03 Veiksmazodis (a).pdf - VPU biblioteka

VEIKSMAÞODIS 

Moksliniuose ir mokomuosiuose darbuose paprastai skyrium nagrinëjamas 

pirminiø (dviskiemeniø), miðriøjø, priesaginiø veiksmaþodþiø 

kirèiavimas; daug kur raðoma ir apie prieðdëliniø, sangràþiniø lyèiø kirèiavimo 

taisykles, þr. (Grenda, 1977, 46–55; Laigonaitë, 1959, 69–80; 

Laigonaitë, 1978, 71–82; LKG II 298–311; SkBK 29–34; Stundþia, 1995, 

120–144, 146–149; Vaitkevièiûtë, 1997, 115–198; Vidþiûnas, 1997, 188– 

218; Vitkauskas, 1995, 64–85). 

Ðioje knygoje ið esmës laikomasi tradicinio veiksmaþodþiø skirstymo á 

pirminius, miðriuosius ir priesaginius. Taèiau prie tø paèiø skyriø ðliejamos 

ir prieðdëlinës bei sangràþinës lytys; jos daþniausiai perima pamatiniø formø 

kamieno kirèiavimo ypatybes (tik retais atvejais kirtis nuðoka á prieðdëlá 

arba sangràþos rodiklá). Tuo norima parodyti tam tikros morfonologinës 

sandaros veiksmaþodþiø ir jø prieðdëliniø bei sangràþiniø vediniø visumà. 

Darbe neraðoma apie iðvestiniø asmenuojamøjø ir neasmenuojamøjø 

formø kirèiavimà dël keliø prieþasèiø. Pirma, pastarøjø formø kirèiavimo 

dësningumai yra pakankamai iðsamiai iðnagrinëti kitø autoriø veikaluose 

ir tø lyèiø kirèiavimo normø kodifikacija bk. jau kelis deðimtmeèius 

nëra kitusi. Antra, kaip ir nagrinëjant vardaþodþius, èia nekeliamas uþdavinys 

aptarti veiksmaþodþiø kaitybos ir kirèiavimo santykius. Treèia, 

sistemiðkai þiûrint, reikëtø pateikti kiekvieno skyriaus veiksmaþodþiø visas 

iðvestines lytis ir tai uþimtø daug vietos (literatûroje áprasta pavieniais 

pavyzdþiais iliustruoti tik specifinius tø lyèiø kirèiavimo bruoþus). 

NEPRIESAGINIAI VEIKSMAÞODÞIAI 

Lietuviø bendrinëje kalboje vartojama daugiau kaip 1160 pirminiø 

(paprastøjø) veiksmaþodþiø. Kirèiuojami jie gana ávairiai. Mokslinëje ir 

mokomojoje literatûroje pirminiai veiksmaþodþiai skirstomi á tam tikras

46 

grupes, atsiþvelgiant á pagrindiniø formø ðaknies ilgumà ir priegaidæ, esamojo 

ir bûtojo kartinio laiko asmenø kirèio vietà (Laigonaitë, 1959, 69–71; 

Laigonaitë, 1970, 77–79; Laigonaitë, 1978, 71–73; LKG II 298–300; LV 

146; SkBK 31; Vaitkevièiûtë, 1997, 117–129; Vitkauskas, 1995, 64–74). 

Kai kuriuose veikaluose, áskaitant ir „Dabartinës lietuviø kalbos gramatikà“ 

(DLKG 338–340), tenkinamasi bendrais teiginiais apie esamojo ir 

bûtojo kartinio laiko formø kirèio pastovumà ir nepastovumà. 

Ne viename darbe bandoma ieðkoti papildomø poþymiø, padedanèiø 

nustatyti, kuriam kirèiavimo tipui skirtini veiksmaþodþiai. „Lietuviø 

kalbos gramatikoje“ nurodoma, kad esamojo ir bûtojo kartinio laiko 

formø tvirtagalæ, o bendraties – trumpà arba tvirtapradæ ðakná turi 

intarpiniai ir neintarpiniai veiksmaþodþiai su ðaknies balsiais a, e (LKG 

II 299). Ten pat raðoma, kad intarpiniai veiksmaþodþiai su ðaknies balsiais 

i, u priklauso tam pogrupiui, kurio veiksmaþodþiø esamojo laiko 

formø ðaknis yra tvirtagalë, bûtojo kartinio laiko – trumpa. Intarpiniø 

veiksmaþodþiø (ir tø, kurie tebeturi intarpà, ir tø, kuriø intarpas iðnyko 

pailgindamas ðaknies balsá) esamojo laiko ðaknies tvirtagaliðkumà pastebëjo 

ir kiti autoriai (Aðmantas, 1996, 251; Bernadiðienë, 1973, 40; 

Grenda, 1977, 48; Kazlauskas, 1968, 318; Stundþia, 1995, 121; Vitkauskas, 

1995, 72–73). 

„Lietuviø kalbos gramatikoje“ sakoma, kad dauguma veiksmaþodþiø 

su pailgintu balsiu bûtojo kartinio laiko ðaknyje priklauso treèiosios grupës 

pirmajam pogrupiui; ðiø veiksmaþodþiø esamojo laiko treèiojo asmens 

formos turi tvirtagalæ ar trumpà ðakná, o bendraties – tvirtapradæ 

(LKG II 300; plg. Aðmantas, 1996, 251; Bernadiðienë, 1973, 44–45). 

P. Bernadiðienë (1973, 44) ë kamieno veiksmaþodþiø kirèiavimà siejo 

su ðaknies garsø kaita: „vieni, kuriuose kaitaliojasi au : o, visose pagrindinëse 

formose turi tvirtapradæ priegaidæ, pvz.: griauna, griovë, griauti 

[...], kiti, kur kaitaliojasi a : o, e : ë, pagrindinëse formose turi tvirtagalæ 

priegaidæ, pvz.: vagia, vogë, vogti, gresia, grësë, grësti“. 

Pirminius veiksmaþodþius, kuriø pagrindinës formos skiriasi prozodine 

sandara, detaliai nagrinëja D. Mikulënienë (1981). 

Esama ir kitø pastabø dël pagrindiniø formø kirèiavimo santykio. 

È. Grenda (1977, 50), D. Mikulënienë (1989, 23) nurodo, jog tvirtapradæ 

priegaidæ turi bendratis tø veiksmaþodþiø, kuriø bent viena pagrindinë 

asmenuojamoji forma yra tvirtapradës ðaknies (plg. Bûtënas, 

1931, 162; Garde’as, 1971, 94). P. Bûtënas (Bût 162–163) teigia: „Jei

47 

dviskiemenis veiksmaþodis bendratyje turi tvirtagalæ priegaidæ, tai ir tame 

laike, kur yra kirèiuotinis ilgas skiemuo, bus irgi tvirtagalë priegaidë“. 

Bendraties ðaknies priegaidæ padeda nustatyti vien ðios formos fonetinë 

sandara. „Jeigu ilgojo skiemens branduolys – ilgasis balsis ar dvigarsis 

– eina tiesiai prieð Ÿti, tai akivaizdþiai vyrauja akûtas“ (Stundþia, 

1995, 121). Ilgieji balsiai ë, y, o, û ðioje padëtyje esti tik tvirtapradþiai; 

þr. dar (Kuosienë, 1976, 94). 

Visa tai neatstoja iðsamaus lietuviø bendrinës kalbos pirminiø veiksmaþodþiø 

fonetiniø ir morfologiniø poþymiø apraðo, padedanèio nustatyti, 

kuriam prozodiniam tipui skirtini tie þodþiai. Ðioje knygoje su 

veiksmaþodþiø kirèiavimu (ir ðaknies ilgumu) bus siejami keli poþymiai: 

1) esamojo laiko, bûtojo kartinio laiko, bendraties ðaknø skiemens pagrindas, 

2) priebalsiai, vartojami tarp esamojo laiko ðaknies skiemens 

pagrindo ir kamiengalio, 3) esamojo laiko 3 asmens kamiengalis, 4) priebalsiai, 

esantys tarp bûtojo kartinio laiko ðaknies skiemens pagrindo ir 

kamiengalio, 5) bûtojo kartinio laiko 3 asmens kamiengalis, 6) priebalsiai, 

esantys tarp bendraties ðaknies skiemens pagrindo ir priesagos Ÿti. 

Daþnu atveju tuos poþymius galima vadinti morfonologiniais. Paprastumo 

dëlei visi garsai þymimi ne transkripcijos þenklais, o áprastinëmis mûsø 

raðto raidëmis. 

Poþymiai ávardijami nevienodai: vienur nurodomi garsø tipai (pavyzdþiui, 

miðrieji dvigarsiai, dvibalsiai, ilgieji ar trumpieji balsiai; puèiamieji, 

sprogstamieji ar sklandieji priebalsiai, þymimi simboliais S, T, R), kitur 

minimi konkretûs garsai (pavyzdþiui, miðrusis dvigarsis ir, ilgasis balsis 

û, priebalsis ŸjŸ, priebalsiø junginiai ŸkðtŸ, ŸStŸ; abstraktumo vengiama 

tais atvejais, kai tëra tik vienas kitas toks þodis arba kai konkreèiø garsø 

iðvardijimas padeda skirti aptariamà þodþiø grupelæ nuo kitø). 

Pirminiai veiksmaþodþiai skirstomi pagal pagrindiniø formø ðaknies 

prozodinius poþymius. Pirmàjá skyriø sudaro tvirtapradës ðaknies veiksmaþodþiai; 

juos asmenuojant iðlaikomas pastovus kirtis. Antrajam skyriui 

priklauso netvirtapradës (tvirtagalës ar trumpos) ðaknies veiksmaþodþiai; 

asmenuojant esamojo ir bûtojo kartinio laiko vienaskaitos 1 ir 2 

asmens kirtá gauna galûnë. Treèiojo skyriaus veiksmaþodþiø ðaknis ávairuoja: 

vienø pagrindiniø formø – tvirtapradë, kitø – netvirtapradë; nuo 

to priklauso asmenuojamøjø formø (esamojo ir bûtojo kartinio laiko) 

kirèio vieta. Kiekviename skyriuje veiksmaþodþiai skirstomi á smulkesnius 

poskyrius, kuriuose detaliau atsispindi tø þodþiø morfonologiniai

48 

ypatumai: prozodinës ðaknø savybës, kamiengaliai, garsai, einantys prieð 

priesagà Ÿti ar kamiengalá, bei ðaknies vokalizmas. 

Prie pirminiø (paprastøjø) veiksmaþodþiø ðliejamos sangràþinës lytys 

– jø pagrindiniø formø ðaknies prozodinë sandara visai sutampa. 

Toliau pateikiami prieðdëliø vediniai: prieðdëliniai nesangràþiniai ir 

sangràþiniai veiksmaþodþiai. Tam tikrais atvejais kirtis nuðoka á prieðdëlá 

arba sangràþos rodiklá, ásiterpusá tarp prieðdëlio ir ðaknies. Prieðdëliniø 

lyèiø kirèiavimo ypatumai yra iðsamiai apraðyti; þr. (Babrauskas, 

1939, 38–39; Bunevièiûtë, 1994; Bût 171–176; Grenda, 1977, 54– 

55; Grinaveckienë, 1969, 54–64; Jaðinskaitë, 1961, 58–60; Kam I 57–61; 

Laigonaitë, 1959, 78–80; Laigonaitë, 1978, 80–82; LK 220; LKG II 308– 

311; LTÞp 33–34; LV 147–148; RÞ 63–64; SkBK 34; Stundþia, 1993, 

61–62; Stundþia, 1995, 146–148; Stundþia, 1995a; Vidþiûnas, 1997, 215– 

218; Vaitkevièiûtë, 1997, 176–196; Vitkauskas, 1995, 65–74). Norint aprëpti 

sangràþinius ir prieðdëlinius vedinius, viso ðio poskyrio veiksmaþodþiai 

vadinami nepriesaginiais (tuo norima pasakyti, kad jø pagrindinës 

formos neturi darybos priesagø; veiksmaþodþiø formantas Ÿ(s)ta 

èia nelaikomas darybos priemone). 

TVIRTAPRADËS ÐAKNIES VEIKSMAÞODÞIAI 

Visø pagrindiniø formø tvirtapradæ ðakná (taigi ir pastovø kirtá) turi 

beveik 200 pirminiø veiksmaþodþiø. 

1. Gausiausià grupæ sudaro tie tvirtapradës ðaknies veiksmaþodþiai, 

kuriø esamojo laiko kamiengalis yra Ÿia, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, 

esamajame ir bûtajame kartiniame laike bei bendratyje tarp ðaknies skiemens 

pagrindo ir kamiengalio yra priebalsiø ŸS/TŸ (iðskyrus tuos atvejus, 

kai esamajame laike yra ŸèŸ, bûtajame kartiniame laike – ŸtŸ), visø trijø 

formø ðaknø skiemens pagrindu eina nesikaitaliojantys miðrieji dvigarsiai, 

dvibalsiai, ilgieji balsiai. 

Deja, remiantis èia nurodytais poþymiais, negalima atskirti analogiðkø 

tvirtapradës ir tvirtagalës ðaknies veiksmaþodþiø; plg. p. 91; þr. dar 

(Bernadiðienë, 1973, 39). Todël reikia ieðkoti konkretesniø ypatybiø, bûdingø, 

sakysim, bûtojo kartinio laiko formai (galima nagrinëti ir esamojo 

laiko bei bendraties bruoþus). 

Tvirtapradiðkai kirèiuojamos pagrindinës formos tø Ÿia kamieno 

veiksmaþodþiø, kuriø tam tikri bûtojo kartinio laiko ðaknies pagrindo

49 

garsai eina prieð tam tikrus priebalsius (èia ir toliau dviem kabliataðkiais 

skiriamos nevienodo daþnumo veiksmaþodþiø grupës): 

1) ilgasis balsis ë – prieð b, p, ð, þ: – ;; plëðti, plëðia, plëðë;; brëþti, brëþia, 

brëþë; glëbti, glëbia, glëbë; grëbti, grëbia, grëbë; mëþti, mëþia, mëþë; rëpti, 

rëpia, rëpë; rëþti, rëþia, rëþë; 

2) ilgasis balsis y – prieð b, þ : – ;; – ;; èyþti, èyþia, èyþë; dyþti, dyþia, dyþë; 

vyþti, vyþia, vyþë; þnybti, þnybia, þnybë; 

3) dvibalsis uo ar ilgasis balsis o – prieð d: – ;; – ;; guosti, guodþia, 

guodë; skrosti, skrodþia, skrodë; skuosti, skuodþia, skuodë; uosti, uodþia, 

uodë; 

4) miðrusis dvigarsis em ar dvibalsis ai – prieð ð: – ;; – ;; kaiðti, kaiðia, 

kaiðë; kemðti, kemðia, kemðë; 

5) miðrusis dvigarsis un – prieð g: – ;; jungti, jungia, jungë;; rungti, rungia, 

rungë. 

Þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 38; LKG II 298; Stundþia, 1995, 123; 

Vaitkevièiûtë, 1997, 118–119). 

Kai kuriø nurodytomis fonetinëmis ir morfologinëmis ypatybëmis nesiskirianèiø 

pirminiø Ÿia kamieno veiksmaþodþiø kirèiavimà padeda nustatyti 

giminiðki Ÿsta veiksmaþodþiai ir miðrieji veiksmaþodþiai, turintys 

priesagà Ÿyti ar Ÿstyti, – jø kirèiuotos ðaknies priegaidë paprastai sutampa, 

plg.: siekti, siekia, siekë – saikstyti, saiksto, saikstë;; diegti, diegia, diegë – 

dygti, dygsta, dygo; daigyti, daigo, daigë; daigstyti, daigsto, daigstë; melþti, 

melþia, melþë – malþyti, malþo, malþë; spausti, spaudþia, spaudë – spaudyti, 

spaudo, spaudë; traukti, traukia, traukë – trûkti, trûksta, trûko; traukyti, trauko, 

traukë; vengti, vengia, vengë – vangstytis, vangstosi, vangstësi;; belsti, beldþia, 

beldë – baldyti(s), baldo(si), baldë(si); globti, globia, globë – globstyti, 

globsto, globstë; gniauþti, gniauþia, gniauþë – gniauþyti, gniauþo, gniauþë; 

gobti, gobia, gobë – gobstyti, gobsto, gobstë; gremþti, gremþia, gremþë – gramþyti, 

gramþo, gramþë; grieþti, grieþia, grieþë – graiþyti, graiþo, graiþë; grobti, 

grobia, grobë – grobstyti, grobsto, grobstë; juosti, juosia, juosë – juostyti, juosto, 

juostë; lauþti, lauþia, lauþë – lûþti, lûþta, lûþo; lauþyti, lauþo, lauþë; merkti, 

merkia, merkë – markstyti, marksto, markstë; niaukti, niaukia, niaukë – 

niaukstytis, niaukstosi, niaukstësi; raugti, raugia, raugë – rûgti, rûgsta, rûgo. 

Þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 39; Laigonaitë, 1970, 78; Laigonaitë, 1978, 

71; LKG II 298; Stundþia, 1995, 123; Vidþiûnas, 1997, 192). 

Panaðiai galima gretinti ir tuos veiksmaþodþius, kuriø tvirtapradë 

priegaidë nustatoma ið kamieno garsø, plg.: brëþti, brëþia, brëþë – braiþyti,

50 

braiþo, braiþë; èyþti, èyþia, èyþë – èaiþyti, èaiþo, èaiþë; grëbti, grëbia, grëbë – 

grëbstyti, grëbsto, grëbstë; plëðti, plëðia, plëðë – plyðti, plyðta, plyðo; plëðyti, 

plëðo, plëðë; rëþti, rëþia, rëþë – raiþyti, raiþo, raiþë; uosti, uodþia, uodë – uostyti, 

uosto, uostë; þnybti, þnybia, þnybë – þnaibyti, þnaibo, þnaibë. 

Vienu kitu atveju bk. veiksmaþodþiø priegaidës nëra suderintos, plg.: 

èiaupti, èiaupia, èiaupë, bet èiaupyti, èiaupo, èiaupë; dergti, dergia, dergë, 

bet dargti, dargsta, dargo; niaukti, niaukia, niaukë, bet niûkti, niûksta, niûko; 

ræþti, ræþia, ræþë, bet ràþytis, ràþosi, ràþësi; ðvelpti, ðvelpia, ðvelpë, bet 

ðvilpti, ðvilpia, ðvilpë. Tarmiø duomenimis, galimi dësningi deriniai: èiaupti, 

èiaupia, èiaupë – èiaupyti LKÞ II 94; èiaupti LKÞ II 95 – èiaupyti, èiaupo, 

èiaupë; dergti, dergia, dergë LKÞ II 415 – dargti, dargsta, dargo LKÞ II 

284; niauktis, niaukiasi, niaukësi LKÞ VIII 764 – niûkti, niûksta, niûko 

LKÞ VIII 829; niaukstytis, niaukstosi, niaukstësi LKÞ VIII 763; ræþti, ræþia, 

ræþë LKÞ XI 512 – ràþytis, ràþosi, ràþësi LKÞ XI 342; ræþti, ræþia, ræþë 

LKÞ XI 512 – ràþytis, ràþosi, ràþësi LKÞ XI 342; ðvelpti, ðvelpia, ðvelpë 

LKÞ XV 487 – ðvilpti, ðvilpia, ðvilpë LKÞ XV 584; þr. dar (Grinaveckis, 

1973, 312; Otræbski, 1965, 218). 

Pagal bk. fonetinius ir darybinius poþymius neatpaþástamø (ar sunkiai 

atpaþástamø) tvirtapradës ðaknies veiksmaþodþiø lieka dar nemaþas 

bûrys: laukti, laukia, laukë;; austi, audþia, audë (plg. austyti, austo, austë 

LKÞ I 508); engti, engia, engë (plg. angstyti, angsto, angstë LKÞ I 140); 

klausti, klausia, klausë (plg. nutolusios reikðmës kitaip kirèiuojamà miðrøjá 

veiksmaþodá klausyti, klauso, klausë); kopti, kopia, kopë; skelbti, skelbia, 

skelbë;; èiuopti, èiuopia, èiuopë; dengti, dengia, dengë „smarkiai kà 

daryti (eiti, bëgti, vaþiuoti; muðti, trenkti, rëþti; valgyti, gerti)“; dobti, dobia, 

dobë; drengti, drengia, drengë; droþti, droþia, droþë; grauþti, grauþia, 

grauþë; griausti, griaudþia, griaudë „dundëti, trenkti; belsti“; keikti, keikia, 

keikë; kleisti, kleidþia, kleidë (plg. klysti, klysta, klydo); klumpti, klumpia, 

klumpë; kniaubti, kniaubia, kniaubë; koðti, koðia, koðë; pliekti, pliekia, 

pliekë; pluoðti, pluoðia, pluoðë; remþti, remþia, remþë; ðiauðti, ðiauðia, ðiauðë... 

Þr. dar (Bût 163; Laigonaitë, 1970, 78; Stundþia, 1995, 123; Vaitkevièiûtë, 

1997, 118–119). 

Keliø þodþiø normos kodifikacija buvo tikslinama ar ir dabar nëra 

visai nusistovëjusi: plunkti, plunkia, plunkë RÞ 303, plunkti, plunkia, 

plunkë Kam II 92, RV 151, DÞ1 602, DÞ2 580, DÞ3 572 (plg. plunkti, 

plunkia, plunkë LKÞ X 357); rëpti, rëpia, rëpë Kam II 100, RV 160, RÞ 

316, LV 471, DÞ1 669, DÞ2 662, SkRÞ 1188, LTÞ 251, rëpti, rëpia, rëpë ir

51 

rëpti, rëpia, rëpë DÞ3 655, MKÞ 278 (plg. rëpti, rëpia, rëpë; rëpti LKÞ XI 

473); vergti, vergia, vergë RÞ 369, DÞ1 930, DÞ2 928, vergti, vergia, vergë ir 

vergti, vergia, vergë SkRÞ 1705, LTÞ 345, DÞ3 922, MKÞ 342 (plg. vergti, 

vergia, vergë; vergti LKÞ XVIII 750, vergti, vergia, vergë GrinB 48); þr. dar 

(Bernadiðienë, 1973, 39; Darguþas, 1985, 25; Grinaveckis, 1991, 100; Vaitkevièiûtë, 

1997, 119). 

DÞ1 849 veiksmaþodis telþti, telþia, telþë teikiamas keliomis reikðmëmis 

– „smarkiai lyti, ðlapinti; duoti, muðti; blokðti, mesti“; vëlesniuose 

leidiniuose skiriami du þodþiai: telþti, telþia, telþë „smarkiai lyti; ðlapintis“ 

DÞ2 845, SkRÞ 1546, DÞ3 839 ir telþti, telþia, telþë „suduoti, sukirsti; blokðti, 

mesti“ DÞ2 845, DÞ3 839 (plg. telþti, telþia, telþë; telþti „smarkiai lyti“ ir 

kt. reikðmës, áskaitant „duoti, kirsti, trenkti“ LKÞ XV 1185; telþti, telþa, 

telþë „lyti; mesti, sviesti; virsti, kristi“ DûnÞ 394; þr. dar telþti, telþia, telþë 

„?“ Kam II 127, RV 189, RÞ 354, MKÞ 323). 

Nekodifikuotoje kalboje ávairiai kirèiuojamø veiksmaþodþiø yra nemaþa: 

belsti, beldþia, beldë; belsti LKÞ I 741, belsti, beldþia, beldë LzÞ 

35, plg. KF 50; brëþti BûgRR II 189tt., SkÞD 64tt., brëþti, brëþia, brëþë 

LKÞ I 1035, brëþti, brëþa, brëþë DûnÞ 473, brëþti, brëþia, brëþë; brëþti 

DrskÞ 41; èiaupti BûgRR I 363tt., SkÞD 478, èiaupti BûgRR II 450, 

èiaupti, èiaupia, èiaupë; èiaupti LKÞ II 95, èiaupti DûnÞ 476; dengti 

SkÞD 463, dengti, dengia, dengë; dengti LKÞ II 407; dergiu BûgRR II 

460, dergti BûgRR III 687, SkÞD 226tt., dergti, derga, dergë DûnÞ 479, 

DrskÞ 64, dergti, dergia, dergë; dergti LKÞ II 415, dergti, dergia, dergë 

GrinB 38, GrinV 11, plg. KF 50; drengti, drengia, drengë; drengti LKÞ II 

687, drengti, drengia, drengë DûnÞ 75; engti BûgRR I 595tt., SkÞD 463tt., 

engti, engia, engë DûnÞ 482, DrskÞ 87, engti, engia, engë; engti LKÞ II 

1134; gr(i)audþia, griausti BûgRR II 391, griaudë, griausti SkÞD 203, 

griausti, griaudþia (griausti, griauna), griaudë LKÞ III 577, griausti, griaudþia, 

griaudë; griausti, griaudþia, griaudë DrskÞ 111; kniaubti, kniaubia, 

kniaubë; kniaubti LKÞ VI 222; skelbti SkÞD 467, 470, skelbti, skelbia, 

skelbë; skelbti LKÞ XII 793, skelbti, skelba, skelbë DûnÞ 532, plg. Kam 

II 108, KP 114, KF 51; staugti; staugti SkÞD 478, staugti, staugia, staugë; 

staugti LKÞ XIII 721, staugti, staugia, staugë LzÞ 245, DrskÞ 347, staugti, 

staugia, staugë DûnÞ 350; ðvelpti BûgRR II 433, 533, ðvelpti, ðvelpia, 

ðvelpë; ðvelpti LKÞ XV 487; vengti BûgRR II 425, 478, SkÞD 64, 195, 

300, 302, vengiu BûgRR II 94, 414, vengti, vengia, vengë; vengti LKÞ 

XVIII 710 (þr. dar PK 136); vyþu, vyþau, vyþti BûgRR II 326, 655, SkÞD

52 

230, vyþti, vyþia, vyþë; vyþti, vyþia, vyþë LKÞ XIX 872, vyþti, vyþa, vyþë 

DûnÞ 446 (plg. vyþti, vyþia, vyþë LTÞ 354); vokti, vokia, vokë; vokti „derliø 

(javus, ðienà, darþus) imti, valyti, doroti, rinkti ir kt.“ LKÞ XIX 919; 

vokti, vokia, vokë; vokti „suprasti“, vokti, vokia, vokë „suprasti“ DrskÞ 

467; voþti SkÞD 484, 485, voþti, voþia, voþë; voþti LKÞ XIX 975, voþti, 

voþia, voþë DrskÞ 468; þr. dar (Darguþas, 1985, 25; Grinaveckienë, 1957, 

167; Grinaveckis, 1983, 66; Grinaveckis, 1991, 97, 99–102; Kazlauskas, 

1968, 327, 351; Kuryùowicz, 1958, 346; Laigonaitë, 1959, 24; Mikalauskaitë, 

1957, 89; Morkûnas, 1969, 138; Otræbski, 1965, 226; Skardþius, 1929, 

VII–VIII; Stundþia, 1995, 123; Urbutis, 1998, 262; Valeckienë, 1977, 

63; Vidþiûnas, 1997, 27, 188, 217; Vitkauskas, 1988, 73, 75, 85; Zinkevièius, 

1966, 47). 

Sangràþi n i a i neprieðdëliniai ðios grupës veiksmaþodþiai iðlaiko 

pastovø ðaknies kirtá ir tvirtapradæ priegaidæ: stengtis, stengiasi, stengësi;; 

rungtis, rungiasi, rungësi;; belstis, beldþiasi, beldësi; èiauptis, èiaupiasi, 

èiaupësi; gobtis, gobiasi, gobësi; grauþtis, grauþiasi, grauþësi; gremþtis, 

gremþiasi, gremþësi; grobtis, grobiasi, grobësi; guostis, guodþiasi, guodësi; 

jungtis, jungiasi, jungësi; juostis, juosiasi, juosësi; keiktis, keikiasi, keikësi; 

kniaubtis, kniaubiasi, kniaubësi; lauktis, laukiasi, laukësi; lauþtis, lauþiasi, 

lauþësi; melþtis, melþiasi, melþësi; merktis, merkiasi, merkësi; niauktis, 

niaukiasi, niaukësi; pliektis, pliekiasi, pliekësi; plunktis, plunkiasi, plunkësi; 

raugtis, raugiasi, raugësi… 

Kaip tarmëse esti kirèiuojamas bûtasis kartinis laikas, þr. (Zinkevièius, 

1966, 333). 

Þr. dar sangràþiniø lyèiø norminimà: kniaubtis Kam II 60, kniaubtis, 

kniaubiasi, kniaubësi ir kniaubtis, kniaubiasi, kniaubësi DÞ1 357, 

kniaubtis, kniaubiasi, kniaubësi RV 117, RÞ 244, LV 328, SkRÞ 630, 

LTÞ 148, MKÞ 208 (plg. kniaubiuos, kniaubties BûgRR II 459); þr. dar 

(Otræbski, 1965, 30). 

Plg. sangràþiniø veiksmaþodþiø kirèiavimà nekodifikuotoje kalboje: 

niaukias, niauktis; niaukias BûgRR II 431, niauktis BûgRR II 460, niaukties, 

niaukas, niaukës DûnÞ 513 (plg. niauktis, niaukias, niaukës ir niauktis, 

niaukias, niaukës Kam II 79); stengti(s) SkÞD 464, stengtis, stengas, 

stengësi DûnÞ 536, stengtis, stengiasi, stengësi DrskÞ 348; þr. dar (Skardþius, 

1968, 24; Stundþia, 1995, 123). 

P r i e ð d ë l i n i a i ðio bûrio veiksmaþodþiai kirèiuojami taip pat kaip 

ir neprieðdëliniai.

53 

uþŸ: – ;; uþgrobti, uþgrobia, uþgrobë;; uþausti, uþaudþia, uþaudë; uþbelsti, 

uþbeldþia, uþbeldë; uþbrëþti, uþbrëþia, uþbrëþë; uþèiaupti, uþèiaupia, 

uþèiaupë; uþèiuopti, uþèiuopia, uþèiuopë; uþèyþti, uþèyþia, uþèyþë; 

uþdergti, uþdergia, uþdergë; uþdiegti, uþdiegia, uþdiegë; uþdyþti, uþdyþia, 

uþdyþë; uþdobti, uþdobia, uþdobë; uþdroþti, uþdroþia, uþdroþë; uþgniauþti, 

uþgniauþia, uþgniauþë; uþgobti, uþgobia, uþgobë; uþgrauþti, uþgrauþia, 

uþgrauþë; uþgrëbti, uþgrëbia, uþgrëbë; uþgrieþti, uþgrieþia, uþgrieþë; uþgriausti, 

uþgriaudþia, uþgriaudë; uþjuosti, uþjuosia, uþjuosë; uþkeikti, uþkeikia, 

uþkeikë; uþklausti, uþklausia, uþklausë; uþkopti, uþkopia, uþkopë... 

suŸ: – ;; sujungti, sujungia, sujungë; sulaukti, sulaukia, sulaukë; suvokti, 

suvokia, suvokë „suprasti, nutuokti“;; suausti, suaudþia, suaudë; subelsti, 

subeldþia, subeldë; suèiaupti, suèiaupia, suèiaupë; suèiuopti, suèiuopia, 

suèiuopë; sudergti, sudergia, sudergë; sudiegti, sudiegia, sudiegë; sudyþti, sudyþia, 

sudyþë; sudroþti, sudroþia, sudroþë; suglobti, suglobia, suglobë; sugniauþti, 

sugniauþia, sugniauþë; sugobti, sugobia, sugobë; sugrauþti, sugrauþia, sugrauþë; 

sugrëbti, sugrëbia, sugrëbë; sugrieþti, sugrieþia, sugrieþë; sugriausti, 

sugriaudþia, sugriaudë; sugrobti, sugrobia, sugrobë; sujuosti, sujuosia, sujuosë; 

sukeikti, sukeikia, sukeikë; sukopti, sukopia, sukopë... 

nuŸ: – ;; nubrëþti, nubrëþia, nubrëþë; nutraukti, nutraukia, nutraukë;; 

nuausti, nuaudþia, nuaudë; nuèiuopti, nuèiuopia, nuèiuopë; nuèyþti, nuèyþia, 

nuèyþë; nudergti, nudergia, nudergë; nudiegti, nudiegia, nudiegë; 

nudyþti, nudyþia, nudyþë; nudobti, nudobia, nudobë; nudrengti, nudrengia, 

nudrengë; nudroþti, nudroþia, nudroþë; nuengti, nuengia, nuengë; 

nugobti, nugobia, nugobë; nugrauþti, nugrauþia, nugrauþë; nugrëbti, nugrëbia, 

nugrëbë; nugremþti, nugremþia, nugremþë; nugrieþti, nugrieþia, 

nugrieþë; nugriausti, nugriaudþia, nugriaudë; nujuosti, nujuosia, nujuosë; 

nukaiðti, nukaiðia, nukaiðë; nukopti, nukopia, nukopë; nukoðti, nukoðia, 

nukoðë... 

paŸ: – pabrëþti, pabrëþia, pabrëþë; paklausti, paklausia, paklausë; pasiekti, 

pasiekia, pasiekë; paskelbti, paskelbia, paskelbë;; pajungti, pajungia, 

pajungë; palaukti, palaukia, palaukë; paspausti, paspaudþia, paspaudë; 

patraukti, patraukia, patraukë; pavergti, pavergia, pavergë;; paausti, 

paaudþia, paaudë; pabelsti, pabeldþia, pabeldë; padiegti, padiegia, padiegë; 

padroþti, padroþia, padroþë; pagrauþti, pagrauþia, pagrauþë; pagrëbti, 

pagrëbia, pagrëbë; pagrieþti, pagrieþia, pagrieþë; pagriausti, pagriaudþia, 

pagriaudë; pagrobti, pagrobia, pagrobë; paguosti, paguodþia, paguodë; 

pajuosti, pajuosia, pajuosë; pakeikti, pakeikia, pakeikë...

54 

iðŸ: – ;; iðtraukti, iðtraukia, iðtraukë; iðvengti, iðvengia, iðvengë;; iðausti, 

iðaudþia, iðaudë; iðbelsti, iðbeldþia, iðbeldë; iðbrëþti, iðbrëþia, iðbrëþë; iðèyþti, 

iðèyþia, iðèyþë; iðdergti, iðdergia, iðdergë; iðdyþti, iðdyþia, iðdyþë; iðdroþti, iðdroþia, 

iðdroþë; iðengti, iðengia, iðengë; iðgrauþti, iðgrauþia, iðgrauþë; iðgrëbti, 

iðgrëbia, iðgrëbë; iðgremþti, iðgremþia, iðgremþë; iðgrieþti, iðgrieþia, iðgrieþë; 

iðgriausti, iðgriaudþia, iðgriaudë; iðgrobti, iðgrobia, iðgrobë; iðjungti, iðjungia, 

iðjungë; iðjuosti, iðjuosia, iðjuosë; iðkaiðti, iðkaiðia, iðkaiðë; iðkeikti, iðkeikia, 

iðkeikë... 

priŸ: – ;; primelþti, primelþia, primelþë; prisiekti, prisiekia, prisiekë;; 

priausti, priaudþia, priaudë; pribelsti, pribeldþia, pribeldë; prièiaupti, prièiaupia, 

prièiaupë; pridergti, pridergia, pridergë; pridiegti, pridiegia, pridiegë; 

pridobti, pridobia, pridobë; priglobti, priglobia, priglobë; prigniauþti, 

prigniauþia, prigniauþë; prigrauþti, prigrauþia, prigrauþë; prigrëbti, prigrëbia, 

prigrëbë; prigrobti, prigrobia, prigrobë; prijungti, prijungia, prijungë; 

prijuosti, prijuosia, prijuosë; prikopti, prikopia, prikopë; prikoðti, prikoðia, 

prikoðë; prilaukti, prilaukia, prilaukë; prilauþti, prilauþia, prilauþë; primerkti, 

primerkia, primerkë... 

apŸ (apiŸ): – ;; apibrëþti, apibrëþia, apibrëþë;; apausti, apaudþia, apaudë; 

apèiuopti, apèiuopia, apèiuopë; apdergti, apdergia, apdergë; apdyþti, apdyþia, 

apdyþë; apdrengti, apdrengia, apdrengë; apdroþti, apdroþia, apdroþë; 

apglëbti, apglëbia, apglëbë; apglobti, apglobia, apglobë; apgniauþti, apgniauþia, 

apgniauþë; apgobti, apgobia, apgobë; apgrauþti, apgrauþia, apgrauþë; 

apgrëbti, apgrëbia, apgrëbë; apgremþti, apgremþia, apgremþë; apgrobti, apgrobia, 

apgrobë; apiplëðti, apiplëðia, apiplëðë; apjuosti, apjuosia, apjuosë; 

apklausti, apklausia, apklausë... 

áŸ: – ;; ádiegti, ádiegia, ádiegë; ájungti, ájungia, ájungë; átraukti, átraukia, 

átraukë;; áausti, áaudþia, áaudë; ábrëþti, ábrëþia, ábrëþë; áèyþti, áèyþia, áèyþë; 

ádyþti, ádyþia, ádyþë; ádroþti, ádroþia, ádroþë; ágrieþti, ágrieþia, ágrieþë; ákniaubti, 

ákniaubia, ákniaubë; ákopti, ákopia, ákopë; ákoðti, ákoðia, ákoðë; álauþti, 

álauþia, álauþë; ámëþti, ámëþia, ámëþë; áplëðti, áplëðia, áplëðë; ápliekti, ápliekia, 

ápliekë; árëþti, árëþia, árëþë; áskrosti, áskrodþia, áskrodë... 

atŸ (atiŸ): – ;; atitraukti, atitraukia, atitraukë;; atausti, ataudþia, ataudë; 

atgniauþti, atgniauþia, atgniauþë; atgrëbti, atgrëbia, atgrëbë; atidroþti, atidroþia, 

atidroþë; atjungti, atjungia, atjungë; atjuosti, atjuosia, atjuosë; atkeikti, 

atkeikia, atkeikë; atkopti, atkopia, atkopë; atlauþti, atlauþia, atlauþë; 

atmerkti, atmerkia, atmerkë; atplëðti, atplëðia, atplëðë; atrëþti, atrëþia, atrëþë; 

atskiesti, atskiedþia, atskiedë; atskuosti, atskuodþia, atskuodë...

55 

praŸ: – ;; – ;; praausti, praaudþia, praaudë; prabrëþti, prabrëþia, prabrëþë; 

praèiaupti, praèiaupia, praèiaupë; pridroþti, pridroþia, pridroþë; 

pragrauþti, pragrauþia, pragrauþë; prakeikti, prakeikia, prakeikë; prakoðti, 

prakoðia, prakoðë; pralaukti, pralaukia, pralaukë; pralauþti, pralauþia, 

pralauþë; pramerkti, pramerkia, pramerkë; praplëðti, praplëðia, praplëðë; 

prarëþti, prarëþia, prarëþë; praskiesti, praskiedþia, praskiedë; prasnausti, 

prasnaudþia, prasnaudë; praspausti, praspaudþia, praspaudë... 

parŸ: – ;; – ;; pardengti, pardengia, pardengë; pardyþti, pardyþia, pardyþë. 

neŸ (èia dedamas tik daþnesnis þodis, nepatekæs á DÞ3): – ;; nelaukti, 

nelaukia, nelaukë. 

Prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; perbrëþti, perbrëþia, perbrëþë; perdiegti, 

perdiegia, perdiegë; pergrauþti, pergrauþia, pergrauþë; perjungti, perjungia, 

perjungë; perjuosti, perjuosia, perjuosë; perklausti, perklausia, perklausë; 

perkopti, perkopia, perkopë; perkoðti, perkoðia, perkoðë; perlaukti, 

perlaukia, perlaukë; perlauþti, perlauþia, perlauþë; perplëðti, perplëðia, perplëðë; 

perrëþti, perrëþia, perrëþë; perskrosti, perskrodþia, perskrodë; persmaugti, 

persmaugia, persmaugë; perspausti, perspaudþia, perspaudë... 

Kartais dalelytinis prieðdëlis neŸ pridedamas prie prieðdëlinio veiksmaþodþio 

(èia nurodomi tik daþnesni þodþiai, nepatekæ á DÞ3): – ;; neiðvengti, 

neiðvengia, neiðvengë; nesulaukti, nesulaukia, nesulaukë. 

Á bk. ásileidþiamø tvirtagalës ðaknies gretimybiø bûtojo kartinio laiko 

formos turi kirèiuotà prieðdëlá: aprëpti, aprëpia, aprëpë DÞ2 32, aprëpti, 

aprëpia, aprëpë ir aprëpti, aprëpia, aprëpë DÞ3 31 (plg. aprëpti, aprëpia, 

aprëpë; aprëpti, aprëpia, aprëpë LKÞ XI 473; tvirtagalá kirèiavimà 

aprëpti K. Bûga laikë klaida, þr. BûgRR II 155); pavergti, pavergia, pavergë 

DÞ1 564, DÞ2 537, pavergti, pavergia, pavergë ir pavergti, pavergia, 

pavergë DÞ3 530 (plg. pavergti, pavergia, pavergë; pavergti, pavergia (pavergia), 

pavergë LKÞ XVIII 751); þr. dar (Darguþas, 1985, 25; Vidþiûnas, 

1997, 193, 217). 

Nekodifikuotoje kalboje yra daug prieðdëliniø veiksmaþodþiø gretimybiø 

su tvirtagale ðaknimi; jø bûtojo kartinio (kartais ir esamojo) laiko 

formø kirtis esti nuðokæs á prieðdëlá: apèiaupti, apèiaupia, apèiaupë; apèiaupti, 

apèiaupia, apèiaupë LKÞ II 95; apèiuopti, apèiuopia, apèiuopë; 

apèiuopti, apèiuopia, apèiuopë LKÞ II 161; apdergti, apdergia, apdergë; 

apdergti, apdergia, apdergë LKÞ II 416; apglëbti, apglëbia, apglëbë; apglëbti, 

apglëbia, apglëbë LKÞ III 407; apglobti, apglobia, apglobë; apglobti, 

apglobia (apglobia), apglobë LKÞ III 430; apgrëbti, apgrëbia, apgrëbë; 

apgrëbti LKÞ III 554; apiplëðti, apiplëðia, apiplëðë; apiplëðti, apiplëðia,

56 

apiplëðë LKÞ X 182; apjuosti, apjuosia, apjuosë; apjuosti, apjuosia, apjuosë 

LKÞ IV 426, apjuosë DrskÞ 129; apkniaubti, apkniaubia, apkniaubë; 

apkniaubti, apkniaubia, apkniaubë LKÞ VI 222; apskelbti, apskelbia, 

apskelbë; apskelbti, apskelbia, apskelbë LKÞ XII 794; apvoþti; apvoþti, 

apvoþia (apvoþia), apvoþë LKÞ XIX 976; atgrëbti, atgrëbia, atgrëbë; atgrëbti 

LKÞ III 554; atjuosti, atjuosia, atjuosë; atjuosti, atjuosia, atjuosë 

LKÞ IV 427; atplëðti, atplëðia, atplëðë; atplëðti, atplëðia, atplëðë LKÞ X 

182, atplëðti, atplëðia, atplëðë LzÞ 200; atskuosti, atskuodþia, atskuodë; 

atskuosti, atskuodþia, atskuodë LKÞ XII 1133; atsviesti, atsviedþia, atsviedë; 

atsviesti, atsviedþia, atsviedë LKÞ XIV 341; ádiegti, ádiegia, ádiegë; 

ádiegti, ádiegia, ádiegë LKÞ II 501; ágrieþti, ágrieþia, ágrieþë; ágrieþti LKÞ III 

599; ákniaubti, ákniaubia, ákniaubë; ákniaubti, ákniaubia, ákniaubë LKÞ 

VI 223; áplëðti, áplëðia, áplëðë; áplëðti, áplëðia, áplëðë LKÞ X 183; ápliekti, 

ápliekia, ápliekë; ápliekti, ápliekia, ápliekë LKÞ X 218; ásviesti, ásviedþia, 

ásviedë; ásviesti, ásviedþia, ásviedë LKÞ XIV 342; iðgrëbti, iðgrëbia, iðgrëbë; 

iðgrëbti LKÞ III 554; iðgrieþti, iðgrieþia, iðgrieþë; iðgrieþti LKÞ III 599; 

iðjuosti, iðjuosia, iðjuosë; iðjuosti, iðjuosia, iðjuosë LKÞ IV 427; iðplëðti, 

iðplëðia, iðplëðë; iðplëðti, iðplëðia, iðplëðë LKÞ X 183, iðplëðti, iðplëðia, iðplëðë 

LzÞ 200; iðpliekti, iðpliekia, iðpliekë; iðpliekti, iðpliekia, iðpliekë LKÞ 

X 218; iðpluoðti, iðpluoðia, iðpluoðë; iðpluoðti, iðpluoðia, iðpluoðë LKÞ X 

362 (plg. iðpluoðti, iðpluoðia, iðpluoðë DÞ2 248); iðrëþti, iðrëþia, iðrëþë; iðrëþti, 

iðrëþia, iðrëþë LKÞ VI 517; iðsviesti, iðsviedþia, iðsviedë; iðsviesti, iðsviedþia, 

iðsviedë LKÞ XIV 342, iðsviedë LzÞ 252; nenuvokia „nesupranta“ 

DrskÞ 467; nudergti, nudergia, nudergë; nudergti, nudergia, nudergë LKÞ 

II 417; nudiegti, nudiegia, nudiegë; nudiegti, nudiegia, nudiegë LKÞ II 

502; nudobti, nudobia, nudobë; nudobti, nudobia, nudobë LKÞ II 602; 

nugobti, nugobia, nugobë; nugobti LKÞ III 470; nugrëbti, nugrëbia, nugrëbë; 

nugrëbti LKÞ III 554; nugrieþti, nugrieþia, nugrieþë; nugrieþti LKÞ 

III 599; nujuosti, nujuosia, nujuosë; nujuosti, nujuosia, nujuosë LKÞ IV 

427; nuplëðti, nuplëðia, nuplëðë; nuplëðti, nuplëðia, nuplëðë LKÞ X 195, 

nuplëðti, nuplëðia, nuplëðë LzÞ 200; nupliekti, nupliekia, nupliekë; nupliekti, 

nupliekia, nupliekë LKÞ X 218; nurëþti, nurëþia, nurëþë; nurëþti, 

nurëþia, nurëþë LKÞ VI 518; nuskiesti, nuskiedþia, nuskiedë; nuskiesti, 

nuskiedþia, nuskiedë LKÞ XII 877; nuskuosti, nuskuodþia, nuskuodë; 

nuskuosti, nuskuodþia, nuskuodë LKÞ XII 113; nusviesti, nusviedþia, 

nusviedë; nusviesti, nusviedþia, nusviedë LKÞ XIV 343, nusviedë LzÞ 

252; nuvoþti; nuvoþti, nuvoþia (nuvoþia) nuvoþë LKÞ XIX 978; padiegti,

57 

padiegia, padiegë; padiegti, padiegia, padiegë LKÞ II 502; pagrëbti, pagrëbia, 

pagrëbë; pagrëbti LKÞ III 555; pagrieþti, pagrieþia, pagrieþë; pagrieþti 

LKÞ III 599; pajuosti, pajuosia, pajuosë; pajuosti, pajuosia, pajuosë 

LKÞ IV 427; paplëðti, paplëðia, paplëðë LKÞ X 186, paplëðti, paplëðia, 

paplëðë LzÞ 200; papliekti, papliekia, papliekë; papliekti, papliekia, 

papliekë LKÞ X 218; pardengti, pardengia, pardengë; pardengti, pardengia, 

pardengë LKÞ II 408; pasiekti, pasiekia, pasiekë; pasiekti, pasiekia 

(pasiekia), pasiekë LKÞ XII 513, pasiekë DrskÞ 324, LzÞ 233; paskelbti, 

paskelbia, paskelbë; paskelbti, paskelbia, paskelbë LKÞ XII 795; pavoþti; 

pavoþti, pavoþia (pavoþia), pavoþë LKÞ XIX 979; praplëðti, praplëðia, 

praplëðë; praplëðti, praplëðia, praplëðë LKÞ X 187, praplëðti, praplëðia, 

praplëðë LzÞ 200; praskiesti, praskiedþia, praskiedë; praskiesti, 

praskiedþia, praskiedë LKÞ XII 878; pridiegti, pridiegia, pridiegë; pridiegti, 

pridiegia, pridiegë LKÞ II 502; priglobti, priglobia, priglobë; priglobti, 

priglobia, priglobë (priglobë) LKÞ III 431; prigrëbti, prigrëbia, prigrëbë; 

prigrëbti LKÞ III 555; prijuosti, prijuosia, prijuosë; prijuosti, prijuosia, 

prijuosë LKÞ IV 427; priplëðti, priplëðia, priplëðë; priplëðti, priplëðia, priplëðë 

LKÞ X 188, priplëðti, priplëðia, priplëðë LzÞ 200; pripliekti, pripliekia, 

pripliekë; pripliekti, pripliekia, pripliekë LKÞ X 219; prirëþti, prirëþia, 

prirëþë; prirëþti, prirëþia, prirëþë LKÞ VI 519; prisiekti, prisiekia, prisiekë; 

prisiekti, prisiekia, prisiekë LKÞ XII 515, prisiekë LzÞ 233; privengti, 

privengia, privengë; privengti, privengia, privengë LKÞ XVIII 712; suèiaupti, 

suèiaupia, suèiaupë; suèiaupti, suèiaupia, suèiaupë LKÞ II 95; sudergti, 

sudergia, sudergë; sudergti, sudergia, sudergë LKÞ II 417; sudiegti, sudiegia, 

sudiegë; sudiegti, sudiegia, sudiegë LKÞ II 502; suglobti, suglobia, 

suglobë; suglobti, suglobia, suglobë LKÞ III 431; sugobti, sugobia, sugobë; 

sugobti LKÞ III 470; sugrëbti, sugrëbia, sugrëbë; sugrëbti LKÞ III 555; 

sugrieþti, sugrieþia, sugrieþë; sugrieþti LKÞ III 600; sujuosti, sujuosia, sujuosë; 

sujuosti, sujuosia, sujuosë LKÞ IV 427; supliekti, supliekia, supliekë; 

supliekti, supliekia, supliekë LKÞ X 219; surëþti, surëþia, surëþë; surëþti, 

surëþia, surëþë LKÞ VI 519; sustaugti, sustaugia, sustaugë; sustaugti, sustaugia, 

sustaugë LKÞ XIII 723; uþdiegti, uþdiegia, uþdiegë; uþdiegti, uþdiegia, 

uþdiegë LKÞ II 502; uþdobti, uþdobia, uþdobë; uþdobti, uþdobia, 

uþdobë LKÞ II 602; uþgrëbti, uþgrëbia, uþgrëbë; uþgrëbti LKÞ III 555; 

uþgrieþti, uþgrieþia, uþgrieþë; uþgrieþti LKÞ III 600; uþjuosti, uþjuosia, 

uþjuosë; uþjuosti, uþjuosia, uþjuosë LKÞ IV 428; uþplëðti, uþplëðia, uþplëðë; 

uþplëðti, uþplëðia, uþplëðë LKÞ X 189; uþpliekti, uþpliekia, uþpliekë; 

uþpliekti, uþpliekia, uþpliekë LKÞ X 219; uþrëþti, uþrëþia, uþrëþë; uþrëþti,

58 

uþrëþia, uþrëþë LKÞ VI 520; uþstaugti, uþstaugia, uþstaugë; uþstaugti, 

uþstaugia, uþstaugë LKÞ XIII 723; uþsviesti, uþsviedþia, uþsviedë; uþsviesti, 

uþsviedþia, uþsviedë LKÞ XIV 344, uþsviedë LzÞ 252; uþvoþti; uþvoþti, 

uþvoþia (uþvoþia), uþvoþë LKÞ XIX 981; þr. dar (Bunevièiûtë, 1994, 17, 

19; Grinaveckis, 1986, 116; Grinaveckis, 1991, 109, 110; Morkûnas, 1969, 

138; Skardþius, 1929, X; Skardþius, 1930c, 58; Skurkaitë, Vidugiris, 1964, 

128; Stundþia, 1995, 123; Vidþiûnas, 1997, 43, 65, 188, 189, 216–217; 

Vitkauskas, 1988, 52, 73, 78). Èia ir toliau nepateikiama sisteminiø atvejø, 

kuriais prieðdëlis perŸ (kaip ir kiti prieðdëliai) negauna kirèio kai kuriose 

rytø aukðtaièiø ðnektose, pvz.: perlauþti, perlauþia, perlauþë ir pan.; 

þr. (Laigonaitë, 1978, 80; LKG II 308; Vidþiûnas, 1997, 215; Vitkauskas, 

1995, 84; Zinkevièius, 1966, 442). 

Prieðdëliniai sangràþi niai veiksmaþodþiai bk. kirèiuojami 

taip pat kaip ir neprieðdëliniai, nesangràþiniai. 

suŸ: – ;; susijungti, susijungia, susijungë; susilaukti, susilaukia, susilaukë;; 

susiausti, susiaudþia, susiaudë; susibelsti, susibeldþia, susibeldë; susièiaupti, 

susièiaupia, susièiaupë; susidergti, susidergia, susidergë; susiglobti, 

susiglobia, susiglobë; susigniauþti, susigniauþia, susigniauþë; susigobti, 

susigobia, susigobë; susigrauþti, susigrauþia, susigrauþë; susigrëbti, susigrëbia, 

susigrëbë; susigrobti, susigrobia, susigrobë; susijuosti, susijuosia, 

susijuosë; susikeikti, susikeikia, susikeikë; susimerkti, susimerkia, susimerkë; 

susipliekti, susipliekia, susipliekë; susirungti, susirungia, susirungë; 

susisiekti, susisiekia, susisiekë... 

nuŸ: – ;; – ;; nusibelsti, nusibeldþia, nusibeldë; nusibrëþti, nusibrëþia, 

nusibrëþë; nusiengti, nusiengia, nusiengë; nusigobti, nusigobia, nusigobë; 

nusigremþti, nusigremþia, nusigremþë; nusijuosti, nusijuosia, nusijuosë; 

nusikeikti, nusikeikia, nusikeikë; nusiklausti, nusiklausia, nusiklausë; 

nusilauþti, nusilauþia, nusilauþë; nusimëþti, nusimëþia, nusimëþë; nusiplëðti, 

nusiplëðia, nusiplëðë; nusirëþti, nusirëþia, nusirëþë; nusismaugti, 

nusismaugia, nusismaugë; nusitraukti, nusitraukia, nusitraukë; nusivoþti, 

nusivoþia, nusivoþë... 

paŸ: – ;; pasistengti, pasistengia, pasistengë; pasitraukti, pasitraukia, 

pasitraukë;; pasibelsti, pasibeldþia, pasibeldë; pasidiegti, pasidiegia, pasidiegë; 

pasigrobti, pasigrobia, pasigrobë; pasiguosti, pasiguodþia, pasiguodë; 

pasijuosti, pasijuosia, pasijuosë; pasiklausti, pasiklausia, pasiklausë; 

pasilauþti, pasilauþia, pasilauþë; pasiplëðti, pasiplëðia, pasiplëðë; pasipliekti, 

pasipliekia, pasipliekë; pasirungti, pasirungia, pasirungë; pasiskelbti, pasiskelbia, 

pasiskelbë; pasismaugti, pasismaugia, pasismaugë...

59 

uþŸ: – ;; uþsibrëþti, uþsibrëþia, uþsibrëþë;; uþsibelsti, uþsibeldþia, uþsibeldë; 

uþsièiaupti, uþsièiaupia, uþsièiaupë; uþsidobti, uþsidobia, uþsidobë; 

uþsigniauþti, uþsigniauþia, uþsigniauþë; uþsigobti, uþsigobia, uþsigobë; 

uþsigrobti, uþsigrobia, uþsigrobë; uþsijuosti, uþsijuosia, uþsijuosë; uþsikniaubti, 

uþsikniaubia, uþsikniaubë; uþsilaukti, uþsilaukia, uþsilaukë; 

uþsimerkti, uþsimerkia, uþsimerkë; uþsiplëðti, uþsiplëðia, uþsiplëðë; uþsipliekti, 

uþsipliekia, uþsipliekë; uþsiraugti, uþsiraugia, uþsiraugë; uþsismaugti, 

uþsismaugia, uþsismaugë... 

priŸ: – ;; prisijungti, prisijungia, prisijungë;; prisiausti, prisiaudþia, 

prisiaudë; prisibelsti, prisibeldþia, prisibeldë; prisièiaupti, prisièiaupia, 

prisièiaupë; prisigrobti, prisigrobia, prisigrobë; prisijuosti, prisijuosia, prisijuosë; 

prisikeikti, prisikeikia, prisikeikë; prisilaukti, prisilaukia, prisilaukë; 

prisilauþti, prisilauþia, prisilauþë; prisimerkti, prisimerkia, prisimerkë; 

prisiplëðti, prisiplëðia, prisiplëðë; prisiraugti, prisiraugia, prisiraugë; prisismaugti, 

prisismaugia, prisismaugë... 

apŸ: – ;; – ;; apsiausti, apsiaudþia, apsiaudë; apsiglëbti, apsiglëbia, 

apsiglëbë; apsiglobti, apsiglobia, apsiglobë; apsigniauþti, apsigniauþia, 

apsigniauþë; apsigobti, apsigobia, apsigobë; apsijuosti, apsijuosia, apsijuosë; 

apsikniaubti, apsikniaubia, apsikniaubë; apsimëþti, apsimëþia, apsimëþë; 

apsiniaukti, apsiniaukia, apsiniaukë; apsirëþti, apsirëþia, apsirëþë; apsiskelbti, 

apsiskelbia, apsiskelbë; apsitraukti, apsitraukia, apsitraukë; apsivoþti, 

apsivoþia, apsivoþë... 

áŸ: – ;; ásijungti, ásijungia, ásijungë;; ásibelsti, ásibeldþia, ásibeldë; ásibrëþti, 

ásibrëþia, ásibrëþë; ásigrauþti, ásigrauþia, ásigrauþë; ásikniaubti, ásikniaubia, 

ásikniaubë; ásilauþti, ásilauþia, ásilauþë; ásiplëðti, ásiplëðia, ásiplëðë; ásiræþti, 

ásiræþia, ásiræþë; ásirëþti, ásirëþia, ásirëþë; ásismaugti, ásismaugia, ásismaugë; 

ásispausti, ásispaudþia, ásispaudë; ásisprausti, ásispraudþia, ásispraudë... 

atŸ: – ;; – ;; atsijungti, atsijungia, atsijungë; atsijuosti, atsijuosia, atsijuosë; 

atsiklausti, atsiklausia, atsiklausë; atsilauþti, atsilauþia, atsilauþë; atsimerkti, 

atsimerkia, atsimerkë; atsiplëðti, atsiplëðia, atsiplëðë; atsirëþti, atsirëþia, 

atsirëþë; atsiskiesti, atsiskiedþia, atsiskiedë; atsispausti, atsispaudþia, 

atsispaudë; atsitraukti, atsitraukia, atsitraukë; atsivoþti, atsivoþia, atsivoþë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsiausti, iðsiaudþia, iðsiaudë; iðsibelsti, iðsibeldþia, iðsibeldë; 

iðsidergti, iðsidergia, iðsidergë; iðsidroþti, iðsidroþia, iðsidroþë; iðsigrauþti, 

iðsigrauþia, iðsigrauþë; iðsijungti, iðsijungia, iðsijungë; iðsijuosti, iðsijuosia, 

iðsijuosë; iðsikeikti, iðsikeikia, iðsikeikë; iðsilauþti, iðsilauþia, iðsilauþë; iðsiplëðti, 

iðsiplëðia, iðsiplëðë; iðsitraukti, iðsitraukia, iðsitraukë.

60 

praŸ: – ;; – ;; prasiausti, prasiaudþia, prasiaudë; prasibrëþti, prasibrëþia, 

prasibrëþë; prasièiaupti, prasièiaupia, prasièiaupë; prasigrauþti, prasigrauþia, 

prasigrauþë; prasikeikti, prasikeikia, prasikeikë; prasilauþti, prasilauþia, 

prasilauþë; prasimerkti, prasimerkia, prasimerkë; prasiplëðti, prasiplëðia, 

prasiplëðë; prasirëþti, prasirëþia, prasirëþë; prasisprausti, prasispraudþia, 

prasispraudë; prasivoþti, prasivoþia, prasivoþë. 

neŸ (èia dedamas tik daþnesnis þodis, nepatekæs á DÞ3): – ;; nesistengti, 

nesistengia, nesistengë. 

parŸ: – ;; – ;; parsibelsti, parsibeldþia, parsibeldë. 

Sangràþiniø veiksmaþodþiø prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; persibrëþti, 

persibrëþia, persibrëþë; persijuosti, persijuosia, persijuosë; persilauþti, 

persilauþia, persilauþë; persiplëðti, persiplëðia, persiplëðë; persirungti, persirungia, 

persirungë; persismaugti, persismaugia, persismaugë; persistengti, persistengia, 

persistengë. 

Jaunimas yra linkæs kirèiuoti ðitaip: belsti (prg. 38:4), beldþiau (krt. 

34:9); brëþiu (krt. 17:7), brëþiau (krt. 24:38); èiaupë (prg. 40:5); dergiau 

(krt. 18:28); engti (prg. 24:18), engiau (krt. 23:19); gremþti (prg. 17:20), 

gremþiau (krt. 14:26); grobiu (krt. 46:35); kniaubë (prg. 16:29); laukia 

(prg. 46:0); mëþiu (krt. 26:15); plëðiu (es. l., krt. 70:94), plëðiau (krt. 

145:115); pliekiu (krt. 7:24), pliekiau (krt. 4:28); rëþiu (krt. 22:16), rëþiau 

(krt. 28:10); siekiu (krt. 52:83), siekiau (krt. 64:77); skelbti (prg. 

21:38), skelbiu (krt. 12:25), skelbiau (krt. 18:40); skrodþiu (krt. 37:11), 

skrodþiau (krt. 40:8); skuodþiu (krt. 38:22), skuodþiau (krt. 33:24); sviedþiu 

(krt. 30:20), sviedþiau (krt. 21:29); uodþiu (krt. 20:12), uodþiau (krt. 

16:15); vengti (prg. 52:9), vengiau (krt. 49:10); þnybiu (krt. 23:18); þr. dar 

(Kam II 108; KP 114, 136; Vitkauskas, 1968). 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø kirèiavimo polinkiai ðitokie (daþnai ne 

pagal bk. normà kirtis nukeliamas á prieðdëlá): apglëbia (krt. 25:20), 

apglëbë (krt. 7:38); apgobë (krt. 13:33); apjuosia (krt. 26:33), apjuosë 

(krt. 10:50); apkniaubë (krt. 8:32; 4 studentai paþymëjo kirèiuotà tvirtagalæ 

ðakná); aprëpia (krt. 27:20), aprëpë (krt. 8:38); apvoþiau (krt. 

16:94), apvoþiu (krt. 26; 75 stud. pabrëþë prieðdëlá, 9 – galûnæ); atrëþia 

(krt. 23:6), atrëþë (krt. 18:11); ádiegia (krt. 15:7); ájungë (krt. 22:1); ákopia 

(krt. 19:41), ákopë (krt. 4:52); iðgremþia (krt. 14:9; 6 studentai nurodë 

esant pabrëþtà tvirtagalá dvigarsá em), iðgremþë (krt. 12:14; 1 studentas 

pabrëþë tvirtagalæ ðakná); iðkoðia (krt. 10:21), iðkoðë (krt. 6:25); iðmëþiau 

(krt. 37; 69 stud. kirèiavo prieðdëlá), iðmëþiu (krt. 42; 52 stud.

61 

pabrëþë prieðdëlá, 10 – galûnæ); iðplëðia (krt. 28:32), iðplëðë (krt. 21:39); 

iðskrodþia (krt. 29:17), iðskrodë (krt. 16:31); iðvengia (43; 1 studentas 

pabrëþë prieðdëlá, 3 – tvirtagalá ðaknies dvigarsá en), iðvengë (krt. 41; 

5 studentai kirèiavo prieðdëlá; 1 – en); nubrëþia (krt. 18:11), nubrëþë (krt. 

13:16); nudobia (krt. 17:30), nudobë (krt. 8:39); nudroþia (krt. 48:12), 

nudroþë (krt. 41:18); nuskuodþia (krt. 46:14), nuskuodë (krt. 35:25); 

nusviedþia (krt. 26:19), nusviedë (krt. 17:30); pabeldþia (prg. 27:1), pabeldë 

(prg. 26:1; 1 studentas pabrëþë prieðdëlá); pabrëþia (krt. 35:28), 

pabrëþë (krt. 28:34); pagrieþia (krt. 37:21), pagrieþë (krt. 26:27); pagrobia 

(krt. 19:42), pagrobë (krt. 14:48); paguodþia (krt. 31:30), paguodë 

(krt. 17:44); pasiekia (krt. 26:35), pasiekë (krt. 18:42); paskelbia (krt. 33; 

23 studentai kirèiavo prieðdëlá, 4 – tvirtagalæ ðakná), paskelbë (krt. 32; 

26 studentai nurodë esant kirèiuotà prieðdëlá, 1 – tvirtagalæ ðakná); 

pavergti (prg. 4:30); praskiedþia (krt. 28:19), praskiedë (krt. 13:34); sudergë 

(krt. 12:34); sugrëbia (krt. 33:12), sugrëbë (krt. 14:31); sujungia 

(krt. 55:17), sujungë (krt. 62:12); supliekia (krt. 10:21), supliekë (krt. 

2:30); suvokia (krt. 34:26), suvokë (krt. 8:52); uþèiaupë (krt. 30:14); 

uþèiuopë (krt. 8:37); uþgrobia (krt. 30:45), uþgrobë (krt. 32:44); uþuodþia 

(krt. 26:6), uþuodþiu (krt. 47; 17 stud. pabrëþë prieðdëlá, 43 – galûnæ), 

uþuodþiau (krt. 37; 71 stud. kirèiavo prieðdëlá), uþuodë (krt. 20:12); 

uþvoþia (krt. 23:24), uþvoþë (krt. 16:31); þr. dar (Klimavièius, 1979, 33; 

Kundrotas, 1976, 10; Pupkis, 1974, 17; Skardþius, 1937, 10; Vaitkevièiûtë, 

1972, 22; Valiuvienë, 1979, 12; Vitkauskas, 1968). 

Sangràþiniø veiksmaþodþiø kirèiavimo polinkiai tokie: stengtis (prg. 

38:6), stengiausi (krt. 35:8); þr. dar (KP 116; Vitkauskas, 1973, 33). 

2. Nemaþà tvirtapradës ðaknies veiksmaþodþiø grupæ sudaro tie 

þodþiai, kuriø esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – 

Ÿo, esamajame laike tarp ðaknies skiemens pagrindo ir kamiengalio yra 

ŸTstŸ/ŸStŸ (pastaruoju atveju formanto ŸstŸ pirmasis priebalsis sudaro morfologinæ 

sanklodà su galiniu ðaknies priebalsiu), bûtajame kartiniame laike 

– ŸS/TŸ, bendratyje tarp ðaknies skiemens pagrindo ir Ÿti – ŸS/TŸ (ðios 

formos priebalsis ŸSŸ atitinka bûtojo kartinio laiko ðaknies galinius S tipo 

garsus ar t, d), visø trijø formø ðaknø skiemens pagrindu eina nesikaitaliojantys 

miðrieji dvigarsiai, dvibalsiai, ilgieji balsiai. 

Pagal èia iðvardytus poþymius, deja, neámanoma atskirti analogiðkø 

tvirtapradës ir tvirtagalës ðaknies veiksmaþodþiø (plg. p. 113). Taèiau nemaþos 

dalies aptariamø veiksmaþodþiø tvirtapradiðkumà galima susieti

62 

su konkretesniais bûtojo kartinio laiko kamieno garsais (tiktø nurodyti 

ir esamojo laiko bei bendraties garsus, bet trumpumo dëlei jie èia nevardijami). 

Tvirtapradiðkai kirèiuojami tie Ÿ(s)ta veiksmaþodþiai, kuriø bûtojo 

kartinio laiko formø tam tikri ðaknies pagrindo garsai eina prieð tam 

tikrus priebalsius: 

1) ilgasis balsis y – prieð d, g, s, ð, t, þ: – ;; – ;; dygti, dygsta, dygo; gysti, 

gysta, gydo; klysti, klysta, klydo; lygti, lygsta, lygo; lysti, lysta, lyso; lyþti, lyþta, 

lyþo; plyðti, plyðta, plyðo; skysti, skysta, skydo; slysti, slysta, slydo; stygti, stygsta, 

stygo; vysti, vysta, vyto… 

2) ilgasis balsis û – prieð g, p, t, þ: – ;; – ;; bûgti, bûgsta, bûgo; drûsti, 

drûsta, drûto; krûpti, krûpsta, krûpo; lûþti, lûþta, lûþo; rûgti, rûgsta, rûgo; 

slûgti, slûgsta, slûgo; tûþti, tûþta, tûþo; 

3) ilgasis balsis ë – prieð g, k, s: mëgti, mëgsta, mëgo;; – ;; blësti, blësta, 

blëso; drëkti, drëksta, drëko; plëkti, plëksta, plëko; vësti, vësta, vëso; 

4) miðrieji dvigarsiai an, il – prieð g: – ;; – ;; brangti, brangsta, brango; 

ilgti, ilgsta, ilgo „ilgëti“; ilgti, ilgsta, ilgo „ilgu bûti, darytis“; vilgti, 

vilgsta, vilgo; 

5) miðrieji dvigarsiai al, ul – prieð k: – ;; – ;; alkti, alksta, alko; dulkti, 

dulksta, dulko. 

Þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 38; Bût 163; Laigonaitë, 1978, 71; LKG 

II 298; Stundþia, 1995, 123; Vaitkevièiûtë, 1997, 117–119; Vidþiûnas, 1997, 

193). 

Keleto pagal kamieno garsus neatpaþástamø veiksmaþodþiø tvirtapradiðkumà 

rodo giminiðkos ðaknies pirminiai Ÿia kamieno arba miðrieji 

priesagos Ÿyti veiksmaþodþiai, plg.: – ;; trûkti, trûksta, trûko – traukti, traukia, 

traukë; traukyti, trauko, traukë;; brinkti, brinksta, brinko – brinkyti, brinko, 

brinkë; dirgti, dirgsta, dirgo – dergti, dergia, dergë; junkti, junksta, junko 

– junkyti, junko, junkë; kirsti, kirsta, kirdo – kirdyti, kirdo, kirdë; snûsti, 

snûsta, snûdo – snausti, snaudþia, snaudë; sprûsti, sprûsta, sprûdo – sprausti, 

spraudþia, spraudë; spraudyti, spraudo, spraudë; tvilkti, tvilksta, tvilko – tvilkyti, 

tvilko, tvilkë. 

Þr. dar (Girdenis, 1981, 5; Stundþia, 1995, 123). 

Beje, su pirminiais Ÿia kamieno ir miðriaisiais priesagos Ÿyti veiksmaþodþiais 

taip pat pravartu gretinti ir tuos veiksmaþodþius, kurie yra 

anksèiau apibûdinti pagal kamieno garsus, plg.: lûþti, lûþta, lûþo – lauþti, 

lauþia, lauþë; lauþyti, lauþo, lauþë; plyðti, plyðta, plyðo – plëðti, plëðia,

63 

plëðë; plëðyti, plëðo, plëðë; rûgti, rûgsta, rûgo – raugti, raugia, raugë; skysti, 

skysta, skydo – skiesti, skiedþia, skiedë; skaidyti, skaido, skaidë; vilgti, vilgsta, 

vilgo – vilgyti, vilgo, vilgë. 

Tokiø ðaknø priegaidës nesutampa retais atvejais, plg.: dulkti, dulksta, 

dulko – dulkti, dulkia, dulkë; þr. dar p. 94; plg. (Stundþia, 1995, 123). 

Kol kas nepavyksta rasti kokiø nors fonetiniø ar morfologiniø poþymiø, 

rodanèiø ðiø veiksmaþodþiø tvirtapradiðkumà: – ;; – ;; auðti, auðta, 

auðo; karðti, karðta, karðo; nokti, noksta, noko; nûsti, nûsta, nûdo; raiðti, 

raiðta, raiðo; slopti, slopsta, slopo; smirsti, smirsta, smirdo; spirgti, spirgsta, 

spirgo; sprogti, sprogsta, sprogo; stingti, stingsta, stingo; ðvinkti, ðvinksta, ðvinko; 

tingti, tingsta, tingo... 

Þr. dar (LKG II 298; Stundþia, 1995, 123; Vaitkevièiûtë, 1997, 117– 

118; Vidþiûnas, 1997, 193). 

„Kai kuriuos formanto ŸstŸ veiksmaþodþius galima susieti su tos paèios 

ðaknies vardaþodþiais, ið kuriø tikriausiai jie yra padaryti“ (LKG II 227). 

Kitur raðoma atsargiau: „Kai kurie Ÿus galûnës bûdvardþiai, ypaè be priesagø, 

aiðkiai siejasi su veiksmaþodþiais, bet dabar jau sunku pasakyti, katrie 

ið katrø sudaryti – bûdvardþiai ið veiksmaþodþiø ar, atvirkðèiai, veiksmaþodþiai 

ið bûdvardþiø“ (LKG I 553). A. Paulauskienës (1983, 136tt.; 1994, 

188tt.) nuomone, derëtø teigti, kad tokiais atvejais veiksmaþodþiai yra bûdvardþiø 

darybos pamatas, o ne prieðingai; þr. dar (Pakerys, 1994, 364–365). 

Ðiaip ar taip, pastebimas toks santykis: tvirtapradþius Ÿ(s)ta kamieno 

veiksmaþodþius atitinka tvirtapradþiai Ÿas galûnës bûdvardþiai, plg.: 

drûsti, drûsta, drûto – drûtas, Ÿa; ilgti, ilgsta, ilgo – ilgas, Ÿa; lysti, lysta, 

lyso – liesas, Ÿa; raiðti, raiðta, raiðo – raiðas, Ÿa. Taèiau negalima sakyti 

atvirkðèiai, nes kai kurie tvirtapradës ðaknies bûdvardþiai yra susijæ su 

tvirtagaliais veiksmaþodþiais (þr. p. 115). Todël, nustatant veiksmaþodþiø 

ðaknies priegaidæ, negalima remtis atitinkamais bûdvardþiais. Kartais 

lyginamos to paties veiksmaþodþio formos ir sakoma, kad esamojo laiko 

tvirtapradæ priegaidæ visada atitinka ta pati bendraties priegaidë 

(Garde, 1968, 162; Garde’as, 1971, 94). 

Keliø veiksmaþodþiø tvirtagalæ ðaknies priegaidæ, teiktà kuriuose ne 

kuriuose þodynuose, daugelyje kitø norminamøjø leidiniø atstoja tvirtapradë 

priegaidë (vienur kitur dedama ir intarpinio tipo gretimybë): raiðti, 

raiðta, raiðo RÞ 312, raiðti, raiðta, raiðo Kam II 98, RV 158, LV 463, DÞ1 

650, DÞ2 648, SkRÞ 1154, LTÞ 244, DÞ3 640, MKÞ 274 (plg. raiðti BûgRR 

I 302, II 466, III 829, SkÞD 487, raiðti, raiðta (Ÿia, Ÿa), raiðo (Ÿë) LKÞ XI

64 

70, raiðti, raiða, raiðo DûnÞ 526); spirgti, spirgsta, spirgo RÞ 335, spirgti, 

spirgsta, spirgo DÞ1 756, DÞ2 731, DÞ3 724, MKÞ 299 (plg. spirgti, spirgsta, 

spirgo; spirgti LKÞ XIII 427); tûþti, tûþta, tûþo ir tuþti, tûþta, tuþo Kam 

II 132, tûþti, tûþta, tûþo ir tuþti, tûþta, tuþo LV 563, tûþti, tûþta, tûþo RV 360, 

RÞ 360, DÞ1 881, DÞ2 870, LTÞ 329, DÞ3 865, MKÞ 331, tûþti, tûþta, 

tûþo ir tûþti, tûþta, tûþo SkRÞ 1616 (plg. tûþti, tûþta, tûþo; tûþti; tuþti, tûþta 

(tunþa), tuþo LKÞ XVII 203); þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 43; LKG II 

227; Valeckienë, 1977, 63). 

Vienà aptariamo tipo veiksmaþodá dabar bk. leidþiama kirèiuoti dvejopai 

– tvirkti, tvirksta, tvirko ir tvirkti, tvirksta, tvirko DÞ3 867, MKÞ 332, 

LTÞp 288; anksèiau jis kirèiuotas tik tvirtapradiðkai, þr. Kam II 133, SkBK 

85, RV 195, RÞ 361, LV 565, DÞ1 884, DÞ2 872, SkRÞ 1620, LTÞ 329 

(plg. tvirkstu, tvirkau BûgRR II 437, tvirkti SkÞD 468tt., tvirkti, tvirksta, 

tvirko; tvirkti LKÞ XVII 307, tvirkti, tvirksta, tvirko DûnÞ 549, DrskÞ 425); 

þr. dar (Vaitkevièiûtë, 1997, 118). 

Tarmëse Ÿ(s)ta veiksmaþodþiø priegaidë daþnokai ávairuoja (kartais 

esti kitas ir ðaknies ar kamiengalio pavidalas): brinkti SkÞD 466, 470, 

542, brinkti, brinksta, brinko DûnÞ 473, LzÞ 40, DrskÞ 42, brinkti, brinksta, 

brinko; brinkti LKÞ I 1054; dygti BûgRR II 208tt., SkÞD 166tt., dygti, 

dygsta, dygo DûnÞ 479, LzÞ 59, DrskÞ 67, dygti, dygsta, dygo; dygti 

LKÞ II 529 (tvirtagalá ðio þodþio kirèiavimà K. Bûga laikë klaida, 

þr. BûgRR II 701, 724); dirgti BûgRR II 173, III 953, SkÞD 466, 470, 

473, dirgti, dirgsta, dirgo; dirgti LKÞ II 581; drûsti, drûsta, drûto; drûsti 

LKÞ II 770; dulkti, dulksta, dulko; dulkti LKÞ II 830, DrskÞ 76; ilgti, 

ilgsta, ilgo; ilgti „ilgëti; darytis ilgam; rodytis ilgam“ LKÞ IV 534, ilgti, 

ilgsta, ilgo „?“ DûnÞ 489, „rodytis ilgam“ DrskÞ 119; ilgti, ilgsta, ilgo; 

ilgti „ilgu darytis; nuobodþiauti, nusibosti, ákyrëti; ilgëtis, snausti“ LKÞ 

IV 634; karðti BûgRR I 544, II 255, SkÞD 91tt., karðti, karðta (Ÿa, Ÿia), 

karðo (Ÿë); karðti LKÞ V 323, karðti, karða, karðë DûnÞ 124; kirsti, kirdo 

(kirsti, kirdo) SkÞD 466; klystu, klydau, klysti BûgRR II 477, klysti SkDA 

251, SkÞD 39tt., klysti, klysta, klydo LKÞ VI 107, DûnÞ 498, klysti, klysta, 

klydo DrskÞ 157; nûsti, nûsta, nûdo; nûsti LKÞ VIII 981; plûstu, plûdau, 

plûsti BûgRR II 478, plûsti SkÞD 41tt., plûsti, plûsta, plûdo LKÞ X 

368, DûnÞ 523, plûsti, plûsta, plûdo; plûsti DrskÞ 275; rûgti BûgRR I 

475tt., SkÞD 28tt., rûgti, rûgsta, rûgo DûnÞ 529, LzÞ 226, DrskÞ 311, 

rûgti, rûgsta (runga), rûgo (Ÿë); rûgti LKÞ XI 904; skydau, skysti SkÞD 

319tt., skysti, skysta, skydo; skysti LKÞ XII 952; slystu, slydau, slysti

65 

BûgRR II 436, slysti SkÞD 483tt., slysti, slysta, slydo DûnÞ 534, slysti, 

slysta, slydo; slysti, slenda, slydo LKÞ XIII 29; slopstu, slopau, slopti 

BûgRR II 440, slopti BûgRR I 277, slopti SkÞD 484, slopti, slopsta, slopo 

DûnÞ 534, slopti, slopsta, slopo; slopti LKÞ XIII 47; slûgti SkÞD 484, 

slûgti, slûgsta, slûgo DûnÞ 534, DrskÞ 336, slûgti, slûgsta (slunga), slûgo; 

slugti LKÞ XIII 52; stygstu, stygau, stygti BûgRR II 436, 443, 633, 

stygti SkÞD 483tt., stygti, stygsta, stygo; stygti LKÞ XIII 773, stigti, stinga 

(stygsta), stigo LKÞ XIII 772, stigti, stygsta, stigo DûnÞ 351; ðvinkti BûgRR 

III 245, ðvinkti, ðvinksta, ðvinko; ðvinkti LKÞ XV 593; trûkti, trûksta 

(Ÿa, trunka), trûko LKÞ XVI 985, trûkti, trûksta, trûko DûnÞ 548, LzÞ 

271, DrskÞ 420; tvilkti, tvilksta, tvilko LKÞ XVII 289, tvilkti, tvilksta, 

tvilko DûnÞ 549; vysti BûgRR II 434, vystu, vytau, vysti BûgRR II 469, 

vysti, vyto SkÞD 483, 486, 543, 544, vysti, vysta (vinsta, vinta), vyto; vysti, 

vysta, vyto LKÞ XIX 744, vysti, vysta, vyto LzÞ 290, DrskÞ 465, vysti, 

vysta (vyta), vyto ZtÞ 778; þr. dar (Darguþas, 1985, 23; Grinaveckienë, 

1957, 169; Grinaveckis, 1983, 66; Grinaveckis, 1991, 95; Kazlauskas, 

1968, 327; Mikalauskaitë, 1957, 87–88; Stundþia, 1995, 123; Zinkevièius, 

1966, 47, 333). 

Sangràþi n i ø (neprieðdëliniø) ðio tipo veiksmaþodþiø nëra 

daug: – ;; – ;; plûstis, plûstasi, plûdosi; ryþtis, ryþtasi, ryþosi (nesangràþinë 

lytis bk. nevartojama). 

P r i e ð d ë l i n i a i veiksmaþodþiai kirèiavimu nesiskiria nuo neprieðdëliniø. 

suŸ: – ;; sustingti, sustingsta, sustingo;; suauðti, suauðta, suauðo; subilsti, 

subilsta, subildo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama; dël ðaknies 

priegaidës plg. suŸbelsti, suŸbeldþia, suŸbeldë); subrinkti, subrinksta, subrinko; 

subûgti, subûgsta, subûgo; suèiulbti, suèiulbsta, suèiulbo (neprieðdëlinë 

lytis bk. nevartojama); sudygti, sudygsta, sudygo; sudirgti, sudirgsta, 

sudirgo; sudrëkti, sudrëksta, sudrëko; sudulkti, sudulksta, sudulko; sugysti, 

sugysta, sugydo; suklysti, suklysta, suklydo; sulygti, sulygsta, sulygo; sulysti, 

sulysta, sulyso; sulûþti, sulûþta, sulûþo; sumirgti, sumirgsta, sumirgo (neprieðdëlinë 

lytis bk. nevartojama); suplëkti, suplëksta, suplëko; suplyðti, 

suplyðta, suplyðo; suplûsti, suplûsta, suplûdo; surûgti, surûgsta, surûgo; 

suskysti, suskysta, suskydo... 

paŸ: – ;; pamëgti, pamëgsta, pamëgo;; paalkti, paalksta, paalko; pablësti, 

pablësta, pablëso; pabosti, pabosta, pabodo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); 

pabrangti, pabrangsta, pabrango; pabrinkti, pabrinksta, pabrinko;

66 

pabûgti, pabûgsta, pabûgo; padygti, padygsta, padygo; padrëkti, padrëksta, 

padrëko; pailgti, pailgsta, pailgo; pajunkti, pajunksta, pajunko; pakirsti, 

pakirsta, pakirdo; paklysti, paklysta, paklydo; paliegti, paliegsta, paliego (neprieðdëlinë 

lytis bk. nevartojama); palysti, palysta, palyso; palûþti, palûþta, 

palûþo; panokti, panoksta, panoko; panûsti, panûsta, panûdo; paplëkti, 

paplëksta, paplëko; paplûsti, paplûsta, paplûdo... 

nuŸ: – ;; nutrûkti, nutrûksta, nutrûko;; nuauðti, nuauðta, nuauðo; nublësti, 

nublësta, nublëso; nubosti, nubosta, nubodo (neprieðdëlinë lytis bk. 

nevartojama); nubrinkti, nubrinksta, nubrinko; nudulkti, nudulksta, nudulko; 

nujunkti, nujunksta, nujunko; nukarðti, nukarðta, nukarðo; nuklysti, 

nuklysta, nuklydo; nulygti, nulygsta, nulygo; nulûþti, nulûþta, nulûþo; nunokti, 

nunoksta, nunoko; nuplyðti, nuplyðta, nuplyðo; nurûgti, nurûgsta, nurûgo; 

nuslysti, nuslysta, nuslydo; nuslûgti, nuslûgsta, nuslûgo; nusnûsti, nusnûsta, 

nusnûdo; nusprogti, nusprogsta, nusprogo... 

iðŸ: – ;; iðmokti, iðmoksta, iðmoko (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama; 

dël ðaknies priegaidës plg. ið-mokyti, ið-moko, ið-mokë); iðvysti, iðvysta, 

iðvydo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama);; iðalkti, iðalksta, iðalko; 

iðauðti, iðauðta, iðauðo; iðblësti, iðblësta, iðblëso; iðbrinkti, iðbrinksta, iðbrinko; 

iðdygti, iðdygsta, iðdygo; iðdirgti, iðdirgsta, iðdirgo; iðkarðti, iðkarðta, iðkarðo; 

iðklysti, iðklysta, iðklydo; iðlygti, iðlygsta, iðlygo; iðlûþti, iðlûþta, iðlûþo; 

iðnokti, iðnoksta, iðnoko; iðplyðti, iðplyðta, iðplyðo; iðplûsti, iðplûsta, iðplûdo; 

iðrûgti, iðrûgsta, iðrûgo; iðslysti, iðslysta, iðslydo... 

praŸ: – ;; pranokti, pranoksta, pranoko;; praalkti, praalksta, praalko; 

praauðti, praauðta, praauðo; prabrinkti, prabrinksta, prabrinko; pradrëkti, 

pradrëksta, pradrëko; pragysti, pragysta, pragydo; prailgti, prailgsta, prailgo 

„pasirodyti per ilgam“; prailgti, prailgsta, prailgo „pasidaryti nuobodu, nusibosti“; 

pramokti, pramoksta, pramoko (neprieðdëlinë lytis nevartojama; 

dël ðaknies priegaidës plg. praŸmokyti, praŸmoko, praŸmokë); praplyðti, 

praplyðta, praplyðo; prarûgti, prarûgsta, prarûgo; pratvirkti, pratvirksta, pratvirko; 

pravësti, pravësta, pravëso; pravirkti, pravirksta, pravirko (neprieðdëlinë 

lytis bk. nevartojama; plg. tvirtagalæ priegaidæ turintá veiksmaþodá verkti, 

verkia, verkë); praþysti, praþysta, praþydo; praþvingti, praþvingsta, praþvingo 

(neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama; dël ðaknies priegaidës plg. 

þvengti, þvengia, þvengë)... 

priŸ: – ;; – ;; prialkti, prialksta, prialko; priblësti, priblësta, priblëso; pribrinkti, 

pribrinksta, pribrinko; pridygti, pridygsta, pridygo; pridrëkti, pridrëksta, 

pridrëko; prijunkti, prijunksta, prijunko; prikarðti, prikarðta, prikarðo; pri-

67 

klysti, priklysta, priklydo; prilygti, prilygsta, prilygo; prilûþti, prilûþta, prilûþo; 

prinokti, prinoksta, prinoko; priplëkti, priplëksta, priplëko; priplûsti, priplûsta, 

priplûdo; prislopti, prislopsta, prislopo; prismirsti, prismirsta, prismirdo; 

prisnûsti, prisnûsta, prisnûdo... 

apŸ (apiŸ): – ;; – ;; apauðti, apauðta, apauðo; apdygti, apdygsta, apdygo; 

apdrëkti, apdrëksta, apdrëko; apiblësti, apiblësta, apiblëso; apiplëkti, apiplëksta, 

apiplëko; apiplyðti, apiplyðta, apiplyðo; aplûþti, aplûþta, aplûþo; 

apnokti, apnoksta, apnoko; apraiðti, apraiðta, apraiðo; apsnûsti, apsnûsta, 

apsnûdo; apstingti, apstingsta, apstingo; aptingti, aptingsta, aptingo... 

atŸ (atiŸ): – ;; atitrûkti, atitrûksta, atitrûko;; atauðti, atauðta, atauðo; atidirgti, 

atidirgsta, atidirgo; atidrëkti, atidrëksta, atidrëko; atitokti, atitoksta, atitoko 

(neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); atjunkti, atjunksta, atjunko; atklysti, 

atklysta, atklydo; atlyþti, atlyþta, atlyþo; atlûþti, atlûþta, atlûþo; atplyðti, 

atplyðta, atplyðo; atplûsti, atplûsta, atplûdo; atslûgti, atslûgsta, atslûgo... 

áŸ: – ;; – ;; ábosti, ábosta, ábodo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); 

ábûgti, ábûgsta, ábûgo; ádrëkti, ádrëksta, ádrëko; ájunkti, ájunksta, ájunko; álûþti, 

álûþta, álûþo; áplyðti, áplyðta, áplyðo; árûgti, árûgsta, árûgo; áslysti, áslysta, áslydo; 

áslûgti, áslûgsta, áslûgo; ásmirsti, ásmirsta, ásmirdo; átrûkti, átrûksta, átrûko; 

átûþti, átûþta, átûþo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþauðti, uþauðta, uþauðo; uþblësti, uþblësta, uþblëso; uþbrinkti, 

uþbrinksta, uþbrinko; uþklysti, uþklysta, uþklydo; uþlûþti, uþlûþta, uþlûþo; 

uþplyðti, uþplyðta, uþplyðo; uþplûsti, uþplûsta, uþplûdo; uþsmirsti, uþsmirsta, 

uþsmirdo; uþsnûsti, uþsnûsta, uþsnûdo; uþtrûkti, uþtrûksta, uþtrûko; uþvysti, 

uþvysta, uþvydo. 

neŸ (èia dedami tik daþnesni ðio dalelytinio prieðdëlio vediniai; á DÞ3 jie 

nëra patekæ): – ;; nemëgti, nemëgsta, nemëgo; netrûkti, netrûksta, netrûko. 

Kirtá visada gauna prieðdëlis perŸ: – ;; – ;; peralkti, peralksta, peralko; 

perbrinkti, perbrinksta, perbrinko; perdygti, perdygsta, perdygo; perdrëkti, perdrëksta, 

perdrëko; perkarðti, perkarðta, perkarðo; perlûþti, perlûþta, perlûþo; 

pernokti, pernoksta, pernoko; perplyðti, perplyðta, perplyðo; perrûgti, perrûgsta, 

perrûgo; persprogti, persprogsta, persprogo; pertrûkti, pertrûksta, pertrûko. 

Þr. dar bk. prieðdëliniø veiksmaþodþiø kirèiavimo nevienodumus: tokti, 

toksta, toko (atiŸ) RÞ 356, atitokti, atitoksta, atitoko DÞ1 42, DÞ2 48, DÞ3 

48, tokti, toksta, toko (atiŸ) MKÞ 326 (plg. atitokti, atitoksta, atitoko LKÞ 

XVI 481); iðtvirkti, iðtvirksta, iðtvirko DÞ2 258, iðtvirkti, iðtvirksta, iðtvirko 

ir iðtvirkti, iðtvirksta, iðtvirko DÞ3 259 (plg. iðtvirkti BûgRR II 437, SkÞD 

468 tt., iðtvirkti, iðtvirko; iðtvirksta, iðvirko LKÞ XVII 307); átuþti, átûþta,

68 

átuþo DÞ1 283 (bet tûþti, tûþta, tûþo DÞ1 881), átuþti, átuþta (= átûþta?), 

átuþo ir átûþti, átûþta, átûþo SkRÞ 506, átûþti, átûþta, átûþo DÞ2 262, DÞ3 

263 (plg. átuþti; átûþti BûgRR II 437, átûþti; átuþti LKÞ XVII 203); patvirkti, 

patvirksta, patvirko DÞ2 534, patvirkti, patvirksta, patvirko ir patvirkti, 

patvirksta, patvirko DÞ3 527 (plg. patvirkti, patvirko; patvirkæs LKÞ 

XVII 307); pratvirkti, pratvirksta, pratvirko DÞ2 599, SkRÞ 999, pratvirkti, 

pratvirksta, pratvirko ir pratvirkti, pratvirksta, pratvirko DÞ3 591 

(plg. pratvirkti, pratvirko LKÞ XVII 307); pravirkti, pravirksta, pravirko 

LV 448, virkti, virksta, virko (praŸ) RÞ 373, pravirkti, pravirksta, pravirko 

DÞ1 617, DÞ2 600, DÞ3 592, MKÞ 267, pravirkti, pravirksta, pravirko ir 

pravirkti, pravirksta, pravirko SkRÞ 1093 (plg. virkti, virksta, virko Kam 

II 142, RV 204, pravirkti; pravirkti LKÞ XIX 561, pravirkti, pravirksta, 

pravirko GrinB 45); virpti, virpsta, virpo (suŸ) RÞ 373, suvirpti, suvirpsta, 

suvirpo DÞ1 789, DÞ2 798, DÞ3 790, suvirpti, suvirpsta, suvirpo ir suvirpti, 

suvirpsta, suvirpo SkRÞ 1427 (plg. suvirpti; suvirpti LKÞ XIX 572); 

þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 43). 

Prieðdëliniø lyèiø pavidalas daþnokai svyruoja nekodifikuotoje kalboje: 

apvysti; apvysti LKÞ XIX 744; atslûgti, atslûgsta (atslunga), atslûgo 

LKÞ XIII 53; iðdirgti, iðdirgsta, iðdirgo; iðdirgti LKÞ II 581; iðkarðti, iðkarðta, 

iðkarðo; iðkarðti LKÞ V 324; átyþti, átyþta, átyþo; átyþti; átiþti LKÞ 

XVI 458; nubrinkti, nubrinksta, nubrinko; nubrinkti LKÞ I 1055; nukarðti, 

nukarðta, nukarðo; nukarðti LKÞ V 324; nuslysti, nuslysta, nuslydo; 

nuslysti LKÞ XIII 30; nustygti, nustygsta, nustygo LKÞ XIII 773, 

nustigti, nustinga (nustygsta), nustigo LKÞ XIII 772, nustigti, nustinga, 

nustigo GrinB 44; nuvysti; nuvysti LKÞ XIX 745; pabrinkti, pabrinksta, 

pabrinko; pabrinkti LKÞ I 1055; pailgti, pailgsta, pailgo; pailgti LKÞ IV 

54; pakirdo, pakirsti SkÞD 26, pakirsti, pakirsta, pakirdo; pakirsti LKÞ V 

867; panûsti, panûsta, panûdo; panûsti LKÞ VIII 981; paðvinkti, paðvinksta, 

paðvinko; paðvinkti LKÞ XV 593; prailgti; prailgti LKÞ IV 54; prarûgti, 

prarûgsta, prarûgo; prarûgti LKÞ XI 908; pridygti, pridygsta, pridygo; 

pridygti LKÞ II 531; prislopti, prislopsta, prislopo; prislopti LKÞ XIII 48; 

subrinkti, subrinksta, subrinko LKÞ I 1055; suslûgti, suslûgsta (suslunga), 

suslûgo LKÞ XIII 54; suspursti, suspursta, suspurdo; suspursti LKÞ 

XIII 561; suvysti, suvysta, suvyto LzÞ 290, DrskÞ 465, suvysti; suvysti 

LKÞ XIX 746; þr. dar (Vitkauskas, 1988, 85). 

Prieðdëliniø sangràþi n i ø veiksmaþodþiø nëra gausu; kirèiuojami 

jie taip pat kaip ir neprieðdëliniai, nesangràþiniai.

69 

paŸ: – ;; – ;; pasiilgti, pasiilgsta, pasiilgo; pasiklysti, pasiklysta, pasiklydo; 

pasiplûsti, pasiplûsta, pasiplûdo. 

atŸ: – ;; – ;; atsirûgti, atsirûgsta, atsirûgo; atsitokti, atsitoksta, atsitoko. 

áŸ: – ;; – ;; ásibosti, ásibosta, ásibodo; ásityþti, ásityþta, ásityþo (nesangràþinë 

neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama). 

iðŸ: – ;; – ;; iðsiilgti, iðsiilgsta, iðsiilgo; iðsiplûsti, iðsiplûsta, iðsiplûdo. 

nuŸ: – ;; pasiryþti, pasiryþta, pasiryþo;; nusibosti, nusibosta, nusibodo. 

suŸ: – ;; – ;; susigësti, susigësta, susigëdo; susiplûsti, susiplûsta, susiplûdo. 

priŸ: – ;; – ;; prisisprogti, prisisprogsta, prisisprogo. 

Plg. dar prieðdëliniø sangràþiniø lyèiø gretimybes: atsirûgti, atsirûgsta, 

atsirûgo; atsirûgti LKÞ XI 906. 

Jaunuomenë ne visada iðlaiko pastovø ðaknies kirtá: dygstu (krt. 

32:16), dygau (krt. 42:6); klystu (krt. 98:38), klydau (krt. 80:1); mëgstu 

(krt. 69:0); nokstu (krt. 47:3), nokau (krt. 48:2); plyðtu (krt. 55:26), plyðau 

(krt. 38:43); plûstu (krt. 52:30), plûdau (krt. 73:9); rûgstu (krt. 34:17), 

rûgau (krt. 30:21); slydau (krt. 36:6); sprogau (krt. 81:0); sprûstu (krt. 

34:14), sprûdau (krt. 46:4); trokðtu (krt. 24:0), troðkau (krt. 24:0); þr. 

dar (Grumadienë, 1988, 144). 

Plg. dar prieðdëliniø lyèiø kirèiavimo polinkius: apraiðta (prg. 5:41), 

apraiðo (prg. 6:41); atitokstu (krt. 60:17), atitokau (krt. 39:6); atlyþau (krt. 

45:8); atvëstu (krt. 79:31), atvësau (krt. 74:34); iðtrûkau (krt. 10:22); iðvystu 

(krt. 47:61); iðvydau (krt. 105:5); átûþau (krt. 37:6); nukarðo (prg. 3:47); 

pabûgau (krt. 27:5); pakirdau (krt. 9:40); paliegstu (krt. 28:28), paliegau 

(krt. 45:12); panûstu (krt. 31:16), panûdau (krt. 43:4); pravirkau (krt. 3:43); 

prilygstu (krt. 26:20), prilygau (krt. 36:9); suklydau (krt. 50:11); uþsnûstu 

(krt. 17:14), uþsnûdau (krt. 22:8). 

Þr. dar sangràþinio prieðdëlinio veiksmaþodþio kirèiavimo polinkius: 

susigëdau (krt. 57:2). 

3. Kaip yra pastebëjusi P. Bernadiðienë (1973, 44), tvirtapradæ 

ðaknies priegaidæ turi tie pirminiai veiksmaþodþiai, kuriø pagrindiniø formø 

ðaknyse kaitaliojasi au : au : o; jø esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, 

bûtojo kartinio – Ÿë, esamojo laiko kamiene tarp ðaknies ir kamiengalio 

vartojamas priebalsis ŸnŸ/ŸjŸ, bûtojo kartinio laiko kamiene – ŸvŸ, bendraties 

Ÿti eina tiesiai po ðaknies dvibalsio au; þr. dar (Bût 162). 

Tokios sandaros veiksmaþodþiø bk. yra keliolika: – ;; griauti, griauna, 

griovë; krauti, krauna, krovë; pjauti, pjauna, pjovë;; bliauti, bliauna, bliovë; 

dþiauti, dþiauna, dþiovë; kauti, kauna, kovë; kliauti, kliauna, kliovë; liauti,

70 

liauna, liovë; mauti, mauna, movë; plauti, plauna, plovë; rauti, rauna, rovë; 

spjauti, spjauna, spjovë; ðauti, ðauna, ðovë… 

Þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 39; Laigonaitë, 1959, 70; Laigonaitë, 

1970, 78; Laigonaitë, 1978, 71; LKG II 298; LV 147; SkBK 31; Stundþia, 

1995, 123; Vaitkevièiûtë, 1997, 119–120; Venckutë, 1983, 127; Vidþiûnas, 

1997, 193). 

Daþnu atveju tvirtapradæ ðaknies priegaidæ liudija vediniai – miðrieji 

priesagos Ÿstyti veiksmaþodþiai, plg.: dþiauti, dþiauna, dþiovë – dþiaustyti, 

dþiausto, dþiaustë; krauti, krauna, krovë – kraustyti, krausto, kraustë; mauti, 

mauna, movë – maustyti, mausto, maustë; pjauti, pjauna, pjovë – pjaustyti, 

pjausto, pjaustë; rauti, rauna, rovë – raustyti, rausto, raustë; þr. dar (Girdenis, 

1981, 5; Stundþia, 1995, 122). 

Kai kuriø ðio bûrelio veiksmaþodþiø bendraties tvirtapradæ ðakná galima 

lyginti ir su kitø pirminiø veiksmaþodþiø bendraèiø ðaknimis: bliauti 

– bliûti, dþiauti – dþiûti, griauti – griûti, kliauti – kliûti. 

Poros daþnø veiksmaþodþiø esamojo laiko formos bk. teikiamos ir su 

ŸnŸ, ir su ŸjŸ: kliauti, kliauna (kliauja), kliovë; liauti, liauna (liauja), liovë. 

Retas þodis niauti, niauja, niovë „vogti, dþiauti“ DÞ3 424 dedamas tik su 

ŸjŸ. Kirèiavimui tai neturi átakos. 

Nekodifikuotoje kalboje esamojo laiko formø ŸnŸ/ŸjŸ varijavimas bûdingas 

ir kai kuriems kitiems ðio tipo veiksmaþodþiams, pvz.: bliauti, 

bliauna (bliauja), bliovë LKÞ I 910, bliauti, bliauna, bliovë DûnÞ 472, 

LzÞ 37; dþiauti, dþiauna (dþiauja), dþiovë LKÞ III 578, dþiauti, dþiauna, 

dþiovë LzÞ 111; kauju BûgRR I 120, kaunu, koviau, kauti BûgRR I 216, 

kauti, kauna (kauja), kovë LKÞ V 449; kliauti, kliauja (kliauna), kliovë 

LKÞ VI 70; krauju, krauti BûgRR II 471, krauti, krauna (krauja), krovë 

LKÞ VI 477, krauti, krauna, krovë DûnÞ 500, LzÞ 127, DrskÞ 167. 

Visø pagrindiniø formø ðaknies priegaidë dvejopa gal tik ðio reto veiksmaþodþio: 

jauti BûgRR I 447, II 373tt., jauti, jauna (jauja), jovë; jauti, 

jauna (jauja), jovë LKÞ IV 322, jauti, jauna, jovë DûnÞ 113. 

Pasitaiko bûtojo kartinio laiko formø ir su balsiu a, turinèiu tvirtagalæ 

priegaidæ: kauti, kauna (kauja), kovë (kavo) LKÞ V 449; ðauti, ðauna (ðauja), 

ðovë (ðavo, ðavë) LKÞ XIV 584, ðauti, ðauna, ðovë (ðavo, ðavë) DrskÞ 

367; þr. dar (Pakalka, 1995, 214); dël tvirtagalio trumpøjø esamojo laiko 

formø kirèiavimo þr. (Zinkevièius, 1966, 372). 

Pastovø ðaknies kirtá iðlaiko ir sangràþi n ë s lytys: – ;; – ;; brautis, 

braunasi, brovësi (nesangràþinë lytis bk. nevartojama); dþiautis, dþiau-

71 

nasi, dþiovësi; griautis, griaunasi, griovësi; kautis, kaunasi, kovësi; kliautis, 

kliaunasi, kliovësi; krautis, kraunasi, krovësi; liautis, liaunasi, liovësi; 

mautis, maunasi, movësi; niautis, niaujasi, niovësi (sangràþinë lytis reiðkia 

„bartis, rietis, peðtis, pjautis“; plg. niauti, niauja, niovë „vogti, dþiauti“); 

pjautis, pjaunasi, pjovësi; rautis, raunasi, rovësi... 

