgęsi pagal jų nurodytas taisykles, būtų turėjusios nutraukti veiklą ir<br />
pasitraukti iš rinkos.<br />
Įmonės negali būti laikomos pažeidusiomis SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes<br />
kliūtys įeiti į rinką egzistuoja <strong>dėl</strong> sektoriaus specifikos ir nacionalinio reguliavimo. Be to, įmonių<br />
apyvartos Europos Sąjungos lygiu yra pakankamai nedidelės. Konkurencijos <strong>taryba</strong> nepagrįstai<br />
susiejo prekybą tarp valstybių narių su faktu, kad susitarimą sudarė visi nagrinėjamoje rinkoje<br />
veikiantys <strong>ūkio</strong> subjektai, taip pat nevertino teisinio ir ekonominio <strong>ūkio</strong> subjektų veiksmų<br />
konteksto.<br />
UAB „Idemus“ nurodė, kad ji negali būti laikoma sudariusi susitarimus, kuriuose<br />
nedalyvavo UAB „Idemus“ atstovai. Vien tas faktas, kad UAB „Idemus“ buvo asociacijų narė ir<br />
gaudavo informaciją apie Asociacijų priimtus sprendimus, be papildomų įrodymų, kad pritarė<br />
tokiems sprendimams, jų laikėsi ir juos įgyvendino, negali būti siejamas su išvada, kad UAB<br />
„Idemus“ dalyvavo sudarant draudžiamus susitarimus. Asociacijų susirinkimuose dalyvavo kaip<br />
pasyvus stebėtojas, o VLK susitikimuose dalyvauti buvo priversta, nes, neturėdama susitikimuose<br />
aptariamos informacijos, negalėjo pateikti VLK reikalaujamos informacijos bei jai priimtinų<br />
paraiškų <strong>dėl</strong> sutarčių sudarymo.<br />
VšĮ „Vilties žiedas“ nurodo, kad ORPTA nare tapo tik 2010 m. rugsėjo 1 d. Iki tol dalyvavo<br />
tik keliuose ORPTA ir VLK posėdžiuose, kuriuose nebuvo priimta jokių sprendimų. VšĮ „Vilties<br />
žiedas“ visiškai savarankiškai, pagal savo objektyvius ir realius rodiklius, o pagal susitarimą,<br />
paruošė ir pateikė VLK paraišką.<br />
UAB „Idemus“ nurodo, kad jei nagrinėjami <strong>ūkio</strong> subjektų susitarimai būtų pripažinti<br />
pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, jiems turi būti taikoma<br />
Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir SESV 101 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atskiroji<br />
išimtis. Pirma, susitarimų teikiama nauda reikšmingesnė už antikonkurencinį poveikį, nes<br />
maksimalūs gamybos kiekiai buvo nustatyti siekiant subalansuoti PSDF biudžeto lėšas bei siekiant<br />
užtikrinti, kad būtų gaminamos ir pacientams tiekiamos tik kokybiškos priemonės, o jų<br />
prieinamumas nenukentėtų <strong>dėl</strong> apyvartinių lėšų trūkumo. Antra, sistema leido išlaikyti<br />
kompensavimo lygį, nedidinant dalinai kompensuojamų priemonių sąrašo, užtikrino kokybę,<br />
pacientai turi galimybę pasirinkti gamintoją. Trečia, apribojimai būtini, kad būtų išlaikytas balansas<br />
tarp PSDF lėšų ir kompensuojamų priemonių bei užtikrinta kokybė. Ketvirta, susitarimai neapribojo<br />
<strong>konkurencijos</strong> didelėje produktų grupėje, nes konkurencija buvo apribota teisinio reglamentavimo.<br />
VLK nurodė, kad neprašė ir neskatino įmonių teikti bendrą informaciją apie ortopedijos<br />
techninių priemonių kainas, nedalyvavo įmonėms derinant kainas. Taip pat teigė, jog gamybinius<br />
įmonių pajėgumus vertina pagal įmonių pateiktas paraiškas ir jie parodo įmonių galimybę pagaminti<br />
kokybiškas priemones, o VLK neribojo kiekių, nes sutartinių gamybinių pajėgumų įmonės nebuvo
Change language