Taip pat kirèiuojami p r i e ð d ë l i n i a i ðios grupës veiksmaþodþiai. 

nuŸ: – ;; nupjauti, nupjauna, nupjovë;; nubliauti, nubliauna, nubliovë; 

nudþiauti, nudþiauna, nudþiovë; nugriauti, nugriauna, nugriovë; nukauti, 

nukauna, nukovë; nukrauti, nukrauna, nukrovë; numauti, numauna, numovë; 

nuniauti, nuniauja, nuniovë; nuplauti, nuplauna, nuplovë; nurauti, 

nurauna, nurovë; nuðauti, nuðauna, nuðovë. 

suŸ: – ;; sugriauti, sugriauna, sugriovë; sukrauti, sukrauna, sukrovë;; subliauti, 

subliauna, subliovë; sudþiauti, sudþiauna, sudþiovë; sujauti, sujauna, 

sujovë; sumauti, sumauna, sumovë; supjauti, supjauna, supjovë; suplauti, 

suplauna, suplovë; surauti, surauna, surovë; suðauti, suðauna, suðovë. 

iðŸ: – ;; iðrauti, iðrauna, iðrovë;; iðbliauti, iðbliauna, iðbliovë; iðgriauti, 

iðgriauna, iðgriovë; iðkrauti, iðkrauna, iðkrovë; iðmauti, iðmauna, iðmovë; 

iðpjauti, iðpjauna, iðpjovë; iðplauti, iðplauna, iðplovë; iðspjauti, iðspjauna, 

iðspjovë; iððauti, iððauna, iððovë. 

paŸ: – ;; – ;; pabliauti, pabliauna, pabliovë; padþiauti, padþiauna, padþiovë; 

pakrauti, pakrauna, pakrovë; paliauti, paliauna, paliovë; pamauti, 

pamauna, pamovë; papjauti, papjauna, papjovë; paplauti, paplauna, paplovë; 

parauti, parauna, parovë; paðauti, paðauna, paðovë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþbliauti, uþbliauna, uþbliovë; uþdþiauti, uþdþiauna, uþdþiovë; 

uþkrauti, uþkrauna, uþkrovë; uþmauti, uþmauna, uþmovë; uþpjauti, uþpjauna, 

uþpjovë; uþplauti, uþplauna, uþplovë; uþrauti, uþrauna, uþrovë; 

uþspjauti, uþspjauna, uþspjovë; uþðauti, uþðauna, uþðovë. 

apŸ (apiŸ): – ;; – ;; apdþiauti, apdþiauna, apdþiovë; apgriauti, apgriauna, 

apgriovë; apipjauti, apipjauna, apipjovë; apiplauti, apiplauna, apiplovë; 

apkrauti, apkrauna, apkrovë; apmauti, apmauna, apmovë; aprauti, aprauna, 

aprovë; apspjauti, apspjauna, apspjovë. 

priŸ: – ;; – ;; pridþiauti, pridþiauna, pridþiovë; prikrauti, prikrauna, 

prikrovë; primauti, primauna, primovë; pripjauti, pripjauna, pripjovë; 

priplauti, priplauna, priplovë; prirauti, prirauna, prirovë; prispjauti, prispjauna, 

prispjovë. 

áŸ: – ;; – ;; ágriauti, ágriauna, ágriovë; ákrauti, ákrauna, ákrovë; ámauti, ámauna, 

ámovë; ápjauti, ápjauna, ápjovë.

72 

praŸ: – ;; – ;; pramauti, pramauna, pramovë; prapjauti, prapjauna, prapjovë; 

praplauti, praplauna, praplovë; praðauti, praðauna, praðovë. 

atŸ: – ;; – ;; atkrauti, atkrauna, atkrovë; atpjauti, atpjauna, atpjovë; atðauti, 

atðauna, atðovë. 

parŸ: – ;; – ;; pargriauti, pargriauna, pargriovë. 

Prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; perkrauti, perkrauna, perkrovë; permauti, 

permauna, permovë; perpjauti, perpjauna, perpjovë; perplauti, perplauna, 

perplovë; perðauti, perðauna, perðovë. 

Plg. esamojo laiko gretimybes: paliauti, paliauna (paliauja), paliovë. 

Prieðdëliniø bûtojo kartinio laiko veiksmaþodþiø kirèiavimui nekodifikuotoje 

kalboje ypaè svarbus yra ðaknies vokalizmas ir kamiengalis 

(tam tikrais atvejais kirtis nuðoka á prieðdëlá), plg.: atðovë, atðavo LKÞ 

XIV 587–588; iððovë, iððavo, iððavë LKÞ XIV 589; nuðovë, nuðavo, nuðavë 

LKÞ XIV 589–590, nenuðaviau DrskÞ 367–368; paðovë, paðavo, 

paðavë LKÞ XIV 590–591; praðovë, praðavo, praðavë LKÞ XIV 592– 

593; suðovë, suðavo LKÞ XIV 593–594; uþðovë, uþðavo, uþðavë LKÞ XIV 

594–595. 



suŸ: – ;; – ;; susibrauti, susibrauna, susibrovë; susidþiauti, susidþiauna, 

susidþiovë; susikauti, susikauna, susikovë (prieðdëlinë nesangràþinë lytis 

bk. nevartojama); susikrauti, susikrauna, susikrovë; susimauti, susimauna, 

susimovë; susiniauti, susiniauja, susiniovë; susipjauti, susipjauna, susipjovë; 

susiplauti, susiplauna, susiplovë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsibliauti, iðsibliauna, iðsibliovë (neprieðdëlinë sangràþinë 

lytis bk. nevartojama); iðsibrauti, iðsibrauna, iðsibrovë; iðsikrauti, iðsikrauna, 

iðsikrovë; iðsipjauti, iðsipjauna, iðsipjovë; iðsiplauti, iðsiplauna, iðsiplovë; 

iðsirauti, iðsirauna, iðsirovë; iðsiðauti, iðsiðauna, iðsiðovë. 

pa: – ;; pasikliauti, pasikliauna, pasikliovë (prieðdëlinë nesangràþinë 

lytis bk. nevartojama);; pasidþiauti, pasidþiauna, pasidþiovë; pasikauti, 

pasikauna, pasikovë (prieðdëlinë nesangràþinë lytis bk. nevartojama); 

pasikrauti, pasikrauna, pasikrovë; pasipjauti, pasipjauna, pasipjovë; pasirauti, 

pasirauna, pasirovë; pasiðauti, pasiðauna, pasiðovë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusimauti, nusimauna, nusimovë; nusipjauti, nusipjauna, 

nusipjovë; nusiplauti, nusiplauna, nusiplovë; nusirauti, nusirauna, nusirovë; 

nusispjauti, nusispjauna, nusispjovë (neprieðdëlinë sangràþinë lytis bk. 

nevartojama); nusiðauti, nusiðauna, nusiðovë.

73 

áŸ: – ;; – ;; ásibrauti, ásibrauna, ásibrovë; ásigriauti, ásigriauna, ásigriovë; 

ásikrauti, ásikrauna, ásikrovë; ásimauti, ásimauna, ásimovë; ásipjauti, ásipjauna, 

ásipjovë. 

priŸ: – ;; – ;; prisibrauti, prisibrauna, prisibrovë; prisikrauti, prisikrauna, 

prisikrovë; prisipjauti, prisipjauna, prisipjovë; prisiplauti, prisiplauna, prisiplovë; 

prisirauti, prisirauna, prisirovë. 

apŸ: – ;; – ;; apsikrauti, apsikrauna, apsikrovë; apsimauti, apsimauna, 

apsimovë; apsiplauti, apsiplauna, apsiplovë; apsispjauti, apsispjauna, apsispjovë 

(neprieðdëlinë sangràþinë lytis bk. nevartojama). 

uþŸ: – ;; – ;; uþsibrauti, uþsibrauna, uþsibrovë; uþsikrauti, uþsikrauna, 

uþsikrovë; uþsimauti, uþsimauna, uþsimovë; uþsiðauti, uþsiðauna, uþsiðovë. 

praŸ: – ;; – ;; prasibrauti, prasibrauna, prasibrovë; prasipjauti, prasipjauna, 

prasipjovë; prasiplauti, prasiplauna, prasiplovë. 

atŸ: – ;; – ;; atsibrauti, atsibrauna, atsibrovë; atsipjauti, atsipjauna, atsipjovë. 

suŸ: – ;; – ;; susiniauti, susiniauja, susiniovë. 

Sangràþiniø lyèiø prieðdëlis perŸ turi kirtá: – ;; – ;; persimauti, persimauna, 

persimovë; persipjauti, persipjauna, persipjovë; persiðauti, persiðauna, 

persiðovë. 

Plg. prieðdëliniø sangràþiniø veiksmaþodþiø esamojo laiko gretimybes: 

pasikliauti, pasikliauna (pasikliauja), pasikliovë. 

Studentai iðlaiko pastovø ðaknies kirtá: pjoviau (krt. 71:0). 

4. Tvirtapradæ ðakná turi tie veiksmaþodþiai, kuriø esamojo laiko 

kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿo, esamojo ir bûtojo kartinio 

laiko formose tarp ðaknies skiemens pagrindo ir kamiengalio vartojamas 

ŸjŸ, bendraties ðaknies skiemens pagrindo balsis patenka tiesiai 

prieð Ÿti, visø pagrindiniø formø ðaknies skiemens pagrindu eina nesikaitaliojantys 

ilgieji balsiai ë, o. 

Ðio tipo veiksmaþodþiø bk. yra per deðimt: stoti, stoja, stojo;; groti, groja, 

grojo (svet.); ploti, ploja, plojo; spëti, spëja, spëjo „suskubti“;; joti, joja, 

jojo; kloti, kloja, klojo; knoti, knoja, knojo; loti, loja, lojo; moti, moja, mojo; 

sëti, sëja, sëjo; spëti, spëja, spëjo „bandyti teisingai pasakyti neþinant“; 

tvoti, tvoja, tvojo... 


71; LKG II 298; LV 147; SkBK 31; Stundþia, 1995, 121; Vaitkevièiûtë, 

1997, 117–118; Vidþiûnas, 1997, 193). 

Ðaknies priegaidë nekodifikuotoje kalboje ávairuoja retai (kartais tai 

susijæ su ðaknies balsiø kaita): sëti, sëja (seja), sëjo LKÞ XII 457, DrskÞ

74 

323, sëti, sëja, sëjo DûnÞ 531, LzÞ 233; stoti SkÞD 16tt., stoti, stoja, stojo; 

stoti LKÞ XIII 862, stoti, stoja, stojo DûnÞ 537, LzÞ 246, DrskÞ 350; þr. 

dar (Kazlauskas, 1968, 356). 

Pastovø ðaknies kirtá turi ir sangràþi niai veiksmaþodþiai: – ;; – ;; 

klotis, klojasi, klojosi; knotis, knojasi, knojosi; stotis, stojasi, stojosi; tvotis, 

tvojasi, tvojosi; þiotis, þiojasi, þiojosi. 

Apie savità tarminá jø kirèiavimà þr. (Grinaveckis, 1973, 108; Kardelytë, 

1975, 80; Kazlauskas, 1968, 89; Lipskienë, 1969, 190; Skardþius, 1968, 

77; Ðukys, 1960, 181; Vidugiris, 1973, 212; Vitkauskas, 1988, 16; Zinkevièius, 

1966, 333). 

Pastoviai kirèiuojami ir p r i e ð d ë l i n i a i veiksmaþodþiai. 

suŸ: – ;; sustoti, sustoja, sustojo;; sugroti, sugroja, sugrojo; sujoti, sujoja, 

sujojo; sukloti, sukloja, suklojo; suloti, suloja, sulojo; sumoti, sumoja, sumojo; 

suploti, suploja, suplojo; susëti, susëja, susëjo; suspëti, suspëja, suspëjo; 

sutvoti, sutvoja, sutvojo. 

nuŸ: – ;; nustoti, nustoja, nustojo;; nujoti, nujoja, nujojo; nukloti, nukloja, 

nuklojo; nuloti, nuloja, nulojo; numoti, numoja, numojo; nuploti, nuploja, 

nuplojo; nusëti, nusëja, nusëjo; nuspëti, nuspëja, nuspëjo; nutvoti, 

nutvoja, nutvojo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðgroti, iðgroja, iðgrojo; iðjoti, iðjoja, iðjojo; iðkloti, iðkloja, 

iðklojo; iðloti, iðloja, iðlojo; iðploti, iðploja, iðplojo; iðsëti, iðsëja, iðsëjo; iðstoti, 

iðstoja, iðstojo; iðþioti, iðþioja, iðþiojo. 

paŸ: – ;; pasëti, pasëja, pasëjo;; pagroti, pagroja, pagrojo; pakloti, pakloja, 

paklojo; paloti, paloja, palojo; pamoti, pamoja, pamojo; paploti, paploja, 

paplojo; paspëti, paspëja, paspëjo; pastoti, pastoja, pastojo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþgroti, uþgroja, uþgrojo; uþjoti, uþjoja, uþjojo; uþkloti, uþkloja, 

uþklojo; uþloti, uþloja, uþlojo; uþploti, uþploja, uþplojo; uþsëti, uþsëja, 

uþsëjo; uþstoti, uþstoja, uþstojo; uþtvoti, uþtvoja, uþtvojo. 

atŸ: – ;; – ;; atjoti, atjoja, atjojo; atkloti, atkloja, atklojo; atknoti, atknoja, 

atknojo; atloti, atloja, atlojo; atsëti, atsëja, atsëjo; atspëti, atspëja, atspëjo; 

atstoti, atstoja, atstojo. 

áŸ: – ;; áspëti, áspëja, áspëjo; ástoti, ástoja, ástojo;; ágroti, ágroja, ágrojo; ájoti, 

ájoja, ájojo; ákloti, ákloja, áklojo; ásëti, ásëja, ásëjo. 

apŸ: – ;; – ;; apjoti, apjoja, apjojo; apkloti, apkloja, apklojo; apsëti, apsëja, 

apsëjo; apstoti, apstoja, apstojo; apþioti, apþioja, apþiojo. 

priŸ: – ;; – ;; prikloti, prikloja, priklojo; priploti, priploja, priplojo; pristoti, 

pristoja, pristojo; pritvoti, pritvoja, pritvojo.

75 

neŸ (èia dedamas daþnas veiksmaþodis, kurio antraðtinës formos nëra 

DÞ3): – ;; nespëti, nespëja, nespëjo. 

parŸ: – ;; – ;; parjoti, parjoja, parjojo. 

Kaip áprasta, prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; perjoti, perjoja, perjojo; 

perkloti, perkloja, perklojo; perspëti, perspëja, perspëjo. 

Padëtinio ilgumo balsá turinèio esamojo laiko lyties prieðdëlis tarmëse 

gauna kirtá, plg. pasaja DrskÞ 323. 

Prieðdëliniai sangràþi niai veiksmaþodþiai kirèiavimu nesiskiria 

nuo neprieðdëliniø, nesangràþiniø. 

apŸ: – ;; – ;; apsikloti, apsikloja, apsiklojo; apsisëti, pasisëja, apsisëjo; 

apsistoti, apsistoja, apsistojo; apsiþioti, apsiþioja, apsiþiojo. 

áŸ: – ;; – ;; ásikloti, ásikloja, ásiklojo; ásiloti, ásiloja, ásilojo (neprieðdëlinë 

sangràþinë ir prieðdëlinë nesangràþinë lytis bk. nevartojama); ásisëti, ásisëja, 

ásisëjo; ásistoti, ásistoja, ásistojo. 

atŸ: – ;; atsistoti, atsistoja, atsistojo;; atsikloti, atsikloja; atsiklojo; atsiknoti, 

atsiknoja, atsiknojo. 

paŸ: – ;; – ;; pasikloti, pasikloja, pasiklojo; pasisëti, pasisëja, pasisëjo; 

pasistoti, pasistoja, pasistojo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsikloti, uþsikloja, uþsiklojo; uþsimoti, uþsimoja, uþsimojo 

(neprieðdëlinë sangràþinë ir prieðdëlinë nesangràþinë lytis bk. nevartojama); 

uþsistoti, uþsistoja, uþsistojo. 

nuŸ: – ;; – ;; nusikloti, nusikloja, nusiklojo; nusistoti, nusistoja, nusistojo. 

suŸ: – ;; – ;; susikloti, susikloja, susiklojo; susiploti, susiploja, susiplojo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsiþioti, iðsiþioja, iðsiþiojo. 

priŸ: – ;; – ;; prisiploti, prisiploja, prisiplojo. 

Studentai beveik visada tiksliai nustato kirèio vietà: kloju (krt. 49:0), 

klojau (krt. 50:0); ploju (krt. 41:0); sëju (krt. 50:0), sëjau (krt. 50:0); spëju 

(krt. 47:0), spëjau (krt. 48:2). 

5. Tvirtapradiðkai kirèiuojami tie veiksmaþodþiai, kuriø esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿo (retai Ÿë), esamojo ir 

bûtojo kartinio laiko formose tarp ðaknies skiemens pagrindo ir kamiengalio 

vartojami pavieniai sprogstamieji priebalsiai (ŸTŸ), bendratyje tarp 

ðaknies skiemens pagrindo ir Ÿti eina ŸTŸ/ŸSŸ tipo priebalsiai (èia garsas ŸsŸ 

yra pakeitæs kitø formø priebalsá d), visø formø ðaknies skiemens pagrindà 

sudaro nesikaitaliojantys miðrieji dvigarsiai, dvibalsiai, ilgieji balsiai. 

Tokiø veiksmaþodþiø bk. yra nedaug: augti, auga, augo; dirbti, dirba, 

dirbo;; bëgti, bëga, bëgo; sësti, sëda, sëdo; ðokti, ðoka, ðoko;; ësti, ëda, ëdë; 

gnybti, gnyba, gnybo; grûsti, grûda, grûdo; mygti, myga, mygo.

76 

Þr. dar (Bût 163; Laigonaitë, 1959, 69; Laigonaitë, 1970, 78; Laigonaitë, 

1978, 71; LKG II 298; LV 147; RÞ 61; SkBK 31; Stundþia, 1995, 

119, 121, 123; Vaitkevièiûtë, 1997, 117, 119; Vidþiûnas, 1997, 193). 

Ðaknies tvirtapradiðkumà rodo miðrieji Ÿyti priesagos veiksmaþodþiai, 

plg.: gnybti, gnyba, gnybo – gnaibyti, gnaibo gnaibë; mygti, myga, mygo – 

maigyti, maigo, maigë. 

Ðiø veiksmaþodþiø ðaknies priegaidë tarmëse retai bûna tvirtagalë: 

gnybti BûgRR II 208, SkÞD 63, 783, gnybti, gnyba (Ÿia), gnybo (Ÿë); gnybti 

LKÞ III 456, gnybti, gnybia, gnybë LzÞ 83, gnybti, gnybia, gnybë (Ÿo) DrskÞ 

105, gnybti, gnyba, gnybë DûnÞ 487 (ðio þodþio kamiengaliai ávairuoja ir 

bk.: gnybti, gnybia, gnybë SkBK 52, RV 97, RÞ 209, gnybti, gnyba, gnybo 

LV 271, LTÞ 105, gnybti, gnyba ir gnybia, gnybo ir gnybë Kam II 43, 

gnybti, gnyba (Ÿia), gnybo (Ÿë) DÞ1 221, DÞ2 179, DÞ3 181, gnybti, gnyba 

(Ÿia), gnybo (gal ir Ÿë?) MKÞ 177, LTÞp 110); sësti; sësti BûgRR II 429, 

sësti, sëda, sëdo; sësti LKÞ XII 439; þr. dar (Mikalauskaitë, 1957, 89). 

Ðaknies kirtá bk. turi ir sangràþi niai veiksmaþodþiai: – ;; – ;; bëgtis, 

bëgasi, bëgosi; ëstis, ëdasi, ëdësi; grûstis, grûdasi, grûdosi; sëstis, sëdasi, 

sëdosi. 

Apie savità tarminá sangràþiniø lyèiø kirèiavimà þr. (Grinaveckis, 1973, 

108; Kardelytë, 1975, 12, 40, 78, 80; Kazlauskas, 1966, 146–147; Kazlauskas, 

1968, 89; Lipskienë, 1968, 190; LKG II 301; Skardþius, 1968, 77; 

Skurkaitë, Vidugiris, 1964, 124; Ðukys, 1960, 181; Vidugiris, 1973, 212; 

Vitkauskas, 1988, 16; Zinkevièius, 1966, 31, 333; Zinkevièius, 1975, 71). 

Bk. taip pat kirèiuojamos p r i eðdëlinës lytys. 

áŸ: – ;; ádirbti, ádirba, ádirbo;; áaugti, áauga, áaugo; ábëgti, ábëga, ábëgo; 

áësti, áëda, áëdë; ágnybti, ágnyba, ágnybo; ágrûsti, ágrûda, ágrûdo; ámygti, ámyga, 

ámygo; ásësti, ásëda, ásëdo; áðokti, áðoka, áðoko. 

nuŸ: – ;; nubëgti, nubëga, nubëgo;; nuaugti, nuauga, nuaugo; nudirbti, 

nudirba, nudirbo; nuësti, nuëda, nuëdë; nugnybti, nugnyba, nugnybo; nugrûsti, 

nugrûda, nugrûdo; numygti, numyga, numygo; nusësti, nusëda, nusëdo; 

nuðokti, nuðoka, nuðoko. 

paŸ: – ;; pabëgti, pabëga, pabëgo; paðokti, paðoka, paðoko;; paaugti, paauga, 

paaugo; padirbti, padirba, padirbo; paësti, paëda, paëdë; pagnybti, pagnyba, 

pagnybo; pagrûsti, pagrûda, pagrûdo; pamygti, pamyga, pamygo; pasësti, 

pasëda, pasëdo. 

priŸ: – ;; – ;; priaugti, priauga, priaugo; pribëgti, pribëga, pribëgo; pridirbti, 

pridirba, pridirbo; priësti, priëda, priëdë; prignybti, prignyba, prigny-

77 

bo; prigrûsti, prigrûda, prigrûdo; primygti, primyga, primygo; prisësti, prisëda, 

prisëdo; priðokti, priðoka, priðoko. 

suŸ: – ;; suaugti, suauga, suaugo;; subëgti, subëga, subëgo; sudirbti, sudirba, 

sudirbo; suësti, suëda, suëdë; sugnybti, sugnyba, sugnybo; sugrûsti, 

sugrûda, sugrûdo; sumygti, sumyga, sumygo; susësti, susëda, susëdo; suðokti, 

suðoka, suðoko. 

iðŸ: – ;; iðaugti, iðauga, iðaugo; iðbëgti, iðbëga, iðbëgo; iððokti, iððoka, iððoko;; 

iðdirbti, iðdirba, iðdirbo; iðësti, iðëda, iðëdë; iðgnybti, iðgnyba, iðgnybo; 

iðgrûsti, iðgrûda, iðgrûdo; iðmygti, iðmyga, iðmygo. 

uþŸ: – ;; uþaugti, uþauga, uþaugo;; uþbëgti, uþbëga, uþbëgo; uþdirbti, uþdirba, 

uþdirbo; uþësti, uþëda, uþëdë; uþgnybti, uþgnyba, uþgnybo; uþgrûsti, 

uþgrûda, uþgrûdo; uþsësti, uþsëda, uþsëdo; uþðokti, uþðoka, uþðoko. 

apŸ (apiŸ): – ;; – ;; apaugti, apauga, apaugo; apësti, apëda, apëdë; apdirbti, 

apdirba, apdirbo; apibëgti, apibëga, apibëgo; apsësti, apsëda, apsëdo; 

apðokti, apðoka, apðoko. 

atŸ (atiŸ): – ;; atbëgti, atbëga, atbëgo;; ataugti, atauga, ataugo; atgnybti, 

atgnyba, atgnybo; atgrûsti, atgrûda, atgrûdo; atidirbti, atidirba, atidirbo; atðokti, 

atðoka, atðoko. 

praŸ: – ;; prabëgti, prabëga, prabëgo;; praaugti, praauga, praaugo; pradirbti, 

pradirba, pradirbo; praësti, praëda, praëdë; praðokti, praðoka, praðoko. 

neŸ (èia dedamas tik daþnas veiksmaþodis, kurio antraðtinës lyties nëra 

DÞ3): – ;; nedirbti, nedirba, nedirbo. 

parŸ: – ;; – ;; parbëgti, parbëga, parbëgo. 

Prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; perdirbti, perdirba, perdirbo;; peraugti, 

perauga, peraugo; perbëgti, perbëga, perbëgo; perësti, perëda, perëdë; pergnybti, 

pergnyba, pergnybo; persësti, persëda, persëdo; perðokti, perðoka, perðoko. 

Pastoviai kirèiuojami ir prieðdëliniai sangràþi niai veiksmaþodþiai. 

atŸ: – ;; atsisësti, atsisëda, atsisëdo;; atsidirbti, atsidirba, atsidirbo; atsignybti, 

atsignyba, atsignybo; atsigrûsti, atsigrûda, atsigrûdo; atsiðokti, atsiðoka, 

atsiðoko. 

priŸ: – ;; – ;; prisidirbti, prisidirba, prisidirbo; prisiësti, prisiëda, prisiëdë; 

prisigrûsti, prisigrûda, prisigrûdo; prisimygti, prisimyga, prisimygo; prisiðokti, 

prisiðoka, prisiðoko. 

suŸ: – ;; – ;; susibëgti, susibëga, susibëgo; susidirbti, susidirba, susidirbo; 

susigrûsti, susigrûda, susigrûdo; susimygti, susimyga, susimygo; susisësti, 

susisëda, susisëdo.

78 

áŸ: – ;; – ;; ásibëgti, ásibëga, ásibëgo; ásignybti, ásignyba, ásignybo; ásigrûsti, 

ásigrûda, ásigrûdo; ásisësti, ásisëda, ásisëdo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsidirbti, iðsidirba, iðsidirbo; iðsiësti, iðsiëda, iðsiëdë; iðsigrûsti, 

iðsigrûda, iðsigrûdo; iðsiðokti, iðsiðoka, iðsiðoko. 

nuŸ: – ;; – ;; nusidirbti, nusidirba, nusidirbo; nusignybti, nusignyba, nusignybo; 

nusigrûsti, nusigrûda, nusigrûdo; nusiðokti, nusiðoka, nusiðoko. 

paŸ: – ;; – ;; pasibëgti, pasibëga, pasibëgo; pasidirbti, pasidirba, pasidirbo; 

pasignybti, pasignyba, pasignybo; pasiðokti, pasiðoka, pasiðoko. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsidirbti, uþsidirba, uþsidirbo; uþsignybti, uþsignyba, uþsignybo; 

uþsigrûsti, uþsigrûda, uþsigrûdo; uþsisësti, uþsisëda, uþsisëdo. 

praŸ: – ;; – ;; prasidirbti, prasidirba, prasidirbo; prasigrûsti, prasigrûda, 

prasigrûdo. 

apŸ: – ;; – ;; apsidirbti, apsidirba, apsidirbo. 

parŸ: – ;; – ;; parsigrûsti, parsigrûda, parsigrûdo. 

Sangràþiniø veiksmaþodþiø prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; persidirbti, 

persidirba, persidirbo; persiësti, persiëda, persiëdë; persigrûsti, persigrûda, 

persigrûdo. 

Studentai paprastai neapsirinka nustatydami kirèio vietà: bëgu (krt. 

47:1), bëgau (krt. 50:0); dirbu (krt. 38:0), dirbau (krt. 38:0); gnybu (krt. 

47:2), gnybau (48:1); grûdu (krt. 44:3), grûdau (krt. 77:13). 

6. Tvirtapradæ ðakná turi keletas veiksmaþodþiø, kuriø esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio – Ÿo, esamojo ir bûtojo kartinio 

laiko formose tarp ðaknies skiemens pagrindo yra ásiterpæs priebalsis ŸjŸ, 

bendraties ðaknies skiemens pagrindo garsas eina tiesiai prieð Ÿti, visø 

formø ðaknies skiemens pagrindà sudaro nesikaitaliojantis dvibalsis ie. 

Ðiai grupei priklauso keli veiksmaþodþiai: – ;; – ;; lieti, lieja, liejo „pilti 

laukan (skystá); drëkinti, laistyti; skleisti; dëti; kirsti, smogti“; rieti, rieja, 

riejo „pulti norint ákàsti; barti, uiti“; rieti, rieja, riejo „krauti á rietuvæ“; 

skrieti, skrieja, skriejo; ðlieti, ðlieja, ðliejo; þvieti, þvieja, þviejo. 

Þr. dar (Laigonaitë, 1959, 69; Stundþia, 1995, 121, 122; Vaitkevièiûtë, 

1997, 117–118). 

Deja, pagal nurodytus formalius poþymius ðiø þodþiø negalima atskirti 

nuo tvirtagalës ðaknies veiksmaþodþiø (plg. p. 143). Þodþio lieti, lieja, 

liejo tvirtapradiðkumà rodo miðrusis priesagos Ÿstyti veiksmaþodis laistyti, 

laisto, laistë; þr. dar (Girdenis, 1981, 5; Stundþia, 1995, 122). 

Poros veiksmaþodþiø kirèiavimo normos kodifikacija bk. kito: skrieti, 

skrieja, skriejo Kam II 110, RÞ 330, LV 502, SkRÞ 1323, skrieti, skrieja,

79 

skriejo RV 171, DÞ1 735, DÞ2 714, LTÞ 274, DÞ3 708, MKÞ 294 (plg. 

skrieti BûgRR I 216 (tvirtapradæ ðio þodþio priegaidæ K. Bûga laikë klaida, 

þr. BûgRR I 373, II 715, 724), skrieti SkÞD 320tt., skrieti, skrieja, skriejo; 

skrieti LKÞ XII 1072; tvirtagalæ ðakná turi ir skriesti, skriedþia, skriedë 

LKÞ XII 1069, ir skreisti, skreidþia, skreidë LKÞ XII 1050, ir turbût giminiðkas 

miðrusis veiksmaþodis skraistytis, skraistosi, skraistësi LKÞ XII 

1034); ðlieti, ðlieja, ðliejo Kam II 123, SkBK 81, RV 184, RÞ 347, LV 536, 

DÞ1 815, SkRÞ 1485, ðlieti, ðlieja, ðliejo ir ðlieti, ðlieja, ðliejo DÞ2 819, 

ðlieti, ðlieja, ðliejo LTÞ 303, ðlieti, ðlieja, ðliejo ir ðlieti, ðlieja, ðliejo DÞ3 814, 

MKÞ 314 (plg. ðlieti BûgRR I 275tt., SkÞD 38tt., ðlieti, ðlieja, ðliejo; ðlieti 

LKÞ XIV 1064; þr. dar KF 51; tvirtagalës ðaknies gretimybæ remia miðrusis 

veiksmaþodis ðlaistyti(s), ðlaisto(si), ðlaistë(si)); þr. dar (Hjelmslev, 

1932, 110, 212; Kazlauskas, 1968, 316, 356; Kuryùowicz, 1958, 262; Laigonaitë, 

1978, 73; Otræbski, 1965, 235, 242, 328, 350, 385; Vaitkevièiûtë, 

1997, 118; Vidþiûnas, 1997, 191; Vitkauskas, 1988, 69–70; Vitkauskas, 

1997, 264; Vitkauskas, 1999, 93–94). 

Nekodifikuotoje kalboje dvejopai kirèiuojamas ir ðis veiksmaþodis: 

rieti, rieja, riejo; rieti „dëti malkas á riekles, dailiai, tvarkingai krauti“ 

LKÞ XI 589. 

Tarmëse pasitaiko esamojo (reèiau bûtojo kartinio) laiko lyèiø su padëtinio 

ilgumo tvirtagaliu balsiu e, ilguoju balsiu ë ar net trumpuoju balsiu 

i: lieti, lieja (leja), liejo LKÞ VII 438, lieti, leja (lieja), liejo DûnÞ 505; 

rieti, rieja (reja, rija), riejo „pulti kandþiojant, pjauti ir kt.“ LKÞ XI 587, 

rieti, reja, (riejo, rija), riejo DûnÞ 528; rieti, rieja (reja), riejo „dëti malkas 

á riekles, dailiai, tvarkingai krauti“ LKÞ XI 589; skrieti, skrieja (skreja), 

skriejo (skrëjo); skrieti, skrieja (skreja), skriejo (skrëjo, skrinë) LKÞ XII 

1070; ðlieti, ðlieja (ðleja), ðliejo (ðlinë) LKÞ XIV 1064; þr. dar (Grinaveckis, 

1973, 325; Pakalka, 1995, 209, 212). 

Sangràþi n ë s lytys bk. kirèiavimu nesiskiria nuo nesangràþiniø: –;; 

– ;; lietis, liejasi, liejosi; rietis, riejasi, riejosi „bartis“; ðlietis, ðliejasi, ðliejosi. 

Pastovø ðaknies kirtá turi ir prieðdëliniai veiksmaþodþiai. 

suŸ: – ;; – ;; sulieti, sulieja, suliejo; surieti, surieja, suriejo „sukandþioti; 

smarkiai subarti“; surieti, surieja, suriejo „sukrauti á rietuvæ“; suðlieti, suðlieja, 

suðliejo; suþvieti, suþvieja, suþviejo. 

priŸ: – ;; – ;; prilieti, prilieja, priliejo; pririeti, pririeja, pririejo „pribarti“; 

pririeti, pririeja, pririejo „prikrauti á rietuves, riekles“; priðlieti, priðlieja, 

priðliejo.

80 

apŸ: – ;; – ;; aplieti, aplieja, apliejo; apskrieti, apskrieja, apskriejo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðlieti, iðlieja, iðliejo; iðskrieti, iðskrieja, iðskriejo. 

nuŸ: – ;; – ;; nulieti, nulieja, nuliejo; nuskrieti, nuskrieja, nuskriejo. 

paŸ: – ;; – ;; palieti, palieja, paliejo; parieti, parieja, pariejo „kiek rieti, 

t. y. barti, uiti“. 

praŸ: – ;; – ;; pralieti, pralieja, praliejo; praskrieti, praskrieja, praskriejo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþlieti, uþlieja, uþliejo; uþrieti, uþrieja, uþriejo „riejant uþkamuoti“. 

atŸ: – ;; – ;; atðlieti, atðlieja, atðliejo. 

áŸ: – ;; – ;; álieti, álieja, áliejo. 

Prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; perlieti, perlieja, perliejo. 

Plg. dar prieðdëliniø veiksmaþodþiø normos svyravimà: atðlieti, atðlieja, 

atðliejo DÞ2 59, atðlieti, atðlieja, atðliejo ir atðlieti, atðlieja, atðliejo DÞ3 

60 (plg. atðlieti; atðlieti, atðlieja (atðleja, atðlena), atðliejo (atðlëjo, ataðlinë) 

LKÞ XIV 1065); priðlieti, priðlieja, priðliejo DÞ2 626, priðlieti, priðlieja, 

priðliejo ir priðlieti, priðlieja, priðliejo DÞ3 618 (plg. priðlieti; priðlieti, priðlieja, 

priðliejo (priðlinë) LKÞ XIV 1066); suðlieti, suðlieja, suðliejo DÞ2 788, 

suðlieti, suðlieja, suðliejo ir suðlieti, suðlieja, suðliejo DÞ3 783 (plg. suðlieti, 

suðlieja (suðliena), suðliejo (suðlinë); suðlieti, suðlieja (suðleja), suðliejo (suðlëjo) 

LKÞ XIV 1067). 

Plg. dar ðiø prieðdëliniø veiksmaþodþiø gretimybes nekodifikuotoje 

kalboje (pridëti prieðdëliai pagal þinomas taisykles gauna kirtá): aplieti, 

aplieja (apleja), apliejo LKÞ VII 439; apskrieti, apskrieja (apskreja), apskriejo 

LKÞ XII 1071; álieti, álieja (áleja), áliejo LKÞ VII 440; iðlieti, iðlieja 

(iðleja), iðliejo LKÞ VII 440; iðskrieti, iðskrieja (iðskreja), iðskriejo; iðskrieti, 

iðskrieja (iðskreja), iðskriejo LKÞ XII 1072; nulieti, nulieja (nuleja), nuliejo 

LKÞ VII 441; nuskrieti, nuskrieja (nuskreja), nuskriejo; nuskrieti, nuskrieja 

(nuskreja), nuskriejo (nuskrinë) LKÞ XII 1072; palieti, palieja (paleja), 

paliejo LKÞ VII 441; pralieti, pralieja (praleja), praliejo LKÞ VII 

442; praskrieti, praskrieja, praskriejo; praskrieti, praskrieja, praskriejo (praskrinë) 

LKÞ XII 1073; prilieti, prilieja (prileja), priliejo LKÞ VII 443; sulieti, 

sulieja (suleja), suliejo LKÞ VII 443; surieti, surieja (sureja) suriejo 

„uþpuolus sukandþioti; subarti“ LKÞ XI 589; suðlieti, suðlieja (suðliena), 

suðliejo (suðlinë); suðlieti, suðlieja (suðleja), suðliejo (suðlëjo) LKÞ XIV 1067; 

uþlieti, uþlieja (uþleja), uþliejo LKÞ VII 443. 

Prieðdëliniø sangràþiniø veiksmaþodþiø kirèiavimas toks pat 

kaip ir neprieðdëliniø, nesangràþiniø.

81 

priŸ: – ;; – ;; prisilieti, prisilieja, prisiliejo; prisirieti, prisirieja, prisiriejo 

„prisibarti“; prisiðlieti, prisiðlieja, prisiðliejo. 

suŸ: – ;; susilieti, susilieja, susiliejo; susirieti, susirieja, susiriejo „imti rietis, 

pjautis; susibarti“; susiðlieti, susiðlieja, susiðliejo. 

paŸ: – ;; – ;; pasilieti, pasilieja, pasiliejo; pasirieti, pasirieja, pasiriejo „pasibarti“. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsilieti, uþsilieja, uþsiliejo; uþsirieti, uþsirieja, uþsiriejo „riejantis 

uþsikamuoti“. 

apŸ: – ;; – ;; apsilieti, apsilieja, apsiliejo. 

atŸ: – ;; – ;; atsiðlieti, atsiðlieja, atsiðliejo. 

áŸ: – ;; – ;; ásilieti, ásilieja, ásiliejo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsilieti, iðsilieja, iðsiliejo. 

Plg. dar sangràþiná veiksmaþodá, turintá kirèiuotà prieðdëlá perŸ: – ;; – ;; 

persilieti, persilieja, persiliejo. 

Studentai iðlaiko pastovø ðaknies kirtá: skrieju (krt. 87:0), skriejau (krt. 

77:0). Pastoviai kirèiuoja ir prieðdëliná veiksmaþodá priðliejau (krt. 59:0). 

7. Tvirtapradiðkai kirèiuojami keli veiksmaþodþiai, kuriø esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio – Ÿo, esamojo laiko formoje 

tarp ðaknies skiemens pagrindo ir kamiengalio vartojami garsai 

ŸkðtŸ, bûtojo kartinio – ŸðkŸ, bendratyje tarp ðaknies skiemens pagrindo 

ir Ÿti yra ŸkðŸ, visø formø ðaknies skiemens pagrindu eina nesikaitaliojantys 

ilgieji balsiai ë, y, o, û. 

Taip kirèiuojami ðie þodþiai: – ;; trokðti, trokðta, troðko;; bliûkðti, bliûkðta, 

bliûðko; brëkðti, brëkðta, brëðko; rykðti, rykðta, ryðko; trykðti, trykðta, tryðko. 

Þr. dar (Vaitkevièiûtë, 1997, 117–118; Vidþiûnas, 1997, 193). 

Èia nurodyti formalûs poþymiai nepadeda skirti ðiø þodþiø nuo analogiðkos 

sandaros tvirtagaliðkai kirèiuojamo veiksmaþodþio blykðti, blykðta, 

blyðko (þr. p. 151). 

Vieno þodþio tvirtapradæ priegaidæ remia miðrusis priesagos Ÿyti 

veiksmaþodis, plg.: trykðti, trykðta, tryðko – traiðkyti, traiðko, traiðkë (tvirtagalës 

ðaknies veiksmaþodþiui trëkðti, treðkia, trëðkë bûdinga balsiø kaita, 

þr. p. 147). 

Kartais ilgos ðaknies þodþio lytis bk. rungiasi su atitinkamu intarpiniu 

veiksmaþodþiu: bliukðti, bliûðka, bliuðko Kam II 22, LV 207, LTÞ 51, bliukðti, 

bliûkðta, bliuðko RV 72, bliûkðti, bliûkðta, bliûðko DÞ1 84, DÞ2 84, SkRÞ 

178, DÞ3 86; bliukðti, bliûðka, bliuðko ir bliûkðti, bliûkðta, bliûðko, kaip 

atskiri þodþiai, pateikti RÞ 174, MKÞ 146 (plg. bliukðti, bliøðka BûgRR

82 

II 148, bliukðti, bliûðka (bliunðka), bliuðko LKÞ I 926, bliûkðti, bliûkðta, 

bliûðko LKÞ I 927, bliukðti, bliûkðti, bliûðka (bliûðka), bliuðka, bliunðka, 

bliûkðta (bliûkðta), bliunkðta LKA III 94). 

Tarmëse nevienodà pavidalà turi dar ðie veiksmaþodþiai: brëkðti SkÞD 

206, brëkðti, brëkðta, brëðko; brëkðti LKÞ I 1028, brëkðti; brëkðti LKA I 

196–197, brëkðti, brëkðta, brëðko DûnÞ 52, DrskÞ 41; trikðti, tryðka, triðko; 

trykðti, trykðta (tryðka, tryðkia), tryðko LKÞ XVI 828 (plg. trikðti, tryðka, 

triðko ir trykðti, trykðta, tryðko Kam II 130). 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai bk. turi pastovø ðaknies kirtá. 

iðŸ: – ;; – ;; iðbrëkðti, iðbrëkðta, iðbrëðko; iðrykðti, iðrykðta, iðryðko; iðtrykðti, 

iðtrykðta, iðtryðko; iðtrokðti, iðtrokðta, iðtroðko. 

suŸ: – ;; – ;; subliûkðti, subliûkðta, subliûðko; subrëkðti, subrëkðta, subrëðko; 

sutrokðti, sutrokðta, sutroðko. 

priŸ: – ;; – ;; pribrëkðti, pribrëkðta, pribrëðko; pritrokðti, pritrokðta, 

pritroðko. 

uþŸ: – ;; – ;; uþtrykðti, uþtrykðta, uþtryðko; uþtrokðti, uþtrokðta, uþtroðko. 

apiŸ: – ;; – ;; apibrëkðti, apibrëkðta, apibrëðko. 

nuŸ: – ;; – ;; nutrokðti, nutrokðta, nutroðko. 

praŸ: – ;; – ;; prabrëkðti, prabrëkðta, prabrëðko. 

Plg. dar prieðdëliniø veiksmaþodþiø gretimybes: subliukðti, subliûðka 

(subliunðka), subliuðko LKÞ I 926, subliûkðti, subliûkðta, subliûðko LKÞ I 

927; þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 43; Darguþas, 1985, 23). 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai ávairuoja ir nekodifikuotoje kalboje: iðtrikðti, 

iðtryðka, iðtriðko LKÞ XVI 828, iðtrykðti, iðtrykðta, iðtryðko LKÞ XVI 829. 

Studentai kirèiuoja: trokðtu (krt. 24:0), troðkau (krt. 24:0). 

8. Tvirtapradiðkai kirèiuojami keli veiksmaþodþiai, kuriø esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿia, bûtojo kartinio – Ÿë, esamojo laiko formoje 

tarp ðaknies skiemens pagrindo ir kamiengalio vartojama afrikata 

ŸdþŸ, kurià atitinka bûtojo kartinio laiko priebalsis ŸdŸ ir bendraties ŸsŸ, 

o bendraties, esamojo ir bûtojo kartinio laiko ðaknyse kaitaliojasi æ : 

en : en. 

Tokie yra ðie veiksmaþodþiai: spræsti, sprendþia, sprendë „nutarti; daryti 

iðvadà; susidaryti ar pareikðti nuomonæ; svarstyti, nagrinëti; skaièiuojant 

ieðkoti atsakymo“;; – ;; græsti, grendþia, grendë; spæsti, spendþia, spendë; 

spræsti, sprendþia, sprendë „sprausti, terpti; tempti, verþti“. 

Þr. dar (Laigonaitë, 1978, 71; Stundþia, 1995, 123; Vaitkevièiûtë, 1997, 

120; Vidþiûnas, 1997, 191).

83 

Deja, pagal èia aptartus formaliuosius poþymius ðiø þodþiø negalima 

atskirti nuo panaðios sandaros tvirtagaliø veiksmaþodþiø, þr. p. 149. 

Nagrinëjamø þodþiø tvirtapradiðkumà liudija miðrieji priesagos Ÿyti 

veiksmaþodþiai, plg.: græsti, grendþia, grendë – grandyti, grando, grandë; spæsti, 

spendþia, spendë – spandyti, spando, spandë; plg. dar: spræsti, sprendþia, 

sprendë – sprandyti, sprando, sprandë LKÞ XIII 489. 

Nekodifikuotoje kalboje kirèiuojama nevienodai: spendþia, spæsti 

SkÞD 42, 164, spæsti, spendþia (spenda), spendë (spendo); spæsti LKÞ 

XIII 381 (K. Bûga nepripaþino ðio þodþio tvirtagalës priegaidës, þr. 

BûgRR II 188, 715, 724), spæsti, spenda, spendë DûnÞ 535; spræsti SkÞD 

27tt., spræsti, sprendþia, sprendë; spræsti LKÞ XIII 506 (ðio þodþio tvirtagalá 

kirèiavimà K. Bûga laikë klaida, þr. BûgRR II 188, 715, 724; þr. dar 

KP 116), spræsti, sprenda, sprendë DûnÞ 535; þr. dar (Darguþas, 1985, 

23; Valeckienë, 1977, 63). 

Bk. nedaug tëra sangràþi n i ø lyèiø: – ;; – ;; græstis, grendþiasi, 

grendësi. 

Pastoviai kirèiuojami ir prieðdëliniai veiksmaþodþiai. 

iðŸ: – ;; iðspræsti, iðsprendþia, iðsprendë „iðnagrinëti, duoti atsakymà; 

sprendþiant, skaièiuojant gauti atsakymà“;; iðgræsti, iðgrendþia, iðgrendë; 

iðspræsti, iðsprendþia, iðsprendë „iðtempti“. 

nuŸ: – ;; nuspræsti, nusprendþia, nusprendë;; nugræsti, nugrendþia, nugrendë. 

áŸ: – ;; – ;; áspræsti, ásprendþia, ásprendë. 

paŸ: – ;; – ;; paspæsti, paspendþia, paspendë. 

priŸ: – ;; – ;; prispæsti, prispendþia, prispendë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþspæsti, uþspendþia, uþspendë. 

Prieðdëlinë lytis gali turëti dar ir dalelytiná prieðdëlá neŸ (èia dedamas 

tik plaèiau bk. vartojamas pavyzdys): – ;; neiðspræsti, neiðprendþia, neiðsprendë. 

Prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; perspræsti, persprendþia, persprendë. 

Plg. dar nekodifikuotas prieðdëliniø veiksmaþodþiø gretimybes: nuspræsti, 

nusprendþia, nusprendë; nuspræsti, nusprendþia, nusprendë LKÞ XIII 

507; þr. dar (Skardþius, 1929, X). 

Prieðdëliniai sangràþi niai veiksmaþodþiai turi tà patá kirtá 

kaip ir neprieðdëliniai. 

apŸ: – ;; – ;; apsispræsti, apsisprendþia, apsisprendë (prieðdëlinë nesangràþinë 

ir neprieðdëlinë sangràþinë lytis bk. nevartojama).

84 

áŸ: – ;; ásispræsti, ásisprendþia, ásisprendë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusigræsti, nusigrendþia, nusigrendë. 

Studentai yra linkæ kirèiuoti ðitaip: sprendþiu (krt. 31:4), sprendþiau 

(38; 4 stud. kirtá nukëlë á galûnæ, 1 stud. en kirèiavo tvirtagaliðkai), sprendë 

(prg. 40:3). 

Ne visada taisyklingai kirèiuojami ir prieðdëliniai veiksmaþodþiai: 

iðsprendþia (39; 5 studentai paþymëjo esant kirèiuotà tvirtagalæ ðakná; 

3 – kirèiuotà prieðdëlá), iðsprendë (37; 10 studentø pabrëþë prieðdëlá); 

paspendþia (27; 4 studentai tvirtagaliðkai kirèiavo ðakná), paspendë (21; 

7 studentai þymëjo prieðdëlio kirtá; 4 – ðaknies dvigarsio tvirtagalæ priegaidæ). 

9. Tvirtapradës priegaidës ðakná turi veiksmaþodþiai, kuriø esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio – Ÿo, esamojo ir bûtojo 

kartinio laiko formose tarp ðaknies skiemens pagrindo ir kamiengalio 

tariamas priebalsis ŸdŸ, kurá atitinka bendraties ŸsŸ, bendraties, esamojo 

ir bûtojo kartinio laiko ðaknyse kaitaliojasi à : an : an arba á : in : in. 

Ðio tipo þodþiø yra nedaug: – ;; – ;; galàsti, galanda, galando; kàsti, 

kanda, kando; þásti, þinda, þindo. 

Þr. dar (LKG II 298; LV 147; SkBK 31; Vaitkevièiûtë, 1997, 120). 

Pastarojo veiksmaþodþio tvirtapradæ priegaidæ rodo ir miðrusis priesagos 

Ÿyti veiksmaþodis þindyti, þindo, þindë. Visø ðiø veiksmaþodþiø esamojo 

laiko tvirtapradæ ðakná atitinka taip pat kirèiuojama bendraties ðaknis, 

þr. (Garde, 1968, 162; Garde’as, 1971, 94). 

Tvirtapradiðkai kirèiuojama ir p r i eðdëliniø veiksmaþodþiø ðaknis. 

iðŸ: – ;; – ;; iðgalàsti, iðgalanda, iðgalando; iðkàsti, iðkanda, iðkando; iðþásti, 

iðþinda, iðþindo. 

paŸ: – ;; – ;; pagalàsti, pagalanda, pagalando; pakàsti, pakanda, pakando; 

paþásti, paþinda, paþindo. 

suŸ: – ;; – ;; sugalàsti, sugalanda, sugalando; sukàsti, sukanda, sukando; 

suþásti, suþinda, suþindo. 

atŸ: – ;; – ;; atgalàsti, atgalanda, atgalando; atkàsti, atkanda, atkando. 

nuŸ: – ;; – ;; nugalàsti, nugalanda, nugalando; nukàsti, nukanda, nukando. 

priŸ: – ;; – ;; prikàsti, prikanda, prikando; priþásti, priþinda, priþindo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþgalàsti, uþgalanda, uþgalando; uþkàsti, uþkanda, uþkando. 

áŸ: – ;; – ;; ákàsti, ákanda, ákando. 

praŸ: – ;; – ;; prakàsti, prakanda, prakando.

85 

Prieðdëlis perŸ turi kirtá: – ;; – ;; perkàsti, perkanda, perkando. 

Taip pat kirèiuojami prieðdëliniai sangràþi niai veiksmaþodþiai. 

paŸ: – ;; – ;; pasigalàsti, pasigalanda, pasigalando; pasikàsti, pasikanda, 

pasikando. 

atŸ: – ;; – ;; atsikàsti, atsikanda, atsikando. 

áŸ: – ;; – ;; ásikàsti, ásikanda, ásikando. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsigalàsti, iðsigalanda, iðsigalando. 

nuŸ: – ;; – ;; nusikàsti, nusikanda, nusikando. 

suŸ: – ;; – ;; susigalàsti, susigalanda, susigalando. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsikàsti, uþsikanda, uþsikando. 

10. Tvirtapradiðkai kirèiuojami kai kurie veiksmaþodþiai, turintys 

esamojo laiko kamiengalá Ÿa, bûtojo kartinio – Ÿo, esamojo laiko 

formoje tarp ðaknies skiemens pagrindo ir kamiengalio – ŸstŸ, bûtojo kartinio 

– priebalsá ŸdŸ, kurá atitinka bendraties ŸsŸ, bendratyje, esamojo ir 

bûtojo kartinio laiko ðaknyse besikaitaliojanèius æ : æ : en arba á : á : in. 

Tokiø veiksmaþodþiø bk. yra gal tik pora: – ;; bræsti, bræsta, brendo;; 

spásti, spásta, spindo. 

Þr. dar (Vaitkevièiûtë, 1997, 120). 

Fonetinës ir morfologinës ypatybës nepadeda jø atskirti nuo panaðiø 

tvirtagaliø veiksmaþodþiø, þr. p. 149. 

Bk. svyruojama, kaip kirèiuoti: spásti, spásta, spindo RÞ 335, LTÞ 

282, spásti, spásta, spindo ir spásti, spásta, spindo Kam II 114, LV 511, 

SkRÞ 1367, DÞ3 725 (plg. spásti, spindo (ir spásti) SkÞD 467–468, spásti, 

spásta, spindo; spásti LKÞ XIII 452, spásti, spásta, spindo DûnÞ 535, þr. 

dar KF 51); þr. dar (Darguþas, 1985, 26; Laigonaitë, 1978, 73; Vidþiûnas, 

1997, 191). 

Pastovø kirtá turi ir p r i eðdëliniai veiksmaþodþiai. 

suŸ: – ;; subræsti, subræsta, subrendo;; suspásti, suspásta, suspindo. 

áŸ: – ;; – ;; áspásti, áspásta, áspindo. 

priŸ: – ;; – ;; pribræsti, pribræsta, pribrendo. 

Plg. veiksmaþodá, turintá kirèiuotà prieðdëlá perŸ: – ;; – ;; perbræsti, 

perbræsta, perbrendo. 

Plg. dar bk. prieðdëliniø lyèiø kirèiavimo gretimybes: áspásti, áspásta, 

áspindo DÞ1 268, áspásti, áspásta, áspindo ir áspásti, áspásta, áspindo DÞ2 

220, SkRÞ 488, DÞ3 221 (plg. áspásta, áspindo, áspásti; áspásti, áspindo 

BûgRR II 434, áspásti; áspásti LKÞ XIII 452); suspásti, suspásta, suspindo

86 

DÞ1 787, DÞ2 787, suspásti, suspásta, suspindo ir suspásti, suspásta, suspindo 

DÞ3 781; þr. dar (Darguþas, 1985, 26). 

Studentai kirèiuoja ðitaip: bræstu (krt. 31:6), brendau (krt. 27:12), brendo 

(prg. 30:10); þr. dar (Vaitkevièiûtë, 1972, 22). 

11. Tvirtapradæ ðaknies priegaidæ turi veiksmaþodþiai, kuriø esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio – Ÿo, bendratyje po ðaknies 

skiemens pagrindo dvibalsio au ar miðriojo dvigarsio ir prieð Ÿti eina ŸkðŸ, 

esamojo ir bûtojo kartinio laiko formose tarp ðaknies skiemens pagrindo 

ir kamiengalio – ŸðkŸ. 

Tokios sandaros veiksmaþodþiai bk. vartojami tik su prieðdëliu suŸ: 

– ;; – ;; suèiaukðti, suèiauðka, suèiauðko; suèirkðti, suèirðka, suèirðko. 

Jø santykis su kitais veiksmaþodþiais nëra visai aiðkus, plg.: suèiaukðti, 

suèiauðka, suèiauðko – èiauðkëti, èiauðka, èiauðkëjo (bet èiaukðti, èiauðkia, 

èiauðkë); suèirkðti, suèirðka, suèirðko – èirðkëti, èirðka, èirðkëjo (bet 

èirkðti, èirðkia, èirðkë). Dël skirtingos nepriesaginiø veiksmaþodþiø ðaknies 

priegaidës plg. dar pravirkti, pravirksta, pravirko – verkti, verkia, 

verkë (tokio tipo prieðdëliniø veiksmaþodþiø reikðmë – „pradëti veiksmà, 

pasakytà pamatiniu þodþiu“). 

12. Vienas tëra tvirtapradës ðaknies veiksmaþodis, kurio sandara 

tokia: esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio – Ÿo, esamojo 

laiko formoje tarp ðaknies skiemens pagrindo ir kamiengalio vartojami 

garsai ŸrstŸ (èia, galima sakyti, pusbalsis r áeina á netikrojo, 

t. y. antrinio, dvigarsio sudëtá), bûtojo kartinio laiko formoje po ðaknies 

skiemens pagrindo prieð kamiengalá, o bendratyje – prieð Ÿti yra 

ŸrŸ, visø formø ðaknies skiemens pagrindà sudaro nesikaitaliojantis ilgasis 

balsis û. 

Tai retas veiksmaþodis sûrti, sûrsta, sûro. 

Jis gretintinas su tos paèios ðaknies bûdvardþiu sûrus, Ÿi, sûrø, Ÿià. 

Plg. gretimybes: sûrti, sûrsta, sûro; sûrti LKÞ XIV 219. 

Kitaip bk. kirèiuojami panaðios sandaros veiksmaþodþiai, ðaknyje turintys 

ilguosius balsius ë, o, þr. p. 137. 

13. Skyrium stovi tvirtapradës ðaknies veiksmaþodis, kurio esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio – Ÿo, bendratyje po ðaknies 

skiemens pagrindo tiesiai eina Ÿti, esamojo laiko formoje tarp ðaknies 

skiemens pagrindo ir kamiengalio yra ŸstŸ, o bûtojo kartinio laiko – ŸvŸ, 

visø trijø formø ðaknies skiemens pagrindas – ilgasis balsis û. 

Tokios sandaros yra nedaþnas veiksmaþodis dþiûti, dþiûsta, dþiûvo.

87 

Veiksmaþodis dþiûti ið dalies primena vienà vadinamøjø intarpiniø 

veiksmaþodþiø tipà (þr. p. 191) ne tik bendraties, bet ir kitomis formomis, 

kurias kaip gretimybes randame pateiktas ávairiuose bk. leidiniuose: 

dþiûti, dþiûna, dþiûsta ir dþiûva, dþiûvo ir dþiuvo Kam II 35, dþiûti, dþiûva 

(dþiûsta), dþiûvo (dþiuvo) LV 244, dþiûti, dþiûna, dþiûvo RV 87, dþiûti, 

dþiûva, dþiûvo LTÞ 83, dþiûti, dþiûsta (dþiûva), dþiûvo (dþiuvo) DÞ1 

169, SkRÞ 310, dþiûti, dþiûsta (dþiûva), dþiûvo RÞ 197, DÞ2 143, DÞ3 

145, MKÞ 164 (plg. dþiûti, dþiûsta (dþiûsta, dþiûva, dþiûna), dþiûvo (dþiûvo, 

dþiuvo) LKÞ II 1035, dþiûti, dþiûna, dþiûvo DûnÞ 482, dþiûti, dþiûsta, 

dþiûvo (dþiuvo) LzÞ 68, dþiûti, dþiûsta, dþiûvo DrskÞ 83); þr. dar 

(Bernadiðienë, 1973, 41; Kazlauskas, 1968, 319; Vidþiûnas, 1997, 195). 

Vartojamos ir prieðdëlinës lytys, prozodinëmis ypatybëmis nesiskirianèios 

nuo neprieðdëliniø. 

apŸ: – ;; – ;; apdþiûti, apdþiûsta, apdþiûvo. 

áŸ: – ;; – ;; ádþiûti, ádþiûsta, ádþiûvo. 

iðŸ: – ;; iðdþiûti, iðdþiûsta, iðdþiûvo. 

nuŸ: – ;; – ;; nudþiûti, nudþiûsta, nudþiûvo. 

paŸ: – ;; – ;; padþiûti, padþiûsta, padþiûvo. 

praŸ: – ;; – ;; pradþiûti, pradþiûsta, pradþiûvo. 

priŸ: – ;; – ;; pridþiûti, pridþiûsta, pridþiûvo. 

suŸ: – ;; – ;; sudþiûti, sudþiûsta, sudþiûvo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþdþiûti, uþdþiûsta, uþdþiûvo. 

Plg. dar veiksmaþodá su kirèiuotu prieðdëliu perŸ: – ;; – ;; perdþiûti, 

perdþiûsta, perdþiûvo. 

Plg. dar bk. prieðdëliniø veiksmaþodþiø gretimybes: apdþiûti, apdþiûsta, 

apdþiûvo DÞ2 21, apdþiûti, apdþiûsta (apdþiûva), apdþiûvo DÞ3 20 

(plg. apdþiûti, apdþiûvo LKÞ II 1035); ádþiûti, ádþiûsta, ádþiûvo DÞ2 201, 

ádþiûti, ádþiûsta (ádþiûva), ádþiûvo DÞ3 202 (plg. ádþiûti, ádþiûvo LKÞ II 

1035); iðdþiûti, iðdþiûsta (iðdþiûva), iðdþiûvo DÞ2 230, DÞ3 231 (plg. iðdþiûti, 

iðdþiûvo (iðdþiûvo) LKÞ II 1036); nudþiûti, nudþiûsta (nudþiûva), 

nudþiûvo DÞ2 438, DÞ3 433 (plg. nudþiûti, nudþiûsta, nudþiûvo (nudþiuvo) 

LKÞ II 1036); padþiûti, padþiûsta (padþiûva), padþiûvo DÞ2 478, 

DÞ3 473 (plg. padþiûti, padþiûvo LKÞ II 1036); pradþiûti, pradþiûsta, 

pradþiûvo DÞ2 589, pradþiûti, pradþiûsta (pradþiûva), pradþiûvo DÞ3 582 

(plg. pradþiûti, pradþiûsta, pradþiûvo LKÞ II 1037); pridþiûti, pridþiûsta, 

pridþiûvo DÞ2 606, pridþiûti, pridþiûsta, (pridþiûva), pridþiûvo DÞ3 598 

(plg. pridþiûti, pridþiûvo LKÞ II 1037); sudþiûti, sudþiûsta (sudþiûva),

88 

sudþiûvo DÞ2 756, DÞ3 750 (plg. sudþiûti, sudþiûvo (sudþiuvo) LKÞ II 

1037); uþdþiûti, uþdþiûsta, uþdþiûvo DÞ2 883, uþdþiûti, uþdþiûsta (uþdþiûva), 

uþdþiûvo DÞ3 878 (plg. uþdþiûti, uþdþiûsta, uþdþiûvo (uþdþiuvo) LKÞ 

II 1037–1038). 

Studentai daþnai abejoja, ar bûtojo kartinio laiko ðaknis turi ilgàjá û: 

iðdþiûvo (53:58); sudþiûvo (134:111). 

14. Savitas yra tvirtapradës ðaknies veiksmaþodis, kurio esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿo, bendratyje tarp 

ðaknies skiemens pagrindo ir Ÿti vartojami priebalsiai ŸkðŸ, esamojo ir bûtojo 

kartinio laiko formose tarp ðaknies skiemens pagrindo ir kamiengalio 

– ŸkðtŸ, visø formø ðaknies skiemens pagrindu eina ilgasis balsis o. 

Tai retas þodis plokðti, plokðta, plokðto. 

Jis atitinka bûdavardá plokðèias, Ÿia 3; þr. dar (Jakulienë, 1986, 26). 

Plg. dar prieðdëlio suŸ vediná: – ;; – ;; suplokðti, suplokðta, suplokðto. 

15. Pavienis yra tvirtapradës ðaknies veiksmaþodis, kurio esamojo 

laiko kamiengalis – Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendraties ðaknies 

skiemens pagrindo dvigarsis ul eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo ir bûtojo 

kartinio laiko formose tarp ðaknies skiemens pagrindo uo ir kamiengalio 

vartojamas priebalsis ŸlŸ (taigi pagrindiniø formø ðaknø skiemens 

pagrindu eina ul : uo : uo). 

Toks yra vidutinio daþnumo veiksmaþodis pulti, puola, puolë. 

Þr. dar (Stundþia, 1995, 121). 

Tarmëse daþniausiai ávairuoja ðio þodþio esamojo laiko pavidalas: pulti, 

puola (pula, puola, puolna, pulna, pulsta), puolë (puolo) LKÞ X 883, pulti, 

pula (pulna), puolë DûnÞ 524, pulti, puola (pulsta), puolë LzÞ 209, pulti, 

puola, puolë DrskÞ 287, pulti, pulna, puolë LKT 474; þr. dar (Morkûnas, 

1960, 52; Vitkauskas, 1960, 68). 

Prieðdëlinës lytys bk. kirèiavimu nesiskiria nuo neprieðdëliniø. 

apiŸ: – ;; – ;; apipulti, apipuola, apipuolë. 

atŸ: – ;; – ;; atpulti, atpuola, atpuolë. 

áŸ: – ;; – ;; ápulti, ápuola, ápuolë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðpulti, iðpuola, iðpuolë. 

nuŸ: – ;; – ;; nupulti, nupuola, nupuolë. 

paŸ: – ;; – ;; papulti, papuola, papuolë. 

parŸ: – ;; – ;; parpulti, parpuola, parpuolë. 

praŸ: – ;; – ;; prapulti, prapuola, prapuolë. 

priŸ: – ;; – ;; pripulti, pripuola, pripuolë.

89 

suŸ: – ;; – ;; supulti, supuola, supuolë. 

uþŸ: – ;; uþpulti, uþpuola, uþpuolë. 

Ið akademinio þodyno pavyzdþiø matyti, jog tø tarminiø esamojo laiko 

veiksmaþodþio lyèiø, kurios turi trumpàjá balsá u, prieðdëlis gauna dësningà 

kirtá: atpula LKÞ X 891; iðpula LKÞ X 893; prapula LKÞ X 900; 

pripula LKÞ X 903; supula LKÞ X 904. 

Prieðdëlinis sangràþi n i s veiksmaþodis uþsipulti, uþsipuola, 

uþsipuolë nëra daþnas. 

Studentai kirèiuoja: puoliau (krt. 51:0). 

16. Tvirtapradiðkai kirèiuojamas pavienis veiksmaþodis, kurio 

esamojo laiko kamiengalis yra Ÿia, bûtojo kartinio – Ÿë, bendratyje 

tarp ðaknies skiemens pagrindo ir Ÿti vartojami priebalsiai ŸkðŸ, esamojo 

ir bûtojo kartinio laiko formose tarp ðaknies skiemens pagrindo ir 

kamiengalio – ŸðkŸ, visø formø ðaknø skiemens pagrindu eina nesikaitaliojantis 

dvibalsis ei. 

Tai labai daþnas þodis reikðti, reiðkia, reiðkë. 

Kiti panaðios sandaros veiksmaþodþiai kirèiuojami tvirtagaliðkai 

(þr. p. 122). 

Vartojamas ir sangràþi n i s veiksmaþodis: – ;; – ;; reikðtis, reiðkiasi, 

reiðkësi. 

Tvirtapradiðkai kirèiuojami ir prieðdëliniai þodþiai. 

apŸ: – ;; – ;; apreikðti, apreiðkia, apreiðkë. 

iðŸ: – ;; iðreikðti, iðreiðkia, iðreiðkë. 

paŸ: pareikðti, pareiðkia, pareiðkë. 

Vidutinio daþnumo yra prieðdëlinis sangràþi n i s þodis pasireikðti, 

pasireiðkia, pasireiðkë. 

Studentai paprastai þymi tvirtapradæ ðaknies priegaidæ: reikðti (prg. 

57:4), reiðkiau (prg. 59:2); þr. dar (Paulauskienë, 1974, 38). 

17. Tvirtapradæ ðakná turi veiksmaþodis, kurio esamojo laiko 

kamiengalis yra Ÿia, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendratyje tarp ðaknies 

skiemens pagrindo ø ir Ÿti eina priebalsis ŸsŸ, esamojo laiko formoje tarp 

ðaknies skiemens pagrindo un ir kamiengalio vartojama afrikata ŸdþŸ, 

bûtojo kartinio laiko – ŸdŸ (kaip matyti, ðaknyse kaitaliojasi ø : un : un 

ir ŸsŸ : ŸdþŸ : ŸdŸ). 

Toks yra vidutinio daþnumo veiksmaþodis skøsti, skundþia, skundë. 

Þr. dar (Laigonaitë, 1978, 71).

90 

Fonetiðkai jis nedaug kuo tesiskiria nuo tvirtagalës ðaknies veiksmaþodþio 

siøsti, siunèia, siuntë – tik priebalsiø, einanèiø prieð kamiengalius, 

skardumu. 

Dël tvirtapradës ðaknies plg. tarmëse vartojamà miðrøjá priesagos Ÿyti 

veiksmaþodá skundyti, skundo, skundë LKÞ XII 1131. 

Sangràþi n i s veiksmaþodis skøstis, skundþiasi, skundësi nëra 

daþnas. 

Tvirtapradiðkai kirèiuojami ir prieðdëliniai þodþiai. 

apŸ: – ;; – ;; apskøsti, apskundþia, apskundë. 

áŸ: – ;; – ;; áskøsti, áskundþia, áskundë. 

paŸ: – ;; – ;; paskøsti, paskundþia, paskundë. 

priŸ: – ;; – ;; priskøsti, priskundþia, priskundë. 

suŸ: – ;; – ;; suskøsti, suskundþia, suskundë. 

Vartojamos ir prieðdëlinës sangràþi n ë s lytys. 

apŸ: – ;; – ;; apsiskøsti, apsiskundþia, apsiskundë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusiskøsti, nusiskundþia, nusiskundë. 

paŸ: – ;; – ;; pasiskøsti, pasiskundþia, pasiskundë. 

priŸ: – ;; – ;; prisiskøsti, prisiskundþia, prisiskundë. 

18. Tvirtapradiðkai kirèiuojamas veiksmaþodis, kurio esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿia, bûtojo kartinio – Ÿo, bendratyje tarp ðaknies 

dvibalsio ei ir Ÿti eina priebalsis ŸsŸ, esamojo laiko formoje tarp ðaknies 

dvibalsio ei ir kamiengalio – -dþŸ, o bûtojo kartinio laiko – ŸdŸ(taigi ðaknies 

dvibalsis iðlieka tas pats, bet kaitaliojasi priebalsiai ŸsŸ : ŸdþŸ : ŸdŸ). 

Tokios sandaros tëra vienas labai daþnas þodis leisti, leidþia, leido. 


Tvirtapradæ jo priegaidæ liudija ir miðrusis priesagos Ÿyti veiksmaþodis 

laidyti, laido, laidë. 

Sangràþi n i s veiksmaþodis kirèiuojamas taip pat kaip ir nesangràþinis: 

– ;; – ;; leistis, leidþiasi, leidosi. 

Kaip kirèiuojama tarmëse, þr. (Zinkevièius, 1966, 333). 

Prieðdëlinës lytys iðlaiko neprieðdëliniø kirèiavimo ypatybes. 

apŸ: – ;; – ;; apleisti, apleidþia, apleido. 

atŸ: – ;; atleisti, atleidþia, atleido. 

áŸ: – ;; – ;; áleisti, áleidþia, áleido. 

iðŸ: iðleisti, iðleidþia, iðleido. 

neŸ (èia dedamas daþnas þodis, kurio antraðtinës lyties nëra DÞ3): – ;; 

neleisti, neleidþia, neleido.

91 

nuŸ: – ;; nuleisti, nuleidþia, nuleido. 

paŸ: – ;; paleisti, paleidþia, paleido. 

praŸ: – ;; praleisti, praleidþia, praleido. 

priŸ: – ;; – ;; prileisti, prileidþia, prileido. 

suŸ: – ;; – ;; suleisti, suleidþia, suleido. 

uþŸ: – ;; – ;; uþleisti, uþleidþia, uþleido. 

NETVIRTAPRADËS ÐAKNIES 

VEIKSMAÞODÞIAI 

Netvirtapradës (tvirtagalës ar trumpos) ðaknies pirminiø 

veiksmaþodþiø bk. yra beveik 700. Vienø visos pagrindinës formos 

turi tvirtagalæ ðakná (tokiø þodþiø yra apie 500), kitø – trumpà ðakná (tokiø 

veiksmaþodþiø yra keliolika), treèiø – tvirtagalë ðaknis kaitaliojasi su 

trumpa (per 170 þodþiø). 

Tvirtagalës ðaknies veiksmaþodþiai 

1. Didþiausià tvirtagalës ðaknies veiksmaþodþiø bûrá sudaro tie 

þodþiai, kuriø esamojo laiko kamiengalis yra Ÿia, bûtojo kartinio laiko – 

Ÿë, visose pagrindinëse formose tarp ðaknies skiemens pagrindo ir kamiengalio 

(ar bendraties priesagos Ÿti) yra priebalsiø ŸS/TŸ (esamajame 

laike – ne ŸèŸ, bûtajame kartiniame – ne ŸtŸ), visø trijø formø ðaknyse yra 

nesikaitaliojanèiø miðriøjø dvigarsiø, dvibalsiø, ilgøjø balsiø. 

Taèiau nepakanka nurodyti tuos abstrakèius poþymius, kad galëtume 

skirti panaðios sandaros tvirtapradþius ir tvirtagalius veiksmaþodþius 

(plg. p. 48). Nemaþà jø dalá galima atpaþinti, pavyzdþiui, pagal bûtojo 

kartinio laiko kamieno garsus (tiktø remtis ir esamojo laiko bei bendraties 

garsais). 

Tvirtagalæ priegaidæ turi pagrindinës formos tø Ÿia kamieno veiksmaþodþiø, 

kuriø tam tikri bûtojo kartinio laiko ðaknies pagrindo garsai 

eina prieð tam tikrus priebalsius: 

1) miðrieji dvigarsiai: 

al, an, ar, il, im, ir, ul, ur – prieð S, T tipo priebalsius: – ;; – ;; bimbti, 

bimbia, bimbë; birbti, birbia, birbë; burbti, burbia, burbë; cirpti, cirpia, cirpë; 

èirpti, èirpia, èirpë; èiulpti, èiulpia, èiulpë; dulkti, dulkia, dulkë; gargti, 

gargia, gargë; gurgti, gurgia, gurgë; karkti, karkia, karkë; karðti, karðia, karðë; 

kirkti, kirkia, kirkë; kliurkti, kliurkia, kliurkë; knarkti, knarkia, knarkë; 

knirkti, knirkia, knirkë; kniurkti, kniurkia, kniurkë; krankti, krankia,

92 

krankë; kurkti, kurkia, kurkë; kurpti, kurpia, kurpë; kvarkti, kvarkia, kvarkë; 

skalbti, skalbia, skalbë; ðvilpti, ðvilpia, ðvilpë... 

er – prieð b, d, p, ð, þ: – ;; gerbti, gerbia, gerbë;; blerbti, blerbia, blerbë; 

kerbti, kerbia, kerbë; knerpti, knerpia, knerpë „linkti þemyn, knebti“; knerpti, 

knerpia, knerpë „palengva dirbti, knyburiuoti“; nerðti, nerðia, nerðë „leisti 

ikrus, nerðtus“; nerðti, nerðia, nerðë „rausti, knaisioti; ieðkoti verèiant daiktus“; 

plerpti, plerpia, plerpë; skersti, skerdþia, skerdë; skverbti, skverbia, skverbë; 

terðti, terðia, terðë; verpti, verpia, verpë; verþti, verþia, verþë... 

em – prieð b, p: – ;; tempti, tempia, tempë;; drembti, drembia, drembë; 

plempti, plempia, plempë; sklembti, sklembia, sklembë; trempti, trempia, 

trempë; zvembti, zvembia, zvembë; þembti, þembia, þembë; þlembti, þlembia, 

þlembë; 

el – prieð g, k, s: – ;; telkti, telkia, telkë;; delsti, delsia, delsë; dvelkti, 

dvelkia, dvelkë; skelsti, skelsia, skelsë; smelkti, smelkia, smelkë „aðtriai skaudëti, 

diegti“; smelkti, smelkia, smelkë „stelbti, goþti“; þvelgti, þvelgia, þvelgë; 

en – prieð k: – ;; trenkti, trenkia, trenkë;; kenkti, kenkia, kenkë; lenkti, 

lenkia, lenkë; tvenkti, tvenkia, tvenkë; 

um – prieð b: – ;; – ;; þliumbti, þliumbia, þliumbë; 

2) dvibalsiai: 

ei – prieð b, g, p, s, ð, þ: – ;; kreipti, kreipia, kreipë; steigti, steigia, steigë; 

teigti, teigia, teigë; teisti, teisia, teisë;; kleipti, kleipia, kleipë; kneibti, kneibia, 

kneibë; meiðti, meiðia, meiðë; neigti, neigia, neigë; smeigti, smeigia, smeigë; 

ðmeiþti, ðmeiþia, ðmeiþë; veisti, veisia, veisë... 

ie – prieð b, p, s, ð: – ;; griebti, griebia, griebë; liepti, liepia, liepë; pieðti, 

pieðia, pieðë; tiesti, tiesia, tiesë;; mieðti, mieðia, mieðë; piepti, piepia, piepë; 

skiepti, skiepia, skiepë; stiebti, stiebia, stiebë; ðiepti, ðiepia, ðiepë; viepti, viepia, 

viepë; þiebti, þiebia, þiebë; 

uo – prieð b, g, k, þ: – ;; – ;; èiuoþti, èiuoþia, èiuoþë; driuokti, driuokia, 

driuokë; duobti, duobia, duobë; liuobti, liuobia, liuobë; sliuogti, sliuogia, 

sliuogë; suokti, suokia, suokë; ðliuoþti, ðliuoþia, ðliuoþë; tuokti, tuokia, tuokë 

„jungti santuoka; registruoti santuokà“; tuokti, tuokia, tuokë „iðmanyti, 

suvokti, suprasti“; 

ai – prieð d, g: baigti, baigia, baigë;; þaisti, þaidþia, þaidë; 

3) ilgieji balsiai: 

û – prieð bet kurá S, T tipo priebalsá: – ;; triûsti, triûsia, triûsë;; gûþti, 

gûþia, gûþë; kriûkti, kriûkia, kriûkë; mûkti, mûkia, mûkë; niûkti, niûkia, 

niûkë; plûkti, plûkia, plûkë; riûkti, riûkia, riûkë; ûbti, ûbia, ûbë; ûkti, ûkia, 

ûkë; ûþti, ûþia, ûþë; zûzti, zûzia, zûzë;

93 

y – prieð p, k, z: – ;; – ;; cypti, cypia, cypë; klykti, klykia, klykë; knykti, 

knykia, knykë; krykti, krykia, krykë; kvykti, kvykia, kvykë; mykti, mykia, mykë; 

pypti, pypia, pypë; trypti, trypia, trypë; zykti, zykia, zykë; zyzti, zyzia, zyzë; 

æ – prieð s, ð: – ;; tæsti, tæsia, tæsë;; træðti, træðia, træðë; 

ë – prieð k: – ;; – ;; rëkti, rëkia, rëkë; 

o – prieð g: – ;; smogti, smogia, smogë. 

Þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 38–39; Laigonaitë, 1959, 70; Laigonaitë, 

1970, 78; LV 147; SkBK 31; Stundþia, 1995, 123; Vaitkevièiûtë, 1997, 

123; Vidþiûnas, 1997, 190, 191). 

Kai kuriø nurodytomis fonetinëmis ypatybëmis nepasiþyminèiø pirminiø 

veiksmaþodþiø kirèiavimà padeda nustatyti giminiðki Ÿ(s)ta veiksmaþodþiai 

ir miðrieji veiksmaþodþiai, turintys priesagà Ÿyti ar Ÿstyti, – jø 

kirèiuotos ðaknies priegaidë sutampa, plg.: veikti, veikia, veikë – vykti, vyksta, 

vyko;; plaukti, plaukia, plaukë – plaukyti, plauko, plaukë; skleisti, skleidþia, 

skleidë – sklaidyti, sklaido, sklaidë; sklaistyti, sklaisto, sklaistë; þengti, 

þengia, þengë – þangstyti, þangsto, þangstë;; braukti, braukia, braukë – braukyti, 

brauko, braukë; èiauþti, èiauþia, èiauþë – èiauþyti, èiauþo, èiauþë; delbti, 

delbia, delbë – dalbstytis, dalbstosi, dalbstësi; dengti, dengia, dengë – dangstyti, 

dangsto, dangstë; dauþti, dauþia, dauþë – dauþyti, dauþo, dauþë; driekti, 

driekia, driekë – draikyti, draiko, draikë; gaubti, gaubia, gaubë – gaubstyti, 

gaubsto, gaubstë; glaubti, glaubia, glaubë – glaubstyti, glaubsto, glaubstë; 

glausti, glaudþia, glaudë – glaudyti, glaudo, glaudë; glaustyti, glausto, glaustë; 

græþti, græþia, græþë – gráþti, gráþta, gráþo; gràþyti, gràþo, gràþë; gvelsti, gveldþia, 

gveldë – gvaldyti, gvaldo, gvaldë; ieþti, ieþia, ieþë – aiþyti, aiþo, aiþë; 

kauðti, kauðia, kauðë „gerti svaiginamuosius gërimus“ – kauðti, kauðta, 

kauðo; kergti, kergia, kergë – kargyti, kargo, kargë; kniausti, kniausia, kniausë 

– kniausyti, kniauso, kniausë; kreikti, kreikia, kreikë – kraikyti, kraiko, 

kraikë; laupti, laupia, laupë – laupyti, laupo, laupë; lieþti, lieþia, lieþë – laiþyti, 

laiþo, laiþë; maukti, maukia, maukë – maukyti, mauko, maukë; melsti, 

meldþia, meldë – maldyti, maldo, maldë; merkti, merkia, merkë – mirkti, 

mirksta, mirko; mirkyti, mirko, mirkë… 

Þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 38; Laigonaitë, 1970, 78; LKG II 299; 

Stundþia, 1995, 120, 122, 123; Vaitkevièiûtë, 1997, 123–124; Venckutë, 

1983, 125). 

Panaðiu bûdu galima gretinti ir tuos veiksmaþodþius, kuriø ðaknies 

tvirtagalë priegaidë atpaþástama pagal kamieno garsus, plg.: èiulpti, èiulpia, 

èiulpë – èiulpyti, èiulpo, èiulpë; griebti, griebia, griebë – graibyti, graibo,

94 

graibë; graibstyti, graibsto, graibstë; kleipti, kleipia, kleipë – klypti, klypsta, 

klypo; klaipyti, klaipo, klaipë; kreipti, kreipia, kreipë – krypti, krypsta, krypo; 

kraipyti, kraipo, kraipë; lenkti, lenkia, lenkë – linkti, linksta, linko; lankstyti, 

lanksto, lankstë; pieðti, pieðia, pieðë – paiðyti, paiðo, paiðë; skverbti, skverbia, 

skverbë – skvarbyti, skvarbo, skvarbë; smeigti, smeigia, smeigë – smaigyti, 

smaigo, smaigë; ðiepti, ðiepia, ðiepë – ðaipytis, ðaiposi, ðaipësi; tempti, 

tempia, tempë – tampyti, tampo, tampë; tæsti, tæsia, tæsë – tásti, tásta, táso; 

tàsyti, tàso, tàsë; trenkti, trenkia, trenkë – trankyti, tranko, trankë; tvenkti, 

tvenkia, tvenkë – tvinkti, tvinksta, tvinko; veisti, veisia, veisë – vaisyti, vaiso, 

vaisë; þvelgti, þvelgia, þvelgë – þvalgyti, þvalgo, þvalgë ir kt.; þr. dar (Girdenis, 

1981, 5; Stundþia, 1995, 122). 

Bk. nesuderintas pirminiø ir miðriøjø Ÿyti ar Ÿstyti priesagos veiksmaþodþiø 

kirèiavimas tik vienu kitu atveju, plg.: èiulpti, èiulpia, èiulpë, 

bet èiulpstytis, èiulpstosi, èiulpstësi (tarmëse yra ir èiulpstytis, èiulpstosi, 

èiulpstësi LKÞ II 153); dulkti, dulkia, dulkë, bet dulkti, dulksta, dulko 

(þr. p. 63); glemþti, glemþia, glemþë, bet glamþyti, glamþo, glamþë (prie 

pirminio veiksmaþodþio labiau dera DÞ3 178 teikiamas antrasis miðriojo 

veiksmaþodþio variantas glamþyti, glamþo, glamþë; tvirtapradës ðaknies 

miðrøjá veiksmaþodá atitiktø glemþti, glemþia, glemþë LKÞ III 414); 

sulpti, sulpia, sulpë, bet sulpstytis, sulpstosi, sulpstësi (plg. dësningà gretimybæ 

sulpstyti, sulpsto, sulpstë LKÞ XIV 140); verkti, verkia, verkë, bet 

praŸvirkti, praŸvirksta, praŸvirko (plg. pravirkti; pravirkti LKÞ XIX 561); 

plg. dar toliau (p. 95) aptariamus þodþius teikti, teikia, teikë; tiekti, tiekia, 

tiekë su labiau nutolusiais miðriaisiais veiksmaþodþiais taikyti, taiko, 

taikë; taikstytis, taikstosi, taikstësi. 

Dalis nagrinëjamø veiksmaþodþiø „reiðkia tæsiamà su garsu susijusá 

veiksmà“ (LKG II 233). Ðios reikðmës veiksmaþodþiai daþniausiai turi 

tvirtagalæ ðakná (Bernadiðienë, 1973, 39). Pagal anksèiau aptartus poþymius 

(áskaitant sàsajas su giminiðkais þodþiais) neatpaþintø veiksmaþodþiø 

bûryje tvirtagalës ðaknies þodþiø, kurie reiðkia „kelti, skleisti tam 

tikrà garsà“, yra apie 30: – ;; – ;; baubti, baubia, baubë; bliaukti, bliaukia, 

bliaukë; kaukti, kaukia, kaukë; klerkti, klerkia, klerkë; kliaukti, kliaukia, 

kliaukë; kliegti, kliegia, kliegë; kliokti, kliokia, kliokë; knerkti, knerkia, knerkë; 

kniaukti, kniaukia, kniaukë; kriokti, kriokia, kriokë; kverkti, kverkia, kverkë; 

miaukti, miaukia, miaukë; oðti, oðia, oðë; pliaupti, pliaupia, pliaupë; 

pliopti, pliopia, pliopë; plumpti, plumpia, plumpë; spiegti, spiegia, spiegë; 

sriaubti, sriaubia, sriaubë; suopti, suopia, suopë…

95 


1970, 78; Stundþia, 1995, 123; Vaitkevièiûtë, 1997, 124). 

Panaðios reikðmës tvirtapradþiø veiksmaþodþiø pasitaiko tik vienas 

kitas. Prie P. Bernadiðienës minimø staugti, staugia, staugë; þvengti, þvengia, 

þvengë gal dar galima pridëti klumpti, klumpia, klumpë; ðvelpti, ðvelpia, 

ðvelpë. 

Garso skleidimo reikðmë taip pat bûdinga daugeliui tvirtagaliø veiksmaþodþiø, 

kuriø kirèiavimas siejamas su ðaknies pagrindo ir galo garsais, 

pvz.: bimbti, bimbia, bimbë; birbti, birbia, birbë; blerbti, blerbia, blerbë; 

burbti, burbia, burbë; cypti, cypia, cypë; cirpti, cirpia, cirpë; èirpti, èirpia, 

èirpë; èiulpti, èiulpia, èiulpë; èiuoþti, èiuoþia, èiuoþë; gargti, gargia, gargë; 

gurgti, gurgia, gurgë; karkti, karkia, karkë; kirkti, kirkia, kirkë; kliurkti, 

kliurkia, kliurkë; knarkti, knarkia, knarkë; knirkti, knirkia, knirkë; kniurkti, 

kniurkia, kniurkë; krankti, krankia, krankë; kriûkti, kriûkia, kriûkë; kurkti, 

kurkia, kurkë; kvarkti, kvarkia, kvarkë; mûkti, mûkia, mûkë; murkti, 

murkia, murkë; niurkti, niurkia, niurkë; parpti, parpia, parpë; pliurpti, pliurpia, 

pliurpë; purpti, purpia, purpë; svirpti, svirpia, svirpë; ðlerpti, ðlerpia, 

ðlerpë; ðliurpti, ðliurpia, ðliurpë; turkti, turkia, turkë; ûbti, ûbia, ûbë; zirkti, 

zirkia, zirkë; zirzti, zirzia, zirzë; zyzti, zyzia, zyzë; zurgti, zurgia, zurgë; zurzti, 

zurzia, zurzë; zvembti, zvembia, zvembë; zvimbti, zvimbia, zvimbë; 

þliumbti, þliumbia, þliumbë ir kt. 

Pagal fonetines, morfologines, semantines ypatybes bk. neatpaþástamø 

(ar sunkiai atpaþástamø) tvirtagaliø Ÿia kamieno veiksmaþodþiø lieka 

ne tiek daug (per 30): ruoðti, ruoðia, ruoðë;; bausti, baudþia, baudë; drausti, 

draudþia, draudë (plg. draustyti, drausto, draustë LKÞ II 664); kaupti, 

kaupia, kaupë (plg. kaupyti, kaupo, kaupë LKÞ V 438; kaupstyti (=kaupstyti), 

kaupsto, kaupstë LKÞ V 439); puoðti, puoðia, puoðë; rengti, rengia, rengë 

(plg. rangyti(s), rango(si), rangë(si) „rengtis, ruoðtis“ LKÞ XI 145); 

smerkti, smerkia, smerkë; ðaukti, ðaukia, ðaukë (garsaþodinis?); teikti, teikia, 

teikë (plg. tiekti, tiekia, tiekë, bet taikyti, taiko, taikë); tiekti, tiekia, 

tiekë (plg. teikti, teikia, teikë, bet taikyti, taiko, taikë); verkti, verkia, verkë 

(garsaþodinis?);; drengti, drengia, drengë „ðlapdriba snigti, darganoti“; 

dvokti, dvokia, dvokë (plg. dvokti, dvoksta, dvoko LKÞ II 994); gausti, gaudþia, 

gaudë (garsaþodinis?); geisti, geidþia, geidë; gieþti, gieþia, gieþë (plg. 

gyþti, gyþta, gyþo LKÞ III 390); goþti, goþia, goþë; griausti, griaudþia, griaudë 

„jaudinti; liûdëti, nerimti; gailëti, gedëti“; gvelbti, gvelbia, gvelbë (plg. 

gvalbyti, gvalbo, gvalbë LKÞ III 776); jaukti, jaukia, jaukë; kauðti, kauðia, 

kauðë „skobti, rausti“...

96 


1970, 78; Stundþia, 1995, 123; Vaitkevièiûtë, 1997, 123; Vidþiûnas, 1997, 

191, 193). 

Kai kuriø Ÿia kamieno veiksmaþodþiø kirèiavimo norma bk. tikslinta: 

duobti, duobia, duobë LV 241, duobti, duobia, duobë ir duobti, duobia, 

duobë Kam II 34, duobti, duobia, duobë RV 86, RÞ 195, DÞ1 159, 

DÞ2 136, SkRÞ 298, LTÞ 79, DÞ3 138, MKÞ 162 (plg. duobti BûgRR I 

129, II 546, SkÞD 478, duobti, duobia, duobë; duobti LKÞ II 865); dvelkti, 

dvelkia, dvelkë ir dvelkti, dvelkia, dvelkë RÞ 196, dvelkti, dvelkia, dvelkë 

Kam II 35, RV 86, LV 242, DÞ1 164, DÞ2 140, SkRÞ 303, DÞ3 141, 

MKÞ 163 (plg. dvelkti, dvelkia, dvelkë; dvelkti LKÞ II 951); gieþti, gieþia, 

gieþë ir gieþti, gieþia, gieþë Kam II 40, gieþti, gieþia, gieþë RV 95, RÞ 206, 

LV 266, DÞ1 210, DÞ2 172, SkRÞ 391, LTÞ 101, DÞ3 173, MKÞ 175 

(plg. gieþti; gieþti BûgRR II 431, gieþti SkÞD 464, 485, gieþti, gieþia, gieþë 

LKÞ III 294, gieþti, gieþa, gieþë DûnÞ 92); lieþti, lieþia, lieþë ir lieþti, lieþia, 

lieþë Kam II 69, lieþti, lieþia, lieþë RV 126, RÞ 262, LV 357, DÞ1 423, 

DÞ2 368, SkRÞ 747, LTÞ 169, DÞ3 365, MKÞ 224 (plg. lieþti; lieþti GrinB 

II 431, lieþti SkÞD 385tt., lieþti, lieþia, lieþë LKÞ VII 452); neigti, neigia, 

neigë SkBK 64, RV 136, RÞ 280, LV 393, neigti, neigia, neigë ir neigti, 

neigia, neigë DÞ1 490, DÞ2 421, SkRÞ 874, LTÞ 192, MKÞ 241, neigti, 

neigia, neigë DÞ3 418 (pastarajame þodyne visai atskirai dedamas veiksmaþodis 

neigti, neigia, neigë „niekinti, nieku laikyti, þeminti“; plg. neigti, 

neigia, neigë; neigti LKÞ VIII 625; þr dar KF 50); plûkti, plûkia, plûkë 

RÞ 303, LV 441, plûkti, plûkia, plûkë DÞ1 601, DÞ2 579, SkRÞ 1066, 

LTÞ 225, DÞ3 572, MKÞ 264 (plg. plûkti BûgRR I 300, plûkti SkÞD 

484, plûkti, plûkia, plûkë; plûkti LKÞ X 337, plûkti, plûka, plûkë DûnÞ 

523); plumpti, plumpia, plumpë ir plumpti, plumpia, plumpë DÞ1 602, 

plumpti, plumpia, plumpë DÞ2 579, DÞ3 572 (plg. plumpti, plumpia, plumpë; 

plumpti LKÞ X 346); puoðti, puoðia, puoðë ir puoðti, puoðia, puoðë 

Kam II 96, puoðti, puoðia, puoðë SkBK 72, RV 156, RÞ 310, LV 458, 

DÞ1 638, DÞ2 637, LTÞ 239, DÞ3 629, MKÞ 271 (plg. puoðti; puoðti 

BûgRR II 431, SkÞD 479, puoðiu, puoðiau, puoðti BûgRR II 511tt., puoðti, 

puoðia, puoðë; puoðti LKÞ X 933); sliuogti, sliuogia, sliuogë RV 172, 

sliuogti, sliuogia, sliuogë ir sliuogti, sliuogia, sliuogë LV 505, sliuogti, sliuogia, 

sliuogë Kam II 111, RÞ 332, DÞ1 741, DÞ2 719, SkRÞ 1337, LTÞ 

276, DÞ3 713, MKÞ 295 (plg. sliuogti BûgRR I 303, sliuogti; sliuogti 

SkÞD 479, sliuogti, sliuogia, sliuogë; sliuogti LKÞ XIII 34); smelkti, smel-

97 

kia, smelkë „durti, diegti, labai skaudëti“ Kam II 112, RV 173, RÞ 333, 

LV 506, DÞ1 745, SkRÞ 1344, smelkti, smelkia, smelkë „?“ SkBK 78, 

smelkti, smelkia, smelkë ir smelkti, smelkia, smelkë „aðtriai, duriamai 

skaudëti; diegti“ DÞ2 722, smelkti, smelkia, smelkë ir smelkti, smelkia, 

smelkë „aðtriai skaudëti, diegti“ DÞ3 716, MKÞ 296 (plg. smelkia BûgRR 

II 431, smelkti „diegti, durti“ SkÞD 467, smelkti, smelkia, smelkë; smelkti 

LKÞ XIII 155, plg. KF 51); ðmeiþti, ðmeiþia, ðmeiþë „?“ RV 184, ðmeiþti, 

ðmeiþia, ðmeiþë „apkalbëti“; ðmeiþti, ðmeiþia, ðmeiþë „terðti“ RÞ 347, 

DÞ1 819, ðmeiþti, ðmeiþia, ðmeiþë LV 537, DÞ2 821, SkRÞ 1489, LTÞ 

304, DÞ3 816, MKÞ 315 (visur èia reikðmë nesiejama su kirèiavimu; 

plg. ðmeiþti, ðmeiþia, ðmeiþë; ðmeiþti LKÞ XV 70, ðmeiþti, ðmeiþa, ðmeiþë 

DûnÞ 377, 542); teigti, teigia, teigë Kam II 127, SkBK 83, RV 188, RÞ 

353, LV 546, teigti, teigia, teigë ir teigti, teigia, teigë DÞ1 846, DÞ2 842, 

SkRÞ 1540, LTÞ 315, MKÞ 322, teigti, teigia, teigë „tvirtinti; stengtis, 

kad priimtø kokià mintá, koká ásitikinimà“ DÞ3 837, teigti, teigia, teigë 

„sakyti, kalbëti, pasakoti“ DÞ3 837 (plg. teigiu BûgRR II 124, teigti SkÞD 

462, teigti, teigia, teigë; teigti LKÞ XV 1057; þr. dar KF 51); terpti, terpia, 

terpë Kam 128, SkBK 83, RV 189, RÞ 354, LV 550, DÞ1 852, SkRÞ 

1553, terpti, terpia, terpë ir terpti, terpia, terpë DÞ2 847, LTÞ 317, DÞ3 

841, MKÞ 323 (plg. terpti SkÞD 28, terpti, terpia, terpë; terpti LKÞ XVI 

87, plg. KF 51); þaisti Bût 40, þaisti, þaidþia, þaidë Kam II 144, SkBK 31, 

91, RV 206, RÞ 376, LV 146, 595, þaisti, þaidþia, þaidë ir þaisti, þaidþia, 

þaidë SkRÞ 1776, þaisti, þaidþia, þaidë ir þaisti, þaidþia, þaidë DÞ1 964, 

DÞ2 955, 350, þaisti, þaidþia, þaidë DÞ3 948 (plg. þaidþia, þaisti BûgRR 

II 486, þaisti SkÞD 164tt., þaisti, þaidþiu, þaidþiau; þaisti, þaidþiu, þaidþiau 

NdÞ V 383, þaisti, þaidþia, þaidë LzÞ 293; þr. dar KP 140, KF 51); 

dël þodþio telþti, telþia, telþë „smarkiai lyti; ðlapintis“ atskyrimo nuo telþti, 

telþia, telþë „suduoti, sukirsti; blokðti, mesti“ þr. p. 51 (plg. telþti „ðlapintis“ 

BûgRR II 320, telþti, telþia, telþë; telþti „smarkiai lyti“ ir kt. reikðmës, 

áskaitant „duoti, kirsti, trenkti“ LKÞ XV 1185, telþti, telþa, telþë 

DûnÞ 395); þr. dar (BalèRR I 386; Buch, 1961, 92; Grinaveckis, 1991, 

97–98, 100; Hjelmslev, 1932, 169, 197, 221; Kuryùowicz, 1958, 346; 

Laigonaitë, 1978, 73; LKG II 16, 18, 232; Otræbski, 1965, 108, 157, 334; 

Senkus, 1952, 22; Senkus, 1970, 56; Skardþius, 1968, 24, 75, 76; Stundþia, 

1995, 123; Urbutis, 1998, 262; Vaitkevièiûtë, 1997, 124; Vidugiris, 

1973, 203; Vidugiris, 1996, 129; Vidþiûnas, 1997, 192, 193; Vitkauskas, 

1988, 23, 30, 61, 86; Zinkevièius, 1966, 29).

98 

Nemaþa gretimybiø esama nekodifikuotoje kalboje: èiulpti, èiulpia, 

èiulpë LKÞ II 153, DrskÞ 54, èiulpti, èiulpa, èiulpë DûnÞ 477, èiulpti, 

èiulpia, èiulpë GrinB 39; dauþti, dauþia, dauþë; dauþti LKÞ II 334, dauþti, 

dauþa, dauþë DûnÞ 478; delbti; delbti BûgRR I 597, delbti SkÞD 39, 466, 

delbti, delbia, delbë; delbti LKÞ II 391; glemþti BûgRR I 274, II 448, SkÞD 

529, glemþti, glemþia, glemþë; glemþti LKÞ III 414, glemþti, glemþa, glemþë 

DûnÞ 487, plg. KF 50; goþti, goþia, goþë; goþti LKÞ III 489, goþti, goþa, 

goþë DûnÞ 487; jaukti, jaukia, jaukë; jaukti LKÞ IV 302; karkti, karkia, 

karkë LKÞ V 296, karkti, karkia, karkë ir karkti, karkia, karkë DrskÞ 139; 

karðti BûgRR I 278, II 418, 431, SkÞD 480, karðti, karðia (Ÿa), karðë (Ÿo); 

karðti LKÞ V 321, karðti, karða, karðë DûnÞ 494, karðti, karðia, karðë LzÞ 

108, DrskÞ 140; kauðti, kauðia, kauðë; kauðti „godþiai gerti, valgyti ir kt.“ 

LKÞ V 448; kenkti BûgRR II 445, SkÞD 337tt., kenkti, kenkia, kenkë 

LKÞ V 568, DrskÞ 146, kenkti, kenkia, kenkë GrinB 43; kliegti, kliegia, 

kliegë; kliegti LKÞ VI 83; kneibti, kneibia, kneibë; kneibti LKÞ VI 213; 

kniaukti SkÞD 39, kniaukti, kniaukia, kniaukë LKÞ VI 226, kniaukti, 

kniauka, kniaukë DûnÞ 499, kniaukti, kniaukia, kniaukë DrskÞ 160; kopti 

„imti medø“ BûgRR I 451, kopti „lipti; imti medø“ SkÞD 483, kopti, 

kopia, kopë; kopti „kasti á krûvà ir kt.“ LKÞ VI 352, kopti, kopa, kopë; 

kopti „semti, imti medø“ DûnÞ 146, kopti, kopa, kopo „imti medø, kopinëti“ 

DrskÞ 163; kreikti SkÞD 26tt., kreikti, kreikia, kreikë; kreikti LKÞ 

VI 495, kreikti, kreika, kreikë DûnÞ 500; kurpti BûgRR I 449, kurpti, kurpia, 

kurpë; kurpti LKÞ VI 968; loðti „þaisti kortomis“ BûgRR III 80, 81, 

loðti, loðia, loðë; loðti „þaisti ir kt.“ LKÞ VII 658, loðti, loða, loðë „þaisti 

kortomis“ DûnÞ 181, loðti, loðia, loðë „þaisti kortomis“ DrskÞ 196; loðti 

„lenkti atgal“ SkÞD 454, loðti „atremti (ir þaisti)“ SkÞD 483, loðti, loðia, 

loðë; loðti „lenkti atgal“ LKÞ VII 659, loðti, loðia, loðë „lenkti atgal“ DrskÞ 

196; miaukti, miaukia, miaukë LKÞ VIII 131, DrskÞ 209, miaukti, miaukia, 

miaukë LzÞ 162; rengti BûgRR II 262tt., SkÞD 38tt., rengti, rengia, 

rengë; rengti LKÞ XI 447, rengti, rengia, rengë DrskÞ 302, plg. KF 50; 

ruoðti BûgRR II 357, 542, SkÞD 38tt., ruoðti, ruoðia, ruoðë; ruoðti LKÞ XI 

974; skleidþiu, skleisti BûgRR II 476, skleisti SkÞD 462tt., skleisti, skleidþia, 

skleidë; skleisti LKÞ XII 974, skleisti, skleida, skleidë DûnÞ 330, 533; 

skriaudþiu BûgRR I 110, skriausti, skriaudþia, skriaudë LKÞ XII 1058, 

skriausti, skriaudþia, skriaudë DrskÞ 332; spiegti SkÞD 462tt., spiegti, spiegia, 

spiegë; spiegti LKÞ XIII 391, spiegti, spiegia, spiegë LzÞ 242, DrskÞ 

342; suokti BûgRR I 383tt., SkÞD 479, suokti, suokia, suokë; suokti LKÞ

99 

XIV 184; suopti, suopia, suopë; suopti LKÞ XIV 190; telþti BûgRR II 261, 

320, telþti, telþia, telþë; telþti LKÞ XV 1185, telþti, telþa, telþë „lyti“ DûnÞ 

395; træðti; træðti BûgRR II 432, træðti, træðia, træðë; træðti LKÞ XVI 793; þr. 

dar (Grinaveckienë, 1957, 151; Grinaveckis, 1983, 66; Grinaveckis, 1991, 

96, 101; Kazlauskas, 1968, 94, 318; Mikulënienë, 1982, 15; Otræbski, 1965, 

337; Skardþius, 1938, 95; Skardþius, 1939, 77; Urbutis, 1998, 262; Valeckienë, 

1977, 62; Vidþiûnas, 1997, 53, 189, 192, 217; Vitkauskas, 1981, 41; 

Vitkauskas, 1987, 16; Vitkauskas, 2001, 180). 

Neprieðdëliniø s angràþi n i ø veiksmaþodþiø kirèiavimas bk. ið esmës 

nesiskiria nuo nesangràþiniø: – ;; baigtis, baigiasi, baigësi; dþiaugtis, 

dþiaugiasi, dþiaugësi (nesangràþinë lytis bk. nevartojama); elgtis, elgiasi, 

elgësi (nesangràþinë lytis bk. nevartojama); juoktis, juokiasi, juokësi (nesangràþinë 

lytis bk. nevartojama); kreiptis, kreipiasi, kreipësi; ruoðtis, ruoðiasi, 

ruoðësi; skverbtis, skverbiasi, skverbësi; verþtis, verþiasi, verþësi;; blaustis, 

blausiasi, blausësi; dauþtis, dauþiasi, dauþësi; dengtis, dengiasi, dengësi; 

draustis, draudþiasi, draudësi; driektis, driekiasi, driekësi; gaubtis, gaubiasi, 

gaubësi; gerbtis, gerbiasi, gerbësi; glaustis, glaudþiasi, glaudësi; glemþtis, glemþiasi, 

glemþësi; græþtis, græþiasi, græþësi; griebtis, griebiasi, griebësi; gûþtis, gûþiasi, 

gûþësi; gvieðtis, gvieðiasi, gvieðësi (nesangràþinë lytis bk. nevartojama); 

kauptis, kaupiasi, kaupësi; klauptis, klaupiasi, klaupësi; kneibtis, kneibiasi, 

kneibësi; kniaustis, kniausiasi, kniausësi; kuoptis, kuopiasi, kuopësi; 

kvemptis, kvempiasi, kvempësi… 

Apie savità tarminá esamojo laiko kirèiavimà þr. (Zinkevièius, 1966, 

333). 

Bk. ne ið karto nusistojo ðio sangràþinio veiksmaþodþio kirèiavimas: 

blaustis, blausias, blausës Kam II 22, blaustis, blausiasi, blausësi RÞ 173, 

LV 206, SkRÞ 175, blaustis (blaustis), Ÿiasi, Ÿësi DÞ1 83, blaustis, blausiasi, 

blausësi RV 72, DÞ2 83, LTÞ 50, DÞ3 85, MKÞ 145 (plg. blaustis, blausias, 

blausës BûgRR III 780, blaustis SkÞD 322tt., blaustis, blausiasi, blausësi; 

blaustis LKÞ I 891). 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø kirèiavimas ypatingas tuo, kad bk. 

bûtojo kartinio laiko forma turi kirèiuotà prieðdëlá. 

suŸ: suteikti, suteikia, suteikë;; sukaupti, sukaupia, sukaupë; surengti, 

surengia, surengë; suruoðti, suruoðia, suruoðë; suðaukti, suðaukia, suðaukë; 

suþaisti, suþaidþia, suþaidë; suþeisti, suþeidþia, suþeidë;; subaigti, subaigia, 

subaigë; subaubti, subaubia, subaubë; subausti, subaudþia, subaudë; subirbti, 

subirbia, subirbë; subliaukti, subliaukia, subliaukë; subraukti, subrau-

100 

kia, subraukë; suburbti, suburbia, suburbë; sucypti, sucypia, sucypë; sucirpti, 

sucirpia, sucirpë; suèiauþti, suèiauþia, suèiauþë; suèirpti, suèirpia, suèirpë; 

suèiulpti, suèiulpia, suèiulpë; suèiuoþti, suèiuoþia, suèiuoþë; sudauþti, 

sudauþia, sudauþë; sudrausti, sudraudþia, sudraudë; sudrengti, sudrengia, 

sudrengë „ðlapdriba sulyti, susnigti“; sudulkti, sudulkia, sudulkë; sudvokti, 

sudvokia, sudvokë; sugaubti, sugaubia, sugaubë; sugausti, sugaudþia, sugaudë; 

suglausti, suglaudþia, suglaudë; suglemþti, suglemþia, suglemþë; sugoþti, 

sugoþia, sugoþë... 

nuŸ: – ;; nubausti, nubaudþia, nubaudë; nukreipti, nukreipia, nukreipë; 

nupieðti, nupieðia, nupieðë; nuteikti, nuteikia, nuteikë; nutiesti, nutiesia, 

nutiesë; nuveikti, nuveikia, nuveikë;; nubaigti, nubaigia, nubaigë; 

nubirbti, nubirbia, nubirbë; nubraukti, nubraukia, nubraukë; nuburbti, 

nuburbia, nuburbë; nuèiauþti, nuèiauþia, nuèiauþë; nuèiulpti, nuèiulpia, 

nuèiulpë; nuèiuoþti, nuèiuoþia, nuèiuoþë; nudauþti, nudauþia, nudauþë; 

nudelbti, nudelbia, nudelbë; nudelsti, nudelsia, nudelsë; nudengti, nudengia, 

nudengë; nudrausti, nudraudþia, nudraudë; nudrembti, nudrembia, 

nudrembë; nudrengti, nudrengia, nudrengë „ðlapdriba apsnigti“; nudriekti, 

nudriekia, nudriekë; nudulkti, nudulkia, nudulkë; nudvelkti, nudvelkia, 

nudvelkë; nugaubti, nugaubia, nugaubë; nugausti, nugaudþia, nugaudë; 

nuglemþti, nuglemþia, nuglemþë; nugoþti, nugoþia, nugoþë; nugræþti, nugræþia, 

nugræþë... 

iðŸ: – ;; iðplaukti, iðplaukia, iðplaukë; iðtiesti, iðtiesia, iðtiesë;; iðbaigti, 

iðbaigia, iðbaigë; iðbimbti, iðbimbia, iðbimbë; iðbirbti, iðbirbia, iðbirbë; iðblerbti, 

iðblerbia, iðblerbë; iðbliaukti, iðbliaukia, iðbliaukë; iðbraukti, iðbraukia, 

iðbraukë; iðèiauþti, iðèiauþia, iðèiauþë; iðèiulpti, iðèiulpia, iðèiulpë; 

iðèiuoþti, iðèiuoþia, iðèiuoþë; iðdauþti, iðdauþia, iðdauþë; iðdelsti, iðdelsia, 

iðdelsë; iðdrembti, iðdrembia, iðdrembë; iðdriekti, iðdriekia, iðdriekë; iðdulkti, 

iðdulkia, iðdulkë; iðduobti, iðduobia, iðduobë; iðgaubti, iðgaubia, iðgaubë; 

iðgieþti, iðgieþia, iðgieþë; iðgræþti, iðgræþia, iðgræþë; iðgriebti, iðgriebia, iðgriebë; 

iðieþti, iðieþia, iðieþë; iðjuokti, iðjuokia, iðjuokë (neprieðdëlinë nesangràþinë 

lytis bk. nevartojama); iðkarðti, iðkarðia, iðkarðë; iðkaukti, 

iðkaukia, iðkaukë; iðkleipti, iðkleipia, iðkleipë; iðkliaukti, iðkliaukia, iðkliaukë; 

iðklykti, iðklykia, iðklykë… 

uþŸ: – ;; uþbaigti, uþbaigia, uþbaigë; uþbaubti, uþbaubia, uþbaubë; uþbausti, 

uþbaudþia, uþbaudë; uþbimbti, uþbimbia, uþbimbë; uþbirbti, uþbirbia, 

uþbirbë; uþbraukti, uþbraukia, uþbraukë; uþcypti, uþcypia, uþcypë; 

uþèiauþti, uþèiauþia, uþèiauþë; uþèiuoþti, uþèiuoþia, uþèiuoþë; uþdauþti,

101 

uþdauþia, uþdauþë; uþdelsti, uþdelsia, uþdelsë; uþdengti, uþdengia, uþdengë; 

uþdrausti, uþdraudþia, uþdraudë; uþdriekti, uþdriekia, uþdriekë; uþdulkti, 

uþdulkia, uþdulkë; uþdvelkti, uþdvelkia, uþdvelkë; uþgaubti, uþgaubia, uþgaubë; 

uþgoþti, uþgoþia, uþgoþë; uþgræþti, uþgræþia, uþgræþë; uþgriebti, uþgriebia, 

uþgriebë; uþjuokti, uþjuokia, uþjuokë (neprieðdëlinë nesangràþinë 

lytis bk. nevartojama); uþkarkti, uþkarkia, uþkarkë; uþkarðti, uþkarðia, 

uþkarðë; uþkaukti, uþkaukia, uþkaukë; uþkaupti, uþkaupia, uþkaupë; uþkauðti, 

uþkauðia, uþkauðë; uþklaupti, uþklaupia, uþklaupë; uþklerkti, uþklerkia, 

uþklerkë… 

paŸ: paruoðti, paruoðia, paruoðë; pateikti, pateikia, pateikë;; padengti, 

padengia, padengë; pagerbti, pagerbia, pagerbë; pajëgti, pajëgia, pajëgë (neprieðdëlinë 

lytis bk. nevartojama); paneigti, paneigia, paneigë; papuoðti, 

papuoðia, papuoðë; parengti, parengia, parengë; paskleisti, paskleidþia, paskleidë; 

pasmerkti, pasmerkia, pasmerkë; patræðti, patræðia, patræðë; paveikti, 

paveikia, paveikë; paþeisti, paþeidþia, paþeidë; paþvelgti, paþvelgia, paþvelgë;; 

pabaigti, pabaigia, pabaigë; pabausti, pabaudþia, pabaudë; pabirbti, 

pabirbia, pabirbë; pabraukti, pabraukia, pabraukë; paèiauþti, paèiauþia, 

paèiauþë; paèirpti, paèirpia, paèirpë; paèiulpti, paèiulpia, paèiulpë; paèiuoþti, 

paèiuoþia, paèiuoþë; padauþti, padauþia, padauþë; padelbti, padelbia, padelbë; 

padrausti, padraudþia, padraudë; padriekti, padriekia, padriekë; 

padulkti, padulkia, padulkë; padvelkti, padvelkia, padvelkë... 

priŸ: – ;; prireikti, prireikia, prireikë;; pribaigti, pribaigia, pribaigë; pribausti, 

pribaudþia, pribaudë; pribraukti, pribraukia, pribraukë; priburbti, 

priburbia, priburbë; prièiauþti, prièiauþia, prièiauþë; prièiulpti, prièiulpia, 

prièiulpë; prièiuoþti, prièiuoþia, prièiuoþë; pridengti, pridengia, pridengë; 

pridriekti, pridriekia, pridriekë; pridvokti, pridvokia, pridvokë; priglausti, 

priglaudþia, priglaudë; priglemþti, priglemþia, priglemþë; prigræþti, prigræþia, 

prigræþë; prigriebti, prigriebia, prigriebë; prigûþti, prigûþia, prigûþë; prikarðti, 

prikarðia, prikarðë; prikauðti, prikauðia, prikauðë; prikergti, prikergia, prikergë; 

priklaupti, priklaupia, priklaupë; prikliaukti, prikliaukia, prikliaukë; 

prikliokti, prikliokia, prikliokë; prikreikti, prikreikia, prikreikë; prikurkti, 

prikurkia, prikurkë; prilenkti, prilenkia, prilenkë; priliuobti, priliuobia, priliuobë; 

primaukti, primaukia, primaukë… 

áŸ: áveikti, áveikia, áveikë;; árengti, árengia, árengë; ásteigti, ásteigia, ásteigë; 

áteikti, áteikia, áteikë; átempti, átempia, átempë; áþeisti, áþeidþia, áþeidë; áþengti, 

áþengia, áþengë; áþvelgti, áþvelgia, áþvelgë;; ábaigti, ábaigia, ábaigë; ábausti, 

ábaudþia, ábaudë; ábimbti, ábimbia, ábimbë; ábraukti, ábraukia, ábraukë;

102 

áèiauþti, áèiauþia, áèiauþë; áèiulpti, áèiulpia, áèiulpë; áèiuoþti, áèiuoþia, áèiuoþë; 

ádauþti, ádauþia, ádauþë; ádëbti, ádëbia, ádëbë (neprieðdëlinis veiksmaþodis 

bk. nevartojamas); áduobti, áduobia, áduobë; ádvelkti, ádvelkia, ádvelkë; 

ágaubti, ágaubia, ágaubë; ágriebti, ágriebia, ágriebë; ágûþti, ágûþia, ágûþë; 

ákarðti, ákarðia, ákarðë... 

apŸ (apiŸ): – ;; aplenkti, aplenkia, aplenkë; apþvelgti, apþvelgia, apþvelgë;; 

apèiulpti, apèiulpia, apèiulpë; apèiuoþti, apèiuoþia, apèiuoþë; apdengti, 

apdengia, apdengë; apdrausti, apdraudþia, apdraudë; apgaubti, apgaubia, 

apgaubë; apgerbti, apgerbia, apgerbë; apglemþti, apglemþia, apglemþë; apgoþti, 

apgoþia, apgoþë; apgræþti, apgræþia, apgræþë; apgûþti, apgûþia, apgûþë; 

apibaigti, apibaigia, apibaigë; apiburbti, apiburbia, apiburbë; apiplaukti, 

apiplaukia, apiplaukë; apiprausti, apiprausia, apiprausë; apjuokti, apjuokia, 

apjuokë (neprieðdëlinë nesangràþinë lytis bk. nevartojama); apkaupti, 

apkaupia, apkaupë; apkreikti, apkreikia, apkreikë; apkuopti, apkuopia, 

apkuopë; apliuobti, apliuobia, apliuobë; aploðti, aploðia, aploðë... 

atŸ (atiŸ): – ;; atkreipti, atkreipia, atkreipë; atskleisti, atskleidþia, atskleidë;; 

atgræþti, atgræþia, atgræþë; atgriebti, atgriebia, atgriebë; atidengti, atidengia, 

atidengë; atidulkti, atidulkia, atidulkë; atidvelkti, atidvelkia, atidvelkë; 

atitempti, atitempia, atitempë; atitiesti, atitiesia, atitiesë; atlaupti, atlaupia, 

atlaupë; atlenkti, atlenkia, atlenkë; atliepti, atliepia, atliepë; atloðti, atloðia, 

atloðë; atmaukti, atmaukia, atmaukë; atmieðti, atmieðia, atmieðë; atplaukti, 

atplaukia, atplaukë; atprausti, atprausia, atprausë; atrausti, atrausia, atrausë; 

atriekti, atriekia, atriekë; atskalbti, atskalbia, atskalbë... 

praŸ: – ;; pralenkti, pralenkia, pralenkë; pratæsti, pratæsia, pratæsë;; prabimbti, 

prabimbia, prabimbë; prabirbti, prabirbia, prabirbë; prabraukti, 

prabraukia, prabraukë; praèiuoþti, praèiuoþia, praèiuoþë; pradauþti, pradauþia, 

pradauþë; pradelsti, pradelsia, pradelsë; pradengti, pradengia, pradengë; 

praduobti, praduobia, praduobë; pragræþti, pragræþia, pragræþë; prakauðti, 

prakauðia, prakauðë; praloðti, praloðia, praloðë; praplaukti, praplaukia, 

praplaukë; prarausti, prarausia, prarausë; prarëkti, prarëkia, prarëkë; prariekti, 

prariekia, prariekë; praskalbti, praskalbia, praskalbë; praskleisti, 

praskleidþia, praskleidë; prasunkti, prasunkia, prasunkë... 

parŸ: – ;; – ;; parbaigti, parbaigia, parbaigë; parbaubti, parbaubia, parbaubë; 

parbirbti, parbirbia, parbirbë; parbraukti, parbraukia, parbraukë; 

parèiauþti, parèiauþia, parèiauþë; parèiuoþti, parèiuoþia, parèiuoþë; parkaukti, 

parkaukia, parkaukë; parplaukti, parplaukia, parplaukë; partempti, partempia, 

partempë; partrenkti, partrenkia, partrenkë; parûþti, parûþia, parûþë.

103 

neŸ (èia dedami tik daþnesni veiksmaþodþiai; jø antraðtiniø lyèiø nëra 

DÞ3): – ;; nebaigti, nebaigia, nebaigë; nereikti, nereikia, nereikë; neveikti, 

neveikia, neveikë. 

Kartais pasitaiko prieðdëliniø lyèiø, kurios turi dar dalelytiná prieðdëlá 

neŸ (èia dedamas tik daþnesnis þodis, kurio antraðtinës lyties nëra 

DÞ3): – ;; nepajëgti, nepajëgia, nepajëgë. 

Prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; perteikti, perteikia, perteikë; perþengti, 

perþengia, perþengë;; perbaigti, perbaigia, perbaigë; perbraukti, perbraukia, 

perbraukë; perèiauþti, perèiauþia, perèiauþë; perèiuoþti, perèiuoþia, perèiuoþë; 

perdauþti, perdauþia, perdauþë; perdengti, perdengia, perdengë; pergræþti, pergræþia, 

pergræþë; perkarðti, perkarðia, perkarðë; perkergti, perkergia, perkergë; 

perkliokti, perkliokia, perkliokë; perkreipti, perkreipia, perkreipë; permausti, 

permaudþia, permaudë; permerkti, permerkia, permerkë; perpieðti, 

perpieðia, perpieðë; perplaukti, perplaukia, perplaukë; perrëkti, perrëkia, perrëkë; 

perrengti, perrengia, perrengë; perriekti, perriekia, perriekë... 

Plg. dar prieðdëliniø (nesangràþiniø ir sangràþiniø) veiksmaþodþiø normos 

kodifikavimà: áteigti, áteigia, áteigë ir áteigti, áteigia, áteigë DÞ2 261, SkRÞ 

505, áteigti, áteigia, áteigë DÞ3 262 (plg. áteigti, áteigia, áteigë; áteigti, áteigia, 

áteigë LKÞ XV 1058); áterpti, áterpia, áterpë SkRÞ 505, áterpti, áterpia, áterpë 

ir áterpti, áterpia, áterpë DÞ2 261, áterpti, áterpia, áterpë ir áterpti, áterpia, áterpë 

DÞ3 262 (plg. áterpti BûgRR II 318, áterpti, áterpia, áterpë; áterpti, áterpia, 

áterpë LKÞ XVI 87); nuneigti, nuneigia, nuneigë ir nuneigti, nuneigia, nuneigë 

DÞ2 446, nuneigti, nuneigia, nuneigë DÞ3 441 (plg. nuneigti LKÞ VIII 

625); nusmelkti, nusmelkia, nusmelkë „labai suskausti; staiga ateiti á galvà, 

dingtelëti“ DÞ2 458, nusmelkti, nusmelkia, nusmelkë ir nusmelkti, 

nusmelkia, nusmelkë DÞ3 716 (plg. nusmelkë BûgRR II 431, nusmelkti, 

nusmelkia, nusmelkë; nusmelkti, nusmelkia, nusmelkë LKÞ XIII 156); 

nuþaisti, nuþaidþia, nuþaidë ir nuþaisti, nuþaidþia, nuþaidë DÞ2 464, nuþaisti, 

nuþaidþia, nuþaidë DÞ3 459 (plg. nuþaisti, nuþaidþia, nuþaidë; nuþaisti 

LKÞ XX 86); paneigti, paneigia, paneigë ir paneigti, paneigia, paneigë DÞ2 

500, paneigti, paneigia, paneigë DÞ3 495 (plg. paneigti LKÞ VIII 625); 

pasmelkti, pasmelkia, pasmelkë „kiek smelkti (t. y. kiek suskausti)“ DÞ2 

521, pasmelkti, pasmelkia, pasmelkë ir pasmelkti, pasmelkia, pasmelkë DÞ3 

515 (plg. pasmelkti, pasmelkia, pasmelkë; pasmelkti, pasmelkia, pasmelkë 

LKÞ XIII 157); paþaisti, paþaidþia, paþaidë ir paþaisti, paþaidþia, paþaidë 

DÞ2 540, paþaisti, paþaidþia, paþaidë DÞ3 532 (plg. paþaisti, paþaidþia, 

paþaidë; paþaisti LKÞ XX 87, paþaisti LzÞ 294); praþaisti, praþaidþia,

104 

praþaidë ir praþaisti, praþaidþia, praþaidë DÞ2 600, praþaisti, praþaidþia, 

praþaidë ir praþaisti, praþaidþia, praþaidë SkRÞ 1093, praþaisti, praþaidþia, 

praþaidë „praleisti laikà þaidþiant“ DÞ3 592 (bet praþaisti, praþaidþia, 

praþaidë „nudëti, pamesti“ DÞ3 592 (plg. praþaisti, praþaidþia, praþaidë; 

praþaisti LKÞ XX 87, praþaisti „praloðti (kortomis)“ LzÞ 294); susmelkti, 

susmelkia, susmelkë „stipriai suskausti“ DÞ2 786, susmelkti, susmelkia, 

susmelkë ir susmelkti, susmelkia, susmelkë DÞ3 780 (plg. susmelkti, susmelkia, 

susmelkë; susmelkti, susmelkia, susmelkë LKÞ XIII 156); suþaisti, 

suþaidþia, suþaidë ir suþaisti, suþaidþia, suþaidë DÞ2 797, suþaisti, suþaidþia, 

suþaidë DÞ3 791 (plg. suþaisti, suþaidþia, suþaidë; suþaisti LKÞ XX 

88, suþaisti LzÞ 294); þr. dar (Bût 41; Vidþiûnas, 1997, 193, 217). 

Plg. dar nekodifikuotos kalbos prieðdëliniø veiksmaþodþiø gretimybes: 

apdengia; apdengia LKÞ II 405, apdengia DrskÞ 63; apgerbia; apgerbia 

LKÞ III 249; apglemþti, apglemþia, apglemþë; apglemþti, aplemþia, 

apglemþë LKÞ III 414; apgoþti, apgoþia, apgoþë; apgoþti, apgoþia, apgoþë 

LKÞ III 489; apgræþia; apgræþia LKÞ III 571; apskalbia; apskalbia LKÞ 

XII 696; atgræþia; atgræþia SkDA 201, LKÞ III 571; apgûþia; apgûþia LKÞ 

III 772; apjuokia; apjuokia LKÞ IV 421; apkreikti, apkreikia, apkreikë; 

apkreikti, apkreikia, apkreikë LKÞ VI 495; aprausia; aprausia LKÞ XI 

318; aprëkia; aprëkia LKÞ XI 419; aprengti, aprengia, aprengë; aprengti, 

aprengia, aprengë LKÞ XI 449, aprengia DrskÞ 302; apruoðia; apruoðia 

LKÞ XI 976; apskleidþia; apskleidþia LKÞ XII 975; apðaukia; apðaukia 

LKÞ XIV 571; apðliauþia; apðliauþia LKÞ XIV 1060; apðmeiþti, apðmeiþia, 

apðmeiþë; apðmeiþti, apðmeiþia, apðmeiþë LKÞ XV 70; apterðia; apterðia 

LKÞ XVI 96; aptiesia; aptiesia LKÞ XVI 200; apveikia; apveikia LKÞ 

XVIII 526; apverkia; apverkia LKÞ XVIII 768; apverèia; apverèia LKÞ 

XVIII 819, LzÞ 284, ZtÞ 757; apþerga LKT 440; atidengia; atidengia LKÞ 

II 405; atitiesia; atitiesia LKÞ XVI 200; atkreipia; atkreipia LKÞ VI 499; 

atliepia; atliepia LKÞ VII 431; atplaukia; atplaukia LKÞ X 100; atrausia; 

atrausia LKÞ XI 318; atriekia; atriekia LKÞ XI 557; atskalbia; atskalbia 

LKÞ XII 697; atskleidþia; atskleidþia LKÞ XII 976, atskleida LKT 441; 

atsklembia; atsklembia LKÞ XII 981; atsmaukia; atsmaukia LKÞ XIII 

136; atsteigia; atsteigia LKÞ XIII 736; atðaukia; atðaukia LKÞ XIV 572; 

atðliauþia; atðliauþia LKÞ XIV 1060; atðvilpia; atðvilpia LKÞ XV 586; atûþia; 

atûþia LKÞ XVII 708; atverèia; atverèia LKÞ XVIII 825, LzÞ 284, 

ZtÞ 757; ákneibti, ákneibia (ákneibia), ákneibë; ákneibti, ákneibia, ákneibë 

LKÞ VI 213; ámerkia; ámerkia LKÞ VIII 38; áplaukia; áplaukia LKÞ X

105 

101; árausia; árausia LKÞ XI 318; ásiurbia; ásiurbia LKÞ XII 613; ásliuogti, 

ásliuogia, ásliuogë; ásliuogti, ásliuogia, ásliuogë LKÞ XIII 35; ásmeigia; ásmeigia 

LKÞ XIII 148; ásteigia; ásteigia LKÞ XIII 736; ásunkia; ásunkia LKÞ 

XIV 164; áðaukia; áðaukia LKÞ XIV 574; iðduobia, iðduobë; iðduobë LKÞ 

II 865; iðgræþia; iðgræþia LKÞ III 571, iðgræþia LzÞ 86; iðieþia; iðieþia LKÞ 

IV 20; iðkarðti, iðkarðia, iðkarðë; iðkarðti, iðkarðia, iðkarðë LKÞ V 322; iðkopti, 

iðkopia (iðkopia), iðkopë; iðkopti, iðkopia, iðkopë LKÞ VI 353; iðkrankia, 

iðkrankia LKÞ VI 424; iðlenkia; iðlenkia LKÞ VII 351, LzÞ 145; 

áðliauþia; áðliauþia LKÞ XIV 1060; iðplaukia; iðplaukia LKÞ X 101; iðplerpia; 

iðplerpia LKÞ X 158; iðpliurpia; iðpliurpia LKÞ X 276; iðpuoðti, iðpuoðia, 

iðpuoðë; iðpuoðti, iðpuoðia, iðpuoðë LKÞ X 934; iðrausia; iðrausia LKÞ 

XI 318; iðrëkia; iðrëkia LKÞ XI 420; iðrengti, iðrengia, iðrengë; iðrengti, iðrengia, 

iðrengë LKÞ XI 450; iðruoðia; iðruoðia LKÞ XI 977; iðskalbia; iðskalbia 

LKÞ XII 697; iðskleidþia; iðskleidþia LKÞ XII 976; iðskobia; iðskobia 

LKÞ XII 1010; iðsunkia; iðsunkia LKÞ XIV 164; iððaukia; iððaukia 

LKÞ XIV 574; iððliauþia; iððliauþia LKÞ XIV 1060; iðtempia; iðtempia 

LKÞ XVI 16; iðtæsia; iðtæsia LKÞ XVI 111, iðtæsia LzÞ 266; iðtiesia; iðtiesia 

LKÞ XVI 201; iðtrempia, iðtrempia LKÞ XVI 751; iðtrenkia; iðtrenkia 

LKÞ XVI 763; iðtrypia; iðtrypia LKÞ XVI 902; iðûþia; iðûþia LKÞ XVII 

708; iðveisia; iðveisia LKÞ XVIII 544; iðverkia; iðverkia LKÞ XVIII 770; 

iðverèia; iðverèia LKÞ XVIII 830, LzÞ 284, ZtÞ 757; iðverþia; iðverþia LKÞ 

XVIII 919; átiesia; átiesia LKÞ XVI 201; átrenkia; átrenkia LKÞ XVI 762; 

átræðti, átræðia (átræðia), átræðë; átræðti, átræðia, átræðë LKÞ XVI 793; áverèia; 

áverèia LKÞ XVIII 829, áverta LKT 75, inverèia; inverèia ZtÞ 757; nudengia; 

nudengia LKÞ II 406; nugræþia; nugræþia LKÞ III 572; nulenkia; nulenkia 

LKÞ VII 352; nuplûkia; nuplûkia LKÞ X 339, nuplûkia DrskÞ 275; 

nuprausia LKÞ X 584, nuprausiam DrskÞ 281; nuraukia; nuraukia LKÞ 

XI 300; nurausia; nurausia LKÞ XI 319; nurëkia; nurëkia LKÞ XI 421; 

nuriekia; nuriekia LKÞ XI 557; nusklembia; nusklembia LKÞ XII 981; 

nusmaukia; nusmaukia LKÞ XIII 136; nusmeigia; nusmeigia LKÞ XIII 

149; nusmelkia; nusmelkia LKÞ XIII 158; nusunkia; nusunkia LKÞ XIV 

165; nuðliauþia; nuðliauþia LKÞ XIV 1061; nuðliuoþia; nuðliuoþia LKÞ 

XIV 1099; nuðvilpia; nuðvilpia LKÞ XV 587; nuteisia; nuteisia LKÞ XV 

1094; nutempia; nutempia LKÞ XVI 19, nutempia DrskÞ 401; nutæsia; nutæsia 

LKÞ XVI 113, nutæsia LzÞ 266; nutrenkia; nutrenkia LKÞ XVI 764; 

nutræðia; nutræðia LKÞ XVI 793; nutrypia; nutrypia LKÞ XVI 903; nuûþia; 

nuûþia LKÞ XVII 708; nuveikia; nuveikia LKÞ XVIII 530; nuverèia;

106 

nuverèia LKÞ XVIII 839, nuverèia DrskÞ 451; nuverþia; nuverþia LKÞ 

XVIII 920; nuþiebia LKT 466; padelbti BûgRR I 597, padelbë; padelbë 

LKÞ II 391; padengia; padengia LKÞ II 406; pajëgti BûgRR III 711, pajëgti, 

pajëgia, pajëgë LKÞ IV 334, pajëgti, pajëgia, pajëgë GrinB 45; pakreikti, 

pakreikia, pakreikë; pakreikti, pakreikia, pakreikë LKÞ VI 496; 

pakreipia; pakreipia LKÞ VI 501; pakuopia; pakuopia LKÞ VI 917; palenkia; 

palenkia LKÞ VII 353, palenkia LKT 467; paliepia; paliepia LKÞ 

VII 430; pamerkia; pamerkia LKÞ VIII 39, pamerkia LzÞ 160; papliurpia; 

papliurpia LKÞ X 277; paraukia; paraukia LKÞ XI 301; parëkia; parëkia 

LKÞ XI 421; partempia; partempia LKÞ XVI 22; partrenkia; partrenkia 

LKÞ XVI 766; paruoðia; paruoðia LKÞ XI 978; parûþia; parûþia 

LKÞ XVII 710; parverèia; parverèia LKÞ XVIII 845; paskalbia; paskalbia 

LKÞ XII 698; paskerdþia; paskerdþia LKÞ XII 834; paskleidþia; paskleidþia 

LKÞ XII 977; pasmaukia; pasmaukia LKÞ XIII 137; pasmeigia; 

pasmeigia LKÞ XIII 149; pasunkia; pasunkia LKÞ XIV 165; paðaukia; 

paðaukia LKÞ XIV 576; paðliauþia; paðliauþia LKÞ XIV 1061; pateikia; 

pateikia LKÞ XV 1064; paðvilpia; paðvilpia LKÞ XV 587; patelkia; patelkia 

LKÞ XV 1182; patempia; patempia LKÞ XVI 20; patæsia; patæsia LKÞ 

XVI 114; patiekia; patiekia LKÞ XVI 180; patiesia, patiesia LKÞ XVI 

207; patræðia; patræðia LKÞ XVI 794; paûþia; paûþia LKÞ XVII 710; paveikia; 

paveikia LKÞ XVIII 531, paveika LKT 103; paverèia; paverèia LKÞ 

XVIII 841, LzÞ 284, ZtÞ 757; paverkia; paverkia LKÞ XVIII 772, ZtÞ 

754, paverkia LzÞ 283, DrskÞ 450; paverpia; paverpia LKÞ XVIII 795, 

LzÞ 284, ZtÞ 755; paverþia; paverþia LKÞ XVIII 921; pradengia; pradengia 

LKÞ II 406; praplaukia; praplaukia LKÞ X 102; prarausia; prarausia 

LKÞ XI 320; prarëkia; prarëkia LKÞ XI 422; prariekia; prariekia LKÞ XI 

558; praskalbia; praskalbia LKÞ XII 698; praskleidþia; praskleidþia LKÞ 

XII 979; prasunkia; prasunkia LKÞ XIV 166; praðliauþia; praðliauþia LKÞ 

XIV 1062; praðvilpia; praðvilpia LKÞ XV 588; pratæsia; pratæsia LKÞ XVI 

116; praûþia; praûþia LKÞ XVII 710; praverèia; praverèia LKÞ XVIII 

850; praverkia; praverkia LKÞ XVIII 773; praverpia; praverpia LKÞ XVIII 

795, LzÞ 284; pridengia; pridengia LKÞ II 406; prigræþia; prigræþia LKÞ 

III 572; prigûþia; prigûþia LKÞ III 773; prikarðti, prikarðia, prikarðë (prikarðo) 

LKÞ V 323, prikarðia DrskÞ 140; prikauðti, prikauðia, prikauðë; 

prikauðti, prikauðia, prikauðë LKÞ V 449; prikergia; prikergia LKÞ V 609; 

priklaupia; priklaupia LKÞ V 975, LzÞ 120; prikreikti, prikreikia, prikreikë; 

prikreikti, prikreikia, prikreikë LKÞ VI 496; prikurkia; prikurkia LKÞ

107 

VI 957; primerkia; primerkia LKÞ VIII 39; priplaukia; priplaukia LKÞ X 

103; prirausia; prirausia LKÞ XI 320; prireikia; prireikia LKÞ XI 396; 

priruoðia; priruoðia LKÞ XI 979; prisiurbia; prisiurbia LKÞ XII 614; priskalbia; 

priskalbia LKÞ XII 698; priskleidþia; priskleidþia LKÞ XII 979; 

prismeigia; prismeigia LKÞ XIII 149; pristeigia; pristeigia LKÞ XIII 737; 

prisunkia; prisunkia LKÞ XIV 166; priðaukia; priðaukia LKÞ XIV 578; 

priðelpia; priðelpia LKÞ XIV 625; priðliauþia; priðliauþia LKÞ XIV 1062; 

priðmeiþti, priðmeiþia, priðmeiþë; priðmeiþti, priðmeiþia, priðmeiþë LKÞ XV 

71; priteisia; priteisia LKÞ XV 1095; pritelþti, pritelþia, pritelþë; pritelþti, 

pritelþia, pritelþë LKÞ XV 1187; pritempia; pritempia LKÞ XVI 23; pritæsia; 

pritæsia LKÞ XVI 117; pritiesia; pritiesia LKÞ XVI 209; pritrempia; 

pritrempia LKÞ XVI 751; pritrenkia; pritrenkia LKÞ XVI 767; priûþia; 

priûþia LKÞ XVII 711; priveikia; priveikia LKÞ XVIII 533; priverèia; priverèia 

LKÞ XVIII 851, ZtÞ 758; priverkia, priverkia LKÞ XVIII 773, LtÞ 

754; priverpia; priverpia LKÞ XVIII 796, LzÞ 284, ZtÞ 755; priverþia; 

priverþia LKÞ XVIII 922; suglemþti, suglemþia, suglemþë; suglemþti, suglemþia, 

suglemþë LKÞ III 415; sujaukia; sujaukia LKÞ IV 302; sukergia; 

sukergia LKÞ V 609; suklaupia; suklaupia LKÞ V 976, LzÞ 120; suknarkia; 

suknarkia LKÞ VI 204; suknerkia; suknerkia LKÞ VI 218; sukrankia; 

sukrankia LKÞ VI 424; sukriokia; sukriokia LKÞ VI 607; sukriûkia; sukriûkia 

LKÞ VI 649; sukurkia; sukurkia LKÞ VI 957; sukurpia; sukurpia 

LKÞ VI 968; sukvykia; sukvykia LKÞ VI 1093; sumerkia; sumerkia LKÞ 

VIII 39; supliurpia; supliurpia LKÞ X 277; suraukia; suraukia LKÞ XI 

301; surausia; surausia LKÞ XI 320; surëkia; surëkia LKÞ XI 422; suruoðia; 

suruoðia LKÞ XI 979; susmeigia; susmeigia LKÞ XIII 150; suðaukia; 

suðaukia LKÞ XIV 579, suðaukia LKT 481; suðelpia; suðelpia LKÞ XIV 

625; suðliauþia; suðliauþia LKÞ XIV 1062; suðliurpia; suðliurpia LKÞ XV 

8; suðvilpia; suðvilpia LKÞ XV 589; sutelkia; sutelkia LKÞ XV 1183; sutempia; 

sutempia LKÞ XVI 24; suterðia; suterðia LKÞ XVI 97; sutæsia; 

sutæsia LKÞ XVI 118, sutæsia LzÞ 266; sutiesia; sutiesia LKÞ XVI 210; 

sutrenkia; sutrenkia LKÞ XVI 768; sutrypia; sutrypia LKÞ XVI 903; suûbia 

LKÞ XVII 356, suûba DûnÞ 413; suûþia; suûþia LKÞ XVII 711; 

suveikia; suveikia LKÞ XVIII 535; suverèia; suverèia LKÞ XVIII 855, 

LazÞÞ 284; suverpia; suverpia LKÞ XVIII 797, LzÞ 284; suverþia; suverþia 

LKÞ XVIII 923; suþviegia LzÞ 298; uþdengia; uþdengia LKÞ II 407; 

uþdvelkia, uþdvelkë; uþdvelkë LKÞ II 92; uþgoþti, uþgoþia, uþgoþë; uþgoþti, 

uþgoþia, uþgoþë LKÞ III 489; uþgræþia; uþgræþia LKÞ III 572; uþgriebia;

108 

uþgriebia LKÞ III 592; uþklaupia; uþklaupia LKÞ V 976; uþknarkia; uþknarkia 

LKÞ VI 204; uþkrankia; uþkrankia LKÞ VI 424; uþkreikti, uþkreikia, 

uþkreikë; uþkreikti, uþkreikia, uþkreikë LKÞ VI 496; uþkriokia; 

uþkriokia LKÞ VI 608; uþmerkia; uþmerkia LKÞ VIII 39; uþraukia; uþraukia 

LKÞ XI 303; uþrausia; uþrausia LKÞ XI 321; uþrëkia; uþrëkia 

LKÞ XI 423; uþskalbia; uþskalbia LKÞ XII 698; uþskleidþia; uþskleidþia 

LKÞ XII 980; uþsmaukia; uþsmaukia LKÞ XIII 138; uþsmeigia; uþsmeigia 

LKÞ XIII 150; uþspengia; uþspengia LKÞ XIII 378; uþspiegia; uþspiegia 

LKÞ XIII 392; uþðaukia; uþðaukia LKÞ XIV 580; uþtempia; uþtempia 

LKÞ XVI 24, uþtempa LKT 487; uþterðia; uþterðia LKÞ XVI 98, 

uþterðia DrskÞ 403; uþtæsia; uþtæsia LKÞ XVI 119; uþtiesia; uþtiesia LKÞ 

XVI 210; uþtrenkia; uþtrenkia LKÞ XVI 769; uþûþia; uþûþia LKÞ XVII 

712, uþûþia DrskÞ 432; uþveisia, uþveisia LKÞ XVIII 545; uþverèia; uþverèia 

LKÞ XVIII 858, ZtÞ 758; uþverkia; uþverkia LKÞ VIII 774, ZtÞ 

755, uþverkia DrskÞ 451; uþverpia; uþverpia LKÞ XVIII 797; uþverþia, 

uþverþia LKÞ XVIII 925; þr. dar (BalèRR I 390; Bunevièiûtë, 1994, 18– 

49; Bûtënas, 1931, 174; Girdenis, 1971, 27; Girdenis, 1983, 24; Grinaveckienë, 

1967, 158; Grinaveckienë, 1970, 65; Grinaveckis, 1976, 42; 

Grinaveckis, 1983, 75; Grinaveckis, 1986, 115; Grinaveckis, 1991, 108– 

109; Jonikas, 1939, 88; LKG II 21, 310; Kardelytë, 1975, 80–81; Kazlauskas, 

1968, 70; Laigonaitë, 1978, 82; Senkus, 1961; Skardþius, 1929, 

X–XI; Skardþius, 1938, 94; Stepanov, 1972, 167tt.; Stundþia, 1995, 147; 

Vidugiris, 1973, 205; Vidþiûnas, 1997, 192, 217; Vitkauskas, 1988, 73, 

78, 114; Zinkevièius, 1966, 335). 

Prieðdëliniø sangràþi n i ø veiksmaþodþiø bûtojo kartinio laiko 

formos turi kirtá, nuðokusá á sangràþos rodiklá. 

priŸ: – ;; – ;; prisibaigti, prisibaigia, prisibaigë; prisibraukti, prisibraukia, 

prisibraukë; prisièiulpti, prisièiulpia, prisièiulpë; prisièiuoþti, prisièiuoþia, 

prisièiuoþë; prisidengti, prisidengia, prisidengë; prisidþiaugti, prisidþiaugia, 

prisidþiaugë; prisiglausti, prisiglaudþia, prisiglaudë; prisiglemþti, prisiglemþia, 

prisiglemþë; prisigûþti, prisigûþia, prisigûþë; prisijuokti, prisijuokia, prisijuokë; 

prisikarðti, prisikarðia, prisikarðë; prisikaupti, prisikaupia, prisikaupë; 

prisikauðti, prisikauðia, prisikauðë; prisilenkti, prisilenkia, prisilenkë; 

prisimaukti, prisimaukia, prisimaukë; prisimelsti, prisimeldþia, prisimeldë; 

prisimerkti, prisimerkia, prisimerkë; prisiplempti, prisiplempia, prisiplempë; 

prisiplûkti, prisiplûkia, prisiplûkë; prisireikti, prisireikia, prisireikë; prisirengti, 

prisirengia, prisirengë; prisiruoðti, prisiruoðia, prisiruoðë...

109 

uþŸ: – ;; – ;; uþsibaigti, uþsibaigia, uþsibaigë; uþsibraukti, uþsibraukia, 

uþsibraukë; uþsidauþti, uþsidauþia, uþsidauþë; uþsidengti, uþsidengia, uþsidengë; 

uþsidriekti, uþsidriekia, uþsidriekë; uþsigaubti, uþsigaubia, uþsigaubë; 

uþsigeisti, uþsigeidþia, uþsigeidë (neprieðdëlinë sangràþinë ir prieðdëlinë 

nesangràþinë lytis bk. nevartojama); uþsiglausti, uþsiglaudþia, uþsiglaudë; 

uþsigriebti, uþsigriebia, uþsigriebë; uþsijuokti, uþsijuokia, uþsijuokë; 

uþsiklaupti, uþsiklaupia, uþsiklaupë; uþsiklykti, uþsiklykia, uþsiklykë; uþsiknerpti, 

uþsiknerpia, uþsiknerpë; uþsikvempti, uþsikvempia, uþsikvempë; 

uþsilenkti, uþsilenkia, uþsilenkë; uþsimaukti, uþsimaukia, uþsimaukë; uþsipliaupti, 

uþsipliaupia, uþsipliaupë; uþsiplûkti, uþsiplûkia, uþsiplûkë; uþsiraukti, 

uþsiraukia, uþsiraukë; uþsirausti, uþsirausia, uþsirausë; uþsirëkti, 

uþsirëkia, uþsirëkë... 

suŸ: – ;; susikaupti, susikaupia, susikaupë; susitelkti, susitelkia, susitelkë;; 

susibaigti, susibaigia, susibaigë; susibraukti, susibraukia, susibraukë; 

susidauþti, susidauþia, susidauþë; susidrausti, susidraudþia, susidraudë; 

susigaubti, susigaubia, susigaubë; susiglausti, susiglaudþia, susiglaudë; 

susiglemþti, susiglemþia, susiglemþë; susigriebti, susigriebia, susigriebë; 

susigûþti, susigûþia, susigûþë; susijaukti, susijaukia, susijaukë; susijuokti, 

susijuokia, susijuokë; susikarðti, susikarðia, susikarðë; susikurpti, susikurpia, 

susikurpë; susilenkti, susilenkia, susilenkë; susiliuobti, susiliuobia, susiliuobë; 

susimaukti, susimaukia, susimaukë; susimerkti, susimerkia, susimerkë; 

susimieðti, susimieðia, susimieðë; susiraukti, susiraukia, susiraukë… 

iðŸ: – ;; iðsiverþti, iðsiverþia, iðsiverþë;; iðsibaigti, iðsibaigia, iðsibaigë; 

iðsibraukti, iðsibraukia, iðsibraukë; iðsidauþti, iðsidauþia, iðsidauþë; iðsidrembti, 

iðsidrembia, iðsidrembë; iðsidriekti, iðsidriekia, iðsidriekë; iðsiduobti, 

iðsiduobia, iðsiduobë; iðsigaubti, iðsigaubia, iðsigaubë; iðsigræþti, iðsigræþia, 

iðsigræþë; iðsilenkti, iðsilenkia, iðsilenkë; iðsilieþti, iðsilieþia, iðsilieþë; 

iðsipliurpti, iðsipliurpia, iðsipliurpë; iðsiplûkti, iðsiplûkia, iðsiplûkë; iðsipuoðti, 

iðsipuoðia, iðsipuoðë; iðsiprausti, iðsiprausia, iðsiprausë; iðsirausti, iðsirausia, 

iðsirausë; iðsirëkti, iðsirëkia, iðsirëkë; iðsirengti, iðsirengia, iðsirengë; 

iðsiruoðti, iðsiruoðia, iðsiruoðë; iðsiskalbti, iðsiskalbia, iðsiskalbë... 

nuŸ: – ;; nusiteikti, nusiteikia, nusiteikë;; nusibaigti, nusibaigia, nusibaigë; 

nusibraukti, nusibraukia, nusibraukë; nusidauþti, nusidauþia, nusidauþë; 

nusidengti, nusidengia, nusidengë; nusidriekti, nusidriekia, nusidriekë; 

nusidþiaugti, nusidþiaugia, nusidþiaugë; nusigaubti, nusigaubia, 

nusigaubë; nusigræþti, nusigræþia, nusigræþë; nusijuokti, nusijuokia, nusijuokë; 

nusikleipti, nusikleipia, nusikleipë; nusilenkti, nusilenkia, nusilenkë;

110 

nusimaukti, nusimaukia, nusimaukë; nusipieðti, nusipieðia, nusipieðë; nusiplûkti, 

nusiplûkia, nusiplûkë; nusiprausti, nusiprausia, nusiprausë; nusirengti, 

nusirengia, nusirengë; nusiskobti, nusiskobia, nusiskobë; nusismaukti, 

nusismaukia, nusismaukë; nusismeigti, nusismeigia, nusismeigë... 

paŸ: – ;; pasibaigti, pasibaigia, pasibaigë; pasidþiaugti, pasidþiaugia, pasidþiaugë; 

pasielgti, pasielgia, pasielgë; pasirengti, pasirengia, pasirengë; pasiruoðti, 

pasiruoðia, pasiruoðë; pasitelkti, pasitelkia, pasitelkë;; pasibraukti, 

pasibraukia, pasibraukë; pasidauþti, pasidauþia, pasidauþë; pasigriebti, 

pasigriebia, pasigriebë; pasigvieðti, pasigvieðia, pasigvieðë; pasijuokti, pasijuokia, 

pasijuokë; pasikniausti, pasikniausia, pasikniausë; pasikreipti, pasikreipia, 

pasikreipë; pasilenkti, pasilenkia, pasilenkë; pasiliuobti, pasiliuobia, 

pasiliuobë; pasimelsti, pasimeldþia, pasimeldë; pasiplûkti, pasiplûkia, 

pasiplûkë; pasipuoðti, pasipuoðia, pasipuoðë; pasirausti, pasirausia, pasirausë; 

pasiskalbti, pasiskalbia, pasiskalbë; pasiskersti, pasiskerdþia, pasiskerdë; 

pasiskleisti, pasiskleidþia, pasiskleidë... 

áŸ: – ;; – ;; ásibausti, ásibaudþia, ásibaudë; ásigaubti, ásigaubia, ásigaubë; 

ásigeisti, ásigeidþia, ásigeidë (neprieðdëlinë sangràþinë ir prieðdëlinë nesangràþinë 

lytis bk. nevartojama); ásigriebti, ásigriebia, ásigriebë; ásigûþti, 

ásigûþia, ásigûþë; ásijuokti, ásijuokia, ásijuokë; ásikneibti, ásikneibia, ásikneibë; 

ásikniausti, ásikniausia, ásikniausë; ásikvempti, ásikvempia, ásikvempë; ásimerkti, 

ásimerkia, ásimerkë; ásirausti, ásirausia, ásirausë; ásireikti, ásireikia, ásireikë 

(neprieðdëlinë sangràþinë ir prieðdëlinë nesangràþinë lytis bk. nevartojama); 

ásirengti, ásirengia, ásirengë; ásisiurbti, ásisiurbia, ásisiurbë; ásiskverbti, 

ásiskverbia, ásiskverbë; ásismeigti, ásismeigia, ásismeigë; ásismelkti, ásismelkia, 

ásismelkë; ásisunkti, ásisunkia, ásisunkë; ásiteigti, ásiteigia, ásiteigë... 

atŸ: – ;; atsigræþti, atsigræþia, atsigræþë; atsiliepti, atsiliepia, atsiliepë; atsiskleisti, 

atsiskleidþia, atsiskleidë; atsiþvelgti, atsiþvelgia, atsiþvelgë (neprieðdëlinë 

sangràþinë ir prieðdëlinë nesangràþinë lytis bk. nevartojama);; 

atsidengti, atsidengia, atsidengë; atsidþiaugti, atsidþiaugia, atsidþiaugë; atsigriebti, 

atsigriebia, atsigriebë; atsiklaupti, atsiklaupia, atsiklaupë; atsikreipti, 

atsikreipia, atsikreipë; atsilaupti, atsilaupia, atsilaupë; atsilenkti, atsilenkia, 

atsilenkë; atsiloðti, atsiloðia, atsiloðë „atsilenkti aukðtyn“; atsiloðti, atsiloðia, 

atsiloðë „loðiant atgauti, kas buvo praloðta“; atsimaukti, atsimaukia, 

atsimaukë; atsiprausti, atsiprausia, atsiprausë; atsiriekti, atsiriekia, atsiriekë; 

atsismaukti, atsismaukia, atsismaukë... 

apŸ: – ;; apsirengti, apsirengia, apsirengë;; apsidengti, apsidengia, apsidengë; 

apsiblausti, apsiblausia, apsiblausë; apsidrausti, apsidraudþia,

111 

apsidraudë; apsidþiaugti, apsidþiaugia, apsidþiaugë; apsigaubti, apsigaubia, 

apsigaubë; apsigerbti, apsigerbia, apsigerbë; apsigræþti, apsigræþia, apsigræþë; 

apsijuokti, apsijuokia, apsijuokë; apsikaupti, apsikaupia, apsikaupë; apsikuopti, 

apsikuopia, apsikuopë; apsilenkti, apsilenkia, apsilenkë; apsiliuobti, 

apsiliuobia, apsiliuobë; apsiprausti, apsiprausia, apsiprausë; apsiruoðti, 

apsiruoðia, apsiruoðë; apsiskalbti, apsiskalbia, apsiskalbë... 

praŸ: – ;; – ;; prasiduobti, prasiduobia, prasiduobë; prasijuokti, prasijuokia, 

prasijuokë; prasilenkti, prasilenkia, prasilenkë; prasiloðti, prasiloðia, 

prasiloðë; prasirausti, prasirausia, prasirausë; prasiskalbti, prasiskalbia, prasiskalbë; 

prasiskleisti, prasiskleidþia, prasiskleidë; prasiskverbti, prasiskverbia, 

prasiskverbë; prasisunkti, prasisunkia, prasisunkë; prasiðiepti, prasiðiepia, 

prasiðiepë; prasitæsti, prasitæsia, prasitæsë; prasiverpti, prasiverpia, prasiverpë; 

prasiverþti, prasiverþia, prasiverþë... 

parŸ: – ;; – ;; parsibaigti, parsibaigia, parsibaigë; parsitrenkti, parsitrenkia, 

parsitrenkë. 

neŸ (èia dedamas tik daþnas veiksmaþodis, kurio antraðtinës lyties nëra 

DÞ3): – ;; nesibaigti, nesibaigia, nesibaigë. 

Sangràþiniø veiksmaþodþiø prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; persikreipti, 

persikreipia, persikreipë; persilenkti, persilenkia, persilenkë; persirengti, 

persirengia, persirengë; persismeigti, persismeigia, persismeigë; persitempti, 

persitempia, persitempë; persiveikti, persiveikia, persiveikë. 

Plg. bk. normos dvejopumus: susiþaisti, susiþaidþia, susiþaidë ir susiþaisti, 

susiþaidþia, susiþaidë DÞ2 784, susiþaisti, susiþaidþia, susiþaidë DÞ3 

778; uþsiþaisti, uþsiþaidþia, uþsiþaidë ir uþsiþaisti, uþsiþaidþia, uþsiþaidë DÞ2 

901, uþsiþaisti, uþsiþaidþia, uþsiþaidë DÞ3 895. 

Plg. dar nekodifikuotos kalbos prieðdëliniø sangràþiniø veiksmaþodþiø 

gretimybes: apsiblausti; apsiblausti LKÞ I 891; atsiliepia DrskÞ 191; 

atsiklaupia; atsiklaupia LKÞ V 975; atsiviepa LKT 441; ásirengti, ásirengia, 

ásirengë; ásirengti, ásirengia, ásirengë LKÞ XI 450; iðsiduobia LKÞ II 865; 

iðsiruoðë; iðsiruoðë LKÞ XI 977; iðsidauþë; iðsidauþë LKÞ II 334; nusiprausiu 

DrskÞ 281; nusidauþë; nusidauþë LKÞ II 334; susigriebia LKT 481; þr. 

dar (Kazlauskas, 1968, 327; Vidþiûnas, 1997, 192). 

Neprieðdëlines lytis studentai linksta kirèiuoti ðitaip: èiulpiau (41:1); 

driekiu (21:3); glemþti (prg. 35:8), glemþiau (37:7); græþiu (37:1), græþiau 

(33:4); griebiu (37:13), griebiau (40:10); kenkiau (60:1); liepiu (48:0), 

liepiau (50:0); loðiu (31:18), loðiau (40:11); neigti (prg. 40:0), neigiau 

(42; 1 studentas tvirtagaliðkai kirèiavo ðakná); pieðiu (47:2), pieðiau

112 

(49:1); plûkiu (30:2), plûkiau (31:1); puoðiu (53:5), puoðiau (54:2); rëkiu 

(40:9), rëkiau (102:5); rengti (prg. 42:17), rengiau (44; 12 studentø kirèiuoja 

ðakná tvirtapradiðkai, 2 – tvirtagaliðkai); riekiu (26:5), riekiau (31:1); 

ruoðiu (71:7), ruoðiau (57:4); spengti (prg. 27:24); stelbti (prg. 47:2); terpti 

(prg. 34:10); skleisti (prg. 31:0); smogiu (17:31), smogiau (15:35); spiegiu 

(86:37); ðaukiau (60:0); tæsiu (43:8), tæsiau (48:1); tiekiu (35:3), tiekiau 

(32:6); tiesiu (163:12), tiesiau (171:11); træðiu (21:0), træðiau (21:0); trypiu 

(47:4), trypiau (46:4); triûsiu (40:11), triûsiau (38:12); þaisti (prg. 61:1), 

þaidþiau (60:0); þr. dar (Grumadienë, 1988, 144). 

Plg. dar prieðdëliniø (sangràþiniø ir nesangràþiniø) veiksmaþodþiø kirèiavimo 

polinkius (nesilaikant bk. normø kirtis daþnai nukeliamas á esamojo 

laiko formø prieðdëlá ar sangràþos rodiklá): aplenkia (krt. 15:8); 

apsiblausti (prg. 54:2), apsiblausë (38; 5 studentai ðakná kirèiavo tvirtagaliðkai, 

2 – tvirtapradiðkai); iðèiulpë (krt. 28:0); iðloðia (krt. 10:36), iðloðë 

(45:0); iðtæsia (krt. 11:44), iðtæsë (krt. 36:3); iðtiesia (krt. 21:39), iðtiesë 

(krt. 55:2); áterpë (krt. 33; 12 studentø kirèiavo ðakná: 9 – tvirtapradiðkai, 

3 – tvirtagaliðkai); áveikia (krt. 11:21); nerëkia (krt. 11:49), nerëkë (krt. 

59:2); nuèiuoþia (krt. 12:17); nukreipia (krt. 16:31); nupieðia (krt. 13:16); 

nuplaukia (krt. 20:26); nuprausia (krt. 26:34), nuprausë (krt. 59:0); nutuokiu 

(37; 44 stud. pabrëþë prieðdëlá, 29 – ðakná), nutuokiau (101; 9 stud. 

kirèiavo ðakná); paglemþia (16; 37 studentai pabrëþë prieðdëlá; 7 – tvirtapradæ 

ðakná), paglemþë (51; 3 studentai nurodë esant kirèiuotà tvirtagalæ, 

6 – tvirtapradæ ðakná); pagriebia (krt. 10:18), pagriebë (krt. 27:2); 

pajëgë (39:7); pakenkia (krt. 14:47), pakenkë (krt. 58:6); paliepia (krt. 21:8); 

papuoðia (krt. 16:42), papuoðë (krt. 56:4); parengia (10; 40 studentø nurodë 

esant kirèiuotà prieðdëlá, 5 – tvirtapradæ ðakná), parengë (47; 5 studentai 

ðakná kirèiavo tvirtapradiðkai, 3 – tvirtagaliðkai); paruoðia (krt. 

16:46), paruoðë (krt. 57:4); pasirengia (14; 6 studentai pabrëþë ŸsiŸ, 2 studentai 

ðakná kirèiavo tvirtapradiðkai), pasirengë (17; 1 studentas ðakná kirèiavo 

tvirtapradiðkai, 5 – tvirtagaliðkai); paðaukia (krt. 16:45), paðaukë 

(krt. 60:1); pateikia (krt. 19:10); paverkia (krt. 9:47), paverkë (krt. 60:0); 

paþeidþia (krt. 28:19), paþeidë (krt. 46:0); surengia (24; 46 stud. pabrëþë 

prieðdëlá, 5 – kirèiavo ðakná tvirtapradiðkai), surengë (62; 11 stud. kirèiavo 

ðakná; 7 ið jø – tvirtagaliðkai, 4 – tvirtapradiðkai); sutrypia (krt. 14:32), 

sutrypë (krt. 43:3); suþviegiu (26; 60 stud. kirèiavo prieðdëlá, 23 – ðakná), 

suþviegiau (102; 8 stud. pabrëþë ðakná); uþdengia (krt. 11:18); uþgoþia (krt. 

44:15), uþgoþë (25:34); þr. dar (Grumadienë, 1988, 145; Klimavièius, 1979,

113 

32; Skardþius, 1936a, 101; Skardþius, 1937, 10; Valiuvienë, 1979, 12; 

Vitkauskas, 1968). 

2. Antrà vietà pagal gausumà uþima t v i r t a g a l ë s ðaknies veiksmaþodþiai, 

kuriø esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – 

Ÿo, esamajame laike tarp ðaknies skiemens pagrindo ir kamiengalio yra 

ŸTstŸ/ŸStŸ (pastaruoju atveju formanto ŸstŸ pirmasis priebalsis sudaro morfologinæ 

sanklodà su galiniu ðaknies priebalsiu), bûtajame kartiniame laike 

– ŸS/TŸ, bendratyje tarp ðaknies skiemens pagrindo ir Ÿti – ŸS/TŸ (ðios 

formos priebalsis ŸSŸ atitinka bûtojo kartinio laiko ðaknies galinius S tipo 

garsus ir t, d), visø trijø formø ðaknø skiemens pagrindu eina nesikaitaliojantys 

miðrieji dvigarsiai, dvibalsiai, ilgieji balsiai. 

Iðvardyti poþymiai bûdingi ir analogiðkiems tvirtapradës ðaknies veiksmaþodþiams 

(þr. p. 61). Todël prireikia smulkiau nurodyti skiriamàsias 

ypatybes. 

Tvirtagaliðkai kirèiuojami tie Ÿ(s)ta veiksmaþodþiai, kuriø tam 

tikri bûtojo kartinio laiko ðaknies skiemens pagrindo garsai vartojami prieð 

tam tikrus priebalsius (galima remtis ir kitø pagrindiniø formø garsynu): 

1) miðrieji dvigarsiai, dvibalsiai, ilgieji balsiai ë, y – prieð p: – ;; tirpti, 

tirpsta, tirpo;; alpti, alpsta, alpo; keipti, keipsta, keipo; klimpti, klimpsta, 

klimpo; krypti, krypsta, krypo; kumpti, kumpsta, kumpo; leipti, leipsta, leipo; 

lëpti, lëpsta, lëpo; pampti, pampsta, pampo; piepti, piepsta, piepo; silpti, 

silpsta, silpo; sirpti, sirpsta, sirpo; ðiurpti, ðiurpsta, ðiurpo; tarpti, tarpsta, 

tarpo; vëpti, vëpsta, vëpo; vypti, vypsta, vypo... 

2) miðrieji dvigarsiai ar, en, ur, dvibalsiai ai, ei, ui – prieð g, k: – ;; – ;; 

burkti, burksta, burko; dargti, dargsta, dargo; klaikti, klaiksta, klaiko; kluikti, 

kluiksta, kluiko; margti, margsta, margo; menkti, menksta, menko; paikti, 

paiksta, paiko; puikti, puiksta, puiko; smurgti, smurgsta, smurgo; svaigti, 

svaigsta, svaigo; sveikti, sveiksta, sveiko; tvaikti, tvaiksta, tvaiko; vargti, vargsta, 

vargo... 

3) miðrieji dvigarsiai, dvibalsiai, ilgieji balsiai – prieð b: – ;; – ;; geibti, 

geibsta, geibo; gumbti, gumbsta, gumbo; gurbti, gurbsta, gurbo; kembti, 

kembsta, kembo; lobti, lobsta, lobo; raibti, raibsta, raibo; stybti, stybsta, stybo; 

stilbti, stilbsta, stilbo; stulbti, stulbsta, stulbo; virbti, virbsta, virbo; þvarbti, 

þvarbsta, þvarbo... 

4) miðrusis dvigarsis ir – prieð ð, t, z, þ: – ;; virsti, virsta, virto;; dirþti, 

dirþta, dirþo; irzti, irzta, irzo; kirðti, kirðta, kirðo; mirðti, mirðta, mirðo; nirðti, 

nirðta, nirðo; ðirðti, ðirðta, ðirðo;

114 

5) miðrusis dvigarsis an, ilgasis balsis y – prieð k: vykti, vyksta, vyko;; 

nykti, nyksta, nyko; pykti, pyksta, pyko;; blankti, blanksta, blanko; dykti, 

dyksta, dyko; drykti, dryksta, dryko; tykti, tyksta, tyko; 

6) miðrusis dvigarsis ar, dvibalsiai ai, au – prieð t: – ;; kaisti, kaista, 

kaito; kvaisti, kvaista, kvaito; karsti, karsta, karto; kiausti, kiausta, kiauto; 

tausti, tausta, tauto; 

7) dvibalsis au – prieð d, s: – ;; – ;; rausti, rausta, raudo; sausti, sausta, 

sauso; skausti, skausta, skaudo; 

8) ilgasis balsis ë – prieð ð, t: – ;; – ;; kvëðti, kvëðta, kvëðo; lësti, lësta, lëto. 

Þr. dar (Bût 163; Laigonaitë, 1978, 71; LKG II 299; Stundþia, 1995, 

123; Vaitkevièiûtë, 1997, 122–123; Vidþiûnas, 1997, 191). 

Skyrium minëtini t v i rtagaliai -(s)ta veiksmaþodþiai, kuriø ðaknies 

pagrindo miðrieji dvigarsiai (iðskyrus ar, ir), dvibalsis uo, ilgieji balsiai á, o 

bendratyje eina prieð ŸSŸ tipo priebalsá, o bûtojo kartinio laiko formoje – 

prieð bet kurá ŸS/TŸ tipo garsà: gráþti, gráþta, gráþo;; – ;; drásti, drásta, dráso; 

dulsti, dulsta, dulso; gelsti, gelsta, gelto; ilsti, ilsta, ilso; juosti, juosta, juodo; 

kioþti, kioþta, kioþo; krioðti, krioðta, krioðo; kursti, kursta, kurto; luoðti, luoðta, 

luoðo; malðti, malðta, malðo; palðti, palðta, palðo; pursti, pursta, purto; salsti, 

salsta, saldo; skursti, skursta, skurdo; tamsti, tamsta, tamso ... 

Þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 38; Mikulënienë, 1989, 23; Vaitkevièiûtë, 

1997, 122). 

Keliø veiksmaþodþiø, neapibûdinamø pagal kamieno garsus, t v i r t ag 

a l æ ðakná liudija giminiðki Ÿia kamieno pirminiai ir Ÿ(s)tyti priesagos 

miðrieji veiksmaþodþiai: – ;; linkti, linksta, linko – lenkti, lenkia, lenkë; 

lankstyti, lanksto, lankstë;; mirkti, mirksta, mirko – merkti, merkia, merkë; 

mirkyti, mirko, mirkë; rûkti, rûksta, rûko – rûkyti, rûko, rûkë; smilkti, 

smilksta, smilko „silpnai degant rûkti“ – smilkyti, smilko, smilkë; tvinkti, 

tvinksta, tvinko – tvenkti(s), tvenkia(si), tvenkë(si); þirgti, þirgsta, þirgo 

– þergti, þergia, þergë; þargstyti, þargsto, þargstë. 

Þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 38; LV 147; SkBK 31; Stundþia, 1995, 

123). 

Veiksmaþodá smilkti, smilksta, smilko, vartojamà reikðme „skaudëti, 

mausti“, labiau atitinka pirmasis gretimybiø variantas – smelkti, smelkia, 

smelkë; smelkti, smelkia, smelkë „aðtriai skaudëti; diegti“ DÞ3 716 (apie 

þodþio smilkti dvejopà priegaidæ þr. toliau, p. 117). Vidutinio daþnumo 

veiksmaþodis dingti, dingsta, dingo gal jau sunkokai besusiejamas su þodþiais 

dengti, dengia, dengë; dangstyti, dangsto, dangstë.

115 

Pravartu panaðiai lyginti ir tuos pirminius veiksmaþodþius, kuriø priegaidë 

siejama su kamieno garsais, plg.: drykti, dryksta, dryko – driekti(s), 

driekia(si), driekë(si); draikyti(s), draiko(si), draikë(si); gráþti, gráþta, gráþo 

– græþti, græþia, græþë; gràþyti, gràþo, gràþë; kaisti, kaista, kaito – kaisti, 

kaièia, kaitë; klypti, klypsta, klypo – kleipti, kleipia, kleipë; klaipyti, klaipo, 

klaipë; krypti, krypsta, krypo – kreipti, kreipia, kreipë; kraipyti, kraipo, kraipë; 

stilbti, stilbsta, stilbo – stelbti, stelbia, stelbë; stypti, stypsta, stypo – stieptis, 

stiepiasi, stiepësi; staipytis, staiposi, staipësi; tirpti, tirpsta, tirpo – tirpyti, 

tirpo, tirpë; tásti, tásta, táso – tæsti, tæsia, tæsë; tàsyti, tàso, tàsë; virsti, virsta, 

virto – versti, verèia, vertë; vartyti, varto, vartë; vypti, vypsta, vypo – viepti(s), 

viepia(si), viepë(si); vaipytis, vaiposi, vaipësi. 

Tiesa, vienu kitu atveju bk. Ÿsta veiksmaþodþio tvirtagalæ ðaknies priegaidæ 

atitinka giminiðkø þodþiø tvirtapradë priegaidë, plg.: – ;; – ;; dargti, 

dargsta, dargo – dergti, dergia, dergë; niûkti, niûksta, niûko – niaukti(s), niaukia(si), 

niaukë(si); niaukstyti(s), niauksto(si), niaukstë(si). Tarmëse esama 

ir dësningø tvirtagalës ðaknies atitikmenø: dergti, dergia, dergë LKÞ II 

415; niaukti(s), niaukia(si), niaukë(si) LKÞ VIII 764, niaukstytis, niaukstosi, 

niaukstësi LKÞ VIII 763. 

Nedaþni veiksmaþodþiai blogti, blogsta, blogo; kvaiðti, kvaiðta, kvaiðo; 

sunkti, sunksta, sunko turi tà paèià tvirtagalæ ðaknies priegaidæ kaip ir 

bûdavardþiai blogas, Ÿa, kvaiðas, Ÿa, sunkus, Ÿi, sunkø, Ÿià. 

Toks pat santykis pastebimas tarp tvirtagalës ðaknies bûdvardþiø ir 

veiksmaþodþiø, aptartø pagal kamieno garsus, plg.: blankus, Ÿi, blankø, 

Ÿià – blankti, blanksta, blanko; dykas, Ÿa – dykti, dyksta, dyko; dràsus, 

Ÿi, dràsø, Ÿià – drásti, drásta, dráso; geltas, Ÿa – gelsti, gelsta, gelto; kumpas, 

Ÿa – kumpti, kumpsta, kumpo; kurèias, Ÿia – kursti, kursta, kurto; lëtas, 

Ÿa – lësti, lësta, lëto; menkas, Ÿa – menkti, menksta, menko; puikus, Ÿi, 

puikø, Ÿià – puikti, puiksta, puiko; raudas, Ÿa – rausti, rausta, raudo; sausas, 

Ÿa – sausti, sausta, sauso; skurdus, Ÿi, skurdø, Ÿdþià – skursti, skursta, 

skurdo; sveikas, Ÿa – sveikti, sveiksta, sveiko; tykus, Ÿi, tykø, Ÿià – tykti, 

tyksta, tyko; þvarbus, Ÿi, þvarbø, Ÿià – þvarbti, þvarbsta, þvarbo. Reèiau pirminiai 

veiksmaþodþiai siejami su daiktavardþiais, plg.: gumbas – gumbti, 

gumbsta, gumbo; tauta, tautà – tausti, tausta, tauto; turtas – tursti, tursta, 

turto; vargas – vargti, vargsta, vargo. 

Tvirtapradës ðaknies bûdvardþiai ir Ÿsta veiksmaþodþiai santykiauja 

kitaip: vienais atvejais iðlaikoma ta pati priegaidë (þr. p. 63), kitais – 

tvirtapradþiai bûdvardþiai siejami su tvirtagaliais veiksmaþodþiais, plg.:

116 

juodas, Ÿa – juosti, juosta, juodo; kartus, Ÿi, kartø, Ÿèià – karsti, karsta, karto; 

luoðas, Ÿa – luoðti, luoðta, luoðo; margas, Ÿa – margti, margsta, margo; 

palðas, Ÿa – palðti, palðta, palðo; pilkas, Ÿa – pilkti, pilksta, pilko; saldus, Ÿi, 

saldø, Ÿdþià – salsti, salsta, saldo; þr. dar (Derksen, 1996, 166, 167; Jonaitytë, 

1959, 128; Mikalauskaitë, 1957, 87). 

Kai kuriø veiksmaþodþiø tvirtagalæ priegaidæ keblu apibrëþti kokiais 

nors aiðkesniais fonetiniais, morfologiniais ar darybiniais poþymiais: – ;; 

gaiðti, gaiðta, gaiðo;; auðti, auðta, auðo; drungti, drungsta, drungo; dûkti, 

dûksta, dûko; kauðti, kauðta, kauðo; liûsti, liûsta, liûdo; pilkti, pilksta, pilko; 

skirsti, skirsta, skirdo; springti, springsta, springo (plg. sprangus, Ÿi, sprangø, 

Ÿià); stokti, stoksta, stoko; ðirsti, ðirsta, ðirdo. 

Þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 38; Bût 163; Stundþia, 1995, 123; Vaitkevièiûtë, 

1997, 122–123). 

Dviejø nedaþnø pirminiø veiksmaþodþiø ðaknies priegaidë bk. nëra 

galutinai nusistovëjusi: kvarðti, kvarðta, kvarðo RÞ 255, SkRÞ 704, LTÞ 

162, kvarðti, kvarðta, kvarðo ir kvarðti, kvarðta, kvarðo DÞ1 398, DÞ2 350, 

kvarðti, kvarðta, kvarðo ir kvarðti, kvarðta, kvarðo DÞ3 347 (plg. kvarðti, 

kvarðta, kvarðo; kvarðti, kvarðta, kvarðo LKÞ VI 1056; þr. dar KF 50); sopti, 

sopsta, sopo RÞ 334, DÞ1 751, sopti, sopsta, sopo LTÞ 280, sopti, sopsta, 

sopo ir sopti, sopsta, sopo DÞ2 727, SkRÞ 1355, DÞ3 720, MKÞ 297 (plg. 

sopti, sopsta (Ÿsti), sopo; sopti, sopsta, sopo LKÞ XIII 296); þr. dar (Vaitkevièiûtë, 

1997, 123). 

Kai kuriø veiksmaþodþiø tvirtagalë ðaknies priegaidë laikoma kodifikuota 

norma tik kai kuriuose (daþniausiai vëlesniuose) leidiniuose: blogti, 

blogsta, blogo LTÞ 51, blogti, blogsta, blogo Kam II 23, RÞ 174, DÞ1 85, 

DÞ2 85, SkRÞ 179, DÞ3 86, MKÞ 146 (plg. blogti, blogsta, blogo; blogti 

LKÞ I 942, blogti, blogsta, blogo DûnÞ 472, blogti, blogsta, blogo LzÞ 37); 

kirðti, kirðta, kirðo ir kirðti, kirðta, kirðo Kam II 58, kirðti, kirða, kirðo RV 

115, kirðti, kirðta, kirðo RÞ 239, LV 324, DÞ1 344, DÞ2 308, SkRÞ 608, 

DÞ3 307, MKÞ 204 (plg. kirðtu; kirðtu BûgRR II 435, kirðti SkÞD 32, 

kirðti, kirðta, kirðo; kirðti LKÞ V 859); kvëðti, kvëðta, kvëðo RÞ 255, kvëðti, 

kvëðta, kvëðo DÞ1 399, DÞ2 350, DÞ3 347 (plg. kvëðti, kvëðta, kvëðo; kvëðti 

LKÞ VI 1081); lobti, lobsta, lobo ir lobti, lobsta, lobo LTÞ 172, lobti, lobsta, 

lobo Kam II 70, RV 128, RÞ 265, LV 361, DÞ1 432, DÞ2 375, SkRÞ 

764, DÞ3 373, MKÞ 226 (plg. lobstu, lobau, lobti BûgRR II 159, lobti 

SkÞD 459, lobti, lobsta, lobo; lobti LKÞ VII 638, lobti, lobsta, lobo DûnÞ 

506); palðti, palðta, palðo Kam II 84, RV 142, palðti, palðta, palðo RÞ 290,

117 

LV 416, DÞ1 537, DÞ2 495, SkRÞ 961, LTÞ 206, DÞ3 490, MKÞ 251 (plg. 

palðti, palðta, palðo; palðti LKÞ IX 274); pilkti, pilksta, pilko Kam II 90, 

RV 149, RÞ 299, LV 434, DÞ1 583, pilkti, pilksta, pilko DÞ2 563, SkRÞ 

1037, DÞ3 555, MKÞ 260 (plg. pilkti, pilksta, pilko; pilkti LKÞ IX 991); 

silpti, silpsta, silpo ir silpti, silpsta, silpo Kam II 107, silpti, silpsta, silpo 

SkBK 76, RV 168, RÞ 326, LV 494, DÞ1 716, DÞ2 698, SkRÞ 1288, LTÞ 

267, DÞ3 692, MKÞ 289 (plg. silpti BûgRR II 305, 464, silpti BûgRR II 

436, silpti SkÞD 215, 481, silpti, silpsta, silpo; silpti LKÞ XII 558, silpti, 

silpsna (Ÿsta?), silpo DrskÞ 325, silpti, silpsta, silpo DûnÞ 322, GrinB 46, 

þr. dar KF 50); smilkti, smilksta, smilko ir smilkti, smilksta, smilko „pradëti 

skaudëti“ Kam II 112, smilkti, smilksta, smilko „gauti dieglá“ RÞ 

333, smilkti, smilksta, smilko (ávairios reikðmës, áskaitant „skaudëti, mausti“) 

DÞ2 723, SkRÞ 1345, DÞ3 716 (plg. smilkti; smilkti BûgRR II 434, 

áŸsmilkti „gauti dieglá; pailsti“ SkÞD 467, smilkti, smilksta, smilko; smilkti 

„skaudëti, mausti“ LKÞ XIII 182, smilkti, smilksta, smilko DrskÞ 338, 

DûnÞ 534); smurgti, smurgsta, smurgo Kam II 173, RÞ 333, LV 507, SkRÞ 

1348, smurgti, smurgsta, smurgo DÞ3 718 (plg. smurgti, smurgsta, smurgo; 

smurgti LKÞ XIII 229); ðiurpti, ðiurpsta, ðiurpo ir ðiurpti, ðiurpsta, 

ðiurpo Kam II 123, ðiurpti, ðiurpsta, ðiurpo RV 193, RÞ 346, LV 535, 

DÞ1 812, DÞ2 816, SkRÞ 1478, DÞ3 811, MKÞ 314 (plg. ðiurpti; ðiurpti 

BûgRR II 434, ðiurpti SkÞD 476, ðiurpti, ðiurpsta, ðiurpo; ðiurpti LKÞ 

XIV 962, ðiurpti, ðiurpsta, ðiurpo DûnÞ 541); vëpti, vëpsta, vëpo RÞ 369, 

vëpti, vëpsta, vëpo SkRÞ 1704, DÞ3 921 (plg. vëpti, vëpsta, vëpo; vëpti 

LKÞ XVIII 733); þr. dar (Grinaveckis, 1991, 101; Pupkis, Stundþia, 1987, 

54–55; Skardþius, 1968, 24, 76; Vaitkevièiûtë, 1997, 123; Vidþiûnas, 1997, 

191, 193, 217; Vitkauskas, 1988, 69). 

Nekodifikuotoje kalboje dvejybiø yra ir daugiau: juostu, juodau, juosti 

BûgRR II 438, juosti (ir juosti) SkÞD 487, juosti, juosta, juodo; juosti 

LKÞ IV 428, juosti, juosta, juodo LzÞ 100, DrskÞ 129; lëpti SkÞD 39tt., 

lëpti, lëpsta, lëpo; lëpti LKÞ VII 372; margti SkÞD 487, margti, margsta, 

margo; margti LKÞ VII 855; skirsti, skirdo SkÞD 467tt., skirsti, skirsta, 

skirdo DûnÞ 533, skirsti, skirsta, skirdo; skirsti LKÞ XII 919; stokti SkÞD 

487, stokti, stoksta, stoko; stokti LKÞ XIII 843; stulbti, stulbsta, stulbo; 

stulbti LKÞ XIII 1022; ðirstu, ðirdau, ðirsti BûgRR II 563, ðirsti, ðirdo 

SkÞD 487, ðirsti, ðirsta (Ÿti), ðirdo; ðirsti LKÞ XIV 905, ðirsti, ðirsta, ðirdo 

LzÞ 257, DrskÞ 376, DûnÞ 541; tamsti, tamsta, tamso; tamsti LKÞ XV 

797; tarpti SkÞD 39tt., tarpti, tarpsta, tarpo; tarpti LKÞ XV 910; tvaikti,

118 

tvaiksta, tvaiko DûnÞ 411, tvaikti, tvaiksta, tvaiko; tvaikti LKÞ XVII 205; 

virbti, virbsta, virbo; virbti LKÞ XIX 516. 

Ðio bûrio veiksmaþodþiø sangràþi n ë s lytys vartojamos labai retai; 

jø ðaknies priegaidë tvirtagalë: – ;; – ;; pyktis, pykstasi, pykosi. 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai iðlaiko tà patá kirèiavimà. 

paŸ: – ;; palinkti, palinksta, palinko; pamirðti, pamirðta, pamirðo; pavargti, 

pavargsta, pavargo; pavykti, pavyksta, pavyko; pavirsti, pavirsta, pavirto;; 

pabaisti, pabaista, pabaiso (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); 

pablankti, pablanksta, pablanko; pablogti, pablogsta, pablogo; paburkti, 

paburksta, paburko; padykti, padyksta, padyko; padirþti, padirþta, padirþo; 

padrungti, padrungsta, padrungo; padûkti, padûksta, padûko; pagaiðti, 

pagaiðta, pagaiðo; pagaiþti, pagaiþta, pagaiþo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); 

pagarsti, pagarsta, pagardo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); 

pagelsti, pagelsta, pagelto; pagroþti, pagroþta, pagroþo (neprieðdëlinë 

lytis bk. nevartojama); pailsti, pailsta, pailso; pajuosti, pajuosta, pajuodo; 

pakaisti, pakaista, pakaito; pakarsti, pakarsta, pakarto; paklaikti, paklaiksta, 

paklaiko; paklypti, paklypsta, paklypo... 

suŸ: – ;; sugráþti, sugráþta, sugráþo;; sublogti, sublogsta, sublogo; sudirþti, 

sudirþta, sudirþo; sudrungti, sudrungsta, sudrungo; sudûkti, sudûksta, sudûko; 

sudunsti, sudunsta, sudundo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); 

sugaiðti, sugaiðta, sugaiðo; suirzti, suirzta, suirzo; sujuosti, sujuosta, sujuodo; 

sukaisti, sukaista, sukaito; sukarsti, sukarsta, sukarto; sukembti, sukembsta, 

sukembo; sukirðti, sukirðta, sukirðo; suklimpti, suklimpsta, suklimpo; 

suklypti, suklypsta, suklypo; sukrioðti, sukrioðta, sukrioðo; sukrypti, sukrypsta, 

sukrypo; sukumpti, sukumpsta, sukumpo; sukvaiðti, sukvaiðta, sukvaiðo; 

sulëpti, sulëpsta, sulëpo; sulinkti, sulinksta, sulinko; sumenkti, sumenksta, 

sumenko; sumirkti, sumirksta, sumirko; sunykti, sunyksta, sunyko... 

apŸ (apiŸ): – ;; – ;; apalpti, apalpsta, apalpo; apauðti, apauðta, apauðo; 

apdykti, apdyksta, apdyko; apdirþti, apdirþta, apdirþo; apdrykti, apdryksta, 

apdryko; apdrungti, apdrungsta, apdrungo; apdûkti, apdûksta, apdûko; 

apdulsti, apdulsta, apdulso; apdvokti, apdvoksta, apdvoko (neprieðdëlinë 

lytis bk. nevartojama); apgeibti, apgeibsta, apgeibo; apgelsti, apgelsta, apgelto; 

apgvaibti, apgvaibsta, apgvaibo; apiblankti, apiblanksta, apiblanko; 

apiblogti, apiblogsta, apiblogo; apilsti, apilsta, apilso; apjuosti, apjuosta, 

apjuodo; apkaisti, apkaista, apkaito; apkarsti, apkarsta, apkarto; apkiausti, 

apkiausta, apkiauto; apkursti, apkursta, apkurto; apkvaisti, apkvaista, apkvaito; 

apkvaiðti, apkvaiðta, apkvaiðo; apleipti, apleipsta, apleipo...

119 

nuŸ: – ;; nuvykti, nuvyksta, nuvyko;; nualpti, nualpsta, nualpo; nublankti, 

nublanksta, nublanko; nublogti, nublogsta, nublogo; nudrykti, nudryksta, 

nudryko; nudûkti, nudûksta, nudûko; nugaiðti, nugaiðta, nugaiðo; nugeibti, 

nugeibsta, nugeibo; nugelsti, nugelsta, nugelto; nugirsti, nugirsta, 

nugirdo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); nugurbti, nugurbsta, nugurbo; 

nuilsti, nuilsta, nuilso; nujuosti, nujuosta, nujuodo; nukaisti, nukaista, 

nukaito; nukeipti, nukeipsta, nukeipo; nuklimpti, nuklimpsta, 

nuklimpo; nuklypti, nuklypsta, nuklypo; nukrypti, nukrypsta, nukrypo; 

nuleipti, nuleipsta, nuleipo; nulëpti, nulëpsta, nulëpo; nulinkti, nulinksta, 

nulinko; nuliûsti, nuliûsta, nuliûdo… 

iðŸ: – ;; iðdrásti, iðdrásta, iðdráso; iðgirsti, iðgirsta, iðgirdo (neprieðdëlinë 

lytis bk. nevartojama); iðnykti, iðnyksta, iðnyko; iðvykti, iðvyksta, iðvyko;; 

iðalpti, iðalpsta, iðalpo; iðauðti, iðauðta, iðauðo; iðblankti, iðblanksta, iðblanko; 

iðburkti, iðburksta, iðburko; iðdargti, iðdargsta, iðdargo; iðdykti, iðdyksta, 

iðdyko; iðdrykti, iðdryksta, iðdryko; iðdûkti, iðdûksta, iðdûko; iðgaiðti, iðgaiðta, 

iðgaiðo; iðgelsti, iðgelsta, iðgelto; iðkaisti, iðkaista, iðkaito; iðkeipti, iðkeipsta, 

iðkeipo; iðklypti, iðklypsta, iðklypo; iðkrypti, iðkrypsta, iðkrypo; iðkumpti, 

iðkumpsta, iðkumpo; iðkvaiðti, iðkvaiðta, iðkvaiðo; iðleipti, iðleipsta, iðleipo; 

iðlëpti, iðlëpsta, iðlëpo... 

uþŸ: – ;; uþmirðti, uþmirðta, uþmirðo;; uþburkti, uþburksta, uþburko; uþdirþti, 

uþdirþta, uþdirþo; uþdûkti, uþdûksta, uþdûko; uþgaiðti, uþgaiðta, uþgaiðo; 

uþgirsti, uþgirsta, uþgirdo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); uþilsti, 

uþilsta, uþilso; uþjuosti, uþjuosta, uþjuodo; uþkaisti, uþkaista, uþkaito; 

uþkarsti, uþkarsta, uþkarto; uþkiausti, uþkiausta, uþkiauto; uþkirðti, uþkirðta, 

uþkirðo; uþklimpti, uþklimpsta, uþklimpo; uþkumpti, uþkumpsta, uþkumpo; 

uþkursti, uþkursta, uþkurto; uþlinkti, uþlinksta, uþlinko; uþmenkti, uþmenksta, 

uþmenko; uþmirkti, uþmirksta, uþmirko; uþnykti, uþnyksta, uþnyko; 

uþnirsti, uþnirsta, uþnirto „karðtai imtis, ánikti kà daryti“ (neprieðdëlinë 

lytis bk. nevartojama)... 

priŸ: – ;; – ;; pridûkti, pridûksta, pridûko; priilsti, priilsta, priilso; prijuosti, 

prijuosta, prijuodo; prikaisti, prikaista, prikaito; prikarsti, prikarsta, 

prikarto; prikursti, prikursta, prikurto; prilinkti, prilinksta, prilinko; 

primirkti, primirksta, primirko; primirðti, primirðta, primirðo; pripampti, 

pripampsta, pripampo; pripykti, pripyksta, pripyko; prirûkti, prirûksta, prirûko; 

prisilpti, prisilpsta, prisilpo; prisirpti, prisirpsta, prisirpo; prismilkti, 

prismilksta, prismilko; prispringti, prispringsta, prispringo; pristokti, pristoksta, 

pristoko...

120 

áŸ: ávykti, ávyksta, ávyko;; – ;; ádirþti, ádirþta, ádirþo; ádrásti, ádrásta, ádráso; 

ádûkti, ádûksta, ádûko; ájuosti, ájuosta, ájuodo; ákaisti, ákaista, ákaito; ákarsti, 

ákarsta, ákarto; ákauðti, ákauðta, ákauðo; ákirðti, ákirðta, ákirðo; áklimpti, áklimpsta, 

áklimpo; álinkti, álinksta, álinko; ámirkti, ámirksta, ámirko; ánirsti, ánirsta, 

ánirto (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); ánirðti, ánirðta, ánirðo; ápykti, 

ápyksta, ápyko; árausti, árausta, áraudo; ásausti, ásausta, ásauso... 

praŸ: – ;; – ;; praauðti, praauðta, praauðo; pradykti, pradyksta, pradyko; 

pradingti, pradingsta, pradingo; pradrásti, pradrásta, pradráso; pragaiðti, 

pragaiðta, pragaiðo; prakalbti, prakalbsta, prakalbo (neprieðdëlinë lytis bk. 

nevartojama); pralobti, pralobsta, pralobo; pramirkti, pramirksta, pramirko; 

pranykti, pranyksta, pranyko; prasausti, prasausta, prasauso; praskursti, 

praskursta, praskurdo; prasmilkti, prasmilksta, prasmilko; pratásti, pratásta, 

pratáso... 

atŸ: atvykti, atvyksta, atvyko;; – ;; atgráþti, atgráþta, atgráþo; atkursti, atkursta, 

atkurto; atlëpti, atlëpsta, atlëpo; atlinkti, atlinksta, atlinko; atmirkti, 

atmirksta, atmirko; atrûkti, atrûksta, atrûko; atvargti, atvargsta, atvargo; 

atvirsti, atvirsta, atvirto. 

parŸ: – ;; – ;; pargráþti, pargráþta, pargráþo; parvykti, parvyksta, parvyko; 

parvirsti, parvirsta, parvirto. 

neŸ (èia dedamas tik daþnesnis ðio prieðdëlio vedinys, nepatekæs á 

DÞ3): – ;; negráþti, negráþta, negráþo. 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai gali turëti dar ir dalelytiná prieðdëlá neŸ 

(èia nurodomi tik daþnesni þodþiai, nepatekæ á DÞ3): – ;; nepamirðti, nepamirðta, 

nepamirðo; nepavykti, nepavyksta, nepavyko. 

Prieðdëlis perŸ, kaip visuomet, gauna kirtá: – ;; – ;; perdykti, perdyksta, 

perdyko; perdûkti, perdûksta, perdûko; perilsti, perilsta, perilso; perkaisti, 

perkaista, perkaito; perlinkti, perlinksta, perlinko; permirkti, permirksta, permirko; 

perpykti, perpyksta, perpyko; persirpti, persirpsta, persirpo; perðirsti, 

perðirsta, perðirdo; pertásti, pertásta, pertáso; pertvinkti, pertvinksta, pertvinko; 

pervargti, pervargsta, pervargo... 

Bk. svyruoja ðiø prieðdëliniø veiksmaþodþiø kirèiavimas: ásopti, ásopsta, 

ásopo DÞ2 220, ásopti, ásopsta, ásopo ir ásopti, ásopsta, ásopo DÞ3 221 

(plg. ásopti; ásopti LKÞ XIII 296); iðvëpti, iðvëpsta, iðvëpo DÞ1 281, iðvëpti, 

iðvëpsta, iðvëpo DÞ2 259, DÞ3 260 (plg. iðvëpti LKÞ XVIII 733); nusmurgti, 

nusmurgsta, nusmurgo DÞ1 514, nusmurgti, nusmurgsta, nusmurgo DÞ2 

458, DÞ3 453 (plg. nusmurgti; nusmurgti LKÞ XIII 230); pasopti, pasopsta, 

pasopo DÞ2 522, pasopti, pasopsta, pasopo ir pasopti, pasopsta, pasopo

121 

DÞ3 515 (plg. pasopti; pasopti LKÞ XIII 296); susopti, susopsta, susopo ir 

susopti, susopsta, susopo DÞ2 786, DÞ3 780 (plg. susopti; susopti LKÞ XIII 

296); matyt, per apsirikimà DÞ2 32 kirèiuota apniûkti, apniûksta, apniûko 

(plg. niûkti, niûksta, niûko DÞ2 431, apniûkti, apniûksta, apniûko DÞ3 

31); þr. dar (Vitkauskas, 1981, 21; Vitkauskas, 1988, 73). 

Plg. dar nekodifikuotas prieðdëliniø lyèiø gretimybes: apjuosti; apjuosti 

LKÞ IV 428; apsmurgti; apsmurgti LKÞ XIII 229; apstulbti; apstulbti LKÞ 

XIII 1022; ájuosti; ájuosti LKÞ IV 428; ákirðti BûgRR II 435, ákirðti; ákirðti 

LKÞ V 869; nulëpti; nulëpti LKÞ VII 373; nusilpti; nusilpti LKÞ XII 558; 

pajuosti; pajuosti LKÞ IV 428; paðiurpti; paðiurpti LKÞ XIV 963; pavargti, 

pavargsta (pavargsta), pavargo LKÞ XVIII 172, pralobti; pralobti LKÞ 

VII 638; pritvaikti LKÞ XVII 205; sublogti, sublogsta, sublogo; sublogti 

LKÞ I 942, sublogti, sublogsta, sublogo LzÞ 37; sujuosti; sujuosti LKÞ IV 

428; suskirsti; suskirsti LKÞ XII 919; susmurgti; susmurgti LKÞ XIII 230; 

suðiurpti; suðiurpti LKÞ XIV 964. 

Prieðdëlinës sangràþi n ë s lytys iðlaiko pirminiø veiksmaþodþiø 

kirèiavimo ypatybes. 

priŸ: – ;; – ;; prisidûkti, prisidûksta, prisidûko; prisimirðti, prisimirðta, 

prisimirðo; prisispringti, prisispringsta, prisispringo; prisivargti, prisivargsta, 

prisivargo. 

atŸ: – ;; – ;; atsigosti, atsigosta, atsigodo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); 

atsigráþti, atsigráþta, atsigráþo; atsipykti, atsipyksta, atsipyko. 

áŸ: – ;; – ;; ásidûkti, ásidûksta, ásidûko; ásikauðti, ásikauðta, ásikauðo; ásipykti, 

ásipyksta, ásipyko. 

nuŸ: – ;; – ;; nusikalsti, nusikalsta, nusikalto (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama). 

paŸ: – ;; – ;; pasigirsti, pasigirsta, pasigirdo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama). 

suŸ: – ;; – ;; susipykti, susipyksta, susipyko. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsimirðti, uþsimirðta, uþsimirðo. 

Pirminius veiksmaþodþius studentai kirèiuoja ðitaip: drástu (43:6), 

drásau (48:2); dûkstu (34:15), dûkau (45:5); gráþtu (47:3), gráþau (50:0); 

nykstu (34:16), nykau (44:6); pykstu (40:10), pykau (48:2); vykstu (39:9), 

vykau (49:1). 

Plg. dar prieðdëliniø lyèiø kirèiavimo polinkius: apkarto (prg. 51:0); 

atsigostu (11:44), atsigodau (5:50); iðdrásau (29:2); iðpuikau (34:7); iðtásau 

(36:13); nuliûdau (12:31); nusilpau (38:4); nusmurgstu (47:10),

122 

nusmurgau (89:24); nuvykau (50:2); pajuostu (19:79); pralobau (0:60); 

sublogau (0:54); sugráþau (52:2). 

3. Tvirtagalæ ðaknies priegaidæ turi tie veiksmaþodþiai, kuriø esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿia, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendratyje tarp 

ðaknies skiemens pagrindo ir Ÿti vartojami priebalsiai Ÿg/kSŸ, esamojo ir 

bûtojo kartinio laiko formose tarp ðaknies skiemens pagrindo ir kamiengalio 

– ŸSg/kŸ (plg. dël metatezës pakitusià ðiø garsø eilës tvarkà bendratyje), 

visø formø ðaknø skiemens pagrindu eina nesikaitaliojantys miðrieji 

dvigarsiai, dvibalsiai, ilgieji balsiai. 

Tokiø þodþiø bk. nëra labai daug: – ;; – ;; barkðti, barðkia, barðkë; bygzti, 

byzgia, byzgë; birgzti, birzgia, birzgë; blokðti, bloðkia, bloðkë; breikðti, breiðkia, 

breiðkë; brûgzti, brûzgia, brûzgë; brungzti, brunzgia, brunzgë; burgzti, 

burzgia, burzgë; èerkðti, èerðkia, èerðkë; èiaukðti, èiauðkia, èiauðkë; èirkðti, 

èirðkia, èirðkë; èiurkðti, èiurðkia, èiurðkë; drioksti, drioskia, drioskë; dûgzti, 

dûzgia, dûzgë; dvogzti, dvozgia, dvozgë; dþergþti, dþerþgia, dþerþgë; ingzti, 

inzgia, inzgë; miaugzti, miauzgia, miauzgë; niaugzti, niauzgia, niauzgë; niurgzti, 

niurzgia, niurzgë; paukðti, pauðkia, pauðkë... 

Þr. dar (Stundþia, 1995, 123; Vaitkevièiûtë, 1997, 123). 

Beveik visi ðio tipo veiksmaþodþiai reiðkia veiksmà, susijusá su garsu. 

Tatai padeda juos atskirti nuo tvirtapradþio reikðti, reiðkia, reiðkë 

(þr. p. 89). 

Retà kurá jø galima sieti su kitais pirminiais ar miðriaisiais priesagos 

Ÿyti veiksmaþodþiais, irgi turinèiais tvirtagalæ ðakná, plg.: blokðti, bloðkia, 

bloðkë – blaðkyti, blaðko, blaðkë; drioksti, drioskia, drioskë – drëksti, dreskia, 

drëskë. 

Ankstesniuose bk. leidiniuose pasitaiko gretimybiø, kuriø ðaknis turi 

tvirtapradæ priegaidæ arba esamojo laiko ðaknyje vartojamas balsis a (pastarosios 

lyties prieðdëlis bk. gautø kirtá): blokðti, bloðkia (blaðkia), bloðkë 

Kam II 23, SkRÞ 179, blokðti, blaðkia, bloðkë RÞ 175, LV 207, blokðti, 

bloðkia, bloðkë DÞ1 85, DÞ2 85, LTÞ 51, DÞ3 87, MKÞ 146 (plg. blokðti, 

bloðkia (blaðkia), bloðkë LKÞ I 943, blokðti, blaðka, bloðkë DûnÞ 472, blokðti, 

blaðkia (bloðkia), bloðkë DrskÞ 38); niaugzti (niaugzti), niauzgia, niauzgë 

DÞ1 499, niaugzti, niauzgia, niauzgë RÞ 282, LV 398, DÞ2 429, SkRÞ 

890, LTÞ 194, DÞ3 424, MKÞ 242 (plg. niaugzti, niauzgia, niauzgë; niaugzti 

LKÞ VIII 763); þr. dar (Vidþiûnas, 1997, 191). 

Nekodifikuotoje kalboje tokiø gretimybiø irgi esama: pliaukðti, pliauðkia, 

pliauðkë LKÞ X 204, pliaukðti, pliauðkia, pliauðkë; pliaukðti DrskÞ 272.

123 

Sangràþi n ë s lytys yra retos; jø ðaknies kirtis toks pat kaip ir pirminiø 

veiksmaþodþiø: – ;; – ;; turkðtis, turðkiasi, turðkësi. 

Ðios grupës prieðdëliniø veiksmaþodþiø bûtojo kartinio laiko lytys 

turi kirtá, nuðokusá á prieðdëlá, o kitos pagrindinës formos iðlaiko pirminiø 

veiksmaþodþiø kirèiavimo ypatybes. 

suŸ: – ;; – ;; subirgzti, subirzgia, subirzgë; sublokðti, subloðkia, subloðkë; 

subrungzti, subrunzgia, subrunzgë; suburgzti, suburzgia, suburzgë; suèiaukðti, 

suèiauðkia, suèiauðkë; suèerkðti, suèerðkia, suèerðkë; suèirkðti, suèirðkia, suèirðkë; 

sudûgzti, sudûzgia, sudûzgë; suniaugzti, suniauzgia, suniauzgë; suniurgzti, 

suniurzgia, suniurzgë; suplieksti, suplieskia, suplieskë; supliurkðti, 

supliurðkia, supliurðkë; supurkðti, supurðkia, supurðkë; sutarkðti, sutarðkia, 

sutarðkë; suterkðti, suterðkia, suterðkë... 

nuŸ: – ;; – ;; nubirgzti, nubirzgia, nubirzgë; nublokðti, nubloðkia, nubloðkë; 

nuburgzti, nuburzgia, nuburzgë; nuèiaukðti, nuèiauðkia, nuèiauðkë; 

nuèirkðti, nuèirðkia, nuèirðkë; nudûgzti, nudûzgia, nudûzgë; nupliaukðti, 

nupliauðkia, nupliauðkë; nuplieksti, nuplieskia, nuplieskë; nupurkðti, nupurðkia, 

nupurðkë; nutvieksti, nutvieskia, nutvieskë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþbirgzti, uþbirzgia, uþbirzgë; uþblokðti, uþbloðkia, uþbloðkë; 

uþburgzti, uþburzgia, uþburzgë; uþèerkðti, uþèerðkia, uþèerðkë; uþèirkðti, uþèirðkia, 

uþèirðkë; uþplieksti, uþplieskia, uþplieskë; uþpurkðti, uþpurðkia, uþpurðkë; 

uþtarkðti, uþtarðkia, uþtarðkë; uþterkðti, uþterðkia, uþterðkë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðbirgzti, iðbirzgia, iðbirzgë; iðblokðti, iðbloðkia, iðbloðkë; iðèiaukðti, 

iðèiauðkia, iðèiauðkë; iðèirkðti, iðèirðkia, iðèirðkë; iðpliaukðti, iðpliauðkia, 

iðpliauðkë; iðpurkðti, iðpurðkia, iðpurðkë; iðturkðti, iðturðkia, iðturðkë. 

priŸ: – ;; – ;; priblokðti, pribloðkia, pribloðkë; prièiaukðti, prièiauðkia, prièiauðkë; 

prièiurkðti, prièiurðkia, prièiurðkë; pripliaukðti, pripliauðkia, pripliauðkë; 

pritaukðti, pritauðkia, pritauðkë; priturkðti, priturðkia, priturðkë. 

paŸ: – ;; – ;; pablokðti, pabloðkia, pabloðkë; paèirkðti, paèirðkia, paèirðkë; 

papliaukðti, papliauðkia, papliauðkë; papurkðti, papurðkia, papurðkë; 

paurgzti, paurzgia, paurzgë. 

praŸ: – ;; – ;; prabirgzti, prabirzgia, prabirzgë; prablokðti, prabloðkia, prabloðkë; 

praburgzti, praburzgia, praburzgë. 

apiŸ: – ;; – ;; apiblokðti, apibloðkia, apibloðkë; apipurkðti, apipurðkia, apipurðkë. 

atŸ: – ;; – ;; atbirgzti, atbirzgia, atbirzgë; atblokðti, atbloðkia, atbloðkë. 

áŸ: – ;; – ;; áblokðti, ábloðkia, ábloðkë; áburgzti, áburzgia, áburzgë. 

parŸ: – ;; parblokðti, parbloðkia, parbloðkë.

124 

Prieðdëlis perŸ visada gauna kirtá: – ;; – ;; perblokðti, perbloðkia, 

perbloðkë. 

Tarmëse prieðdëlio kirtá gali turëti ir tos esamojo laiko lytys, kuriø 

ðaknis ið prigimties yra ilga: apibloðkia DrskÞ 38. 


formose kirtis nuðoka á sangràþos rodiklá ŸsiŸ. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsiblokðti, uþsibloðkia, uþsibloðkë; uþsiplieksti, uþsiplieskia, 

uþsiplieskë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsiblokðti, iðsibloðkia, iðsibloðkë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusiblokðti, nusibloðkia, nusibloðkë. 

paŸ: – ;; – ;; pasiblokðti, pasibloðkia, pasibloðkë. 

priŸ: – ;; – ;; prisiblokðti, prisibloðkia, prisibloðkë. 

4. Tvirtagaliðkai kirèiuojami tie veiksmaþodþiai, kuriø esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿia, bûtojo kartinio – Ÿë, bendratyje tarp ðaknies 

skiemens pagrindo ir Ÿti vartojami ŸTSŸ tipo priebalsiai, esamojo 

laiko formoje tarp ðaknies skiemens pagrindo ir kamiengalio yra susidaræ 

priebalsiø ŸTSè/dþŸ, o bûtojo kartinio laiko – ŸTSt/dŸ junginiø, visø 

formø ðaknyse yra nesikaitaliojanèiø miðriøjø dvigarsiø, dvibalsiø, ilgøjø 

balsiø. 

Ðiø veiksmaþodþiø bûrys nëra didelis: – ;; – ;; bergþti, bergþdþia, bergþdë; 

gergþti, gergþdþia, gergþdë; inkðti, inkðèia, inkðtë; krenkðti, krenkðèia, 

krenkðtë; krykðti, krykðèia, krykðtë; kruopðti, kruopðèia, kruopðtë; kvëkðti, 

kvëkðèia, kvëkðtë; kverkðti, kverkðèia, kverkðtë; prunkðti, prunkðèia, prunkðtë; 

pûkðti, pûkðèia, pûkðtë; ðliurkðti, ðliurkðèia, ðliurkðtë; ðmaukðti, ðmaukðèia, 

ðmaukðtë; ðmirkðti, ðmirkðèia, ðmirkðtë; ðnarpðti, ðnarpèia, ðnarpðtë; 

ðnerkðti, ðnerkðèia, ðnerkðtë; ðnerpðti, ðnerpðèia, ðnerpðtë; ðniaukðti, ðniaukðèia, 

ðniaukðtë; ðniokðti, ðniokðèia, ðniokðtë; ðnypðti, ðnypðèia, ðnypðtë... 

Þr. dar (Stundþia, 1995, 123; Vaitkevièiûtë, 1997, 124). 

Daugelio jø reikðmë susijusi su garsu; þr. (Bernadiðienë, 1973, 39). 

Anksèiau kirèiuota kruopðti, kruopðèia, kruopðtë RÞ 251, vëliau – 

kruopðti, kruopðèia, kruopðtë DÞ1 386, DÞ2 340, DÞ3 337, MKÞ 215 

(plg. kruopðti, kruopðèia, kruopðtë LKÞ VI 713). 

Nedaþnai pasitaiko sangràþi n i ø veiksmaþodþiø: – ;; – ;; ropðtis, 

ropðèiasi, ropðtësi; ðnypðtis, ðnypðèiasi, ðnypðtësi. 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø bûtojo kartinio laiko forma turi kirèiuotà 

prieðdëlá, o kitos pagrindinës lytys iðlaiko pirminiø veiksmaþodþiø 

ðaknies kirèiavimo ypatybes.

125 

suŸ: – ;; – ;; sugergþti, sugergþdþia, sugergþdë; suinkðti, suinkðèia, suinkðtë; 

sukrykðti, sukrykðèia, sukrykðtë; sukrenkðti, sukrenkðèia, sukrenkðtë; 

suprunkðti, suprunkðèia, suprunkðtë; suðnarpðti, suðnarpðèia, suðnarpðtë; 

suðniaukðti, suðniaukðèia, suðniaukðtë; suðniokðti, suðniokðèia, suðniokðtë; 

suðnypðti, suðnypðèia, suðnypðtë; suðnirpðti, suðnirpðèia, suðnirpðtë; suðniurkðti, 

suðniurkðèia, suðniurkðtë; suðvirkðti, suðvirkðèia, suðvirkðtë... 

iðŸ: – ;; – ;; iðbergþti, iðbergþdþia, iðbergþdë; iðkrenkðti, iðkrenkðèia, iðkrenkðtë; 

iððnypðti, iððnypðèia, iððnypðtë. 

atŸ: – ;; – ;; atkrenkðti, atkrenkðèia, atkrenkðtë; atðniokðti, atðniokðèia, 

atðniokðtë. 

nuŸ: – ;; – ;; nuðnypðti, nuðnypðèia, nuðnypðtë; nuðniurkðti, nuðniurkðèia, 

nuðniurkðtë. 

apŸ: – ;; – ;; apðvirkðti, apðvirkðèia, apðvirkðtë. 

áŸ: – ;; – ;; áðvirkðti, áðvirkðèia, áðvirkðtë. 

paŸ: – ;; – ;; paðnypðti, paðnypðèia, paðnypðtë. 

priŸ: – ;; – ;; priðnerkðti, priðnerkðèia, priðnerkðtë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþkruopðti, uþkruopðèia, uþkruopðtë. 

Minëtinos dar prieðdëlinës sangràþi n ë s lytys, kuriø bûtojo 

kartinio laiko forma turi kirtá, nuðokusá á sangràþos rodiklá. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsibergþti, iðsibergþdþia, iðsibergþdë; iðsiðnypðti, iðsiðnypðèia, 

iðsiðnypðtë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusiðnypðti, nusiðnypðèia, nusiðnypðtë; nusiðniurkðti, nusiðniurkðèia, 

nusiðniurkðtë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsikruopðti, uþsikruopðèia, uþsikruopðtë; uþsiropðti, uþsiropðèia, 

uþsiropðtë. 

apŸ: – ;; – ;; apsiðvirkðti, apsiðvirkðèia, apsiðvirkðtë. 

atŸ: – ;; – ;; atsikrenkðti, atsikrenkðèia, atsikrenkðtë. 

áŸ: – ;; – ;; ásiropðti, ásiropðèia, ásiropðtë. 

Tarmëse kirtis gali bûti nuðokæs á esamojo laiko lyèiø prieðdëlá (arba 

sangràþos rodiklá): apðvirkðèia; apðvirkðèia LKÞ XV 600; ásiropðèia; ásiropðèia 

LKÞ XI 837; iðsiðnypðèia; iðsiðnypðèia LKÞ XV 182; nusiðnypðèia; 

nusiðnypðèia LKÞ XV 183; nuðvokðèia; nuðvokðèia LKÞ XV 624; 

paðnypðèia; paðnypðèia LKÞ XV 183; priðnerkðèia; priðnerkðèia LKÞ XV 

157; suðnarpðèia; suðnarpðèia LKÞ XV 130; suðnypðèia; suðnypðèia LKÞ 

XV 184; suðvirkðèia; suðvirkðèia LKÞ XV 601; suðvokðèia; suðvokðèia 

LKÞ XV 624; uþsiropðèia; uþsiropðèia LKÞ XI 838. 


laiko kamiengalis yra Ÿia, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendratyje tarp

126 

ðaknies skiemens pagrindo ir Ÿti tariamas priebalsis ŸsŸ, atitinkantis esamojo 

laiko formos afrikatà ŸèŸ ir bûtojo kartinio laiko formos ŸtŸ (pastarieji 

garsai yra tarp ðaknies skiemens pagrindo ir kamiengalio), visø formø ðaknies 

skiemens pagrindu eina miðrieji dvigarsiai, dvibalsiai, ilgieji balsiai. 

Tokios sandaros veiksmaþodþiø bk. yra keliolika: jausti, jauèia, jautë; 

versti, verèia, vertë;; keisti, keièia, keitë; kviesti, kvieèia, kvietë; liesti, lieèia, 

lietë; ðviesti, ðvieèia, ðvietë;; kaisti, kaièia, kaitë; kniesti, knieèia, knietë; kuisti, 

kuièia, kuitë; kvosti, kvoèia, kvotë; riesti, rieèia, rietë; siausti, siauèia, siautë; 

skliausti, skliauèia, skliautë; speisti, speièia, speitë... 

Þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 38–39; Bût 163; Laigonaitë, 1959, 70; 

LV 147; SkBK 31). 

Be visa ko, kai kuriø ðio tipo þodþiø ðaknies tvirtagalæ priegaidæ patvirtina 

pirminiai Ÿsta veiksmaþodþiai ir miðrieji priesagø Ÿyti, Ÿstyti veiksmaþodþiai, 

plg.: kaisti, kaièia, kaitë – kaisti, kaista, kaito; keisti, keièia, keitë 

– kaityti, kaito, kaitë; riesti, rieèia, rietë – raityti, raito, raitë; siausti, siauèia, 

siautë – siaustyti, siausto, siaustë; skliausti, skliauèia, skliautë – 

skliaustyti, skliausto, skliaustë; ðveisti, ðveièia, ðveitë „smarkiai kà daryti 

(muðti, eiti, vaþiuoti, mesti, valgyti ir kt.)“ – ðvaistyti, ðvaisto, ðvaistë „mëtyti, 

blaðkyti; eikvoti, kleisti; mosuoti“; ðviesti, ðvieèia, ðvietë – ðvaistyti, 

ðvaisto, ðvaistë „daug kartø ðviesti“; versti, verèia, vertë – virsti, virsta, virto; 

vartyti, varto, vartë; þr. dar (Venckutë, 1983, 125). 

Apie bk. neteiktinà þodþio kvosti kirèiavimà þr. (Darguþas, 1985, 24). 

Sangràþi n i ø lyèiø ðaknies kirtis yra tas pats kaip ir pirminiø veiksmaþodþiø: 

– ;; griestis, grieèiasi, grietësi (veiksmaþodis bk. neturi nesangràþinës 

formos; plg. grieti, grieja, griejo); jaustis, jauèiasi, jautësi; keistis, 

keièiasi, keitësi;; kuistis, kuièiasi, kuitësi; liestis, lieèiasi, lietësi; riestis, rieèiasi, 

rietësi; siaustis, siauèiasi, siautësi; spiestis, spieèiasi, spietësi; ðviestis, 

ðvieèiasi, ðvietësi; verstis, verèiasi, vertësi. 

Apie savità tarminá bûtojo kartinio laiko kirèiavimà þr. (Zinkevièius, 

1966, 333). 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø bûtojo kartinio laiko forma turi prieðdëlio 

kirtá, o kitos pagrindinës lytys – ðaknies kirtá. 

suŸ: – ;; – ;; sukaisti, sukaièia, sukaitë; sukeisti, sukeièia, sukeitë; sukuisti, 

sukuièia, sukuitë; sukviesti, sukvieèia, sukvietë; suliesti, sulieèia, sulietë; 

suriesti, surieèia, surietë; susiausti, susiauèia, susiautë; suskliausti, suskliauèia, 

suskliautë; suspeisti, suspeièia, suspeitë; suspiesti, suspieèia, suspietë; 

suðveisti, suðveièia, suðveitë...

127 

uþŸ: – ;; uþjausti, uþjauèia, uþjautë; uþversti, uþverèia, uþvertë;; uþkaisti, 

uþkaièia, uþkaitë; uþkeisti, uþkeièia, uþkeitë; uþkviesti, uþkvieèia, uþkvietë; 

uþliesti, uþlieèia, uþlietë; uþriesti, uþrieèia, uþrietë; uþsiausti, uþsiauèia, uþsiautë; 

uþskliausti, uþskliauèia, uþskliautë; uþspeisti, uþspeièia, uþspeitë; 

uþðveisti, uþðveièia, uþðveitë... 

nuŸ: – ;; nuðviesti, nuðvieèia, nuðvietë;; nujausti, nujauèia, nujautë; nukaisti, 

nukaièia, nukaitë; nukniesti, nuknieèia, nuknietë; nukuisti, nukuièia, 

nukuitë; nukviesti, nukvieèia, nukvietë; nuriesti, nurieèia, nurietë; nusiausti, 

nusiauèia, nusiautë; nuðveisti, nuðveièia, nuðveitë; nuversti, nuverèia, 

nuvertë. 

paŸ: – ;; pakeisti, pakeièia, pakeitë; pakviesti, pakvieèia, pakvietë; paliesti, 

palieèia, palietë; paversti, paverèia, pavertë;; pajausti, pajauèia, pajautë; 

pakaisti, pakaièia, pakaitë; pariesti, parieèia, parietë; pasiausti, pasiauèia, 

pasiautë; paðveisti, paðveièia, paðveitë; paðviesti, paðvieèia, paðvietë. 

priŸ: – ;; priversti, priverèia, privertë;; prijausti, prijauèia, prijautë; prikaisti, 

prikaièia, prikaitë; prikviesti, prikvieèia, prikvietë; priliesti, prilieèia, 

prilietë; pririesti, pririeèia, pririetë; prisiausti, prisiauèia, prisiautë; prispeisti, 

prispeièia, prispeitë; priðveisti, priðveièia, priðveitë. 

iðŸ: – ;; iðkviesti, iðkvieèia, iðkvietë; iðversti, iðverèia, iðvertë;; iðkeisti, iðkeièia, 

iðkeitë; iðkuisti, iðkuièia, iðkuitë; iðkvosti, iðkvoèia, iðkvotë; iðriesti, 

iðrieèia, iðrietë; iððveisti, iððveièia, iððveitë. 

apŸ: – ;; apðviesti, apðvieèia, apðvietë;; apkeisti, apkeièia, apkeitë; apriesti, 

aprieèia, aprietë; apsiausti, apsiauèia, apsiautë; apðveisti, apðveièia, apðveitë; 

apversti, apverèia, apvertë. 

atŸ: – ;; – ;; atjausti, atjauèia, atjautë; atkviesti, atkvieèia, atkvietë; atriesti, 

atrieèia, atrietë; atskliausti, atskliauèia, atskliautë; atðviesti, atðvieèia, 

atðvietë; atversti, atverèia, atvertë. 

áŸ: – ;; – ;; ákaisti, ákaièia, ákaitë; ákeisti, ákeièia, ákeitë; ákviesti, ákvieèia, 

ákvietë; áriesti, árieèia, árietë; áversti, áverèia, ávertë. 

praŸ: – ;; praversti, praverèia, pravertë;; prakeisti, prakeièia, prakeitë; 

prasiausti, prasiauèia, prasiautë. 

neŸ (èia nurodomas tik daþnesnis ðio prieðdëlio vedinys, nepatekæs á 

DÞ3): – ; nejausti, nejauèia, nejautë. 

parŸ: – ;; – ;; parversti, parverèia, parvertë. 

Prieðdëlis perŸ visose lytyse gauna kirtá: – ;; – ;; perkvosti, perkvoèia, 

perkvotë; perðveisti, perðveièia, perðveitë; perðviesti, perðvieèia, perðvietë; perversti, 

perverèia, pervertë.

128 

Tarmëse esamojo laiko lytys gali turëti kirtá, nuðokusá á prieðdëlá: 

apkeièia; apkeièia LKÞ V 493; aprieèia; aprieèia LKÞ XI 565, aprieèia 

DrskÞ 304; apsiauèia; apsiauèia LKÞ XII 485; apðveièia; apðveièia LKÞ 

XV 469; apðvieèia; apðvieèia LKÞ XV 543; atjauèia; atjauèia LKÞ IV 

319; atkvieèia; atkvieèia LKÞ VI 1086; atrieèia; atrieèia LKÞ XI 565, 

atrieta LKT 441; atðvieèia; atðvieèia LKÞ XV 544; ákaièia; ákaièia LKÞ 

V 67; ákeièia; ákeièia LKÞ V 493; ákvieèia; ákvieèia LKÞ VI 1086; árieèia; 

árieèia LKÞ XI 566; iðkeièia; iðkeièia LKÞ V 493; iðkvieèia; iðkvieèia LKÞ 

VI 1086; iðrieèia; iðrieèia LKÞ XI 566; iððveièia; iððveièia LKÞ XV 470; 

iðverta LKT 489; nujauèia; nujauèia LKÞ IV 319; nukaièia; nukaièia 

LKÞ V 67; nukvieèia; nukvieèia LKÞ VI 1086; nurieèia; nurieèia LKÞ 

XI 567; nusiauèia; nusiauèia LKÞ XII 487; nuðveièia; nuðveièia LKÞ 

XV 470, nuðveièiu DrskÞ 389; nuðvieèia; nuðvieèia LKÞ XV 546; pakaièia; 

pakaièia LKÞ V 67; pakeièia; pakeièia LKÞ V 493; pakvieèia; pakvieèia 

LKÞ VI 1086; parieèia; parieèia LKÞ XI 567; pasiauèia; pasiauèia 

LKÞ XII 488; paðveièia; paðveièia LKÞ XV 472; paðvieèia; paðvieèia 

LKÞ XV 547; prakeièia; prakeièia LKÞ V 494; prasiauèia; prasiauèia 

LKÞ XII 489; prikaièia; prikaièia LKÞ V 67; prikvieèia; prikvieèia LKÞ 

VI 1097; pririeèia; pririeèia LKÞ XI 568; prisiauèia; prisiauèia LKÞ XII 

489; priðveièia; priðveièia LKÞ XV 473; sukaièia; sukaièia LKÞ V 67; 

sukeièia; sukeièia LKÞ V 494; sukvieèia; sukvieèia LKÞ VI 1087; surieèia; 

surieèia LKÞ XI 569; susiauèia; susiauèia LKÞ XII 489; suspieèia; 

suspieèia LKÞ XIII 394; suðveièia; suðveièia LKÞ XV 473; uþjauèia, uþjauèia 

LKÞ IV 321; uþkaièia; uþkaièia LKÞ V 67; uþkeièia; uþkeièia LKÞ 

V 494; uþkvieèia; uþkvieèia LKÞ VI 1087; uþrieèia; uþrieèia LKÞ XI 571, 

uþrieèia DrskÞ 304; uþsiauèia; uþsiauèia LKÞ XII 490; uþðveièia; uþðveièia 

LKÞ XV 474; uþðvieèia; uþðvieèia LKÞ XV 550; þr. dar (Girdenis, 

1971, 26–27; Grinaveckienë, 1967, 158; Grinaveckis, 1986, 115; Mikulënienë, 

Morkûnas, 1997, 15; Morkûnas, 1969, 138). 


forma turi kirèiuotà sangràþos rodiklá ŸsiŸ, o kitos pagrindinës lytys – 

kirèiuotà ðakná. 

priŸ: – ;; – ;; prisikuisti, prisikuièia, prisikuitë; prisikviesti, prisikvieèia, 

prisikvietë; prisiliesti, prisilieèia, prisilietë; prisiriesti, prisirieèia, prisirietë; 

prisisiausti, prisisiauèia, prisisiautë; prisispeisti, prisispeièia, prisispeitë; 

prisispiesti, prisispieèia, prisispietë; prisiðveisti, prisiðveièia, prisiðveitë; prisiversti, 

prisiverèia, prisivertë.

129 

suŸ: – ;; – ;; susikeisti, susikeièia, susikeitë; susikuisti, susikuièia, susikuitë; 

susikviesti, susikvieèia, susikvietë; susiliesti, susilieèia, susilietë; susiriesti, 

susirieèia, susirietë; susisiausti, susisiauèia, susisiautë; susiskliausti, 

susiskliauèia, susiskliautë; susispiesti, susispieèia, susispietë; susiversti, susiverèia, 

susivertë. 

paŸ: – ;; pasikeisti, pasikeièia, pasikeitë;; pasijausti, pasijauèia, pasijautë; 

pasikuisti, pasikuièia, pasikuitë; pasikviesti, pasikvieèia, pasikvietë; pasiriesti, 

pasirieèia, pasirietë; pasiðveisti, pasiðveièia, pasiðveitë; pasiðviesti, 

pasiðvieèia, pasiðvietë; pasiversti, pasiverèia, pasivertë. 

áŸ: – ;; – ;; ásijausti, ásijauèia, ásijautë; ásikaisti, ásikaièia, ásikaitë; ásikviesti, 

ásikvieèia, ásikvietë; ásisiausti, ásisiauèia, ásisiautë; ásiversti, ásiverèia, 

ásivertë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsikviesti, iðsikvieèia, iðsikvietë; iðsiriesti, iðsirieèia, iðsirietë; 

iðsiðveisti, iðsiðveièia, iðsiðveitë; iðsiðviesti, iðsiðvieèia, iðsiðvietë; iðsiversti, 

iðsiverèia, iðsivertë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusikviesti, nusikvieèia, nusikvietë; nusisiausti, nusisiauèia, 

nusisiautë; nusiðveisti, nusiðveièia, nusiðveitë; nusiðviesti, nusiðvieèia, nusiðvietë; 

nusiversti, nusiverèia, nusivertë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsikaisti, uþsikaièia, uþsikaitë; uþsikviesti, uþsikvieèia, uþsikvietë; 

uþsiriesti, uþsirieèia, uþsirietë; uþsisiausti, uþsisiauèia, uþsisiautë; 

uþsiversti, uþsiverèia, uþsivertë. 

apŸ: – ;; – ;; apsikeisti, apsikeièia, apsikeitë; apsisiausti, apsisiauèia, apsisiautë; 

apsiðviesti, apsiðvieèia, apsiðvietë; apsiversti, apsiverèia, apsivertë. 

atŸ: – ;; – ;; atsikviesti, atsikvieèia, atsikvietë; atsiriesti, atsirieèia, atsirietë; 

atsiðviesti, atsiðvieèia, atsiðvietë; atsiversti, atsiverèia, atsivertë. 

praŸ: – ;; – ;; prasikeisti, prasikeièia, prasikeitë; prasikuisti, prasikuièia, 

prasikuitë; prasiðviesti, prasiðvieèia, prasiðvietë. 

parŸ: – ;; – ;; parsikviesti, parsikvieèia, parsikvietë. 

Sangràþiniø veiksmaþodþiø prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; persiðviesti, 

persiðvieèia, persiðvietë; persiversti, persiverèia, persivertë. 

Plg. dar nekodifikuotos kalbos kirèiavimà: atsiverta LKT 489; parsikvieèia; 

parsikvieèia LKÞ VI 1087; prasiðvieèia; prasiðvieèia LKÞ XV 548; 

susikeita LKT 481. 

Studentai kirèiuoja ðitaip: kvieèiu (98:0); skliautë (prg. 41:4); ðvieèiu 

(84:2), ðvieèiau (146:2); þr. dar (Grumadienë, 1988, 144). 

Saviti yra prieðdëliniø lyèiø kirèiavimo polinkiai (gana daþnai norima 

kirèiuoti esamojo laiko prieðdëlá): atjauèia (24:23), atjautë (45:0);

130 

iðkvoèiau (107; 1 stud. pabrëþë ðakná); pakeièia (25:35), pakeitë (59:1); 

pakvieèia (14:31), pakvietë (23:0); palieèiu (45; 83 studentø kirèiavo prieðdëlá, 

14 – ðakná), palieèiau (109; 1 stud. kirèiavo galûnæ); priverèia (6:26); 

surieèia (14:15); suskliautë (41:4); þr. dar (Klimavièius, 1979, 32). 

6. Tvirtagalæ ðakná turi veiksmaþodþiai, kuriø esamojo laiko kamiengalis 

yra Ÿia, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, visose pagrindinëse formose 

tarp ðaknies skiemens pagrindo ir Ÿti ar kamiengalio vartojami pavieniai 

ŸS/TŸ tipo priebalsiai, pagrindiniø formø ðaknø skiemens pagrindu 

eina besikaitaliojantys balsiai ë : e : ë ar o : a : o; plg. 

(Bernadiðienë, 1973, 44). 

Tokiø þodþiø bk. yra keliolika: plësti, pleèia, plëtë;; grësti, gresia, grësë; 

slëpti, slepia, slëpë;; drëbti, drebia, drëbë; dvësti, dvesia, dvësë; krësti, kreèia, 

krëtë; kvëpti, kvepia, kvëpë; lëkti, lekia, lëkë; skësti, skeèia, skëtë; srëbti, 

srebia, srëbë; ðlëkti, ðlekia, ðlëkë; trësti, tresia, trësë; vëpti, vepia, vëpë; vogti, 

vagia, vogë... 


78; Laigonaitë, 1978, 71; LKG II 299; Stundþia, 1995, 123, 124; Vaitkevièiûtë, 

1997, 124; Venckutë, 1983, 127; Vidþiûnas, 1997, 191). 

Kai kuriuos þodþius galima sieti su kitais Ÿia, Ÿsta pirminiais veiksmaþodþiais 

arba su miðriaisiais priesagø Ÿyti, Ÿstyti veiksmaþodþiais, plg.: grësti, 

gresia, grësë – grasyti, graso, grasë; krësti, kreèia, krëtë – kratyti, krato, kratë; 

lëkti, lekia, lëkë – lakstyti, laksto, lakstë; slëpti, slepia, slëpë – slapstyti, slapsto, 

slapstë; srëbti, srebia, srëbë – sriaubti, sriaubia, sriaubë; ðlëkti, ðlekia, ðlëkë 

– ðlakstyti, ðlaksto, ðlakstë; vëpti, vepia, vëpë – viepti, viepia, viepë. 

Tvirtagalæ ðaknies priegaidæ turi ir kiti veiksmaþodþiai, kuriø ðaknyse 

kaitaliojasi balsiai ë : e : ë (þr. p. 147). 

Vieno nelabai daþno veiksmaþodþio pavidalas bk. ávairuoja: slëgti 

(slëgti), slëgia (slëgia), slëgë (slëgë) Kam II 111, slëgti, slëgia, slëgë SkBK 

78, RV 173, slëgti, slegia, slëgë LV 504, slëgti, slëgia (slegia), slëgë RÞ 

351, DÞ1 740, slëgti, slegia, slëgë ir slëgti, slëgia, slëgë DÞ2 718, SkRÞ 

1334, LTÞ 276, DÞ3 711, MKÞ 295 (plg. slegiu, slëgiau, slëgti ir slëgiu, 

slëgiau, slëgti BûgRR II 451tt., slëgti SkÞD 27tt., slëgti, slegia, slëgë; slëgti, 

slëgia (slegia), slëgë (Ÿo) LKÞ XII 1204, slëgti, slëga, slëgë DûnÞ 524, 

slëgti, slegia, slëgë LzÞ 239, DrskÞ 335, slëgti (slëgti), slegia (slëgia) LKA 

III 96; plg. dar KP 114, KF 51); þr. dar (Darguþas, 1985, 22; Grinaveckis, 

1991, 98–99; Skardþius, 1968, 76; Vaitkevièiûtë, 1997, 119; Vidþiûnas, 

1997, 189). Tvirtapradis slëgti, slëgia, slëgë sutinka su slûgti, slûgsta,

131 

slûgo. Gretimybë slëgti, slegia, slëgë kirèiavimu yra prisitaikiusi prie kitø 

analogiðkos fonetinës ir morfologinës sandaros þodþiø, plg.: srëbti, srebia, 

srëbë. Viename kitame bk. leidinyje pasitaikiusios lytys slëgti, slegia, 

slëgë nëra sisteminës. Kam II 115 nurodomø gretimybiø srebia ir 

srëbia nepaliudija LKÞ. 

Nekodifikuotoje kalboje esama ir kitø veiksmaþodþiø gretimybiø: kvëpti, 

kvëpja; kvëpiu (kvepiu), kvëpiau, kvëpti BûgRR II 467, kvëpti SkDA 69, 

kvëpti, kvepia, kvëpë; kvëpti LKÞ VI 1074, kvëpti, kvepa, kvëpë DûnÞ 164; 

vëpti, vepia, vëpë; vëpti LKÞ XVIII 731; vogti, vagia (vogia), vogë LzÞ 291; 

þr. dar (Otræbski, 1965, 182). 

Sangràþi n i ø veiksmaþodþiø ðaknis kirèiuojama taip pat kaip ir 

pirminiø: – ;; – ;; drëbtis, drebiasi, drëbësi; krëktis, krekiasi, krëkësi (nesangràþinë 

lytis bk. nevartojama); kvëptis, kvepiasi, kvëpësi; plëstis, pleèiasi, 

plëtësi; skëstis, skeèiasi, skëtësi; slëptis, slepiasi, slëpësi; ðlëktis, ðlekiasi, 

ðlëkësi. 

Kai kuriuose ankstesniuose bk. leidiniuose randame veiksmaþodþiø, 

kuriø esamojo laiko forma pateikta su balsiu ë: vëptis, vëpias, vëpës Kam 

II 139, vëptis, vëpiasi, vëpësi RV 201, LV 582 (tokios esamojo laiko prieðdëlinës 

lytys bk. iðlaikytø ðaknies kirtá). 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø esamojo ir bûtojo kartinio laiko formos 

turi prieðdëlio kirtá. 

iðŸ: – ;; iðplësti, iðpleèia, iðplëtë;; iðdrëbti, iðdrebia, iðdrëbë; iðdvësti, iðdvesia, 

iðdvësë; iðkrësti, iðkreèia, iðkrëtë; iðkvëpti, iðkvepia, iðkvëpë; iðlëkti, 

iðlekia, iðlëkë; iðskësti, iðskeèia, iðskëtë; iðsrëbti, iðsrebia, iðsrëbë; iðtrësti, iðtresia, 

iðtrësë; iðvogti, iðvagia, iðvogë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþdrëbti, uþdrebia, uþdrëbë; uþdvësti, uþdvesia, uþdvësë; 

uþgrësti, uþgresia, uþgrësë; uþkrësti, uþkreèia, uþkrëtë; uþlëkti, uþlekia, uþlëkë; 

uþplësti, uþpleèia, uþplëtë; uþskësti, uþskeèia, uþskëtë; uþslëgti, uþslegia, 

uþslëgë; uþslëpti, uþslepia, uþslëpë; uþsrëbti, uþsrebia, uþsrëbë. 

nuŸ: – ;; – ;; nudrëbti, nudrebia, nudrëbë; nudvësti, nudvesia, nudvësë; 

nugrësti, nugresia, nugrësë; nukrësti, nukreèia, nukrëtë; nulëkti, nulekia, nulëkë; 

nuslëgti, nuslegia, nuslëgë; nuslëpti, nuslepia, nuslëpë; nutrësti, nutresia, 

nutrësë; nuvogti, nuvagia, nuvogë. 

suŸ: – ;; sukrësti, sukreèia, sukrëtë;; sudrëbti, sudrebia, sudrëbë; sulëkti, 

sulekia, sulëkë; suslëgti, suslegia, suslëgë; suslëpti, suslepia, suslëpë; susrëbti, 

susrebia, susrëbë; suðlëkti, suðlekia, suðlëkë; suvogti, suvagia, suvogë; suþlëgti, 

suþlegia, suþlëgë.

132 

paŸ: – ;; paslëpti, paslepia, paslëpë;; padrëbti, padrebia, padrëbë; padvësti, 

padvesia, padvësë; pakrësti, pakreèia, pakrëtë; palëkti, palekia, palëkë; paslëgti, 

paslegia, paslëgë; pasrëbti, pasrebia, pasrëbë; pavogti, pavagia, pavogë. 

priŸ: – ;; prislëgti, prislegia, prislëgë;; pridrëbti, pridrebia, pridrëbë; pridvësti, 

pridvesia, pridvësë; prikrësti, prikreèia, prikrëtë; prikvëpti, prikvepia, 

prikvëpë; prisrëbti, prisrebia, prisrëbë; privogti, privagia, privogë. 

apŸ: – ;; – ;; apdrëbti, apdrebia, apdrëbë; apkrësti, apkreèia, apkrëtë; aplëkti, 

aplekia, aplëkë; apðlëkti, apðlekia, apðlëkë; apvogti, apvagia, apvogë. 

atŸ: – ;; – ;; atgrësti, atgresia, atgrësë; atkrësti, atkreèia, atkrëtë; atlëkti, 

atlekia, atlëkë; atlëpti, atlepia, atlëpë (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); 

atvëpti, atvepia, atvëpë. 

áŸ: – ;; ákvëpti, ákvepia, ákvëpë;; ádrëbti, ádrebia, ádrëbë; ágrësti, ágresia, 

ágrësë; ákrësti, ákreèia, ákrëtë; álëkti, álekia, álëkë. 

praŸ: – ;; praplësti, prapleèia, praplëtë;; pralëkti, pralekia, pralëkë; praskësti, 

praskeèia, praskëtë. 

neŸ (èia dedamas tik daþnesnis ðio prieðdëlio vedinys, nepatekæs á 

DÞ3): – ;; neslëpti, neslepia, neslëpë. 

parŸ: – ;; – ;; parlëkti, parlekia, parlëkë. 

Prieðdëlis perŸ visada kirèiuotas: – ;; – ;; perdvësti, perdvesia, perdvësë; 

perkrësti, perkreèia, perkrëtë; perlëkti, perlekia, perlëkë. 

Plg. dar prieðdëliniø lyèiø gretimybes: nuslëgti, nuslegia, nuslëgë ir 

nuslëgti, nuslëgia, nuslëgë DÞ2 457, DÞ3 452 (plg. nuslëgti, nuslegia, nuslëgë; 

nuslëgti LKÞ XII 1206); paslëgti, paslegia, paslëgë ir paslëgti, paslëgia, 

paslëgë DÞ2 521, DÞ3 514 (plg. paslëgti, paslegia, paslëgë; paslëgti LKÞ 

XII 1206); prislëgti, prislegia, prislëgë ir prislëgti, prislëgia, prislëgë DÞ2 625, 

DÞ3 616 (plg. prislëgti, prislegia, prislëgë; prislëgti LKÞ XII 1207); suslëgti, 

suslegia, suslëgë ir suslëgti, suslëgia, suslëgë DÞ2 786, DÞ3 779 (plg. suslëgti, 

suslegia, suslëgë; suslëgti LKÞ XII 1207); uþslëgti, uþslegia, uþslëgë DÞ2 

901, uþslëgti, uþslegia, uþslëgë ir uþslëgti, uþslëgia, uþslëgë DÞ3 895 (plg. 

uþslëgti, uþslegia, uþslëgë; uþslëgti LKÞ XII 1208). 

Plg. dar nekodifikuotus prieðdëliniø veiksmaþodþiø variantus: ákvëpti, 

ákvepia, ákvëpë; ákvëpti LKÞ VI 1075; iðskësti, iðskeèia (iðskëèia), iðskëtë 

LKÞ XII 846. 

Prieðdëliniø sangràþi n i ø veiksmaþodþiø esamojo ir bûtojo 

kartinio laiko formose kirtis yra nuðokæs á sangràþos rodiklá. 

atŸ: – ;; – ;; atsidrëbti, atsidrebia, atsidrëbë; atsikvëpti, atsikvepia, atsikvëpë; 

atsivëpti, atsivepia, atsivëpë.

133 

áŸ: – ;; – ;; ásidrëbti, ásidrebia, ásidrëbë; ásikrësti, ásikreèia, ásikrëtë; ásikvëpti, 

ásikvepia, ásikvëpë. 

iðŸ: – ;; iðsiplësti, iðsipleèia, iðsiplëtë;; iðsikvëpti, iðsikvepia, iðsikvëpë; iðsiskësti, 

iðsiskeèia, iðsiskëtë. 

paŸ: – ;; pasislëpti, pasislepia, pasislëpë;; pasikrësti, pasikreèia, pasikrëtë; 

pasivogti, pasivagia, pasivogë. 

priŸ: – ;; – ;; prisikrësti, prisikreèia, prisikrëtë; prisisrëbti, prisisrebia, 

prisisrëbë; prisivogti, prisivagia, prisivogë. 

suŸ: – ;; – ;; susikrësti, susikreèia, susikrëtë; susislëgti, susislegia, susislëgë; 

susislëpti, susislepia, susislëpë. 

apŸ: – ;; – ;; apsikrësti, apsikreèia, apsikrëtë; apsivogti, apsivagia, apsivogë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusidrëbti, nusidrebia, nusidrëbë; nusikvëpti, nusikvepia, 

nusikvëpë. 

praŸ: – ;; – ;; prasiplësti, prasipleèia, prasiplëtë; prasiskësti, prasiskeèia, 

prasiskëtë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsikrësti, uþsikreèia, uþsikrëtë; uþsislëpti, uþsislepia, uþsislëpë. 

Studentai yra linkæ kirèiuoti ðitaip: lëkiau (80:1); slëgiau (31:15). 

Plg. dar prieðdëlinio veiksmaþodþio kirèiavimà: prislegia (65; 9 stud. 

áraðë ðaknies balsá ë; 2 ið jø pabrëþë ðakná, 7 – prieðdëlá), prislëgiau (97; 

9 stud. pabrëþë ðakná), prislëgë (102:20). 


laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿo, pagrindinëse formose 

tarp ðaknies skiemens pagrindo ir kamiengaliø bei formanto Ÿti (bendratyje) 

vartojami pavieniai ŸS/TŸ tipo priebalsiai, pagrindiniø formø ðaknø skiemens 

pagrindu eina besikaitaliojantys garsai iR : eR : iR arba á : en : in. 

Tokios sandaros veiksmaþodþiø bk. yra per deðimt: – ;; kirsti, kerta, 

kirto; pirkti, perka, pirko; rinkti, renka, rinko; sirgti, serga, sirgo; slinkti, slenka, 

slinko; tilpti, telpa, tilpo;; kimðti, kemða, kimðo; kirpti, kerpa, kirpo; krimsti, 

kremta, krimto; lásti, lenda, lindo; pirðti, perða, pirðo; vilkti, velka, vilko… 


1978, 71; LKG II 299; LV 147; SkBK 31; Stundþia, 1995, 121; 

Venckutë, 1983, 126; Vidþiûnas, 1997, 191). 

Kai kuriø jø tvirtagaliðkumà rodo ir miðrieji priesagø Ÿyti, Ÿstyti veiksmaþodþiai, 

plg.: kimðti, kemða, kimðo – kamðyti, kamðo, kamðë; kirpti, 

kerpa, kirpo – karpyti, karpo, karpë; krimsti, kremta, krimto – kramtyti,

134 

kramto, kramtë; lásti, lenda, lindo – landyti, lando, landë; vilkti, velka, vilko 

– valkstyti, valksto, valkstë. 

Kam II 129, matyt, per klaidà buvo tvirtapradiðkai kirèiuojama gretimybë, 

turinti formantà Ÿsta: tilpti, telpa ir tilpsta, tilpo (plg. tilpti, telpa 

(tilpsta, telpsta), tilpo LKÞ XVI 339, tilpti, tilpsta, tilpo DrskÞ 408). 

Sangràþi n i ø veiksmaþodþiø ðaknis kirèiuojama taip pat kaip ir 

pirminiø: – ;; – ;; kimðtis, kemðasi, kimðosi; kirptis, kerpasi, kirposi; kirstis, 

kertasi, kirtosi; krimstis, kremtasi, krimtosi; pirktis, perkasi, pirkosi; 

pirðtis, perðasi, pirðosi; rinktis, renkasi, rinkosi; slinktis, slenkasi, slinkosi; 

vilktis, velkasi, vilkosi. 

Apie savità esamojo laiko formø kirèiavimà tarmëse þr. (LKG II 301; 

Vidugiris, 1973, 212; Zinkevièius, 1966, 333). 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø esamojo laiko formos turi kirèiuotà 

prieðdëlá. 

iðŸ: – ;; iðrinkti, iðrenka, iðrinko;; iðkimðti, iðkemða, iðkimðo; iðkirpti, iðkerpa, 

iðkirpo; iðkirsti, iðkerta, iðkirto; iðkrimsti, iðkremta, iðkrimto; iðlásti, 

iðlenda, iðlindo; iðpirkti, iðperka, iðpirko; iðpirðti, iðperða, iðpirðo; iðsirgti, iðserga, 

iðsirgo; iðslinkti, iðslenka, iðslinko; iðtilpti, iðtelpa, iðtilpo; iðtrinkti, iðtrenka, 

iðtrinko... 

suŸ: – ;; surinkti, surenka, surinko; susirgti, suserga, susirgo;; sukimðti, sukemða, 

sukimðo; sukirpti, sukerpa, sukirpo; sukirsti, sukerta, sukirto; sukrimsti, 

sukremta, sukrimto; sulásti, sulenda, sulindo; supirkti, superka, supirko; supirðti, 

superða, supirðo; suslinkti, suslenka, suslinko; sutilpti, sutelpa, sutilpo... 

paŸ: – ;; parinkti, parenka, parinko;; pakimðti, pakemða, pakimðo; pakirpti, 

pakerpa, pakirpo; pakirsti, pakerta, pakirto; pakrimsti, pakremta, 

pakrimto; palásti, palenda, palindo; papirkti, paperka, papirko; papirðti, paperða, 

papirðo; pasirgti, paserga, pasirgo; paslinkti, paslenka, paslinko; pavilkti, 

pavelka, pavilko. 

priŸ: – ;; – ;; prikimðti, prikemða, prikimðo; prikirpti, prikerpa, prikirpo; 

prikirsti, prikerta, prikirto; prikrimsti, prikremta, prikrimto; prilásti, prilenda, 

prilindo; pripirkti, priperka, pripirko; pripirðti, priperða, pripirðo; pririnkti, 

prirenka, pririnko; prislinkti, prislenka, prislinko; pritilpti, pritelpa, pritilpo; 

privilkti, privelka, privilko. 

áŸ: – ;; – ;; ákimðti, ákemða, ákimðo; ákirpti, ákerpa, ákirpo; ákirsti, ákerta, 

ákirto; ákrimsti, ákremta, ákrimto; álásti, álenda, álindo; ápirkti, áperka, ápirko; 

ápirðti, áperða, ápirðo; áslinkti, áslenka, áslinko; átilpti, átelpa, átilpo; ávilkti, 

ávelka, ávilko.

135 

atŸ: – ;; – ;; atkimðti, atkemða, atkimðo; atkirpti, atkerpa, atkirpo; atkirsti, 

atkerta, atkirto; atkrimsti, atkremta, atkrimto; atlásti, atlenda, atlindo; 

atpirkti, atperka, atpirko; atrinkti, atrenka, atrinko; atslinkti, atslenka, atslinko; 

atvilkti, atvelka, atvilko. 

nuŸ: – ;; nupirkti, nuperka, nupirko;; nukirpti, nukerpa, nukirpo; nukirsti, 

nukerta, nukirto; nukrimsti, nukremta, nukrimto; nulásti, nulenda, nulindo; 

nurinkti, nurenka, nurinko; nuslinkti, nuslenka, nuslinko; nutrinkti, nutrenka, 

nutrinko; nuvilkti, nuvelka, nuvilko. 

praŸ: – ;; – ;; prakirpti, prakerpa, prakirpo; prakirsti, prakerta, prakirto; 

prakrimsti, prakremta, prakrimto; pralásti, pralenda, pralindo; prapirkti, praperka, 

prapirko; prarinkti, prarenka, prarinko; prasirgti, praserga, prasirgo; 

praslinkti, praslenka, praslinko; pravilkti, pravelka, pravilko. 

uþŸ: – ;; uþkirsti, uþkerta, uþkirto;; uþkimðti, uþkemða, uþkimðo; uþkirpti, 

uþkerpa, uþkirpo; uþkrimsti, uþkremta, uþkrimto; uþlásti, uþlenda, uþlindo; 

uþpirkti, uþperka, uþpirko; uþslinkti, uþslenka, uþslinko; uþtilpti, uþtelpa, uþtilpo; 

uþvilkti, uþvelka, uþvilko. 

apŸ: – ;; – ;; apkirpti, apkerpa, apkirpo; apkirsti, apkerta, apkirto; apkrimsti, 

apkremta, apkrimto; aprinkti, aprenka, aprinko; apsirgti, apserga, 

apsirgo; apvilkti, apvelka, apvilko. 

parŸ: – ;; – ;; parvilkti, parvelka, parvilko. 

Prieðdëlis perŸ visada kirèiuojamas: – ;; perkirsti, perkerta, perkirto;; 

perkirpti, perkerpa, perkirpo; perkrimsti, perkremta, perkrimto; perlásti, perlenda, 

perlindo; perrinkti, perrenka, perrinko; persirgti, perserga, persirgo; 

pervilkti, pervelka, pervilko. 

Kai kuriose ðnektose esamojo laiko lyèiø kirtis nenukeliamas á prieðdëlá: 

aprenka; aprenka LKÞ XI 654; apserga SkDA 195, 201, apserga; apserga 

LKÞ XII 574; apvelka; apvelka LKÞ XIX 408; atkremta; atkremta 

LKÞ VI 597; iðperka; iðperka LKÞ IX 1101; iðrenka; iðrenka LKÞ XI 

656; iðserga; iðserga LKÞ XII 575; iðtelpa; iðtelpa LKÞ XVI 341; nelenda; 

nelenda SkDA 195; nuperka; nuperka LKÞ IX 1102; nurenka; nurenka 

LKÞ XI 658; praserga; praserga LKÞ XII 576; prirenka; prirenka 

LKÞ XI 663; surenka; surenka LKÞ XI 665; suserga; suserga LKÞ XII 

576; uþkremta; uþkremta LKÞ VI 599; þr. dar (BûgRR III 50; Bunevièiûtë, 

1994, 17; Bût 173; Grinaveckis, 1976, 39; Grinaveckis, 1983, 75; 

Grinaveckis, 1986, 117; Grinaveckis, 1991, 102–103, 105; Kazlauskas, 

1968, 70; LKG II 309; Vidugiris, 1973, 205; Zinkevièius, 1966, 335).

136 

Prieðdëliniø sangràþi n i ø veiksmaþodþiø esamojo laiko lytys 

turi kirtá, nuðokusá á sangràþos rodiklá. 

priŸ: – ;; – ;; prisikimðti, prisikemða, prisikimðo; prisikirsti, prisikerta, 

prisikirto; prisikrimsti, prisikremta, prisikrimto; prisilásti, prisilenda, prisilindo; 

prisipirkti, prisiperka, prisipirko; prisipirðti, prisiperða, prisipirðo; 

prisirinkti, prisirenka, prisirinko; prisislinkti, prisislenka, prisislinko; prisivilkti, 

prisivelka, prisivilko. 

suŸ: – ;; susirinkti, susirenka, susirinko;; susikimðti, susikemða, susikimðo; 

susikirsti, susikerta, susikirto; susikrimsti, susikremta, susikrimto; susipirkti, 

susiperka, susipirko; susipirðti, susiperða, susipirðo; susislinkti, susislenka, 

susislinko; susivilkti, susivelka, susivilko. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsikirpti, iðsikerpa, iðsikirpo; iðsikirsti, iðsikerta, iðsikirto; iðsipirkti, 

iðsiperka, iðsipirko; iðsipirðti, iðsiperða, iðsipirðo; iðsirinkti, iðsirenka, 

iðsirinko; iðsitrinkti, iðsitrenka, iðsitrinko; iðsivilkti, iðsivelka, iðsivilko. 

paŸ: – ;; pasirinkti, pasirenka, pasirinko;; pasikirsti, pasikerta, pasikirto; 

pasilásti, pasilenda, pasilindo; pasipirkti, pasiperka, pasipirko; pasipirðti, 

pasiperða, pasipirðo; pasislinkti, pasislenka, pasislinko; pasivilkti, pasivelka, 

pasivilko. 

atŸ: – ;; – ;; atsikimðti, atsikemða, atsikimðo; atsikirpti, atsikerpa, atsikirpo; 

atsikirsti, atsikerta, atsikirto; atsipirkti, atsiperka, atsipirko; atsirinkti, 

atsirenka, atsirinko; atsivilkti, atsivelka, atsivilko. 

áŸ: – ;; – ;; ásikimðti, ásikemða, ásikimðo; ásikirpti, ásikerpa, ásikirpo; ásikirsti, 

ásikerta, ásikirto; ásipirðti, ásiperða, ásipirðo; ásisirgti, ásiserga, ásisirgo 

(prieðdëlinë nesangràþinë ir neprieðdëlinë sangràþinë lytis bk. nevartojama); 

ásivilkti, ásivelka, ásivilko. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsikimðti, uþsikemða, uþsikimðo; uþsikirsti, uþsikerta, uþsikirto; 

uþsikrimsti, uþsikremta, uþsikrimto; uþsilásti, uþsilenda, uþsilindo; 

uþsisirgti, uþsiserga, uþsisirgo (prieðdëlinë nesangràþinë ir neprieðdëlinë 

sangràþinë lytis bk. nevartojama); uþsivilkti, uþsivelka, uþsivilko. 

apŸ: – ;; apsivilkti, apsivelka, apsivilko;; apsikirpti, apsikerpa, apsikirpo; 

apsikirsti, apsikerta, apsikirto; apsipirkti, apsiperka, apsipirko; apsirinkti, 

apsirenka, apsirinko. 

nuŸ: – ;; nusipirkti, nusiperka, nusipirko;; nusikirpti, nusikerpa, nusikirpo; 

nusikirsti, nusikerta, nusikirto; nusikrimsti, nusikremta, nusikrimto; 

nusivilkti, nusivelka, nusivilko. 

praŸ: – ;; – ;; prasikirsti, prasikerta, prasikirto; prasirinkti, prasirenka, 

prasirinko. 

parŸ: – ;; – ;; parsivilkti, parsivelka, parsivilko.

137 

Prieðdëlis perŸ gauna kirtá ir sangràþiniuose veiksmaþodþiuose: – ;; – ;; 

persikirsti, persikerta, persikirto; persivilkti, persivelka, persivilko. 

Studentai daþniausiai kirèiuoja esamojo laiko lyèiø prieðdëlá (ar sangràþos 

rodiklá): atvelka (62:0); iðlenda (41:6); iðrenka (68:7); neserga (28:1); 

nuperka (61:1), nusiperka (24:0); paslenka (28:1); pakerta (43:3); prilenda 

(61:1); sukemða (60:0); sukerpa (45:1); sukremta (42:4); surenka (28:0); 

sutelpa (51:1); þr. dar (Grumadienë, 1988, 145). 



ðaknies ilgojo balsio ir Ÿti vartojami priebalsiai Ÿl/rŸ, esamojo laiko formoje 

tarp ðaknies ilgojo balsio ir kamiengalio – Ÿl/rstŸ, bûtojo kartinio 

laiko formoje – Ÿl/rŸ, visø formø ðaknø skiemens pagrindu eina ilgieji balsiai 

ë, o ar dvibalsis ai (bendraties ir esamojo laiko ðaknyse susidaro netikrøjø, 

t. y. antriniø, dvigarsiø ar trigarsiø). 

Tokiø pirminiø veiksmaþodþiø bk. yra tik keli: – ;; – ;; dërti, dërsta, 

dëro; mëlti, mëlsta, mëlo; norti, norsta, noro; smëlti, smëlsta, smëlo; stërti, 

stërsta, stëro; ðëlti, ðëlsta, ðëlo; tolti, tolsta, tolo. 

Þr. dar (Stundþia, 1995, 121; Vaitkevièiûtë, 1997, 123; Vidþiûnas, 

1997, 191). 

Veiksmaþodþiø, ðaknyje turinèiø balsá o, kirèiavimo norma nëra labai 

tvirta: norti, norsta, noro Kam II 79, norti, norsta, noro RÞ 283, DÞ2 433, 

DÞ3 428, norti, norsta, noro ir norti, norsta, noro LTÞ 196 (plg. norti, norsta, 

noro LKÞ VIII 865); tolti, tolsta, tolo Kam II 129, SkBK 84, RV 191, 

RÞ 356, LV 555, DÞ1 862, DÞ2 855, SkRÞ 1575, tolti, tolsta, tolo LTÞ 

320, tolti, tolsta, tolo ir tolti, tolsta, tolo DÞ3 849, MKÞ 326 (plg. tolti, tolsta 

(Ÿa), tolo; tolti, tolsta (tolna), tolo LKÞ XVI 504, tolti, tolsta (tolna), tolo 

DûnÞ 401); þr. dar (Lyberis, 1987, 66; Vidþiûnas, 1997, 191; Vitkauskas, 

1988, 69; Vitkauskas, 1997, 264; Vitkauskas, 1999, 93). 

Plg. panaðios sandaros, bet tvirtapradiðkai kirèiuojamà veiksmaþodá 

sûrti, sûrsta, sûro (þr. p. 86). 

Nekodifikuotoje kalboje ávairuoja dar ðio þodþio kirèiavimas: mëlti 

SkÞD 487, mëlti, mëlsta, mëlo LKÞ VII 1040, mëlti, mëlsta, mëlo DrskÞ 

206; þr. dar (Vidþiûnas, 1997, 191). 

Kiek daugiau vartojama panaðios sandaros prieðdëliniø veiksmaþodþiø 

(kirèiuojami jie taip pat kaip ir neprieðdëliniai). 

paŸ: – ;; – ;; padërti, padërsta, padëro; pagailti, pagailsta, pagailo 

(neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); pakvailti, pakvailsta, pakvailo

138 

(neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); pamëlti, pamëlsta, pamëlo; panorti, 

panorsta, panoro; pasmëlti, pasmëlsta, pasmëlo; pastërti, pastërsta, pastëro; 

paðëlti, paðëlsta, paðëlo; patolti, patolsta, patolo. 

nuŸ: – ;; – ;; nustërti, nustërsta, nustëro; nutolti, nutolsta, nutolo. 

atiŸ: – ;; – ;; atitolti, atitolsta, atitolo. 

áŸ: – ;; – ;; áðëlti, áðëlsta, áðëlo. 

priŸ: – ;; – ;; priðëlti, priðëlsta, priðëlo. 

suŸ: – ;; – ;; sukvailti, sukvailsta, sukvailo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama). 

uþŸ: – ;; – ;; uþmëlti, uþmëlsta, uþmëlo. 

Plg. bk. prieðdëliniø lyèiø gretimybes: atitolti, atitolsta, atitolo DÞ2 

48, atitolti, atitolsta, atitolo ir atitolti, atitolsta, atitolo DÞ3 48 (plg. atitolti, 

atitolsta, atitolo; atitolti, atitolsta, atitolo LKÞ XVI 505); nutolti, nutolsta, 

nutolo DÞ2 461, SkRÞ 915, nutolti, nutolsta, nutolo ir nutolti, 

nutolsta, nutolo DÞ3 456 (plg. nutolti, nutolsta, nutolo; nutolti, nutolsta, 

nutolo LKÞ XVI 505); patolti, patolsta, patolo DÞ2 532, patolti, patolsta, 

patolo ir patolti, patolsta, patolo DÞ3 525 (plg. patolti, patolsta, patolo 

LKÞ XVI 506). 

Prieðdëlinës sangràþi n ë s lytys retos. 

áŸ: – ;; – ;; ásiðëlti, ásiðëlsta, ásiðëlo. 

paŸ: – ;; – ;; pasigailti, pasigailsta, pasigailo. 

Studentai nenori kirèiuoti ðëlstu (3:35); tolstu (0:98). 

Plg. dar prieðdëliniø lyèiø kirèiavimo polinkius: nustërau (5:48); nutolau 

(1:59); pamëlau (6:55); panorau (0:58); paðëlau (5:55). 


laiko kamiengalis yra Ÿia, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendratyje tarp ðaknies 

skiemens pagrindo garsø ir Ÿti vartojami pavieniai ŸSŸ tipo priebalsiai, 

esamojo laiko formoje tarp ðaknies skiemens pagrindo ir kamiengalio 

– ŸSè/dþŸ, bûtojo kartinio laiko – ŸSt/dŸ, visø formø ðaknies skiemens 

pagrindu eina nesikaitaliojantys miðrieji dvigarsiai, ilgieji balsiai. 

Tokiø þodþiø nëra daug: – ;; – ;; brûzti, brûzdþia, brûzdë; drumsti, drumsèia, 

drumstë; griozti, griozdþia, griozdë; grumzti, grumzdþia, grumzdë; ðlamðti, 

ðlamðèia, ðlamðtë; ðlemðti, ðlemðèia, ðlemðtë; urðti, urðèia, urðtë. 


Ðio bûrelio þodþiai beveik sutampa su gausesniais veiksmaþodþiais, 

po ðaknies skiemens pagrindo garsø turinèiais dar T tipo priebalsá (g/k), 

plg.: bergþti, bergþdþia, bergþdë; kvëkðti, kvëkðèia, kvëkðtë ir kt. (þr. p. 124).

139 

Vienas veiksmaþodis yra ágavæs sangràþi n á pavidalà (pagrindinës 

formos iðlaiko pirminio veiksmaþodþio ðaknies kirtá ir priegaidæ): – ;; – ;; 

drumstis, drumsèiasi, drumstësi. 

Vartojami ir p rieðdëliniai veiksmaþodþiai (jø bûtojo kartinio laiko 

forma turi kirtá, nuðokusá á prieðdëlá). 

suŸ: – ;; – ;; sudrumsti, sudrumsèia, sudrumstë; suðlamðti, suðlamðèia, 

suðlamðtë; suðlemðti, suðlemðèia, suðlemðtë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðgriozti, iðgriozdþia, iðgriozdë. 

paŸ: – ;; – ;; padrumsti, padrumsèia, padrumstë. 

priŸ: – ;; – ;; priðlemðti, priðlemðèia, priðlemðtë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþgriozti, uþgriozdþia, uþgriozdë. 

Tarmëse kirtá gali bûti gavæ esamojo laiko formø prieðdëliai: priðlemðèia; 

priðlemðèia LKÞ XIV 1043; suðlemðèia; suðlemðèia LKÞ XIV 1044. 

Nedaþnos yra prieðdëlinës sangràþi n ë s lytys (bûtojo kartinio 

laiko formos turi sangràþos rodiklio ŸsiŸ kirtá). 

suŸ: – ;; – ;; susidrumsti, susidrumsèia, susidrumstë; susiðlemðti, susiðlemðèia, 

susiðlemðtë. 

priŸ: – ;; – ;; prisiðlemðti, prisiðlemðèia, prisiðlemðtë. 

10. Tvirtagaliðkai kirèiuojami kai kurie veiksmaþodþiai, turintys 

esamojo laiko kamiengalá Ÿia, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendraties 

ðaknies skiemens pagrindo dvigarsá tiesiai prieð Ÿti, esamojo ir bûtojo kartinio 

laiko formose tarp ðaknies dvigarsio ir kamiengalio ŸRŸ tipo priebalsá, 

bendraties ðaknyje – miðriuosius dvigarsius Ÿem/rŸ, esamojo laiko ðaknyje 

– balsá e, bûtojo kartinio laiko – balsá ë. 

Ðitaip bk. siûloma kirèiuoti keletà þodþiø: remti, remia, rëmë;; sverti, 

sveria, svërë;; berti, beria, bërë; perti, peria, përë; tremti, tremia, trëmë; þerti, 

þeria, þërë. 


II 299; Stundþia, 1995, 121–122, 124; Vaitkevièiûtë, 1997, 124–125; Venckutë, 

1983, 127; Vidþiûnas, 1997, 191). 

Vienu metu bk. mëginta teikti ir tvirtapradá kirèiavimà (ypaè tø þodþiø, 

kuriø ðaknø skiemens pagrindu eina er : e : ë; reèiau em : e : ë): 

berti, beria, bërë (ryt. berti, beria, bërë) Kam II 21, berti, beria, bërë SkBK 

45, RV 70, RÞ 171, LV 203, DÞ1 76, SkRÞ 163, LTÞ 48, DÞ3 80, MKÞ 

144, berti, beria, bërë ir berti, beria, bërë DÞ2 78 (plg. berti; berti BûgRR II 

430, berti, beria, bërë; berti, beria, bërë LKÞ I 772, berti, beria, bërë DûnÞ 

471, DrskÞ 34); perti, peria, përë (ryt. perti, peria, përë) Kam II 89, perti,

140 

peria, përë Bût 163, SkBK 69, RV 148, RÞ 297, LV 431, DÞ1 577, SkRÞ 

1024, LTÞ 218, DÞ3 549, perti, peria, përë ir perti, peria, përë DÞ2 556 (plg. 

perti; perti BûgRR II 431, SkÞD 580, perti, peria, përë; perti, peria, përë 

LKÞ IX 858, perti, peria, përë DûnÞ 520, DrskÞ 259; þr. dar KF 50); 

sverti, sveria, svërë (ryt. sverti, sveria, svërë) Kam 119, sverti, sveria, svërë 

SkBK 80, RV 180, RÞ 342, LV 527, DÞ1 791, SkRÞ 1433, LTÞ 294, DÞ3 

795, MKÞ 307, sverti, sveria, svërë ir sverti, sveria, svërë DÞ2 800 (plg. 

sverti; sverti BûgRR II 432, sverti SkÞD 28tt., sverti, sveria, svërë; sverti, 

sveria, svërë LKÞ XIV 311, sverti, sveria, svërë DûnÞ 361, 538, sverti, sveria, 

svërë DrskÞ 360; þr. dar KF 51); tremti (ir tremti), tremia, trëmë (ir 

trëmë) Kam II 130, tremti, tremia, trëmë SkBK 84, RV 192, RÞ 358, RV 

558, DÞ1 868, DÞ2 859, SkRÞ 1588, LTÞ 323, DÞ3 854, MKÞ 327 (plg. 

tremti; tremti BûgRR II 432, SkÞD 468, tremti SkDA 69, tremti, tremia, 

trëmë LKÞ XVI 751); þerti, þeria, þërë (ryt. þerti, þeria, þërë) Kam II 145, 

þerti, þeria, þërë Bût 163, SkBK 91, RV 207, RÞ 377, LV 598, DÞ1 971, 

SkRÞ 1791, LTÞ 360, DÞ3 954, MKÞ 351, þerti, þeria, þërë ir þerti, þeria, 

þërë DÞ2 961 (plg. þerti; þerti BûgRR II 432, þerti SkÞD 83tt., þerti, þeria, 

þërë; þerti, þeria, þërë LKÞ XX 411, þerti, þera, þërë DûnÞ 557, DrskÞ 476; 

þr. dar KF 51); þr. dar (Akelaitienë, 1994, 6; Bernadiðienë, 1973, 44; DLKG 

285, 289, 322; Girdenis, 1981, 4–6; Grinaveckis, 1991, 95, 97, 99, 102; 

Kazlauskas, 1968, 320, 350, 352; Klimavièius, 1994, 50; Laigonaitë, 1978, 

73; LKG II 246, 288; Mikalauskaitë, 1957, 87; Morkûnas, 1960, 13, 25; 

Pakalka, 1995, 216; Skardþius, 1968, 24, 76; Stundþia, 1995, 23, 122, 124; 

Valeckienë, 1977, 62; Valiuvienë, Pupkis, 1978, 25; Vidþiûnas, 1990, 100; 

Vidþiûnas, 1997, 65, 189, 191; Vitkauskas, 1981, 21; Vitkauskas, 1988, 

71, 97; Vitkauskas, 1995, 69). 

Kaip nurodyta A. Girdenio (1981) ir kt. autoriø, daþno ðiø þodþiø ðaknies 

tvirtagaliðkumà dera sieti su miðriøjø priesagos Ÿstyti veiksmaþodþiø 

kirèiavimu, plg.: berti, beria, bërë – barstyti, barsto, barstë; remti, remia, 

rëmë – ramstyti, ramsto, ramstë; sverti, sveria, svërë – svarstyti, svarsto, svarstë; 

þerti, þeria, þërë – þarstyti, þarsto, þarstë. 

Tarmëse dvejopai kirèiuojama ir remti; remti BûgRR II 431, remti 

SkÞD 319tt., remti, remia, rëmë; remti, remia, rëmë LKÞ XI 433, remti, 

remia, rëmë DûnÞ 301, 528, DrskÞ 301; þr. dar (Grinaveckis, 1991, 98; 

Kazlauskas, 1968, 350, 352; Valeckienë, 1977, 62). 

Tvirtapradá visø aptariamø pirminiø veiksmaþodþiø kirèiavimà, matyt, 

labiausiai skatina gausesni panaðios fonetinës ir morfologinës sandaros

141 

þodþiai, pvz.: gerti, geria, gërë; semti, semia, sëmë ir kt., þr. p. 209; plg. 

(Stundþia, 1995, 122). 

Sangràþi n i ø lyèiø pagrindinës formos iðlaiko tà patá ðaknies kirtá 

ir priegaidæ: – ;; – ;; pertis, periasi, përësi; remtis, remiasi, rëmësi; svertis, 

sveriasi, svërësi. 


turi kirtá, nuðokusá á prieðdëlá. 

nuŸ: – ;; – ;; nuberti, nuberia, nubërë; nuperti, nuperia, nupërë; nusverti, 

nusveria, nusvërë; nutremti, nutremia, nutrëmë; nuþerti, nuþeria, nuþërë. 

paŸ: – ;; paremti, paremia, parëmë; pasverti, pasveria, pasvërë;; paberti, 

paberia, pabërë; paperti, paperia, papërë; paþerti, paþeria, paþërë. 

suŸ: – ;; – ;; suberti, suberia, subërë; superti, superia, supërë; suremti, 

suremia, surëmë; susverti, susveria, susvërë; suþerti, suþeria, suþërë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðberti, iðberia, iðbërë; iðperti, iðperia, iðpërë; iðtremti, iðtremia, 

iðtrëmë; iðþerti, iðþeria, iðþërë. 

priŸ: – ;; – ;; priberti, priberia, pribërë; priremti, priremia, prirëmë; prisverti, 

prisveria, prisvërë; priþerti, priþeria, priþërë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþberti, uþberia, uþbërë; uþperti, uþperia, uþpërë; uþremti, 

uþremia, uþrëmë; uþþerti, uþþeria, uþþërë. 

apŸ (apiŸ): – ;; – ;; apiberti, apiberia, apibërë; apsverti, apsveria, apsvërë; 

apþerti, apþeria, apþërë. 

áŸ: – ;; – ;; áberti, áberia, ábërë; áperti, áperia, ápërë; áremti, áremia, árëmë. 

atŸ: – ;; – ;; atremti, atremia, atrëmë; atsverti, atsveria, atsvërë. 

praŸ: – ;; – ;; praberti, praberia, prabërë. 

Prieðdëlis perŸ visose formose gauna kirtá: – ;; – ;; persverti, persveria, 

persvërë. 

Plg. dar bk. prieðdëliniø lyèiø kirèiavimo gretimybes (bûtojo kartinio 

laiko ðaknies tvirtapradë priegaidë neleidþia kirèiui ðokti á prieðdëlá): 

apiberti, apiberia, apibërë ir apiberti, apiberia, apibërë DÞ2 24, apiberti, 

apiberia, apibërë DÞ3 23 (plg. apiberti, apiberia, apibërë; apiberti, apiberia, 

apibërë LKÞ I 772); apsverti, apsveria, apsvërë ir apsverti, apsveria, apsvërë 

DÞ2 36, apsverti, apsveria, apsvërë DÞ3 35 (plg. apsverti, apsveria, apsvërë; 

apsverti, apsveria, apsvërë LKÞ XIV 313); apþerti, apþeria, apþërë ir apþerti, 

apþeria, apþërë DÞ2 39, apþerti, apþeria, apþërë DÞ3 38 (plg. apþerti, 

apþeria, apþërë; apþerti, apþeria, apþërë LKÞ XX 413); atsverti, atsveria, 

atsvërë ir atsverti, atsveria, atsvërë DÞ2 59, atsverti, atsveria, atsvërë DÞ3 59 

(plg. atsverti, atsveria, atsvërë; atsverti, atsveria, atsvërë LKÞ XIV 313);

142 

áberti, áberia, ábërë ir áberti, áberia, ábërë DÞ2 198, áberti, áberia, ábërë DÞ3 

199 (plg. áberti, áberia, ábërë; áberti, áberia, ábërë LKÞ I 773); áperti, áperia, 

ápërë ir áperti, áperia, ápërë DÞ2 214, áperti, áperia, ápërë DÞ3 216 (plg. áperti, 

áperia, ápërë LKÞ IX 859); iðberti, iðberia, iðbërë ir iðberti, iðberia, iðbërë 

DÞ2 223, iðberti, iðberia, iðbërë DÞ3 225 (plg. iðberti, iðberia, iðbërë; iðberti, 

iðberia, iðbërë LKÞ I 773); iðperti, iðperia, iðpërë ir iðperti, iðperia, iðpërë 

DÞ2 246, iðperti, iðperia, iðpërë DÞ3 247 (plg. iðperti, iðperia, iðpërë; iðperti, 

iðperia, iðpërë LKÞ IX 859); iðþerti, iðþeria, iðþërë ir iðþerti, iðþeria, iðþërë 

DÞ2 260, iðþerti, iðþeria, iðþërë DÞ3 261; nuberti, nuberia, nubërë ir nuberti, 

nuberia, nubërë DÞ2 434, nuberti, nuberia, nubërë DÞ3 429 (plg. nuberti, 

nuberia, nubërë; nuberti, nuberia, nubërë LKÞ I 773); nuperti, nuperia, nupërë 

ir nuperti, nuperia, nupërë DÞ2 452, nuperti, nuperia, nupërë DÞ3 446 

(plg. nuperti, nuperia, nupërë LKÞ IX 859); nusverti, nusveria, nusvërë ir 

nusverti, nusveria, nusvërë DÞ2 459, nusverti, nusveria, nusvërë DÞ3 454 

(plg. nusverti, nusveria, nusvërë; nusverti, nusveria, nusvërë LKÞ XIV 315); 

nuþerti, nuþeria, nuþërë ir nuþerti, nuþeria, nuþërë DÞ2 464, nuþerti, nuþeria, 

nuþërë DÞ3 459 (plg. nuþerti, nuþeria, nuþërë; nuþerti, nuþeria, nuþërë 

LKÞ XX 414); paberti, paberia, pabërë ir paberti, paberia, pabërë DÞ2 

472, paberti, paberia, pabërë DÞ3 467 (plg. paberti, paberia, pabërë; paberti, 

paberia, pabërë LKÞ I 773); paperti, paperia, papërë ir paperti, paperia, 

papërë DÞ2 502, paperti, paperia, papërë DÞ3 496 (plg. paperti, paperia, 

papërë LKÞ IX 860); pasverti, pasveria, pasvërë ir pasverti, pasveria, pasvërë 

DÞ2 525, pasverti, pasveria, pasvërë DÞ3 518 (plg. pasverti, pasveria, 

pasvërë; pasverti, pasveria, pasvërë LKÞ XIV 316, pasvërë DrskÞ 360); 

paþerti, paþeria, paþërë ir paþerti, paþeria, paþërë DÞ2 540, paþerti, paþeria, 

paþërë DÞ3 792 (plg. paþerti, paþeria, paþërë; paþerti, paþeria, paþërë LKÞ 

XX 415); praberti, praberia, prabërë ir praberti, praberia, prabërë DÞ2 587, 

praberti, praberia, prabërë DÞ3 580 (plg. praberti, praberia, prabërë; praberti, 

praberia, prabërë LKÞ I 774); priberti, priberia, pribërë ir priberti, 

priberia, pribërë DÞ2 603, priberti, priberia, pribërë DÞ3 595 (plg. priberti, 

priberia, pribërë; priberti, priberia, pribërë LKÞ I 774); prisverti, prisveria, 

prisvërë ir prisverti, prisveria, prisvërë DÞ2 626, prisverti, prisveria, prisvërë 

DÞ3 618 (plg. prisverti, prisveria, prisvërë; prisverti, prisveria, prisvërë LKÞ 

XIV 317); priþerti, priþeria, priþërë ir priþerti, priþeria, priþërë DÞ2 630, 

priþerti, priþeria, priþërë DÞ3 622 (plg. priþerti, priþeria, priþërë; priþerti, priþeria, 

priþërë LKÞ XX 416); suberti, suberia, subërë ir suberti, suberia, subërë 

DÞ2 749, suberti, suberia, subërë DÞ3 743 (plg. suberti, suberia, subërë; 

suberti, suberia, subërë LKÞ I 774); superti, superia, supërë ir superti,

143 

superia, supërë DÞ2 775, superti, superia, supërë DÞ3 769 (plg. superti, superia, 

supërë LKÞ IX 860); susverti, susveria, susvërë ir susverti, susveria, 

susvërë DÞ2 788, susverti, susveria, susvërë DÞ3 782 (plg. susverti, susveria, 

susvërë; susverti, susveria, susvërë LKÞ XIV 318); suþerti, suþeria, suþërë ir 

suþerti, suþeria, suþërë DÞ2 797, suþerti, suþeria, suþërë DÞ3 792 (plg. suþerti, 

suþeria, suþërë; suþerti, suþeria, suþërë LKÞ XX 417); uþberti, uþberia, uþbërë 

ir uþberti, uþberia, uþbërë DÞ2 880, uþberti, uþberia, uþbërë DÞ3 875 (plg. 

uþberti SkÞD 554, uþberti, uþberia, uþbërë; uþberti, uþberia, uþbërë LKÞ I 

774); uþperti, uþperia, uþpërë ir uþperti, uþperia, uþpërë DÞ2 896, uþperti, 

uþperia, uþpërë DÞ3 890 (plg. uþperti, uþperia, uþpërë LKÞ IX 860); uþþerti, 

uþþeria, uþþërë ir uþþerti, uþþeria, uþþërë DÞ2 907, uþþerti, uþþeria, uþþërë DÞ3 

901 (plg. uþþerti, uþþeriu, uþþëriau NdÞ V 170); þr. dar (Pakalka, 1995, 216). 

Plg. dar nekodifikuotas prieðdëliniø lyèiø kirèiavimo gretimybes: áremti, 

áremia, árëmë; áremti, áremia, árëmë LKÞ XI 436; iðtremti, iðtremia, iðtrëmë; 

iðtremti, iðtremia, iðtrëmë LKÞ XVI 752; þr. dar (Vidþiûnas, 1997, 65, 189). 


kartinio laiko formose kirtis yra nuðokæs á sangràþos rodiklá. 

paŸ: – ;; – ;; pasiberti, pasiberia, pasibërë; pasiperti, pasiperia, pasipërë; 

pasiremti, pasiremia, pasirëmë; pasisverti, pasisveria, pasisvërë. 

suŸ: – ;; – ;; susiberti, susiberia, susibërë; susiremti, susiremia, susirëmë; 

susisverti, susisveria, susisvërë; susiþerti, susiþeria, susiþërë. 

atŸ: – ;; – ;; atsiremti, atsiremia, atsirëmë; atsisverti, atsisveria, atsisvërë. 

áŸ: – ;; – ;; ásiberti, ásiberia, ásibërë; ásiremti, ásiremia, ásirëmë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsiberti, iðsiberia, iðsibërë; iðsiperti, iðsiperia, iðsipërë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusiberti, nusiberia, nusibërë; nusiperti, nusiperia, nusipërë. 

priŸ: – ;; – ;; prisiberti, prisiberia, prisibërë; prisiþerti, prisiþeria, prisiþërë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsiberti, uþsiberia, uþsibërë; uþsiremti, uþsiremia, uþsirëmë. 

Prieðdëlis perŸ ir sangràþiniø veiksmaþodþiø formose turi kirtá: – ;; – ;; 

persisverti, persisveria, persisvërë. 

Studentø kirèiavimo polinkiai ðitokie: berti (prg. 10:32), bëriau (6:38); 

perti (prg. 9:33), përiau (3:37); remti(s) (prg. 34:9), rëmiau(si) (28:16); 

sverti (prg. 7:54), svëriau (5:55); tremti (prg. 47:9), trëmiau (33:22); þerti 

(prg. 9:25), þëriau (5:31). 

Plg. dar prieðdëliniø lyèiø kirèiavimo polinkius: iðbërë (10:19); iðpërë 

(10:50), iðtrëmë (25:4); parëmë (28:16); pasvërë (10:47); paþërë (8:21). 

11. Tvirtagalæ ðaknies priegaidæ turi vienas kitas veiksmaþodis, 

kurio ðaknies dvibalsis ie bendratyje eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo ir bûtojo 

kartinio laiko formose tarp ie ir kamiengalio vartojamas ŸjŸ.

144 

Bk. tradiciðkai teikiama kirèiuoti: – ;; sieti, sieja, siejo;; glieti, glieja, 

gliejo; grieti, grieja, griejo; lieti, lieja, liejo „daryti ið lydyto metalo ar ko 

kito“. 

Þr. dar (LV 147; SkBK 31; Stundþia, 1995, 121; Vaitkevièiûtë, 1997, 

122; Vidþiûnas, 1997, 191). 

Taèiau nuo tvirtagalio kirèiavimo jau linkstama tolti: lieti, lieja, liejo 

Kam II 69, RV 126, RÞ 262, LV 357, DÞ1 422, DÞ2 368, SkRÞ 747, LTÞ 

169, MKÞ 223, lieti, lieja, liejo ir lieti, lieja, liejo DÞ3 365 (plg. leju, liejau, 

lieti BûgRR I 299, II 429, lieti SkÞD 321tt., lieti, lieja, liejo; lieti LKÞ VII 

444); sieti, sieja (seja), siejo (sëjo) Kam II 107, sieti, sieja, siejo SkBK 31, 

76, RV 168, RÞ 326, LV 146, 493, DÞ1 715, DÞ2 697, SkRÞ 1285, MKÞ 

287, sieti, sieja, siejo LTÞ 267, sieti, sieja, siejo ir sieti, sieja, siejo DÞ3 691 

(plg. sieti BûgRR I 367tt., SkÞD 41tt., sieti, sieja (siena, seja, sina), siejo 

(sienë, sinë); sieti, seja, siejo LKÞ XII 532, sieti, seja, siejo DûnÞ 321, DrskÞ 

324); þr. dar (Hjelmslev, 1932, 212; Laigonaitë, 1959, 69; Vidþiûnas, 1997, 

189; Vaitkevièiûtë, 1997, 118; Vitkauskas, 1988, 69–70; Vitkauskas, 1997, 

264; Vitkauskas, 1999, 93–94). V. Kamantauskas gal per klaidà nurodë 

þodþiø glieti, grieti bûtojo kartinio laiko formø gretimybes su tvirtaprade 

priegaide – glëjo, grëjo, þr. Kam II 42, 43 (LKÞ III tokiø lyèiø nëra). 

Tvirtapradá kirèiavimà glieti, glieja, gliejo RV 96 P. Skardþius taisë 

remdamasis miðriuoju priesagos Ÿstyti vediniu: „plg. glieti : glaistyti, glaisto 

= ðlieti : ðlaistyti, ðlaisto“ (Skardþius, 1938, 95); plg. glieti BûgRR II 

402 tt., SkÞD 204 tt., DrskÞ 104, glieti, glieja, gliejo; glieti LKÞ III 421; þr. 

dar (Girdenis, 1981, 5; Stundþia, 1995, 122; Vitkauskas, 1988, 70; Vitkauskas, 

1997, 263). Pagrindiná variantà sieti, sieja, siejo palaiko saistyti, 

saisto, saistë; plg. dar: grieti, grieja, griejo – graistyti, graisto, graistë LKÞ III 

503, lieti, lieja, liejo „lipinti kuo, glieti“ LKÞ VII 444 – laistyti, laisto, laistë 

„tepti, lipinti kuo, glaistyti“ LKÞ VII 65 (þr. BûgRR I 299). 

Dël analogiðkos sandaros þodþio ðlieti, ðlieja, ðliejo ir kt. kirèiavimo 

þr. p. 78. 

Tvirtagalæ ðakná bk. turi ir sangràþi n ë s lytys: – ;; – ;; glietis, gliejasi, 

gliejosi; lietis, liejasi, liejosi; sietis, siejasi, siejosi. 

Pridëti prieðdëliai kirèiavimo nekeièia. 

priŸ: – ;; – ;; priglieti, priglieja, prigliejo; prilieti, prilieja, priliejo; prisieti, 

prisieja, prisiejo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðglieti, iðglieja, iðgliejo; iðlieti, iðlieja, iðliejo. 

nuŸ: – ;; – ;; nugrieti, nugrieja, nugriejo; nulieti, nulieja, nuliejo.

145 

suŸ: – ;; susieti, susieja, susiejo;; sulieti, sulieja, suliejo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþglieti, uþglieja, uþgliejo; uþlieti, uþlieja, uþliejo. 

apŸ: – ;; – ;; apglieti, apglieja, apgliejo. 

atŸ: – ;; – ;; atsieti, atsieja, atsiejo. 

paŸ: – ;; – ;; pasieti, pasieja, pasiejo. 

Tik prieðdëlis perŸ atitraukia á save kirtá: – ;; – ;; perlieti, perlieja, perliejo. 

Taip pat kirèiuojami ir prieðdëliniai sangràþi niai veiksmaþodþiai. 

suŸ: – ;; – ;; susilieti, susilieja, susiliejo; susisieti, susisieja, susisiejo. 

Plg. bk. prieðdëliniø lyèiø kirèiavimo gretimybes: atsieti, atsieja, atsiejo 

DÞ2 55, SkRÞ 109, atsieti, atsieja, atsiejo ir atsieti, atsieja, atsiejo 

DÞ3 55 (plg. atsieti, atsieja, atsiejo; atsieti, atsieja, atsiejo LKÞ XII 533); 

iðlieti, iðlieja, iðliejo DÞ2 241, iðlieti, iðlieja, iðliejo ir iðlieti, iðlieja, iðliejo 

DÞ3 242 (plg. iðlieti, iðlieja, iðliejo LKÞ VII 444); nulieti, nulieja, nuliejo 

DÞ2 444, nulieti, nulieja, nuliejo ir nulieti, nulieja, nuliejo DÞ3 439 (plg. 

nulieti, nulieja, nuliejo; nulieti, nulieja, nuliejo LKÞ VII 444); pasieti, 

pasieja, pasiejo DÞ2 514, pasieti, pasieja, pasiejo ir pasieti, pasieja, pasiejo 

DÞ3 508 (plg. pasieti, pasieja, pasiejo; pasieti, pasieja, pasiejo LKÞ 

XII 533); prilieti, prilieja, priliejo DÞ2 617, prilieti, prilieja, priliejo ir prilieti, 

prilieja, priliejo DÞ3 609 (plg. prilieti, prilieja, priliejo LKÞ VII 445); prisieti, 

prisieja, prisiejo DÞ2 623, prisieti, prisieja, prisiejo ir prisieti, prisieja, 

prisiejo DÞ3 614 (plg. prisieti, prisieja, prisiejo; prisieti LKÞ XII 533); 

sulieti, sulieja, suliejo DÞ2 766, SkRÞ 1420, sulieti, sulieja, suliejo ir sulieti, 

sulieja, suliejo DÞ3 762 (plg. sulieti, sulieja, suliejo LKÞ VII 445); 

susieti, susieja, susiejo DÞ2 782, susieti, susieja, susiejo ir susieti, susieja, 

susiejo DÞ3 776 (plg. susieti, susieja, susiejo; susieti LKÞ XII 533); uþlieti, 

uþlieja, uþliejo DÞ2 892, uþlieti, uþlieja, uþliejo ir uþlieti, uþlieja, uþliejo 

DÞ3 887 (plg. uþlieti, uþlieja, uþliejo LKÞ VII 445); DÞ2 51, matyt, per 

apsirikimà kirèiuota atlieti, atlieja, atliejo; DÞ3 51 nurodomos gretimybës 

atlieti, atlieja, atliejo ir atlieti, atlieja, atliejo, bet jos bk. nevartotinos 

(plg. atlieti, atlieja, atliejo LKÞ VII 444); þr. dar (Vitkauskas, 1997, 264). 

Prieðdëliniø lyèiø kirèiavimas tarmëse ávairuoja (esama formø su tvirtaprade 

ðaknimi, su kirèiu, nuðokusiu á prieðdëlá tais atvejais, kai esamojo 

ar bûtojo kartinio laiko ðaknis ið prigimties nëra ilga (bûtojo kartinio 

laiko kamiengalis esti Ÿë), ir net tada, kai bûtasis kartinis laikas turi ilgà 

ðakná ir kamiengalá Ÿo; pastarasis kirèiavimo atvejis rodosi anomaliðkas):

146 

apglieti, apglieja (apgliena, apigleja), apgliejo (apgliejo, apglinë, apiglinë); 

apglieti LKÞ III 421; álieti, álieja (áleja), áliejo (áliejo) LKÞ VII 444; iðglieti, 

iðglieja (iðgleja), iðgliejo (iðgliejo) LKÞ III 422; iðlieti, iðlieja (iðleja), 

iðliejo (iðliejo) LKÞ VII 444; nugrieti, nugrieja (nugriena), nugriejo (nugrinë; 

nugrienë) LKÞ III 594, nugriejo SkDA 199; nulieti, nulieja (nuleja), 

nuliejo (nuliejo) LKÞ VII 444; pasieti, pasieja (paseja; pasina), pasiejo 

(pasinë) LKÞ XII 533; sulieti, sulieja (suleja), suliejo (suliejo) LKÞ 

VII 445; susieti, susieja (susina, suseja, susena), susiejo (susëjo, susinë) 

LKÞ XII 533; uþglieti, uþglieja (uþgliena, uþgleja), uþgliejo (uþgliejo, uþglinë); 

uþglieti LKÞ III 422; uþlieti, uþlieja (uþleja), uþliejo (uþliejo) LKÞ 

VII 445. 

Studentai visai nenori kirèiuoti sieju (0:98). 

Plg. dar prieðdëlinës lyties kirèiavimo polinkius: susiejau (0:59). 

12. Tvirtagalæ ðaknies priegaidæ turi veiksmaþodþiai, kuriø esamojo 


ðaknies balsio ir Ÿti vartojamas priebalsis ŸsŸ, atitinkantis esamojo laiko 

formos ŸèŸ ir bûtojo kartinio laiko ŸtŸ, pagrindiniø formø ðaknyse kaitaliojasi 

æ : en : en. 

Ðiai grupelei skiriami: – ;; kæsti, kenèia, kentë; ðvæsti, ðvenèia, ðventë;; 

mæsti, menèia, mentë; ræsti, renèia, rentë. 

Þr. dar (Mikulënienë, 1989, 23; Vaitkevièiûtë, 1997, 125). 

Juos bûtø galima ðlieti prie gausesniø veiksmaþodþiø, kuriø ðaknø skiemens 

pagrindo garsai nesikaitalioja, pvz.: keisti, keièia, keitë; versti, verèia, 

vertë (þr. p. 126). 

Sangràþi n i ø veiksmaþodþiø ðaknis kirèiuojama taip pat: – ;; – ;; 

kæstis, kenèiasi, kentësi (DÞ3 pateiktas sangràþinio veiksmaþodþio pavyzdys 

tik su dalelytiniu prieðdëliu neŸ). 

Prieðdëliniø lyèiø bûtojo kartinio laiko forma turi kirtá, nuðokusá 

á prieðdëlá. 

uþŸ: – ;; – ;; uþmæsti, uþmenèia, uþmentë; uþræsti, uþrenèia, uþrentë; uþðvæsti, 

uþðvenèia, uþðventë. 

áŸ: – ;; – ;; ámæsti, ámenèia, ámentë; áræsti, árenèia, árentë. 

nuŸ: – ;; – ;; nukæsti, nukenèia, nukentë; nuræsti, nurenèia, nurentë. 

paŸ: – ;; – ;; pakæsti, pakenèia, pakentë; paðvæsti, paðvenèia, paðventë. 

priŸ: – ;; – ;; prikæsti, prikenèia, prikentë; primæsti, primenèia, primentë. 

suŸ: – ;; – ;; sumæsti, sumenèia, sumentë; suræsti, surenèia, surentë. 

apŸ: – ;; – ;; apkæsti, apkenèia, apkentë.

147 

atŸ: – ;; – ;; atðvæsti, atðvenèia, atðventë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðkæsti, iðkenèia, iðkentë. 

neŸ: – ;; – ;; nekæsti, nekenèia, nekentë. 

praŸ: – ;; – ;; prakæsti, prakenèia, prakentë. 

Prieðdëlis perŸ visada gauna kirtá: – ;; – ;; perkæsti, perkenèia, perkentë. 

DÞ3 teikiamas tik vienas þodis su dalelytiniu prieðdëliu neŸ, pridëtu 

prie prieðdëlinës lyties (tai nekeièia kirèiavimo): – ;; – ;; neapkæsti, neapkenèia, 

neapkentë. 

Tarmëse vartojama esamojo laiko lyèiø, turinèiø ir prieðdëlio kirtá: 

apkenèia; apkenèia LKÞ V 641; atðvenèia; atðvenèia LKÞ XV 520; paðvenèia; 

paðvenèia LKÞ XV 521; prikenèia; prikenèia LKÞ V 643; uþðvenèia; 

uþðvenèia LKÞ XV 523; þr. dar (Girdenis, 1971, 27; Jonaitytë, 

1960a, 80). 


forma kirtá perduoda sangràþos rodikliui. 

apŸ: – ;; – ;; apsikæsti, apsikenèia, apsikentë. 

priŸ: – ;; – ;; prisikæsti, prisikenèia, prisikentë. 

suŸ: – ;; – ;; susiræsti, susirenèia, susirentë. 



ðaknies balsio ir Ÿti vartojami priebalsiai ŸkSŸ, esamojo ir bûtojo kartinio 

laiko formose tarp ðaknies balsio ir kamiengalio – ŸSkŸ, pagrindiniø formø 

ðaknyse kaitaliojasi balsiai ë : e : ë. 

Tokiø veiksmaþodþiø tëra vos keli: – ;; – ;; drëksti, dreskia, drëskë; rëkðti, 

reðkia, rëðkë; tëkðti, teðkia, tëðkë; trëkðti, treðkia, trëðkë. 

Þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 39; Laigonaitë, 1970, 78; Vaitkevièiûtë, 

1997, 124). 

Pirmuosius tris jø galima sieti su miðriaisiais priesagos Ÿyti veiksmaþodþiais, 

plg.: drëksti, dreskia, drëskë – draskyti, drasko, draskë; rëkðti, reðkia, 

rëðkë – raðkyti, raðko, raðkë; tëkðti, teðkia, tëðkë – taðkyti, taðko, taðkë. 

Prieðtaringas yra santykis tarp trëkðti, treðkia, trëðkë ir traiðkyti, traiðko, 

traiðkë (plg. dar trykðti, trykðta, tryðko). Gal todël anksèiau teikta kita 

bk. norma: trëkðti, trëðkia, trëðkë (ryt. trëkðti, treðkia, trëðkë) Kam II 130, 

trëkðti, trëðkia, trëðkë RV 192, trëkðti, treðkia (trëðkia), trëðkë RÞ 358, 

trëkðti, trëðkia, trëðkë ir trëkðti, treðkia, trëðkë LV 557, SkRÞ 1588, trëkðti, 

treðkia, trëðkë SkBK 84, DÞ1 868, trëkðti, treðkia, trëðkë DÞ2 859, LTÞ 

323, DÞ3 854, MKÞ 327 (plg. trëðkiu, trëkðti BûgRR I 488tt., treðkiu,

148 

trëkðti BûgRR II 432tt., trëkðti, treðkia (trëðkia), trëðkë; trëkðti, trëðkia 

(treðkia), trëðkë LKÞ XVI 744, trëkðti, trëðkia, trëðkë DûnÞ 548); þr. dar 

(Vidþiûnas, 1997, 193). Taigi galima manyti, kad dësningà visø formø 

ðaknies tvirtapradæ priegaidæ turi trëkðti, trëðkia, trëðkë, o trëkðti, treðkia, 

trëðkë dël balsiø kaitos kirèiavimu yra prisitaikæs prie kitø veiksmaþodþiø, 

kuriø ðaknyse kaitaliojasi ë : e : ë (plg. tëkðti, teðkia, tëðkë). Vienur 

kitur teiktos lytys trëkðti, treðkia, trëðkë yra sumiðusios. 

Apskritai visus pirminius veiksmaþodþius su ðaknies balsiais ë : e : ë 

galima bûtø dëti draugën (plg.: dvësti, dvesia, dvësë; klësti, klesèia, klëstë; 

þr. p. 130, 155). 

Sangràþi n i ø veiksmaþodþiø ðaknies kirtis ir priegaidë nesikeièia: 

– ;; – ;; tëkðtis, teðkiasi, tëðkësi. 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø esamojo ir bûtojo kartinio laiko prieðdëlis 

gauna kirtá. 

iðŸ: – ;; – ;; iðdrëksti, iðdreskia, iðdrëskë; iðtëkðti, iðteðkia, iðtëðkë; iðtrëkðti, 

iðtreðkia, iðtrëðkë. 

nuŸ: – ;; – ;; nudrëksti, nudreskia, nudrëskë; nurëkðti, nureðkia, nurëðkë; 

nutëkðti, nuteðkia, nutëðkë. 

suŸ: – ;; – ;; sutëkðti, suteðkia, sutëðkë; sutrëkðti, sutreðkia, sutrëðkë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþtëkðti, uþteðkia, uþtëðkë; uþtrëkðti, uþtreðkia, uþtrëðkë. 

apŸ: – ;; – ;; aptëkðti, apteðkia, aptëðkë. 

atiŸ: – ;; – ;; atidrëksti, atidreskia, atidrëskë. 

áŸ: – ;; – ;; ádrëksti, ádreskia, ádrëskë. 

paŸ: – ;; – ;; patëkðti, pateðkia, patëðkë. 

praŸ: – ;; – ;; pradrëksti, pradreskia, pradrëskë. 

priŸ: – ;; – ;; pritëkðti, priteðkia, pritëðkë. 

Visø formø prieðdëlis perŸ yra kirèiuotas: – ;; – ;; perdrëksti, perdreskia, 

perdrëskë; pertrëkðti, pertreðkia, pertrëðkë. 


kartinio laiko lytys turi kirtá, nuðokusá á sangràþos rodiklá. 

nuŸ: – ;; – ;; nusidrëksti, nusidreskia, nusidrëskë; nusirëkðti, nusireðkia, 

nusirëðkë; nusitëkðti, nusiteðkia, nusitëðkë. 

apŸ: – ;; – ;; apsitëkðti, apsiteðkia, apsitëðkë. 

áŸ: – ;; – ;; ásidrëksti, ásidreskia, ásidrëskë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsidrëksti, iðsidreskia, iðsidrëskë. 

praŸ: – ;; – ;; prasidrëksti, prasidreskia, prasidrëskë. 

priŸ: – ;; – ;; prisitëkðti, prisiteðkia, prisitëðkë.

149 

suŸ: – ;; – ;; susitëkðti, susiteðkia, susitëðkë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsitëkðti, uþsiteðkia, uþsitëðkë. 

Sangràþiniø veiksmaþodþiø prieðdëlis perŸ yra kirèiuotas: – ;; – ;; persidrëskti, 

persidreskia, persidrëskë. 

Studentai linksta kirèiuoti ðitaip: drëskiau (58:11). 

14. Tvirtagalæ ðaknies priegaidæ turi pora veiksmaþodþiø, kuriø 

esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿo, bendratyje 

tarp ðaknies skiemens pagrindo ir Ÿti vartojamas priebalsis ŸsŸ, esamojo 

laiko formoje tarp ðaknies skiemens pagrindo ir kamiengalio – ŸstŸ, bûtojo 

kartinio laiko formoje – ŸdŸ, pagrindiniø formø ðaknyse kaitaliojasi 

æ : æ : en ar á : á : in. 

Tai nedaþni veiksmaþodþiai blásti, blásta, blindo; skæsti, skæsta, skendo; 


DÞ2 84, matyt, per apsirikimà buvo sukirèiuota blásti, blásta, blindo 

(plg. prieðdëliná vediná iðblásti, iðblásta, iðblindo DÞ2 224; tarmëse galimas 

dvejopas kirèiavimas: blásti SkÞD 470, blásti, blindo; blásti SkÞD 

466, blásti, blásta, blindo LKÞ I 923, DûnÞ 49); þr. dar (Darguþas, 1985, 

22; Vitkauskas, 1984, 4; Vitkauskas, 1988, 73). Pirminio veiksmaþodþio 

tvirtagalæ priegaidæ remia miðrusis veiksmaþodis blandytis, blandosi, 

blandësi; plg. dar: skæsti, skæsta, skendo – skandyti, skando, skandë LKÞ 

XII 734. 

Kitais poþymiais nagrinëjamieji þodþiai nesiskiria nuo tvirtapradþiø 

veiksmaþodþiø bræsti, bræsta, brendo; spásti, spásta, spindo (þr. p. 85). 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø kirèiavimas nesiskiria nuo neprieðdëliniø. 

iðŸ: – ;; – ;; iðblásti, iðblásta, iðblindo. 

nuŸ: – ;; – ;; nuskæsti, nuskæsta, nuskendo. 

paŸ: – ;; – ;; paskæsti, paskæsta, paskendo. 

priŸ: – ;; – ;; priblásti, priblásta, priblindo. 

suŸ: – ;; – ;; sublásti, sublásta, sublindo. 

Studentai nëra linkæ kirèiuoti skæstu (3:35). 

15. T v i r t a g a l i ð k a i kirèiuojami du veiksmaþodþiai, kuriø esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿia, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendratyje 

tarp ðaknies skiemens pagrindo ir Ÿti vartojamas priebalsis ŸsŸ, esamojo 

laiko formoje tarp ðaknies skiemens pagrindo ir kamiengalio – ŸstŸ, bûtojo 

kartinio laiko formoje – ŸdŸ, pagrindiniø formø ðaknyse kaitaliojasi 

æ : en : en.

150 

Tokios sandaros yra nedaþni þodþiai blæsti, blendþia, blendë; sklæsti, 

sklendþia, sklendë. 

Veiksmaþodþio sklæsti, sklendþia, sklendë tvirtagaliðkumà rodo ir miðrusis 

veiksmaþodis sklandyti, sklando, sklandë; blæsti, blendþia, blendë jau 

sunkokai besusiejamas su blandytis, blandosi, blandësi. 

Ðiek tiek gausesnë yra panaðios fonetinës ir morfologinës sandaros 

veiksmaþodþiø grupelë, turinti tvirtapradæ ðakná (þr. p. 82). 

Sangràþi niai veiksmaþodþiai kirèiavimu nesiskiria nuo nesangràþiniø: 

– ;; – ;; blæstis, blendþiasi, blendësi. 

P r i e ð d ë l i n i ø lyèiø bûtasis kartinis laikas turi prieðdëlio kirtá. 

uþŸ: – ;; – ;; uþblæsti, uþblendþia, uþblendë; uþsklæsti, uþsklendþia, uþsklendë. 

atŸ: – ;; – ;; atsklæsti, atsklendþia, atsklendë. 

áŸ: – ;; – ;; áblæsti, áblendþia, áblendë. 

paŸ: – ;; – ;; pablæsti, pablendþia, pablendë. 

priŸ: – ;; – ;; priblæsti, priblendþia, priblendë. 

suŸ: – ;; – ;; sublæsti, sublendþia, sublendë. 

Tarmëse ir esamojo laiko kirtis gali bûti nuðokæs á prieðdëlá: atsklendþia; 

atsklendþia LKÞ XII 986; uþsklendþia; uþsklendþia LKÞ XII 987. 


kirtis yra nuðokæs á sangràþos rodiklá. 

atŸ: – ;; – ;; atsisklæsti, atsisklendþia, atsisklendë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsisklæsti, uþsisklendþia, uþsisklendë. 

16. Tvirtagalæ ðaknies priegaidæ turi tie veiksmaþodþiai, kuriø 

esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿo, bendratyje 

tarp ðaknies dvigarsiø ar, im ir Ÿti yra priebalsis ŸzŸ, esamojo laiko formoje 

tarp dvigarsiø ar, im ir kamiengalio – ŸztŸ, bûtojo kartinio laiko 

formoje – ŸzdŸ. 

Toks yra vienas nedaþnas pirminis veiksmaþodis grimzti, grimzta, grimzdo; 


Dël priegaidës plg. miðrøjá veiksmaþodá gramzdyti, gramzdo, gramzdë 

LKÞ III 514. 

Prieðdëline s lytis turi dar ir kitas þodis (ðaknis irgi yra tvirtagalë). 

apiŸ: – ;; – ;; apibarzti, apibarzta, apibarzdo (plg. daiktavardá barzda, 

barzdà). 

áŸ: – ;; – ;; ágrimzti, ágrimzta, ágrimzdo. 

nuŸ: – ;; – ;; nugrimzti, nugrimzta, nugrimzdo.

151 

17. Skyrium stovi tvirtagalës ðaknies veiksmaþodis, kurio esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿo, bendratyje 

tarp ðaknies balsio y ir Ÿti eina priebalsiai ŸðkŸ, esamojo laiko formoje 

tarp ðaknies balsio y ir kamiengalio – ŸkðtŸ, bûtojo kartinio laiko formoje 

– ŸðkŸ (lyginant ðias formas pastebima metatezë). 

Tai nedaþnas veiksmaþodis blykðti, blykðta, blyðko; þr. dar (Bernadiðienë, 

1973, 38; Vaitkevièiûtë, 1997, 122). 

Veiksmaþodþio kirèiavimo norma bk. nëra tvirta: blykðti, blykðta, blyðko 

(ryt. blykðti, blykðta, blyðko) Kam II 22, blykðti, blykðta, blyðko RV 72, 

RÞ 174, LV 206, DÞ1 84, SkRÞ 177, DÞ3 86, blykðti, blykðta, blyðko ir 

blykðti, blykðta, blyðko DÞ2 84, MKÞ 146, blykðti, blykðta, blyðko LTÞ 51 

(plg. blykðtu; blykðti BûgRR II 434, blykðti, blykðta, blyðko; blykðti LKÞ I 

917, plg. dar KF 50); þr. dar (Derksen, 1996, 289, 293; Lyberis, 1987, 64; 

Vitkauskas, 1988, 71). 

Taip pat kirèiuojamos p r i eðdëlinës lytys. 

iðŸ: – ;; – ;; iðblykðti, iðblykðta, iðblyðko. 

nuŸ: – ;; – ;; nublykðti, nublykðta, nublyðko. 

paŸ: – ;; – ;; pablykðti, pablykðta, pablyðko. 

Prieðdëlis perŸ kirèiuojamas: – ;; – ;; perblykðti, perblykðta, perblyðko. 

Plg. bk. prieðdëliniø lyèiø kirèiavimo gretimybes: iðblykðti, iðblykðta, 

iðblyðko DÞ2 224, iðblykðti, iðblykðta, iðblyðko DÞ3 226 (plg. iðblykðti, iðblykðta, 

iðblyðko; iðblykðti LKÞ I 917); nublykðti, nublykðta, nublyðko DÞ2 435, 

DÞ3 430 (plg. nublykðti LKÞ I 917); pablykðti, pablykðta, pablyðko DÞ2 

472, DÞ3 467 (plg. pablykðti, pablykðta LKÞ I 917; DÞ2 prieðdëliniø veiksmaþodþiø 

kirèiavimas nenuoseklus); þr. dar (Vitkauskas, 1988, 73). 

Aptariamojo veiksmaþodþio pagrindinis (tvirtagalis) variantas iðsiskiria 

ið kitø panaðios fonetinës ir morfologinës sandaros þodþiø (þr. p. 81). 

Studentai nëra labai linkæ kirèiuoti iðblykðtu (56:41), iðblyðkau (23:37). 

18. Savitas yra pavienis tvirtagalës ðaknies veiksmaþodis, turintis 

esamojo laiko kamiengalá Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿo, bendratyje tarp 

ðaknies dvibalsio ei ir Ÿti priebalsius ŸkðŸ, esamojo ir bûtojo kartinio laiko 

formose tarp ðaknies dvibalsio ei ir kamiengaliø – ŸkðtŸ. 

Tai retas veiksmaþodis ðleikðti, ðleikðta, ðleikðto. 

Plg. bûdvardá ðleikðtus, Ÿi, ðleikðtø, Ÿèià, su kuriuo darybos ryðiais yra 

susijæs nagrinëjamasis veiksmaþodis. 

Taip pat kirèiuojamas ir prieðdëlinis veiksmaþodis. 

suŸ: – ;; – ;; suðleikðti, suðleikðta, suðleikðto.

152 

19. Pavienis yra labai daþnas tvirtagalës ðaknies veiksmaþodis eiti, 

eina, ëjo, pasiþymintis tuo, kad jo esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, 

bûtojo kartinio laiko – Ÿo, bendraties ðaknies dvibalsis ei atsiduria tiesiai 

prieð Ÿti, esamojo laiko formoje tarp ðaknies dvibalsio ei ir kamiengalio 

tariamas priebalsis ŸnŸ, bûtojo kartinio laiko formoje tarp ðaknies balsio 

ë ir kamiengalio – ŸjŸ. 

Þr. dar (Bût 162–163; Laigonaitë, 1959, 70; Laigonaitë, 1970, 78; 

Laigonaitë, 1978, 71; Vaitkevièiûtë, 1997, 125). 

Sangràþi n ë lytis turi tà paèià ðaknies priegaidæ: – ;; – ;; eitis, einasi, 

ëjosi. 

Tas paèias kirèiavimo ypatybes iðlaiko ir p r i eðdëlinës lytys. 

apŸ: – ;; apeiti, apeina, apëjo. 

atŸ: ateiti, ateina, atëjo. 

áŸ: – ;; áeiti, áeina, áëjo. 

iðŸ: iðeiti, iðeina, iðëjo. 

neŸ (èia nurodomas ðio prieðdëlio vedinys, atskiru leksiniu vienetu nepatekæs 

á DÞ3): – ;; neiti, neina, nëjo. 

nuŸ: – ;; nueiti, nueina, nuëjo. 

paŸ: – ;; – ;; paeiti, paeina, paëjo. 

parŸ: – ;; pareiti, pareina, parëjo. 

praŸ: praeiti, praeina, praëjo. 

priŸ: – ;; prieiti, prieina, priëjo. 

suŸ: – ;; sueiti, sueina, suëjo. 

uþŸ: – ;; uþeiti, uþeina, uþëjo. 

Galima paminëti tuos daþnesnius prieðdëlinius veiksmaþodþius, prie 

kuriø pridëtas dar dalelytinis prieðdëlis neŸ (DÞ3 jie neina atskirais leksiniais 

vienetais): – ;; neateiti, neateina, neatëjo; neiðeiti, neiðeina, neiðëjo. 

Prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ; pereiti, pereina, perëjo. 

Apie savità prieðdëliniø formø kirèiavimà tarmëse, M. Daukðos raðtuose 

þr. (Kardelytë, 1975, 37, 42, 47, 80–81, 90, 106; Schmalstieg, 

1994, 36). 

Prieðdëliniø sangràþi n i ø veiksmaþodþiø kirèiavimas nesiskiria 

nuo pirminio. 

apŸ: – ;; – ;; apsieiti, apsieina, apsiëjo. 

atŸ: – ;; – ;; atsieiti, atsieina, atsiëjo. 

nuŸ: – ;; – ;; nusieiti, nusieina, nusiëjo. 

paŸ: – ;; – ;; pasieiti, pasieina, pasiëjo.

153 

priŸ: – ;; – ;; prisieiti, prisieina, prisiëjo. 

suŸ: – ;; – ;; susieiti, susieina, susiëjo. 

20. Tvirtagalæ ðaknies priegaidæ turi retas veiksmaþodis auti, 

auna, avë, kurio esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko 

– Ÿë, bendraties ðaknies dvibalsis au eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo 

laiko formoje tarp dvibalsio au ir kamiengalio eina priebalsis ŸnŸ, bûtojo 

kartinio laiko formoje tarp ðaknies balsio a ir kamiengalio – ŸvŸ; þr. dar 

(LKG II 299; Vaitkevièiûtë, 1997, 125). 

Ðis þodis atsiskiria nuo panaðios sandaros tvirtapradþiø veiksmaþodþiø, 

kuriø ðaknyse kaitaliojasi au : au : o (þr. p. 69). 

Plg. ðiø veiksmaþodþiø ðaknies priegaidæ: auti, auna, avë – austyti, 

austo, austë. 

Sangràþi n i s veiksmaþodis turi tà paèià tvirtagalæ ðakná: autis, aunasi, 

avësi. 

Prieðdëliniø lyèiø bûtojo kartinio laiko forma gauna prieðdëlio 

kirtá. 

apŸ: –;; – ;; apauti, apauna, apavë. 

áŸ: – ;; – ;; áauti, áauna, áavë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðauti, iðauna, iðavë. 

nuŸ: – ;; – ;; nuauti, nuauna, nuavë. 

paŸ: – ;; – ;; paauti, paauna, paavë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþauti, uþauna, uþavë. 

Prieðdëlis perŸ visada yra kirèiuotas: – ;; – ;; perauti, perauna, peravë. 

Prieðdëliniø sangràþi n i ø lyèiø bûtojo kartinio laiko kirtis nuðoka 

á sangràþos rodiklá. 

apŸ: – ;; – ;; apsiauti, apsiauna, apsiavë. 

áŸ: – ;; – ;; ásiauti, ásiauna, ásiavë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsiauti, iðsiauna, iðsiavë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusiauti, nusiauna, nusiavë. 

paŸ: – ;; – ;; pasiauti, pasiauna, pasiavë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsiauti, uþsiauna, uþsiavë. 

Prieðdëlis perŸ ir ðiuo atveju gauna kirtá: – ;; – ;; persiauti, persiauna, 

persiavë. 

21. Skyrium eina nedaþnas tvirtagalës ðaknies veiksmaþodis grásti, 

grindþia, grindë, kurio esamojo laiko kamiengalis yra Ÿia, bûtojo kartinio 

laiko – Ÿë, bendratyje tarp ðaknies balsio á ir Ÿti eina priebalsis ŸsŸ, 

atitinkantis esamojo laiko ŸdþŸ ir bûtojo kartinio laiko ŸdŸ (pastarøjø

154 

formø ðaknies skiemens pagrindà sudaro dvigarsis in); þr. dar (Vaitkevièiûtë, 

1997, 125). 

Sangràþi n i s veiksmaþodis kirèiuojamas taip pat kaip ir nesangràþinis: 

– ;; – ;; grástis, grindþiasi, grindësi. 

Prieðdëliniø lyèiø bûtojo kartinio laiko kirtis yra nuðokæs á prieðdëlá. 

iðŸ: – ;; – ;; iðgrásti, iðgrindþia, iðgrindë. 

paŸ: – ;; pagrásti, pagrindþia, pagrindë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþgrásti, uþgrindþia, uþgrindë. 

Prieðdëlis perŸ visose formose turi kirtá: – ;; – ;; pergrásti, pergrindþia, 

pergrindë. 

Tarmëse vartojama gretimybiø, kuriø esamojo laiko kirtis bûna nuðokæs 

á prieðdëlá, o bûtojo kartinio laiko forma, turinti kamiengalá Ÿo, neperduoda 

kirèio prieðdëliui: iðgrindë; iðgrindo LKÞ III 620, pagrindë; 

pagrindo LKÞ III 620, uþgrindþia; uþgrindþia; uþgrindë; uþgrindo LKÞ III 

620 (beje, anksèiau ir bk. buvo teikiama bûtojo kartinio laiko lyèiø su kamiengaliu 

Ÿo: grindo ir grindë Kam II 45, grindo RV 99, RÞ 212, LV 276). 

22. Savitas yra daþnas tvirtagalës ðaknies veiksmaþodis siøsti, 

siunèia, siuntë, turintis esamojo laiko kamiengalá Ÿia, bûtojo kartinio 

laiko – Ÿë, bendratyje tarp ðaknies balsio ø ir Ÿti priebalsá ŸsŸ, kuris atitinka 

esamojo laiko ŸèŸ ir bûtojo kartinio laiko ŸtŸ (pastarøjø formø ðaknies 

skiemens pagrindu eina dvigarsis un). 

Prieðdëliniø lyèiø bûtojo kartinio laiko kirtis yra nuðokæs á prieðdëlá. 

atŸ: – ;; atsiøsti, atsiunèia, atsiuntë. 

iðŸ: – ;; iðsiøsti, iðsiunèia, iðsiuntë. 

nuŸ: – ;; nusiøsti, nusiunèia, nusiuntë. 

paŸ: – ;; pasiøsti, pasiunèia, pasiuntë. 

parŸ: – ;; – ;; parsiøsti, parsiunèia, parsiuntë. 

priŸ: – ;; – ;; prisiøsti, prisiunèia, prisiuntë. 

suŸ: – ;; – ;; susiøsti, susiunèia, susiuntë. 

Prieðdëlis perŸ visada kirèiuojamas: – ;; – ;; persiøsti, persiunèia, persiuntë. 

Tarmëse kirtis gali bûti nuðokæs ir á esamojo laiko formø prieðdëlá: 

pasiunèia; pasiunèia LKÞ XII 627; þr. dar (Vidugiris, 1973, 205). 

Prieðdëliniø sangràþi n i ø lyèiø bûtojo kartinio laiko forma 

turi kirtá, nuðokusá á sangràþos rodiklá.

155 

iðŸ: – ;; – ;; iðsisiøsti, iðsisiunèia, iðsisiuntë. 

paŸ: – ;; – ;; pasisiøsti, pasisiunèia, pasisiuntë. 

Studentai nëra linkæ kirèiuoti taisyklingai pasiunèia (krt. 14:32); þr. 

dar (Klimavièius, 1979, 32). 

23. Pavienis yra retas tvirtagalës ðaknies veiksmaþodis klësti, klesèia, 

klëstë, turintis esamojo laiko kamiengalá Ÿia, bûtojo kartinio laiko – 

Ÿë, bendratyje tarp ðaknies balsio ë ir Ÿti priebalsá ŸsŸ, esamojo laiko formoje 

tarp ðaknies balsio e ir kamiengalio – ŸsèŸ, bûtojo kartinio laiko 

formoje tarp ë ir kamiengalio – ŸstŸ. 

Pravartu palyginti ðaknø priegaidæ: klësti, klesèia, klëstë – klastyti, klasto, 

klastë. 

Beje, tvirtagalæ ðaknies priegaidæ turi ir kiti veiksmaþodþiai, kuriø ðaknyse 

kaitaliojasi balsiai ë : e : ë (þr. p. 130, 147). 

Tvirtagaliðkai kirèiuojamas ir sangràþi n i s veiksmaþodis: – ;; – ;; 

klëstis, klesèiasi, klëstësi. 

Prieðdëliniø lyèiø esamojo ir bûtojo kartinio laiko prieðdëlis yra 

gavæs kirtá. 

nuŸ: – ;; – ;; nuklësti, nuklesèia, nuklëstë. 

suŸ: – ;; – ;; suklësti, suklesèia, suklëstë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþklësti, uþklesèia, uþklëstë. 

Tarmëse vartojama esamojo laiko formø ir su ilguoju balsiu ë, iðlaikanèiu 

kirtá: uþklesèia; uþklësèia LKÞ VI 61 (tvirtapradë bendraties priegaidë 

uþklësti (aþklësti) LKÞ VI 61 turbût yra korektûros klaida). 

Prieðdëlinio sangràþi n i o veiksmaþodþio minimos formos turi 

kirtá, nuðokusá á sangràþos rodiklá. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsiklësti, uþsiklesèia, uþsiklëstë. 

24. Skyrium stovi labai daþnas tvirtagalës ðaknies veiksmaþodis 

tarti, taria, tarë, kurio esamojo laiko kamiengalis yra Ÿia, bûtojo kartinio 

laiko – Ÿë, bendraties ðaknies dvigarsis ar eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo ir 

bûtojo kartinio laiko formose tarp ðaknies balsio a ir kamiengalio tariamas 

priebalsis ŸrŸ. 

Kirèiavimu jis skiriasi nuo panaðios fonetinës ir morfologinës sandaros 

veiksmaþodþio arti, aria, arë (þr. p. 201). 

Dël ðaknies priegaidës plg.: tarti – tarstyti, tarsto, tarstë LKÞ XV 924. 

Tarmëse bendratis kirèiuojama nevienodai: tarti; tarti BûgRR II 454, 

tarti SkÞD 19tt., tarti; tarti LKÞ XV 935, tarti DûnÞ 545, DrskÞ 398; 

þr. dar (Pakalka, 1995, 215; Skardþius, 1939, 77).

156 

Tvirtagalæ ðakná turi ir vidutinio daþnumo s angràþi n ë lytis tartis, 

tariasi, tarësi. 

Prieðdëliniø lyèiø esamojo ir bûtojo kartinio laiko prieðdëliai gauna 

kirtá. 

apŸ: – ;; aptarti, aptaria, aptarë. 

atiŸ: – ;; – ;; atitarti, atitaria, atitarë. 

áŸ: – ;; – ;; átarti, átaria, átarë. 

iðŸ: – ;; iðtarti, iðtaria, iðtarë. 

nuŸ: – ;; nutarti, nutaria, nutarë. 

paŸ: – ;; patarti, pataria, patarë. 

praŸ: – ;; – ;; pratarti, prataria, pratarë. 

priŸ: – ;; pritarti, pritaria, pritarë. 

suŸ: – ;; sutarti, sutaria, sutarë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþtarti, uþtaria, uþtarë. 

Prieðdëlis perŸ visais atvejais kirèiuojamas: – ;; – ;; pertarti, pertaria, 

pertarë. 

Plg. dar prieðdëliniø lyèiø gretimybes: aptarti; aptarti LKÞ XV 939; 

patarti; patarti LKÞ XV 943; pritarti; pritarti LKÞ XV 944; sutarti; sutarti 

LKÞ XV 946; þr. dar (Pakalka, 1995, 215). 


kartinio laiko kirtis yra nuðokæs á sangràþos rodiklá. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsitarti, iðsitaria, iðsitarë. 

paŸ: – ;; pasitarti, pasitaria, pasitarë. 

praŸ: – ;; – ;; prasitarti, prasitaria, prasitarë. 

suŸ: – ;; susitarti, susitaria, susitarë. 

Prieðdëlis perŸ ir èia gauna kirtá: – ;; – ;; persitarti, persitaria, persitarë. 

Studentai kirèiuoja tarti (prg. 46:13). 

25. Tvirtagaliðkai kirèiuojamas veiksmaþodis, kurio esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio – Ÿo, bendratyje tarp ðaknies 

balsio à ir Ÿti yra priebalsis ŸsŸ, esamojo laiko formoje tarp à ir kamiengalio 

Ÿa – ŸstŸ, o bûtojo kartinio laiko formoje tarp ðaknies dvigarsio an 

ir kamiengalio Ÿo – priebalsis ŸdŸ. 

Tokios sandaros grynas pirminis veiksmaþodis bk. nevartojamas. 

Vartojamos tik p r i eðdëlinës sangràþi n ë s lytys. 

apŸ: – ;; – ;; apsigàsti, apsigàsta, apsigando. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsigàsti, iðsigàsta, iðsigando. 

nuŸ: – ;; – ;; nusigàsti, nusigàsta, nusigando.

157 

Prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; persigàsti, persigàsta, persigando. 

Studentai nelinksta kelti kirèio á galûnæ: iðsigàstu (30:78). 

26. Labai savitas t v i r t agalës ðaknies veiksmaþodis, kurio esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendraties ðaknies 

dvigarsis al eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo ir bûtojo kartinio laiko formose 

tarp ðaknies balsio ir kamiengalio vartojamas pusbalsis ŸlŸ, esamojo laiko 

ðaknies balsá a pakeièia bûtojo kartinio laiko ðaknies balsis o. 

Toks grynas pirminis veiksmaþodis bk. nevartojamas. 

Labai retai vartojama tik sangràþi në lytis kaltis, kalasi, kolësi. 

Prieðdëlinës sangràþi n ë s lyties esamojo ir bûtojo kartinio 

laiko kirtis yra nuðokæs á sangràþos rodiklá. 

atŸ: – ;; – ;; atsikalti, atsikala, atsikolë. 

Trumpos ðaknies veiksmaþodþiai 

1. Gausiausià grupæ sudaro tie trumpos ðaknies veiksmaþodþiai, 

kuriø esamojo laiko kamienas yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿo, pagrindinëse 

formose tarp ðaknies balsio ir Ÿti ar kamiengalio vartojami pavieniai 

ŸS/TŸ tipo priebalsiai, ðiø formø ðaknies skiemens pagrindo garsais eina 

trumpieji balsiai i, u. 

Ðiai grupei priklauso keliolika veiksmaþodþiø: – ;; lipti, lipa, lipo; sukti, 

suka, suko; supti, supa, supo;; brukti, bruka, bruko; kiðti, kiða, kiðo; knisti, 

knisa, kniso; kupti, kupa, kupo; lupti, lupa, lupo; pluðti, pluða, pluðo; 

risti, rita, rito; riðti, riða, riðo; skusti, skuta, skuto... 

Þr. dar (Laigonaitë, 1959, 70; Laigonaitë, 1970, 78; Laigonaitë, 1978, 

71–72; LV 147; SkBK 31; Stundþia, 1995, 121; Vaitkevièiûtë, 1997, 125; 

Vidþiûnas, 1997, 190). 

Kirèiuotà trumpà ðakná turi ir sangràþi n ë s lytys: – ;; – ;; bruktis, 

brukasi, brukosi; kiðtis, kiðasi, kiðosi; knistis, knisasi, knisosi; luptis, lupasi, 

luposi; ristis, ritasi, ritosi; riðtis, riðasi, riðosi; skustis, skutasi, skutosi; suktis, 

sukasi, sukosi; suptis, supasi, suposi. 

Prieðdëliniø lyèiø esamojo laiko kirtis yra nuðokæs á prieðdëlá. 

suŸ: – ;; – ;; subrukti, subruka, subruko; sukiðti, sukiða, sukiðo; suknisti, 

suknisa, sukniso; sukruðti, sukruða, sukruðo; sulipti, sulipa, sulipo; sulupti, 

sulupa, sulupo; suristi, surita, surito; suriðti, suriða, suriðo; suskusti, suskuta, 

suskuto; susukti, susuka, susuko; susupti, susupa, susupo. 

nuŸ: – ;; – ;; nubrukti, nubruka, nubruko; nukiðti, nukiða, nukiðo; nuknisti, 

nuknisa, nukniso; nukruðti, nukruða, nukruðo; nulipti, nulipa, nulipo;

158 

nulupti, nulupa, nulupo; nuristi, nurita, nurito; nuriðti, nuriða, nuriðo; nuskusti, 

nuskuta, nuskuto; nusukti, nusuka, nusuko. 

paŸ: – ;; pasukti, pasuka, pasuko;; pabrukti, pabruka, pabruko; pakiðti, 

pakiða, pakiðo; paknisti, paknisa, pakniso; palipti, palipa, palipo; palupti, 

palupa, palupo; paristi, parita, parito; pariðti, pariða, pariðo; paskusti, paskuta, 

paskuto; pasupti, pasupa, pasupo. 

iðŸ: – ;; iðlipti, iðlipa, iðlipo;; iðbrukti, iðbruka, iðbruko; iðkiðti, iðkiða, iðkiðo; 

iðknisti, iðknisa, iðkniso; iðlupti, iðlupa, iðlupo; iðristi, iðrita, iðrito; iðriðti, 

iðriða, iðriðo; iðskusti, iðskuta, iðskuto; iðsukti, iðsuka, iðsuko. 

priŸ: – ;; pririðti, pririða, pririðo;; pribrukti, pribruka, pribruko; prikiðti, 

prikiða, prikiðo; prilipti, prilipa, prilipo; prilupti, prilupa, prilupo; priristi, pririta, 

pririto; priskusti, priskuta, priskuto; prisukti, prisuka, prisuko; prisupti, 

prisupa, prisupo. 

uþŸ: – ;; uþlipti, uþlipa, uþlipo; uþsukti, uþsuka, uþsuko;; uþbrukti, uþbruka, 

uþbruko; uþkiðti, uþkiða, uþkiðo; uþknisti, uþknisa, uþkniso; uþlupti, uþlupa, 

uþlupo; uþristi, uþrita, uþrito; uþriðti, uþriða, uþriðo; uþsupti, uþsupa, 

uþsupo. 

áŸ: – ;; – ;; ábrukti, ábruka, ábruko; ákiðti, ákiða, ákiðo; álipti, álipa, álipo; 

áristi, árita, árito; áriðti, áriða, áriðo; ásukti, ásuka, ásuko; ásupti, ásupa, ásupo. 

apŸ: – ;; apsupti, apsupa, apsupo;; apknisti, apknisa, apkniso; aplupti, 

aplupa, aplupo; apriðti, apriða, apriðo; apskusti, apskuta, apskuto; apsukti, 

apsuka, apsuko. 

atŸ: – ;; – ;; atkiðti, atkiða, atkiðo; atlupti, atlupa, atlupo; atristi, atrita, 

atrito; atriðti, atriða, atriðo; atsukti, atsuka, atsuko. 

praŸ: – ;; – ;; prakiðti, prakiða, prakiðo; praknisti, praknisa, prakniso; 

pralupti, pralupa, pralupo; praskusti, praskuta, praskuto; prasukti, prasuka, 

prasuko. 

Prieðdëlis perŸ visada gauna kirtá: – ;; – ;; perkiðti, perkiða, perkiðo; perriðti, 

perriða, perriðo; persukti, persuka, persuko. 

Tarmëse vartojama bûtojo kartinio laiko formø ir su kamiengaliu Ÿë 

(pastaruoju atveju kirtis nuðoka á prieðdëlá): apkniso; apknisë LKÞ VI 

256; aplupo; aplupë LKÞ VII 705, aplupë LzÞ 152; apriðo; apriðë LKÞ 

XI 709, apriðë LzÞ 223; apskuto; apskutë LKÞ XII 1152, apskutë LzÞ 

238; apsuko; apsukë LKÞ XIV 96, apsukë LzÞ 249; apsupo; apsupë LKÞ 

XIV 202, apsupë DrskÞ 358; atkiðo; atkiðë LKÞ V 890, atkiðë LzÞ 119, 

DrskÞ 154; atlupo; atlupë LKÞ VII 705, atlupë LzÞ 152; atrito; atritë 

LKÞ XI 686; atriðo; atriðë LKÞ XI 710, atriðë LzÞ 223; atsuko; atsukë

159 

LKÞ XIV 100, atsukë LzÞ 249; ábruko; ábrukë LKÞ I 1089; ákiðo; ákiðë 

LKÞ V 891; álipo; álipë LKÞ VII 571; árito; áritë LKÞ XI 687; áriðo; áriðë 

LKÞ XI 711; ásuko; ásukë LKÞ XIV 102; ásupo; ásupë LKÞ XIV 202; 

iðbruko; iðbrukë LKÞ I 1089; iðkiðo; iðkiðë LKÞ V 892, iðkiðë LzÞ 119, 

DrskÞ 155; iðkniso; iðknisë LKÞ VI 256; iðlipo; iðlipë LKÞ VII 571; iðlupo; 

iðlupë LKÞ VII 705, iðlupë LzÞ 152, DrskÞ 198; iðrito; iðritë LKÞ XI 

687; iðriðo; iðriðë LKÞ XI 711, iðriðë LzÞ 223; iðskuto; iðskutë LKÞ XII 

1153; iðsuko; iðsukë LKÞ XIV 104, iðsukë LzÞ 249; nubruko; nubrukë 

LKÞ I 1089; nukiðo; nukiðë LKÞ V 893; nukniso; nuknisë LKÞ VI 256; 

nukruðo; nukruðë LKÞ VI 728; nulipo; nulipë LKÞ VII 571; nulupo; nulupë 

LKÞ VII 707, nulupë LzÞ 152, DrskÞ 198; nurito; nuritë LKÞ XI 

689; nuriðo; nuriðë LKÞ XI 713, nuriðë LzÞ 223; nuskuto; nuskutë LKÞ 

XII 1153; nusuko; nusukë LKÞ XIV 107; pabruko; pabrukë LKÞ I 1089; 

pakiðo; pakiðë LKÞ V 893, pakiðë LzÞ 119, DrskÞ 154; pakniso; paknisë 

LKÞ VI 257; palipo; palipë LKÞ VII 571; palupo; palupë LKÞ VII 707, 

palupë LzÞ 152; pariðo; pariðë LKÞ XI 713, pariðë LzÞ 223; parito; paritë 

LKÞ XI 690; paskuto; paskutë LKÞ XII 1154; pasuko; pasukë LKÞ 

XIV 110, pasukë LzÞ 249; pasupo; pasupë LKÞ XIV 203; prakiðo; prakiðë 

LKÞ V 894; prakniso; praknisë LKÞ VI 257; pralupo; pralupë LKÞ 

VII 708, pralupë LzÞ 152; praskuto, praskutë LKÞ XII 1155; prasuko; 

prasukë LKÞ XIV 114; pribruko; pribrukë LKÞ I 1090; prikiðo; prikiðë 

LKÞ V 895, prikiðë LzÞ 119; prilipo; prilipë LKÞ VII 572; prilupo; prilupë 

LKÞ VII 708, prilupë LzÞ 152; pririto; priritë LKÞ XI 692; pririðo; 

pririðë LKÞ XI 715, pririðë LzÞ 223; priskuto; priskutë LKÞ XII 1155; 

prisuko; prisukë LKÞ XIV 115, prisukë LzÞ 249; prisupo; prisupë LKÞ 

XIV 203; subruko; subrukë LKÞ I 1090; sukiðo; sukiðë LKÞ V 896; sukniso; 

suknisë LKÞ VI 257; sukruðo; sukruðë LKÞ VI 729; sulipo; sulipë 

LKÞ VII 572; sulupo; sulupë LKÞ VII 708; surito; suritë LKÞ XI 693; 

suriðo; suriðë LKÞ XI 718, suriðë LzÞ 223; suskuto; suskutë LKÞ XII 

1155; susuko; susukë LKÞ XIV 117, susukë LzÞ 249, DrskÞ 356; susupo; 

susupë LKÞ XIV 204; uþbruko; uþbrukë LKÞ I 1090; uþkiðo; uþkiðë 

LKÞ V 897; uþkniso; uþknisë LKÞ VI 257; uþlipo; uþlipë LKÞ VII 572; 

uþlupo; uþlupë LKÞ VII 709; uþrito; uþritë LKÞ XI 693; uþriðo; uþriðë 

LKÞ XI 721; uþsuko; uþsukë LKÞ XIV 123, uþsukë LKT 487; uþsupo; 

uþsupë LKÞ XIV 204, uþsupë LzÞ 250; þr. dar (Bût 174–175; Kardelytë, 

1975, 86; Kaukienë, Pakalniðkienë, 1990, 123; Vidþiûnas, 1997, 215).

160 

Prieðdëliniø sangràþi n i ø lyèiø esamojo laiko kirtis pereina á 

sangràþos rodiklá. 

paŸ: – ;; – ;; pasibrukti, pasibruka, pasibruko; pasikiðti, pasikiða, pasikiðo; 

pasiknisti, pasiknisa, pasikniso; pasilipti, pasilipa, pasilipo; pasiristi, pasirita, 

pasirito; pasiriðti, pasiriða, pasiriðo; pasiskusti, pasiskuta, pasiskuto; 

pasisukti, pasisuka, pasisuko; pasisupti, pasisupa, pasisupo. 

áŸ: – ;; – ;; ásibrukti, ásibruka, ásibruko; ásikiðti, ásikiða, ásikiðo; ásiknisti, 

ásiknisa, ásikniso; ásilipti, ásilipa, ásilipo; ásiristi, ásirita, ásirito; ásiriðti, ásiriða, 

ásiriðo; ásisukti, ásisuka, ásisuko; ásisupti, ásisupa, ásisupo. 

suŸ: – ;; – ;; susibrukti, susibruka, susibruko; susikiðti, susikiða, susikiðo; 

susikruðti, susikruða, susikruðo; susilipti, susilipa, susilipo; susiristi, susirita, 

susirito; susiriðti, susiriða, susiriðo; susisukti, susisuka, susisuko; susisupti, 

susisupa, susisupo. 

nuŸ: – ;; – ;; nusibrukti, nusibruka, nusibruko; nusikruðti, nusikruða, 

nusikruðo; nusilupti, nusilupa, nusilupo; nusiristi, nusirita, nusirito; nusiriðti, 

nusiriða, nusiriðo; nusiskusti, nusiskuta, nusiskuto; nusisukti, nusisuka, 

nusisuko. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsibrukti, uþsibruka, uþsibruko; uþsikiðti, uþsikiða, uþsikiðo; 

uþsilipti, uþsilipa, uþsilipo; uþsilupti, uþsilupa, uþsilupo; uþsiristi, uþsirita, 

uþsirito; uþsiriðti, uþsiriða, uþsiriðo; uþsisukti, uþsisuka, uþsisuko. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsibrukti, iðsibruka, iðsibruko; iðsikiðti, iðsikiða, iðsikiðo; iðsilupti, 

iðsilupa, iðsilupo; iðsiristi, iðsirita, iðsirito; iðsiriðti, iðsiriða, iðsiriðo; 

iðsisukti, iðsisuka, iðsisuko. 

priŸ: – ;; – ;; prisibrukti, prisibruka, prisibruko; prisikiðti, prisikiða, prisikiðo; 

prisilupti, prisilupa, prisilupo; prisiriðti, prisiriða, prisiriðo; prisisukti, 

prisisuka, prisisuko; prisisupti, prisisupa, prisisupo. 

apŸ: – ;; – ;; apsiknisti, apsiknisa, apsikniso; apsiriðti, apsiriða, apsiriðo; 

apsiskusti, apsiskuta, apsiskuto; apsisukti, apsisuka, apsisuko; apsisupti, apsisupa, 

apsisupo. 

atŸ: – ;; – ;; atsikiðti, atsikiða, atsikiðo; atsilupti, atsilupa, atsilupo; atsiristi, 

atsirita, atsirito; atsiriðti, atsiriða, atsiriðo; atsisukti, atsisuka, atsisuko. 

praŸ: – ;; – ;; prasibrukti, prasibruka, prasibruko; prasikiðti, prasikiða, 

prasikiðo; prasiknisti, prasiknisa, prasikniso; prasisukti, prasisuka, prasisuko. 

Prieðdëlis perŸ visada gauna kirtá: – ;; – ;; persiristi, persirita, persirito; 

persiriðti, persiriða, persiriðo; persisukti, persisuka, persisuko. 

2. Pavienis yra t r u m p o s ðaknies veiksmaþodis, turintis esamojo 

laiko kamiengalá Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, pagrindinëse formose tarp

161 

ðaknies balsio u ir Ÿti ar kamiengalio – priebalsá ŸðŸ. Nuo anksèiau aptartos 

grupës jis skiriasi tik bûtojo kartinio laiko kamiengaliu. 

Tai vidutinio daþnumo þodis muðti, muða, muðë; þr. dar LKG II 299. 

Tokios pat ðaknies yra ir sangràþi n i s veiksmaþodis: – ;; – ;; muðtis, 

muðasi, muðësi. 

Prieðdëliniø lyèiø esamojo ir bûtojo kartinio laiko kirtis yra nuðokæs 


apŸ: – ;; – ;; apmuðti, apmuða, apmuðë. 

atŸ: – ;; – ;; atmuðti, atmuða, atmuðë. 

áŸ: – ;; – ;; ámuðti, ámuða, ámuðë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðmuðti, iðmuða, iðmuðë. 

nuŸ: – ;; – ;; numuðti, numuða, numuðë. 

paŸ: – ;; – ;; pamuðti, pamuða, pamuðë. 

parŸ: – ;; – ;; parmuðti, parmuða, parmuðë. 

praŸ: – ;; – ;; pramuðti, pramuða, pramuðë. 

priŸ: – ;; – ;; primuðti, primuða, primuðë. 

suŸ: – ;; – ;; sumuðti, sumuða, sumuðë. 

uþŸ: – ;; uþmuðti, uþmuða, uþmuðë. 

Visø formø prieðdëlis perŸ yra gavæs kirtá: – ;; – ;; permuðti, permuða, 

permuðë. 

Tarmëse vartojamos bûtojo kartinio laiko formos, turinèios ir kamiengalá 

Ÿo (ðiø prieðdëliniø lyèiø kirtis iðlieka ðaknyje): apmuðë; apmuðo LKÞ 

VIII 460, atmuðë; atmuðo LKÞ VIII 462; iðmuðë; iðmuðo LKÞ VIII 464; 

numuðë; numuðo LKÞ VIII 468; pamuðë; pamuðo LKÞ VIII 470; parmuðë; 

parmuðo LKÞ VIII 472; sumuðë; sumuðo LKÞ VIII 476; uþmuðë LKÞ 

VIII 478, uþmuðo LKT 463; þr. dar (Vitkauskas, 1960, 70). 

Prieðdëliniø sangràþi n i ø lyèiø esamojo ir bûtojo kartinio laiko 

formose kirtis yra perëjæs á sangràþos rodiklá. 

apŸ: – ;; – ;; apsimuðti, apsimuða, apsimuðë. 

atŸ: – ;; – ;; atsimuðti, atsimuða, atsimuðë. 

áŸ: – ;; – ;; ásimuðti, ásimuða, ásimuðë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsimuðti, iðsimuða, iðsimuðë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusimuðti, nusimuða, nusimuðë. 

paŸ: – ;; – ;; pasimuðti, pasimuða, pasimuðë. 

praŸ: – ;; – ;; prasimuðti, prasimuða, prasimuðë. 

priŸ: – ;; – ;; prisimuðti, prisimuða, prisimuðë. 

suŸ: – ;; – ;; susimuðti, susimuða, susimuðë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsimuðti, uþsimuða, uþsimuðë.

162 

MIÐRIOSIOS ÐAKNIES VEIKSMAÞODÞIAI 

Veiksmaþodþiai, kuriø vienos pagrindinës formos 

turi tvirtagalæ, kitos – trumpà ðakná 

Ðio bûrio pirminiø veiksmaþodþiø esamojo ir bûtojo kartinio laiko 

vienaskaitos 1 ir 2 asmens kirtis nuðoka á galûnæ. Pagal tai, kurios pagrindinës 

formos turi ilgà tvirtagalæ, o kurios – trumpà ðakná, galima 

skirti kelis veiksmaþodþiø poskyrius. 

Pirmajam poskyriui priklauso tie veiksmaþodþiai, kuriø bendraties 

ðaknis yra trumpa, o esamojo ir bûtojo kartinio laiko 3 asmens – 

tvirtagalë. 

1. Gausiausià ðio prozodinio poskyrio bûrá sudaro vadinamieji 

i n t a r p i n i a i veiksmaþodþiai, kuriø esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, 

bûtojo kartinio laiko – Ÿo, bendratyje tarp ðaknies dvigarsio ir Ÿti vartojami 

pavieniai ŸS/TŸ tipo priebalsiai, esamojo ir bûtojo kartinio laiko 

formose tarp ðaknies balsiø ir kamiengaliø – ŸTŸ tipo priebalsiai, bendraties 

ðaknies skiemens pagrindu eina trumpieji balsiai a, e, esamojo 

laiko – miðrieji dvigarsiai am/n, em/n, bûtojo kartinio laiko – padëtinio 

ilgumo balsiai a, e. 

Tokios sandaros yra ðie þodþiai: rasti, randa, rado; tapti, tampa, tapo; 

tekti, tenka, teko;; – ;; akti, anka, ako; dvakti, dvanka, dvako; gesti, genda, 

gedo; glebti, glemba, glebo; kepti, kempa, kepo; klebti, klemba, klebo; 

klekti, klenka, kleko; knabti, knamba, knabo; knebti, knemba, knebo; kragti, 

kranga, krago; krekti, krenka, kreko; lepti, lempa, lepo; prasti, pranta, 

prato; rakti, ranka, rako; sekti, senka, seko; skasti, skanta, skato; skrebti, 

skremba, skrebo... 


72; LKG II 299; Stundþia, 1995, 121; Vaitkevièiûtë, 1997, 127; Venckutë, 

1983, 128). 

Sangràþi n i ø lyèiø kirèiuota ðaknis iðlieka ta pati: – ;; – ;; rastis, 

randasi, radosi. 

Apie savità sangràþiniø formø kirèiavimà tarmëse þr. (Kardelytë, 1975, 

12; Kazlauskas, 1968, 89, 92; LKG II 301; Skardþius, 1968, 77; Skurkaitë, 

Vidugiris, 1964, 124; Ðukys, 1960, 181; Vidugiris, 1973, 212; Zinkevièius, 

1966, 333). 

Tokià pat kirèiuotà ðakná turi ir p r i eðdëlinës lytys.

163 

suŸ: suprasti, supranta, suprato; surasti, suranda, surado;; sugesti, sugenda, 

sugedo; sukakti, sukanka, sukako; sutapti, sutampa, sutapo;; sudrebti, 

sudremba, sudrebo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); suglebti, suglemba, 

suglebo; sukepti, sukempa, sukepo; suklebti, suklemba, suklebo; suklegti, 

suklenga, suklego (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); suklekti, suklenka, 

sukleko; sukrekti, sukrenka, sukreko; susekti, susenka, suseko; suskasti, 

suskanta, suskato; suskrebti, suskremba, suskrebo; suskresti, suskrenta, 

suskreto; susmegti, susmenga, susmego... 

paŸ: – ;; pakakti, pakanka, pakako; patekti, patenka, pateko;; pagesti, 

pagenda, pagedo; paglebti, paglemba, paglebo; pakabti, pakamba, pakabo 

(neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); paprasti, papranta, paprato; pasekti, 

pasenka, paseko; paskrebti, paskremba, paskrebo; paskresti, paskrenta, 

paskreto; paðlapti, paðlampa, paðlapo; patapti, patampa, patapo; patrakti, 

patranka, patrako... 

nuŸ: – ;; nustebti, nustemba, nustebo;; nugesti, nugenda, nugedo; nukabti, 

nukamba, nukabo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); nukakti, 

nukanka, nukako; nuknabti, nuknamba, nuknabo; nuknebti, nuknemba, 

nuknebo; nuprasti, nupranta, nuprato; nusekti, nusenka, nuseko; nuskresti, 

nuskrenta, nuskreto; nusmegti, nusmenga, nusmego; nuðapti, nuðampa, nuðapo 

(neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama)... 

apŸ: – ;; – ;; apakti, apanka, apako; apgesti, apgenda, apgedo; apglebti, 

apglemba, apglebo; apkepti, apkempa, apkepo; apsekti, apsenka, apseko; 

apskresti, apskrenta, apskreto; apðapti, apðampa, apðapo (neprieðdëlinë lytis 

bk. nevartojama); apðepti, apðempa, apðepo; apðlapti, apðlampa, apðlapo; 

aptekti, aptenka, apteko; apþlebti, apþlemba, apþlebo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðgesti, iðgenda, iðgedo; iðglebti, iðglemba, iðglebo; iðkakti, 

iðkanka, iðkako; iðklebti, iðklemba, iðklebo; iðlepti, iðlempa, iðlepo; iðrasti, 

iðranda, iðrado; iðsekti, iðsenka, iðseko; iðtekti, iðtenka, iðteko. 

atŸ (atiŸ): – ;; atitekti, atitenka, atiteko; atrasti, atranda, atrado;; atakti, 

atanka, atako; atkakti, atkanka, atkako; atkragti, atkranga, atkrago; atprasti, 

atpranta, atprato. 

praŸ: – ;; prarasti, praranda, prarado;; prarakti, praranka, prarako; 

prasmegti, prasmenga, prasmego; praðapti, praðampa, praðapo (neprieðdëlinë 

lytis bk. nevartojama); praðnekti, praðnenka, praðneko (neprieðdëlinë 

lytis bk. nevartojama); pratekti, pratenka, prateko. 

priŸ: – ;; priprasti, pripranta, priprato;; prikepti, prikempa, prikepo; priskrebti, 

priskremba, priskrebo; priskresti, priskrenta, priskreto; pritapti, pritampa, 

pritapo; pritekti, pritenka, priteko.

164 

uþŸ: – ;; uþtekti, uþtenka, uþteko;; uþakti, uþanka, uþako; uþkepti, uþkempa, 

uþkepo; uþklekti, uþklenka, uþkleko; uþknabti, uþknamba, uþknabo. 

áŸ: – ;; áprasti, ápranta, áprato;; ágesti, ágenda, ágedo; áskresti, áskrenta, áskreto; 

ásmegti, ásmenga, ásmego. 

neŸ (èia nurodomi daþnesni ðio prieðdëlio vediniai, nepatekæ á DÞ3 

kaip atskiri leksiniai vienetai): – ;; nerasti, neranda, nerado; netekti, netenka, 

neteko. 

parŸ: – ;; – ;; parkakti, parkanka, parkako. 

Prieðdëlis perŸ yra kirèiuotas: – ;; – ;; pergesti, pergenda, pergedo; perprasti, 

perpranta, perprato; perðlapti, perðlampa, perðlapo; pertekti, pertenka, 

perteko. 

Prie prieðdëlinio veiksmaþodþio gali bûti pridedamas dar dalelytinis 

prieðdëlis neŸ (tai nekeièia kirèiavimo; èia nurodomi daþnesni vediniai, 

kurie, kaip atskiri leksiniai vienetai, nededami á DÞ3): – ;; nepakakti, 

nepakanka, nepakako; nepatekti, nepatenka, nepateko; nesuprasti, nesupranta, 

nesuprato; neuþtekti, neuþtenka, neuþteko. 

Tarmëse retkarèiais pasitaiko bûtojo kartinio laiko formø, turinèiø 

kamiengalá Ÿë (ðiuo atveju prieðdëliniø lyèiø kirtis nuðoka á prieðdëlá): 

apseko; apsekë LKÞ XII 346; iðseko; iðsekë LKÞ XII 346; nuseko; nusekë 

LKÞ XII 347; priskreto; priskretë LKÞ XII 1054; suseko; susekë LKÞ 

XII 348; plg. dar: skrebo; skrebë LKÞ XII 1046; tapo; tapë LKÞ XV 834 

(pastarøjø veiksmaþodþiø prieðdëliniø lyèiø su kamiengaliu Ÿë LKÞ 

nepateikta); þr. dar (Kardelytë, 1975, 27, 29; Kaukienë, Pakalniðkienë, 

1990, 120tt.). 

Prieðdëlinës sangràþi n ë s lytys kirèiavimu nesiskiria nuo pirminiø 

veiksmaþodþiø. 

suŸ: – ;; susirasti, susiranda, susirado;; susiprasti, susipranta, susiprato. 

apŸ: – ;; – ;; apsiprasti, apsipranta, apsiprato. 

atŸ: atsirasti, atsiranda, atsirado. 

áŸ: – ;; – ;; ásiðnekti, ásiðnenka, ásiðneko (neprieðdëlinë nesangràþinë lytis 

bk. nevartojama). 

iðŸ: – ;; – ;; iðsitekti, iðsitenka, iðsiteko. 

paŸ: – ;; pasigesti, pasigenda, pasigedo. 

parŸ: – ;; – ;; parsirasti, parsiranda, parsirado. 

praŸ: – ;; – ;; prasirakti, prasiranka, prasirako. 

Studentai daþniausiai kirèiuoja taisyklingai: randu (24:0), radau 

(24:0).

165 

2. Panaðià prozodinæ sandarà turi neintarpiniai veiksmaþodþiai, 

kuriø esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, pagrindinëse 

formose tarp ðaknies balsio ir Ÿti ar kamiengalio vartojami pavieniai 

ŸS/TŸ tipo priebalsiai, bendraties ðaknyje tariami trumpieji balsiai 

a, e, esamojo ir bûtojo kartinio laiko – padëtinio ilgumo balsiai a, e. 

Ðiam bûreliui priklauso: sekti, seka, sekë;; degti, dega, degë; kasti, kasa, 

kasë; kepti, kepa, kepë; mesti, meta, metë; neðti, neða, neðë; plakti, plaka, 

plakë; vesti, veda, vedë; veþti, veþa, veþë;; besti, beda, bedë; lakti, laka, lakë; 

lesti, lesa, lesë; peðti, peða, peðë; segti, sega, segë... 

Þr. dar (Jakulienë, 1986, 28tt.; Laigonaitë, 1959, 70; Laigonaitë, 1970, 

79; Laigonaitë, 1978, 72; LKG II 299; LV 147; RÞ 61; SkBK 31; Vaitkevièiûtë, 

1997, 126; Venckutë, 1983, 127–128; Vidþiûnas, 1997, 190). 

Sangràþi niai veiksmaþodþiai iðlaiko tà paèià kirèiuotà ðakná: – ;; 

sektis, sekasi, sekësi;; kastis, kasasi, kasësi; mestis, metasi, metësi; neðtis, 

neðasi, neðësi; peðtis, peðasi, peðësi; plaktis, plakasi, plakësi; segtis, segasi, 

segësi; teptis, tepasi, tepësi; vestis, vedasi, vedësi; veþtis, veþasi, veþësi. 

Apie savità jø kirèiavimà tarmëse þr. (Skardþius, 1968, 77; Zinkevièius, 

1966, 333). 

Prieðdëliniø lyèiø esamojo ir bûtojo kartinio laiko formos turi 

kirtá, nuðokusá á prieðdëlá. 

iðŸ: – ;; iðmesti, iðmeta, iðmetë; iðvesti, iðveda, iðvedë; iðveþti, iðveþa, 

iðveþë;; iðbesti, iðbeda, iðbedë; iðdegti, iðdega, iðdegë; iðkasti, iðkasa, iðkasë; 

iðkepti, iðkepa, iðkepë; iðlakti, iðlaka, iðlakë; iðlesti, iðlesa, iðlesë; iðneðti, 

iðneða, iðneðë; iðpeðti, iðpeða, iðpeðë; iðplakti, iðplaka, iðplakë; iðrakti, 

iðraka, iðrakë... 

paŸ: – ;; pasekti, paseka, pasekë; pavesti, paveda, pavedë;; pabesti, pabeda, 

pabedë; padegti, padega, padegë; pakasti, pakasa, pakasë; pakepti, pakepa, 

pakepë; palakti, palaka, palakë; palesti, palesa, palesë; pamesti, pameta, 

pametë; paneðti, paneða, paneðë; papeðti, papeða, papeðë; paplakti, 

paplaka, paplakë; pasegti, pasega, pasegë... 

nuŸ: – ;; numesti, numeta, numetë; nuneðti, nuneða, nuneðë; nuvesti, nuveda, 

nuvedë; nuveþti, nuveþa, nuveþë;; nubesti, nubeda, nubedë; nudegti, 

nudega, nudegë; nukasti, nukasa, nukasë; nukepti, nukepa, nukepë; nulesti, 

nulesa, nulesë; nupeðti, nupeða, nupeðë; nuplakti, nuplaka, nuplakë; nusegti, 

nusega, nusegë; nusekti, nuseka, nusekë... 

priŸ: – ;; – ;; pridegti, pridega, pridegë; prikasti, prikasa, prikasë; prikepti, 

prikepa, prikepë; prilakti, prilaka, prilakë; prilesti, prilesa, prilesë; primesti,

166 

primeta, primetë; prineðti, prineða, prineðë; pripeðti, pripeða, pripeðë; priplakti, 

priplaka, priplakë; prisegti, prisega, prisegë; prisekti, priseka, prisekë; pritepti, 

pritepa, pritepë; privesti, priveda, privedë... 

suŸ: – ;; suvesti, suveda, suvedë;; subesti, subeda, subedë; sudegti, sudega, 

sudegë; sukasti, sukasa, sukasë; sukepti, sukepa, sukepë; sulakti, sulaka, 

sulakë; sulesti, sulesa, sulesë; sumesti, sumeta, sumetë; suneðti, suneða, suneðë; 

suplakti, suplaka, suplakë; susegti, susega, susegë; susekti, suseka, susekë; 

sutepti, sutepa, sutepë... 

uþŸ: – ;; uþdegti, uþdega, uþdegë;; uþbesti, uþbeda, uþbedë; uþkasti, uþkasa, 

uþkasë; uþkepti, uþkepa, uþkepë; uþlakti, uþlaka, uþlakë; uþlesti, uþlesa, 

uþlesë; uþmesti, uþmeta, uþmetë; uþneðti, uþneða, uþneðë; uþpeðti, uþpeða, 

uþpeðë; uþplakti, uþplaka, uþplakë; uþsegti, uþsega, uþsegë; uþtepti, uþtepa, 

uþtepë; uþvesti, uþveda, uþvedë... 

áŸ: – ;; ámesti, ámeta, ámetë; áneðti, áneða, áneðë; ávesti, áveda, ávedë;; ábesti, 

ábeda, ábedë; ádegti, ádega, ádegë; ákasti, ákasa, ákasë; ákepti, ákepa, ákepë; 

ápeðti, ápeða, ápeðë; áplakti, áplaka, áplakë; ásegti, ásega, ásegë; ásekti, áseka, 

ásekë; átepti, átepa, átepë... 

praŸ: praneðti, praneða, praneðë;; pravesti, praveda, pravedë;; prabesti, 

prabeda, prabedë; pradegti, pradega, pradegë; prakasti, prakasa, prakasë; 

prakepti, prakepa, prakepë; pralakti, pralaka, pralakë; pralesti, pralesa, pralesë; 

pramesti, prameta, prametë; prarakti, praraka, prarakë; praveþti, praveþa, 

praveþë. 

apŸ (apiŸ): – ;; – ;; apdegti, apdega, apdegë; apipeðti, apipeða, apipeðë; 

apkasti, apkasa, apkasë; apkepti, apkepa, apkepë; aplesti, aplesa, aplesë; 

apmesti, apmeta, apmetë; apneðti, apneða, apneðë; aptepti, aptepa, aptepë; 

apvesti, apveda, apvedë; apveþti, apveþa, apveþë. 

atŸ: – ;; atmesti, atmeta, atmetë; atneðti, atneða, atneðë; atvesti, atveda, 

atvedë; atveþti, atveþa, atveþë;; atkasti, atkasa, atkasë; atsegti, atsega, atsegë; 

atsekti, atseka, atsekë. 

parŸ: – ;; – ;; parmesti, parmeta, parmetë; parneðti, parneða, parneðë; 

parvesti, parveda, parvedë; parveþti, parveþa, parveþë. 

Prieðdëlis perŸ visada turi kirtá: – ;; perveþti, perveþa, perveþë;; perbesti, 

perbeda, perbedë; perdegti, perdega, perdegë; perkasti, perkasa, perkasë; perkepti, 

perkepa, perkepë; permesti, permeta, permetë; perneðti, perneða, perneðë; 

pertepti, pertepa, pertepë; pervesti, perveda, pervedë. 

Tarmëse vartojama ir kitokiø lyèiø: esamojo laiko formø su intarpu, 

bûtojo kartinio laiko formø su kamiengaliu Ÿo (tais atvejais prieðdëliai

167 

negauna kirèio): atseka; atsenka LKÞ XII 341, atsekë; atseko LKÞ XII 341; 

iðdega LKÞ II 371, iðdenga DrskÞ 62; iðkepa LKÞ V 587, iðkempa DrskÞ 

147; iðrakë; iðrako LKÞ XI 113; paseka; pasenka LKÞ XII 343, pasekë; 

paseko LKÞ XII 344; prarakë; prarako LKÞ XI 114; pridega LKÞ II 373, 

pridenga DrskÞ 62, sudega; sudenga LKÞ II 373, sudenga DrskÞ 62; sukepa; 

sukempa LKÞ V 589, sukempa DrskÞ 147; suseka; susenka LKÞ XII 

345, susekë; suseko LKÞ XII 345. Apie kitokio kirèiavimo atvejus tarmëse 

þr. (Kaukienë, Pakalniðkienë, 1990, 121–122; Zinkevièius, 1966, 335). 


kartinio laiko kirtis pereina á sangràþos rodiklá. 

nuŸ: – ;; – ;; nusikasti, nusikasa, nusikasë; nusilakti, nusilaka, nusilakë; 

(neprieðdëlinë sangràþinë ir prieðdëlinë nesangràþinë lytis DÞ3 nepateikta); 

nusilesti, nusilesa, nusilesë; nusimesti, nusimeta, nusimetë; nusineðti, 

nusineða, nusineðë; nusipeðti, nusipeða, nusipeðë; nusiplakti, nusiplaka, nusiplakë; 

nusisegti, nusisega, nusisegë; nusisekti, nusiseka, nusisekë; nusitepti, 

nusitepa, nusitepë; nusivesti, nusiveda, nusivedë... 

priŸ: – ;; – ;; prisidegti, prisidega, prisidegë; prisikasti, prisikasa, prisikasë; 

prisikepti, prisikepa, prisikepë; prisilakti, prisilaka, prisilakë; prisilesti, 

prisilesa, prisilesë; prisimesti, prisimeta, prisimetë; prisineðti, prisineða, prisineðë; 

prisipeðti, prisipeða, prisipeðë; prisiplakti, prisiplaka, prisiplakë; prisisegti, 

prisisega, prisisegë; prisivesti, prisiveda, prisivedë... 

áŸ: – ;; – ;; ásibesti, ásibeda, ásibedë; ásidegti, ásidega, ásidegë; ásikasti, ásikasa, 

ásikasë; ásimesti, ásimeta, ásimetë; ásineðti, ásineða, ásineðë; ásipeðti, ásipeða, 

ásipeðë; ásiplakti, ásiplaka, ásiplakë; ásisegti, ásisega, ásisegë; ásitepti, ásitepa, 

ásitepë; ásivesti, ásiveda, ásivedë; ásiveþti, ásiveþa, ásiveþë. 

paŸ: – ;; pasisekti, pasiseka, pasisekë;; pasibesti, pasibeda, pasibedë; 

pasikasti, pasikasa, pasikasë; pasikepti, pasikepa, pasikepë; pasimesti, pasimeta, 

pasimetë; pasineðti, pasineða, pasineðë; pasipeðti, pasipeða, pasipeðë; 

pasiplakti, pasiplaka, pasiplakë; pasisegti, pasisega, pasisegë; pasitepti, pasitepa, 

pasitepë; pasivesti, pasiveda, pasivedë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsidegti, uþsidega, uþsidegë; uþsikasti, uþsikasa, uþsikasë; 

uþsikepti, uþsikepa, uþsikepë; uþsilakti, uþsilaka, uþsilakë; uþsimesti, uþsimeta, 

uþsimetë; uþsineðti, uþsineða, uþsineðë; uþsipeðti, uþsipeða, uþsipeðë; 

uþsisegti, uþsisega, uþsisegë; uþsitepti, uþsitepa, uþsitepë; uþsivesti, uþsiveda, 

uþsivedë; uþsiveþti, uþsiveþa, uþsiveþë. 

suŸ: – ;; – ;; susibesti, susibeda, susibedë; susikasti, susikasa, susikasë; 

susimesti, susimeta, susimetë; susineðti, susineða, susineðë; susipeðti, susipeða,

168 

susipeðë; susiplakti, susiplaka, susiplakë; susisegti, susisega, susisegë; susitepti, 

susitepa, susitepë; susivesti, susiveda, susivedë; susiveþti, susiveþa, 

susiveþë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsikasti, iðsikasa, iðsikasë; iðsimesti, iðsimeta, iðsimetë; iðsineðti, 

iðsineða, iðsineðë; iðsipeðti, iðsipeða, iðsipeðë; iðsiplakti, iðsiplaka, iðsiplakë; 

iðsirakti, iðsiraka, iðsirakë; iðsitepti, iðsitepa, iðsitepë; iðsivesti, iðsiveda, 

iðsivedë; iðsiveþti, iðsiveþa, iðsiveþë. 

atŸ: – ;; – ;; atsikasti, atsikasa, atsikasë; atsimesti, atsimeta, atsimetë; 

atsineðti, atsineða, atsineðë; atsisegti, atsisega, atsisegë; atsivesti, atsiveda, 

atsivedë; atsiveþti, atsiveþa, atsiveþë. 

parŸ: – ;; – ;; parsikasti, parsikasa, parsikasë; parsimesti, parsimeta, parsimetë; 

parsineðti, parsineða, parsineðë; parsivesti, parsiveda, parsivedë; parsiveþti, 

parsiveþa, parsiveþë. 

apŸ: – ;; – ;; apsikasti, apsikasa, apsikasë; apsineðti, apsineða, apsineðë; 

apsipeðti, apsipeða, apsipeðë; apsitepti, apsitepa, apsitepë. 

praŸ: – ;; – ;; prasikepti, prasikepa, prasikepë; prasilakti, prasilaka, prasilakë; 

prasimesti, prasimeta, prasimetë; prasirakti, prasiraka, prasirakë. 

neŸ (èia nurodomas tik daþnesnis ðio prieðdëlio vedinys, kuris á DÞ3 

nededamas kaip atskiras leksinis vienetas): – ;; nesisekti, nesiseka, nesisekë. 

Sangràþiniø lyèiø prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; persimesti, persimeta, 

persimetë; persivesti, persiveda, persivedë. 

Studentai kirèiuoja taisyklingai: neveda (27:0); paneða (24:0); praneða 

(39:0). 

3. Nedaug tëra veiksmaþodþiø su iðnykusiu intarpu; jø esamojo 


ðaknies balsio ir Ÿti bei bûtojo kartinio laiko formoje tarp ðaknies balsio ir 

kamiengalio vartojamas pavienis ŸSŸ tipo priebalsis, esamojo laiko formoje 

tarp ðaknies balsio ir kamiengalio – ŸSTŸ tipo priebalsiai, bendraties 

ðaknies skiemens pagrindà sudaro trumpieji balsiai a, e, esamojo laiko 

– ilgieji balsiai à, æ (nepadëtinis jø ilgumas rodo buvus intarpà), bûtojo 

kartinio laiko – padëtinio ilgumo balsiai a, e. 

Tokie yra ðie þodþiai: – ;; – ;; gesti, gæsta, geso; gleþti, glæþta, gleþo; keþti, 

kæþta, keþo; kneþti, knæþta, kneþo; kreðti, kræðta, kreðo; maþti, màþta, maþo; 

ðaðti, ðàðta, ðaðo; teþti, tæþta, teþo; treðti, træðta, treðo. 



1997, 127; Vidþiûnas, 1997, 190).

169 

Tà paèià kirèiuotà ðakná turi ir p r i eðdëliniai veiksmaþodþiai. 

suŸ: – ;; – ;; suèeþti, suèæþta, suèeþo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); 

sugleþti, suglæþta, sugleþo; sukeþti, sukæþta, sukeþo; sukneþti, suknæþta, 

sukneþo; sukreðti, sukræðta, sukreðo; sumaþti, sumàþta, sumaþo; suteþti, sutæþta, 

suteþo; sutreðti, sutræðta, sutreðo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðgesti, iðgæsta, iðgeso; iðgleþti, iðglæþta, iðgleþo; iðkeþti, iðkæþta, 

iðkeþo; iðteþti, iðtæþta, iðteþo. 

apŸ: – ;; – ;; apgesti, apgæsta, apgeso; apðaðti, apðàðta, apðaðo. 

nuŸ: – ;; – ;; nukeþti, nukæþta, nukeþo; nuðaðti, nuðàðta, nuðaðo. 

paŸ: – ;; – ;; pateþti, patæþta, pateþo; patreðti, patræðta, patreðo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþgesti, uþgæsta, uþgeso; uþkeþti, uþkæþta, uþkeþo. 

priŸ: – ;; – ;; prigesti, prigæsta, prigeso. 

Tarmëse vietomis vartojamos neintarpinës esamojo laiko lytys (su padëtinio 

ilgumo ðaknies balsiais; tais atvejais prieðdëlis gauna kirtá): sutræðta; 

sutreða LKÞ XVI 791 (tiesa, LKÞ XVI 159 pateikta forma iðteþta 

su ðaknies kirèiu); pasitaikanèios bûtojo kartinio laiko formos su kamiengaliu 

Ÿë turëtø gauti prieðdëlio kirtá, plg. treðë LKÞ XVI 791 (ðio pavyzdþio 

prieðdëliniø lyèiø èia neádëta). 

Studentai ne visada yra linkæ kirèiuoti taisyklingai: (ap)ðàðtu (22:15); 

gæstu (10:41); (ið)tæþtu (17:19). 

4. Bk. vartojami du veiksmaþodþiai, kuriø esamojo laiko kamiengalis 

yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendratyje tarp ðaknies balsio ir Ÿti eina 

priebalsiai ŸgzŸ, esamojo ir bûtojo kartinio laiko formose tarp ðaknies 

balsio ir kamiengalio – zgŸ (pagrindiniø formø kamienuose pastebima 

metatezë), bendraties ðaknies skiemens pagrindas yra trumpasis balsis e, 

esamojo ir bûtojo kartinio laiko – padëtinio ilgumo balsis e. 

Tai nedaþni veiksmaþodþiai megzti, mezga, mezgë; regzti, rezga, rezgë; 

þr. dar (Jakulienë, 1986, 29; Laigonaitë, 1959, 70; Vaitkevièiûtë, 1997, 

126; Venckutë, 1983, 127). 

Nuo anksèiau aptartø þodþiø sekti, seka, sekë ir kt. jie skiriasi tuo, kad 

ðaknies gale turi du priebalsius. 

Sangràþi n ë s lytys turi tà paèià kirèiuotà ðakná: – ;; – ;; megztis, 

mezgasi, mezgësi; regztis, rezgasi, rezgësi. 


gauna prieðdëlio kirtá. 

atŸ: – ;; – ;; atmegzti, atmezga, atmezgë; atregzti, atrezga, atrezgë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðmegzti, iðmezga, iðmezgë; iðregzti, iðrezga, iðrezgë.

170 

nuŸ: – ;; – ;; numegzti, numezga, numezgë; nuregzti, nurezga, nurezgë. 

suŸ: – ;; – ;; sumegzti, sumezga, sumezgë; suregzti, surezga, surezgë. 

uþŸ: – ;; uþmegzti, uþmezga, uþmezgë;; uþregzti, uþrezga, uþrezgë. 

apŸ: – ;; – ;; apmegzti, apmezga, apmezgë. 

áŸ: – ;; – ;; ámegzti, ámezga, ámezgë. 

priŸ: – ;; – ;; primegzti, primezga, primezgë. 

Prieðdëliniø sangràþi n i ø veiksmaþodþiø kirtis minëtose formose 

yra nuðokæs á sangràþos rodiklá. 

apŸ: – ;; – ;; apsimegzti, apsimezga, apsimezgë. 

atŸ: – ;; – ;; atsimezgti, atsimezga, atsimezgë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusimegzti, nusimezga, nusimezgë. 

suŸ: – ;; – ;; susimegzti, susimezga, susimezgë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsimegzti, uþsimezga, uþsimezgë. 

5. Skyrium stovi retas veiksmaþodis þagti, þagia, þagë, kurio esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿia, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendratyje tarp ðaknies 

trumpojo balsio a ir Ÿti bei esamojo ir bûtojo kartinio laiko formose 

tarp ðaknies padëtinio ilgumo balsio a ir kamiengalio vartojamas pavienis 

priebalsis ŸgŸ. Nuo gausesniø segti, sega, segë tipo þodþiø jis skiriasi 

esamojo laiko kamiengaliu. 

Anksèiau bk. leidiniuose buvo teikiamas kitokio pavidalo veiksmaþodis: 

þagti, þanga, þago Kam II 144, RV 206, RÞ 376, LV 595 (ðiuo atveju 

prieðdëliniø lyèiø kirtis nenuðoktø á prieðdëlá). 


turi prieðdëlio kirtá. 

priŸ: – ;; – ;; priþagti, priþagia, priþagë. 

suŸ: – ;; – ;; suþagti, suþagia, suþagë. 

Antràjá poskyrá sudaro tie pirminiai veiksmaþodþiai, kuriø bendraties 

ir bûtojo kartinio laiko ðaknis yra trumpa, o esamojo laiko – 

tvirtagalë. 

1. Didþiausias bûrys yra intarpiniø veiksmaþodþiø, kuriø esamojo 


ðaknies balsio ir Ÿti eina pavieniai ŸS/TŸ tipo priebalsiai, esamojo ir bûtojo 

kartinio laiko formose tarp ðaknies balsio ir kamiengalio – ŸTŸ tipo priebalsiai, 

bendraties ir bûtojo kartinio laiko ðaknies skiemens pagrindà sudaro 

trumpieji balsiai i, u, esamojo laiko – miðrieji dvigarsiai im/n, um/n. 

Tokios sandaros yra ðie þodþiai: tikti, tinka, tiko;; justi, junta, juto; kisti, 

kinta, kito; kristi, krinta, krito; sklisti, sklinda, sklido; stigti, stinga, stigo;

171 

trukti, trunka, truko;; blukti, blunka, bluko; bukti, bunka, buko; busti, bunda, 

budo; èiupti, èiumpa, èiupo; dribti, drimba, dribo; drikti, drinka, driko; 

dubti, dumba, dubo; glisti, glinta, glito; glusti, glunda, gludo; grubti, grumba, 

grubo; grusti, grunda, grudo; gubti, gumba, gubo; gugti, gunga, gugo; 

gusti, gunda, gudo; jukti, junka, juko; kibti, kimba, kibo; kisti, kinda, kido; 

klibti, klimba, klibo; klupti, klumpa, klupo; knibti, knimba, knibo... 



1997, 126–127; Venckutë, 1983, 127; Vidþiûnas, 1997, 190). 

Retais atvejais ðio tipo veiksmaþodþiai bk. yra turëjæ prozodiniø ir 

morfologiniø gretimybiø: grusti, grunda, grûdo (=grudo?) ir grûsti, grûsta, 

grûdo Kam II 45, grusti, grunda, grudo (=grudo?) RV 99, grusti, grunda, 

grudo RÞ 213, LV 277, DÞ1 237, DÞ2 190, DÞ3 191, MKÞ 181 (plg. grusti, 

grunda (grudþia), grudo; grûsti, grûsta, grûdo LKÞ III 674). 

Esamojo laiko formø ðaknis ávairuoja dar ðiuo atveju: krinta ir krenta 

(=krenta) DÞ1 383, krinta ir krenta DÞ2 337, DÞ3 334 (tai lemia nevienodà 

prieðdëliniø lyèiø kirèiavimà, þr. p. 174). 

Tarmëse yra ir daugiau gretimybiø, kuriø esamojo laiko ðaknies skiemens 

pagrindu eina dvigarsiai em, en: drimba; dremba LKÞ II 701; knimba; 

knemba LKÞ VI 233; limpa; lempa LKÞ VII 572, LzÞ 148; rinka; 

renka XI 615; sminga; smenga LKÞ XIII 169; sninga; snenga LKÞ XIII 

256; stinga; stenga LKÞ XIII 771; stringa; strenga LKÞ XIII 961; ðimpa; 

ðempa LKÞ XIV 842; tinka; tenka LKÞ XVI 288. Retkarèiais vartojamos 

esamojo laiko formos su Ÿsta ir tvirtaprade ar tvirtagale ðaknies priegaide 

ar net trumpuoju balsiu (su Ÿsta ar be jo): krinka; kryksta LKÞ VI 592; 

kvimpa; kvypsta; kvipsta LKÞ VI 1095; pinga LKÞ IX 939, LzÞ 193, DûnÞ 

520, pinga; pygsta DrskÞ 261; plinka, pliksta LKÞ X 235; sninga; sniga 

LKÞ XIII 256; spinta; spysta LKÞ XIII 451; sprunka; sprûksta LKÞ XIII 

542; stinga; stigsta LKÞ XIII 771; stimpa; stipsta; stempa; stimpsta; stypsta 

LKÞ XIII 811; ðvinta; ðvysta LKÞ XV 606; tunka; tuksta LKÞ XVI 1083. 

Sangràþi n i ø veiksmaþodþiø kirèiuota ðaknis bk. yra ta pati: – ;; – ;; 

èiuptis, èiumpasi, èiuposi; tiktis, tinkasi, tikosi. 

Prieðdëlinës lytys irgi turi tà paèià kirèiuotà ðakná. 

suŸ: sutikti, sutinka, sutiko;; suðukti, suðunka, suðuko (neprieðdëlinë 

lytis bk. nevartojama); sutrikti, sutrinka, sutriko;; subusti, subunda, subudo; 

suèiupti, suèiumpa, suèiupo; sudribti, sudrimba, sudribo; sudrikti, 

sudrinka, sudriko; sudubti, sudumba, sudubo; suglisti, suglinta, suglito;

172 

sugrubti, sugrumba, sugrubo; sugrusti, sugrunda, sugrudo; sugusti, sugunda, 

sugudo; sujukti, sujunka, sujuko „imti juoktis“ (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); 

sujukti, sujunka, sujuko „sumiðti, pakrikti“; sujusti, sujunda, 

sujudo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); sujusti, sujunta, sujuto; sukibti, 

sukimba, sukibo; sukisti, sukinda, sukido; suklibti, suklimba, suklibo; 

suklikti, suklinka, sukliko (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); suklupti, 

suklumpa, suklupo; suknibti, suknimba, suknibo; sukniubti, sukniumba, 

sukniubo; sukrikti, sukrinka, sukriko; sukristi, sukrinta, sukrito; sukrusti, 

sukrunta, sukruto (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama)... 

paŸ: – ;; pajusti, pajunta, pajuto; pakibti, pakimba, pakibo; paplisti, 

paplinta, paplito; pasklisti, pasklinda, pasklido; patikti, patinka, patiko;; pablukti, 

pablunka, pabluko; pabusti, pabunda, pabudo; paèiupti, paèiumpa, 

paèiupo; padribti, padrimba, padribo; padrikti, padrinka, padriko; paglisti, 

paglinta, paglito; pagrubti, pagrumba, pagrubo; pagrusti, pagrunda, pagrudo; 

pakisti, pakinda, pakido; pakisti, pakinta, pakito; pakniubti, pakniumba, 

pakniubo; pakrikti, pakrinka, pakriko; pakristi, pakrinta, pakrito; pakvipti, 

pakvimpa, pakvipo; pamigti, paminga, pamigo; papigti, papinga, papigo... 

nuŸ: – ;; nukristi, nukrinta, nukrito;; nublukti, nublunka, nubluko; nubukti, 

nubunka, nubuko; nubusti, nubunda, nubudo; nucibti, nucimba, nucibo 

(neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); nucipti, nucimpa, nucipo (neprieðdëlinë 

lytis bk. nevartojama); nuèiupti, nuèiumpa, nuèiupo; nudribti, 

nudrimba, nudribo; nudþiugti, nudþiunga, nudþiugo (neprieðdëlinë lytis bk. 

nevartojama); nugrubti, nugrumba, nugrubo; nugusti, nugunda, nugudo; 

nukniubti, nukniumba, nukniubo; nukrupti, nukrumpa, nukrupo; nukukti, 

nukunka, nukuko; nukvipti, nukvimpa, nukvipo; numigti, numinga, numigo; 

numisti, numinta, numito; numukti, numunka, numuko; nupigti, nupinga, 

nupigo; nuplikti, nuplinka, nupliko... 

uþŸ: – ;; – ;; uþbukti, uþbunka, uþbuko; uþèiupti, uþèiumpa, uþèiupo; 

uþdribti, uþdrimba, uþdribo; uþdrikti, uþdrinka, uþdriko; uþgrubti, uþgrumba, 

uþgrubo; uþjusti, uþjunta, uþjuto; uþkibti, uþkimba, uþkibo; uþklupti, 

uþklumpa, uþklupo; uþkniubti, uþkniumba, uþkniubo; uþkristi, uþkrinta, 

uþkrito; uþkvipti, uþkvimpa, uþkvipo; uþmigti, uþminga, uþmigo; uþnikti, 

uþninka, uþniko; uþplukti, uþplunka, uþpluko; uþpusti, uþpunta, uþputo; uþrikti, 

uþrinka, uþriko (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); uþrukti, uþrunka, 

uþruko; uþsiusti, uþsiunta, uþsiuto... 

iðŸ: – ;; iðkristi, iðkrinta, iðkrito; iðtikti, iðtinka, iðtiko;; iðblukti, iðblunka, 

iðbluko; iðbusti, iðbunda, iðbudo; iðdribti, iðdrimba, iðdribo; iðdrikti, iðdrinka, 

iðdriko; iðdubti, iðdumba, iðdubo; iðgubti, iðgumba, iðgubo; iðklibti, ið-

173 

klimba, iðklibo; iðkrikti, iðkrinka, iðkriko; iðmisti, iðminta, iðmito; iðmukti, 

iðmunka, iðmuko; iðplikti, iðplinka, iðpliko; iðplisti, iðplinta, iðplito; iðplukti, 

iðplunka, iðpluko; iðpusti, iðpunta, iðputo; iðskisti, iðskinda, iðskido... 

priŸ: – ;; – ;; pribukti, pribunka, pribuko; prièiupti, prièiumpa, prièiupo; 

priglisti, priglinta, priglito; priglusti, priglunda, prigludo; prigusti, prigunda, 

prigudo; prikibti, prikimba, prikibo; prikniubti, prikniumba, prikniubo; 

prikristi, prikrinta, prikrito; prikusti, prikunta, prikuto; prikvipti, prikvimpa, 

prikvipo; prilipti, prilimpa, prilipo; primigti, priminga, primigo; pripusti, 

pripunta, priputo; prisklisti, prisklinda, prisklido; priskrusti, priskrunda, 

priskrudo; prisnigti, prisninga, prisnigo; pristigti, pristinga, pristigo... 

áŸ: – ;; ástrigti, ástringa, ástrigo;; áblukti, áblunka, ábluko; ádribti, ádrimba, 

ádribo; ádubti, ádumba, ádubo; águbti, águmba, águbo; águsti, águnda, 

águdo; ákibti, ákimba, ákibo; áknibti, áknimba, áknibo; ákniubti, ákniumba, 

ákniubo; ákristi, ákrinta, ákrito; ámigti, áminga, ámigo; ámisti, áminta, ámito; 

ámukti, ámunka, ámuko; ánikti, áninka, ániko; árusti, árunda, árudo; ásiusti, 

ásiunta, ásiuto... 

apŸ (apiŸ): – ;; aptikti, aptinka, aptiko;; apdribti, apdrimba, apdribo; 

apiblukti, apiblunka, apibluko; apdrikti, apdrinka, apdriko; apglisti, apglinta, 

apglito; apgrubti, apgrumba, apgrubo; apkibti, apkimba, apkibo; apkisti, 

apkinta, apkito; apkristi, apkrinta, apkrito; aplipti, aplimpa, aplipo; apnikti, 

apninka, apniko; apniukti, apniunka, apniuko; apskrusti, apskrunda, apskrudo; 

apsmukti, apsmunka, apsmuko; apsnigti, apsninga, apsnigo; apspisti, 

apspinta, apspito... 

praŸ: – ;; – ;; prabusti, prabunda, prabudo; pradþiugti, pradþiunga, pradþiugo 

(neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); pragusti, pragunda, pragudo; 

prajukti, prajunka, prajuko (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); 

prakusti, prakunta, prakuto; pramigti, praminga, pramigo; pramisti, praminta, 

pramito; praplikti, praplinka, prapliko; prapliupti, prapliumpa, prapliupo; 

praskisti, praskinda, praskido; prasmukti, prasmunka, prasmuko... 

atŸ (atiŸ): atitikti, atitinka, atitiko;; – ;; atbukti, atbunka, atbuko; atbusti, 

atbunda, atbudo; atgrubti, atgrumba, atgrubo; atgusti, atgunda, atgudo; 

atkristi, atkrinta, atkrito; atkusti, atkunta, atkuto; atlipti, atlimpa, atlipo; 

atpigti, atpinga, atpigo; atðipti, atðimpa, atðipo; atvipti, atvimpa, atvipo. 

neŸ: – ;; netikti, netinka, netiko (ðis daþnas þodis DÞ3 nededamas); 

netrukti, netrunka, netruko. 

parŸ: – ;; – ;; pardribti, pardrimba, pardribo; parkristi, parkrinta, parkrito. 

Prieðdëlis perŸ, kaip visada, gauna kirtá: – ;; – ;; perkristi, perkrinta, 

perkrito; perkvipti, perkvimpa, perkvipo; perðusti, perðunta, perðuto.

174 

Dalelytinis prieðdëlis neŸ gali bûti pridëtas prie prieðdëlinio veiksmaþodþio 

(èia nurodomi tik daþnesni vediniai, DÞ3 nelaikomi savarankiðkais 

leksiniais vienetais): – ;; nepajusti, nepajunta, nepajuto; nepatikti, 

nepatinka, nepatiko; nesutikti, nesutinka, nesutiko. 

Plg. prieðdëliniø lyèiø kirèiavimo gretimybes, susijusias su nevienodu 

ðaknies vokalizmu: apkrinta DÞ2 29, apkrinta ir apkrenta DÞ3 28; 

atkrinta DÞ1 43, DÞ2 50, atkrinta ir atkrenta DÞ3 49; ákrinta DÞ2 206, 

ákrinta ir ákrenta DÞ3 207; iðkrinta DÞ2 238, iðkrinta ir iðkrenta DÞ3 239; 

nukrinta ir nukrenta DÞ2 443, DÞ3 438; pakrinta DÞ2 490, pakrinta ir 

pakrenta DÞ3 485; parkrinta DÞ2 509, parkrinta ir parkrenta DÞ3 503; 

prikrinta DÞ2 616, prikrinta ir prikrenta DÞ3 608; sukrinta DÞ2 765, 

sukrinta ir sukrenta DÞ3 759; uþkrinta DÞ1 897, DÞ2 891, uþkrinta ir 

uþkrenta DÞ3 885. 

Nekodifikuotoje kalboje prieðdëlinës lytys gali turëti prieðdëlio kirtá, 

plg. nelempa LzÞ 148 (taèiau kai kuriose rytinëse ðnektose ir ðiais 

atvejais iðlaikomas ðaknies kirtis, plg.: apsnenga LKÞ XIII 257; atðimpa; 

atðempa LKÞ XIV 842; iðstempa LKÞ XIII 812; nesutinka; nesutenka 

LKÞ XVI 315; pasnenga LKÞ XIII 257; patinka; patenka LKÞ XVI 

306; pristinga; pristengam LKÞ XIII 772; sudrimba; sudremba LKÞ II 

702; sustempa LKÞ XIII 814). 

Prieðdëlinës sangràþi n ë s lytys iðlaiko pirminiø veiksmaþodþiø 

kirèiavimo ypatybes. 

suŸ: susitikti, susitinka, susitiko;; – ;; susièiupti, susièiumpa, susièiupo; 

susikibti, susikimba, susikibo; susizgribti, susizgrimba, susizgribo (neprieðdëlinë 

lytis bk. nevartojama). 

áŸ: – ;; – ;; ásikibti, ásikimba, ásikibo; ásiknibti, ásiknimba, ásiknibo; ásisnigti, 

ásisninga, ásisnigo. 

atŸ: – ;; atsitikti, atsitinka, atsitiko;; atsibusti, atsibunda, atsibudo. 

paŸ: – ;; pasijusti, pasijunta, pasijuto;; pasièiupti, pasièiumpa, pasièiupo. 

praŸ: – ;; pasitikti, pasitinka, pasitiko;; prasidþiugti, prasidþiunga, prasidþiugo. 

apŸ: – ;; – ;; apsirikti, apsirinka, apsiriko. 

nuŸ: – ;; – ;; nusièiupti, nusièiumpa, nusièiupo. 

priŸ: – ;; – ;; prisipusti, prisipunta, prisiputo. 

Vienas kitas daþnesnis prieðdëlinis sangràþinis veiksmaþodis dar turi 

dalelytiná prieðdëlá neŸ (èia nurodomas vedinys, kuris DÞ3 neádëtas kaip 

atskiras leksinis vienetas): – ;; neatsitikti, neatsitinka, neatsitiko.

175 

Studentai kirèiuoja taisyklingai: juntu (21:0). 

2. Gerokai maþiau bk. yra panaðios sandaros veiksmaþodþiø su i ð - 

nykusiu intarpu: jø esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio 

laiko – Ÿo, bendratyje tarp ðaknies balsio ir Ÿti bei bûtojo kartinio laiko 

formoje tarp ðaknies balsio ir kamiengalio vartojamas pavienis ŸS/TŸ 

tipo priebalsis, esamojo laiko formoje – ŸStŸ priebalsiø junginys, bendraties 

ir bûtojo kartinio laiko ðaknies skiemens pagrindu eina trumpieji balsiai 

i, u, esamojo laiko – ilgieji y, û (jø ilgumas savaip atstoja intarpà). 

Ðiai grupei priklauso dvi deðimtys pirminiø veiksmaþodþiø: – ;; – ;; èiþti, 

èyþta, èiþo; dusti, dûsta, duso; duþti, dûþta, duþo; dvisti, dvysta, dviso; giþti, 

gyþta, giþo; gniuþti, gniûþta, gniuþo; gristi, grysta, griso; iþti, yþta, iþo; kiuþti, 

kiûþta, kiuþo; kliðti, klyðta, kliðo; klusti, klûsta, kluso; miðti, myðta, miðo; 

niþti, nyþta, niþo; prusti, prûsta, pruso; susti, sûsta, suso; tiþti, tyþta, tiþo... 


72; Stundþia, 1995, 121; Vaitkevièiûtë, 1997, 126; Venckutë, 1983, 128; 

Vidþiûnas, 1997, 190). 

Gal tik vienas veiksmaþodis bk. ið pradþiø teiktas su gretimybëmis: 

giþti, gyþta, giþo ir gyþti, gyþta, gyþo (gyþti) Kam II 42; kituose bk. leidiniuose 

pasirinkta pirmoji lytis (plg. gyþŸ(s)ta; gyþti BûgRR II 434, gáþu (gáþtu), 

giþau, giþti BûgRR II 464, gyþti; giþti SkÞD 485, giþti, gyþta (ginþa), giþo; 

gyþti, gyþta, gyþo; gyþti LKÞ III 390, gyþti, gyþta, gyþo DûnÞ 96). 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø iðlieka ta pati kirèiuota ðaknis. 

suŸ: – ;; – ;; suèiþti, suèyþta, suèiþo; sudusti, sudûsta, suduso; suduþti, 

sudûþta, suduþo; sudvisti, sudvysta, sudviso; sugiþti, sugyþta, sugiþo; sugniuþti, 

sugniûþta, sugniuþo; suiþti, suyþta, suiþo; sukiuþti, sukiûþta, sukiuþo; suklusti, 

suklûsta, sukluso; sumiðti, sumyðta, sumiðo; sutiþti, sutyþta, sutiþo; sutriuðti, 

sutriûðta, sutriuðo... 

iðŸ: – ;; – ;; iðdisti, iðdysta, iðdido (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); 

iðdusti, iðdûsta, iðduso; iðduþti, iðdûþta, iðduþo; iðdvisti, iðdvysta, iðdviso; 

iðiþti, iðyþta, iðiþo; iðkliðti, iðklyðta, iðkliðo; iðprusti, iðprûsta, iðpruso; iðsusti, 

iðsûsta, iðsuso; iðtiþti, iðtyþta, iðtiþo; iðvisti, iðvysta, iðviso. 

paŸ: – ;; – ;; padusti, padûsta, paduso; padvisti, padvysta, padviso; pagiþti, 

pagyþta, pagiþo; paklusti, paklûsta, pakluso; pamiðti, pamyðta, pamiðo; 

paniþti, panyþta, paniþo; patiþti, patyþta, patiþo. 

apŸ: – ;; – ;; apdusti, apdûsta, apduso; apdvisti, apdvysta, apdviso; apgiþti, 

apgyþta, apgiþo; apgristi, apgrysta, apgriso; apsusti, apsûsta, apsuso; 

aptriuðti, aptriûðta, aptriuðo.

176 

áŸ: – ;; – ;; áèiþti, áèyþta, áèiþo; áduþti, ádûþta, áduþo; ágiþti, ágyþta, ágiþo; 

ágristi, ágrysta, ágriso; ámiðti, ámyðta, ámiðo; ávisti, ávysta, áviso. 

nuŸ: – ;; – ;; nudusti, nudûsta, nuduso; nuduþti, nudûþta, nuduþo; nugristi, 

nugrysta, nugriso; nuniþti, nunyþta, nuniþo; nususti, nusûsta, nususo; 

nutriuðti, nutriûðta, nutriuðo. 

priŸ: – ;; – ;; prièiþti, prièyþta, prièiþo; pridusti, pridûsta, priduso; pridvisti, 

pridvysta, pridviso; primiðti, primyðta, primiðo; privisti, privysta, priviso. 

uþŸ: – ;; – ;; uþdusti, uþdûsta, uþduso; uþdvisti, uþdvysta, uþdviso; uþniþti, 

uþnyþta, uþniþo; uþvisti, uþvysta, uþviso. 

atŸ: – ;; – ;; atgristi, atgrysta, atgriso. 

Prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; perduþti, perdûþta, perduþo. 

Papildomai pridëtas dalelytinis prieðdëlis neŸ kirèiavimo nekeièia (èia 

nurodomas tik daþnesnis vedinys, DÞ3 nelaikomas savarankiðku leksiniu 

vienetu): – ;; nepaklusti, nepaklûsta, nepakluso. 

Taip pat kirèiuojamos ir prieðdëlinës sangràþi n ë s lytys. 

atŸ: – ;; atsidusti, atsidûsta, atsiduso. 

Studentai kirèiuoja ðitaip: dûstu (38:11); gniûþtu (32:8); sûstu (17:15). 

Plg. dar prieðdëliniø lyèiø kirèiavimo polinkius: ágrystu (81:16); (ið)klyðtu 

(16:20); paklûstu (20:17). 

3. Keli tokio pat prozodinio pavidalo veiksmaþodþiai turi esamojo laiko 

kamiengalá Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿo, bendratyje tarp ðaknies balsio 

ir Ÿti – priebalsiø junginá Ÿg/kSŸ, esamojo ir bûtojo kartinio laiko formose 

tarp ðaknies balsio ir kamiengalio – ŸSg/kŸ, bendraties ir bûtojo kartinio 

laiko ðaknyse – trumpuosius balsius i, u, esamojo laiko ðaknyje – 

ilguosius y, û. Tai savita buvusiø intarpiniø veiksmaþodþiø grupelë, kuri 

nuo anksèiau aptartos skiriasi tik ðaknies galo priebalsiais. 

Tokios sandaros yra ðie þodþiai: – ;; – ;; brigzti, bryzga, brizgo; driksti, 

dryska, drisko; migzti, myzga, mizgo; nigzti, nyzga, nizgo; pliukðti, pliûðka, 

pliuðko; pukðti, pûðka, puðko; rigzti, ryzga, rizgo; tikðti, tyðka, tiðko. 

Þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 43; LKG II 299; Vaitkevièiûtë, 1997, 126; 

Vidþiûnas, 1997, 190). 

Tarmëse jø pavidalas kartais ávairuoja: driksti, dryska (drinska, dryksta), 

drisko LKÞ II 713, driksti, dryska (drinska, driska, driksta, drinksta) 

LKA III 94, driksti, dryska, drisko LzÞ 62, driksti, drinska, drisko DûnÞ 

480; pliukðti, pliûðka (pliunðka, pliûkðta), pliuðko LKÞ X 256, pliûkðti, 

pliûkðta, pliûðko LKÞ X 257, pliukðti (pliûkðti), pliûðka (pliûðka), pliunðka, 

pliûkðta (pliûkðta), pliunkðta LKA III 94; tikðti, tyðka (tykðta, tykðta,

177 

tinðka, tinkðta), tiðko LKÞ XVI 280, tikðti, tinðka, tiðko DûnÞ 546, tikðti, 

tyðka (tykðta), tiðko DrskÞ 407; tviksti, tvyksta (tvyska, tviska), tvisko LKÞ 

XVII 285; þr. dar (Derksen, 1996, 290, 293). 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai yra tokios pat prozodinës sandaros. 

suŸ: – ;; – ;; subligzti, sublyzga, sublizgo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); 

subrigzti, subryzga, subrizgo; sudriksti, sudryska, sudrisko; sumigzti, 

sumyzga, sumizgo; supliukðti, supliûðka, supliuðko; surigzti, suryzga, surizgo; 

sutviksti, sutvyska, sutvisko (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama). 

apŸ (apiŸ): – ;; – ;; apdriksti, apdryska, apdrisko; apibrigzti, apibryzga, 

apibrizgo. 

atŸ (atiŸ): – ;; – ;; atbrizgti, atbryzga, atbrizgo; atidriksti, atidryska, atidrisko. 

iðŸ: – ;; – ;; iðbrigzti, iðbryzga, iðbrizgo; iðdriksti, iðdryska, iðdrisko. 

áŸ: – ;; – ;; ádriksti, ádryska, ádrisko. 

nuŸ: – ;; – ;; nudriksti, nudryska, nudrisko. 

paŸ: – ;; – ;; pabrigzti, pabryzga, pabrizgo. 

praŸ: – ;; – ;; pradriksti, pradryska, pradrisko. 

priŸ: – ;; – ;; pririgzti, priryzga, pririzgo. 

Prieðdëliniø esamojo laiko lyèiø, turinèiø trumpà ðakná, kirèiavimas 

þodynuose, deja, nëra paliudytas (kirtis turëtø nuðokti á prieðdëlá). 

4. Skyrium eina panaðaus prozodinio tipo veiksmaþodis, kurio esamojo 


ðaknies balsio u ir Ÿti vartojamas ŸzŸ, esamojo laiko formoje tarp ðaknies 

balsio û ir kamiengalio bei bûtojo kartinio laiko formoje tarp ðaknies 

balsio u ir kamiengalio – priebalsiø junginys ŸzdŸ. Tik priebalsiais jis ir 

tesiskiria nuo anksèiau aptartø veiksmaþodþiø. 

Toks yra retas pirminis veiksmaþodis gruzti, grûzda, gruzdo. 

Þr. dar (Vaitkevièiûtë, 1997, 126; Vidþiûnas, 1997, 190). 

Tarmëse ávairuoja esamojo laiko ðaknys: grûzda, grûza, gruzda LKÞ 

III 685, grunza DûnÞ 103, grûzda (gal grûzda?) DrskÞ 116. 

Tam paèiam prozodiniam tipui priklauso prieðdëlinës lytys. 

suŸ: – ;; – ;; subruzti, subrûzda, subruzdo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); 

sugruzti, sugrûzda, sugruzdo. 

apŸ: – ;; – ;; apgruzti, apgrûzda, apgruzdo. 

paŸ: – ;; – ;; pagruzti, pagrûzda, pagruzdo. 

Trûksta pavyzdþiø, ið kuriø matytume, kaip nekodifikuotoje kalboje 

kirèiuojamos prieðdëlinës lytys, turinèios esamojo laiko trumpà ðakná.

178 

5. Bk. vartojama pora intarpiniø veiksmaþodþiø, kuriø esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿo, bendratyje tarp ðaknies 

balsio ir Ÿti eina priebalsis s, esamojo ir bûtojo kartinio laiko formose 

tarp ðaknies balsio ir kamiengalio – priebalsis d, bendraties ir bûtojo 

kartinio laiko ðaknies skiemens pagrindà sudaro trumpasis balsis i, esamojo 

laiko – miðrieji dvigarsiai em/n. 

Tokie yra ðie þodþiai: – ;; skristi, skrenda, skrido;; bristi, brenda, brido. 

Þr. dar (Laigonaitë, 1959, 71; Laigonaitë, 1970, 79; LV 147; Vaitkevièiûtë, 

1997, 126–127; Venckutë, 1983, 126). 

Pirminiai veiksmaþodþiai prozodinëmis ypatybëmis nesiskiria nuo 

anksèiau aptartø þodþiø (tikti, tinka, tiko ir kt.). 

Tarmëse esamojo ir bûtojo kartinio laiko formos ávairuoja: bristi, brenda 

(breda, brinda), brido LKÞ I 1056, bristi, breda, brido DrskÞ 42; skristi, 

skrenda (skrinda, skrysta, skranda, skrida), skrido (skrydo) LKÞ XII 1080. 

Prieðdëlinës lytys yra savitos. Jø esamojo laiko kirtis bk. nuðoka 


apŸ (apiŸ): – ;; – ;; apibristi, apibrenda, apibrido; apskristi, apskrenda, 

apskrido. 

atŸ: – ;; – ;; atbristi, atbrenda, atbrido; atskristi, atskrenda, atskrido. 

áŸ: – ;; – ;; ábristi, ábrenda, ábrido; áskristi, áskrenda, áskrido. 

iðŸ: – ;; – ;; iðbristi, iðbrenda, iðbrido; iðskristi, iðskrenda, iðskrido. 

nuŸ: – ;; – ;; nubristi, nubrenda, nubrido; nuskristi, nuskrenda, nuskrido. 

paŸ: – ;; – ;; pabristi, pabrenda, pabrido; paskristi, paskrenda, paskrido. 

parŸ: – ;; – ;; parbristi, parbrenda, parbrido; parskristi, parskrenda, parskrido. 

priŸ: – ;; – ;; pribristi, pribrenda, pribrido; priskristi, priskrenda, priskrido. 

suŸ: – ;; – ;; subristi, subrenda, subrido; suskristi, suskrenda, suskrido. 

uþŸ: – ;; – ;; uþbristi, uþbrenda, uþbrido; uþskristi, uþskrenda, uþskrido. 

praŸ: – ;; – ;; praskristi, praskrenda, praskrido. 

Prieðdëlis perŸ visose formose gauna kirtá: – ;; – ;; perbristi, perbrenda, 

perbrido; perskristi, perskrenda, perskrido. 

Nekodifikuotoje kalboje esamasis laikas gali turëti kirtá, nenuðokusá á 

prieðdëlá: apskrenda; apskrenda LKÞ XII 1082; atskrenda; atskrenda LKÞ 

XII 1082; áskrenda; áskrenda LKÞ XII 1082; iðskrenda; iðskrenda LKÞ 

XII 1083; nuskrenda; nuskrenda LKÞ XII 1083; parskrenda; parskrenda 

LKÞ XII 1084; paskrenda; paskrenda LKÞ XII 1084; praskrenda; praskrenda 

LKÞ XII 1085; priskrenda; priskrenda LKÞ XII 1085; suskrenda;

179 

suskrenda LKÞ XII 1085; uþskrenda; uþskrenda LKÞ XII 1085; þr. dar 

(Bunevièiûtë, 1994, 17; Grinaveckis, 1976, 39); apie bûtojo kartinio laiko 

formø kirèiavimà M. Daukðos raðtuose þr. (Kazlauskas, 1968, 71; 

Schmalstieg, 1994, 36). 

Prieðdëliniø sangràþi n i ø veiksmaþodþiø esamojo laiko kirtis 

bk. yra nuðokæs á sangràþos rodiklá. 

áŸ: – ;; – ;; ásibristi, ásibrenda, ásibrido. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsibristi, iðsibrenda, iðsibrido. 

nuŸ: – ;; – ;; nusibristi, nusibrenda, nusibrido. 

6. Prie nagrinëjamø þodþiø prozodinëmis ypatybëmis ðliejasi dar vienas 

(neintarpinis) veiksmaþodis, kurio esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, 

bûtojo kartinio laiko – Ÿo, visø pagrindiniø formø ðaknies gale vartojamas 

pavienis priebalsis ŸkŸ, bendraties ir bûtojo kartinio laiko ðaknies 

skiemens pagrindu eina trumpasis balsis i, esamojo laiko – dvibalsis ie. 

Tai labai daþnas veiksmaþodis likti, lieka, liko; þr. dar (Laigonaitë, 

1978, 72; Venckutë, 1983, 126). 

Tos paèios ðaknies yra ir retas sangràþi n i s veiksmaþodis liktis, 

liekasi, likosi. 

Apie savità tarminá bûtojo kartinio laiko formos kirèiavimà þr. (Zinkevièius, 

1966, 333). 

Prieðdëlinës lytys iðlaiko tà patá ðaknies kirèiavimà. 

atŸ: atlikti, atlieka, atliko. 

iðŸ: – ;; iðlikti, iðlieka, iðliko. 

neŸ (èia minimas daþnesnis vedinys, kuris DÞ3 nelaikomas savarankiðku 

leksiniu vienetu): – ;; nelikti, nelieka, neliko. 

nuŸ: – ;; – ;; nulikti, nulieka, nuliko. 

paŸ: palikti, palieka, paliko. 

priŸ: – ;; – ;; prilikti, prilieka, priliko. 

uþŸ: – ;; – ;; uþlikti, uþlieka, uþliko. 

Apie bûtojo kartinio laiko formø kirèiavimà M. Daukðos raðtuose þr. 

(Kazlauskas, 1968, 71; Schmalstieg, 1994, 36). 

Dalelytinis prieðdëlis, prisijungæs prie prieðdëlinio veiksmaþodþio, kirèiavimui 

átakos neturi (èia nurodomas vedinys nëra patekæs á DÞ3 kaip 

atskiras leksinis vienetas): – ;; nepalikti, nepalieka, nepaliko. 

Prieðdëliniai sangràþi niai veiksmaþodþiai iðlaiko tà paèià 


atŸ: – ;; atsilikti, atsilieka, atsiliko. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsilikti, iðsilieka, iðsiliko.

180 

paŸ: – ;; pasilikti, pasilieka, pasiliko. 

priŸ: – ;; – ;; prisilikti, prisilieka, prisiliko. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsilikti, uþsilieka, uþsiliko. 

Studentai daþniausiai kirèiuoja taisyklingai: lieku (50:4). 

Treèiàjá poskyrá sudaro veiksmaþodþiai, kuriø bendraties ir bûtojo 

kartinio laiko ðaknis yra tvirtagalë, o esamojo laiko – trumpa. Tokiø 

þodþiø bk. nedaug. 

1. Pora veiksmaþodþiø turi esamojo laiko kamiengalá Ÿia, bûtojo kartinio 

laiko Ÿë, bendratyje tarp ðaknies balsio ir Ÿti – pavienius ŸS/TŸ tipo 

priebalsius, esamojo ir bûtojo kartinio laiko formose tarp ðaknies balsio 

ir kamiengalio – ŸTŸ tipo priebalsá, pagrindiniø formø ðaknyse kaitaliojasi 

balsiai û : u : û. 

Tokie yra ðiedu pirminiai veiksmaþodþiai: – ;; pûsti, puèia, pûtë;; tûpti, 

tupia, tûpë. 

Þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 45; Laigonaitë, 1978, 72; Vidþiûnas, 1997, 

192). 

Vieno pirminio veiksmaþodþio pavidalas bendrinëje kalboje nëra visai 

nusistojæs: tûpti, tupia, tûpë SkBK 85, RV 194, RÞ 360, LV 563, DÞ1 

879, LTÞ 328, MKÞ 330, tûpti, tupia (ir tûpia), tûpë Kam II 132, DÞ2 868, 

DÞ3 863 (plg. tûpti, tupia (tûpia, tumpa), tûpë LKÞ XVII 64, tûpti, tûpa, 

tûpë DûnÞ 549, tûpti, tupia, tûpë DrskÞ 422). 

Sangràþi niai veiksmaþodþiai turi tà paèià kirèiuotà ðakná: – ;; – ;; 

pûstis, puèiasi, pûtësi; tûptis, tupiasi, tûpësi. 

Prieðdëliniø lyèiø esamojo ir bûtojo kartinio laiko kirtis yra nuðokæs 


apŸ (apiŸ): – ;; – ;; apipûsti, apipuèia, apipûtë; aptûpti, aptupia, aptûpë. 

nuŸ: – ;; – ;; nupûsti, nupuèia, nupûtë; nutûpti, nutupia, nutûpë. 

priŸ: – ;; – ;; pripûsti, pripuèia, pripûtë; pritûpti, pritupia, pritûpë. 

suŸ: – ;; – ;; supûsti, supuèia, supûtë; sutûpti, sutupia, sutûpë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþpûsti, uþpuèia, uþpûtë; uþtûpti, uþtupia, uþtûpë. 

atŸ: – ;; – ;; atpûsti, atpuèia, atpûtë. 

áŸ: – ;; – ;; ápûsti, ápuèia, ápûtë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðpûsti, iðpuèia, iðpûtë. 

paŸ: – ;; – ;; papûsti, papuèia, papûtë. 

praŸ: – ;; – ;; prapûsti, prapuèia, prapûtë. 

Visø gramatiniø formø prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; perpûsti, 

perpuèia, perpûtë.

181 

Minëtas gretimybes, kad ir ne visai nuosekliai, atkartoja prieðdëlinës 

lytys (ilgosios ðaknies formos bk. iðlaiko ðaknies kirtá): aptupia DÞ2 37, 

aptupia ir aptûpia DÞ3 37 (plg. aptupia; aptûpia; aptûpiu LKÞ XVII 66– 

67); nutupia DÞ2 462, nutupia ir nutûpia DÞ3 457; pritupia DÞ2 628, pritupia 

ir pritûpia DÞ3 620; sutupia DÞ2 793, sutupia ir sutûpia DÞ3 788 

(plg. sutupia; susitûpia LKÞ XVII 71–72); uþtupia DÞ1 902, DÞ2 904, 

uþtupia ir uþtûpia DÞ3 898 (gaila, kad LKÞ XVII nenurodomos antraðtiniø 

prieðdëliniø veiksmaþodþiø esamojo laiko kirèiavimo gretimybës; kaþin 

ar tikras tarminis kirèiavimas sutûpë LKÞ XVII 72). 


kartinio laiko kirtis yra pasislinkæs á sangràþos rodiklá. 

atŸ: – ;; – ;; atsipûsti, atsipuèia, atsipûtë; atsitûpti, atsitupia, atsitûpë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsipûsti, iðsipuèia, iðsipûtë. 

paŸ: – ;; – ;; pasipûsti, pasipuèia, pasipûtë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsitûpti, uþsitupia, uþsitûpë. 

Þr. atsitupia DÞ2 57, DÞ3 57 (èia nëra varianto atsitûpia; plg. atsitupia; 

atsitûpia LKÞ XVII 67–68). 

Studentai daþniausiai kirèiuoja pûèiau (23:1), raðo tupia (92:3). 

2. Savitas yra labai daþnas veiksmaþodis imti, ima, ëmë; jo esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendraties ðaknies 

miðrusis dvigarsis eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo ir bûtojo kartinio laiko 

formose tarp ðaknies balsio ir kamiengalio vartojamas pavienis priebalsis 

ŸmŸ, bendraties ðaknies skiemens pagrindu eina miðrusis dvigarsis im, 

esamojo laiko – trumpasis balsis i, bûtojo kartinio laiko – ilgasis ë. 


72; LKG II 299; Vaitkevièiûtë, 1997, 129). 

Plg. ðaknies priegaidæ: imti – imstyti, imsto, imstë. 

Tà paèià kirèiuotà ðakná turi ir sangràþi në lytis: – ;; imtis, imasi, 

ëmësi. 

Apie savità tarminá kirèiavimà þr. (Grinaveckis, 1973, 108; Kardelytë, 

1975, 12, 80; Kazlauskas, 1968, 89; Vidugiris, 1973, 212; Zinkevièius, 

1966, 333). 


yra gavusios prieðdëlio kirtá. 

apŸ: – ;; apimti, apima, apëmë. 

atŸ: – ;; atimti, atima, atëmë. 

áŸ: – ;; – ;; áimti, áima, áëmë.

182 

iðŸ: – ;; iðimti, iðima, iðëmë. 

nuŸ: – ;; nuimti, nuima, nuëmë. 

paŸ: – ;; paimti, paima, paëmë. 

praŸ: – ;; – ;; praimti, praima, praëmë. 

priŸ: priimti, priima, priëmë. 

suŸ: – ;; suimti, suima, suëmë. 

uþŸ: uþimti, uþima, uþëmë. 

Prieðdëlis perŸ visose formose gauna kirtá: – ;; perimti, perima, perëmë. 


kirtis yra nuðokæs á sangràþos rodiklá. 

apŸ: – ;; – ;; apsiimti, apsiima, apsiëmë. 

atŸ: – ;; – ;; atsiimti, atsiima, atsiëmë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsiimti, iðsiima, iðsiëmë. 

neŸ (èia nurodomas daþnesnis ðio prieðdëlio vedinys, DÞ3 nelaikomas 

savarankiðku leksiniu vienetu): – ;; nesiimti, nesiima, nesiëmë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusiimti, nusiima, nusiëmë. 

paŸ: – ;; pasiimti, pasiima, pasiëmë. 

priŸ: – ;; – ;; prisiimti, prisiima, prisiëmë. 

suŸ: – ;; – ;; susiimti, susiima, susiëmë. 

uþŸ: – ;; uþsiimti, uþsiima, uþsiëmë. 

Prieðdëlis perŸ ir sangràþiniuose veiksmaþodþiuose gauna kirtá: – ;; – ;; 

persiimti, persiima, persiëmë. 

Studentai paprastai kirèiuoja ëmiau (36:2). 

Ketvirtajam poskyriui priklauso veiksmaþodþiai, kuriø bendraties 

ir esamojo laiko kirèiuota ðaknis yra tvirtagalë, o bûtojo kartinio 

laiko – trumpa. 

Ðio tipo þodþiø esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko 

– Ÿë, bendraties ðaknies dvigarsis eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo ir bûtojo 

kartinio laiko formose tarp ðaknies balsio ir kamiengalio vartojamas 

pavienis priebalsis ŸnŸ, bendraties ðaknies skiemens pagrindà sudaro miðrusis 

dvigarsis in, esamojo laiko – padëtinio ilgumo balsis e, bûtojo kartinio 

laiko – trumpasis balsis i. 

Tokie yra du nedaþni bk. veiksmaþodþiai: ginti, gena, ginë; minti, mena, 

minë. 


Stundþia, 1995, 121; Vaitkevièiûtë, 1997, 127; Venckutë, 1983, 126; Vidþiûnas, 

1997, 192).

183 

Tarmëse sakoma ir tvirtapradiðkai – ginti (Morkûnas, 1960, 25;Valeckienë, 

1977, 62). 

Sangràþi n ë s lytys turi tà paèià kirèiuotà ðakná: – ;; – ;; gintis, genasi, 

ginësi. 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø esamasis ir bûtasis kartinis laikas yra 

gavæs prieðdëlio kirtá. 

atŸ: – ;; atminti, atmena, atminë;; atginti, atgena, atginë. 

áŸ: – ;; – ;; áginti, ágena, áginë; áminti, ámena, áminë. 

paŸ: – ;; – ;; paginti, pagena, paginë; paminti, pamena, paminë. 

praŸ: – ;; – ;; praginti, pragena, praginë; praminti, pramena, praminë. 

priŸ: – ;; priminti, primena, priminë;; priginti, prigena, priginë. 

suŸ: – ;; – ;; suginti, sugena, suginë; suminti, sumena, suminë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþginti, uþgena, uþginë; uþminti, uþmena, uþminë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðginti, iðgena, iðginë. 

nuŸ: – ;; – ;; nuginti, nugena, nuginë. 

parŸ: – ;; – ;; parginti, pargena, parginë. 

Prieðdëlis perŸ yra kirèiuotas: – ;; – ;; perginti, pergena, perginë. 

Prieðdëliniai sangràþi niai veiksmaþodþiai turi esamojo ir 

bûtojo kartinio laiko kirtá, nuðokusá á sangràþos rodiklá. 

áŸ: – ;; ásiminti, ásimena, ásiminë;; ásiginti, ásigena, ásiginë. 

atŸ: – ;; atsiminti, atsimena, atsiminë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsiginti, iðsigena, iðsiginë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusiminti, nusimena, nusiminë. 

priŸ: prisiminti, prisimena, prisiminë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsiminti, uþsimena, uþsiminë. 

Penktajam poskyriui pridera pavienis vidutinio daþnumo veiksmaþodis 

gulti, gula, gulë, kurio bendraties ðaknis yra ilga tvirtagalë, o 

esamojo ir bûtojo kartinio laiko – trumpa; þr. dar (Laigonaitë, 1959, 

70; Laigonaitë, 1978, 72; LKG II 299). 

Ðio þodþio esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko Ÿë, 

bendraties ðaknies miðrusis dvigarsis ul eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo ir 

bûtojo kartinio laiko formose tarp ðaknies trumpojo balsio u ir kamiengalio 

yra vienas priebalsis ŸlŸ. 

Tarmëse ávairuoja esamojo laiko ðaknies vokalizmas, bûtojo kartinio 

laiko kamiengalis: gulti, gula (gûla), gulë (gulo) LKÞ III 717, gulti, 

gulna, gulo (gulë) DûnÞ 488, gulti, gula, gulë LzÞ 89, gulti, gula (gûla), 

gulë DrskÞ 117.

184 

Sangràþi n ë lytis turi tà paèià kirèiuotà ðakná: – ;; – ;; gultis, gulasi, 

gulësi. 

Kaip kirèiuojama tarmëse, þr. (Kazlauskas, 1968, 89; Vidugiris, 1973, 

212; Zinkevièius, 1966, 333). 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø esamojo ir bûtojo kartinio laiko formose 

kirtis nuðoka á prieðdëlá. 

apŸ: – ;; – ;; apgulti, apgula, apgulë. 

atŸ: – ;; – ;; atgulti, atgula, atgulë. 

áŸ: – ;; – ;; águlti, águla, águlë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðgulti, iðgula, iðgulë. 

nuŸ: – ;; – ;; nugulti, nugula, nugulë. 

paŸ: – ;; – ;; pagulti, pagula, pagulë. 

priŸ: – ;; – ;; prigulti, prigula, prigulë. 

suŸ: – ;; – ;; sugulti, sugula, sugulë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþgulti, uþgula, uþgulë. 

Ilgosios ðaknies esamasis laikas, taip pat bûtasis kartinis laikas su 

kamiengaliu Ÿo turëtø neatiduoti kirèio prieðdëliui: sugûla DrskÞ 117 

(deja, daugiau pavyzdþiø neturime). 

Prieðdëliniø sangràþi n i ø lyèiø kirtis minimais atvejais nuðoka 

á sangràþos rodiklá. 

atŸ: – ;; – ;; atsigulti, atsigula, atsigulë. 

áŸ: – ;; – ;; ásigulti, ásigula, ásigulë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsigulti, uþsigula, uþsigulë. 

Veiksmaþodþiai, kuriø tvirtapradë ðaknis 

kaitaliojasi su netvirtaprade 

Tokiø pirminiø veiksmaþodþiø bk. vartojama per 100. Beveik visø jø 

bendraties ðaknis kirèiuojama tvirtapradiðkai. Pirmojo bûrio veiksmaþodþiø 

esamojo ir bûtojo kartinio laiko ðaknis yra tvirtagalë arba trumpa 

(tokiø þodþiø bk. yra apie 60), antrojo bûrio veiksmaþodþiø bûtojo 

kartinio laiko ðaknis yra tvirtapradë, o esamojo laiko – tvirtagalë arba 

trumpa (apie 30 þodþiø), treèiojo bûrelio veiksmaþodþiø esamojo laiko 

ðaknis yra tvirtapradë, o bûtojo kartinio laiko – tvirtagalë arba trumpa 

(keliolika þodþiø); skyrium eina vienas pirminis veiksmaþodis, kurio bendraties 

ðaknis tvirtagalë, esamojo laiko – tvirtapradë, bûtojo kartinio 

laiko – trumpa.

185 

Veiksmaþodþiai, kuriø bendraties ðaknis yra 

tvirtapradë, o esamojo ir 

bûtojo kartinio laiko – tvirtagalë arba trumpa 

Ðiø veiksmaþodþiø esamojo ir bûtojo kartinio laiko formos turi nepastovø 

kirtá: vienaskaitos 1 ir 2 asmens kirtis nuðoka á galûnæ. Atsiþvelgdami 

á prozodinæ esamojo ir bûtojo kartinio laiko ðaknø ávairovæ, galime 

skirti tris veiksmaþodþiø poskyrius. 

Pirmajam poskyriui priklauso tie veiksmaþodþiai, kuriø bendraties 

ðaknis yra tvirtapradë, esamojo laiko – tvirtagalë, bûtojo 

kartinio laiko – trumpa. Ðio tipo veiksmaþodþiø esamojo laiko ðaknies 

ilgieji balsiai y, û liudija buvus i n t a r p à. 

1. Gausiausià bûrá sudaro veiksmaþodþiai, kuriø esamojo laiko kamiengalis 

yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿo, bendraties ðaknies dvigarsis 

eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo ir bûtojo kartinio laiko formose tarp ðaknies 

balsio ir kamiengalio vartojami pavieniai pusbalsiai Ÿl/rŸ, bendraties 

ðaknies skiemens pagrindà sudaro miðrieji dvigarsiai il/r, ur (jø tvirtapradë 

priegaidë þymima kairiniu þenklu), esamojo laiko – ilgieji balsiai y, û, 

bûtojo kartinio – trumpieji balsiai i, u. 

Tokios sandaros yra ðie veiksmaþodþiai: kilti, kyla, kilo;; – ;; birti, byra, 

biro; bjurti, bjûra, bjuro; èiurti, èiûra, èiuro; dilti, dyla, dilo; gurti, gûra, guro; 

irti, yra, iro; kiurti, kiûra, kiuro; klirti, klyra, kliro; murti, mûra, muro; 

nirti, nyra, niro „lásti á vandená, nerti; smarkiai bëgti, sprukti“; nirti, nyra, 

niro „iðkrypti ið sànario; smukti, nertis“; niurti, niûra, niuro; pliurti, pliûra, 

pliuro; purti, pûra, puro; skilti, skyla, skilo; skurti, skûra, skuro; smilti, smyla, 

smilo; spurti, spûra, spuro... 

Þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 42; Garde, 1968, 161; Laigonaitë, 1978, 

73; LKG II 299; Stundþia, 1995, 121; Vaitkevièiûtë, 1997, 128–129; Venckutë, 

1983, 128). 

Kai kuriø þodþiø bendraties priegaidæ galima gretinti su giminiðkø 

pirminiø bei miðriøjø Ÿstyti priesagos veiksmaþodþiø kirèiavimu: kilti – 

kelti; nirti – nerti; narstyti, narsto, narstë; skilti – skelti. Taèiau dalis aptariamo 

prozodinio tipo þodþiø yra atsiskyrusi nuo kitø veiksmaþodþiø ir 

turi, matyt, apibendrintà tvirtapradæ bendraties ðakná, plg.: birti – berti; 

barstyti, barsto, barstë; svirti – sverti; svarstyti, svarsto, svarstë; þirti – þerti, 

þarstyti, þarsto, þarstë; þr. dar (Venckutë, 1983, 125–126). 

Bk. leidiniuose randame gretimybiø, kuriø esamojo laiko lytis teikiama 

su formantu Ÿsta ir tvirtaprade priegaide (reèiau visos pagrindinës

186 

formos turi ilguosius ðaknies balsius): irti, yra (irsta), iro Kam II 48, 

DÞ1 266, DÞ2 216, LTÞ 120, DÞ3 218, irti, yra, iro RV 104, RÞ 219, LV 

294, SkRÞ 485, MKÞ 188 (plg. irstu, irti BûgRR II 440tt., irti, yra (inra, 

irsta), iro LKÞ IV 140, irti, irna, iro DûnÞ 489, irti, yra, iro LzÞ 94, 

DrskÞ 122, irti, yra, irna, irsta LKA III 93); murti, mursta, muro Kam II 

76, RV 134, LV 386, DÞ2 412, LTÞ 189, murti, mûra, muro RÞ 278, SkRÞ 

854, murti, mûra (mursta), muro DÞ3 410, MKÞ 237 (plg. murti, mursta 

(mûra), muro LKÞ VIII 432); nirti, nirsta, niro Kam II 79, RV 137, nirti, 

nyra (nirsta) DÞ1 501, DÞ2 431, nirti, nyra, niro RÞ 282, LV 399, SkRÞ 

894, LTÞ 195, DÞ3 426, MKÞ 243 (plg. nirti, nyra (nirsta, nirna), niro 

LKÞ VIII 812, nirti, nirna, niro DûnÞ 513, nirti, nyra, niro DrskÞ 228); 

niurti, niûra, niuro RÞ 283, LV 400, SkRÞ 896, LTÞ 195, niurti, niûra 

(niursta), niuro DÞ1 503, DÞ2 432, DÞ3 427 (plg. niurti, niûra (niursta), 

niuro LKÞ VIII 841, niurti, niurna, niuro DûnÞ 513, niurti, niûra, niuro 

DrskÞ 229); styrti, styrsta, styro Kam II 117, RV 177, stirti, styra, stiro ir 

styrti, styra, styro RÞ 339, stirti, styra, stiro ir styrti, styrsta, styro LV 518, 

stirti, styra, stiro DÞ1 770, DÞ2 742, SkRÞ 1399, LTÞ 288, DÞ3 736, MKÞ 

303 (plg. styrti BûgRR II 258, 461, stirti, styra (stirsta), stiro (styro); styrti, 

styrsta (styrna), styro LKÞ XIII 827, styrti, styrsta (styrna), styro DûnÞ 353); 

ðiurti, ðiûra, ðiuro Kam II 123, RV 183, LV 535, SkRÞ 1479, LTÞ 302, 

ðiurti, ðiûra, ðiuro ir ðiûrti, ðiûra, ðiûro RÞ 346, ðiurti, ðiûra (ðiursta), ðiuro 

DÞ1 812, DÞ2 816, DÞ3 811, MKÞ 314 (plg. ðiurti, ðiûra (ðiursta, ðiurna), 

ðiuro LKÞ XIV 967, ðiûrti, ðiûra (ðiûrsta, ðiûrna), ðiûro LKÞ XIV 969, 

ðiurti, ðiurna, ðiuro DûnÞ 541, ðiurti, ðiûra, ðiuro DrskÞ 378); þilti, þyla, 

þilo RV 208, RÞ 378, LV 599, SkRÞ 1801, LTÞ 362, MKÞ 353, þilti, þyla 

(þilsta), þilo Kam II 146, DÞ1 975, DÞ2 965, DÞ3 958 (plg. þilti, þyla (þilsta), 

þilo DrskÞ 479); þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 42). 

Tarmëse ypaè daþnos gretimybës, kuriø esamojo laiko forma turi 

formantà Ÿsta ir tvirtapradæ ðaknies priegaidæ (tokiø variantø ne vienà 

nurodë ir V. Kamantauskas, matyt, sekdamas K. Bûga); reèiau bendratis 

kirèiuojama tvirtagaliðkai ar kitaip ávairuoja pagrindinës formos: birti 

BûgRR II 253, birti, birstu BûgRR II 409, 435, birti; birti SkÞD 466tt., 

birti, byra (birsta, byrna), biro LKÞ I 846, birti, byra, biro DrskÞ 36, birti, 

byra, birsta, birna LKA III 92 (plg. birti, byra (ir birsta), biro Kam II 22); 

bjurstu BûgRR II 435, bjurti, bjûra (bjursta), bjuro LKÞ I 859, DrskÞ 37 

(plg. bjurti, bjûra (ir bjursta), bjuro Kam II 22), èiurti, èiûra (èiursta), 

èiuro LKÞ II 182; dálu (ir dilstu), dilti; delu, dilti BûgRR II 248, dilti;

187 

dilti SkÞD 466 tt., dilti, dyla (dilsta), dilo; dilti, dela (dyla, dilsta, dilna), 

dilo (dilë) LKÞ II 554, dilti, dilna, dilo (dilë) DûnÞ 479, dilti, dyla, dilo 

DrskÞ 68 (plg. dilti, dyla (ir dilsta), dilo Kam II 31); gurti, gûra (gursta), 

guro LKÞ III 759, gurti, gûra, guro DrskÞ 118 (plg. gurti, gûra (ir gursta), 

guro Kam II 46); kilti, kyla (kilsta, kylna), kilo LKÞ V 793, kilti, kilna, 

kilo DûnÞ 497, kilti, kyla, kilo DrskÞ 152, kilti, kyla, kilna, kilsta LKA 

III 92 (plg. kilti, kyla (ir kilsta), kilo Kam II 58); kiurti, kiûra (kiursta, 

kiûrna), kiuro LKÞ V 923, kiurti, kiurna, kiuro DûnÞ 497 (plg. kiurti, 

kiûra (ir kiursta), kiuro Kam II 58); klirti, klyra (klirsta), kliro LKÞ VI 

106; kliurti, kliûra (kliursta), kliuro LKÞ VI 132; pliurti, pliûra (pliursta), 

pliuro LKÞ X 278, pliûrti, pliûrna (pliûrsta), pliûro DûnÞ 269; pûrsta, 

pûro, pûrti BûgRR II 302, purti, pûra (pursta), puro LKÞ X 976, pûrti, 

pûrsta, pûro LKÞ X 977, pûrti, pûrna (pûrsta), pûro DûnÞ 289 (plg. pûrti, 

pûrsta, pûro Kam II 96, purti, pûra, puro (ir pûrti, pûrsta, pûro) RÞ 

310); skilti, skyla (skilsta, skilna, skylna), skilo LKÞ XII 890, skilti, skilna, 

skilo DûnÞ 533, skilti, skyla, skilo LzÞ 237, DrskÞ 330 (plg. skilti, 

skyla (ir skilsta), skilo Kam II 109); skurti, skûra (skursta, skunra, skurna), 

skuro LKÞ XII 1148; smilti, smyla (smilsta, sminla), smilo LKÞ XIII 

184; spurti, spûra (spursta, spunra), spuro LKÞ XIII 561, spurti, spurna, 

spuro DûnÞ 536, spurti, spûra, spurna, spursta LKA III 93; sválu, svilti; 

svelu, svilau, svilti BûgRR II 248, 429, svilti; svilti SkÞD 472, svilti, svyla 

(svila, svilsta, svela, svylna, svilna), svilo (svilë); svilti, svela, svilo LKÞ 

XIV 358, svilti, svilna, svilo (svilë) DûnÞ 539, svilti, svyla, svilo LzÞ 252, 

svilti, svela, svilo (svilë); svilti, svyla, svylë DrskÞ 362, svilti, svylna (svela), 

svilo GrinB 47 (plg. KF 51); svirti, svyra (svirsta, svirna, svyrna), sviro 

LKÞ XIV 371, svirti, svirna, sviro DûnÞ 539; ðilti, ðyla (=ðyla?) (ðila, 

ðilsta, ðilna, ðylna), ðilo LKÞ XIV 800, ðilti, ðilna, ðilo DûnÞ 541, ðilti, 

ðyla, ðilna, ðilsta LKA III 92–93, ðilti, ðyla, ðilo LzÞ 374 (plg. ðilti, ðyla 

(ðilsta), ðilo Kam II 122); ðliurti, ðliûra (ðliurna, ðliunra, ðliursta), ðliuro 

LKÞ XV 8, ðliurti, ðliurna, ðliuro DûnÞ 542, ðliurti, ðliûra, ðliuro DrskÞ 

381; tilti, tyla (tilsta, tylna, tilna, tinla), tilo LKÞ XVI 348, tylti, tylsta, tylo 

DûnÞ 399, tilti, tilna (tilsta), tilo DûnÞ 547, tilti, tilsta, tilo LzÞ 267, 

DrskÞ 408 (plg. tilti, tyla (tilsta), tilo Kam II 129); þr. dar (Bernadiðienë, 

1973, 42; Derksen, 1996, 286; DLKG 286; Kazlauskas, 1968, 320; Skardþius, 

1968, 24; Vidugiris, 1973, 202). 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai bk. kirèiuojami taip pat kaip ir pirminiai.

188 

suŸ: – ;; – ;; subirti, subyra, subiro; subjurti, subjûra, subjuro; suèiurti, 

suèiûra, suèiuro; sudilti, sudyla, sudilo; sugurti, sugûra, suguro; suirti, suyra, 

suiro; sukilti, sukyla, sukilo; sukiurti, sukiûra, sukiuro; sukliurti, sukliûra, 

sukliuro; sumurti, sumûra, sumuro; suniurti, suniûra, suniuro; supurti, supûra, 

supuro; suskilti, suskyla, suskilo; susvilti, susvyla, susvilo; suðilti, suðyla, 

suðilo; suðiurti, suðiûra, suðiuro... 

paŸ: – ;; pakilti, pakyla, pakilo;; pabirti, pabyra, pabiro; pabjurti, pabjûra, 

pabjuro; padilti, padyla, padilo; pagilti, pagyla, pagilo (neprieðdëlinë 

lytis bk. nevartojama); pairti, payra, pairo; pamurti, pamûra, pamuro; panirti, 

panyra, paniro „nugrimzti ir kt.“; panirti, panyra, paniro „truputá iðnirti, 

iðeiti ið sànario“; paniurti, paniûra, paniuro; papurti, papûra, papuro; paspurti, 

paspûra, paspuro; pasvilti, pasvyla, pasvilo; pasvirti, pasvyra, pasviro; 

paðilti, paðyla, paðilo... 

nuŸ: – ;; nutilti, nutyla, nutilo;; nubirti, nubyra, nubiro; nuèiurti, nuèiûra, 

nuèiuro; nudilti, nudyla, nudilo; nuirti, nuyra, nuiro; nukilti, nukyla, nukilo 

(kaþin ar tai ne tarmybë, plg. parkilti, parkyla, parkilo þem. DÞ3 503); 

nunirti, nunyra, nuniro „nugrimzti ir kt.“; nunirti, nunyra, nuniro „iðsisukti 

(sànará), iðsinarinti ir kt.“; nuskilti, nuskyla, nuskilo; nuskurti, nuskûra, 

nuskuro; nuspurti, nuspûra, nuspuro; nusvilti, nusvyla, nusvilo; nusvirti, 

nusvyra, nusviro; nuðilti, nuðyla, nuðilo... 

iðŸ: – ;; iðkilti, iðkyla, iðkilo;; iðbirti, iðbyra, iðbiro; iðbjurti, iðbjûra, iðbjuro; 

iðdilti, iðdyla, iðdilo; iðgurti, iðgûra, iðguro; iðirti, iðyra, iðiro; iðnirti, iðnyra, 

iðniro „iðkilti (á pavirðiø) ir kt.“; iðnirti, iðnyra, iðniro „iðeiti ið sànario“; 

iðskilti, iðskyla, iðskilo. 

apŸ: – ;; – ;; apèiurti, apèiûra, apèiuro; apdilti, apdyla, apdilo; apskurti, 

apskûra, apskuro; apspurti, apspûra, apspuro; apsvilti, apsvyla, apsvilo; apðilti, 

apðyla, apðilo; apðiurti, apðiûra, apðiuro; aptilti, aptyla, aptilo. 

áŸ: – ;; – ;; ábirti, ábyra, ábiro; ábjurti, ábjûra, ábjuro; áèiurti, áèiûra, áèiuro; 

ádilti, ádyla, ádilo; ámurti, ámûra, ámuro; áskilti, áskyla, áskilo; ásmilti, ásmyla, 

ásmilo; áðilti, áðyla, áðilo. 

praŸ: – ;; prabilti, prabyla, prabilo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); 

pradilti, pradyla, pradilo; prairti, prayra, prairo; prakiurti, prakiûra, 

prakiuro; praskilti, praskyla, praskilo; pravirti, pravyra, praviro (neprieðdëlinë 

lytis bk. nevartojama); praþilti, praþyla, praþilo; praþiurti, praþiûra, 

praþiuro (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama). 

priŸ: – ;; – ;; pribirti, pribyra, pribiro; pridilti, pridyla, pridilo; prismilti, 

prismyla, prismilo; prisvilti, prisvyla, prisvilo; priðilti, priðyla, priðilo; pritilti, 

prityla, pritilo.

189 

atŸ: – ;; – ;; atirti, atyra, atiro; atkilti, atkyla, atkilo (gal tai tarmybë, plg. 

parkilti, parkyla, parkilo þem. DÞ3 503); atskilti, atskyla, atskilo; atspurti, 

atspûra, atspuro; atðilti, atðyla, atðilo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþbirti, uþbyra, uþbiro; uþdilti, uþdyla, uþdilo; uþkilti, uþkyla, 

uþkilo; uþsvirti, uþsvyra, uþsviro; uþðilti, uþðyla, uþðilo. 

Prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; perdilti, perdyla, perdilo; perskilti, 

perskyla, perskilo; persvirti, persvyra, persviro; perðilti, perðyla, perðilo. 

Kad ir ne visai nuosekliai, bk. þodynuose teikiamos prieðdëliniø veiksmaþodþiø 

gretimybës: apðiurti, apðiûra, apðiuro DÞ2 36 (èia nëra gretimybës 

apðiursta), apðiurti, apðiûra (apðiursta), apðiuro DÞ3 35; atirti, atyra 

(atirsta), atiro DÞ2 48, DÞ3 47; ámurti, ámûra, ámuro DÞ2 210 (èia nededama 

gretimybë ámursta), ámurti, ámûra (ámursta), ámuro DÞ3 212; iðirti, iðyra, 

iðiro DÞ2 234 (èia nëra gretimybës iðirsta); iðirti, iðyra (iðirsta), iðiro 

DÞ3 235 (plg. iðirti, iðirsta, iðiro LKÞ IV 141); iðnirti, iðnyra, iðniro „iðkilti 

(á pavirðiø) ir kt.“ DÞ1 277, DÞ2 245, SkRÞ 497, DÞ3 246 (èia niekur 

nëra pateiktos gretimybës iðnirsta); iðnirti, iðnirsta, iðniro „iðsinarinti“ DÞ1 

277, SkRÞ 497 (èia nëra pagrindinio varianto iðnyra), iðnirti, iðnyra, iðniro 

„iðeiti ið sànario“ DÞ2 245, DÞ3 246 (nebededama gretimybë iðnirsta); 

nuirti, nuyra, nuiro DÞ2 441, DÞ3 436 (èia nëra varianto nuirsta; plg. nuirti, 

nuirsta (nuyra) LKÞ IV 141); nunirti, nunyra (nunirsta), nuniro „nugrimzti 

ir kt.“ DÞ2 446, nunirti, nunyra, nuniro „t. p.“ DÞ3 441 (nededama 

gretimybë nunirsta); nunirti, nunyra (nunirsta), nuniro „iðsisukti (sànará), 

iðsinarinti ir kt.“ DÞ1 507, DÞ2 446, nunirti, nunyra, nuniro „t. p.“ 

DÞ3 441 (èia nebëra gretimybës nunirsta); nuðiurti, nuðiûra (nuðiursta), 

nuðiuro DÞ2 459, DÞ3 454; nuþilti, nuþyla, nuþilo SkRÞ 915, nuþilti, nuþyla 

(nuþilsta), nuþilo DÞ2 464, DÞ3 459; pairti, payra (=payra; pairsta), pairo 

DÞ2 483, pairti, payra (pairsta), pairo DÞ3 478; pamurti, pamûra, pamuro 

DÞ1 540, DÞ2 499, DÞ3 494 (èia nededama lytis pamursta; beje, DÞ1, 

DÞ2 ðis prieðdëlinis veiksmaþodis laikomas rytietybe; plg. pamurti, pamûra, 

pamuro LKÞ VIII 432); panirti, panyra (panirsta), paniro „nugrimzti 

ir kt.“ DÞ2 501, panirti, panyra, paniro „t. p.“ DÞ3 495 (èia neberasime 

varianto panirsta); panirti, panyra (panirsta), paniro „truputá iðnirti, iðeiti 

ið sànario“ DÞ2 501, panirti, panyra, paniro „t. p.“ DÞ3 495 (èia nebededama 

gretimybë panirsta); paniurti, paniûra (paniursta), paniuro DÞ2 501, 

DÞ3 495; paðiurti, paðiûra (paðiursta), paðiuro DÞ2 527, DÞ3 520; paþilti, 

paþyla (paþilsta), paþilo DÞ2 541, DÞ3 533; prairti, prayra (prairsta), prairo 

DÞ2 590, DÞ3 583; praþilti, praþyla (praþilsta), praþilo DÞ2 601, DÞ3 592;

190 

suirti, suyra, suiro DÞ2 760 (èia nëra gretimybës suirsta), suirti, suyra (suirsta), 

suiro DÞ3 754 (plg. suirti, suyra, suiro LKÞ IV 141, suirti, suirsta, suiro 

LKT 480); sumurti, sumûra (sumursta), sumuro DÞ1 782, sumurti, sumûra, 

sumuro SkRÞ 1414, sumurti, sumursta, sumuro DÞ2 772, DÞ3 766 (pastaruosiuose 

þodynuose nëra pagrindinio varianto sumûra); suniurti, suniûra, 

suniuro SkRÞ 1415, suniurti, suniûra (suniursta), suniuro DÞ2 773, 

DÞ3 767; suðiurti, suðiûra (suðiursta), suðiuro DÞ2 789, DÞ3 783 (plg. suðiurti, 

suðiursta, suðiuro LKÞ XIV 969); suþilti, suþyla (suþilsta), suþilo DÞ2 

798, DÞ3 792. 

Plg. dar nekodifikuotos kalbos prieðdëliniø veiksmaþodþiø gretimybes 

(be visa ko, trumposios ðaknies esamojo laiko formos ir bûtojo kartinio 

laiko lytys su kamiengaliu Ÿë gauna prieðdëlio kirtá): apdilti; apdilti, 

apdela, apdilo (apdilë) LKÞ II 554; apsvilti, apsvyla (apsvilna), apsvilo (apsvilë) 

LKÞ XIV 359, apsvylë; apsvilë DrskÞ 362; apðilti, apðyla (apðilsta) 

LKÞ XIV 801; aptilti, aptyla (aptilsta; abejotinas kirèiavimas aptyla), aptilo 

LKÞ XVI 348; atspurti, atspûra (atspursta), atspuro LKÞ XIII 562; atðilti, 

atðyla (atðilsta), atðilo LKÞ XIV 802; ádilti; ádilti, ádela, ádilo LKÞ II 554; 

iðdilti; iðdilti, iðdela (iðdylna), iðdilo (iðdilë) LKÞ II 554; áðilti, áðyla (áðilsta, 

áðilna), áðilo LKÞ XIV 802; nudilti; nudilti, nudela (nudylna), nudilo (nudilë) 

LKÞ II 555; nusvilti, nusvyla (=nusvyla?) (nusvela), nusvilo (nusvilë) 

LKÞ XIV 360; nuðilti, nuðyla (nuðilsta), nuðilo LKÞ XIV 802–803; nuðliurti, 

nuðliursta, nuðliuro LKÞ XV 8–9; nutilti, nutyla (nutilsta; nutilsta), 

nutilo LKÞ XVI 349; padilti; padilti, padela (padilsta), padilo LKÞ II 555; 

pastirti, pastirsta (pastyra), pastiro; pastyrti, pastyrsta (pastyrna), pastyro 

LKÞ XIII 828; pradilti; pradilti, pradela (pradilna), pradilo (pradilë) LKÞ 

II 555; prakiurti, prakiursta, prakiuro LKÞ V 923; pribirti, pribirsta (pribyrn) 

LKÞ I 846; pridilti; pridilti, pridela, pridilo (pridilë) LKÞ II 555; prisvilti, 

prisvyla (prisvela), prisvilo (prisvilë) LKÞ XIV 361, prisvilë DrskÞ 362; 

sudilti; sudilti, sudela (sudylna), sudilo (sudilë) LKÞ II 555; sugurti, sugursta 

LKÞ III 760; sustirti, sustyra (sustirsta); sustyrti, sustyrsta, sustyro 

LKÞ XIII 829; susvilti, susvyla (susvela), susvilo LKÞ XIV 362; suðilti, suðyla 

(plg. nesuðila), suðilo LKÞ XIV 804–805; uþðilti, uþuðyla (uþðilsta), uþðilo 

LKÞ XIV 805; þr. dar (Grinaveckis, 1986, 116; Kardelytë, 1975, 102). 

Studentai nëra linkæ kirèiuoti taisyklingai: kylu (9:42); svylu (21:11); 

ðylu (17:33); þylu (79:43). 

Plg. prieðdëliniø lyèiø kirèiavimo polinkius: apsvylu (34:72); nutylu 

(24:74); (pa)svyru (7:31).

191 

2. Daug maþiau bk. esama panaðios prozodinës sandaros veiksmaþodþiø, 

kuriø esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – 

Ÿo, bendraties ðaknies balsiai eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo ir bûtojo 

kartinio laiko formose tarp ðaknies balsiø y, i ir kamiengalio vartojamas 

ŸjŸ, o tarp û, u – ŸvŸ (retai – ŸnŸ), pagrindiniø formø ðaknyse kaitaliojasi 

y : y : i; û : û : u. 

Ðiam bûreliui priklauso per deðimt veiksmaþodþiø: – ;; lyti, lyja, lijo; 

þûti, þûva, þuvo;; gyti, gyja, gijo; griûti, griûva, griuvo; kliûti, kliûva, kliuvo; 

pûti, pûva, puvo; ryti, ryja, rijo; syti, syja, sijo; srûti, srûva, sruvo; ðèiûti, ðèiûva, 

ðèiuvo; ðlyti, ðlyja, ðlijo. 

Þr. dar (Garde, 1968, 162; Laigonaitë, 1959, 71; Laigonaitë, 1970, 79; 

LKG II 299; LV 147; RÞ 61; SkBK 31; Stundþia, 1995, 121, 123; Vaitkevièiûtë, 

1997, 129; Vidþiûnas, 1997, 194). 

Bendraties ðaknies priegaidæ ne visada atitinka giminiðkø veiksmaþodþiø 

kirèiavimas, plg.: griûti – griauti, bet syti – sieti (ir sieti); saistyti, saisto, 

saistë; ðlyti – ðlieti (ir ðlieti); ðlaistyti, ðlaisto, ðlaistë. 

Á bk. kartais skverbiasi gretiminë tvirtapradës ðaknies esamojo laiko 

lytis su Ÿsta: þûti, þûna (þûsta, þûva), þuvo Kam II 147, þûti, þûna, þuvo RV 

210, þûti, þûva, þuvo RÞ 380, DÞ1 983, LTÞ 364, þûti, þûva, þuvo „gauti 

galà“; þûti, þûsta, þuvo „þvejoti“ SkRÞ 1817, þûti, þûva (þûsta), þuvo LV 

603, DÞ2 971, DÞ3 964, MKÞ 355 (plg. þûti, þûna, þuvo DûnÞ 461, 558, 

DrskÞ 484, þûti, þûsta, þuvo LzÞ 298, þûti, þûva, þûna, þûsta LKA III 91); 

þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 41, 42; Vidþiûnas, 1997, 195). 

Kai kuriuose bk. leidiniuose teikiama gretiminë esamojo laiko lytis su 

ðaknies galo priebalsiu ŸnŸ kirèiavimui átakos neturi: griûti, griûva, griuvo 

RV 99, RÞ 212, LV 276, LTÞ 110, MKÞ 180, griûti, griûva (griûna), griuvo 

Kam II 45, DÞ1 233, DÞ2 188, DÞ3 189 (plg. griûti, griûva (griûsta, griûna), 

griuvo LKÞ III 622, griûva, griûna, griûsta LKA III 91). 

Tarmëse gretimybiø gali bûti ir daugiau: gyti, gyja (gyna, gysta), gijo 

LKÞ III 357, gyti, gyna, gijo DûnÞ 487, gyti, gyja (gija), gijo LzÞ 81, gyti, 

gija, gijo DrskÞ 103, gyti, gyja (gyna, gija, gysta) LKA III 91; kliûti, kliûva 

(kliûna, kliûsta), kliuvo LKÞ VI 134, kliûti, kliûna, kliuvo DûnÞ 499, kliûti, 

kliûva, kliuvo LzÞ 121 (plg. kliûti, kliûva (kliûna), kliuvo Kam II 60); 

lyti, lyja (lyna, lija), lijo LKÞ VII 589, lyti lyna, lijo DûnÞ 506, lyti, lyja 

(lija), lijo LzÞ 150, lyti, lija, lijo DrskÞ 194; pûti, pûva (pûna, pûsta), puvo 

(puvë) LKÞ X 1124, pûti, pûna, puvo DûnÞ 526, pûti, pûsta, puvo LzÞ 

211, pûti, pûva (pûsta), puvë DrskÞ 291, pûva, pûsta LKA III 91 (plg. pûti,

192 

pûna (pûsta, pûva), puvo Kam II 97); ryti, ryja (ryna, rija, reja), rijo; ryti, 

ryja (ryna), ryjo LKÞ XI 732, ryti, ryna, rijo DûnÞ 528, ryti, ryja (rija), rijo 

LzÞ 223, ryti, rija, rijo DrskÞ 306, ryti, ryja (rija, reja) LKA III 91–92; syti, 

syja, sijo LKÞ XII 582, syti, seja, sëjo DrskÞ 325; srûti, srûva (srûja, srûna, 

srûsta), sruvo (srujo) LKÞ XIII 599, srûti, srûna, sruvo DûnÞ 536; ðèiûti, 

ðèiûva (ðèiûna, ðèiunva, ðèiûja), ðèiuvo (ðèiujo) LKÞ XIV 599, ðèiûti, ðèiûna, 

ðèiuvo DûnÞ 540; ðlyti, ðlyja (ðlija, ðleja, ðlyjna, ðlinta, ðlysta, ðlyva), ðlijo 

LKÞ XIV 1082; þr. dar (Grinaveckis, 1973, 273; Kazlauskas, 1968, 335; 

Lipskienë, 1968, 189; Vidþiûnas, 1997, 195). 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai bk. turi tà paèià kirèiuotà ðakná kaip 

ir neprieðdëliniai. 

suŸ: – ;; susyti, susyja, susijo;; sugyti, sugyja, sugijo; sugriûti, sugriûva, 

sugriuvo; sukliûti, sukliûva, sukliuvo; sulyti, sulyja, sulijo; sulûti, sulûja, sulujo 

(neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); supûti, supûva, supuvo; suryti, suryja, 

surijo; suðlyti, suðlyja, suðlijo; suþûti, suþûva, suþuvo. 

nuŸ: – ;; – ;; nugyti, nugyja, nugijo; nugriûti, nugriûva, nugriuvo; nulyti, 

nulyja, nulijo; nupûti, nupûva, nupuvo; nuryti, nuryja, nurijo; nuðèiûti, 

nuðèiûva, nuðèiuvo; nuðlyti, nuðlyja, nuðlijo. 

atŸ: – ;; atgyti, atgyja, atgijo;; atkliûti, atkliûva, atkliuvo; atlyti, atlyja, atlijo; 

atryti, atryja, atrijo; atsyti, atsyja, atsijo; atðlyti, atðlyja, atðlijo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðgyti, iðgyja, iðgijo; iðgriûti, iðgriûva, iðgriuvo; iðkliûti, iðkliûva, 

iðkliuvo; iðlyti, iðlyja, iðlijo; iðpûti, iðpûva, iðpuvo; iðryti, iðryja, iðrijo. 

paŸ: – ;; pakliûti, pakliûva, pakliuvo;; pagyti, pagyja, pagijo; palyti, palyja, 

palijo; papûti, papûva, papuvo; pasrûti, pasrûva, pasruvo; paðlyti, paðlyja, 

paðlijo. 

áŸ: – ;; ágyti, ágyja, ágijo;; ágriûti, ágriûva, ágriuvo; ákliûti, ákliûva, ákliuvo; 

ályti, ályja, álijo; ápûti, ápûva, ápuvo. 

apŸ (apiŸ): – ;; – ;; apgyti, apgyja, apgijo; apgriûti, apgriûva, apgriuvo; 

aplyti, aplyja, aplijo; apipûti, apipûva, apipuvo. 

praŸ: – ;; – ;; prabliûti, prabliûva, prabliuvo (DÞ3 86 pirminis veiksmaþodis 

bliûti, bliûva, bliuvo pateiktas su nuoroda þr. bliauti); prapûti, prapûva, 

prapuvo; praryti, praryja, prarijo; praþûti, praþûva, praþuvo. 

priŸ: – ;; – ;; prigyti, prigyja, prigijo; prigriûti, prigriûva, prigriuvo; prisrûti, 

prisrûva, prisruvo; priðlyti, priðlyja, priðlijo. 

uþŸ: – ;; uþgriûti, uþgriûva, uþgriuvo;; uþgyti, uþgyja, uþgijo; uþkliûti, uþkliûva, 

uþkliuvo; uþlyti, uþlyja, uþlijo. 

parŸ: – ;; – ;; pargriûti, pargiûva, pargriuvo.

193 

Prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; pergriûti, pergriûva, pergriuvo; perlyti, 

perlyja, perlijo; perpûti, perpûva, perpuvo. 

Plg. dar prieðdëliniø veiksmaþodþiø gretimybes: apgriûti, apgriûva, 

apgriuvo DÞ2 23, apgriûti, apgriûva (apgriûna), apgriuvo DÞ3 22; ágriûti, 

ágriûva, ágriuvo DÞ2 203, ágriûti, ágriûva (ágriûna), ágriuvo DÞ3 204; iðgriûti, 

iðgriûva, iðgriuvo DÞ2 233, iðgriûti, iðgriûva (iðgriûna), iðgriuvo DÞ3 234; 

nugriûti, nugriûva, nugriuvo DÞ2 440, DÞ3 435; pargriûti, pargriûva, pargriuvo 

DÞ2 508, DÞ3 503; praþûti, praþûva, praþuvo DÞ2 601, SkRÞ 1093, 

praþûti, praþûva (praþûsta), praþuvo DÞ3 593; prigriûti, prigriûva, prigriuvo 

DÞ2 613, DÞ3 605; sugriûti, sugriûva (sugriûna), sugriuvo DÞ2 759, DÞ3 

753; suþûti, suþûva, suþuvo DÞ2 798, DÞ3 793; uþgriûti, uþgriûva (uþgriûna), 

uþgriuvo DÞ2 886, DÞ3 880. 

Plg. nekodifikuotos kalbos prieðdëliniø lyèiø gretimybes: iðpûti, iðpûsta, 

iðpuvo LKÞ X 1125; nupûti, nupûsta, nupuvo LKÞ X 1125; supûti, 

supûsta, supuvo LKÞ X 1126. 

Trumposios ðaknies esamojo laiko lytys bei bûtojo kartinio laiko formos 

su kamiengaliu Ÿë tarmëse gauna prieðdëlio kirtá: atgija DrskÞ 103; 

atlija DrskÞ 194; iðpuvë LKÞ X 1125; neprarija LKÞ XI 737; nupuvë LKÞ 

X 1125; nuðlija LKÞ XIV 1082, DrskÞ 380; pagija DrskÞ 103; paðlija 

LKÞ XIV 1082; supuvë LKÞ X 1126, DrskÞ 291; suðlija; suðleja LKÞ 

XIV 1083; uþgija DrskÞ 103 (bet palija LzÞ 150, surija LzÞ 223); þr. dar 

(Grinaveckis, 1986, 116; Grinaveckis, 1991, 110; Kardelytë, 1975, 25; Vidugiris, 

1973, 205, 207). 


áŸ: – ;; ásigyti, ásigyja, ásigijo. 

priŸ: – ;; – ;; prisiryti, prisiryja, prisirijo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsiryti, uþsiryja, uþsirijo (prieðdëlinë nesangràþinë ir neprieðdëlinë 

sangràþinë lytis bk. nevartojama). 

Þr. dar sangràþiná prieðdëlio perŸ vediná: – ;; – ;; persiryti, persiryja, 

persirijo (prieðdëlinë nesangràþinë ir neprieðdëlinë sangràþinë lytis bk. 

nevartojama). 

Studentai ne visada kirèiuoja taisyklingai: gyju (59:58); griûvu (16:35); 

kliûvu (90:133); ryju (39:43); ðlyju (21:20); þûvu (18:32). 

3. Skyrium eina veiksmaþodþiai, kuriø esamojo laiko kamienas yra Ÿa, 

bûtojo kartinio laiko – Ÿo, bendraties ðaknies balsis vartojamas tiesiai 

prieð Ÿti, esamojo ir bûtojo kartinio laiko formose tarp ðaknies balsio ir

194 

kamiengalio – ŸjŸ, pagrindiniø formø ðaknyse kaitaliojasi balsiai y : e : i. 

Esamojo laiko vokalizmu jie skiriasi nuo anksèiau aptartø þodþiø. 

Tokie yra du nedaþni homoniminiai veiksmaþodþiai: vyti, veja, vijo 

„versti eiti ar bëgti, ginti, varyti; ið paskos bëgant ar vaþiuojant priartëti 

ar pagauti“; vyti, veja, vijo „sukti (á kamuolá, ritæ ar ið jø); sukant gaminti 

(virvæ)“ (DÞ1 955, DÞ2 948 pateiktas tik vienas veiksmaþodis vyti, 

veja, vijo, turintis kelias reikðmes); þr. dar (Stundþia, 1995, 121; Venckutë, 

1983, 126). Antrosios reikðmës þodis gal dar ne visai nutolæs nuo 

miðriojo veiksmaþodþio vystyti, vysto, vystë, irgi turinèio tvirtapradæ ðaknies 

priegaidæ. 

Abu þodþiai gali bûti sangràþi n i a i; jie turi tà paèià kirèiuotà ðakná: 

– ;; – ;; vytis, vejasi, vijosi; vytis, vejasi, vijosi. 

Apie tai, kaip kirèiuojama tarmëse, þr. (Kardelytë, 1975, 80; Zinkevièius, 

1966, 333). 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø esamojo laiko kirtis yra nuðokæs á 

prieðdëlá. 

iðŸ: – ;; – ;; iðvyti, iðveja, iðvijo „iðvaryti, iðginti; paðalinti“; iðvyti, iðveja, 

iðvijo „iðsukti (á kamuolá, ritæ ar ið jø); sunaudoti kà vejant, darant“. 

nuŸ: – ;; – ;; nuvyti, nuveja, nuvijo „priversti bëgti; nuginti“; nuvyti, nuveja, 

nuvijo „sukant pagaminti; padaryti ið siûlø kamuolá, ritæ“. 

paŸ: – ;; – ;; pavyti, paveja, pavijo „vejantis susilyginti; pavaryti ðalin“; 

pavyti, paveja, pavijo „pasukti virvæ; truputá vyti siûlus“. 

priŸ: – ;; – ;; privyti, priveja, privijo „baigti vyti, beveik pavyti; vejant, 

varant prisiartinti, priginti“; privyti, priveja, privijo „daug nuvyti (siûlø); 

vejant pripildyti“. 

suŸ: – ;; – ;; suvyti, suveja, suvijo „suvaryti“; suvyti, suveja, suvijo „susukti, 

suvynioti (á kamuolá, ritæ); susukti, iðkraipyti“. 

apŸ: – ;; – ;; apvyti, apveja, apvijo (DÞ3 38 ðis prieðdëlinis veiksmaþodis 

pateiktas kaip turintis dvi reikðmes: „vejant apvaryti“ ir „apvynioti“). 

atŸ: – ;; – ;; atvyti, atveja, atvijo (DÞ3 61 nurodyta, kad ðis prieðdëlinis 

veiksmaþodis reiðkia ne tik „atvaryti“, „priversti atvykti“, bet ir „atpalaiduoti 

nuo suvijimo“). 

áŸ: – ;; – ;; ávyti, áveja, ávijo „vejant priversti ábëgti, áginti“. 

parŸ: – ;; – ;; parvyti, parveja, parvijo „parvaryti“. 

uþŸ: – ;; – ;; uþvyti, uþveja, uþvijo (DÞ3 901 nurodomos kelios ðio prieðdëlinio 

veiksmaþodþio reikðmës: „nuvyti ant virðaus, uþvaryti; pavyti; priversti 

uþeiti; uþsukti (siûlus)“).

195 

Prieðdëlis perŸ visada kirèiuojamas: – ;; – ;; pervyti, perveja, pervijo „pervaryti 

á kità pusæ ar á kità vietà“; pervyti, perveja, pervijo „ið naujo, ið vieno 

á kità suvyti (siûlus)“. 

Prieðdëliniø sangràþi n i ø lyèiø esamojo laiko kirtis nuðoka á 

sangràþos rodiklá. 

atŸ: – ;; – ;; atsivyti, atsiveja, atsivijo „ateiti greitai ið paskos“; atsivyti, 

atsiveja, atsivijo „atsipalaiduoti suvytam, atsisukti“. 

nuŸ: – ;; – ;; nusivyti, nusiveja, nusivijo „bëgti paskui, stengiantis suartëti“; 

nusivyti, nusiveja, nusivijo „pasidaryti ið siûlø kamuolá, ritæ“. 

priŸ: – ;; – ;; prisivyti, prisiveja, prisivijo „baigti vytis, beveik pasivyti“; 

prisivyti, prisiveja, prisivijo „daug nusivyti“. 

suŸ: – ;; – ;; susivyti, susiveja, susivijo „susivaryti“; susivyti, susiveja, susivijo 

„susisukti, iðsikraipyti“. 

apŸ: – ;; – ;; apsivyti, apsiveja, apsivijo „apsivynioti“. 

áŸ: – ;; – ;; ásivyti, ásiveja, ásivijo „vejantis priversti bëgti, ásiginti“. 

paŸ: – ;; – ;; pasivyti, pasiveja, pasivijo „vejantis susilyginti“. 

parŸ: – ;; – ;; parsivyti, parsiveja, parsivijo „parsivaryti“. 

4. Pavienis yra labai daþnas veiksmaþodis bûti, yra, buvo, kurio esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿa (kirèiuotas!), bûtojo kartinio laiko – Ÿo, 

bendraties ðaknies balsis û eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo laiko formoje 

tarp ðaknies balsio y ir kamiengalio vartojamas ŸrŸ, bûtojo kartinio laiko 

formoje tarp ðaknies balsio u ir kamiengalio – ŸvŸ. 

Þr. dar (Laigonaitë, 1970, 79; Laigonaitë, 1978, 73; LKG II 299; Stundþia, 

1995, 121; Vaitkevièiûtë, 1997, 128; Vidþiûnas, 1997, 194). 

Dël savitos esamojo laiko lyties ðis veiksmaþodis apskritai nepritiktø 

prie jokio kito bûrelio, nes jis vienas turi kirèiuotà esamojo laiko 

treèiojo asmens kamiengalá. Taèiau ðá þodá dedame èia ne vien todël, 

kad kirèiuotas kamiengalis tarsi suponuoja tvirtagalæ ðakná, bet ir todël, 

kad tokià esamojo laiko ðaknies priegaidæ rodo gausios gretiminës 

lytys, kurios, tiesa, bk. leidiniuose pateikiamos ne visai vienodai: bûti, 

bûna, bûva, yra, esti, buvo Kam II 25, bûti, yra, buvo RV 75, LV 214, bûti, 

yra (bûva, esti), buvo RÞ 179, bûti, yra (bûna), buvo LTÞ 56, bûti, yra 

(bûva, bûna, esti), buvo SkRÞ 202, bûti, yra (bûva, bûna, esti), buvo DÞ1 

98, DÞ2 94, DÞ3 96, MKÞ 149, bûti, yra (bûva, bûna), buvo LTÞp 71 

(plg. bûti, yra (esti, esta, est, esèia, esèi, bûva, bûna, bûsta), buvo LKÞ I 

1213, bûti, yra (bûna), buvo DûnÞ 474, DrskÞ 48, bûti, yra (bûsta), buvo 

LzÞ 43).

196 

Prieðdëliniø lyèiø kirèiavimas nesiskiria nuo pirminio veiksmaþodþio. 

apiŸ: – ;; – ;; apibûti, apibûva, apibuvo. 

atŸ: – ;; – ;; atbûti, atbûva, atbuvo. 

áŸ: – ;; – ;; ábûti, ábûva, ábuvo. 

iðŸ: – ;; iðbûti, iðbûva, iðbuvo. 

nuŸ: – ;; – ;; nubûti, nubûva, nubuvo. 

paŸ: – ;; pabûti, pabûva, pabuvo. 

praŸ: – ;; – ;; prabûti, prabûva, prabuvo. 

priŸ: – ;; – ;; pribûti, pribûva, pribuvo. 

suŸ: – ;; – ;; subûti, subûva, subuvo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþbûti, uþbûva, uþbuvo. 

Prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; perbûti, perbûva, perbuvo. 

Atkreiptinas dëmesys á prieðdëliniø formø esamojo laiko gretimybes: 

apibûva DÞ2 24, DÞ3 23; atbûva DÞ1 41, DÞ2 46, SkRÞ 95, DÞ3 45; 

ábûva DÞ2 198, DÞ3 200; iðbûva DÞ2 225, SkRÞ 490, DÞ3 227; nubûva 

(nubûna) DÞ1 505, DÞ2 436, DÞ3 431; pabûva DÞ2 473, pabûva (pabûna) 

DÞ3 468; prabûva DÞ2 588, prabûva (prabûna) DÞ3 580; pribûva 

DÞ2 604, pribûva (pribûna) DÞ3 596; subûva DÞ2 751, DÞ3 745; uþbûva 

DÞ2 881, uþbûva (uþbûna) DÞ3 876. 

Veiksmaþodis su dalelytiniu prieðdëliu neŸ vartojamas labai daþnai, 

su nebeŸ, tebeŸ – daþnai, bet DÞ3 skyrium pateikiamos tik ðios esamojo 

laiko lytys: nebëra, nebër; nëra, nër; nesti; tebëra, tebër. 

Taip pat kirèiuojami p r i e ð d ë l i n i a i s angràþi niai veiksmaþodþiai. 

apŸ: – ;; – ;; apsibûti, apsibûva, apsibuvo. 

áŸ: – ;; – ;; ásibûti, ásibûva, ásibuvo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsibûti, iðsibûva, iðsibuvo. 

nuŸ: – ;; – ;; nusibûti, nusibûva, nusibuvo. 

paŸ: – ;; – ;; pasibûti, pasibûva, pasibuvo. 

priŸ: – ;; – ;; prisibûti, prisibûva, prisibuvo. 

suŸ: – ;; – ;; susibûti, susibûva, susibuvo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsibûti, uþsibûva, uþsibuvo. 

Studentai kirèiuoja bûnu (21:11). 

5. Pavienis yra retas veiksmaþodis duiti, dûja, dujo, kurio esamojo laiko 

kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿo, bendraties ðaknies dvibalsis 

ui eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo ir bûtojo kartinio laiko formose 

tarp ðaknies balsiø û, u ir kamiengalio vartojamas ŸjŸ.

197 

Tarmëse ávairuoja esamojo laiko lytys: duja (dûja, duista) LKÞ II 799. 

Bk. retai vartojamas prieðdëlinis veiksmaþodis apduiti, apdûja, 

apdujo. 

Pagal bendruosius dësningumus nekodifikuotos kalbos prieðdëlinë esamojo 

laiko forma su trumpuoju balsiu turëtø gauti prieðdëlio kirtá, bet 

LKÞ II 799 tokio pavyzdþio nëra. 

Antrajam poskyriui priklauso tie veiksmaþodþiai, kuriø bendraties 

ðaknis yra tvirtapradë, esamojo ir bûtojo kartinio laiko – t v i rtagalë. 

1. Negausø bûrelá sudaro veiksmaþodþiai, kuriø esamojo laiko kamiengalis 

yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿo, bendraties ðaknies miðrusis dvigarsis 

eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo ir bûtojo kartinio laiko formose tarp 

ðaknies balsio ir kamiengalio vartojami pusbalsiai Ÿl/rŸ (retai ŸmŸ), bendraties 

ðaknies skiemens pagrindà sudaro miðrieji dvigarsiai al/r, er (retai 

am), esamojo laiko – istorinio ilgumo balsiai à, æ (jie rodo èia buvus i n - 

t a r p à), bûtojo kartinio laiko – padëtinio ilgumo balsiai a, e. 

Ðiai grupelei priklauso keli veiksmaþodþiai: – ;; – ;; balti, bàla, balo; 

gverti, gværa, gvero; kerti, kæra, kero; klerti, klæra, klero; salti, sàla, salo; skarti, 

skàra, skaro; ðalti, ðàla, ðalo; þabalti, þabàla, þabalo; þalti, þàla; þalo. 

Þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 42; Bût 162; Garde, 1968, 161; Laigonaitë, 

1959, 70; Laigonaitë, 1970, 79; Laigonaitë, 1978, 73; LKG II 299; 

LV 147; SkBK 31; Stundþia, 1995, 121; Vaitkevièiûtë, 1997, 126; Venckutë, 

1983, 128; Vidþiûnas, 1997, 194). 

Kai kuriø ðio tipo veiksmaþodþiø esamasis laikas bk. ávairuoja – turi 

formantà Ÿsta ir tvirtapradá ðaknies dvigarsá (tiesa, tokia gretimybë nurodoma 

ne visuose bk. leidiniuose): gverti, gversta, gvero RV 100, gverti, gværa, 

gvero RÞ 214, LV 279, SkRÞ 442, LTÞ 112, gverti, gværa (gversta), 

gvero DÞ1 243, DÞ2 195, DÞ3 196, MKÞ 183 (plg. gverti, gværa (gversta), 

gvero LKÞ III 780, gverti, gværa, gvero LzÞ 90); kerti, kæra (kersta), kero 

Bût 162, Kam II 57, DÞ1 333, DÞ2 299, kerti, kæra, kero RV 113, RÞ 236, 

LV 320, SkRÞ 590, LTÞ 140, DÞ3 298, MKÞ 201 (plg. kerti, kæra (kersta, 

kerna), kero LKÞ V 630); sàla, salsta Kam II 162, salti, sàla (salsta), salo 

DÞ2 679, salti, sàla, salo Kam 104, RV 164, RÞ 321, LV 482, DÞ1 693, 

SkRÞ 1241, LTÞ 258, DÞ3 673, MKÞ 293 (plg. salti, sàla (salsta, sala, 

salna, sulna), salo (salë) LKÞ XII 84, salti, salsta, salo LzÞ 229); skarti, 

skàra (skarsta), skaro Kam II 108, skarti, skarsta, skaro RV 169, skarti, 

skàra, skaro RÞ 328, LV 498, DÞ1 725, DÞ2 706, SkRÞ 1305, LTÞ 271,

198 

DÞ3 699, MKÞ 291 (plg. skarti, skàra (skarsta, skarna), skaro LKÞ XII 

762, skarti, skarna, skaro DûnÞ 632); þr. dar (Bût 162; Vidþiûnas, 1997, 

189, 190). 

Tarmëse panaðiai varijuoja ir kiti veiksmaþodþiai: balti, bàla (balsta, 

balna), balo LKÞ I 614, balti, balsta (=balsta?), balo DrskÞ 28, balti, balsta, 

balo LzÞ 31 (plg. bàla, balsta Bût 162, balti, bàla (balsta), balo Kam 

19); klerti, klæra (klersta), klero LKÞ VI 56, klerti, klerna, klero DûnÞ 498; 

ðalti, ðàla (ðalsta, ðala, ðàlsta, ðalna, ðanla, ðulna, ðûlna), ðalo (ðalë) LKÞ 

XIV 475 (plg. ðàla, ðalsta Bût 162). 

Prieðdëlinës lytys bk. kirèiuojamos taip pat kaip ir neprieðdëlinës. 

suŸ: – ;; – ;; sugverti, sugværa, sugvero; suklerti, suklæra, suklero; susalti, 

susàla, susalo; suskarti, suskàra, suskaro; suðalti, suðàla, suðalo; suðlamti, 

suðlàma, suðlamo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); suðnarti, suðnàra, 

suðnaro (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); suþalti, suþàla, suþalo. 

apŸ: – ;; – ;; apkarti, apkàra, apkaro (neprieðdëlinë lytis DÞ3 nepateikta); 

apsalti, apsàla, apsalo; apskarti, apskàra, apskaro; apðalti, apðàla, apðalo; 

apþabalti, apþabàla, apþabalo. 

paŸ: – ;; – ;; pabalti, pabàla, pabalo; pagverti, pagværa, pagvero; pasalti, 

pasàla, pasalo; paðalti, paðàla, paðalo; paþalti, paþàla, paþalo. 

atŸ: – ;; – ;; atkarti, atkàra, atkaro (neprieðdëlinë lytis DÞ3 nepateikta); 

atkerti, atkæra, atkero; atskarti, atskàra, atskaro; atðalti, atðàla, atðalo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðbalti, iðbàla, iðbalo; iðgverti, iðgværa, iðgvero; iðklerti, iðklæra, 

iðklero; iððalti, iððàla, iððalo. 

nuŸ: – ;; – ;; nubalti, nubàla, nubalo; nukarti, nukàra, nukaro (neprieðdëlinë 

lytis DÞ3 nepateikta); nuskarti, nuskàra, nuskaro; nuðalti, nuðàla, 

nuðalo. 

áŸ: – ;; – ;; ásalti, ásàla, ásalo; áðalti, áðàla, áðalo. 

praŸ: – ;; – ;; prabalti, prabàla, prabalo. 

priŸ: – ;; – ;; priðalti, priðàla, priðalo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþðalti, uþðàla, uþðalo. 

Prieðdëlis perŸ visais atvejais gauna kirtá: – ;; – ;; perbalti, perbàla, perbalo; 

perkarti, perkàra, perkaro; perðalti, perðàla, perðalo. 

Plg., kaip bk. leidiniuose pateikiamos prieðdëlinës lytys: apkarti, apkàra, 

apkaro DÞ1 26, DÞ2 28, DÞ3 27; apsalti, apsàla, apsalo DÞ2 33, SkRÞ 

71, DÞ3 32; apskarti, apskàra, apskaro DÞ2 35, DÞ3 34; atkarti, atkàra, 

atkaro DÞ1 43, DÞ2 49, DÞ3 48; atkerti, atkæra, atkero DÞ2 49, DÞ3 49; 

atskarti, atskàra, atskaro DÞ2 57, DÞ3 58 (plg. atskarti, atskarna (atskars-

199 

ta), atskaro LKÞ XII 762); ásalti, ásàla, ásalo DÞ2 216, DÞ3 218; iðgverti, 

iðgværa, iðgvero DÞ2 233, iðgverti, iðgværa (iðgversta), iðgvero DÞ3 234; 

nukarti (=nukarti), nukàra (nukarsta), nukaro DÞ1 506, nukarti, nukàra 

(nukarsta), nukaro DÞ2 441, DÞ3 436; nuskarti, nuskàra, nuskaro DÞ2 

457, SkRÞ 914, DÞ3 452; pagverti, pagværa (pagversta), pagvero DÞ2 483, 

DÞ3 477; pasalti, pasàla, pasalo DÞ2 512, DÞ3 506; sugverti, sugværa, 

sugvero DÞ2 760, sugverti, sugværa (sugversta), sugvero DÞ3 753; susalti, 

susàla, susalo DÞ2 781, DÞ3 775; suskarti, suskàra, suskaro DÞ2 785, 

DÞ3 778. 

Plg. dar nekodifikuotos kalbos prieðdëliniø veiksmaþodþiø gretimybes: 

apðalti, apðàla (apðala, apðalna, apðalsta), apðalo (apðalë) LKÞ XIV 

476; atðalti, atðàla (atðala, atðalna, atðalsta), atðalo (atðalë) LKÞ XIV 477; 

áðalti, áðàla (áðala, áðalna, áðalsta), áðalo LKÞ XIV 478; iððalti, iððàla (iððala, 

iððalna, iððalsta), iððalo (iððalë) LKÞ XIV 479; nuðalti, nuðàla (nuðala, 

nuðalsta, nuðalna, nuðàlsta), nuðalo (nuðalë) LKÞ XIV 479; paðalti, paðàla 

(paðala, paðalna, paðalsta), paðalo (paðalë) LKÞ XIV 480; priðalti, priðàla 

(priðalsta, priðala, priðalna), priðalo (priðalë) LKÞ XIV 482; suðalti, suðàla 

(suðala, suðalna, suðalsta), suðalo (suðalë) LKÞ XIV 482; uþðalti, uþðàla 

(uþðala, uþðalna, uþðalsta), uþðalo (uþðalë) LKÞ XIV 483; þr. dar (Vidugiris, 

1973, 205, 207; Zinkevièius, 1966, 355). 

Studentai kirèiuoja: bàlu (72:17); ðàlu (48:1). 

Plg. dar prieðdëliniø lyèiø kirèiavimà: (ap)sàlu (22:16); nukàra (krt. 

44:2); suðàla (krt. 58:4). 

2. Panaðiai kirèiuojami, bet kitoká fonetiná ir morfologiná pavidalà turi 

veiksmaþodþiai, kuriø esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio 

laiko – Ÿë, bendraties ðaknies miðrieji dvigarsiai eina tiesiai prieð Ÿti, 

esamojo ir bûtojo kartinio laiko formose tarp ðaknies balsiø ir kamiengaliø 

vartojami pusbalsiai Ÿl/rŸ, bendraties ðaknies skiemens pagrindà sudaro 

miðrieji dvigarsiai al, ar, esamojo ir bûtojo kartinio laiko – padëtinio 

ilgumo balsis a. 

Tokie tëra vos keli þodþiai: – ;; – ;; barti, bara, barë; kalti, kala, kalë; 

malti, mala, malë. 


1978, 73; LKG II 299; LV 147; Stundþia, 1995, 121; Vaitkevièiûtë, 

1997, 126). 

Þodþio kalti tvirtapradæ priegaidæ liudija ir miðrusis veiksmaþodis kalstyti, 

kalsto, kalstë.

200 

Tarmëse bûtasis kartinis laikas turi ir tvirtapradá ilgàjá balsá o: barti, 

bara (baria), barë LKÞ I 671, barti, bara, borë LzÞ 33, barë, baro LKA III 

101; kalti, kala, kalë (kalo) LKÞ V 153, DûnÞ 492, kalti, kala, kolë LzÞ 

104, kalti, kala, kalë DrskÞ 134, kalë, kalo, kolë LKA III 101; malti, mala, 

malë (malo, molë) LKÞ VII 810, malti, mala, malë (malo) DûnÞ 508, 

malti, mala, molë LzÞ 155, malti, mala, malë DrskÞ 200, malti, mala, 

malo LKT 460, malë, malo, molë LKA III 101. 

Sangràþi n ë s lytys turi tà paèià kirèiuotà ðakná: – ;; – ;; bartis, barasi, 

barësi; kaltis, kalasi, kalësi; maltis, malasi, malësi. 

Apie tarminá kirèiavimà þr. (Vidugiris, 1973, 212). 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø esamojo ir bûtojo kartinio laiko formø 

kirtis yra nuðokæs á prieðdëlá. 

paŸ: – ;; – ;; pabarti, pabara, pabarë; pakalti, pakala, pakalë; pamalti, 

pamala, pamalë. 

priŸ: – ;; – ;; pribarti, pribara, pribarë; prikalti, prikala, prikalë; primalti, 

primala, primalë. 

suŸ: – ;; – ;; subarti, subara, subarë; sukalti, sukala, sukalë; sumalti, sumala, 

sumalë. 

apŸ (apiŸ): – ;; – ;; apibarti, apibara, apibarë; apkalti, apkala, apkalë. 

áŸ: – ;; – ;; ábarti, ábara, ábarë; ákalti, ákala, ákalë. 

nuŸ: – ;; – ;; nubarti, nubara, nubarë; nukalti, nukala, nukalë. 

praŸ: – ;; – ;; prakalti, prakala, prakalë; pramalti, pramala, pramalë. 

atŸ: – ;; – ;; atkalti, atkala, atkalë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþkalti, uþkala, uþkalë. 

Prieðdëlis perŸ visose formose turi kirtá: – ;; – ;; perkalti, perkala, 

perkalë. 

Nekodifikuotos kalbos prieðdëlinës bûtojo kartinio laiko formos, turinèios 

tvirtapradæ ðakná arba kamiengalá Ÿo, iðlaiko kirtá, nenuðokusá á 

prieðdëlá (ar sangràþos rodiklá): apkalë (apkalo) LKÞ V 155, apkolë LzÞ 

104; atkalë (atkalo) LKÞ V 155; ákalë (ákalo) LKÞ V 155, inkolë LzÞ 104; 

iðkalë (iðkalo) LKÞ V 153, iðkolë LzÞ 104; nukalë (nukalo) LKÞ V 156; 

paborë LzÞ 33; pakalë (pakalo) LKÞ V 156, pakolë LzÞ 104; prikalë LKÞ 

V 157, prikolë LzÞ 104; primalë (primalo) LKÞ VII 813; sukalë LKÞ V 

157, sukolë LzÞ 104; uþkalë (uþkalo) LKÞ V 158, uþkolë LzÞ 104; þr. dar 

(Pakalka, 1995, 206). 


kartinio laiko formose kirtá yra gavæs sangràþos rodiklis.

201 

priŸ: – ;; – ;; prisibarti, prisibara, prisibarë; prisikalti, prisikala, prisikalë; 

prisimalti, prisimala, prisimalë. 

suŸ: – ;; – ;; susibarti, susibara, susibarë; susikalti, susikala, susikalë; 

susimalti, susimala, susimalë. 

apŸ: – ;; – ;; apsibarti, apsibara, apsibarë; apsikalti, apsikala, apsikalë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsibarti, iðsibara, iðsibarë; iðsikalti, iðsikala, iðsikalë. 

paŸ: – ;; – ;; pasibarti, pasibara, pasibarë; pasikalti, pasikala, pasikalë. 

praŸ: – ;; – ;; prasikalti, prasikala, prasikalë; prasimalti, prasimala, 

prasimalë. 

áŸ: – ;; – ;; ásikalti, ásikala, ásikalë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusikalti, nusikala, nusikalë. 

3. Skyrium minëtinas daþnokas þodis arti, aria, arë, kuris nuo anksèiau 

aptartos grupelës þodþiø skiriasi tik esamojo laiko kamiengaliu Ÿia; 

þr. dar (Laigonaitë, 1978, 73; Vaitkevièiûtë, 1997, 126). 

Tarmëse ávairuoja bûtojo kartinio laiko pavidalas: arti, aria, arë (orë) 

LKÞ I 314. 

Prieðdëliniø lyèiø esamojo ir bûtojo kartinio laiko formos turi 

kirtá, nuðokusá á prieðdëlá. 

apŸ: – ;; – ;; aparti, aparia, aparë. 

atŸ: – ;; – ;; atarti, ataria, atarë. 

áŸ: – ;; – ;; áarti, áaria, áarë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðarti, iðaria, iðarë. 

nuŸ: – ;; – ;; nuarti, nuaria, nuarë. 

paŸ: – ;; – ;; paarti, paaria, paarë. 

praŸ: – ;; – ;; praarti, praaria, praarë. 

priŸ: – ;; – ;; priarti, priaria, priarë. 

suŸ: – ;; – ;; suarti, suaria, suarë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþarti, uþaria, uþarë. 

Prieðdëlis perŸ ir bendratyje gauna kirtá: – ;; – ;; perarti, peraria, perarë. 

Nuo ðaknies savitumø nekodifikuotoje kalboje priklauso ir prieðdëliniø 

bûtojo kartinio laiko lyèiø kirèio vieta: atarë (atorë) LKÞ I 314; áarë 

(áorë) LKÞ I 315; iðarë (iðorë) LKÞ I 315; nuarë (nuorë) LKÞ I 315; paarë 

(paorë) LKÞ I 315; praarë (praorë) LKÞ I 316; priarë (priorë) LKÞ I 316; 

suarë (suorë) LKÞ I 316; uþarë (uþorë) LKÞ I 316. 


kirtis yra perëjæs á sangràþos rodiklá. 

apŸ: – ;; – ;; apsiarti, apsiaria, apsiarë. 

atŸ: – ;; – ;; atsiarti, atsiaria, atsiarë.

202 

iðŸ: – ;; – ;; iðsiarti, iðsiaria, iðsiarë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusiarti, nusiaria, nusiarë. 

praŸ: – ;; – ;; prasiarti, prasiaria, prasiarë. 

suŸ: – ;; – ;; susiarti, susiaria, susiarë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsiarti, uþsiaria, uþsiarë. 

Tr e è i a j a m poskyriui priklauso veiksmaþodþiai, kuriø bendraties ðaknis 

yra tvirtapradë, o esamojo ir bûtojo kartinio laiko – trumpa. 

1. Bk. vartojami keli veiksmaþodþiai, kuriø esamojo laiko kamiengalis 

yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿo, bendraties ðaknies dvibalsis ui eina 

tiesiai prieð Ÿti, esamojo ir bûtojo kartinio laiko formose tarp ðaknies 

trumpojo balsio u ir kamiengalio tariamas ŸjŸ. 

Ðiam bûreliui skiriami keli veiksmaþodþiai: – ;; – ;; duiti, duja, dujo; 

guiti, guja, gujo; uiti, uja, ujo; zuiti, zuja, zujo. 

Þr. dar (Laigonaitë, 1978, 73; Stundþia, 1995, 121). 

Tarmëse pasitaiko gretimybiø: guiti, guja, (guina, guina), gujo; guiti LKÞ 

III 703, guiti SkÞD 518. 


iðŸ: – ;; – ;; iðduiti, iðduja, iðdujo; iðguiti, iðguja, iðgujo; iðuiti, iðuja, iðujo. 

atŸ: – ;; – ;; atguiti, atguja, atgujo. 

paŸ: – ;; – ;; pauiti, pauja, paujo. 

suŸ: – ;; – ;; suuiti, suuja, suujo. 

Plg. dar prieðdëliniø formø gretimybes: iðguiti, iðguja, iðgujo; iðguiti 

LKÞ III 704. 

2. Skyrium stovi daþnokas veiksmaþodis siûti, siuva, siuvo, kurio esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿo, bendraties ðaknies 

ilgasis balsis û eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo ir bûtojo kartinio laiko 

formose tarp ðaknies trumpojo balsio u ir kamiengalio vartojamas ŸvŸ; þr. 

dar (Laigonaitë, 1978, 73; LKG II 299; Vaitkevièiûtë, 1997, 129). 

Matyt, dël griûti, griûva, griuvo tipo þodþiø analogijos tarmëse pasitaiko 

lyèiø su tvirtagale esamojo laiko ðaknimi: siûti, siuva (siûna), siuvo 

(siuvë) LKÞ XII 630, siûti, siuva (siûna), siuvo DûnÞ 532, siûti, siuva, 

siuvë LzÞ 235, DrskÞ 326. 

Sangràþi n ë lytis turi tà patá ðaknies pavidalà: – ;; – ;; siûtis, siuvasi, 

siuvosi. 


prieðdëlá. 

apŸ: – ;; – ;; apsiûti, apsiuva, apsiuvo. 

atŸ: – ;; – ;; atsiûti, atsiuva, atsiuvo.


áŸ: – ;; – ;; ásiûti, ásiuva, ásiuvo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsiûti, iðsiuva, iðsiuvo. 

paŸ: – ;; – ;; pasiûti, pasiuva, pasiuvo. 

priŸ: – ;; – ;; prisiûti, prisiuva, prisiuvo. 

suŸ: – ;; – ;; susiûti, susiuva, susiuvo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsiûti, uþsiuva, uþsiuvo. 

Prieðdëlis perŸ visada turi kirtá: – ;; – ;; persiûti, persiuva, persiuvo. 

Tarmëse pasitaikanèios fonetinës ir gramatinës gretimybës turi átakos 

ir prieðdëliniø lyèiø kirèiavimui: esamojo laiko ilga ðaknis neatiduoda 

kirèio prieðdëliui, o bûtojo kartinio laiko kamiengalis Ÿë sudaro 

sàlygas kirèiui ðokti á prieðdëlá: apsiûti, apsiuva (apsiûna), apsiuvo (apsiuvë) 

LKÞ XII 632; atsiûti, atsiuva (atsiûna), atsiuvo (atsiuvë) LKÞ XII 

633; ásiûti, ásiuva (ásiûna), ásiuvo (ásiuvë) LKÞ XII 633; iðsiûti, iðsiuva 

(iðsiûna), iðsiuvo (iðsiuvë) LKÞ XII 634; pasiûti, pasiuva (pasiûna), pasiuvo 

(pasiuvë) LKÞ XII 634; prisiûti, prisiuva (prisiûna), prisiuvo (prisiuvë) 

LKÞ XII 635; susiûti, susiuva (susiûna), susiuvo (susiuvë) LKÞ 

XII 636; uþsiûti, uþsiuva (uþsiûna), uþsiuvo (uþsiuvë) LKÞ XII 637. 

Prieðdëliniø sangràþi n i ø lyèiø esamasis laikas yra gavæs sangràþos 

rodiklio kirtá. 

apŸ: – ;; – ;; apsisiûti, apsisiuva, apsisiuvo. 

áŸ: – ;; – ;; ásisiûti, ásisiuva, ásisiuvo. 

paŸ: – ;; – ;; pasisiûti, pasisiuva, pasisiuvo. 

priŸ: – ;; – ;; prisisiûti, prisisiuva, prisisiuvo. 

suŸ: – ;; – ;; susisiûti, susisiuva, susisiuvo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsisiûti, uþsisiuva, uþsisiuvo. 

Prieðdëlis perŸ yra kirèiuotas: – ;; – ;; persisiûti, persisiuva, persisiuvo. 

Veiksmaþodþiai, kuriø bendraties ir bûtojo kartinio laiko ðaknis 

tvirtapradë, o esamojo laiko – trumpa arba tvirtagalë 

Ðio bûrio pirminiø veiksmaþodþiø esamojo laiko vienaskaitos 1 ir 2 

asmuo turi kirtá, nuðokusá á galûnæ. 

Pirmajam poskyriui pridera tie veiksmaþodþiai, kuriø bendraties 

ir bûtojo kartinio laiko ðaknis yra ilga tvirtapradë, o esamojo laiko – 

kirèiuota trumpa. 

1. Ðiam prozodiniam tipui priklauso veiksmaþodþiai, kuriø esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿia, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendraties ðaknies 

miðrusis dvigarsis eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo ir bûtojo kartinio laiko

204 

formose tarp ðaknies balsio ir kamiengalio vartojami pavieniai pusbalsiai 

ŸRŸ, bendraties ðaknies skiemens pagrindà sudaro miðrieji dvigarsiai i/ 

uR, esamojo laiko – trumpieji balsiai i, u, bûtojo kartinio laiko – ilgieji 

tvirtapradþiai balsiai y, û. 

Tokiø veiksmaþodþiø bk. yra keliolika: kurti, kuria, kûrë; skirti, skiria, 

skyrë;; stumti, stumia, stûmë; tirti, tiria, tyrë;; burti, buria, bûrë „sutartiniais 

þenklais spræsti, nustatyti; prietaruose ir pasakose – kerëti; prietaruose – 

pranaðauti, spëti“; burti, buria, bûrë „telkti á bûrá“; dirti, diria, dyrë; dumti, 

dumia, dûmë; durti, duria, dûrë; gilti, gilia, gylë; girti, giria, gyrë; grumti, 

grumia, grûmë; irti, iria, yrë; kulti, kulia, kûlë; skilti, skilia, skylë… 

Þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 44, 45; Bût 162; Laigonaitë, 1978, 73; 

LV 147; Mikulënienë, 1989, 23; SkBK 31; Stundþia, 1995, 120, 121, 124; 

Vaitkevièiûtë, 1997, 128; Venckutë, 1983, 127; Vidþiûnas, 1997, 192, 193). 

Kai kuriø pirminiø veiksmaþodþiø bendraties tvirtapradæ priegaidæ 

rodo miðrieji priesagos Ÿstyti veiksmaþodþiai, plg.: durti – durstyti, dursto, 

durstë; irti – irstyti, irsto, irstë; kurti – kurstyti, kursto, kurstë; skirti – skirstyti, 

skirsto, skirstë. 

Vieno kito pirminio veiksmaþodþio pavidalas tarmëse ávairuoja: deru, 

dyriau, dirti; diriu, dyriau, dirti BûgRR II 249, dirti; dirti SkÞD 466, dirti, 

diria, dyrë; dirti, dera, dyrë (=dyrë?) LKÞ II 585, dirti, diria, dyrë LzÞ 60 

(plg. dirti, diria, dyrë; dirti, dera, dyrë Kam II 31); gilti, gilia (gyla), gylë 

(gilo) LKÞ III 302, gilti, gilia, gylë DrskÞ 100; irti SkÞD 193tt., irti, iria, yrë 

LKÞ IV 142, irti (irti), iria, yrë (yrë) DrskÞ 122; þr. dar (Derksen, 1996, 301; 

Kazlauskas, 1968, 122; Skardþius, 1968, 24; Vidþiûnas, 1997, 192, 218). 

Sangràþi n i ø veiksmaþodþiø kirèiuota ðaknis yra ta pati: – ;; skirtis, 

skiriasi, skyrësi;; burtis, buriasi, bûrësi „telktis á bûrá“; durtis, duriasi, 

dûrësi; girtis, giriasi, gyrësi; grumtis, grumiasi, grûmësi; irtis, iriasi, yrësi; kultis, 

kuliasi, kûlësi; kurtis, kuriasi, kûrësi; spirtis, spiriasi, spyrësi; stumtis, 

stumiasi, stûmësi; viltis, viliasi, vylësi. 

Kaip tarmëse kirèiuojamas bûtasis kartinis laikas, þr. (Zinkevièius, 

1966, 333). 


iðŸ: – ;; iðskirti, iðskiria, iðskyrë; iðtirti, iðtiria, iðtyrë;; iðburti, iðburia, 

iðbûrë „sutartiniais þenklais nustatyti; iðpranaðauti“; iðdumti, iðdumia, 

iðdûmë; iðdurti, iðduria, iðdûrë; iðgirti, iðgiria, iðgyrë; iðgrumti, iðgrumia, 

iðgrûmë; iðirti, iðiria, iðyrë; iðkulti, iðkulia, iðkûlë; iðkurti, iðkuria, iðkûrë; 

iðspirti, iðspiria, iðspyrë…

205 

paŸ: – ;; pagirti, pagiria, pagyrë; paskirti, paskiria, paskyrë; patirti, patiria, 

patyrë;; paburti, paburia, pabûrë „buriant pasakyti“; padumti, padumia, 

padûmë; padurti, paduria, padûrë; pairti, pairia, payrë; pakulti, pakulia, 

pakûlë; pakurti, pakuria, pakûrë; paspirti, paspiria, paspyrë; pastumti, 

pastumia, pastûmë. 

nuŸ: – ;; nustumti, nustumia, nustûmë;; nudirti, nudiria, nudyrë; nudumti, 

nudumia, nudûmë; nudurti, nuduria, nudûrë; nugirti, nugiria, nugyrë; 

nuirti, nuiria, nuyrë; nukulti, nukulia, nukûlë; nukurti, nukuria, nukûrë; 

nuspirti, nuspiria, nuspyrë; nuvilti, nuvilia, nuvylë. 

priŸ: – ;; pridurti, priduria, pridûrë; priskirti, priskiria, priskyrë; pritirti, 

pritiria, prityrë;; pridumti, pridumia, pridûmë; prigirti, prigiria, prigyrë; priirti, 

priiria, priyrë; prikulti, prikulia, prikûlë; prikurti, prikuria, prikûrë; prispirti, 

prispiria, prispyrë; pristumti, pristumia, pristûmë. 

suŸ: sukurti, sukuria, sukûrë;; suburti, suburia, subûrë „sutelkti á bûrá“;; 

sudumti, sudumia, sudûmë; sudurti, suduria, sudûrë; sugilti, sugilia, 

sugylë; sugrumti, sugrumia, sugrûmë; sukulti, sukulia, sukûlë; suspirti, suspiria, 

suspyrë; sustumti, sustumia, sustûmë. 

áŸ: – ;; ákurti, ákuria, ákûrë;; ádumti, ádumia, ádûmë; ádurti, áduria, ádûrë; 

ágirti, ágiria, ágyrë; áirti, áiria, áyrë; áskirti, áskiria, áskyrë; áspirti, áspiria, 

áspyrë; ástumti, ástumia, ástûmë. 

atŸ (atiŸ): – ;; atkurti, atkuria, atkûrë; atskirti, atskiria, atskyrë;; atidumti, 

atidumia, atidûmë; atidurti, atiduria, atidûrë; atirti, atiria, atyrë; 

atspirti, atspiria, atspyrë; atstumti, atstumia, atstûmë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþburti, uþburia, uþbûrë „paveikti, magiðkomis priemonëmis, 

pakerëti; suþavëti“; uþdumti, uþdumia, uþdûmë; uþdurti, uþduria, 

uþdûrë; uþkulti, uþkulia, uþkûlë; uþkurti, uþkuria, uþkûrë; uþspirti, uþspiria, 

uþspyrë; uþstumti, uþstumia, uþstûmë. 

praŸ: – ;; – ;; pradumti, pradumia, pradûmë; pradurti, praduria, pradûrë; 

prakulti, prakulia, prakûlë; prakurti, prakuria, prakûrë; praskirti, praskiria, 

praskyrë; prastumti, prastumia, prastûmë. 

apŸ: – ;; – ;; apdumti, apdumia, apdûmë; apkulti, apkulia, apkûlë; apvilti, 

apvilia, apvylë. 

parŸ: – ;; – ;; pardumti, pardumia, pardûmë; parkurti, parkuria, parkûrë; 

parstumti, parstumia, parstûmë. 

Dalelytinis prieðdëlis neŸ, pridëtas prie prieðdëlinio veiksmaþodþio, 

kirèiavimui átakos neturi (èia nurodomi daþnesni vediniai, DÞ3 nededami 

kaip atskiri leksiniai vienetai): – ;; neatskirti, neatskiria, neatskyrë; 

nepatirti, nepatiria, nepatyrë.

206 

Prieðdëlis perŸ, kaip ir visada, gauna kirtá: – ;; – ;; perdumti, perdumia, 

perdûmë; perdurti, perduria, perdûrë; perirti, periria, peryrë; perkurti, perkuria, 

perkûrë; perskirti, perskiria, perskyrë; perstumti, perstumia, perstûmë. 


yra pasislinkæs á sangràþos rodiklá. 

paŸ: – ;; – ;; pasidurti, pasiduria, pasidûrë; pasigirti, pasigiria, pasigyrë; 

pasigrumti, pasigrumia, pasigrûmë; pasiirti, pasiiria, pasiyrë; pasikulti, pasikulia, 

pasikûlë; pasikurti, pasikuria, pasikûrë; pasiskirti, pasiskiria, pasiskyrë; 

pasispirti, pasispiria, pasispyrë; pasistumti, pasistumia, pasistûmë. 

atŸ: – ;; atsidurti, atsiduria, atsidûrë;; atsigirti, atsigiria, atsigyrë; atsiirti, 

atsiiria, atsiyrë; atsikurti, atsikuria, atsikûrë; atsiskirti, atsiskiria, atsiskyrë; 

atsispirti, atsispiria, atsispyrë; atsistumti, atsistumia, atsistûmë. 

áŸ: – ;; ásikurti, ásikuria, ásikûrë;; ásidumti, ásidumia, ásidûmë; ásidurti, ásiduria, 

ásidûrë; ásigirti, ásigiria, ásigyrë; ásigrumti, ásigrumia, ásigrûmë; ásiirti, 

ásiiria, ásiyrë; ásispirti, ásispiria, ásispyrë. 

iðŸ: – ;; iðsiskirti, iðsiskiria, iðsiskyrë;; iðsidurti, iðsiduria, iðsidûrë; iðsigirti, 

iðsigiria, iðsigyrë; iðsiirti, iðsiiria, iðsiyrë; iðsikulti, iðsikulia, iðsikûlë; iðsispirti, 

iðsispiria, iðsispyrë; iðsistumti, iðsistumia, iðsistûmë. 

suŸ: – ;; susiburti, susiburia, susibûrë „susitelkti á bûrá“; susidurti, susiduria, 

susidûrë; susikurti, susikuria, susikûrë;; susigrumti, susigrumia, susigrûmë; 

susikulti, susikulia, susikûlë; susispirti, susispiria, susispyrë; susistumti, 

susistumia, susistûmë. 

praŸ: – ;; – ;; prasidurti, prasiduria, prasidûrë; prasiirti, prasiiria, prasiyrë; 

prasikulti, prasikulia, prasikûlë; prasikurti, prasikuria, prasikûrë; prasiskirti, 

prasiskiria, prasiskyrë; prasistumti, prasistumia, prasistûmë. 

priŸ: – ;; – ;; prisidurti, prisiduria, prisidûrë; prisigirti, prisigiria, prisigyrë; 

prisiirti, prisiiria, prisiyrë; prisikulti, prisikulia, prisikûlë; prisispirti, prisispiria, 

prisispyrë; prisistumti, prisistumia, prisistûmë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsikulti, uþsikulia, uþsikûlë; uþsikurti, uþsikuria, uþsikûrë; 

uþsispirti, uþsispiria, uþsispyrë; uþsistumti, uþsistumia, uþsistûmë. 

apŸ: – ;; – ;; apsigirti, apsigiria, apsigyrë; apsikulti, apsikulia, apsikûlë; 

apsivilti, apsivilia, apsivylë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusiirti, nusiiria, nusiyrë; nusistumti, nusistumia, nusistûmë; 

nusivilti, nusivilia, nusivylë. 

Prieðdëlis perŸ yra kirèiuotas: – ;; – ;; persidurti, persiduria, persidûrë; 

persiirti, persiiria, persiyrë; persiskirti, persiskiria, persiskyrë; persistumti, persistumia, 

persistûmë.

207 

Studentai iðlaiko pastovø ðaknies kirtá: kûriau (krt. 86:2); skyriau (krt. 

37:0); tyriau (krt. 20:3). 

2. Gerokai maþiau yra veiksmaþodþiø, kuriø esamojo laiko kamiengalis 

yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendraties ðaknies miðrusis dvigarsis eina 

tiesiai prieð Ÿti, esamojo ir bûtojo kartinio laiko formose tarp ðaknies balsio 

ir kamiengalio vartojami pavieniai pusbalsiai ŸRŸ, bendraties ðaknies skiemens 

pagrindà sudaro miðrieji dvigarsiai iR, esamojo laiko – trumpasis 

balsis i, bûtojo kartinio laiko – ilgasis tvirtapradis balsis y. Nuo anksèiau 

aptartos grupës ðie þodþiai skiriasi tik esamojo laiko kamiengaliu. 

Tokie yra ðie bk. veiksmaþodþiai: – ;; ginti, gina, gynë; skinti, skina, skynë; 

trinti, trina, trynë;; minti, mina, mynë; pilti, pila, pylë; pinti, pina, pynë; 

tinti, tina, tynë. 


Stundþia, 1995, 120, 121, 124). 

Veiksmaþodþio pilti tvirtapradæ priegaidæ liudija ir vedinys pilstyti, pilsto, 

pilstë; þr. dar (Girdenis, 1981, 5; Stundþia, 1995, 122). 

Sangràþi n i ø veiksmaþodþiø kirèiuota ðaknis yra tokia pat: – ;; gintis, 

ginasi, gynësi;; mintis, minasi, mynësi; piltis, pilasi, pylësi; pintis, pinasi, 

pynësi; skintis, skinasi, skynësi; trintis, trinasi, trynësi. 

Apie tarminá bûtojo kartinio laiko kirèiavimà þr. (Zinkevièius, 1966, 

333). 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai turi esamojo laiko kirtá, nuðokusá á 

prieðdëlá. 

iðŸ: – ;; – ;; iðginti, iðgina, iðgynë; iðminti, iðmina, iðmynë; iðpilti, iðpila, 

iðpylë; iðpinti, iðpina, iðpynë; iðskinti, iðskina, iðskynë; iðtinti, iðtina, iðtynë; 

iðtrinti, iðtrina, iðtrynë. 

apŸ (apiŸ): – ;; apginti, apgina, apgynë;; apipilti, apipila, apipylë; apipinti, 

apipina, apipynë; apminti, apmina, apmynë; apskinti, apskina, apskynë; 

aptrinti, aptrina, aptrynë. 

nuŸ: – ;; – ;; numinti, numina, numynë; nupilti, nupila, nupylë; nupinti, 

nupina, nupynë; nuskinti, nuskina, nuskynë; nutrinti, nutrina, nutrynë. 

paŸ: – ;; – ;; paminti, pamina, pamynë; papilti, papila, papylë; papinti, 

papina, papynë; paskinti, paskina, paskynë; patrinti, patrina, patrynë. 

priŸ: – ;; – ;; priminti, primina, primynë; pripilti, pripila, pripylë; pripinti, 

pripina, pripynë; priskinti, priskina, priskynë; pritrinti, pritrina, pritrynë. 

suŸ: – ;; supilti, supila, supylë;; suminti, sumina, sumynë; supinti, supina, 

supynë; suskinti, suskina, suskynë; sutrinti, sutrina, sutrynë.

208 

uþŸ: – ;; – ;; uþginti, uþgina, uþgynë; uþminti, uþmina, uþmynë; uþpilti, 

uþpila, uþpylë; uþpinti, uþpina, uþpynë; uþtrinti, uþtrina, uþtrynë. 

áŸ: – ;; – ;; áminti, ámina, ámynë; ápilti, ápila, ápylë; ápinti, ápina, ápynë; 

átrinti, átrina, átrynë. 

praŸ: – ;; – ;; praminti, pramina, pramynë; prapilti, prapila, prapylë; 

praskinti, praskina, praskynë; pratrinti, pratrina, pratrynë. 

atŸ (atiŸ): – ;; – ;; atginti, atgina, atgynë; atitrinti, atitrina, atitrynë; atpilti, 

atpila, atpylë. 

Prieðdëlis perŸ visais atvejais gauna kirtá: – ;; – ;; perpilti, perpila, perpylë; 

perpinti, perpina, perpynë; pertrinti, pertrina, pertrynë. 

Prieðdëliniø sangràþi n i ø veiksmaþodþiø esamojo laiko kirtá 

perima sangràþos rodiklis. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsiginti, iðsigina, iðsigynë; iðsipilti, iðsipila, iðsipylë; iðsipinti, 

iðsipina, iðsipynë; iðsitinti, iðsitina, iðsitynë; iðsitrinti, iðsitrina, iðsitrynë. 

suŸ: – ;; – ;; susiminti, susimina, susimynë; susipilti, susipila, susipylë; 

susipinti, susipina, susipynë; susiskinti, susiskina, susiskynë; susitrinti, susitrina, 

susitrynë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusipilti, nusipila, nusipylë; nusipinti, nusipina, nusipynë; 

nusiskinti, nusiskina, nusiskynë; nusitrinti, nusitrina, nusitrynë. 

paŸ: – ;; – ;; pasipilti, pasipila, pasipylë; pasipinti, pasipina, pasipynë; 

pasiskinti, pasiskina, pasiskynë; pasitrinti, pasitrina, pasitrynë. 

priŸ: – ;; – ;; prisiminti, prisimina, prisimynë; prisipilti, prisipila, prisipylë; 

prisipinti, prisipina, prisipynë; prisiskinti, prisiskina, prisiskynë. 

apŸ: – ;; – ;; apsiginti, apsigina, apsigynë; apsipilti, apsipila, apsipylë; 

apsitrinti, apsitrina, apsitrynë. 

áŸ: – ;; – ;; ásipilti, ásipila, ásipylë; ásipinti, ásipina, ásipynë; ásitrinti, ásitrina, 

ásitrynë. 

praŸ: – ;; – ;; prasipilti, prasipila, prasipylë; prasiskinti, prasiskina, prasiskynë; 

prasitrinti, prasitrina, prasitrynë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsiginti, uþsigina, uþsigynë; uþsipilti, uþsipila, uþsipylë; uþsitrinti, 

uþsitrina, uþsitrynë. 

atŸ: – ;; – ;; atsiginti, atsigina, atsigynë; atsipilti, atsipila, atsipylë. 

Sangràþiniø veiksmaþodþiø prieðdëlis perŸ yra kirèiuotas: – ;; – ;; persipilti, 

persipila, persipylë; persipinti, persipina, persipynë. 

Antrajam poskyriui priklauso veiksmaþodþiai, kuriø bendraties ir 

bûtojo kartinio laiko ðaknis yra tvirtapradë, o esamojo laiko – t v i rtagalë.

209 

1. Nedaug tëra veiksmaþodþiø, kuriø esamojo laiko kamiengalis yra 

Ÿia, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendraties ðaknies miðrusis dvigarsis eina 

tiesiai prieð Ÿti, esamojo ir bûtojo kartinio laiko formose tarp ðaknies 

balsio ir kamiengalio vartojami pavieniai pusbalsiai Ÿm/rŸ, bendraties ðaknies 

skiemens pagrindà sudaro miðrieji dvigarsiai em/r, esamojo laiko – 

padëtinio ilgumo balsis e, bûtojo kartinio laiko – ilgasis balsis ë. 

Tokios sandaros yra ðie þodþiai: – ;; gerti, geria, gërë; lemti, lemia, lëmë; 

semti, semia, sëmë; ðerti, ðeria, ðërë;; nerti, neria, nërë „leistis, grimzti á 

vandená; plaukti po vandeniu; greitai eiti, bëgti, sprukti“; nerti, neria, nërë 

„vàðeliu daryti nëriná; megzti; riðti, kabinti, jungti; mauti, lupti; muðti, 

ðerti“; stverti, stveria, stvërë; tverti, tveria, tvërë; vemti, vemia, vëmë; verti, 

veria, vërë. 

Þr. dar (Bernadiðienë, 1973, 44; Bût 162; Garde, 1968, 162; Laigonaitë, 

1978, 73; LKG II 300; Stundþia, 1995, 121, 124; Vaitkevièiûtë, 1997, 

128; Venckutë, 1983, 127; Vidþiûnas, 1997, 194). 

Pagal aptartus fonetinius ir morfologinius poþymius ðie veiksmaþodþiai 

nesiskiria nuo kitokio kirèiavimo þodþiø (plg. berti, beria, bërë; tremti, 

tremia, trëmë ir kt., þr. p. 139; þr. dar (Garde’as, 1971, 94–95)). Kai 

kuriø ðio skyrelio veiksmaþodþiø bendraties tvirtapradæ priegaidæ patvirtina 

kiti pirminiai bei miðrieji priesagos Ÿstyti veiksmaþodþiai, plg.: 

semti – samstyti, samsto, samstë; nerti – nirti; narstyti, narsto, narstë; stverti 

– stvarstyti, stvarsto, stvarstë; tverti – tvarstyti, tvarsto, tvarstë; verti – varstyti, 

varsto, varstë; þr. dar (Girdenis, 1981, 5; Stundþia, 1995, 122). 

Reto kurio þodþio kirèiavimas svyruoja nekodifikuotoje kalboje: lemti; 

lemti BûgRR II 431, lemti SkÞD 27tt., lemti, lemia, lëmë; lemti, lemia, 

lëmë LKÞ VII 324, lemti, lema, lëmë DûnÞ 172, lemti GrinV 15 (V. Kamanatauskas, 

matyt, sekdamas K. Bûgos pavyzdþiu, irgi kirèiavo dvejopai 

– lemti, lemia, lëmë ir lemti, lemia, lëmë Kam II 68; plg. KF 50); þr. dar 

(Derksen, 1996, 69, 286; Grinaveckis, 1991, 96; Kazlauskas, 1968, 320, 

352; Skardþius, 1939, 77; Skardþius, 1968, 24, 76). 

Sangràþi niai veiksmaþodþiai bk. iðlaiko tà paèià kirèiuotà ðakná: 

– ;; – ;; gertis, geriasi, gërësi; nertis, neriasi, nërësi „megztis; mautis, luptis“; 

semtis, semiasi, sëmësi; stvertis, stveriasi, stvërësi; ðertis, ðeriasi, ðërësi; 

tvertis, tveriasi, tvërësi; vertis, veriasi, vërësi. 

Kaip tarmëse kirèiuojamas bûtasis kartinis laikas, þr. (Zinkevièius, 

1966, 333). 

Prieðdëliniø lyèiø esamojo laiko kirtis yra nuðokæs á prieðdëlá.

210 

suŸ: – ;; – ;; sugerti, sugeria, sugërë; sunerti, suneria, sunërë „daugeliui 

panerti“; sunerti, suneria, sunërë „sukabinti, sujungti ir kt.“; susemti, susemia, 

susëmë; sustverti, sustveria, sustvërë; suðerti, suðeria, suðërë; sutverti, 

sutveria, sutvërë „sugriebti, suèiupti“; sutverti, sutveria, sutvërë „apriðti 

raiðèiu; pritvirtinti prie koto“; suvemti, suvemia, suvëmë; suverti, suveria, 

suvërë. 

iðŸ: – ;; iðgerti, iðgeria, iðgërë;; iðnerti, iðneria, iðnërë „iðkilti (á pavirðiø) ir 

kt.“; iðnerti, iðneria, iðnërë „iðardyti sunertà; iðmegzti“; iðsemti, iðsemia, 

iðsëmë; iððerti, iððeria, iððërë; iðtverti, iðtveria, iðtvërë „iðbûti patvariam, iðsilaikyti; 

iðlaikyti, iðkæsti“; iðtverti, iðtveria, iðtvërë „nuimti nuo koto“; iðvemti, 

iðvemia, iðvëmë; iðverti, iðveria, iðvërë. 

priŸ: – ;; – ;; prigerti, prigeria, prigërë; prinerti, prineria, prinërë „pridurti 

neriant, mezgant; daug nunerti“; prisemti, prisemia, prisëmë; pristverti, pristveria, 

pristvërë; priðerti, priðeria, priðërë; pritverti, pritveria, pritvërë „prièiupti, 

prigriebti, prispausti“; pritverti, pritveria, pritvërë „uþtverti daug tvorø“; 

privemti, privemia, privëmë; priverti, priveria, privërë. 

nuŸ: – ;; nulemti, nulemia, nulëmë;; nugerti, nugeria, nugërë; nunerti, 

nuneria, nunërë „nuplaukti po vandeniu; greitai nubëgti“; nunerti, nuneria, 

nunërë „vàðeliu padaryti nëriná ir kt.“; nusemti, nusemia, nusëmë; nuðerti, 

nuðeria, nuðërë; nutverti, nutveria, nutvërë; nuverti, nuveria, nuvërë. 

paŸ: – ;; – ;; pagerti, pageria, pagërë; panerti, paneria, panërë „nusileisti 

á vandens gilumà ir kt.“; panerti, paneria, panërë „kiek nerti, megzti; nuleisti, 

nudelbti“; pasemti, pasemia, pasëmë; pastverti, pastveria, pastvërë; 

paðerti, paðeria, paðërë; patverti, patveria, patvërë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþgerti, uþgeria, uþgërë; uþnerti, uþneria, uþnërë „uþmauti, 

uþtraukti kilpà“; uþsemti, uþsemia, uþsëmë; uþðerti, uþðeria, uþðërë; uþtverti, 

uþtveria, uþtvërë; uþverti, uþveria, uþvërë. 

áŸ: – ;; – ;; ágerti, ágeria, ágërë; ánerti, áneria, ánërë „staigiai álásti (á vandená) 

ir kt.“; ánerti, áneria, ánërë „ámegzti á nëriná (siûlà); áverti; ákiðti, ámauti“; 

átverti, átveria, átvërë; áverti, áveria, ávërë. 

apŸ: – ;; – ;; apsemti, apsemia, apsëmë; apðerti, apðeria, apðërë; aptverti, 

aptveria, aptvërë; apvemti, apvemia, apvëmë. 

atŸ (atiŸ): – ;; atverti, atveria, atvërë;; atitverti, atitveria, atitvërë; atsemti, 

atsemia, atsëmë; atðerti, atðeria, atðërë. 

praŸ: – ;; – ;; pragerti, prageria, pragërë; praverti, praveria, pravërë. 

Prieðdëlis perŸ visada gauna kirtá: – ;; – ;; pergerti, pergeria, pergërë; 

pernerti, perneria, pernërë „neriant perplaukti“; pernerti, perneria, pernërë

211 

„perkiðti, perverti“; perðerti, perðeria, perðërë; pertverti, pertveria, pertvërë; 

perverti, perveria, pervërë. 

Plg. dar nekodifikuotos kalbos prieðdëliniø veiksmaþodþiø kirèiavimo 

gretimybes: nulemti, nulemia, nulëmë LKÞ VII 325; nulemti, nulemia, 

nulëmë GrinV 17 (þr. dar nulemdavo, nulëmëm LKÞ VII 325). 

Prieðdëliniø sangràþiniø veiksmaþodþiø esamojo laiko kirtis 

yra perëjæs á sangràþos rodiklá. 

suŸ: – ;; – ;; susigerti, susigeria, susigërë; susinerti, susineria, susinërë „susikabinti, 

susijungti; susimauti, susikiðti“; susisemti, susisemia, susisëmë; 

susistverti, susistveria, susistvërë; susitverti, susitveria, susitvërë „susiimti, 

susikibti“; susitverti, susitveria, susitvërë „apsiriðti tvarsèiu“; susivemti, susivemia, 

susivëmë; susiverti, susiveria, susivërë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsinerti, iðsineria, iðsinërë „iðsimauti“; iðsinerti, iðsineria, 

iðsinërë „iðsiardyti sunertam“; iðsisemti, iðsisemia, iðsisëmë; iðsiðerti, iðsiðeria, 

iðsiðërë; iðsitverti, iðsitveria, iðsitvërë „nusiimti nuo koto“; iðsivemti, iðsivemia, 

iðsivëmë; iðsiverti, iðsiveria, iðsivërë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusigerti, nusigeria, nusigërë; nusinerti, nusineria, nusinërë 

„nusimegzti; nusilupti“; nusisemti, nusisemia, nusisëmë; nusiðerti, nusiðeria, 

nusiðërë; nusitverti, nusitveria, nusitvërë; nusivemti, nusivemia, nusivëmë 

(prieðdëlinë nesangràþinë ir neprieðdëlinë sangràþinë lytis bk. nevartojama); 

nusiverti, nusiveria, nusivërë. 

atŸ: – ;; atsiverti, atsiveria, atsivërë;; atsigerti, atsigeria, atsigërë; atsisemti, 

atsisemia, atsisëmë; atsitverti, atsitveria, atsitvërë. 

paŸ: – ;; – ;; pasigerti, pasigeria, pasigërë; pasinerti, pasineria, pasinërë 

„panirti; ásitraukti, ásigilinti“; pasisemti, pasisemia, pasisëmë; pasiðerti, pasiðeria, 

pasiðërë. 

áŸ: – ;; – ;; ásigerti, ásigeria, ásigërë; ásitverti, ásitveria, ásitvërë; ásiverti, ásiveria, 

ásivërë. 

priŸ: – ;; – ;; prisigerti, prisigeria, prisigërë; prisisemti, prisisemia, prisisëmë; 

prisiverti, prisiveria, prisivërë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsigerti, uþsigeria, uþsigërë; uþsinerti, uþsineria, uþsinërë „uþsimauti, 

uþsitraukti kilpà“; uþsiverti, uþsiveria, uþsivërë. 

apŸ: – ;; – ;; apsiðerti, apsiðeria, apsiðërë; apsitverti, apsitveria, apsitvërë; 

praŸ: – ;; – ;; prasigerti, prasigeria, prasigërë; prasiverti, prasiveria, prasivërë. 

neŸ: – ;; – ;; nesitverti, nesitveria, nesitvërë. 

Prieðdëlis perŸ ir ðiais atvejais gauna kirtá: – ;; – ;; persigerti, persigeria, 

persigërë; persitverti, persitveria, persitvërë.

212 

Studentai kirèiuoja ðitaip: gëriau (krt. 36:1); lemti (prg. 17:42), lëmiau 

(krt. 26:32); nëriau (krt. 69:0). 

Plg. prieðdëlinio veiksmaþodþio kirèiavimo polinkius: nulëmë (krt. 

3:26); þr. dar (Klimavièius, 1979, 33). 

2. Dar maþiau bk. esama veiksmaþodþiø, kuriø esamojo laiko kamiengalis 

yra Ÿia, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendraties ðaknies miðrusis dvigarsis 

eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo ir bûtojo kartinio laiko formose tarp 

ðaknies balsio ir kamiengalio vartojami pavieniai pusbalsiai Ÿl/rŸ, bendraties 

ðaknies skiemens pagrindà sudaro miðrieji dvigarsiai ar, el, esamojo 

laiko – padëtinio ilgumo balsiai a, e, bûtojo kartinio laiko – ilgieji tvirtapradþiai 

balsiai o, ë. 

Ðiam bûreliui priklauso keli þodþiai: kelti, kelia, këlë ;; – ;; gelti, gelia, 

gëlë; karti, karia, korë; skelti, skelia, skëlë; velti, velia, vëlë; þelti, þelia, þëlë. 


II 300; LV 147; Mikulënienë, 1989, 23; Stundþia, 1995, 121; Vaitkevièiûtë, 

1997, 128). 

Kai kuriø þodþiø bendraties tvirtapradæ ðakná patvirtina ir kiti pirminiai 

arba Ÿstyti priesagos miðrieji veiksmaþodþiai, plg.: kelti – kilti; gelti – 

gilti; karti – karstyti, karsto, karstë; skelti – skilti. 

Ðios grupelës veiksmaþodþiai yra labai panaðûs á prieð tai aptartus þodþius 

(semti, semia, sëmë ir kt.). Jie èia teikiami skyrium, nes yra tik vieno 

prozodinio tipo. 

Sangràþi n i ø lyèiø kirèiuota ðaknis yra ta pati: – ;; keltis, keliasi, 

këlësi;; kartis, kariasi, korësi; veltis, veliasi, vëlësi. 

Apie tai, kaip sangràþinës lytys kirèiuojamos tarmëse, þr. (Skardþius, 

1968, 77; Vitkauskas, 1988, 16; Zinkevièius, 1966, 333; Zinkevièius, 

1975). 


prieðdëlá. 

áŸ: – ;; – ;; ágelti, ágelia, ágëlë; ákelti, ákelia, ákëlë; ákarti, ákaria, ákorë; 

áskelti, áskelia, áskëlë; ávelti, ávelia, ávëlë; áþelti, áþelia, áþëlë. 

nuŸ: – ;; nukelti, nukelia, nukëlë;; nugelti, nugelia, nugëlë; nukarti, nukaria, 

nukorë; nuskelti, nuskelia, nuskëlë; nuvelti, nuvelia, nuvëlë. 

paŸ: – ;; pakelti, pakelia, pakëlë;; pagelti, pagelia, pagëlë; pakarti, pakaria, 

pakorë; pavelti, pavelia, pavëlë; paþelti, paþelia, paþëlë. 

priŸ: – ;; – ;; prigelti, prigelia, prigëlë; prikelti, prikelia, prikëlë; prikarti, 

prikaria, prikorë; privelti, privelia, privëlë; priþelti, priþelia, priþëlë.

213 

suŸ: sukelti, sukelia, sukëlë;; – ;; sugelti, sugelia, sugëlë; sukarti, sukaria, 

sukorë; suvelti, suvelia, suvëlë; suþelti, suþelia, suþëlë. 

iðŸ: iðkelti, iðkelia, iðkëlë;; – ;; iðgelti, iðgelia, iðgëlë; iðkarti, iðkaria, iðkorë; 

iðskelti, iðskelia, iðskëlë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþgelti, uþgelia, uþgëlë; uþkelti, uþkelia, uþkëlë; uþkarti, uþkaria, 

uþkorë; uþþelti, uþþelia, uþþëlë. 

apŸ: – ;; – ;; apkarti, apkaria, apkorë; apvelti, apvelia, apvëlë; apþelti, 

apþelia, apþëlë. 

atŸ: – ;; atkelti, atkelia, atkëlë;; atskelti, atskelia, atskëlë; atþelti, atþelia, 

atþëlë. 

praŸ: – ;; – ;; prakelti, prakelia, prakëlë; praskelti, praskelia, praskëlë. 

neŸ (èia nurodomas tik daþnesnis ðio prieðdëlio vedinys, DÞ3 nepateiktas 

kaip atskiras leksinis vienetas): – ;; nekelti, nekelia, nekëlë. 

Dalelytinis prieðdëlis neŸ, pridëtas prie prieðdëlinio veiksmaþodþio, 

kirèiavimui átakos neturi (èia minimas daþnesnis vedinys, skyrium nepateiktas 

DÞ3): – ;; nepakelti, nepakelia, nepakëlë. 

Prieðdëlis perŸ, kaip paprastai, gauna kirtá: – ;; perkelti, perkelia, perkëlë;; 

pergelti, pergelia, pergëlë; perskelti, perskelia, perskëlë. 

Prieðdëliniø sangràþi n i ø lyèiø esamojo laiko kirtá yra perëmæs 

sangràþos rodiklis. 

áŸ: – ;; – ;; ásikelti, ásikelia, ásikëlë; ásikarti, ásikaria, ásikorë; ásivelti, ásivelia, 

ásivëlë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusikelti, nusikelia, nusikëlë; nusikarti, nusikaria, nusikorë; 

nusivelti, nusivelia, nusivëlë. 

priŸ: – ;; – ;; prisikelti, prisikelia, prisikëlë; prisikarti, prisikaria, prisikorë; 

prisivelti, prisivelia, prisivëlë. 

suŸ: – ;; – ;; susikelti, susikelia, susikëlë; susikarti, susikaria, susikorë; 

susivelti, susivelia, susivëlë. 

apŸ: – ;; – ;; apsikarti, apsikaria, apsikorë; apsivelti, apsivelia, apsivëlë. 

atŸ: – ;; atsikelti, atsikelia, atsikëlë;; atsiskelti, atsiskelia, atsiskëlë. 

iðŸ: – ;; iðsikelti, iðsikelia, iðsikëlë;; iðsikarti, iðsikaria, iðsikorë. 

paŸ: – ;; – ;; pasikelti, pasikelia, pasikëlë; pasikarti, pasikaria, pasikorë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsikelti, uþsikelia, uþsikëlë; uþsikarti, uþsikaria, uþsikorë. 

praŸ: – ;; – ;; prasiskelti, prasiskelia, prasiskëlë. 

Sangràþiniø veiksmaþodþiø prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; persikelti, 

persikelia, persikëlë; persiskelti, persiskelia, persiskëlë. 

Studentai kirèiuoja taisyklingai: keliu (24:0), këliau (krt. 24:0).

214 

3. Skyrium stovi daþnas veiksmaþodis dëti, deda, dëjo, kurio esamojo 

laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿo, bendraties ðaknies 

ilgasis balsis ë eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo laiko ðaknies padëtinio 

ilgumo balsio e ir kamiengalá skiria priebalsis ŸdŸ, bûtojo kartinio laiko 

ðaknies ilgàjá balsá ë ir kamiengalá – pusbalsis ŸjŸ; þr. dar (Bût 162; LKG 

II 300; LV 147; SkBK 31; Stundþia, 1995, 121). 

Plg. ðiø veiksmaþodþiø ðaknies priegaidæ: dëti – dëstyti, dësto, dëstë. 

Sangràþi n ë lytis iðlaiko tà paèià kirèiuotà ðakná: – ;; – ;; dëtis, dedasi, 

dëjosi. 

Apie savità tarminá kirèiavimà þr. (Grinaveckis, 1973, 108; Kardelytë, 

1975, 80; Kazlauskas, 1968, 89; Skardþius, 1968, 77; Vidugiris, 1973, 212; 

Zinkevièius, 1966, 333). 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø esamasis laikas turi kirèiuotà prieðdëlá. 

apŸ: – ;; – ;; apdëti, apdeda, apdëjo. 

atiŸ: – ;; atidëti, atideda, atidëjo. 

áŸ: – ;; ádëti, ádeda, ádëjo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðdëti, iðdeda, iðdëjo. 

nuŸ: – ;; – ;; nudëti, nudeda, nudëjo. 

paŸ: padëti, padeda, padëjo. 

praŸ: pradëti, pradeda, pradëjo. 

priŸ: – ;; pridëti, prideda, pridëjo. 

suŸ: – ;; sudëti, sudeda, sudëjo. 

uþŸ: – ;; uþdëti, uþdeda, uþdëjo. 

Visø formø prieðdëlis perŸ yra gavæs kirtá: – ;; – ;; perdëti, perdeda, 

perdëjo. 


yra nuðokæs á sangràþos rodiklá. 

apŸ: – ;; – ;; apsidëti, apsideda, apsidëjo. 

atŸ: – ;; – ;; atsidëti, atsideda, atsidëjo. 

áŸ: – ;; – ;; ásidëti, ásideda, ásidëjo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsidëti, iðsideda, iðsidëjo. 

nuŸ: – ;; – ;; nusidëti, nusideda, nusidëjo. 

paŸ: – ;; – ;; pasidëti, pasideda, pasidëjo. 

praŸ: prasidëti, prasideda, prasidëjo. 

priŸ: – ;; prisidëti, prisideda, prisidëjo. 

suŸ: – ;; susidëti, susideda, susidëjo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsidëti, uþsideda, uþsidëjo.

215 

Sangràþiniø lyèiø prieðdëlis perŸ visada kirèiuotas: – ;; – ;; persidëti, 

persideda, persidëjo. 

Studentai iðlaiko pastovø bûtojo kartinio laiko ðaknies kirtá: dëjau 

(krt. 38:0). 

Veiksmaþodþiai, kuriø bendraties ir esamojo laiko 

ðaknis tvirtapradë, o bûtojo kartinio laiko – 

tvirtagalë arba trumpa 

Ðios grupës pirminiø veiksmaþodþiø bûtojo kartinio laiko vienaskaitos 

1 ir 2 asmens kirtis yra nuðokæs á galûnæ. 

Pirmàjá poskyrá sudaro negausi grupë veiksmaþodþiø, kuriø bendratis 

ir esamasis laikas turi tvirtapradæ ðakná, o bûtasis kartinis laikas – 

tvirtagalæ. 

1. Keliø veiksmaþodþiø esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio 

laiko – Ÿo, bendraties ðaknies miðrusis dvigarsis eina tiesiai prieð Ÿti, 

esamojo laiko formoje tarp ðaknies miðriojo dvigarsio ir kamiengalio vartojamas 

formantas ŸstŸ, o bûtojo kartinio laiko formoje tarp ðaknies balsio 

ir kamiengalio – pavienis pusbalsis ŸRŸ, bendraties ir esamojo laiko 

ðaknies skiemens pagrindà sudaro miðrieji dvigarsiai a/eR, bûtojo kartinio 

laiko – padëtinio ilgumo balsiai a, e. 

Tokie yra ðie pirminiai veiksmaþodþiai: – ;; – ;; plerti, plersta, plero; 

senti, sensta, seno; temti, temsta, temo. 

Þr. dar (Bût 162; Laigonaitë, 1978, 72; LV 147; SkBK 31; Vaitkevièiûtë, 

1997, 127). 

Tarmëse pasitaiko esamojo laiko lyèiø be formanto ŸstŸ (ir su tvirtagale 

ðaknimi): plerti, plersta (plersta, plæra, plerna), plero LKÞ X 158, plerti, 

plerna, plero DûnÞ 522; senti (sæti), sensta (sæstu, sena), seno LKÞ XII 

406, senti, sensta, seno DûnÞ 531, LzÞ 232, DrskÞ 322; temti, temsta (tema, 

temia), temo (temë) LKÞ XVI 26, temti, temsta, temo (temë) DûnÞ 

546, temti, temsta (tema), temo LzÞ 265, temti, temsta, temo DrskÞ 402. 

Forma plerti, plæra (greta gal ir plersta), plero, rodos, tiktø ir bk.; plg. 

tipiðkus veiksmaþodþius klerti, klæra, klero ir kt. (þr. p. 197). 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø yra ðiek tiek daugiau; jie turi tà paèià 


apŸ: – ;; – ;; apsenti, apsensta, apseno; aptemti, aptemsta, aptemo. 

suŸ: – ;; – ;; susenti, susensta, suseno; sutemti, sutemsta, sutemo. 

áŸ: – ;; – ;; ágalti, ágalsta, ágalo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama).

216 

iðŸ: – ;; – ;; iðplerti, iðplersta, iðplero. 

nuŸ: – ;; – ;; nusenti, nusensta, nuseno. 

paŸ: – ;; – ;; pasenti, pasensta, paseno. 

priŸ: – ;; – ;; pritemti, pritemsta, pritemo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþtemti, uþtemsta, uþtemo. 

Prieðdëlis perŸ visada turi kirtá: – ;; – ;; persenti, persensta, perseno. 

Plg. dar nekodifikuotas prieðdëlines lytis (esamojo laiko formos, ðaknyje 

turinèios padëtinio ilgumo balsá e, bei bûtojo kartinio laiko formos 

su kamiengaliu Ÿë gauna prieðdëlio kirtá): aptemti, aptemsta (aptema, aptemia), 

aptemo LKÞ XVI 27; pasenti, pasensta (pasena), paseno LKÞ XII 

407–408; pritemti, pritemsta (pritema), pritemo (pritemë) LKÞ XVI 28, 

pritemë LKA III 102; sutemti, sutemsta (sutema, sutemia), sutemo (sutemë) 

LKÞ XVI 29, sutema, sutemë LzÞ 265, sutemë LKT 481, LKA III 

102; uþtemti, uþtemsta (uþtema, uþtemia), uþtemo (uþtemë, uþtëmë) LKÞ 

XVI 29; þr. dar (Skurkaitë, Vidugiris, 1964, 127). 

2. Vienas labai daþnas veiksmaþodis duoti, duoda, davë turi esamojo 

laiko kamiengalá Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendraties ðaknies dvibalsá 

uo tiesiai prieð Ÿti, esamojo laiko priebalsá ŸdŸ, ásiterpusá tarp ðaknies 

dvibalsio uo ir kamiengalio, bûtojo kartinio laiko pusbalsá ŸvŸ, 

ásiterpusá tarp ðaknies padëtinio ilgumo balsio a ir kamiengalio; þr. dar 

(Bût 162; Laigonaitë, 1978, 72; LKG II 300; Stundþia, 1995, 121; Vaitkevièiûtë, 

1997, 127). 

Sangràþi n ë lytis turi tokià pat kirèiuotà ðakná: – ;; – ;; duotis, duodasi, 

davësi. 

Apie savità tarminá kirèiavimà þr. (Grinaveckis, 1973, 108; Kazlauskas, 

1968, 89, 92; Vidugiris, 1973, 212; Zinkevièius, 1966, 333). 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø bûtojo kartinio laiko kirtis yra nuðokæs 


apŸ: – ;; – ;; apduoti, apduoda, apdavë. 

atiŸ: – ;; atiduoti, atiduoda, atidavë. 

áŸ: – ;; – ;; áduoti, áduoda, ádavë. 

iðŸ: – ;; iðduoti, iðduoda, iðdavë. 

nuŸ: – ;; – ;; nuduoti, nuduoda, nudavë. 

paŸ: – ;; paduoti, paduoda, padavë. 

parŸ: – ;; parduoti, parduoda, pardavë (ðis prieðdëlinis veiksmaþodis 

savo reikðme jau yra nutolæs nuo neprieðdëlinës lyties). 

priŸ: – ;; – ;; priduoti, priduoda, pridavë.

217 

suŸ: – ;; – ;; suduoti, suduoda, sudavë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþduoti, uþduoda, uþdavë. 

Taip pat kirèiuojami antrà prieðdëlá gavæ veiksmaþodþiai. 

iðŸ: – ;; – ;; iðparduoti, iðparduoda, iðpardavë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþparduoti, uþparduoda, uþpardavë. 

Prieðdëlis perŸ visada gauna kirtá: – ;; perduoti, perduoda, perdavë;; 

perparduoti, perparduoda, perpardavë. 


formø sangràþos rodiklis turi kirtá. 

atŸ: – ;; – ;; atsiduoti, atsiduoda, atsidavë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsiduoti, iðsiduoda, iðsidavë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusiduoti, nusiduoda, nusidavë. 

paŸ: – ;; pasiduoti, pasiduoda, pasidavë. 

parŸ: – ;; – ;; parsiduoti, parsiduoda, parsidavë. 

suŸ: – ;; – ;; susiduoti, susiduoda, susidavë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsiduoti, uþsiduoda, uþsidavë. 

Sangràþiniø lyèiø prieðdëlis perŸ turi kirtá: – ;; – ;; persiduoti, persiduoda, 

persidavë. 

Beveik visi studentai iðlaiko esamojo laiko ðaknies kirtá: duodu (krt. 

36:1). 

Plg. dar prieðdëlinës lyties kirèiavimà: perduoti (23:0). 

3. Pavienio labai daþno veiksmaþodþio gauti, gauna, gavo esamojo laiko 

kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿo, bendraties ðaknies dvibalsis 

au eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo laiko formoje tarp ðaknies dvibalsio 

au ir kamiengalio vartojamas ŸnŸ, o bûtojo kartinio laiko formoje tarp 

ðaknies padëtinio ilgumo balsio a ir kamiengalio – ŸvŸ; þr. dar (Bût 162; 

Laigonaitë, 1978, 72; LKG II 300; Stundþia, 1995, 121, 124; Vaitkevièiûtë, 

1997, 127). 

Kai kurie pietø aukðtaièiai, matyt, prie krauti, krauna, krovë pavyzdþio 

yra priderinæ ir aptariamà veiksmaþodá: gauti, gauna, gavo (govë) 

LKÞ II 175, gauti, gauna, gavo DûnÞ 485, LzÞ 77, gauti, gauna, govë DrskÞ 

95, LKT 449, govë LKA III 102. 

Sangràþi n ë lytis bk. iðlaiko tà paèià kirèiuotà ðakná: – ;; – ;; gautis, 

gaunasi, gavosi. 

Taip pat kirèiuojami ir p r i e ð d ë l i n i a i veiksmaþodþiai. 

apŸ: – ;; – ;; apgauti, apgauna, apgavo. 

atŸ: – ;; – ;; atgauti, atgauna, atgavo. 

áŸ: – ;; ágauti, ágauna, ágavo.

218 

iðŸ: – ;; iðgauti, iðgauna, iðgavo. 

neŸ (èia nurodomas daþnesnis ðio prieðdëlio vedinys, DÞ3 nededamas 

kaip savarankiðkas leksinis vienetas): – ;; negauti, negauna, negavo. 

nuŸ: – ;; – ;; nugauti, nugauna, nugavo. 

paŸ: – ;; pagauti, pagauna, pagavo. 

priŸ: – ;; – ;; prigauti, prigauna, prigavo. 

suŸ: – ;; sugauti, sugauna, sugavo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþgauti, uþgauna, uþgavo. 

Plg. dar prieðdëliniø lyèiø bûtojo kartinio laiko gretimybes: apgavo 

LKÞ III 177, apgovë DrskÞ 96; sugavo (sugovë) LKÞ III 184–185; uþgavo 

LKÞ III 185, uþgovë DrskÞ 96. 



apŸ: – ;; – ;; apsigauti, apsigauna, apsigavo. 

atŸ: – ;; – ;; atsigauti, atsigauna, atsigavo. 

áŸ: – ;; – ;; ásigauti, ásigauna, ásigavo. 

nuŸ: – ;; – ;; nusigauti, nusigauna, nusigavo. 

paŸ: – ;; – ;; pasigauti, pasigauna, pasigavo. 

parŸ: – ;; – ;; parsigauti, parsigauna, parsigavo. 

praŸ: – ;; – ;; prasigauti, prasigauna, prasigavo. 

priŸ: – ;; – ;; prisigauti, prisigauna, prisigavo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsigauti, uþsigauna, uþsigavo. 

Prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; persigauti, persigauna, persigavo. 

4. Nedaþnas veiksmaþodis ðluoti, ðluoja, ðlavë apibûdinamas taip: jo 

esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendraties 

ðaknies dvibalsis uo eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo laiko formoje tarp ðaknies 

dvibalsio uo ir kamiengalio vartojamas ŸjŸ, bûtojo kartinio laiko formoje 

tarp ðaknies padëtinio ilgumo balsio a ir kamiengalio – ŸvŸ; þr. dar 

(Bût 162; Laigonaitë, 1978, 72; LKG II 300; LV 147; SkBK 31; Stundþia, 

1995, Vaitkevièiûtë, 1997, 127; Vidþiûnas, 1997, 195). 

Dël ðaknies priegaidës plg.: ðluoti – ðluostyti, ðluosto, ðluostë. 

Tarmëse ðio þodþio pavidalas gali ávairuoti: ðluoti, ðluoja (ðluona, ðluona, 

ðlava), ðlavë (ðluojo) LKÞ XV 40, ðluoti, ðluona, ðlavë DûnÞ 542, ðluoti, 

ðluoja, ðlavë LzÞ 258, ðluoti, ðluoja (ðluona), ðlavë DrskÞ 381. 

Tà paèià ðakná bk. turi ir sangràþi n i s veiksmaþodis: – ;; – ;; ðluotis, 

ðluojasi, ðlavësi. 

Prieðdëliniø lyèiø bûtojo kartinio laiko kirtis yra nuðokæs á 

prieðdëlá.

219 

apŸ: – ;; – ;; apðluoti, apðluoja, apðlavë. 

atŸ: – ;; – ;; atðluoti, atðluoja, atðlavë. 

iðŸ: – ;; – ;; iððluoti, iððluoja, iððlavë. 

nuŸ: – ;; – ;; nuðluoti, nuðluoja, nuðlavë. 

paŸ: – ;; – ;; paðluoti, paðluoja, paðlavë. 

praŸ: – ;; – ;; praðluoti, praðluoja, praðlavë. 

priŸ: – ;; – ;; priðluoti, priðluoja, priðlavë. 

suŸ: – ;; – ;; suðluoti, suðluoja, suðlavë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþðluoti, uþðluoja, uþðlavë. 

Visø lyèiø prieðdëlis perŸ turi kirtá: – ;; – ;; perðluoti, perðluoja, perðlavë. 

Plg. dar nekodifikuotas prieðdëliniø lyèiø gretimybes (esamojo laiko 

formos, turinèios ðaknyje padëtinio ilgumo balsá a, gauna prieðdëlio kirtá): 

iððluoti, iððluoja (iððluoni), iððlavë LKÞ XV 43; paðluoti, paðluoja 

(pasiðluona, paðluona), paðlavë LKÞ XV 45; priðluoti, priðluoja, priðlavë 

LKÞ XV 46; suðluoti, suðluoja (suðluoja(?), suðluona, suðluona), suðlavë 

(sûðlavë) LKÞ XV 46–47. 


kirtá yra perëmæs sangràþos rodiklis. 

apŸ: – ;; – ;; apsiðluoti, apsiðluoja, apsiðlavë. 

atŸ: – ;; – ;; atsiðluoti, atsiðluoja, atsiðlavë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsiðluoti, iðsiðluoja, iðsiðlavë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusiðluoti, nusiðluoja, nusiðlavë. 

paŸ: – ;; – ;; pasiðluoti, pasiðluoja, pasiðlavë. 

praŸ: – ;; – ;; prasiðluoti, prasiðluoja, prasiðlavë. 

priŸ: – ;; – ;; prisiðluoti, prisiðluoja, prisiðlavë. 

suŸ: – ;; – ;; susiðluoti, susiðluoja, susiðlavë. 

Plg. dar tarmines lytis: apsiðluona LKÞ XV 42; iðsiðlava LKÞ XV 43. 

Studentai iðlaiko pastovø esamojo laiko ðaknies kirtá: ðluoju (krt. 24:0). 

Antrajam poskyriui priklauso veiksmaþodþiai, kuriø bendraties 

ir esamojo laiko ðaknis yra tvirtapradë, o bûtojo kartinio laiko – 

trumpa. 

1. Ðiam prozodiniam tipui skiriami veiksmaþodþiai, kuriø esamojo laiko 

kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿo, bendraties ðaknies miðrusis 

dvigarsis eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo laiko formoje tarp ðaknies miðriojo 

dvigarsio ir kamiengalio vartojami priebalsiai ŸstŸ, bûtojo kartinio laiko 

ðaknies trumpàjá balsá ir kamiengalá skiria pusbalsis ŸRŸ, bendraties ir 

esamojo laiko ðaknies skiemens pagrindà sudaro miðrieji dvigarsiai im,

220 

in, ir, um (retai istorinio ilgumo balsis á), bûtojo kartinio laiko – trumpieji 

balsiai i, u. 

Tokiø veiksmaþodþiø bk. yra keletas: – ;; – ;; glumti, glumsta, glumo; 

kimti, kimsta, kimo; limti, limsta, limo; rimti, rimsta, rimo; tinti, tinsta, tino; 

tvinti, tvinsta, tvino. 

Þr. dar (Bût 162; Derksen, 1996, 5; Laigonaitë, 1978, 72; LKG II 300; 

Vaitkevièiûtë, 1997, 129; Vidþiûnas, 1997, 194). 

Kartais esamojo laiko forma bk. teikiama dvejopa: glumti, glumsta, glumo 

RÞ 208, LV 270, LTÞ 105, MKÞ 177, glumsti, glumsta (glûma), glumo 

DÞ2 178, DÞ3 180 (plg. glumti, glumsta (glûma), glumo LKÞ III 439). 

Tarmëse pasitaiko ir daugiau esamojo laiko lyèiø be formanto ŸstŸ: 

tinti (tyti), tinsta (tysta, tina), tino, tinë LKÞ XVI 390, tinti, tinsta, tino 

DûnÞ 547, LzÞ 267, tinti (tyti), tinsta, tinë DrskÞ 409; tvinti (tvyti), tvinsta 

(tvysta, tvyna), tvino LKÞ XVII 301; þr. dar (Kazlauskas, 1968, 320). 

Prieðdëlinës lytys bk. turi tà paèià kirèiuotà ðakná. 

paŸ: paþinti, paþásta, paþino (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama);; 

pamilti, pamilsta, pamilo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama);; pakimti, 

pakimsta, pakimo; palimti, palimsta, palimo; parimti, parimsta, parimo 

„pasiremti“ (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama); patinti, patinsta, patino; 

patvinti, patvinsta, patvino. 

apŸ: – ;; – ;; apglumti, apglumsta, apglumo; aprimti, aprimsta, aprimo; 

aptinti, aptinsta, aptino; aptvinti, patvinsta, aptvino. 

nuŸ: – ;; – ;; nulimti, nulimsta, nulimo; nurimti, nurimsta, nurimo; nutvinti, 

nutvinsta, nutvino. 

uþŸ: – ;; – ;; uþkimti, uþkimsta, uþkimo; uþtinti, uþtinsta, uþtino; uþtvinti, 

uþtvinsta, uþtvino. 

iðŸ: – ;; – ;; iðtinti, iðtinsta, iðtino; iðtvinti, iðtvinsta, iðtvino. 

priŸ: – ;; – ;; prikimti, prikimsta, prikimo; pritvinti, pritvinsta, pritvino. 

suŸ: – ;; – ;; suglumti, suglumsta, suglumo; sutinti, sutinsta, sutino. 

atŸ: – ;; – ;; atkimti, atkimsta, atkimo. 

áŸ: – ;; – ;; ákirti, ákirsta, ákiro (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama). 

neŸ: – ;; – ;; nerimti, nerimsta, nerimo. 

praŸ: – ;; – ;; pravimti, pravimsta, pravimo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama). 

Taip pat kirèiuojami veiksmaþodþiai, turintys dar vienà prieðdëlá: 

atŸ: – ;; atpaþinti, atpaþásta, atpaþino. 

iðŸ: – ;; – ;; iðpaþinti, iðpaþásta, iðpaþino.

221 

neŸ (èia nurodomas daþnesnis ðio prieðdëlio vedinys, DÞ3 nepateiktas 

kaip atskiras leksinis vienetas): – ;; nepaþinti, nepaþásta, nepaþino. 

priŸ: – ;; pripaþinti, pripaþásta, pripaþino. 

suŸ: – ;; sunerimti, sunerimsta, sunerimo. 

Plg. dar bk. prieðdëliniø veiksmaþodþiø gretimybes: apglumti, apglumsta, 

apglumo DÞ2 23, apglumti, apglumsta (apglûma), apglumo DÞ3 

21; ákirti, ákirsta, ákiro DÞ1 252, DÞ2 205, ákirti, ákirsta (ákyra), ákiro DÞ3 

206 (plg. kirti, kyra (kirsta), kiro; kyrti; ákirti; ákyrti LKÞ V 870); suglumti, 

suglumsta (suglûma), suglumo DÞ2 758, DÞ3 752. 

Þr. dar nekodifikuotas prieðdëliniø veiksmaþodþiø gretimybes (bûtojo 

kartinio laiko formos, turinèios kamiengalá Ÿë, gauna prieðdëlio 

kirtá): aptinti, aptinsta (aptysta), aptino (aptinë) LKÞ XVI 390; aptvinti, 

aptvinsta (aptvyna), aptvino LKÞ XVII 301–302; iðtinti, iðtinsta, iðtino 

(iðtinë) LKÞ XVI 391; pamilti, pamilsta, pamilo LKÞ VIII 196, DûnÞ 

510, pamilti, pamyla, pamilo DrskÞ 211; patvinti, patvinsta (patvysta, patvyna), 

patvino LKÞ XVII 303; sutinti, sutinsta, sutino (sutinë) LKÞ XVI 

392, sutinë DrskÞ 409; uþtvinti, uþtvinsta (uþtvysta), uþtvino LKÞ XVII 

304–305. 

Prieðdëlinës sangràþi n ë s lytys bk. iðlaiko tà paèià kirèiuotà 

ðakná. 

apŸ: – ;; – ;; apsipaþinti, apsipaþásta, apsipaþino. 

atŸ: – ;; – ;; atsiþinti, atsiþásta, atsiþino (neprieðdëlinë nesangràþinë lytis 

bk. nevartojama). 

priŸ: – ;; prisipaþinti, prisipaþásta, prisipaþino. 

suŸ: – ;; susipaþinti, susipaþásta, susipaþino. 

2. Atskirai minëtinas labai daþnas veiksmaþodis gimti, gimsta, gimë, 

kurio esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendraties 

ðaknies miðrusis dvigarsis im eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo laiko 

forma tarp ðaknies dvigarsio im ir kamiengalio turi ŸstŸ, bûtojo kartinio 

laiko ðaknies trumpàjá balsá i ir kamiengalá skiria ŸmŸ. Ðis þodis nuo anksèiau 

aptartos grupelës skiriasi bûtojo kartinio laiko kamiengaliu. 


Stundþia, 1995, 121; Vaitkevièiûtë, 1997, 129; Vidþiûnas, 1997, 192). 

Anksèiau bk. vartotos ðio veiksmaþodþio lytys, kuriø bendraties ir 

esamojo laiko ðaknis yra tvirtagalë (pastaruoju atveju esamasis laikas 

neturi formanto ŸstŸ): gimti, gema ir gimsta, gimë Kam II 41, gimti, gema, 

gimë RV 95, gimti, gimsta (gema), gimë RÞ 207, LV 267, SkRÞ 393,

222 

gimti, gimsta, gimë DÞ1 212, DÞ2 173, LTÞ 101, DÞ3 175, MKÞ 175 (plg. 

gema, gimti; gimsta, gimti BûgRR II 247tt., gimti (ir gimti) SkÞD 466, 

gimti, gimsta (gima, gema), gimë; gimti, gema (gimsta, gemsta), gimë LKÞ 

III 312, gimti, gimsta, gimë DûnÞ 486, gimti, gimsta (gemsta, gima), gimë 

LzÞ 80, gimti, gema (gemsta), gimë DrskÞ 101, gimti, gema LKA III 92); 

þr. dar (Akelaitienë, 1994, 9; Bernadiðienë, 1973, 45; Buch, 1961, 93; BûgRR 

II 247; Derksen, 1996, 46, 286, 314, 346; Grinaveckienë, 1957, 140; Kazlauskas, 

1968, 329, 330; Kuryùowicz, 1958, 246, 250, 262–263; Mikalauskaitë, 

1957, 90; Mikulënienë, 1981a, 64; Otræbski, 1965, 321, 404; Skardþius, 

1968, 25, 76; Vidugiris, 1973, 202; Vidþiûnas, 1997, 189, 192, 198). 

Su tvirtagalës ðaknies bendratimi sietini bk. subûdvardëjæ dalyviai 

gimtas, Ÿa, ágimtas, Ÿa, prigimtas, Ÿa, þr. (Pakerys, 1994, 353, 359). 



atŸ: – ;; – ;; atgimti, atgimsta, atgimë. 

áŸ: – ;; – ;; ágimti, ágimsta, ágimë. 

priŸ: – ;; – ;; prigimti, prigimsta, prigimë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþgimti, uþgimsta, uþgimë. 

Prieðdëlis perŸ visada gauna kirtá: – ;; – ;; pergimti, pergimsta, pergimë. 

Plg. dar prieðdëliniø lyèiø gretimybes (esamojo laiko formø, ðaknyje 

turinèiø padëtinio ilgumo balsá e, kirtis yra nuðokæs á prieðdëlá): atgimti, 

atgimsta (atgema), atgimë LKÞ III 313; ágimti, ágimsta (ágema), ágimë LKÞ 

III 313; uþgimti, uþgimsta, uþgimë LKÞ III 314, uþgimsta LzÞ 80. 

Prieðdëliniø sangràþi n i ø lyèiø bûtojo kartinio laiko kirtis yra 

perëjæs á sangràþos rodiklá. 

apŸ: – ;; – ;; apsigimti, apsigimsta, apsigimë. 

atŸ: – ;; – ;; atsigimti, atsigimsta, atsigimë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsigimti, iðsigimsta, iðsigimë. 

Sangràþiniø formø prieðdëlis perŸ turi kirtá: – ;; – ;; persigimti, persigimsta, 

persigimë. 

Studentai linkæ kirèiuoti ðitaip: gimti (prg. 17:7), gimstu (krt. 41:17). 

3. Savitas yra vidutinio daþnumo veiksmaþodis virti, verda, virë; jo 

esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendraties 

ðaknies miðrusis dvigarsis ir eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo laiko formoje 

tarp ðaknies dvigarsio er ir kamiengalio vartojamas priebalsis ŸdŸ, o bûtojo 

kartinio laiko formoje tarp ðaknies trumpojo balsio i ir kamiengalio 

– pusbalsis ŸrŸ; þr. dar (Akelaitienë, 1994, 9; Laigonaitë, 1978, 72;

223 

LKG II 300; LV 147; Stundþia, 1995, 121; Vaitkevièiûtë, 1997, 129; Venckutë, 

1983, 126). 

Tarmëse esama ir kitokiø ðio þodþio lyèiø: virti, verda (vira, vera), virë 

LKÞ XIX 642, virti, verda (vira), virë LzÞ 289, virti, verda, virë DûnÞ 555, 

DrskÞ 463. 



apŸ: – ;; – ;; apvirti, apverda, apvirë. 

atŸ: – ;; – ;; atvirti, atverda, atvirë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðvirti, iðverda, iðvirë. 

nuŸ: – ;; – ;; nuvirti, nuverda, nuvirë. 

paŸ: – ;; – ;; pavirti, paverda, pavirë. 

praŸ: – ;; – ;; pravirti, praverda, pravirë. 

priŸ: – ;; – ;; privirti, priverda, privirë. 

suŸ: – ;; – ;; suvirti, suverda, suvirë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþvirti, uþverda, uþvirë. 

Prieðdëlis perŸ visada turi kirtá: – ;; – ;; pervirti, perverda, pervirë. 

Tarminës prieðdëliniø veiksmaþodþiø esamojo laiko formos, turinèios 

trumpà ðakná, kirtá perduoda prieðdëliui: apvira, iðvira, privira, suvira 

LzÞ 289. 

Prieðdëliniø sangràþiniø lyèiø bûtasis kartinis laikas turi sangràþos 

rodiklio kirtá. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsivirti, iðsiverda, iðsivirë. 

praŸ: – ;; – ;; prasivirti, prasiverda, prasivirë. 

priŸ: – ;; – ;; prisivirti, prisiverda, prisivirë. 

Veiksmaþodþiai, kuriø bendraties ðaknis tvirtagalë, 

esamojo laiko – tvirtapradë, 

o bûtojo kartinio laiko – trumpa 

Toks bk. tëra vienas gana daþnas pirminis veiksmaþodis mirti, mirðta, 

mirë; jo esamojo laiko kamiengalis yra Ÿa, bûtojo kartinio laiko – Ÿë, bendraties 

ðaknies miðrusis dvigarsis eina tiesiai prieð Ÿti, esamojo laiko ðaknies 

dvigarsá ir nuo kamiengalo skiria ŸðtŸ, o bûtojo kartinio laiko ðaknies 

trumpàjá balsá i nuo kamiengalio – pusbalsis ŸrŸ. Ðio veiksmaþodþio bûtasis 

kartinis laikas yra nepastovaus kirèiavimo. 

Þr. dar (Laigonaitë, 1978, 73; LKG II 300; Vaitkevièiûtë, 1997, 129; 

Vidþiûnas, 1997, 192; Wijk, 1935, 34).

224 

Tarmëse pasitaiko gretimybiø, kuriø esamasis laikas turi trumpà ðakná 

(nëra priebalsiø ŸðtŸ): mirti, mirðta (mira), mirë LKÞ VIII 269, LzÞ 

166, mirti, mirðta, mirë DûnÞ 510. 



apŸ: – ;; – ;; apmirti, apmirðta, apmirë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðmirti, iðmirðta, iðmirë. 

nuŸ: – ;; – ;; numirti, numirðta, numirë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþmirti, uþmirðta, uþmirë. 

Tarminës esamojo laiko lytys, turinèios trumpà ðakná, gauna prieðdëlio 

kirtá: apmira, iðmira, numira, uþmira LzÞ 166; þr. dar (Zinkevièius, 

1966, 335). 

Studentai paprastai iðlaiko pastovø esamojo laiko kirtá: mirðtu 

(krt. 37:1). 

MIÐRIEJI VEIKSMAÞODÞIAI 

Miðrieji veiksmaþodþiai yra tie, kuriø bendratis turi priesagà, o esamasis 

laikas jos neturi; vienø miðriøjø veiksmaþodþiø bûtasis kartinis yra 

priesaginis, kitø – nepriesaginis. Naujausiuose lietuviø kalbotyros darbuose 

(pvz., DLKG 386tt.) tokie veiksmaþodþiai laikomi priesaginiais ir 

morfologiðkai, darybiðkai bei semantiðkai nagrinëjami drauge su tais, kuriø 

visos pagrindinës formos turi priesagas. Taèiau kirèiavimo atþvilgiu miðrieji 

veiksmaþodþiai yra saviti: kirèiuota gali bûti bendraties (ir priesaginio 

bûtojo kartinio laiko) priesaga, o esamojo laiko (ir nepriesaginio bûtojo 

kartinio laiko) – ðaknis. Tai nebûdinga tikriesiems priesaginiams 

veiksmaþodþiams (jø visos pagrindinës formos turi arba ðaknies, arba priesagos 

kirtá). Be to, tam tikrais atvejais nepriesaginë miðriøjø veiksmaþodþiø 

esamojo laiko forma sudaro sàlygas kirèiui nuðokti á prieðdëlá (arba 

á sangràþos rodiklá). Priesaginës formos kirèio neatiduoda prieðdëliui (iðskyrus 

prieðdëlá perŸ). 

Akademiniuose ir mokomuosiuose leidiniuose paprastai tenkinamasi 

formaliuoju miðriøjø veiksmaþodþiø kirèiavimo grupiø iðvardijimu, þr. 

(LKG II 302–303; Laigonaitë, 1978, 74–75; Vitkauskas, 1995, 74–77; 

Vaitkevièiûtë, 1997, 130–137). Kaip pastebi B. Stundþia (1995, 124–126), 

gretinant ir formaliàsias kirèiavimo grupes galima áþvelgti tam tikrø morfonologiniø 

þymiø. Sakysim, á A. Laigonaitës (1978, 74) nurodytà

225 

pirmàjà – ðakninio kirèiavimo – grupæ patenka tik o kamieno veiksmaþodþiai; 

pirmosios grupës ir antrosios grupës a pogrupio veiksmaþodþiai 

su priesaga Ÿyti sudaro du skirtingus kirèiavimo tipus. Panaðus kirèiavimo 

dvejopumas pastebimas lyginant, pavyzdþiui, o kamieno veiksmaþodþius 

(DLKG 303). V. Vaitkevièiûtë (1997, 130–137) nagrinëdama miðriøjø 

veiksmaþodþiø kirèiavimà ávardija kirèiuotas priesagas (miðrieji veiksmaþodþiai, 

turintys pastovø ðaknies kirtá, ðiame vadovëlyje dedami ðalia pirminiø 

veiksmaþodþiø). Iðsamiau miðriøjø veiksmaþodþiø kirèiavimo sàsajas 

su morfonologiniais poþymiais, darybos pamatu bei reikðme nagrinëja 

B. Stundþia (1995, 126–133), E. Jakulis (1996; 1997). 

Ðioje knygoje miðrieji veiksmaþodþiai pagal pagrindiniø formø kirèiavimà 

skirstomi á keturis skyrius. Pirmojo ir antrojo skyriaus miðriesiems 

veiksmaþodþiams bûdingas pastovus kirtis: asmenuojant nepriesaginio 

esamojo laiko ir priesaginio ar nepriesaginio bûtojo kartinio 

laiko formas kirtis neðokinëja. Treèiojo ir ketvirtojo skyriaus miðriøjø 

veiksmaþodþiø nepriesaginës esamojo ir bûtojo kartinio laiko formos 

yra nepastovaus kirèiavimo; jø vienaskaitos 1 ir 2 asmuo turi kirtá, nuðokusá 

á galûnæ. Dalis treèiojo skyriaus veiksmaþodþiø kirtá perduoda 

prieðdëliui (arba sangràþos rodikliui, ásiterpusiam tarp prieðdëlio ir ðaknies); 

apie prieðdëliniø formø kirèiavimo taisykles þr. anksèiau nurodytà 

literatûrà (p. 48). 

Kiekviename skyriuje pateikiami priesagø (ar jø variantø) vediniai; 

kur tikslinga, atsiþvelgiama á darybos pamatà, reikðmæ, ávairias morfonologines 

ypatybes. Prie tikrøjø vediniø ðliejami ir tie veiksmaþodþiai, kurie 

turi tik formaliuosius baigmenis. Toliau nurodomos sangràþinës lytys (jos 

kirèiuojamos taip pat kaip ir nesangràþinës). Galiausiai aptariami prieðdëliniai 

(sangràþiniai ir nesangràþiniai) veiksmaþodþiai. 

Ne visada esti aiðku, kuo grindþiami prieðdëliniai miðrieji veiksmaþodþiai: 

atitinkamais neprieðdëliniais miðriaisiais ar prieðdëliniais nepriesaginiais 

veiksmaþodþiais, þr. (LKG II 269–270). Bk. ðalia kai kuriø 

neprieðdëliniø sangràþiniø veiksmaþodþiø nevartojamos nesangràþinës 

lytys, o ðalia prieðdëliniø (sangràþiniø ir nesangràþiniø) veiksmaþodþiø – 

neprieðdëlinës formos (darbe stengiamasi á tai atkreipti dëmesá). Grieþtai 

þiûrint tokie sudëtingesnës sandaros veiksmaþodþiai nëra tikrieji vediniai, 

bet kirèiavimu jie pritampa prie analogiðkø iðvestiniø þodþiø. 

DÞ3 duomenimis, bk. vartojama beveik 1000 miðriøjø veiksmaþodþiø 

(neskaitant sangràþiniø ir prieðdëliniø vediniø).

226 

VEIKSMAÞODÞIAI, KURIØ VISØ PAGRINDINIØ 

FORMØ ÐAKNIS KIRÈIUOTA, TVIRTAPRADË 

Ðiam kirèiavimo tipui priklauso apie 150 miðriøjø veiksmaþodþiø; visos 

jø formos turi pastovø ðaknies kirtá. 

Priesagos Ÿdyti vediniai 

Didþiàjà dalá ðios priesagos vediniø, turinèiø k i r è i u o t à t v i r - 

t a p r a d æ ðakná, sudaro tie veiksmaþodþiai, kurie siejami su pirminiø 

veiksmaþodþiø bendraèiø tvirtapradëmis ðaknimis: – ;; gydyti, gydo, 

gydë (: gyti); stumdyti, stumdo, stumdë (: stumti); ðaudyti, ðaudo, ðaudë 

(: ðauti);; dildyti, dildo, dildë (: dilti); gaudyti, gaudo, gaudë (: paŸgauti); 

gildyti, gildo, gildë (: gilti; gelti); girdyti, girdo, girdë (: gerti); grumdyti, grumdo, 

grumdë (: grumti); jodyti, jodo, jodë (: joti); kardyti, kardo, kardë (: karti); 

kiurdyti, kiurdo, kiurdë (: kiurti); lamdyti, lamdo, lamdë (: limti); lydyti, 

lydo, lydë (: lyti); lodyti, lodo, lodë (: loti); mindyti, mindo, mindë (: minti); 

murdyti, murdo, murdë (: murti); nardyti, nardo, nardë (: nerti); pydyti, 

pydo, pydë (: þem. pyti); pildyti, pildo, pildë (: pilti); pûdyti, pûdo, pûdë (: pûti); 

ramdyti, ramdo, ramdë (: rimti); rydyti, rydo, rydë (: ryti)… 

Þr. dar (Jakaitienë, 1973, 23; Laigonaitë, 1978, 74; LKG II 302; 

LV 146; SkBK 31; Stundþia, 1993, 61; Stundþia, 1995, 127; Vidþiûnas, 

1997, 196). 

Kai kuriø priesagos Ÿdyti veiksmaþodþiø ðaknies tvirtapradë priegaidë 

yra atsiradusi metatonijos bûdu: vykdyti, vykdo, vykdë (: vykti);; – ;; 

cypdyti, cypdo, cypdë (: cypti); lydyti, lydo, lydë „kaitinat daryti skystà“ 

(: lieti); pykdyti, pykdo, pykdë (: pykti); rëkdyti, rëkdo, rëkdë (: rëkti); siundyti, 

siundo, siundë (: siøsti); tardyti, tardo, tardë (: tarti; tirti?); virkdyti, 

virkdo, virkdë (: verkti). 

Þr. dar (Grenda, 1977, 52; Jakaitienë, 1973, 25; Jakaitienë, 1976, 31; 

Mikalauskaitë, 1957, 55; Stundþia, 1994, 79; Stundþia, 1995, 128). 

Priesagos Ÿdyti vediniø ðaknies priegaidþiø kaità, matyt, skatino gausesni 

tvirtapradës ðaknies veiksmaþodþiai ir ásigalintys du kirèiavimo modeliai: 

vediniø ilgoji ðaknis beveik visada gauna kirtá ir tvirtapradæ priegaidæ, 

o kitam kirèiavimo tipui priklauso bemaþ vieni trumposios ðaknies 

vediniai (þr. p. 313). 

Keliø veiksmaþodþiø kirèiavimo norma bk. yra kitusi (anksèiau mëginta 

teikti lytis su tvirtagale ðaknimi, ypaè jei ir pamatiniø þodþiø ðaknis

227 

turi tvirtagalæ priegaidæ): dildyti, dildo, dildë ir dildyti, dildo, dildë Kam 

II 31, dildyti, dildo, dildë RV 82, dildyti, dildo, dildë RÞ 190, dildyti, dildo, 

dildë LV 233, DÞ1 138, DÞ2 121, SkRÞ 267, LTÞ 73, DÞ3 123, MKÞ 

158 (plg. dildyti SkÞD 547, dildyti, dildo, dildë; dildyti, dildo, dildë LKÞ 

II 547; plg. dilti; dilti LKÞ II 554); pykdyti, pykdo, pykdë Kam II 89, 

SkRÞ 1033, pykdyti, pykdo, pykdë ir pykdyti, pykdo, pykdë RÞ 298, pykdyti, 

pykdo, pykdë RV 148, LV 433, DÞ1 581, DÞ2 561, DÞ3 553, MKÞ 

260 (plg. pykdyti SkÞD 547, pykdyti, pykdo, pykdë; pykdyti, pykdo, pykdë 

LKÞ IX 944, pykdyti, pykdo, pykdë DrskÞ 262); ramdyti, ramdo, ramdë 

ir ramdyti, ramdo, ramdë Kam II 99, LV 463, DÞ1 652, SkRÞ 1157, 

ramdyti, ramdo, ramdë RV 158, RÞ 313, DÞ2 650, LTÞ 245, DÞ3 642, 

MKÞ 275 (plg. ramdo, ramdyti; ramdo, ramdyti (: remti; rimti) BûgRR 

II 454, ramdyti; ramdyti SkÞD 536, ramdyti, ramdo, ramdë; ramdyti, ramdo, 

ramdë LKÞ XI 121); vykdyti, vykdo, vykdë Kam II 141, SkBK 89, RV 

203, LV 587, DÞ1 943, vykdyti, vykdo, vykdë ir vykdyti, vykdo, vykdë RÞ 

372, vykdyti, vykdo, vykdë DÞ2 938, SkRÞ 1733, LTÞ 350, DÞ3 932, MKÞ 

344 (plg. vykdyti, vykdo, vykdë; vykdyti; vykdyti, vykdo, vykdë LKÞ XIX 

333–334); þr. dar (Derksen, 1996, 314, 332, 334, 346; Jakaitienë, 1973, 

24; Levinas, 1956, 104; Otræbski, 1965, 383, 384, 385, 387; Skardþius, 

1936, 95; Vidþiûnas, 1997, 198). 

Nekodifikuotoje kalboje vartojama daugiau gretimybiø, turinèiø ir tvirtapradæ, 

ir tvirtagalæ ðakná (pastarøjø veiksmaþodþiø bendraties priesaga 

yra kirèiuota): rëkdyti; rëkdyti SkÞD 537, rëkdyti, rëkdo, rëkdë; rëkdyti, 

rëkdo, rëkdë LKÞ XI 404; stumdyti, stumdo, stumdë; stumdyti, stumdo, 

stumdë LKÞ XIII 1031, stumdyti, stumdo, stumdë LzÞ 247, DrskÞ 353, 

ZtÞ 634; tardau, tardyti BûgRR II 454, tardyti SkÞD 481, 536, tardyti, 

tardo, tardë; tardyti, tardo, tardë LKÞ XV 853, tardyti, tardo, tardë GrinB 

47(þr. dar KP 125; plg. tarti; tarti LKÞ XV 935; tirti); tramdo, tramdyti; 

tramdo, tramdyti BûgRR II 398, tramdyti SkÞD 468 (plg. trimti; tremti; 

tremti „tramdyti“ LKÞ XVI 751–752); tvindyti SkÞD 536, 547, tvindyti, 

tvindo, tvindë; tvindyti, tvindo, tvindë LKÞ XVII 291–292; virkdþiu, virkdyti 

BûgRR II 446, virkdyti SkÞD 547, virkdyti, virkdo (virkdþia), virkdë; 

virkdyti, virkdo, virkdë LKÞ XIX 555; þr. dar (Buch, 1961, 113; Derksen, 

1996, 245, 315; Jurkynas, 1938, 84; Otræbski, 1965, 384–385; Treigys, 1928, 

108; Trumpas, 1972, 125; Þirgulys, 1935, 35). 

Sangràþi niai veiksmaþodþiai bk. kirèiuojami taip pat kaip ir nesangràþiniai: 

– ;; – ;; gaudytis, gaudosi, gaudësi; gydytis, gydosi, gydësi; grum-

228 

dytis, grumdosi, grumdësi; jodytis, jodosi, jodësi; kardytis, kardosi, kardësi; 

lydytis, lydosi, lydësi „bûti lietuje, leistis sulyti“; lydytis, lydosi, lydësi „kaitinant 

darytis skystam“; murdytis, murdosi, murdësi; pildytis, pildosi, pildësi; 

ramdytis, ramdosi, ramdësi; rëkdytis, rëkdosi, rëkdësi; skaldytis, skaldosi, 

skaldësi; spardytis, spardosi, spardësi; spjaudytis, spjaudosi, spjaudësi; stumdytis, 

stumdosi, stumdësi; ðaudytis, ðaudosi, ðaudësi… 

Prieðdëliniø ir neprieðdëliniø veiksmaþodþiø kirèiavimas sutampa. 

suŸ: – ;; suskaldyti, suskaldo, suskaldë;; sudildyti, sudildo, sudildë; sugaudyti, 

sugaudo, sugaudë; sugydyti, sugydo, sugydë; sugildyti, sugildo, sugildë; 

sugirdyti, sugirdo, sugirdë; sugrumdyti, sugrumdo, sugrumdë; sulamdyti, 

sulamdo, sulamdë; sulydyti, sulydo, sulydë „leisti sulyti“; sulydyti, sulydo, 

sulydë „kaitinant padaryti skystà“; sulodyti, sulodo, sulodë; sumindyti, 

sumindo, sumindë; sumurdyti, sumurdo, sumurdë; supykdyti, supykdo, supykdë; 

supûdyti, supûdo, supûdë; suramdyti, suramdo, suramdë; surydyti, 

surydo, surydë; suspardyti, suspardo, suspardë; sustingdyti, sustingdo, sustingdë… 

paŸ: – ;; – ;; pagaudyti, pagaudo, pagaudë; pagydyti, pagydo, pagydë; pagirdyti, 

pagirdo, pagirdë; pagrumdyti, pagrumdo, pagrumdë; pajodyti, pajodo, 

pajodë; palamdyti, palamdo, palamdë; pamindyti, pamindo, pamindë; pamurdyti, 

pamurdo, pamurdë; panardyti, panardo, panardë; papykdyti, papykdo, 

papykdë; papildyti, papildo, papildë; papûdyti, papûdo, papûdë; 

paskaldyti, paskaldo, paskaldë; paspardyti, paspardo, paspardë; paspjaudyti, 

paspjaudo, paspjaudë; pastumdyti, pastumdo, pastumdë… 

priŸ: – ;; – ;; prigaudyti, prigaudo, prigaudë; prigydyti, prigydo, prigydë; 

prigirdyti, prigirdo, prigirdë; prilamdyti, prilamdo, prilamdë; prilydyti, prilydo, 

prilydë „leisti prilyti indà“; prilydyti, prilydo, prilydë „pritirpdyti“; primindyti, 

primindo, primindë; primurdyti, primurdo, primurdë; pripykdyti, 

pripykdo, pripykdë; pripildyti, pripildo, pripildë; prirydyti, prirydo, prirydë; 

priskaldyti, priskaldo, priskaldë; prispjaudyti, prispjaudo, prispjaudë; pristumdyti, 

pristumdo, pristumdë; priðaldyti, priðaldo, priðaldë; priðaudyti, 

priðaudo, priðaudë… 

iðŸ: – ;; – ;; iðdildyti, iðdildo, iðdildë; iðgaudyti, iðgaudo, iðgaudë; iðgydyti, 

iðgydo, iðgydë; iðgirdyti, iðgirdo, iðgirdë; iðgrumdyti, iðgrumdo, iðgrumdë; 

iðjodyti, iðjodo, iðjodë; iðlamdyti, iðlamdo, iðlamdë; iðlydyti, iðlydo, iðlydë 

„iðlaikyti lietuje“; iðlydyti, iðlydo, iðlydë „kaitinant padaryti skystà“; 

iðmindyti, iðmindo, iðmindë; iðmurdyti, iðmurdo, iðmurdë; iðnardyti, iðnar-

229 

do, iðnardë; iðpûdyti, iðpûdo, iðpûdë; iðspardyti, iðspardo, iðspardë; iððaldyti, 

iððaldo, iððaldë… 

nuŸ: – ;; – ;; nudildyti, nudildo, nudildë; nugaudyti, nugaudo, nugaudë; 

nugydyti, nugydo, nugydë; nugirdyti, nugirdo, nugirdë; nugrumdyti, nugrumdo, 

nugrumdë; nujodyti, nujodo, nujodë; numindyti, numindo, numindë; 

numurdyti, numurdo, numurdë; nuramdyti, nuramdo, nuramdë; nuskaldyti, 

nuskaldo, nuskaldë; nuspardyti, nuspardo, nuspardë; nustumdyti, nustumdo, 

nustumdë; nuðaldyti, suðaldo, nuðaldë; nuðildyti, nuðildo, nuðildë… 

uþŸ: – ;; – ;; uþgydyti, uþgydo, uþgydë; uþgirdyti, uþgirdo, uþgirdë; uþjodyti, 

uþjodo, uþjodë; uþkardyti, uþkardo, uþkardë; uþlamdyti, uþlamdo, uþlamdë; 

uþlydyti, uþlydo, uþlydë; uþmindyti, uþmindo, uþmindë; uþmurdyti, uþmurdo, 

uþmurdë; uþpykdyti, uþpykdo, uþpykdë; uþpildyti, uþpildo, uþpildë; 

uþsiundyti, uþsiundo, uþsiundë; uþspardyti, uþspardo, uþspardë; uþðaldyti, 

uþðaldo, uþðaldë; uþðildyti, uþðildo, uþðildë… 

apŸ (apiŸ): – ;; – ;; apgaudyti, apgaudo, apgaudë; apgydyti, apgydo, apgydë; 

apgirdyti, apgirdo, apgirdë; apipûdyti, apipûdo, apipûdë; aplamdyti, 

aplamdo, aplamdë; apmindyti, apmindo, apmindë; apskaldyti, apskaldo, 

apskaldë; apspjaudyti, apspjaudo, apspjaudë; apstumdyti, apstumdo, apstumdë; 

apðaudyti, apðaudo, apðaudë; apðildyti, apðildo, apðildë; aptemdyti, 

aptemdo, aptemdë; aptramdyti, aptramdo, aptramdë… 

praŸ: – ;; – ;; prajodyti, prajodo, prajodë; prakiurdyti, prakiurdo, prakiurdë; 

pralamdyti, pralamdo, pralamdë; prapuldyti, prapuldo, prapuldë (neprieðdëlinë 

lytis bk. nevartojama; plg. praŸpulti); praskaldyti, praskaldo, 

praskaldë; pravirkdyti, pravirkdo, pravirkdë; praþildyti, praþildo, praþildë; 

praþiodyti, praþiodo, praþiodë. 

áŸ: ávykdyti, ávykdo, ávykdë;; – ;; ámurdyti, ámurdo, ámurdë; ápykdyti, ápykdo, 

ápykdë; áðaldyti, áðaldo, áðaldë; áðaudyti, áðaudo, áðaudë; áðildyti, áðildo, áðildë. 

atŸ: – ;; – ;; atgydyti, atgydo, atgydë; atðaldyti, atðaldo, atðaldë; atðildyti, 

atðildo, atðildë. 

Prieðdëlis perŸ yra kirèiuojamas: – ;; – ;; pergirdyti, pergirdo, pergirdë; 

perlydyti, perlydo, perlydë; perpildyti, perpildo, perpildë; perpûdyti, perpûdo, 

perpûdë; perðaldyti, perðaldo, perðaldë; perðildyti, perðildo, perðildë. 

Plg. bk. normos kitimà: ávykdyti KP 58, ávykdyti, ávykdo, ávykdë LV 301, 

ávykdë DÞ1 943, ávykdyti, ávykdo, ávykdë DÞ2 263, DÞ3 264 (plg. ávykdyti; 

ávykdyti LKÞ XIX 334). 

Þr. dar prieðdëliniø veiksmaþodþiø kirèiavimo gretimybes nekodifikuotoje 

kalboje: iðdildyti, iðdildo, iðdildë; iðdildyti, iðdildo, iðdildë LKÞ II

230 

547; iðtardyti, iðtardo, iðtardë; iðtardyti LKÞ XV 853; nudildyti, nudildo, 

nudildë; nudildyti, nudildo, nudildë LKÞ II 547; nuramdyti, nuramdo, 

nuramdë; nuramdyti, nuramdo, nuramdë LKÞ XI 122; nustumdyti, nustumdo, 

nustumdë; nustumdyta LKÞ XIII 1033; pastumdyti, pastumdo, 

pastumdë; pastumdai „pastumdyk“ LKÞ XIII 1033; prapuldyti, prapuldo, 

prapuldë; prapuldyti, prapuldo, prapuldë LKÞ X 877, prapuldyti, prapuldo, 

prapuldë GrinB 45; pravirkdyti; pravirkdyti LKÞ XIX 556, pravirkdyti, 

pravirkdo, pravirkdë GrinV 19; pristumdyti, pristumdo, pristumdë; pristumdë 

LKÞ XIII 1034; sudildyti, sudildo, sudildë; sudildyti, sudildo, sudildë LKÞ 

II 547; sustumdyti, sustumdo, sustumdë; sustumdë LKÞ XIII 1034; uþtvindyti, 

uþtvindo, uþtvindë; uþtvindys LKÞ XVII 292; þr. dar (Grinaveckis, 

1983, 66). 

Prieðdëliniai sangràþi niai veiksmaþodþiai kirèiuojami taip 

pat kaip ir neprieðdëliniai, nesangràþiniai. 

suŸ: – ;; – ;; susigaudyti, susigaudo, susigaudë; susilamdyti, susilamdo, 

susilamdë; susilydyti, susilydo, susilydë „leistis sulyti“; susilydyti, susilydo, 

susilydë „kaitinant pasidaryti skystam“; susiskaldyti, susiskaldo, susiskaldë; 

susispardyti, susispardo, susispardë; susistumdyti, susistumdo, susistumdë; 

susiðaudyti, susiðaudo, susiðaudë; susiðildyti, susiðildo, susiðildë; susitemdyti, 

susitemdo, susitemdë; susitramdyti, susitramdo, susitramdë… 

paŸ: – ;; – ;; pasigaudyti, pasigaudo, pasigaudë; pasigydyti, pasigydo, 

pasigydë; pasijodyti, pasijodo, pasijodë; pasimurdyti, pasimurdo, pasimurdë; 

pasipildyti, pasipildo, pasipildë; pasiskaldyti, pasiskaldo, pasiskaldë; 

pasispardyti, pasispardo, pasispardë; pasispjaudyti, pasispjaudo, pasispjaudë; 

pasistumdyti, pasistumdo, pasistumdë; pasiðildyti, pasiðildo, pasiðildë. 

priŸ: – ;; – ;; prisigaudyti, prisigaudo, prisigaudë; prisigirdyti, prisigirdo, 

prisigirdë; prisilydyti, prisilydo, prisilydë „leisti prilyti indà“; prisilydyti, prisilydo, 

prisilydë „prisitirpdyti“; prisimurdyti, prisimurdo, prisimurdë; prisipildyti, 

prisipildo, prisipildë; prisiskaldyti, prisiskaldo, prisiskaldë; prisiðildyti, 

prisiðildo, prisiðildë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusigydyti, nusigydo, nusigydë; nusimindyti, nusimindo, 

nusimindë; nusiramdyti, nusiramdo, nusiramdë; nusispardyti, nusispardo, 

nusispardë; nusistumdyti, nusistumdo, nusistumdë; nusiðaldyti, nusiðaldo, 

nusiðaldë. 

apŸ: – ;; – ;; apsigydyti, apsigydo, apsigydë; apsigirdyti, apsigirdo, apsigirdë; 

apsiskaldyti, apsiskaldo, apsiskaldë; apsistumdyti, apsistumdo, apsistumdë; 

apsitemdyti, apsitemdo, apsitemdë.

231 

iðŸ: – ;; – ;; iðsigydyti, iðsigydo, iðsigydë; iðsilamdyti, iðsilamdo, iðsilamdë; 

iðsimindyti, iðsimindo, iðsimindë; iðsimurdyti, iðsimurdo, iðsimurdë; iðsipildyti, 

iðsipildo, iðsipildë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsigydyti, uþsigydo, uþsigydë; uþsimurdyti, uþsimurdo, uþsimurdë; 

uþsipildyti, uþsipildo, uþsipildë; uþsispardyti, uþsispardo, uþsispardë; 

uþsiðildyti, uþsiðildo, uþsiðildë. 

praŸ: – ;; – ;; prasilamdyti, prasilamdo, prasilamdë; prasistumdyti, prasistumdo, 

prasistumdë. 

atŸ: – ;; – ;; atsiðaudyti, atsiðaudo, atsiðaudë. 

Sangràþiniø veiksmaþodþiø prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; persipildyti, 

persipildo, persipildë; persiðaldyti, persiðaldo, persiðaldë. 

Studentø kirèiavimo polinkiai yra ðie: pykdþiau (krt. 33:2); stumdyti 

(krt. 39:3), stumdau (krt. 40:2); tardyti (krt. 17:24), tardau (krt. 21:18), 

tardþiau (krt. 20:15); tramdyti (krt. 39:24), tramdau (krt. 45:17), tramdþiau 

(krt. 34:2); tvardyti(s) (krt. 26:10), tvardo(si) (prg. 29:7); vykdyti (krt. 

38:5), vykdau (krt. 42:1), vykdþiau (krt. 35:1); virkdyti (krt. 27:14), virkdau 

(krt. 33:8). 

Plg. prieðdëlinio veiksmaþodþio kirèiavimà: prapuldyti (krt. 30:10), 

prapuldau (krt. 31:7). 

Priesagos Ÿyti vediniai 

Pastovø ðaknies kirtá (ir t v i r t apradæ priegaidæ) turi tie miðrieji 

veiksmaþodþiai, kurie grindþiami tvirtapradþiais pirminiais veiksmaþodþiais: 

mokyti, moko, mokë (: iðŸmokti, iðŸmoksta, iðŸmoko);; – ;; baldyti, 

baldo, baldë „belsti, trankyti“ (: belsti, beldþia, beldë); braiþyti, braiþo, 

braiþë „rëþyti, draskyti; pavirðium akëti; braukyti, degioti (degtukus)“ 

(: brëþti, brëþia, brëþë); èaiþyti, èaiþo, èaiþë (: èyþti, èyþia, èyþë; þem. èieþti, 

èieþia, èieþë); daigyti, daigo, daigë (: diegti, diegia, diegë); gnaibyti, gnaibo, 

gnaibë (: gnybti, gnyba, gnybo); gniauþyti, gniauþo, gniauþë (: gniauþti, gniauþia, 

gniauþë); graiþyti, graiþo, graiþë „pjaustyti grieþiniais; darinëti, apipjaustinëti 

(darþoves)“ (: grieþti, grieþia, grieþë); grandyti, grando, grandë 

(: græsti, grendþia, grendë); junkyti, junko, junkë (: junkti, junksta, junko); 

kirdyti, kirdo, kirdë (: kirsti, kirsta, kirdo); laidyti, laido laidë (: leisti, 

leidþia, leido); lauþyti, lauþo, lauþë (: lauþti, lauþia, lauþë; lûþti, lûþta, lûþo); 

maigyti, maigo, maigë (: mygti, myga, mygo); malþyti, malþo, malþë 

(: melþti, melþia, melþë); plëðyti, plëðo, plëðë (: plëðti, plëðia, plëðë); rëþyti, 

rëþo, rëþë (: rëþti, rëþia, rëþë); skaidyti, skaido, skaidë (ðis þodis jau gerokai

232 

nutolæs nuo pamatiniø veiksmaþodþiø skiesti, skiedþia, skiedë; skysti, skysta, 

skydo); smaugyti, smaugo, smaugë (: smaugti, smaugia, smaugë); spandyti, 

spando, spandë (: spæsti, spendþia, spendë)… 

Þr. dar (Jakaitienë, 1973, 23; Laigonaitë, 1978, 74; LKG II 303; LV 

146; SkBK 31; Stundþia, 1993, 61; Stundþia, 1995, 127; Vidþiûnas, 1997, 

196, 197). 

Tik retais atvejais tvirtapradþiai miðrieji veiksmaþodþiai, padaryti su 

priesaga Ÿyti, siejami su netvirtapradës ðaknies pirminiais veiksmaþodþiais. 

Pirmiausia minëtini ðiedu: – ;; taikyti, taiko, taikë (: tikti, tinka, 

tiko);; mëtyti, mëto, mëtë (: mesti, meta, metë); þr. dar (Laigonaitë, 1978, 

74; Stundþia, 1995, 127). Jiems bûdinga kiekybinë ðaknies balsiø kaita: 

pamatiniø þodþiø bendraties ðaknies trumpuosius balsius atitinka vediniø 

ðaknies dvibalsis ai, ilgasis balsis ë. 

Dar poros vediniø darybos pagrindu eina tvirtagalës ðaknies 

veiksmaþodþiai: – ;; – ;; glamþyti, glamþo, glamþë (: glemþti, glemþia, glemþë); 

graiþyti, graiþo, graiþë (: græþti, græþia, græþë). Dël ðiø miðriøjø veiksmaþodþiø 

kirèiavimo normos galima abejoti (þr. toliau). Ðiaip jau panaðios 

darybos miðrieji veiksmaþodþiai priklauso kitam kirèiavimo tipui 

(þr. p. 299). 

Prie tvirtapradës ðaknies iðvestiniø veiksmaþodþiø ðlyja bûrelis 

þodþiø, kuriø ðaknis irgi yra kirèiuota, tvirtapradë, bet jie neturi aiðkaus 

darybos pamato (tokiø veiksmaþodþiø bendratyje galima áþvelgti 

formalø baigmená Ÿyti): rodyti, rodo, rodë;; siûlyti, siûlo, siûlë (sl.); valgyti, 

valgo, valgë;; gliaudyti, gliaudo, gliaudë; gundyti, gundo, gundë; laigyti, 

laigo, laigë; lopyti, lopo, lopë; mankyti, manko, mankë; maudyti, maudo, 

maudë; minkyti, minko, minkë; niurkyti, niurko, niurkë; paisyti, paiso, 

paisë „kreipti, dëmesá, reaguoti, skaitytis“; purtyti, purto, purtë; sûdyti, 

sûdo, sûdë (dël morfonologiniø skirtybiø sunku sieti su bûdvardþiu sûrus, 

Ÿi); vëtyti, vëto, vëtë… 

Þr. dar (LV 146; SkBK 31; Vidþiûnas, 1997, 195, 196). 

Vienu kitu atveju bk. abejota (ar ir dabar abejojama), kurios – tvirtapradës 

ar tvirtagalës – ðaknies veiksmaþodis kodifikuotinas: glamþyti, 

glamþo, glamþë SkBK 52, RV 96, RÞ 208, DÞ1 218, DÞ2 177, LTÞ 104, 

glamþyti, glamþo, glamþë ir glamþyti, glamþo, glamþë LV 269, DÞ3 178, 

MKÞ 176 (plg. glamþyti BûgRR I 274, 283, glamþo; glamþo BûgRR II 

448, glamþyti; glamþyti SkÞD 529, glamþyti, glamþo, glamþë; glamþyti, glamþo, 

glamþë LKÞ III 395, glamþyti, glamþo, glamþë GrinV 12; tvirtagalës

233 

ðaknies miðrusis veiksmaþodis priegaide dera prie kodifikuoto pirminio 

veiksmaþodþio glemþti, glemþia, glemþë, o tvirtapradis glamþyti, glamþo, 

glamþë – prie nekodifikuoto glemþti, glemþia, glemþë LKÞ III 414; þr. dar 

p. 94); maigyti, maigo, maigë ir maigyti, maigo, maigë RÞ 267, maigyti, 

maigo, maigë SkBK 62, RV 128, LV 365, DÞ1 437, DÞ2 379, LTÞ 174, 

DÞ3 377, MKÞ 227 (plg. maigyti, maigau BûgRR II 452, maigyti, maigo, 

maigë; maigyti, maigo, maigë LKÞ VII 733, maigyti, maigo, maigë DrskÞ 

199); þr. dar (Grinaveckienë, 1957, 150; Jonaitytë, 1971, 221; Jonikas, 

1939, 74; Vaitkevièiûtë, 1997, 121, 179). 

Apskritai miðriøjø priesagos Ÿyti veiksmaþodþiø kirèiuota bendraties 

ðaknis bk. esti tvirtapradë, þr. (Babrauskas, 1939, 36; LKG II 303; Bernadiðienë, 

1973, 64–65; Laigonaitë, 1978, 74; DLKG 53; Stundþia, 1995, 

127; Vitkauskas, 1995, 74; Vidþiûnas, 1997, 195). 

Nekodifikuotoje kalboje vartojama daugiau miðriøjø veiksmaþodþiø, 

turinèiø bendraties kirèiuotà priesagà Ÿyti ir esamojo bei bûtojo kartinio 

laiko tvirtagalæ ðakná (pastarosios lytys paprastai eina lygia greta su pirminiø 

veiksmaþodþiø tvirtagalës ðaknies variantais, plintanèiais ðnekamojoje 

kalboje, nors ne visada uþraðytais þodynuose): braiþyti BûgRR I 

282, SkÞD 534, DrskÞ 40, braiþyti, braiþo, braiþë; braiþyti, braiþo, braiþë 

LKÞ I 987; èaiþyti, èaiþo, èaiþë; èaiþyti, èaiþo, èaiþë LKÞ II 54, èaiþyti, 

èaiþo, èaiþë GrinV 10; daigyti BûgRR III 656, SkDA 231, SkÞD 545, daigyti, 

daigo, daigë; daigyti, daigo, daigë LKÞ II 214, daigyti, daigo, daigë 

DrskÞ 55 (kirèiavimà daigyti K. Bûga laikë klaida, þr. BûgRR II 701, 723, 

III 656); gliaudyti, gliaudo; gliaudyti, gliaudo BûgRR II 448, gliaudyti, gliaudo, 

gliaudë; gliaudyti, gliaudo, gliaudë LKÞ III 419; gnaibyti BûgRR II 

221, 288, 452, SkÞD 64, gnaibyti, gnaibo, gnaibë; gnaibyti, gnaibo, gnaibë 

LKÞ III 447, gnaibyti, gnaibo, gnaibë LzÞ 83, DrskÞ 105 (plg. gnybti, gnyba, 

gnybo; gnybti LKÞ III 457); graiþyti BûgRR II 451, SkÞD 461, 529, 

graiþyti, graiþo, graiþë; graiþyti, graiþo, graiþë „pjaustyti koká daiktà grieþiniais, 

ritinukais ir kt.“ LKÞ III 505 (plg. grieþti, grieþia, grieþë; grieþti LKÞ 

III 597); graiþyti, graiþo, graiþë; graiþyti, graiþo, graiþë „skyles daryti ir kt.“ 

LKÞ III 504 (tvirtagalës ðaknies forma tiktø ir bk., nes tvirtagaliðkai kirèiuojamas 

pirminis veiksmaþodis græþti, græþia, græþë); kirdyti; kirdyti SkÞD 

546, kirdyti, kirdo, kirdë; kirdyti, kirdo, kirdë LKÞ V 833 (plg. paŸkirsti, 

paŸkirsta, paŸkirdo; paŸkirsti LKÞ V 967); mankyti, mankau BûgRR I 463, 

II 166, 440, mankyti SkÞD 530, 535, mankyti, manko, mankë; mankyti, 

manko, mankë LKÞ VII 840; paisyti, paiso, paisë; paisyti, paiso, paisë LKÞ

234 

IX 120, paisyti, paiso, paisë DrskÞ 237 (þr. dar KP 89); pûkðtyti, pûkðto, 

pûkðtë; pûkðtyti, pûkðto, pûkðtë LKÞ X 871; smaugyti, smaugo, smaugë; 

smaugyti, smaugo, smaugë LKÞ XIII 127; spaudyti, spaudo, spaudë; spaudyti, 

spaudo, spaudë LKÞ XIII 345, spaudyti, spaudo, spaudë DrskÞ 341 

(K. Bûgos nuomone, spaudyti – klaida, þr. BûgRR II 715); svaidyti, svaidau 

BûgRR II 452, 614, svaidyti SkÞD 462, 531, svaidyti, svaido, svaidë; 

svaidyti, svaido, svaido LKÞ XIV 257, svaidyti, svaido, svaidë LzÞ 251 

(plg. sviesti, sviedþia, sviedë; sviesti LKÞ XIV 340); talþau, talþyti BûgRR 

I 319, III 995, talþyti SkÞD 531, talþyti, talþo, talþë; talþyti, talþo, talþë LKÞ 

XV 771, talþyti, talþo, talþë DûnÞ 390 (plg. telþti, telþia, telþë; telþti LKÞ 

XV 1185; èia viename lizde pateiktas veiksmaþodis, reiðkiantis ir „smarkiai 

lyti; ðlapintis“, ir „suduoti, sukirsti; blokðti, mesti“); tvilkyti SkÞD 

532, tvilkyti, tvilko, tvilkë; tvilkyti, tvilko, tvilkë LKÞ XVII 287; þr. dar (Klimavièius, 

1994, 50; LKG II 303; Mikalauskaitë, 1957, 89; Urbutis, 1998, 

261, 262; Vitkauskas, 1988, 90). 


mokytis, mokosi, mokësi;; rodytis, rodosi, rodësi;; baldytis, baldosi, 

baldësi; braiþytis, braiþosi, braiþësi; glamþytis, glamþosi, glamþësi; gnaibytis, 

gnaibosi, gnaibësi; laidytis, laidosi, laidësi; maivytis, maivosi, maivësi 

(ðis darybiðkai neskaidomas veiksmaþodis bk. neturi nesangràþinës formos); 

mangytis, mangosi, mangësi (ðis darybiðkai neskaidomas veiksmaþodis 

bk. neturi nesangràþinës formos); mankytis, mankosi, mankësi; mëtytis, 

mëtosi, mëtësi; minkytis, minkosi, minkësi; niurkytis, niurkosi, niurkësi; 

plëðytis, plëðosi, plëðësi; purtytis, purtosi, purtësi; siûlytis, siûlosi, siûlësi; 

skaidytis, skaidosi, skaidësi; svaidytis, svaidosi, svaidësi… 

Plg. kirèiavimo normos kodifikacijà: mangyti, mango, mangë RÞ 268, 

mangytis, mangosi, mangësi DÞ1 442, mangytis, mangosi, mangësi ir mangytis, 

mangosi, mangësi SkRÞ 785, mangytis, mangosi, mangësi DÞ2 383, 

DÞ3 381 (plg. mangytis, mangosi, mangësi; mangytis, mangosi, mangësi LKÞ 

VII 827, mangyties, mangos, mangës DûnÞ 187). 

Þr. dar nekodifikuotas kirèiavimo gretimybes: maivytis, maivosi, maivësi; 

maivytis, maivosi, maivësi LKÞ VII 765. 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai bk. kirèiavimu nesiskiria nuo neprieðdëliniø. 

paŸ: parodyti, parodo, parodë;; pamokyti, pamoko, pamokë; pasiûlyti, 

pasiûlo, pasiûlë;; paglamþyti, paglamþo, paglamþë; pagliaudyti, pagliaudo, 

pagliaudë; pagnaibyti, pagnaibo, pagnaibë; pagniauþyti, pagniauþo, pagniau-

235 

þë; pagrandyti, pagrando, pagrandë; pagundyti, pagundo, pagundë; palaigyti, 

palaigo, palaigë; palauþyti, palauþo, palauþë; palopyti, palopo, palopë; 

pamaigyti, pamaigo, pamaigë; pamaudyti, pamaudo, pamaudë; pamëtyti, 

pamëto, pamëtë; paniurkyti, paniurko, paniurkë; paplëðyti, paplëðo, paplëðë; 

papurtyti, papurto, papurtë; paspandyti, paspando, paspandë… 

priŸ: – ;; pritaikyti, pritaiko, pritaikë;; pribraiþyti, pribraiþo, pribraiþë; 

prièaiþyti, prièaiþo, prièaiþë; prigliaudyti, prigliaudo, prigliaudë; prignaibyti, 

prignaibo, prignaibë; prigraiþyti, prigraiþo, prigraiþë „ritiniais pripjaustyti“; 

prigraiþyti, prigraiþo, prigraiþë „daug kur iðgræþti, prigræþioti“; prigrandyti, 

prigrando, prigrandë; prigundyti, prigundo, prigundë; prilaidyti, prilaido, 

prilaidë; prilauþyti, prilauþo, prilauþë; primaigyti, primaigo, primaigë; primëtyti, 

primëto, primëtë; priminkyti, priminko, priminkë; primokyti, primoko, 

primokë; priniurkyti, priniurko, priniurkë; priplëðyti, priplëðo, priplëðë; 

pripurtyti, pripurto, pripurtë… 

suŸ: – ;; – ;; subraiþyti, subraiþo, subraiþë; suèaiþyti, suèaiþo, suèaiþë; 

sudaigyti, sudaigo, sudaigë; suglamþyti, suglamþo, suglamþë; sugnaibyti, 

sugnaibo, sugnaibë; sugniauþyti, sugniauþo, sugniauþë; sugrandyti, sugrando, 

sugrandë; sugundyti, sugundo, sugundë; sulaidyti, sulaido, sulaidë; sulauþyti, 

sulauþo, sulauþë; sulopyti, sulopo, sulopë; sumaigyti, sumaigo, sumaigë; 

sumankyti, sumanko, sumankë; sumëtyti, sumëto, sumëtë; suminkyti, 

suminko, suminkë; suniurkyti, suniurko, suniurkë; supaisyti, supaiso, 

supaisë; suplëðyti, suplëðo, suplëðë; supurtyti, supurto, supurtë… 

iðŸ: – ;; iðmokyti, iðmoko, iðmokë;; iðbraiþyti, iðbraiþo, iðbraiþë; iðèaiþyti, 

iðèaiþo, iðèaiþë; iðgliaudyti, iðgliaudo, iðgliaudë; iðgnaibyti, iðgnaibo, iðgnaibë; 

iðgniauþyti, iðgniauþo, iðgniauþë; iðgrandyti, iðgrando, iðgrandë; iðlauþyti, 

iðlauþo, iðlauþë; iðmaigyti, iðmaigo, iðmaigë; iðmankyti, iðmanko, iðmankë; 

iðmaudyti, iðmaudo, iðmaudë; iðmëtyti, iðmëto, iðmëtë; iðminkyti, iðminko, 

iðminkë; iðniurkyti, iðniurko, iðniurkë; iðplëðyti, iðplëðo, iðplëðë; iðpurtyti, iðpurto, 

iðpurtë; iðrëþyti, iðrëþo, iðrëþë; iðrodyti, iðrodo, iðrodë; iðskaidyti, iðskaido, 

iðskaidë… 

nuŸ: nurodyti, nurodo, nurodë;; – ;; nubraiþyti, nubraiþo, nubraiþë; nuèaiþyti, 

nuèaiþo, nuèaiþë; nugnaibyti, nugnaibo, nugnaibë; nugrandyti, nugrando, 

nugrandë; nugraiþyti, nugraiþo, nugraiþë; nujunkyti, nujunko, nujunkë; 

nulauþyti, nulauþo, nulauþë; numaudyti, numaudo, numaudë; numëtyti, numëto, 

numëtë; nuniurkyti, nuniurko, nuniurkë; nuplëðyti, nuplëðo, nuplëðë; nupûkðtyti, 

nupûkðto, nupûkðtë; nupurtyti, nupurto, nupurtë; nusûdyti, nusûdo, 

nusûdë; nusvaidyti, nusvaido, nusvaidë; nutaikyti, nutaiko, nutaikë…

236 

apŸ (apiŸ): – ;; – ;; apibraiþyti, apibraiþo, apibraiþë; apèaiþyti, apèaiþo, 

apèaiþë; apglamþyti, apglamþo, apglamþë; apgnaibyti, apgnaibo, apgnaibë; 

apgniauþyti, apgniauþo, apgniauþë; apgrandyti, apgrando, apgrandë; apiplëðyti, 

apiplëðo, apiplëðë; apipurtyti, apipurto, apipurtë; aplauþyti, aplauþo, 

aplauþë; aplopyti, aplopo, aplopë; apmaigyti, apmaigo, apmaigë; apmëtyti, 

apmëto, apmëtë; apmokyti, apmoko, apmokë; aprodyti, aprodo, aprodë; 

apsûdyti, apsûdo, apsûdë… 

uþŸ: – ;; – ;; uþgnaibyti, uþgnaibo, uþgnaibë; uþlaidyti, uþlaido, uþlaidë; 

uþlauþyti, uþlauþo, uþlauþë; uþlopyti, uþlopo, uþlopë; uþmaigyti, uþmaigo, 

uþmaigë; uþmëtyti, uþmëto, uþmëtë; uþminkyti, uþminko, uþminkë; uþniurkyti, 

uþniurko, uþniurkë; uþspraudyti, uþspraudo, uþspraudë; uþsûdyti, uþsûdo, 

uþsûdë; uþtraiðkyti, uþtraiðko, uþtraiðkë; uþvalgyti, uþvalgo, uþvalgë… 

áŸ: – ;; árodyti, árodo, árodë;; águndyti, águndo, águndë; ájunkyti, ájunko, 

ájunkë; ámëtyti, ámëto, ámëtë; ámokyti, ámoko, ámokë; ásiûlyti, ásiûlo, ásiûlë; 

ásûdyti, ásûdo, ásûdë; átaikyti, átaiko, átaikë; ávalgyti, ávalgo, ávalgë. 

atŸ: atrodyti, atrodo, atrodë;; – ;; atjunkyti, atjunko, atjunkë; atvilgyti, 

atvilgo, atvilgë; atþindyti, atþindo, atþindë. 

praŸ: – ;; – ;; pramëtyti, pramëto, pramëtë; pramokyti, pramoko, pramokë; 

pravalgyti, pravalgo, pravalgë; praþaidyti, praþaido, praþaidë (neprieðdëlinë 

lytis bk. nevartojama; dël ðaknies priegaidës plg. praþaisti, praþaidþia, 

praþaidë „nudëti, pamesti“). 

Prieðdëlis perŸ, kaip visada, gauna kirtá: – ;; – ;; permëtyti, permëto, 

permëtë; persûdyti, persûdo, persûdë; pervalgyti, pervalgo, pervalgë. 

Kai kuriø prieðdëliniø veiksmaþodþiø kirèiavimas bk. tikslintas: apglamþyti, 

apglamþo, apglamþë DÞ1 218, DÞ2 22, apglamþyti, apglamþo, 

apglamþë ir apglamþyti, apglamþo, apglamþë DÞ3 21 (plg. apglamþyti, apglamþo, 

apglamþë; apglamþyti, apglamþo, apglamþë LKÞ III 395); iðsvaidyti, 

iðsvaido, iðsvaidë DÞ2 254 (bet svaidyti, svaido, svaidë DÞ2 799), iðsvaidyti, 

iðsvaido, iðsvaidë DÞ3 255 (plg. iðsvaidyti SkÞD 531, iðsvaidyti, iðsvaido, 

iðsvaidë; iðsvaidyti, iðsvaido, iðsvaidë LKÞ XIV 257, iðsvaidyti, iðsvaido, 

iðsvaidë GrinV 13, LzÞ 251); paglamþyti, paglamþo, paglamþë DÞ2 481, 

paglamþyti, paglamþo, paglamþë ir paglamþyti, paglamþo, paglamþë DÞ3 

476 (plg. paglamþyti, paglamþo, paglamþë LKÞ III 396); prisvaidyti, prisvaido, 

prisvaidë DÞ2 626 (bet svaidyti, svaido, svaidë DÞ2 799); prisvaidyti, 

prisvaido, prisvaidë DÞ3 618 (plg. prisvaidyti, prisvaido, prisvaidë LKÞ 

XIV 259, LzÞ 251); suglamþyti, suglamþo, suglamþë DÞ2 758, suglamþyti, 

suglamþo, suglamþë ir suglamþyti, suglamþo, suglamþë DÞ 3 751 (plg.

237 

suglamþyti; suglamþyti, suglamþë LKÞ III 396); þr. dar (Vaitkevièiûtë, 1997, 

179; Vitkauskas, 1981, MK 5, 21; Vitkauskas, 1988, 73). 

Plg. dar nekodifikuotos kalbos prieðdëliniø veiksmaþodþiø kirèiavimo 

gretimybes: apèaiþyti, apèaiþo, apèaiþë LKÞ II 54, apèaiþyti, apèaiþo, apèaiþë 

GrinV 8; apgnaibyti, apgnaibo, apgnaibë; apgnaibyti, apgnaibo, apgnaibë 

LKÞ III 447, apgnaibyti, apgnaibo, apgnaibë LzÞ 83; aptalþyti, aptalþo, aptalþë; 

aptalþyti, aptalþo, aptalþë LKÞ XV 771–772, aptalþë DûnÞ 390; iðgliaudyti, 

iðgliaudo, iðgliaudë; iðgliaudyti, iðgliaudo, iðgliaudë LKÞ III 419; 

iðmaigyti, iðmaigo, iðmaigë; iðmaigyti, iðmaigo, iðmaigë LKÞ VII 734, nubraiþyti, 

nubraiþo, nubraiþë; nubraiþyti, nubraiþo, nubraiþë LKÞ I 987; prigliaudyti, 

prigliaudo, prigliaudë; prigliaudyti, prigliaudo, prigliaudë LKÞ III 420; 

primaigyti, primaigo, primaigë; primaigyti, primaigo, primaigë LKÞ VII 734; 

pritalþyti, pritalþo, pritalþë; pritalþyti, pritalþo, pritalþë LKÞ XV 772; sugnaibyti, 

sugnaibo, sugnaibë; sugnaibyti, sugnaibo, sugnaibë LKÞ III 447, sumaigyti, 

sumaigo, sumaigë; sumaigyti, sumaigo, sumaigë LKÞ VII 734. 

Prieðdëliniø sangràþi n i ø veiksmaþodþiø kirèiavimas bk. nesiskiria 


suŸ: – ;; – ;; susibraiþyti, susibraiþo, susibraiþë; susiglamþyti, susiglamþo, 

susiglamþë; susigniauþyti, susigniauþo, susigniauþë; susigundyti, susigundo, 

susigundë; susilaidyti, susilaido, susilaidë; susilauþyti, susilauþo, susilauþë; 

susilopyti, susilopo, susilopë; susimaigyti, susimaigo, susimaigë; susimëtyti, 

susimëto, susimëtë; susimokyti, susimoko, susimokë; susiplëðyti, susiplëðo, 

susiplëðë; susipurtyti, susipurto, susipurtë; susirodyti, susirodo, susirodë; 

susiskaidyti, susiskaido, susiskaidë; susitaikyti, susitaiko, susitaikë… 

paŸ: pasirodyti, pasirodo, pasirodë;; pasimokyti, pasimoko, pasimokë; 

pasitaikyti, pasitaiko, pasitaikë;; pasigundyti, pasigundo, pasigundë; pasimaivyti, 

pasimaivo, pasimaivë; pasimaudyti, pasimaudo, pasimaudë; pasiniurkyti, 

pasiniurko, pasiniurkë; pasipurtyti, pasipurto, pasipurtë; pasisiûlyti, 

pasisiûlo, pasisiûlë. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsibaldyti, iðsibaldo, iðsibaldë; iðsibraiþyti, iðsibraiþo, iðsibraiþë; 

iðsigniauþyti, iðsigniauþo, iðsigniauþë; iðsilauþyti, iðsilauþo, iðsilauþë; 

iðsimaudyti, iðsimaudo, iðsimaudë; iðsimëtyti, iðsimëto, iðsimëtë; iðsimokyti, 

iðsimoko, iðsimokë; iðsirodyti, iðsirodo, iðsirodë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusibaldyti, nusibaldo, nusibaldë; nusibraiþyti, nusibraiþo, 

nusibraiþë; nusigrandyti, nusigrando, nusigrandë; nusimaudyti, nusimaudo, 

nusimaudë; nusimëtyti, nusimëto, nusimëtë; nusipurtyti, nusipurto, nusipurtë; 

nusitaikyti, nusitaiko, nusitaikë; nusitvilkyti, nusitvilko, nusitvilkë.

238 

priŸ: – ;; – ;; prisibaldyti, prisibaldo, prisibaldë; prisigliaudyti, prisigliaudo, 

prisigliaudë; prisilauþyti, prisilauþo, prisilauþë; prisimaudyti, prisimaudo, 

prisimaudë; prisipurtyti, prisipurto, prisipurtë; prisisiûlyti, prisisiûlo, prisisiûlë; 

prisitaikyti, prisitaiko, prisitaikë; prisivalgyti, prisivalgo, prisivalgë. 

apŸ: – ;; – ;; apsibraiþyti, apsibraiþo, apsibraiþë; apsiglamþyti, apsiglamþo, 

apsiglamþë; apsimaigyti, apsimaigo, apsimaigë; apsirodyti, apsirodo, 

apsirodë; apsivalgyti, apsivalgo, apsivalgë; apsivilgyti, apsivilgo, apsivilgë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsibaldyti, uþsibaldo, uþsibaldë; uþsilaidyti, uþsilaido, uþsilaidë; 

uþsilopyti, uþsilopo, uþsilopë. 

atŸ: – ;; – ;; atsibraiþyti, atsibraiþo, atsibraiþë; atsivalgyti, atsivalgo, atsivalgë. 

parŸ: – ;; – ;; parsibaldyti, parsibaldo, parsibaldë; parsibraiþyti, parsibraiþo, 

parsibraiþë. 

praŸ: – ;; – ;; prasimëtyti, prasimëto, prasimëtë; prasimokyti, prasimoko, 

prasimokë. 

áŸ: – ;; – ;; ásisiûlyti, ásisiûlo, ásisiûlë. 

Sangràþiniø veiksmaþodþiø prieðdëlis perŸ turi kirtá: – ;; – ;; persivalgyti, 

persivalgo, persivalgë. 

Studentai linkæ kirèiuoti ðitaip: braiþyti „rëþyti, draskyti“ (krt. 16:16), 

braiþo „rëþo, drasko“ (prg. 32:10); èaiþyti (krt. 34:8), èaiþau (krt. 35:7); 

glamþyti (krt. 35:8), glamþo (prg. 36:7); gliaudyti (krt. 39:4), gliaudo (prg. 

39:4); gnaibyti (krt. 35:7), gnaibau (krt. 35:5; 2 stud. ðakná kirèiavo tvirtagaliðkai); 

gniauþyti (krt. 50:3), gniauþo (prg. 50:3); paisyti (krt. 40:1), paiso 

(prg. 40:1), paisiau (31:0); raiþyti (krt. 29:12), raiþo (prg. 30:11); rodau 

(krt. 81:0); skaidyti (krt. 42:1), skaido (prg. 42:1); svaidyti (krt. 37:1), svaido 

(prg. 37:1); talþyti (krt. 33: 20), talþo (prg. 32:21); þr. dar (Vitkauskas, 1968). 

Priesagos Ÿstyti vediniai 

Su ðiuo priesagos variantu padaryti miðrieji veiksmaþodþiai bk. kirèiuojami 

pagal tas paèias taisykles, kaip ir priesagos Ÿyti vediniai. 

Pastoviai kirèiuojamà tvirtapradæ ðakná turi tie priesagos Ÿstyti 

veiksmaþodþiai, kurie siejami su pirminiø veiksmaþodþiø tvirtaprad 

ë s ðaknies bendratimis: vystyti, vysto, vystë (ðio labai daþno publicistikos 

þodþio reikðmë „daryti tobulesná, sudëtingesná, plëtoti, rutulioti“ 

jau gerokai nutolusi nuo pagrindinës reikðmës „vynioti, supti vystyklais“; 

plg. vyti „sukti“);; dëstyti, dësto, dëstë (: dëti); skirstyti, skirsto, skirstë 

(: skirti); daigstyti, daigsto, daigstë (: diegti); durstyti, dursto, durstë (: durti);

239 

dþiaustyti, dþiausto, dþiaustë (: dþiauti); globstyti, globsto, globstë (: globti); 

glostyti, glosto, glostë (plg. glosti LKÞ III 432); gobstyti, gobsto, gobstë (: gobti); 

grëbstyti, grëbsto, grëbstë (: grëbti); grobstyti, grobsto, grobstë (: grobti); 

irstyti, irsto, irstë (: irtiŸs); juostyti, juosto, juostë (: juosti); kalstyti, kalsto, 

kalstë (: kalti); karstyti, karsto, karstë (: karti); kaustyti, kausto, kaustë (plg. 

kauti „muðti; kalti (kalvëje)“ LKÞ V 450); klostyti, klosto, klostë (: kloti); 

kraustyti, krausto, kraustë (: krauti); kulstyti, kulsto, kulstë (: kulti); kurstyti, 

kursto, kurstë (: kurti); laistyti, laisto, laistë (: lieti)… 

Þr. dar (Bût 164; Jakaitienë, 1973, 23–24; Laigonaitë, 1978, 74; Stundþia, 

1993, 61; Stundþia, 1994, 79; Stundþia, 1995, 127, 128; Vidþiûnas, 

1997, 195, 196). 

Prie ðiø vediniø ðliejasi du nedaþni veiksmaþodþiai, turintys á priesagas 

panaðius baigmenis: – ;; – ;; muistyti, muisto, muistë; paistyti, paisto, 

paistë. 

Priesagos Ÿstyti vediniams nebûdinga ðaknies priegaidþiø kaita. Taèiau 

vienas veiksmaþodis teikiamas su tvirtaprade ðaknimi, nors pamatinis 

þodis kirèiuojamas tvirtagaliðkai: – ;; – ;; siulpstyti, siulpsto, 

siulpstë (: siulpti; plg. dar siulpëti; siulpëti LKÞ XII 599; siulpstauti LKÞ 

XII 600; turbût ámanomas ir iðt. siulpt). 

Tvirtapradæ ðakná taip pat turi nedaþnas veiksmaþodis taikstyti, 

taiksto, taikstë, siejamas su trumpos ðaknies pirminiu veiksmaþodþiu 

tikti (plg. dar taikyti, taiko, taikë). 

Ðiaip jau beveik visi miðrieji veiksmaþodþiai, grindþiami tvirtagalës ar 

trumpos ðaknies þodþiais, yra kito kirèiavimo tipo (þr. p. 308). 

Ankstesnë lytis saikstyti, saiksto, saikstë RÞ 320 vëliau pakeista dësninga 

tvirtapradþio ðakninio kirèiavimo forma saikstyti, saiksto, saikstë 

(plg. siekti) DÞ1 690, DÞ2 677, DÞ3 670, MKÞ 283, þr. dar saikstyti, saiksto, 

saikstë ir saikstyti, saiksto, saikstë SkRÞ 1234 (plg. saikstyti, saiksto, 

saikstë; saikstyti, saiksto, saikstë LKÞ XII 12). 

Nekodifikuotoje kalboje vartojama daugiau gretimybiø, turinèiø kirèiuotà 

bendraties priesagà ir tvirtagalæ esamojo bei bûtojo kartinio laiko 

formø ðakná: daigstau BûgRR II 343, daigstyti SkÞD 461, daigstyti SkÞD 

537, daigstyti, daigsto, daigstë; daigstyti, daigsto, daigstë LKÞ II 216; durstyti 

SkÞD 537, durstyti, dursto, durstë; durstyti, dursto, durstë LKÞ II 909; 

gobstyti, gobsto, gobstë; gobstyti LKÞ III 468 (plg. gobti, gobia, gobë; gobti 

LKÞ III 470); lamstyti BûgRR I 454, II 261, SkÞD 538, lamstyti, lamsto, 

lamstë; lamstyti LKÞ VII 114; samstyti, samsto, samstë; samstyti, samsto,

240 

samstë LKÞ XII 109, samstyti, samsto, samstë DrskÞ 316; vangstyti BûgRR 

I 513, II 478, SkDA 235, 254, SkÞD 464, 538, vangstyti, vangsto, vangstë; 

vangstyti, vangsto, vangstë LKÞ XVIII 113. 


– ;; vystytis, vystosi, vystësi;; èiulpstytis, èiulpstosi, èiulpstësi 

(nesangràþinë lytis DÞ3 nenurodoma; plg. èiulpti, èiulpia, èiulpë; iðt. èiulpt); 

gobstytis, gobstosi, gobstësi; grobstytis, grobstosi, grobstësi; irstytis, irstosi, irstësi; 

karstytis, karstosi, karstësi; klostytis, klostosi, klostësi; kraustytis, kraustosi, 

kraustësi; markstytis, markstosi, markstësi (nesangràþinë lytis DÞ3 nenurodoma; 

plg. merktiŸs); muistytis, muistosi, muistësi; niaukstytis, niaukstosi, 

niaukstësi (nesangràþinë lytis bk. nevartojama; plg. niauktiŸs); 

saikstytis, saikstosi, saikstësi; siulpstytis, siulpstosi, siulpstësi; skirstytis, skirstosi, 

skirstësi; sulpstytis, sulpstosi, sulpstësi (nesangràþinë lytis bk. nevartojama; 

plg. sulpti, sulpia, sulpë); ðluostytis, ðluostosi, ðluostësi… 

Vieno veiksmaþodþio kirèiavimo norma bk. tikslinta: markstyti, 

marksto, markstë „?“ Kam II 72, RÞ 269, markstyti, marksto, markstë 

„mirkèioti; sngr. tarpais merktis“ DÞ1 444, SkRÞ 792, markstytis, markstosi, 

markstësi MKÞ 229, markstytis, markstosi, markstësi „tarpais merktis“ 

(plg. merktiŸs) DÞ2 385, LTÞ 177, DÞ3 383 (plg. markstyti, marksto, 

markstë; markstyti, marksto, markstë LKÞ VII 867, markstyties, markstos, 

markstës DûnÞ 188; kirèiavimà markstyti K. Bûga laikë klaida, 

þr. BûgRR II 709, 723). 

Þr. dar nekodifikuotos kalbos gretimybes: èiulpstytis, èiulpstosi, èiulpstësi; 

èiulpstytis LKÞ II 153; niaukstytis, niaukstosi, niaukstësi; niaukstytis, 

niaukstosi, niaukstësi LKÞ VIII 763 (plg. niaukti; niaukti LKÞ VIII 764); 

sulpstyti(s), sulpsto(si), sulpstë(si); sulpstyti(s), sulpsto(si), sulpstë(si) LKÞ 

XIV 140, sulpstyties, sulpstos, sulpstës DûnÞ 358. 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai bk. iðlaiko neprieðdëliniø kirèiavimo 

ypatybes. 

suŸ: – ;; – ;; sudaigstyti, sudaigsto, sudaigstë; sudëstyti, sudësto, sudëstë; 

sudurstyti, sudursto, sudurstë; sudþiaustyti, sudþiausto, sudþiaustë; suglostyti, 

suglosto, suglostë; sugrëbstyti, sugrëbsto, sugrëbstë; sukalstyti, sukalsto, 

sukalstë; sukarstyti, sukarsto, sukarstë; sukaustyti, sukausto, sukaustë; suklostyti, 

suklosto, suklostë; sukraustyti, sukrausto, sukraustë; sukurstyti, 

sukursto, sukurstë; sulaistyti, sulaisto, sulaistë; sumaustyti, sumausto, sumaustë; 

sumuistyti, sumuisto, sumuistë; sunarstyti, sunarsto, sunarstë; supaistyti, 

supaisto, supaistë; supilstyti, supilsto, supilstë…

241 

iðŸ: – ;; iðdëstyti, iðdësto, iðdëstë; iðvystyti, iðvysto, iðvystë;; iðdaigstyti, iðdaigsto, 

iðdaigstë; iðdurstyti, iðdursto, iðdurstë; iðdþiaustyti, iðdþiausto, iðdþiaustë; 

iðgrëbstyti, iðgrëbsto, iðgrëbstë; iðgrobstyti, iðgrobsto, iðgrobstë; iðkarstyti, 

iðkarsto, iðkarstë; iðkraustyti, iðkrausto, iðkraustë; iðlaistyti, iðlaisto, 

iðlaistë; iðnarstyti, iðnarsto, iðnarstë; iðpilstyti, iðpilsto, iðpilstë; iðpjaustyti, 

iðpjausto, iðpjaustë; iðsamstyti, iðsamsto, iðsamstë; iðskirstyti, iðskirsto, iðskirstë; 

iðstvarstyti, iðstvarsto, iðstvarstë… 

paŸ: – ;; paskirstyti, paskirsto, paskirstë;; padurstyti, padursto, padurstë; 

padþiaustyti, padþiausto, padþiaustë; paglostyti, paglosto, paglostë; pagrëbstyti, 

pagrëbsto, pagrëbstë; pairstyti, pairsto, pairstë; pakaustyti, pakausto, pakaustë; 

pakurstyti, pakursto, pakurstë; palaistyti, palaisto, palaistë; pamaustyti, 

pamausto, pamaustë; pamuistyti, pamuisto, pamuistë; papaistyti, papaisto, 

papaistë; papjaustyti, papjausto, papjaustë; paðluostyti, paðluosto, paðluostë… 

apŸ (apiŸ): – ;; – ;; apdaigstyti, apdaigsto, apdaigstë; apdþiaustyti, apdþiausto, 

apdþiaustë; apglostyti, apglosto, apglostë; apgobstyti, apgobsto, 

apgobstë; apgrëbstyti, apgrëbsto, apgrëbstë; apgrobstyti, apgrobsto, apgrobstë; 

apipjaustyti, apipjausto, apipjaustë; apkarstyti, apkarsto, apkarstë; apkaustyti, 

apkausto, apkaustë; apklostyti, apklosto, apklostë; apkraustyti, 

apkrausto, apkraustë; aplaistyti, aplaisto, aplaistë; apðluostyti, apðluosto, 

apðluostë; aptvarstyti, aptvarsto, aptvarstë… 

priŸ: – ;; – ;; pridaigstyti, pridaigsto, pridaigstë; pridþiaustyti, pridþiausto, 

pridþiaustë; priglostyti, priglosto, priglostë; prigrobstyti, prigrobsto, prigrobstë; 

prikarstyti, prikarsto, prikarstë; prikaustyti, prikausto, prikaustë; priklostyti, 

priklosto, priklostë; prikurstyti, prikursto, prikurstë; prilaistyti, prilaisto, 

prilaistë; primaustyti, primausto, primaustë; pripaistyti, pripaisto, pripaistë; 

pripilstyti, pripilsto, pripilstë; pripjaustyti, pripjausto, pripjaustë… 

nuŸ: – ;; – ;; nudþiaustyti, nudþiausto, nudþiaustë; nugrëbstyti, nugrëbsto, 

nugrëbstë; nukarstyti, nukarsto, nukarstë; nuklostyti, nuklosto, nuklostë; 

nukraustyti, nukrausto, nukraustë; nulaistyti, nulaisto, nulaistë; numaustyti, 

numausto, numaustë; nupilstyti, nupilsto, nupilstë; nupjaustyti, nupjausto, 

nupjaustë; nusamstyti, nusamsto, nusamstë; nuðluostyti, nuðluosto, 

nuðluostë… 

uþŸ: – ;; – ;; uþdaigstyti, uþdaigsto, uþdaigstë; uþglostyti, uþglosto, uþglostë; 

uþkarstyti, uþkarsto, uþkarstë; uþkaustyti, uþkausto, uþkaustë; uþklostyti, 

uþklosto, uþklostë; uþkraustyti, uþkrausto, uþkraustë; uþlaistyti, uþlaisto, 

uþlaistë; uþmaustyti, uþmausto, uþmaustë; uþnarstyti, uþnarsto, uþnarstë; 

uþpilstyti, uþpilsto, uþpilstë; uþpjaustyti, uþpjausto, uþpjaustë…

242 

áŸ: – ;; – ;; ádaigstyti, ádaigsto, ádaigstë; áklostyti, áklosto, áklostë; ákraustyti, 

ákrausto, ákraustë; ákurstyti, ákursto, ákurstë; ápilstyti, ápilsto, ápilstë; ápjaustyti, 

ápjausto, ápjaustë; ávarstyti, ávarsto, ávarstë. 

atŸ (atiŸ): – ;; – ;; atidaigstyti, atidaigsto, atidaigstë; atkraustyti, atkrausto, 

atkraustë. 

parŸ: – ;; – ;; parkraustyti, parkrausto, parkraustë. 

praŸ: – ;; – ;; prakraustyti, prakrausto, prakraustë. 

Prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; perkaustyti, perkausto, perkaustë; 

perkraustyti, perkrausto, perkraustë; perskirstyti, perskirsto, perskirstë; perðluostyti, 

perðluosto, perðluostë. 

Þr. dar nekodifikuotos kalbos prieðdëliniø veiksmaþodþiø kirèiavimo 

gretimybes: apdaigstyti, apdaigsto, apdaigstë; apdaigstyti LKÞ II 216; 

pridaigstyti, pridaigsto, pridaigstë; pridaigstyti, pridaigsto, pridaigstë LKÞ 

II 217. 



suŸ: – ;; susiklostyti, susiklosto, susiklostë;; susidëstyti, susidësto, susidëstë; 

susidþiaustyti, susidþiausto, susidþiaustë; susiglostyti, susiglosto, susiglostë; 

susikarstyti, susikarsto, susikarstë; susikraustyti, susikrausto, susikraustë; 

susilaistyti, susilaisto, susilaistë; susimaustyti, susimausto, susimaustë; 

susimuistyti, susimuisto, susimuistë; susipjaustyti, susipjausto, susipjaustë; 

susiskirstyti, susiskirsto, susiskirstë; susiðluostyti, susiðluosto, susiðluostë; 

susitaikstyti, susitaiksto, susitaikstë… 

iðŸ: – ;; iðsiskirstyti, iðsiskirsto, iðsiskirstë; iðsivystyti, iðsivysto, iðsivystë;; 

iðsidëstyti, iðsidësto, iðsidëstë; iðsidþiaustyti, iðsidþiausto, iðsidþiaustë; iðsikarstyti, 

iðsikarsto, iðsikarstë; iðsikraustyti, iðsikrausto, iðsikraustë; iðsilaistyti, 

iðsilaisto, iðsilaistë; iðsisamstyti, iðsisamsto, iðsisamstë; iðsiðluostyti, iðsiðluosto, 

iðsiðluostë; iðsivarstyti, iðsivarsto, iðsivarstë. 

paŸ: – ;; – ;; pasiirstyti, pasiirsto, pasiirstë; pasikarstyti, pasikarsto, pasikarstë; 

pasikaustyti, pasikausto, pasikaustë; pasimuistyti, pasimuisto, pasimuistë; 

pasiniaukstyti, pasiniauksto, pasiniaukstë; pasipjaustyti, pasipjausto, 

pasipjaustë; pasiskirstyti, pasiskirsto, pasiskirstë; pasiðluostyti, pasiðluosto, 

pasiðluostë. 

apŸ: – ;; – ;; apsikarstyti, apsikarsto, apsikarstë; apsiklostyti, apsiklosto, 

apsiklostë; apsikraustyti, apsikrausto, apsikraustë; apsilaistyti, apsilaisto, 

apsilaistë; apsiðluostyti, apsiðluosto, apsiðluostë; apsitvarstyti, apsitvarsto, 

apsitvarstë; apsiuostyti, apsiuosto, apsiuostë.

243 

priŸ: – ;; – ;; prisiglostyti, prisiglosto, prisiglostë; prisigrobstyti, prisigrobsto, 

prisigrobstë; prisikarstyti, prisikarsto, prisikarstë; prisipjaustyti, prisipjausto, 

prisipjaustë; prisiuostyti, prisiuosto, prisiuostë. 

nuŸ: – ;; – ;; nusiklostyti, nusiklosto, nusiklostë; nusikraustyti, nusikrausto, 

nusikraustë; nusilaistyti, nusilaisto, nusilaistë; nusiðluostyti, nusiðluosto, 

nusiðluostë. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsiklostyti, uþsiklosto, uþsiklostë; uþsikraustyti, uþsikrausto, 

uþsikraustë; uþsimaustyti, uþsimausto, uþsimaustë. 

áŸ: – ;; – ;; ásikraustyti, ásikrausto, ásikraustë; ásipjaustyti, ásipjausto, ásipjaustë. 

atŸ: – ;; – ;; atsikraustyti, atsikrausto, atsikraustë. 

parŸ: – ;; – ;; parsikraustyti, parsikrausto, parsikraustë. 

Sangràþiniø veiksmaþodþiø prieðdëlis perŸ yra kirèiuotas: – ;; – ;; persikraustyti, 

persikrausto, persikraustë. 

Studentai linksta kirèiuoti ðitaip: dëstyti (krt. 38:0), dëstau (krt. 38:0); 

markstytis (krt. 10:24); markstosi (prg. 17:17); paistyti (49:0), paisto (prg. 

49:0); samstyti (krt. 22:10), samsto (prg. 23:9); stvarstyti (krt. 26:2), stvarsto 

(prg. 26:2); tvarstyti (krt. 33:7), tvarstau (krt. 32:7). 

Priesagos Ÿoti vediniai 

Pastovø ðaknies kirtá ir tvirtapradæ priegaidæ turi kompaktiðka 

miðriøjø veiksmaþodþiø grupë, pasiþyminti ðiomis morfonologinëmis 

ypatybëmis: bendraties priesaga yra Ÿoti, bûtojo kartinio laiko – Ÿojo, esamojo 

laiko kamiengalis – Ÿo, ðaknies skiemens pagrindu eina ilgieji balsiai 

y, û, po kuriø prieð priesagà ar kamiengalá vartojami pavieniai priebalsiai: 

– ;; – ;; glûdoti, glûdo, glûdojo; gûþoti, gûþo, gûþojo; kyboti, kybo, 

kybojo; kyðoti, kyðo, kyðojo; kiûtoti, kiûto, kiûtojo; klûpoti, klûpo, klûpojo; 

kniûboti, kniûbo, kniûbojo; niûroti, niûro, niûrojo; rymoti, rymo, rymojo; 

rûsoti, rûso, rûsojo; sprûdoti, sprûdo, sprûdojo; styroti, styro, styrojo; svyroti, 

svyro, svyrojo; tykoti, tyko, tykojo; tásoti, táso, tásojo; tysoti, tyso, tysojo… 

Þr. dar (Laigonaitë, 1978, 74; LV 146; SkBK 31, 33; Stundþia, 1995, 

129; Vidþiûnas, 1997, 199). 

Vediniø ir pamatiniø þodþiø ðaknies prozodinis santykis galimas trejopas 

(neminint tø veiksmaþodþiø, kurie neturi aiðkaus darybos pamato): 

a) vediniø ðaknies tvirtapradë priegaidë atitinka pamatiniø veiksmaþodþiø 

t v i r t agalæ priegaidæ (vediniams bûdinga priegaidþiø kaita), 

plg.: gûþoti – gûþtiŸs; tásoti – tásti; tæsti-s; tysoti – tiestiŸs;

244 

b) vediniø ðaknies ilgieji tvirtapradþiai balsiai yra pakeitæ pirminiø 

veiksmaþodþiø bendraties ðaknies t r umpuosius balsius (kartais 

jie áeina á miðriøjø dvigarsiø sudëtá), plg.: glûdoti – glusti (plg. dar 

glaustiŸs); kyboti – kibti; kyðoti – kiðti; klûpoti – klupti (plg. dar klauptiŸs); 

kniûboti – kniubti (plg. dar kniaubtiŸs); rymoti – paŸrimti (plg. dar remtiŸs); 

styroti – stirti; svyroti – svirti; tvyroti – tvirti „tvirtai laikytis“ LKÞ XVII 

315 (plg. dar tverti); 

c) vedinyje iðlaikoma pamatinio þodþio ðaknies t v i r t apradë priegaidë, 

plg.: sprûdoti – sprûsti; spraustiŸs; þr. dar minëtà galimà santyká kniûboti 

– kniaubtiŸs. 

Plg. (Jakaitienë, 1976, 32; Stundþia, 1994, 81). 

Vienas kitas miðrusis veiksmaþodis su priesaga Ÿoti yra kirèiuojamas 

kitaip (þr. p. 264, 297). 

Dësningas kirèiavimo variantas sprûdoti, sprûdo, sprûdojo DÞ3 727 

pateiktas kaip gretimybë ðalia anksèiau teikiamo sprûdoti, sprûdo, sprûdojo 

DÞ1 759, DÞ2 734 (plg. sprûdoti, sprûdo, sprûdojo; sprûdoti, sprûdo, 

sprûdojo LKÞ XIII 538). LKÞ pavyzdþiai rodo, kad gyvojoje kalboje vartojamas 

tik tvirtapradës ðaknies variantas, o tvirtagaliðkai kirèiuojamas 

þodis yra paimtas ið þodynø. Tvirtagalë ðaknis nepridera prie bk. sistemos 

– tokio kirèiavimo miðriøjø veiksmaþodþiø su priesaga Ÿoti (bei alomorfais 

Ÿsoti/Ÿðoti) bk. nëra (istoriðkai þiûrint, bûtø paþeidþiamas Sosiûro 

dësnis). Teoriðkai pateisinamas galëtø bûti priesaginis veiksmaþodis sprûdoti, 

sprûdoja, sprûdojo (plg. èiuopoti, èiuopoja, èiuopojo ir kt., þr. p. 380). 

Tam paèiam kirèiavimo tipui priklauso daþnas veiksmaþodis saugoti, 

saugo, saugojo, iðsiskiriantis ið aptartø vediniø tuo, kad jo ðaknyje vartojamas 

dvibalsis (o ne ilgasis balsis), ðis þodis nereiðkia rezultatinës 

bûsenos, pagaliau – jis neturi aiðkaus darybos pamato. Be kitø morfonologiniø 

poþymiø, prie nagrinëjamø miðriøjø veiksmaþodþiø já jungia 

pavienis priebalsis, einantis tarp ðaknies skiemens pagrindo ir priesagos 

(ar kamiengalio); þr. dar (LKG II 302; LV 146; SkBK 31; Stundþia, 

1995, 127). 

Rodos, dar galima bûtø minëti porà kitokios fonetinës sandaros, bet 

panaðaus kirèiavimo retø veiksmaþodþiø: gumðoti, gumðo, gumðojo; kimðoti, 

kimðo, kimðojo (: kimðti). Taèiau negalima bûti tikriems, ar priebalsis 

ð neslepia savyje priesagos Ÿsoti (Ÿðoti). Kita vertus, pastarøjø priesagø 

vediniø bendratis ir bûtasis kartinis laikas bk. paprastai neiðlaiko 

ðaknies kirèio (þr. p. 291). Beje, vieno jø kirèiavimas bk. þodynuose svy-

245 

ruoja: gumðoti, gumðo, gumðojo DÞ1 240, MKÞ 182, gumðoti, gumðo, gumðojo 

DÞ2 192, DÞ3 194 (plg. gumðoti, gumðo, gumðojo; gumðoti, gumðo, 

gumðojo LKÞ III 727). 

Pastaruoju metu á bk. bandoma ásileisti kirèiavimo gretimybiø: rymoti, 

rymo, rymojo Kam II 101, SkBK 31, 33, 73, RV 161, RÞ 317, LV 475, DÞ1 

676, LKG II 29; SkRÞ 1205, DLKG 395, MKÞ 280, rymoti, rymo, rymojo 

ir rymoti, rymo, rymojo DÞ2 667, LTÞ 253, DÞ3 660 (plg. rymau, rymoti 

BûgRR II 461, rymoti SkÞD 509, rymoti, rymo, rymojo; rymoti, rymo, rymojo 

LKÞ XI 624, rymoti, rymo, rymojo DrskÞ 305, DLKG 387, rymoti, 

rymo, rymojo GrinV 19); þr. dar (Buch, 1961, 114; KF 53; Laigonaitë, 

1978, 26; LP 88; Otræbski, 1965, 340, 345; Paulauskienë, 1994, 265; Stundþia, 

1994, 81; Vaitkevièiûtë, 1997, 120; Vidþiûnas, 1997, 199). Antrasis 

variantas ðnekamojoje kalboje vis labiau plinta (plg. ne tik ðio þodþio, bet 

ir kitø veiksmaþodþiø kirèiavimo polinkius, p. 247), bet jis klibina ðio bûrio 

vediniø kirèiavimo mikrosistemà (neatitinka ir Sosiûro dësnio). Toks 

kirèiavimas bk. bûdingas tik vienam veiksmaþodþiui ieðkoti, ieðko, ieðkojo 

(þr. p. 265). Ðis daþnas kiek kitokios fonetinës sandaros þodis, matyt, yra 

„blogas“ pavyzdys kitiems miðriesiems veiksmaþodþiams. 

Nekodifikuotoje kalboje esama ir daugiau kirèiavimo dvejopumø, bet 

kol kas á bk. jie neásileidþiami: klûpau, klûpoti BûgRR II 460, 640, III 

708, klûpoti SkÞD 509, 510, klûpoti, klûpo, klûpojo; klûpoti LKÞ VI 180, 

klûpoti, klûpau, klûpojo DrskÞ 159 (þr. dar LP 88); kniûbau, kniûboti 

BûgRR II 460, kniûboti SkÞD 332, 509, kniûboti, kniûbo, kniûbojo; kniûboti 

LKÞ VI 260; niûroti BûgRR II 374, SkÞD 273, niûroti, niûro, niûrojo; 

niûroti LKÞ VIII 840; styrau, styroti BûgRR II 461, styroti SkÞD 509, 

styroti, styro, styrojo; styroti; styroti, styro, styrojo LKÞ XIII 824, styroti, styro, 

styrojo GrinV 20; tásau, tásoti BûgRR II 461, tásoti SkÞD 509, tásoti, 

táso, tásojo; tásoti, táso, tásojo LKÞ XVI 436; tûnau, tûnoti BûgRR II 640, 

tûnoti SkÞD 509, tûnoti, tûno, tûnojo; tûnoti, tûno, tûnojo LKÞ XVII 23, 

tûnoti, tûno, tûnojo DrskÞ 422; þr. dar (Derksen, 1996, 297; Vitkauskas, 

1994a, 109; Vitkauskas, 2001, 124). 

„Vietoj kai kuriø ðio tipo veiksmaþodþiø esamojo laiko formø yra vartojamos 

dubletinës formos su Ÿoja, pvz.: kyboja, kiûtoja, klûpoja, saugoja, 

tykoja“ (LKG II 243); þr. dar (Stundþia, 1994, 81). DÞ3 teikiamos ðiø 

veiksmaþodþiø morfologinës gretimybës: kiûtoti, kiûto (kiûtoja), kiûtojo; 

klûpoti, klûpo (klûpoja), klûpojo; saugoti, saugo (saugoja), saugojo; tvyloti, 

tvylo (tvyloja), tvylojo.

246 

Nekodifikuotoje kalboje tokiø dvejybiø yra gana daug: glûdoti, glûdo 

(glûdoja), glûdojo LKÞ III 437; gûþoti, gûþo (gûþoja), gûþojo LKÞ III 771; 

kyboti, kybo (kyboja), kybojo LKÞ V 731; kniûboti, kniûbo (kniûboja), kniûbojo; 

niûroti, niûro (niûroja), niûrojo LKÞ VIII 841; rymoti, rymo (rymoja), 

rymojo LKÞ XI 624; sprûdoti, sprûdo (sprûdoja), sprûdojo LKÞ XIII 

538; styroti, styro (styroja), styrojo LKÞ XIII 824; svyroti, svyro (svyroja), 

svyrojo LKÞ XIV 369; tykoti, tyko (tykoja), tykojo LKÞ XVI 254; tûnoti, 

tûno (tûnoja), tûnojo LKÞ XVII 23; þr. dar (Grinaveckienë, 1957, 156). 

Ðakniniam kirèiavimui esamojo laiko pavidalas neturi átakos. Taèiau 

priesaginës esamojo laiko lytys sudaro palankias sàlygas ásitvirtinti visø 

pagrindiniø formø priesagos kirèiui (plg. tikruosius priesagø Ÿ(i)oti, Ÿnoti 

vedinius, turinèius priesagos kirtá, p. 436, 451). Prie priesaginiø veiksmaþodþiø 

kirèiavimo sistemos visai pritampa nekodifikuotos kalbos duomenys: 

rymoti, rymoja, rymojo LKÞ XI 624; saugoti, saugoja, saugojo 

LKÞ XII 182; tykoti, tykoja, tykojo LKÞ XVI 254; tásoti, tásoja, tásojo 

LKÞ XVI 436; tvyroti, tvyroja, tvyrojo LKÞ XVII 308. Galima manyti, 

kad rymoti, rymo, rymojo tipo veiksmaþodþiai yra sudurstyti: bendratis 

ir bûtasis kartinis laikas kirèiuojamas kaip tikrøjø priesaginiø veiksmaþodþiø, 

o esamasis laikas yra iðlaikæs paveldëtà ðakniná miðriojo veiksmaþodþio 

kirtá. Bk. sistema bûtø sveikesnë, jeigu teiktume tokias gretimybes: 

rymoti, rymo, rymojo ir rymoti, rymoja, rymojo (ne tik ðio, bet 

gal ir kai kuriø kitø veiksmaþodþiø). 

Nedaþnas sangràþi n i s veiksmaþodis saugotis, saugosi, saugojosi 

bk. kirèiuojamas taip pat kaip ir nesangràþinis. 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai bk. iðlaiko neprieðdëliniø lyèiø kirèiavimo 

ypatybes. 

iðŸ: – ;; iðsaugoti, iðsaugo, iðsaugojo;; iðkiûtoti, iðkiûto, iðkiûtojo; iðtûnoti, 

iðtûno, iðtûnojo; iðtvyroti, iðtvyro, iðtvyrojo. 

paŸ: – ;; – ;; pasaugoti, pasaugo, pasaugojo; patysoti, patyso, patysojo; 

patûnoti, patûno, patûnojo; patvyroti, patvyro, patvyrojo. 

nuŸ: – ;; – ;; nurymoti, nurymo, nurymojo; nusaugoti, nusaugo, nusaugojo; 

nutykoti, nutyko; nutykojo. 

priŸ: – ;; – ;; prisaugoti, prisaugo, prisaugojo; pritykoti, prityko, pritykojo. 

apŸ: – ;; apsaugoti, apsaugo, apsaugojo. 

praŸ: – ;; – ;; prarymoti, prarymo, prarymojo. 

suŸ: – ;; – ;; sutykoti, sutyko, sutykojo. 

Plg. bk. leidþiamas kirèiavimo gretimybes: nurymoti, nurymo, nurymojo 

DÞ2 454, nurymoti, nurymo, nurymojo ir nurymoti, nurymo, nurymojo

247 

DÞ3 587 (þr. dar nurymoti, nurymo, nurymojo; nurymoti LKÞ XI 625); 

prarymoti, prarymo, prarymojo DÞ2 596, LKG II 35, prarymoti, prarymo, 

prarymojo ir prarymoti, prarymo, prarymojo DÞ3 587 (plg. prarymoti, prarymo, 

prarymojo; prarymoti, prarymojo LKÞ XI 626, prarymoti, prarymo, 

prarymojo GrinV 19). 

Þr. dar nekodifikuotos kalbos kirèiavimo dvejopumus: patûnoti, patûno, 

patûnojo; patûnoti, patûnojo LKÞ XVII 24, patûnojai DrskÞ 422; 

pratûnoti, pratûno, pratûnojo LKÞ XVII 24, pratûnoti, pratûno, pratûnojo 

GrinV 19. 

Prieðdëliniai sangràþi niai veiksmaþodþiai bk. kirèiavimu sutampa 

su neprieðdëliniais, nesangràþiniais. 

apŸ: – ;; – ;; apsisaugoti, apsisaugo, apsisaugojo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsisaugoti, iðsisaugo, iðsisaugojo. 

paŸ: – ;; – ;; pasisaugoti, pasisaugo, pasisaugojo. 

priŸ: – ;; – ;; prisisaugoti, prisisaugo, prisisaugojo. 

Studentai linkæ kirèiuoti ðitaip: glûdoti (krt. 19:21), glûdau (krt. 34:8); 

kyboti (krt. 10:53), kybau (krt. 52:11), kybojo (krt. 10:26); kyðoti (krt. 

20:23); kiûtoti (krt. 11:30), kiûtau (krt. 34:7); klûpoti (krt. 29:69), klûpau 

(krt. 82:16), klûpojo (ktt. 8:28); kniûboti (krt. 20:17), kniûbai (krt. 

33:8); rymoti (krt. 6:57), rymau (krt. 59:3); styroti (krt. 14:28), styrau 

(krt. 35:6); tykoti (krt. 35:2), tykau (krt. 35:2); tysoti (krt. 12:29), tysau 

(krt. 32:10); tásoti (krt. 11:31), tásau (krt. 21:21); tûnoti (krt. 17:25), tûnau 

(krt. 39:2), tûnojo (krt. 5:31); tvyroti (krt. 19:22). 

Priesagos Ÿsëti/Ÿðëti vediniai 

Didþioji dalis ðios priesagos vediniø turi kirèiuotà bendraties ir bûtojo 

kartinio laiko priesagà ir tvirtapradæ esamojo laiko ðakná (þr. p. 251). 

Taèiau bk. teikiamas bûrelis miðriøjø veiksmaþodþiø, kuriø visos formos 

yra gavusios ðaknies kirtá ir tvirtapradæ priegaidæ: – ;; – ;; aiksëti, 

aiksi, aiksëjo; amsëti, amsi, amsëjo; bambsëti, bambsi, bambsëjo; dryksëti, 

dryksi, dryksëjo „ðokinëti“; kiuoksëti, kiuoksi, kiuoksëjo; krûpsëti, krûpsi, 

krûpsëjo; kumðëti, kumði, kumðëjo; kvëpsëti, kvëpsi, kvëpsëjo; raugsëti, raugsi, 

raugsëjo; sprengsëti, sprengsi, sprengsëjo; viauksëti, viauksi, viauksëjo… 

Beveik visi ðie veiksmaþodþiai sietini su tvirtapradþiais iðtiktukais, 

plg.: aiksëti – ai; aikt LKÞ I 37; amsëti – amt; bambsëti – bambt; 

dryksëti – drykt; kiuoksëti – kiuokt LKÞ V 917; krûpsëti – krûpt; kumðëti 

– kumðt; kvëpsëti – kvëpt; viauksëti – viaukt; þiauksëti – þiaukt. Ðalia

248 

veiksmaþodþiø raugsëti, sprengsëti lyg ir nëra reikiamø iðtiktukø, bet plg. 

tvirtapradës ðaknies priesaginius veiksmaþodþius raugëti; raugèioti; 

sprengëti LKÞ XIII 503 ir tvirtagalius pirminius veiksmaþodþius sprengti, 

springti (þr. dar iðt. springt LKÞ XIII 518). 

Morfonologinëmis ypatybëmis (iðskyrus kirèiavimà) aptariami veiksmaþodþiai 

nesiskiria nuo gausaus miðriøjø veiksmaþodþiø bûrio, turinèio 

kirèiuotà bendraties ir bûtojo kartinio laiko priesagà. Matyt, todël 

ne vienu atveju bk. norma svyruoja: aiksëti, aiksi, aiksëjo Kam II 9, RV 

58, LV 165, aiksëti, aiksi, aiksëjo RÞ 152, DÞ1 5, DÞ2 6, DÞ3 4 (plg. 

aiksëti, aiksi, aiksëjo; aiksëti BûgRR III 327, aiksëti, aiksi, aiksëjo; aiksëti 

LKÞ I 35); amsëti, amsi, amsëjo Kam II 11, RV 60, LV 171, SkRÞ 38, 

LTÞ 26, MKÞ 130, amsëti, amsi, amsëjo ir amsëti, amsi, amsëjo DÞ1 14, 

DÞ2 13, amsëti, amsi, amsëjo ir amsëti, amsi, amsëjo DÞ3 12 (plg. amsëti, 

amsi BûgRR III 438, amsëti, amsi, amsëjo; amsëti, amsi (amsi), amsëjo 

LKÞ I 122, amsëti, amsi, amsëjo GrinV 8; þr. dar KF 51, LP 87); 

bambsëti, bambsi, bambsëjo RÞ 167, DÞ1 65, DÞ2 71, bambsëti, bambsi, 

bambsëjo ir bambsëti, bambsi, bambsëjo DÞ3 72 (plg. bambsëti, bambsi, 

bambsëjo; bambsëti, bambsi, bambsëjo LKÞ I 635); kumðëti, kumði, 

kumðëjo RÞ 253, kumðëti, kumði, kumðëjo ir kumðëti, kumði, kumðëjo 

SkRÞ 691, kumðëti, kumði, kumðëjo Kam II 64, DÞ1 391, DÞ2 344, DÞ3 

341 (plg. kumðëti, kumði, kumðëjo; kumðëti LKÞ VI 884); sprengsëti, 

sprengsi, sprengsëjo SkBK 79, RV 175, RÞ 336, DÞ1 758, sprengsëti, 

sprengsi, sprengsëjo LV 512, DÞ2 733, SkRÞ 1370, DÞ3 726, MKÞ 299 

(plg. sprengsëti SkÞD 57, 468, sprengsëti, sprengsi, sprengsëjo; sprengsëti, 

sprengsi, sprengsëjo LKÞ XIII 504); viauksëti, viauksi, viauksëjo RÞ 370, 

DÞ1 936, viauksëti, viauksi, viauksëjo ir viauksëti, viauksi, viauksëjo DÞ2 

932, DÞ3 926, viauksëti, viauksi, viauksëjo LTÞ 347 (plg. viauksëti, viauksi, 

viauksëjo; viauksëti, viauksi, viauksëjo LKÞ XIX 71); þr. dar (Jakaitienë, 

1969, 37; Morkûnas, 1960, 24; Vaitkevièiûtë, 1997, 120; Zinkevièius, 

1966, 97). 

Nekodifikuotoje kalboje esama ir kitø veiksmaþodþiø gretimybiø: krûpsëti, 

krûpsi, krûpsëjo; krûpsëti LKÞ VI 717; kvëpsëti, kvëpsi, kvëpsëjo; kvëpsëti 

LKÞ VI 1072; þr. dar p. 252. 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai bk. iðlaiko neprieðdëliniø kirèiavimà. 

suŸ: – ;; – ;; suamsëti, suamsi, suamsëjo; suviauksëti, suviauksi, suviauksëjo.

249 

Neprieðdëliniø veiksmaþodþiø kirèiavimo gretimybes paprastai perima 

ir prieðdëlinës lytys: suamsëjo DÞ1 14, suamsëti, suamsi, suamsëjo ir 

suamsëti, suamsi, suamsëjo DÞ2 748, suamsëti, suamsi, suamsëjo ir suamsëti, 

suamsi, suamsëjo DÞ3 741 (plg. suamsëti, suamsi, suamsëjo LKÞ I 

122); suviauksëti, suviauksi, suviauksëjo DÞ2 796 (plg. viauksëti, viauksi, 

viauksëjo ir viauksëti, viauksi, viauksëjo DÞ2 932), suviauksëti, suviauksi, 

suviauksëjo ir suviauksëti, suviauksi, suviauksëjo DÞ3 790 (plg. suviauksëti, 

suviauksi, suviauksëjo; suviauksëti LKÞ XIX 72). 

Studentai linkæ kirèiuoti ðitaip: aiksëti (krt. 13:39), aiksi, 3 asm. (prg. 

47:5); amsëti (krt. 3:38; 1 stud. ðakná kirèiavo tvirtagaliðkai), amsi, 3 asm. 

(prg. 19:18); auksëti (krt. 3:31; 2 stud. paþymëjo tvirtagalæ ðaknies priegaidæ), 

auksi, 3 asm. (prg. 20:14); bambsëti (1:50), bambsi, 3 asm. (prg. 

9:40); krûpsëti (krt. 2:30); viauksëti (krt. 13:28), viauksi, 3 asm. (prg. 33:6). 

Priesagos Ÿëti vediniai 

Dauguma miðriøjø veiksmaþodþiø turi kirèiuotà bendraties ir bûtojo 

kartinio laiko priesagà Ÿëti, Ÿëjo (þr. p. 255, 261). 

Taèiau nedidelis bûrelis i kamieno miðriøjø veiksmaþodþiø bk. yra gavæs 

kirèiuotà tvirtapradæ visø formø ðakná: – ;; – ;; èiaudëti, 

èiaudi, èiaudëjo; kosëti, kosi, kosëjo; sergëti, sergi, sergëjo; skendëti, skendi, 

skendëjo; svaitëti, svaiti, svaitëjo; ðiauðëti, ðiauði, ðiauðëjo; vertëti, verti, vertëjo; 

þembëti, þembi, þembëjo. 

Þr. dar (SkBK 31, 33; Stundþia, 1995, 130; Vidþiûnas, 1997, 202). 

Jø santykis su pirminiais veiksmaþodþiais nevienodas: 

a) iðlaikoma ta pati t v i r t apradë ðaknies priegaidë, pvz.: ðiauðëti – 

ðiauðti, ðiauðia, ðiauðë; 

b) tvirtapradë ðaknies priegaidë yra pakeitusi t v i r t agalæ (vediniams 

bûdinga tvirtapradë metatonija), pvz.: skendëti – skæsti, skæsta, 

skendo; vertëti – virsti, virsta, virto; gal dar svaitëti – svaisti, svaista, svaito 

LKÞ XIV 267; þr. dar (Jakaitienë, 1973, 10; Jakaitienë, 1976, 31; Stundþia, 

1994, 82). 

Kitø miðriøjø veiksmaþodþiø daryba nëra motyvuota (juose galima 

áþiûrëti tik ðiaip baigmenis Ÿëti, Ÿëjo). 

Kai kuriø veiksmaþodþiø vartojamos esamojo laiko lyèiø morfologinës 

gretimybës su formantais Ÿëja, Ÿti (pvz.: kosi, kosëja, kosti; verti, vertëja; 

þembi, þembëja), bet tai neturi átakos kirèiavimui; þr. dar (Stundþia, 

1994, 82).

250 

Nekodifikuotoje kalboje pasitaiko kirèiavimo variantø: sergëti BûgRR 

II 154, 425, sergëti; sergëti SkDA 237, SkÞD 83, 523, sergëti, sergi, sergëjo; 

sergëti LKÞ XII 427, sergëti, sergëja, sergëjo DrskÞ 322; skendëti BûgRR 

II 142, 146, 464, SkDA 236, SkÞD 523, 526, skendëti, skendi, skendëjo; 

skendëti, skendi, skendëjo LKÞ XII 809 (K. Bûga kirèiavimà skendëti laikë 

klaida, þr. BûgRR II 187); vertëti BûgRR II 142, 146, 465, SkÞD 524, 

526, vertëti, vertëja (verti), vertëjo; vertëti, vertëja, vertëjo „visaip virsti, griûti“ 

LKÞ XVII 879; þr. dar (Derksen, 1996, 355; Mayer, 1999, 15). 

Prieðdëliø vediniai bk. iðlaiko tà patá kirèiavimà. 

suŸ: – ;; – ;; suèiaudëti, suèiaudi, suèiaudëjo; sukosëti, sukosi, sukosëjo; 

suvertëti, suverti, suvertëjo; suþembëti, suþembi, suþembëjo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðkosëti, iðkosi, iðkosëjo; iðsergëti, iðsergi, iðsergëjo; iðvertëti, 

iðverti, iðvertëjo. 

paŸ: – ;; – ;; pakosëti, pakosi, pakosëjo; pasergëti, pasergi, pasergëjo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþèiaudëti, uþèiaudi, uþèiaudëjo; uþkosëti, uþkosi, uþkosëjo. 

apŸ: – ;; – ;; apsergëti, apsergi, apsergëjo. 

atŸ: – ;; – ;; atkosëti, atkosi, atkosëjo. 

nuŸ: – ;; – ;; nusergëti, nusergi, nusergëjo. 

Sangràþi niai veiksmaþodþiai irgi turi kirèiuotà tvirtapradæ ðakná: 

– ;; – ;; sergëtis, sergisi, sergëjosi; ðiauðëtis, ðiauðisi, ðiauðëjosi. 



nuŸ: – ;; – ;; nusièiaudëti, nusièiaudi, nusièiaudëjo; nusikosëti, nusikosi, 

nusikosëjo. 

atŸ: – ;; – ;; atsikosëti, atsikosi, atsikosëjo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsisergëti, iðsisergi, iðsisergëjo. 

paŸ: – ;; – ;; pasisergëti, pasisergi, pasisergëjo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsikosëti, uþsikosi, uþsikosëjo. 

Studentai linksta kirèiuoti ðitaip: skendëti (krt. 33:8), skendi (prg. 32:8). 

Priesagos Ÿdëti vediniai 

Ðá priesagos variantà (su priebalsiu d) turi tik pora miðriøjø veiksmaþodþiø, 

kuriø eamojo laiko kamiengalis yra Ÿi ir visø formø ðaknis 

kirèiuojama tvirtapradiðkai: – ;; – ;; merdëti, merdi, merdëjo; sverdëti, 

sverdi, sverdëjo. 

Plg. taip pat kirèiuojamus miðriuosius priesagos Ÿëti veiksmaþodþius 

(p. 249); þr. dar (Jakaitienë, 1973, 8; LV 146; SkBK 31, 32; Stundþia, 

1995, 130; Vidþiûnas, 1997, 202).

251 

Vienas ðiø vediniø siejamas su tvirtagalës ðaknies pirminio veiksmaþodþio 

bendratimi (: mirti), kitas – su tvirtaprade bendratimi 

(: svirti); taèiau abiejø pamatiniø veiksmaþodþiø bûtojo kartinio laiko ðaknis 

vienoda – t r u m p a (mirë, sviro); plg. (Stundþia, 1994, 82). 

Bk. bûta abejoniø dël kirèiavimo ir esamojo laiko kamiengalio, o pastaruoju 

metu teikiama esamojo laiko priesaginë gretimybë: sverdëti, sverda, 

sverdëjo SkBK 80, sverdëti, sverda, sverdëjo ir sverdëti, sverda, sverdëjo 

LV 527, sverdëti, sverda, sverdëjo RV 180, sverdëti, sverdi, sverdëjo RÞ 

342, DÞ1 791, LTÞ 294, sverdëti, sverdi, sverdëjo ir sverdëti, sverdi, sverdëjo 

SkRÞ 1432, sverdëti, sverdi (sverdëja), sverdëjo DÞ2 800, DÞ3 794, MKÞ 

307 (plg. sverdu, sverdëti; sverdu, sverdëti BûgRR II 465, sverdëti; sverdëti 

SkÞD 527, sverdëti, sverdi (sverda, sverdëja), sverdëjo; sverdëti, sverdi (sverda, 

sverdþia, sverdëja), sverdëjo LKÞ XIV 307); þr. dar (Derksen, 1996, 

355; Skardþius, 1936b, 101–102; Skardþius, 1938, GK, 95; Stundþia, 1994, 

82; Vidþiûnas, 1997, 201, 206). 

Prieðdëlinës lytys bk. kirèiuojamos taip pat kaip ir neprieðdëlinës. 

paŸ: – ;; – ;; pasverdëti, pasverdi, pasverdëjo. 

suŸ: – ;; – ;; susverdëti, susverdi, susverdëjo. 

Plg. nekodifikuotos kalbos kirèiavimo nevienodumus (ið dalies susijusius 

ir su morfologiniu pavidalu): pasverdëti; pasverdëti, pasverdi (pasverda, 

pasverda), pasverdëjo LKÞ XIV 308; susverdëti; susverdëti, susverdi 

(susverdëja, susverda), susverdëjo LKÞ XIV 308. 

Studentai kirèiuoja ðitaip: merdëti (krt. 38:1), merdþiu (prg. 39:1); 

sverdëti (krt. 38:4), sverdi, 3 asm. (prg. 39:2). 

VEIKSMAÞODÞIAI, KURIØ BENDRATIES 

IR BÛTOJO KARTINIO LAIKO PRIESAGA 

IR ESAMOJO LAIKO ÐAKNIS 

KIRÈIUOTA TVIRTAPRADË 

Bk. vartojama beveik 200 ðio tipo miðriøjø veiksmaþodþiø; juos asmenuojant 

kirtis iðlieka pastovus. 

Priesagos Ÿsëti/Ÿðëti vediniai 

Didþioji dalis miðriøjø veiksmaþodþiø, padarytø su priesaga Ÿsëti (arba 

alomorfu Ÿðëti, kurio priebalsis ð, einantis daþniausiai po k, iðreiðkia 

morfemø sanklodà) ir turinèiø ilgà ðakná bei esamojo laiko kamiengalá 

Ÿi, yra tokio kirèiavimo: – ;; – ;; barkðëti, barkði, barkðëjo; birbsëti, birbsi,

252 

birbsëjo; blyksëti, blyksi, blyksëjo; brûkðëti, brûkði, brûkðëjo; bûbsëti, bûbsi, 

bûbsëjo; burbsëti, burbsi, burbsëjo; bumbsëti, bumbsi, bumbsëjo; ciepsëti, 

ciepsi, ciepsëjo; cingsëti, cingsi, cingsëjo; cypsëti, cypsi, cypsëjo; èerkðëti, 

èerkði, èerkðëjo; èiaukðëti, èiaukði, èiaukðëjo; èiaupsëti, èiaupsi, èiaupsëjo; 

èinksëti, èinksi, èinksëjo; èirpsëti, èirpsi, èirpsëjo; èiulpsëti, èiulpsi, 

èiulpsëjo; èiurkðëti, èiurkði, èiurkðëjo; dygsëti, dygsi, dygsëjo; dilbsëti, dilbsi, 

dilbsëjo; dilgsëti, dilgsi, dilgsëjo; dingsëti, dingsi, dingsëjo; dryksëti, dryksi, 

dryksëjo; dunksëti, dunksi, dunksëjo; dvelksëti, dvelksi, dvelksëjo; dvilksëti, 

dvilksi, dvilksëjo; dzingsëti, dzingsi, dzingsëjo; gargsëti, gargsi, gargsëjo; 

girgsëti, girgsi, girgsëjo; grumðëti, grumði, grumðëjo; gurkðëti, gurkði, 

gurkðëjo… 

Þr. dar (LV 146; SkBK 32; Stundþia, 1995, 130, 131; Vidþiûnas, 1997, 

200, 201). 

„Dauguma ðio poskyrio veiksmaþodþiø yra padaryti ið iðtiktukø“ (LKG 

II 242). Kadangi beveik visi ilgosios ðaknies iðtiktukai su formantu Ÿt bk. 

kirèiuojami tvirtapradiðkai, galima sakyti, kad tà paèià priegaidæ 

yra perëmæs ir miðriøjø veiksmaþodþiø esamasis laikas, plg.: barkðëti, barkði, 

barkðëjo – barkðt; birbsëti, birbsi, birbsëjo – birbt; blyksëti, blyksi, blyksëjo 

– blykst; brûkðëti, brûkði, brûkðëjo – brûkðt; bumbsëti, bumbsi, bumbsëjo 

– bumbt; cingsëti, cingsi, cingsëjo – cingt; cypsëti, cypsi, cypsëjo – cypt ir 

kt.; þr. dar (Stundþia, 1994, 82). Jeigu miðriuosius veiksmaþodþius sietume 

su pirminiais veiksmaþodþiais, neretai galëtume áþvelgti tvirtapradæ 

priegaidþiø kaità, plg.: birbsëti, birbsi, birbsëjo – birbti, birbia, birbë; cypsëti, 

cypsi, cypsëjo – cypti, cypia, cypë; èiulpsëti, èiulpsi, èiulpsëjo – èiulpti, 

èiulpia, èiulpë; klyksëti, klyksi, klyksëjo – klykti, klykia, klykë; knarksëti, 

knarksi, knarksëjo – knarkti, knarkia, knarkë; kniauksëti, kniauksi, kniauksëjo 

– kniaukti, kniaukia, kniaukë; kurksëti, kurksi, kurksëjo – kurkti, kurkia, 

kurkë; pypsëti, pypsi, pypsëjo – pypti, pypia, pypë ir kt.; plg. (DLKG 394, 

396; Jakaitienë, 1968, 39; Jakaitienë, 1973, 10; Jakulis, 1997, 116; Stundþia, 

1994, 82; Stundþia, 1995, 131). 

Kai kurie panaðios morfonologinës sandaros veiksmaþodþiai bk. kirèiuojami 

kitaip (þr. p. 247, 297). Vienu kitu atveju bk. leidiniuose tikslinamas 

kirèiavimas (daþniausiai per variantus ar tiesiog pereinama prie 

èia aptarto modelio): barkðëti, barkði, barkðëjo RÞ 168, barkðëti, barkði, 

barkðëjo ir barkðëti, barkði, barkðëjo DÞ1 67, DÞ2 72, barkðëti, barkði, barkðëjo 

SkRÞ 146, LTÞ 44, DÞ3 73, MKÞ 141 (plg. barkðëti, barkði, barkðëjo; 

barkðëti, barkði, barkðëjo LKÞ I 659; þr. dar KF 51); blyksëti, blyksi, blyksë-

253 

jo RV 72, blyksëti, blyksi, blyksëjo Kam II 22, RÞ 174, LV 206, DÞ1 84, 

DÞ2 84, SkRÞ 177, DÞ3 86, MKÞ 146 (plg. blyksëti, blyksi, blyksëjo; blyksëti 

LKÞ I 915); ciepsëti, ciepsi, ciepsëjo RÞ 180, ciepsëti, ciepsi, ciepsëjo ir 

ciepsëti, ciepsi, ciepsëjo DÞ1 102, ciepsëti, ciepsi, ciepsëjo ir ciepsëti, ciepsi, 

ciepsëjo DÞ2 96, ciepsëti, ciepsi, ciepsëjo SkRÞ 210, LTÞ 58, DÞ3 98, MKÞ 

150 (plg. ciepsëti, ciepsi, ciepsëjo; ciepsëti, ciepsi, ciepsëjo LKÞ II 25 ciepsëti, 

ciepsi, ciepsëjo DrskÞ 49; þr. dar KF 51); cypsëti, cypsi, cypsëjo RV 180, 

cypsëti, cypsi, cypsëjo Kam II 25, RÞ 180, LV 217, DÞ1 103, DÞ2 97, SkRÞ 

211, LTÞ 58, DÞ3 99, MKÞ 150 (plg. cypsëti, cypsi, cypsëjo; cypsëti LKÞ II 

40); èiaukðëti, èiaukði, èiaukðëjo RV 77, èiaukðëti, èiaukði, èiaukðëjo Kam 

II 26, LV 219, DÞ1 106, DÞ2 99, SkRÞ 216, DÞ3 101, MKÞ 151 (plg. 

èiaukðëti, èiaukði, èiaukðëjo; èiaukðëti, èiaukði (èiaukði), èiaukðëjo LKÞ II 

91); dygsëti, dygsi, dygsëjo SkBK 48, RV 82, RÞ 190, LV 232, DÞ1 136, 

SkRÞ 264, dygsëti, dygsi (dygsi), dygsëjo Kam II 31, dygsëti, dygsi, dygsëjo 

DÞ2 120, DÞ3 122, MKÞ 157 (plg. dygsëti, dygsi (dygsi), dygsëjo LKÞ II 

528); pliaukðëti, pliaukði, pliaukðëjo RV 151, pliaukðëti, pliaukði, pliaukðëjo 

RÞ 302, pliaukðëti, pliaukði, pliaukðëjo LV 439, DÞ1 597, DÞ2 574, SkRÞ 

1058, LTÞ 224, DÞ3 567, MKÞ 263 (plg. pliaukðëti, pliaukði, pliaukðëjo; 

pliaukðëti LKÞ X 201); springsëti, springsi, springsëjo RÞ 336, DÞ1 758, 

DÞ2 733, SkRÞ 1371, MKÞ 299, springsëti, springsi, springsëjo ir springsëti, 

springsi, springsëjo DÞ3 726 (plg. springsëti, springsi, springsëjo LKÞ XIII 

517; èia ir DûnÞ 346 nurodomas tik priesaginis ðakninio kirèiavimo veiksmaþodis 

springsëti, springsëja, springsëjo); triaukðëti, triaukði, triaukðëjo RV 

192, LV 558, triaukðëti, triaukði, triaukðëjo RÞ 358, DÞ1 869, DÞ2 860, 

SkRÞ 1591, DÞ3 855, MKÞ 328 (plg. triaukðëti, triaukði, triaukðëjo; triaukðëti, 

triaukði, triaukðëjo LKÞ XVI 798); þr. dar (Grinaveckienë, 1957, 166; 

Jakaitienë, 1968, 38, 39; Otræbski, 1965, 370; Vidþiûnas, 1997, 200). 

Nekodifikuotoje kalboje vartojama ir daugiau kirèiavimo gretimybiø, 

bet á bk. jos nëra patekusios: birbsëti, birbsi, birbsëjo; birbsëti LKÞ I 839; 

èerkðëti, èerkði (èerkði), èerkðëjo LKÞ II 75; èiaupsëti, èiaupsi (èiaupsi), 

èiaupsëjo LKÞ II 94; èirpsëti, èirpsi, èirpsëjo; èirpsëti LKÞ II 127; èiulpsëti, 

èiulpsi, èiulpsëjo; èiulpsëti LKÞ II 153; dilgsëti, dilgsi, dilgsëjo; dilgsëti LKÞ 

II 551, dilgsëti, dilgsi, dilgsëjo GrinV 11; dingsëti, dingsi (dingsi), dingsëjo 

LKÞ II 561; dzingsëti, dzingsi (dzingsi), dzingsëjo LKÞ II 1003; gargsëti, 

gargsi, gargsëjo; gargsëti LKÞ III 131, gargsëti, gargsi, gargsëjo DûnÞ 89; 

girgsëti, girgsi, girgsëjo; girgsëti LKÞ III 336; gurkðëti, gurkði, gurkðëjo; gurkðëti 

LKÞ III 754; kaukði, kaukðëti BûgRR II 470, kaukðëti SkÞD 527,

254 

kaukðëti, kaukði, kaukðëjo; kaukðëti LKÞ V 425, kaukðëti, kaukði, kaukðëjo 

DrskÞ 143, kaukðëti, kaukði, kaukðëjo GrinV 14; kiauksëti, kiauksi, 

kiauksëjo; kiauksëti LKÞ V 686, kiauksëti, kiauksi, kiauksëjo DrskÞ 150 

(kirèiavimà kiauksëti K. Bûga laikë klaida, þr. BûgRR II 706); kirksi, 

kirksëti BûgRR II 248, 470, SkÞD 527, kirksëti, kirksi, kirksëjo; kirksëti 

LKÞ V 938; knerksëti, knerksi, knerksëjo; knerksëti LKÞ VI 218; kniauksëti, 

kniauksi, kniauksëjo; kniauksëti LKÞ VI 225; krenkðëti, krenkði, 

krenkðëjo; krenkðëti LKÞ VI 527; kriaukði, kriaukðëti BûgRR II 470, 

kriaukðëti; kriaukðëti SkÞD 527, kriaukðëti, kriaukði, kriaukðëjo; kriaukðëti 

LKÞ VI 563; kumsëti, kumsi, kumsëjo; kumsëti LKÞ VI 882, kumsëti, 

kumsi, kumsëjo DrskÞ 176; kurksëti, kurksi (kurksi), kurksëjo; kurksëti 

LKÞ VI 956; liumpsëti, liumpsi, liumpsëjo; liumpsëti LKÞ VII 612; liuoksëti, 

liuoksi, liuoksëjo; liuoksëti LKÞ VII 618; miauksëti, miauksi, miauksëjo; 

miauksëti LKÞ VIII 131; mirksiu, mirksëti BûgRR II 470, mirksëti SkÞD 

167, 527, mirksëti, mirksi, mirksëjo; mirksëti LKÞ VIII 259; paukði, paukðëti 

BûgRR II 471, paukðëti SkÞD 527, paukðëti, paukði, paukðëjo; paukðëti 

LKÞ IX 645, paukðëti, paukði, paukðëjo DrskÞ 252; piepsëti, piepsi, piepsëjo; 

piepsëti LKÞ IX 922; plerpsëti, plerpsi (plerpsi), plerpsëjo; plerpsëti 

LKÞ X 156; pliurpsëti, pliurpsi, pliurpsëjo; pliurpsëti LKÞ X 274; plumpsëti, 

plumpsi, plumpsëjo; plumpsëti LKÞ X 344, plumpsëti, plumpsi, plumpsëjo 

DrskÞ 275; striuoksëti, striuoksi, striuoksëjo; striuoksëti LKÞ XIII 990; 

ðliurpsëti, ðliurpsi, ðliurpsëjo; ðliurpsëti LKÞ XV 7; ðmaukðëti, ðmaukði, 

ðmaukðëjo; ðmaukðëti LKÞ XV 64; ðniurkðëti, ðniurkði, ðniurkðëjo; ðniurkðëti 

LKÞ XV 199; taukði, taukðëjo, taukðëti BûgRR I 303, taukðëti, taukði 

(taukði), taukðëjo; taukðëti LKÞ XV 1008; tirpsi, tirpëti BûgRR II 248, 

tirpsëti, tirpsi (tirpsi), tirpsëjo LKÞ XVI 413; trinksëti; trinksëti SkÞD 527, 

trinksëti, trinksi, trinksëjo; trinksëti, trinksi, trinksëjo LKÞ XVI 859, trinksëti, 

trinksi, trinksëjo DrskÞ 417; tûpsëti, tûpsi, tûpsëjo; tûpsëti, tûpsi, tûpsëjo 

LKÞ XVII 62; vampsëti, vampsi, vampsëjo; vampsëti, vampsi, vampsëjo 

LKÞ XVIII 78; þr. dar (Grinaveckienë, 1957, 166; Mikalauskaitë, 1957, 

86; Paulauskienë, 1994, 264; Vidþiûnas, 1997, 53, 202). 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai bk. kirèiuojami taip pat kaip ir neprieðdëliniai. 

suŸ: – ;; – ;; sublyksëti, sublyksi, sublyksëjo; suciepsëti, suciepsi, suciepsëjo; 

sucingsëti, sucingsi, sucingsëjo; sucypsëti, sucypsi, sucypsëjo; sucirpsëti, 

sucirpsi, sucirpsëjo; suèiaupsëti, suèiaupsi, suèiaupsëjo; suèinksëti, suèinksi, 

suèinksëjo; suèinkðëti, suèinkði, suèinkðëjo; suèirpsëti, suèirpsi, su-

255 

èirpsëjo; suèiulpsëti, suèiulpsi, suèiulpsëjo; sudunksëti, sudunksi, sudunksëjo; 

sudzingsëti, sudzingsi, sudzingsëjo; sugirgsëti, sugirgsi, sugirgsëjo; sukaukðëti, 

sukaukði, sukaukðëjo; sukiauksëti, sukiauksi, sukiauksëjo; sukirksëti, 

sukirksi, sukirksëjo; sukranksëti, sukranksi, sukranksëjo; sukvarksëti, 

sukvarksi, sukvarksëjo; suliumpsëti, suliumpsi, suliumpsëjo; sumirksëti, 

sumirksi, sumirksëjo; supaukðëti, supaukði, supaukðëjo… 

iðŸ: – ;; – ;; iðblyksëti, iðblyksi, iðblyksëjo; iðliuoksëti, iðliuoksi, iðliuoksëjo; 

iðtrinksëti, iðtrinksi, iðtrinksëjo. 

paŸ: – ;; – ;; padunksëti, padunksi, padunksëjo; pamirksëti, pamirksi, 

pamirksëjo. 

Þr. dar prieðdëliniø veiksmaþodþiø kirèiavimo normos kitimà: suciepsëti, 

suciepsi, suciepsëjo ir suciepsëti, suciepsi, suciepsëjo DÞ2 751, 

suciepsëti, suciepsi, suciepsëjo DÞ3 745 (plg. suciepsëti, suciepsi LKÞ II 

25); sugirgsëti, sugirgsi, sugirgsëjo DÞ2 757 (bet girgsëti, girgsi, girgsëjo 

DÞ2 174), sugirgsëti, sugirgsi, sugirgsëjo DÞ3 751 (plg. sugirgsëti, sugirgsi, 

sugirgsëjo; sugirgsëti LKÞ III 336). 

Prieðdëlinës sangràþi n ë s lytys labai retos; jø kirèiavimas bk. 

nesiskiria nuo neprieðdëliniø nesangràþiniø veiksmaþodþiø. 

suŸ: – ;; – ;; susimirksëti, susimirksi, susimirksëjo. 

Studentø kirèiavimo polinkiai ðitokie: barkðëti (krt. 32:0), barkði, 3 

asm. (prg. 14:18); liuoksiu (krt. 46:35). 


Didelë dalis miðriøjø veiksmaþodþiø turi kirèiuotà tvirtaprad 

æ bendraties priesagà Ÿëti, bûtojo kartinio laiko – Ÿëjo ir kirèiuotà 

tvirtapradæ esamojo laiko ðakná. 

1. Pirmiausia minëtini tie ðio tipo veiksmaþodþiai, kuriø esamojo laiko 

kamiengalis yra Ÿa: – ;; mokëti, moka, mokëjo „sugebëti kà daryti, iðmanyti“; 

virpëti, virpa, virpëjo;; barbëti, barba, barbëjo; barðkëti, barðka, 

barðkëjo; bildëti, bilda, bildëjo; birzgëti, birzga, birzgëjo; blàzgëti, blàzga, 

blàzgëjo; blerbëti, blerba, blerbëjo; bliurbëti, bliurba, bliurbëjo; burbëti, burba, 

burbëjo; burzgëti, burzga, burzgëjo; bràzgëti, bràzga, bràzgëjo; burgëti, 

burga, burgëjo; èerðkëti, èerðka, èerðkëjo; èiauðkëti, èiauðka, èiauðkëjo; èirðkëti, 

èirðka, èirðkëjo; èiulbëti, èiulba, èiulbëjo; èiulpëti, èiulpa, èiulpëjo; èiurðkëti, 

èiurðka, èiurðkëjo; dardëti, darda, dardëjo; dilgëti, dilga, dilgëjo; driumbëti, 

driumba, driumbëjo; dulkëti, dulka, dulkëjo; dundëti, dunda, dundëjo; dûzgëti, 

dûzga, dûzgëjo; dzingëti, dzinga, dzingëjo…

256 

Þr. dar (Bût 164, 165; Laigonaitë, 1978, 74; LKG II 302; Stundþia, 

1995, 130, 131; Vidþiûnas, 1997, 201). 

Ðio tipo veiksmaþodþiø ðaknies skiemens pagrindu paprastai eina miðrieji 

dvigarsiai, retai – prigimtinio ar istorinio ilgumo balsiai; plg. (Jakaitienë, 

1976, 31). 

Didþiàjà dalá ðio bûrio þodþiø sudaro garsà ar vaizdà reiðkiantys veiksmaþodþiai; 

plg. (Jakulis, 1997, 119, 122). Juos galima sieti su iðtiktukais, 

ið kuriø perimama t v i r t a p r a d ë ðaknies priegaidë, plg.: barðkëti, 

barðka, barðkëjo – barkðt; bildëti, bilda, bildëjo – bildu; bliurbëti, bliurba, 

bliurbëjo – bliurbt LKÞ I 929; burbëti, burba, burbëjo – burbt LKÞ I 1177; 

burgëti, burga, burgëjo – burgt LKÞ I 1184; burzdëti, burzda, burzdëjo – 

burzdu LKÞ I 1205; èerðkëti, èerðka, èerðkëjo – èerkðt; èiauðkëti, èiauðka, 

èiauðkëjo – èiaukðt; èirðkëti, èirðka, èirðkëjo – èirkðt; èiulpëti, èiulpa, èiulpëjo 

– èiulpt; èiurðkëti, èiurðka, èiurðkëjo – èiurkðt; dulkëti, dulka, dulkëjo – 

dulkt; dzingëti, dzinga, dzingëjo – dzingt; girgëti, girga, girgëjo – girgt; girgþdëti, 

girgþda, girgþdëjo – girgþt ir kt. 

Kai kurie veiksmaþodþiai, lyg ir neturintys atitinkamø iðtiktukø, gali 

bûti padaryti tiesiog pamëgdþiojant garsus ar vaizdus (pagal anksèiau aptartø 

þodþiø pavyzdá), pvz.: barbëti, barba, barbëjo; birzgëti, birzga, birzgëjo; 

blàzgëti, blàzga, blàzgëjo; blerbëti, blerba, blerbëjo; bràzgëti, bràzga, bràzgëjo; 

burzgëti, burzga, burzgëjo; èiulbëti, èiulba, èiulbëjo; dardëti, darda, dardëjo; 

driumbëti, driumba, driumbëjo; dundëti, dunda, dundëjo; dûzgëti, dûzga, 

dûzgëjo ir kt. 

Taèiau nemaþa dalis ðiø ir kitø miðriøjø veiksmaþodþiø darybiðkai gali 

bûti siejami ir su pirminiais veiksmaþodþiais. Tais atvejais, kai pirminis veiksmaþodis 

kirèiuojamas t v i r t agaliðkai, tiktø sakyti, kad miðriojo 

veiksmaþodþio ðaknies tvirtapradë priegaidë yra atsiradusi metatonijos 

bûdu, plg.: birzgëti, birzga, birzgëjo – birgzti, birzgia, birzgë; blerbëti, blerba, 

blerbëjo – blerbti, blerbia, blerbë; bliurbëti, bliurba, bliurbëjo – bliurbti, bliurbia, 

bliurbë „bliurbëti“ LKÞ I 929; burbëti, burba, burbëjo – burbti, burbia, 

burbë; burzgëti, burzga, burzgëjo – burzgti, burzgia, burzgë; èerðkëti, èerðka, 

èerðkëjo – èerkðti, èerðkia, èerðkë; èiauðkëti, èiauðka, èiauðkëjo – èiaukðti, 

èiauðkia, èiauðkë; èirðkëti, èirðka, èirðkëjo – èirkðti, èirðkia, èirðkë; èiulpëti, 

èiulpa, èiulpëjo – èiulpti, èiulpia, èiulpë; dulkëti, dulka, dulkëjo – dulkti, dulkia, 

dulkë; dûzgëti, dûzga, dûzgëjo – dûgzti, dûzgia, dûzgë; dþerþgëti, dþerþga, 

dþerþgëjo – dþergþti, dþerþgia, dþerþgë; gurgëti, gurga, gurgëjo – gurgti, gurgia, 

gurgë ir kt.; þr. dar (DLKG 396; Jakaitienë, 1969, 37; Jakulis, 1997, 120).

257 

LKG II skyrium pateikiami tos paèios morfologinës grupës veiksmaþodþiai, 

kurie reiðkia savaiminá veiksmà ar bûsenà. Taèiau tokios morfonologinës 

sandaros þodþiø yra labai nedaug; jie paprastai siejami su 

tvirtapradës ðaknies pirminiais veiksmaþodþiais, plg.: mokëti, moka, 

mokëjo „sugebëti kà daryti, iðmanyti“ – iðŸmokti; sopëti, sopa, sopëjo 

– sopti (akcentinë veiksmaþodþio sopti gretimybë); veiksmaþodis 

mokëti, moka, mokëjo „duoti pinigus atsilyginant uþ gaunamà daiktà, 

atliktà darbà ir pan.“ dabartinës kalbos atþvilgiu darybiðkai nëra motyvuotas. 

Dalies panaðios ar kitokios sandaros miðriøjø veiksmaþodþiø esamojo 

laiko ðaknis yra tvirtagalë arba trumpa (þr. p. 270). 

Kai kurie ir èia nagrinëjami veiksmaþodþiai ankstesniuose bk. þodynuose 

buvo teikiami su tvirtagale esamojo laiko ðaknimi (vienas kitas 

veiksmaþodis ir dabar siûlomas kirèiuoti dvejopai): barbëti, barba, barbëjo 

RÞ 168, DÞ1 66, SkRÞ 145, barbëti, barba, barbëjo DÞ2 72, LTÞ 44, 

DÞ3 73, MKÞ 141 (plg. barbëti, barba (barba), barbëjo LKÞ I 654); barðkëti, 

barðka, barðkëjo Kam II 20, SkBK 44, RV 69, barðkëti, barðka, barðkëjo 

RÞ 168, LV 194, DÞ1 67, DÞ2 73, SkRÞ 147, LTÞ 44, DÞ3 74, MKÞ 142 

(plg. barðku, barðkëti BûgRR II 460, barðkëti, barðka (barðka), barðkëjo 

LKÞ I 667, barðkëti, barðka, barðkëjo LzÞ 32, DrskÞ 30, ZtÞ 77); burbëti, 

burba, burbëjo SkBK 46, LV 213, burbëti, burba (burba), burbëjo SkRÞ 

199, burbëti, burba, burbëjo Kam II 25, RV 75, RÞ 178, DÞ1 96, DÞ2 92, 

LTÞ 55, DÞ3 94, MKÞ 149 (plg. burbëti, burba (burba), burbëjo LKÞ I 

1173, burbëti, burba, burbëjo LzÞ 42, DrskÞ 46); dardëti, darda, dardëjo 

Kam II 28, RV 78, RÞ 185, LV 223, DÞ1 117, SkRÞ 231, dardëti, darda 

(darda), dardëjo DÞ2 106, dardëti, darda (darda), dardëjo DÞ3 108, MKÞ 

153, dardëti, darda, dardëjo LTÞ 63 (plg. darda, dardëti BûgRR II 467, 

dardëti, darda (darda), dardëjo LKÞ II 281, dardëti, darda, dardëjo DûnÞ 

478); kurnëti, kurna, kurnëjo RÞ 254, LV 344, kurnëti, kurna, kurnëjo Kam 

II 65, RV 122, DÞ1 395, DÞ2 347, SkRÞ 697, DÞ3 344, MKÞ 217 (plg. 

kurnëti, kurna (kurna), kurnëjo LKÞ VI 963); narnëti, narna, narnëjo Kam 

II 77, RV 135, RÞ 279, LV 389, DÞ3 414, narnëti, narna (narna), narnëjo 

DÞ1 484, DÞ2 416 (plg. narnëti, narna (narna), narnëjo LKÞ VIII 551); 

niurnëti, niurna, niurnëjo SkBK 65, RV 137, niurnëti, niurna (niurna), 

niurnëjo DÞ1 503, niurna LKG II 240, niurnëti, niurna (niurna), niurnëjo 

DÞ2 432, niurnëti, niurna, niurnëjo RÞ 283, SkRÞ 896, LTÞ 195, DÞ3 

427, MKÞ 243 (plg. niurna, niurnëti BûgRR II 180, niurna, niurnëti SkÞD

258 

39, niurnëti, niurna (niurna), niurnëjo LKÞ VIII 839); niurzgëti, niurzga 

(niurzga), niurzgëjo DÞ1 503, niurzga LKG II 240, niurzgëti, niurzga (niurzga), 

niurzgëjo DÞ2, niurzgëti, niurzga, niurzgëjo RÞ 283, SkRÞ 896, LTÞ 

195, DÞ3 427, MKÞ 243 (plg. niurzgëti, niurzga (niurzga), niurzgëjo LKÞ 

VIII 842); tvoskëti, tvoska, tvoskëjo LTÞ 330, tvoskëti, tvoska, tvoskëjo DÞ1 

885, DÞ2 873, SkRÞ 1621, DÞ3 868 (plg. tvoskëti, tvoska, tvoskëjo; tvoskëti, 

tvoska, tvoskëjo LKÞ XVII 339); þvangëti, þvanga, þvangëjo Kam II 148, 

SkBK 92, RV 210, LV 603, LTÞ 365, þvangëti, þvanga (þvanga), þvangëjo 

DÞ1 985, SkRÞ 1821, þvanga LKG II 240, þvangëti, þvanga (þvanga), þvangëjo 

RÞ 381, DÞ2 973, DÞ3 965, MKÞ 355 (plg. þvangëti, þvanga (þvanga), 

þvangëjo LKÞ XX 1055, þvangëti, þvanga, þvangëjo DûnÞ 558); þr. dar 

(Buch, 1961, 84; Jakulis, 1997, 118; Lyberis, 1972, 48; Morkûnas, 1969, 

138; Otræbski, 1965, 4, 134, 246, 264, 358; Paulauskas, 1974, 44; Ðukys, 

1959, 152; Vaitkevièiûtë, 1990, 16; Vaitkevièiûtë, 1997, 4; Vitkauskas, 

1995a, 90; Vitkauskas, 1995, 77). 

Þr. dar nekodifikuotos kalbos kirèiavimo gretimybes: èerðkëti, èerðka 

(èerðka), èerðkëjo LKÞ II 78; èiauðkëti; èiauðkëti BûgRR II 463, èiauðkëti 

SkÞD 522, 525, èiauðkëti, èiauðka (èiauðka), èiauðkëjo; èiauðkëti LKÞ II 

96, èiauðkëti, èiauðka, èiauðkëjo DûnÞ 61; èiulpëti, èiulpa, èiulpëjo; èiulpëti 

LKÞ II 152; dundëti, dunda (dunda), dundëjo LKÞ II 853; dþerðkëti, 

dþerðka (dþerðka), dþerðkëjo LKÞ II 1012; pyðkëti, pyðka (pyðka), pyðkëjo; 

pyðkëti LKÞ X 37; sopëti; sopëti BûgRR II 467, SkDA 251, sopëti SkÞD 

524, sopëti, sopa (sopi), sopëjo; sopëti LKÞ XIII 292, sopëti, sopa, sopëjo 

LzÞ 241, DrskÞ 340; sulpëti, sulpa, sulpëjo; sulpëti LKÞ XIV 138; terðka, 

terðkëti BûgRR II 465, terðkëti, terðka (terðka), terðkëjo LKÞ XVI 93; þr. 

dar (Buch, 1961, 94; Darguþas, 1985, 25; Derksen, 1996, 175, 354, 361; 

LKG II 240; Zinkevièius, 1990, 281). 

Aptariamos grupës veiksmaþodþiø sangràþi n i ø formø pasitaiko 

retai; jos iðlaiko nesangràþiniø kirèiavimo ypatybes: – ;; – ;; èiulbëtis, èiulbasi, 

èiulbëjosi. 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai kirèiuojami taip pat kaip ir neprieðdëliniai. 

suŸ: – ;; – ;; subarbëti, subarba, subarbëjo; subarðkëti, subarðka, subarðkëjo; 

subildëti, subilda, subildëjo; suburbëti, suburba, suburbëjo; suburgëti, 

suburga, suburgëjo; suburzdëti, suburzda, suburzdëjo; suburzgëti, suburzga, 

suburzgëjo; suèerðkëti, suèerðka, suèerðkëjo; suèiauðkëti, suèiauðka, suèiauðkëjo; 

suèirðkëti, suèirðka, suèirðkëjo; suèiulbëti, suèiulba, suèiulbëjo;

259 

sudardëti, sudarda, sudardëjo; sudulkëti, sudulka, sudulkëjo; sudundëti, 

sudunda, sudundëjo; sudûzgëti, sudûzga, sudûzgëjo; sudzingëti, sudzinga, 

sudzingëjo; sudþerðkëti, sudþerðka, sudþerðkëjo; suerzëti, suerza, suerzëjo; 

sugirgþdëti, sugirgþda, sugirgþdëjo; sugurgëti, sugurga, sugurgëjo; sumirgëti, 

sumirga, sumirgëjo; sumokëti, sumoka, sumokëjo; sumurmëti, sumurma, 

sumurmëjo… 

paŸ: – ;; – ;; paburbëti, paburba, paburbëjo; paèiauðkëti, paèiauðka, 

paèiauðkëjo; paèirðkëti, paèirðka, paèirðkëjo; paèiulbëti, paèiulba, paèiulbëjo; 

padundëti, padunda, padundëjo; padûzgëti, padûzga, padûzgëjo; paerzëti, 

paerza, paerzëjo; pamokëti, pamoka, pamokëjo; pamurmëti, pamurma, 

pamurmëjo; paniurnëti, paniurna, paniurnëjo; papyðkëti, papyðka, 

papyðkëjo; papliauðkëti, papliauðka, papliauðkëjo; papoðkëti, papoðka, papoðkëjo; 

pasopëti, pasopa, pasopëjo; paspurdëti, paspurda, paspurdëjo; 

patauðkëti, patauðka, patauðkëjo… 

iðŸ: – ;; iðmokëti, iðmoka, iðmokëjo;; iðbarbëti, iðbarba, iðbarbëjo; iðbarðkëti, 

iðbarðka, iðbarðkëjo; iðbildëti, iðbilda, iðbildëjo; iðbirzgëti, iðbirzga, iðbirzgëjo; 

iðburbëti, iðburba, iðburbëjo; iðburgëti, iðburga, iðburgëjo; iðdardëti, iðdarda, 

iðdardëjo; iðdulkëti, iðdulka, iðdulkëjo; iðdundëti, iðdunda, iðdundëjo; iðgirgþdëti, 

iðgirgþda, iðgirgþdëjo; iðkurnëti, iðkurna, iðkurnëjo; iðniurnëti, iðniurna, 

iðniurnëjo; iðpyðkëti, iðpyðka, iðpyðkëjo… 

nuŸ: – ;; – ;; nubarðkëti, nubarðka, nubarðkëjo; nubildëti, nubilda, nubildëjo; 

nudardëti, nudarda, nudardëjo; nudulkëti, nudulka, nudulkëjo; 

nudundëti, nudunda, nudundëjo; nuerzëti, nuerza, nuerzëjo; nukurnëti, 

nukurna, nukurnëjo; numurmëti, numurma, numurmëjo; nuþvangëti, nuþvanga, 

nuþvangëjo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþbarðkëti, uþbarðka, uþbarðkëjo; uþbildëti, uþbilda, uþbildëjo; 

uþbirzgëti, uþbirzga, uþbirzgëjo; uþburbëti, uþburba, uþburbëjo; 

uþburgëti, uþburga, uþburgëjo; uþèiulbëti, uþèiulba, uþèiulbëjo; uþdulkëti, 

uþdulka, uþdulkëjo; uþmokëti, uþmoka, uþmokëjo; uþpyðkëti, uþpyðka, 

uþpyðkëjo. 

priŸ: – ;; – ;; pribildëti, pribilda, pribildëjo; priburbëti, priburba, priburbëjo; 

prièiauðkëti, prièiauðka, prièiauðkëjo; prièiulbëti, prièiulba, prièiulbëjo; 

pridulkëti, pridulka, pridulkëjo; prigurgëti, prigurga, prigurgëjo; prikurnëti, 

prikurna, prikurnëjo; primokëti, primoka, primokëjo. 

atŸ (atiŸ): – ;; – ;; atbarðkëti, atbarðka, atbarðkëjo; atbildëti, atbilda, atbildëjo; 

atidardëti, atidarda, atidardëjo; atidulkëti, atidulka, atidulkëjo; 

atidundëti, atidunda, atidundëjo; atmokëti, atmoka, atmokëjo.

260 

áŸ: – ;; – ;; ábarðkëti, ábarðka, ábarðkëjo; ádardëti, ádarda, ádardëjo; ádulkëti, 

ádulka, ádulkëjo; ádundëti, ádunda, ádundëjo; ákurnëti, ákurna, ákurnëjo; 

ámokëti, ámoka, ámokëjo. 

parŸ: – ;; – ;; parbildëti, parbilda, parbildëjo; pardardëti, pardarda, 

pardardëjo; pardundëti, pardunda, pardundëjo; pargirgþdëti, pargirgþda, 

pargirgþdëjo. 

praŸ: – ;; – ;; prabildëti, prabilda, prabildëjo; pradardëti, pradarda, 

pradardëjo; pramurmëti, pramurma, pramurmëjo. 

apŸ: – ;; apmokëti, apmoka, apmokëjo;; apdulkëti, apdulka, apdulkëjo. 

Prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; permokëti, permoka, permokëjo; persopëti, 

persopa, persopëjo. 

Tais atvejais, kai bk. teikiamas esamasis laikas su tvirtagaliais miðriaisiais 

dvigarsiais al, am, an, ar (kaip pagrindinis ar ðalutinis variantas), 

ðios formos kirtis esti nuðokæs á prieðdëlá: atidarda DÞ1 117, atidardëti, 

atidarda, atidardëjo DÞ2 47 (plg. dardëti, darda (darda), dardëjo DÞ2 106), 

atidardëti, atidarda (atidarda), atidardëjo DÞ3 47 (plg. atidardëti, atidarda 

(atidarda), atidardëjo LKÞ II 281); ádardëti, ádarda (ádarda), ádardëjo DÞ2 

199, ádardëti, ádarda (ádarda), ádardëjo DÞ3 200 (plg. ádardëti, ádarda, 

ádardëjo LKÞ II 281); iðbarbëti, iðbarba, iðbarbëjo DÞ2 223 (bet barbëti, 

barba, barbëjo DÞ2 72; plg. iðbarbëti, iðbarba (iðbarba), iðbarbëjo LKÞ I 

654); iðdardëti, iðdarda (iðdarda), iðdardëjo DÞ2 226, iðdardëti, iðdarda (iðdarda), 

iðdardëjo DÞ3 228 (plg. iðdardëti, iðdarda, iðdardëjo LKÞ II 281); 

nudardëti, nudarda, nudardëjo DÞ2 436 (plg. ðiame þodyne dedamas neprieðdëlinio 

veiksmaþodþio dardëti, darda (darda), dardëjo ir kai kuriø jo 

prieðdëliniø lyèiø kirèiavimo gretimybes), nudardëti, nudarda (nudarda), 

nudardëjo DÞ3 431 (plg. nudardëti, nudarda, nudardëjo LKÞ II 281); 

nuþvangëti, nuþvanga (nuþvanga), nuþvangëjo DÞ2 464, DÞ3 459 (plg. 

nuþvangëti, nuþvanga (nuþvanga), nuþvangëjo LKÞ XX 1056); pardardëti, 

pardarda (pardarda), pardardëjo DÞ2 507, pardardëti, pardarda (pardarda), 

pardardëjo DÞ3 502 (plg. pardardëti, pardarda, pardardëjo LKÞ II 

282); paþvangëti, paþvanga (paþvanga), paþvangëjo DÞ2 541, DÞ3 534 

(plg. paþvangëti, paþvanga (paþvanga), paþvangëjo LKÞ XX 1057); pradardëti, 

pradarda (pradarda), pradardëjo DÞ2 588, pradardëti, pradarda 

(pradarda), pradardëjo DÞ3 581 (plg. pradardëti, pradarda, pradardëjo LKÞ 

II 282); pridardëti, pridarda, pridardëjo DÞ2 604 (plg. kitø ðios ðaknies 

miðriøjø veiksmaþodþiø kirèiavimà ðiame þodyne); pridardëti, pridarda (pridarda), 

pridardëjo DÞ3 596 (plg. pridardëti, pridarda, pridardëjo LKÞ II

261 

282); sudardëti, sudarda (sudarda), sudardëjo DÞ2 752, sudardëti, sudarda 

(sudarda), sudardëjo DÞ3 746 (plg. sudardëti, sudarda (sudarda), 

sudardëjo LKÞ II 282); suþvangëti, suþvanga (suþvanga), suþvangëjo DÞ2 

798, DÞ3 793 (plg. suþvangëti, suþvanga (suþvanga), suþvangëjo LKÞ XX 

1057); þr. dar (Vaitkevièiûtë, 1990, 16; Vitkauskas, 1988, 73; Vitkauskas, 

1995, 77). 

Plg. dar nekodifikuotos kalbos duomenis (tarmëse kirtis esti nuðokæs 

á prieðdëlá ir tais atvejais, kai esamojo laiko ðaknies skiemens pagrindu 

eina tvirtagalis dvigarsis ur): ákurnëti, ákurna (ákurna), ákurnëjo LKÞ VI 

963; iðburbëti, iðburba (iðburba), iðburbëjo LKÞ I 1173; iðkurnëti, iðkurna 

(iðkurna), iðkurnëjo LKÞ VI 963; nukurnëti, nukurna (nukurna), nukurnëjo 

LKÞ VI 963; paburbëti, paburba (paburba), paburbëjo LKÞ I 1174; 

papyðkëti; papyðkëjo LKÞ X 37; priburbëti, priburba (priburba), priburbëjo 

LKÞ I 1174; subarbëti, subarba (subarba), subarbëjo LKÞ I 654; suburbëti, 

suburba (suburba), suburbëjo LKÞ I 1174; uþburbëti, uþburba (uþburba), 

uþburbëjo LKÞ I 1174; þr. dar (Vitkauskas, 1988, 74). 

Ðio tipo prieðdëliniø sangràþi n i ø veiksmaþodþiø bk. vartojama 

nedaug; jie kirèiavimu nesiskiria nuo neprieðdëliniø nesangràþiniø 

veiksmaþodþiø. 

apŸ: – ;; – ;; apsimokëti, apsimoka, apsimokëjo. 

atŸ: – ;; – ;; atsimokëti, atsimoka, atsimokëjo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsimokëti, iðsimoka, iðsimokëjo. 

priŸ: – ;; – ;; prisièiauðkëti, prisièiauðka, prisièiauðkëjo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsimokëti, uþsimoka, uþsimokëjo. 

Studentai linksta kirèiuoti ðitaip: barba (prg. 8:23); barðka (prg. 32:9); 

bildu (krt. 35:1); burbu (krt. 30:5); èiauðka (prg. 29:7); darda (prg. 37:26); 

dundu (krt. 31:5); moku (krt. 22:0); narna (prg. 13:28); niurna (prg. 59:3); 

niurzgu (krt. 30:23); tarðka (30:6); þvanga (prg. 26:15). 

Plg. dar prieðdëliniø lyèiø kirèiavimo polinkius: nevirpa (krt. 45:1); 

sunarna (3; 23 stud. kirtá nukëlë á prieðdëlá; 2 – tvirtagaliðkai kirèiavo ðakná); 

suþvanga (30; 23 stud. kirèiavo prieðdëlá, 9 – tvirtagalæ ðakná). 

2. Didþioji dalis miðriøjø i kamieno veiksmaþodþiø bk. yra gavæ kirèiuotas 

bendraties ir bûtojo kartinio laiko priesagas Ÿëti, Ÿëjo. Esamojo 

laiko ðaknis esti ávairi: tvirtagalë, trumpa arba tvirtapradë. Gausiausias 

yra netvirtapradës ðaknies veiksmaþodþiø bûrys (þr. p. 275). Daug maþiau 

bk. vartojama miðriøjø i kamieno veiksmaþodþiø, turinèiø k i r - 

èiuotà bendraties ir bûtojo kartinio laiko priesagà bei tvirtapradæ

262 

esamojo laiko ðakná: norëti, nori, norëjo; stovëti, stovi, stovëjo;; mylëti, myli, 

mylëjo; sëdëti, sëdi, sëdëjo; þydëti, þydi, þydëjo;; ilsëti, ilsi, ilsëjo; kliedëti, 

kliedi, kliedëjo; smirdëti, smirdi, smirdëjo; tingëti, tingi, tingëjo; veldëti, veldi, 

veldëjo; verþëti, verþi, verþëjo. 

Þr. dar (Laigonaitë, 1978, 74; LKG II 302; LV 146; SkBK 32; Stundþia, 

1995, 130, 131; Vidþiûnas, 1997, 201). 

Jø santykis su pirminiais veiksmaþodþiais nevienodas: vieni yra iðlaikæ 

tà paèià t v i rtapradæ ðaknies priegaidæ (plg.: kliedëti, kliedi, kliedëjo 

– klysti, klysta, klydo; sëdëti, sëdi, sëdëjo – sësti, sëda, sëdo; smirdëti, 

smirdi, smirdëjo – smirsti, smirsta, smirdo; stovëti, stovi, stovëjo – stoti, stoja, 

stojo; tingëti, tingi, tingëjo – tingti, tingsta, tingo; þydëti, þydi, þydëjo – 

þysti, þysta, þydo); kitø miðriøjø veiksmaþodþiø esamojo laiko ðaknies 

tvirtapradë priegaidë atitinka pirminiø veiksmaþodþiø t v i r t agalæ 

priegaidæ (plg.: ilsëti, ilsi, ilsëjo – ilsti, ilsta, ilso; norëti, nori, norëjo – 

norti, norsta, noro; verþëti, verþi, verþëjo – verþti, verþia, verþë). Tam tikrais 

atvejais miðriojo veiksmaþodþio ðaknies ilgasis balsis atstoja pirminio 

veiksmaþodþio trumpàjá balsá (mylëti, myli, mylëjo – paŸmilti, 

paŸmilsta, pa-milo; plg. dar bdv. mielas, Ÿa) arba miðrusis veiksmaþodis 

dabartinëje kalboje nebeturi aiðkaus darybos pamato (veiksmaþodis 

veldëti, veldi, veldëjo etimologiðkai siejamas su senøjø raðtø nekirèiuotu 

pirminiu veiksmaþodþiu vilsti, vilsta, vildo LKÞ XIX 439; plg. dar kità 

miðrøjá veiksmaþodá valdyti, valdo, valdë, kuris rodo pirminá veiksmaþodá, 

matyt, buvus tvirtagalá). 

Vieno kito miðriojo veiksmaþodþio esamojo laiko ðaknies priegaidë 

bk. yra teikta ir tvirtagalë, ir tvirtapradë: ilsëti, ilsi, ilsëjo DÞ1 255, ilsëti, 

ilsi, ilsëjo DÞ2 208, DÞ3 209, MKÞ 186 (plg. ilsi; ilsi BûgRR II 462, ilsëti, 

ilsi (ilsi), ilsëjo LKÞ IV 58, ilsëti, ilsi (ilsi), ilsëjo DrskÞ 119, ilsëti, ilsi, 

ilsëjo LzÞ 92, ZtÞ 233); mylëti, myli (ir myli), mylëjo Kam II 75, mylëti, 

myli, mylëjo SkBK 63, RV 132, RÞ 274, LV 379, DÞ1 464, DÞ2 401, LTÞ 

184, DÞ3 399, MKÞ 234 (plg. myli; myli BûgRR II 462, myli, mylëti BûgRR 

II 468, myliu; myliu SkDA 215, mylëti, myli (myli), mylëjo LKÞ VIII 187, 

mylëti, myli, mylëjo LzÞ 163, ZtÞ 405, mylëti, myli, mylëjo DrskÞ 211); þr. 

dar (Babrauskas, 1939, 36; Young, 1996/97, 236; Senkus, 1970, 57; Skardþius, 

1929, VIII–IX; Skardþius, 1968, 24; Vidþiûnas, 1997, 201–202; 

Vitkauskas, 1984, 4; Zinkevièius, 1966, 47). 

Nekodifikuotoje kalboje vartojama ir ðakninio kirèiavimo gretimybiø 

(kartais ir esamasis laikas turi priesagà): kliedu, kliedëti BûgRR II 467,

263 

477, kliedëti; kliedëti SkDA 236, SkÞD 38, 522, kliedëti, kliedi, kliedëjo; 

kliedëti LKÞ VI 82; veldëti BûgRR II 667–668, veldëti; veldëti SkÞD 524, 

veldëti, veldi, veldëjo; veldëti, veldi, veldëjo LKÞ XVIII 603; verþëti SkÞD 

524, verþëti, verþi (verþi), verþëjo; verþëti, verþëja, verþëjo LKÞ XVIII 912; 

þr. dar (Otræbski, 1965, 220; Pakalka, 1995, 209). 

Sangràþi niai veiksmaþodþiai kamieno kirèiavimu nesiskiria nuo 

nesangràþiniø: – ;; – ;; ilsëtis, ilsisi, ilsëjosi; mylëtis, mylisi, mylëjosi; norëtis, 

norisi, norëjosi; stovëtis, stovisi, stovëjosi. 

Plg. sangràþiniø veiksmaþodþiø kirèiavimo kodifikacijos raidà: ilsëtis, 

ilsis (ryt. ilsis), ilsëjos Kam II 48, ilsëtis, ilsisi, ilsëjosi RV 102, RÞ 217, 

ilsëtis, ilsisi ir ilsisi, ilsëjosi LV 286, ilsëtis, ilsisi (ilsisi), ilsëjosi SkRÞ 465, 

ilsëtis, ilsisi, ilsëjosi DÞ2 208, LTÞ 117, DÞ3 209 (plg. ilsiuos, ilsis; ilsiuos, 

ilsis BûgRR 462, 472, ilsiuos(i), ilsies(i), ilsis(i); ilsiuos LKÞ IV 58); þr. 

dar (Skardþius, 1968, 24). 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai kirèiavimu sutampa su neprieðdëliniais. 

paŸ: – ;; pailsëti, pailsi, pailsëjo; panorëti, panori, panorëjo; pasëdëti, pasëdi, 

pasëdëjo;; pamylëti, pamyli, pamylëjo; pastovëti, pastovi, pastovëjo; patingëti, 

patingi, patingëjo; paveldëti, paveldi, paveldëjo; pavydëti, pavydi, 

pavydëjo (neprieðdëlinë lytis bk. nevartojama; dël darybos plg. jau nutolusios 

reikðmës veiksmaþodþius iðŸvysti, iðŸvysta, ið-vydo; uþŸvysti, uþ-vysta, 

uþŸvydo); paþydëti, paþydi, paþydëjo. 

nuŸ: – ;; – ;; nukliedëti, nukliedi, nukliedëjo; numylëti, numyli, numylëjo; 

nusëdëti, nusëdi, nusëdëjo; nustovëti, nustovi, nustovëjo; nuþydëti, nuþydi, 

nuþydëjo. 

priŸ: – ;; – ;; prikliedëti, prikliedi, prikliedëjo; primylëti, primyli, primylëjo; 

prisëdëti, prisëdi, prisëdëjo; pristovëti, pristovi, pristovëjo; pritingëti, pritingi, 

pritingëjo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðkliedëti, iðkliedi, iðkliedëjo; iðsëdëti, iðsëdi, iðsëdëjo; iðstovëti, 

iðstovi, iðstovëjo. 

atŸ: – ;; – ;; atmylëti, atmyli, atmylëjo; atsëdëti, atsëdi, atsëdëjo. 

praŸ: – ;; – ;; prasëdëti, prasëdi, prasëdëjo; prastovëti, prastovi, prastovëjo. 

suŸ: – ;; – ;; susëdëti, susëdi, susëdëjo; suþydëti, suþydi, suþydëjo. 

neŸ (èia nurodomas tik daþnas ðio dalelytinio prieðdëlio vedinys, skyrium 

nepateiktas DÞ3): – ;; nenorëti, nenori, nenorëjo. 

Prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; perstovëti, perstovi, perstovëjo; perþydëti, 

perþydi, perþydëjo.

264 

Þr. dar nekodifikuotos kalbos kirèiavimo gretimybes: paveldëti, paveldëjo 

BûgRR II 667, paveldëti, paveldi, paveldëjo; paveldëti LKÞ XVIII 

604; pavydþiu; pavydþiu, pavydëti BûgRR II 373, pavydi; pavydi, pavydëti 

BûgRR II 463, pavydëti; pavydëti, pavydi SkDA 236, pavydëti, pavydi (pavydi), 

pavydëjo LKÞ IX 688, pavydëti, pavydi, pavydëjo DrskÞ 254, pavydëti, 

pavydi, pavydëjo ZtÞ 466); þr. dar (Grinaveckis, 1986, 116; Skardþius, 

1968, 24; Vaitkevièiûtë, 1973, 145; Vidþiûnas, 1997, 65, 202). 



atŸ: – ;; – ;; atsimylëti, atsimyli, atsimylëjo; atsinorëti, atsinori, atsinorëjo; 

atsisëdëti, atsisëdi, atsisëdëjo; atsistovëti, atsistovi, atsistovëjo. 

paŸ: – ;; – ;; pasiilsëti, pasiilsi, pasiilsëjo; pasinorëti, pasinori, pasinorëjo; 

pasisëdëti, pasisëdi, pasisëdëjo; pasistovëti, pasistovi, pasistovëjo. 

priŸ: – ;; – ;; prisiilsëti, prisiilsi, prisiilsëjo; prisisëdëti, prisisëdi, prisisëdëjo; 

prisistovëti, prisistovi, prisistovëjo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsinorëti, uþsinori, uþsinorëjo; uþsisëdëti, uþsisëdi, uþsisëdëjo; 

uþsistovëti, uþsistovi, uþsistovëjo. 

áŸ: – ;; – ;; ásimylëti, ásimyli, ásimylëjo; ásinorëti, ásinori, ásinorëjo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsiilsëti, iðsiilsi, iðsiilsëjo; iðsistovëti, iðsistovi, iðsistovëjo. 

nuŸ: – ;; – ;; nusisëdëti, nusisëdi, nusisëdëjo; nusistovëti, nusistovi, nusistovëjo. 

suŸ: – ;; – ;; susimylëti, susimyli, susimylëjo; susistovëti, susistovi, susistovëjo. 

Sangraþiniø veiksmaþodþiø prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; persistovëti, 

persistovi, persistovëjo. 

Plg. nekodifikuotos kalbos duomenis, rodanèius, kad kirtis gali nuðokti 

á sangràþos formantà: pasimyli LKÞ VIII 189; susimyli LKÞ VIII 190. 

Studentai kirèiuoja ðitaip: kliedþiu (krt. 32:9); myliu (krt. 96:27); noriu 

(krt. 24:0); sëdþiu (krt. 54:0); stoviu (krt. 39:0). 

Plg. dar prieðdëliniø lyèiø kirèiavimo polinkius: paveldëti (krt. 17; 

45 stud. ðakná kirèiavo tvirtapradiðkai, 1 – tvirtagaliðkai), paveldi, 3 asm. 

(prg. 61:2); pavydþiu (krt. 45:2). 

Priesagos Ÿoti vediniai 

1. Miðrieji veiksmaþodþiai su priesaga Ÿoti ir esamojo laiko kamiengaliu 

Ÿa lietuviø kalboje yra tik trys (LGK II 238). Visø jø bendraties ir 

bûtojo kartinio laiko priesaga yra kirèiuota tvirtapradë; skiriasi 

tik esamojo laiko kirèiavimas. Veiksmaþodþio miegoti, miega, miegojo

265 

esamojo laiko ðaknis tvirtagalë (þr. p. 298), o kitø – t v i r t apradë (jie 

susijæ su tvirtapradës ðaknies pirminiais veiksmaþodþiais): – ;; – ;; 

giedoti, gieda, giedojo (: gysti, gysta, gydo); raudoti, rauda, raudojo (: praŸrûsti, 

praŸrûsta, praŸrûdo „pravirkti“ LKÞ XI 1023). 

Þr. dar (Bût 164; Laigonaitë, 1978, 74; LKG II 302; Stundþia, 1995, 129). 

Prieðdëlinës lytys kirèiuojamos taip pat kaip ir neprieðdëlinës. 

apŸ: – ;; – ;; apgiedoti, apgieda, apgiedojo; apraudoti, aprauda, apraudojo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðgiedoti, iðgieda, iðgiedojo; iðraudoti, iðrauda, iðraudojo. 

paŸ: – ;; – ;; pagiedoti, pagieda, pagiedojo; paraudoti, parauda, paraudojo. 

atŸ: – ;; – ;; atgiedoti, atgieda, atgiedojo. 

nuŸ: – ;; – ;; nugiedoti, nugieda, nugiedojo. 

priŸ: – ;; – ;; priraudoti, prirauda, priraudojo. 

suŸ: – ;; – ;; sugiedoti, sugieda, sugiedojo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþgiedoti, uþgieda, uþgiedojo. 

2. Dauguma miðriøjø veiksmaþodþiø, turinèiø priesagà Ÿoti ir esamojo 

laiko kamiengalá Ÿo, yra pastovaus ðakninio kirèiavimo (þr. p. 243). 

Nuo jø atsiskyræs labai daþnas veiksmaþodis ieðkoti, ieðko, ieðkojo, kurio 

tvirtapradiðkai kirèiuojama bendraties ir bûtojo kartinio laiko priesaga 

ir esamojo laiko ðaknis; þr. dar (Laigonaitë, 1978, 74; LKG II 303; 

Stundþia, 1995, 129). Ðiame þodyje tarp ðaknies skiemens pagrindo ie ir 

priesagos bei kamiengalio tariami du priebalsiai ðk (plg. ðakninio kirèiavimo 

veiksmaþodþiø fonetinæ sandarà, p. 243). Be to, ðis veiksmaþodis 

darybiðkai nëra motyvuotas. 

Rytø ir pietø Lietuvoje vartojamas ðakninio kirèiavimo variantas (atitinkantis 

Sosiûro dësná): ieðkoti; ieðkoti BûgRR II 459, 474, SkÞD 507, 

SkDA 236tt., ieðkoti, ieðko, ieðkojo; ieðkoti, ieðko, ieðkojo LKÞ IV 15, ieðkoti, 

ieðko, ieðkojo DûnÞ 489, DrskÞ 118, ieðkoti, ieðko, ieðkojo (ieðkoti) LzÞ 

91, ZtÞ 231; þr. dar (Derksen, 1996, 294, 295, 296, 337; LKG II 303; 

Vidþiûnas, 1997, 199; Vitkauskas, 1988, 16; Zinkevièius, 1988, 186, 193). 

P r i e ð d ë l i n ë s formos iðlaiko neprieðdëliniø kirèiavimo ypatybes. 

apŸ: – ;; – ;; apieðkoti, apieðko, apieðkojo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðieðkoti, iðieðko, iðieðkojo. 

paŸ: – ;; – ;; paieðkoti, paieðko, paieðkojo. 

suŸ: – ;; – ;; suieðkoti, suieðko, suieðkojo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþieðkoti, uþieðko, uþieðkojo.

266 

Prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; perieðkoti, perieðko, perieðkojo. 

Prieðdëlinës sangràþi n ë s lytys kirèiavimu nesiskiria nuo neprieðdëliniø 

nesangràþiniø. 

paŸ: – ;; – ;; pasiieðkoti, pasiieðko, pasiieðkojo. 

suŸ: – ;; – ;; susiieðkoti, susiieðko, susiieðkojo. 

VEIKSMAÞODÞIAI, KURIØ BENDRATIES 

IR BÛTOJO KARTINIO LAIKO PRIESAGA 

KIRÈIUOTA TVIRTAPRADË, O ESAMOJO LAIKO 

ÐAKNIS KIRÈIUOTA TVIRTAGALË ARBA TRUMPA 

Tokiø miðriøjø veiksmaþodþiø bk. vartojama daugiausia – per 400. Ðiø 

veiksmaþodþiø neprieðdëliniø lyèiø esamojo laiko vienaskaitos 1 ir 2 asmuo 

turi kirtá, nuðokusá á galûnæ. 


Pirmajam poskyriui priklauso Ÿa kamiengalio veiksmaþodþiai. Miðrieji 

priesagos Ÿëti veiksmaþodþiai, turintys esamojo laiko kamiengalá Ÿa, 

bk. yra gavæ bendraties priesagos Ÿëti ir bûtojo kartinio laiko priesagos 

Ÿëjo kirtá (ir tvirtapradæ priegaidæ); plg. (Jakulis, 1997, 117). Taèiau 

esamasis laikas kirèiuojamas dvejopai: vienø ðaknis yra tvirtapradë 

(þr. p. 255), kitø – t v i r t agalë arba trumpa. 

1. Pirmiausia minëtini tie miðrieji veiksmaþodþiai, kuriø esamojo laiko 

ðaknies skiemens pagrindu eina balsiai a, e, i, u (dël fonetiniø prieþasèiø 

tokia ðaknis negali bûti tvirtapradë): – ;; blizgëti, blizga, blizgëjo; 

derëti, dera, derëjo „tartis dël kainos, lygtis; tikti, pritikti, bûti tinkamam 

ir kt.“; skubëti, skuba, skubëjo; ðnekëti, ðneka, ðnekëjo; tekëti, teka, tekëjo; 

þadëti, þada, þadëjo;; braðkëti, braðka, braðkëjo; brazdëti, brazda, brazdëjo; 

bruzdëti, bruzda, bruzdëjo; bubëti, buba, bubëjo; èeþëti, èeþa, èeþëjo; 

èiuðkëti, èiuðka, èiuðkëjo; èiuþëti, èiuþa, èiuþëjo; derëti, dera, derëjo „vaisiø 

duoti, augti“; drebëti, dreba, drebëjo; dvazgëti, dvazga, dvazgëjo; gagëti, 

gaga, gagëjo; gebëti, geba, gebëjo; glegëti, glega, glegëjo; grumëti, gruma, 

grumëjo; gruzdëti, gruzda, gruzdëjo; gugëti, guga, gugëjo; gurëti, gura, 

gurëjo; guþëti, guþa, guþëjo; judëti, juda, judëjo; kabëti, kaba, kabëjo; katëti, 

kata, katëjo; kedëti, keda, kedëjo; keþëti, keþa, keþëjo; klabëti, klaba, klabëjo; 

klebëti, kleba, klebëjo…

267 

Þr. dar (Laigonaitë, 1978, 75; LKG II 303; Stundþia, 1995, 131; Vidþiûnas, 

1997, 200). 

Darybos atþvilgiu ðie veiksmaþodþiai yra ávairûs: vieni gali bûti siejami 

su iðtiktukais (pvz.: braðkëti, braðka, braðkëjo – brakðt; brazdëti, brazda, 

brazdëjo – brazdi LKÞ I 1023; bubëti, buba, bubëjo – bubt; èiuþëti, èiuþa, 

èiuþëjo – èiuþi; èiuþi LKÞ II 188; gagëti, gaga, gagëti – ga ga ga LKÞ III 3; 

pliupëti, pliupa, pliupëjo – pliupt; traðkëti, traðka, traðkëjo – trakðt); kiti – 

su nepriesaginiais veiksmaþodþiais (pvz.: blizgëti, blizga, blizgëjo – bligzti, 

blyzga, blizgo LKÞ I 914; bruzdëti, bruzda, bruzdëjo – suŸbruzti, suŸbrûzda, 

suŸbruzdo; gruzdëti, gruzda, gruzdëjo – gruzti, grûzda, gruzdo; gurëti, gura, 

gurëjo – gurti, gûra, guro; judëti, juda, judëjo – suŸjusti, suŸjunda, suŸjudo; 

kabëti, kaba, kabëjo – kibti, kimba, kibo; keþëti, keþa, keþëjo – keþti, kæþta, 

keþo; klibëti, kliba, klibëjo – klibti, klimba, klibo; skubëti, skuba, skubëjo – 

suŸskubti, suŸskumba, suŸskubo; ðnekëti, ðneka, ðnekëjo – suŸðnekti, suŸðnenka, 

suŸðneko; treðëti, treða, treðëjo – treðti, træðta, treðo); treti padaryti tiesiog 

pamëgdþiojant garsus ar vaizdus (pvz.: dvazgëti, dvazga, dvazgëjo; 

glegëti, glega, glegëjo; grumëti, gruma, grumëjo; knibþdëti, knibþda, knibþdëjo); 

ketvirti në neturi aiðkaus darybos pamato (juose dabar galima áþiûrëti 

tik formalius baigmenis, atitinkanèius priesagà, pvz.: derëti, dera, derëjo; 

gebëti, geba, gebëjo; tekëti, teka, tekëjo); plg. (Jakulis, 1997, 116). Taèiau 

kirèiavimui tai neturi átakos. 

Kirèiavimo gretimybës retos: vibþëti, vibþda (vibþdi), vibþdëjo; vibþdëti 

LKÞ XIX 76. 

Sangràþi niai veiksmaþodþiai iðlaiko tà patá kamieno kirèiavimà: 

– ;; – ;; derëtis, derasi, derëjosi; kuðtëtis, kuðtasi, kuðtëjosi; ðnabþdëtis, 

ðnabþdasi, ðnabþdëjosi; ðnekëtis, ðnekasi, ðnekëjosi; ðnibþdëtis, ðnibþdasi, 

ðnibþdëjosi. 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø bendratis ir bûtasis kartinis laikas 

perima neprieðdëliniø formø priesagos kirtá ir priegaidæ, o esamojo laiko 

kirtis nuðoka á prieðdëlá. 

suŸ: – ;; sugebëti, sugeba, sugebëjo;; sublizgëti, sublizga, sublizgëjo; subraðkëti, 

subraðka, subraðkëjo; subrazdëti, subrazda, subrazdëjo; subruzdëti, 

subruzda, subruzdëjo; sububëti, sububa, sububëjo; suèeþëti, suèeþa, suèeþëjo; 

suèiuþëti, suèiuþa, suèiuþëjo; suderëti, sudera, suderëjo; sugagëti, sugaga, 

sugagëjo; sugrumëti, sugruma, sugrumëjo; sugruzdëti, sugruzda, 

sugruzdëjo; sugurëti, sugura, sugurëjo; suguþëti, suguþa, suguþëjo; sujudëti, 

sujuda, sujudëjo; sukedëti, sukeda, sukedëjo; sukeþëti, sukeþa, sukeþëjo;

268 

suklebëti, sukleba, suklebëjo; suklegëti, suklega, suklegëjo; suklekëti, sukleka, 

suklekëjo; sukliukëti, sukliuka, sukliukëjo; suknibþdëti, suknibþda, 

suknibþdëjo; sukrebþdëti, sukrebþda, sukrebþdëjo; sukrekëti, sukreka, sukrekëjo; 

sukrutëti, sukruta, sukrutëjo; sukugþdëti, sukugþda, sukugþdëjo; 

sukuþdëti, sukuþda, sukuþdëjo… 

paŸ: – ;; – ;; pablizgëti, pablizga, pablizgëjo; paderëti, padera, paderëjo 

„kiek pasilygti“ (DÞ3 470 gal per apsirikimà raðoma paderëti, paderi, 

paderëjo, plg.: derëti, dera, derëjo „tartis dël kainos, lygtis“ DÞ3 116; nuderëti, 

nudera, nuderëjo DÞ3 432 ir kt. prieðdëlinius ðios ðaknies veiksmaþodþius); 

padrebëti, padreba, padrebëjo; pagruzdëti, pagruzda, pagruzdëjo; 

pajudëti, pajuda, pajudëjo; pakabëti, pakaba, pakabëjo; pakeþëti, pakeþa, 

pakeþëjo; paklibëti, pakliba, paklibëjo; pakrutëti, pakruta, pakrutëjo; pakuðtëti, 

pakuðta, pakuðtëjo „pakuþdëti“; pakuðtëti, pakuðta, pakuðtëjo „pajudëti, 

pakrutëti“; pakuþdëti, pakuþda, pakuþdëjo; paplepëti, paplepa, paplepëjo; 

papluðëti, papluða, papluðëjo; paskubëti, paskuba, paskubëjo; paðnabþdëti, 

paðnabþda, paðnabþdëjo; paðnekëti, paðneka, paðnekëjo; 

paðnibþdëti, paðnibþda, paðnibþdëjo… 

iðŸ: – ;; iðtekëti, iðteka, iðtekëjo;; iðbraðkëti, iðbraðka, iðbraðkëjo; iðbrazdëti, 

iðbrazda, iðbrazdëjo; iðbrizgëti, iðbrizga, iðbrizgëjo (neprieðdëlinë lytis 

DÞ3 nededama); iðbruzdëti, iðbruzda, iðbruzdëjo; iðderëti, iðdera, iðderëjo; 

iðdrebëti, iðdreba, iðdrebëjo; iðgurëti, iðgura, iðgurëjo; iðguþëti, iðguþa, iðguþëjo; 

iðjudëti, iðjuda, iðjudëjo; iðkabëti, iðkaba, iðkabëjo; iðkedëti, iðkeda, 

iðkedëjo; iðklegëti, iðklega, iðklegëjo; iðkliukëti, iðkliuka, iðkliukëjo; iðkriunëti, 

iðkriuna, iðkriunëjo; iðlalëti, iðlala, iðlalëjo; iðlaðëti, iðlaða, iðlaðëjo… 

nuŸ: – ;; nutekëti, nuteka, nutekëjo;; nubraðkëti, nubraðka, nubraðkëjo; 

nubrazdëti, nubrazda, nubrazdëjo; nuderëti, nudera, nuderëjo; nugurëti, 

nugura, nugurëjo; nuguþëti, nuguþa, nuguþëjo; nulaðëti, nulaða, nulaðëjo; 

nuplepëti, nuplepa, nuplepëjo; nupleðkëti, nupleðka, nupleðkëjo; 

nuskubëti, nuskuba, nuskubëjo; nuðlamëti, nuðlama, nuðlamëjo; nuðnekëti, 

nuðneka, nuðnekëjo… 

priŸ: – ;; – ;; priderëti, pridera, priderëjo; pridrebëti, pridreba, pridrebëjo; 

priguþëti, priguþa, priguþëjo; prikliukëti, prikliuka, prikliukëjo; prikuþdëti, 

prikuþda, prikuþdëjo; prilaðëti, prilaða, prilaðëjo; priplepëti, priplepa, priplepëjo; 

priðnekëti, priðneka, priðnekëjo; pritekëti, priteka, pritekëjo; pritrupëti, 

pritrupa, pritrupëjo; priþadëti, priþada, priþadëjo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþbraðkëti, uþbraðka, uþbraðkëjo; uþbrazdëti, uþbrazda, uþbrazdëjo; 

uþderëti, uþdera, uþderëjo; uþkeþëti, uþkeþa, uþkeþëjo; uþkrutëti,

269 

uþkruta, uþkrutëjo; uþlaðëti, uþlaða, uþlaðëjo; uþskubëti, uþskuba, uþskubëjo; 

uþtekëti, uþteka, uþtekëjo; uþteðkëti, uþteðka, uþteðkëjo; uþtratëti, uþtrata, 

uþtratëjo. 

atŸ (atiŸ): – ;; – ;; atbraðkëti, atbraðka, atbraðkëjo; atguþëti, atguþa, atguþëjo; 

atitekëti, atiteka, atitekëjo; atpuðkëti, atpuðka, atpuðkëjo; atskubëti, atskuba, 

atskubëjo; atðlamëti, atðlama, atðlamëjo; atðnekëti, atðneka, atðnekëjo. 

apŸ: – ;; – ;; apgruzdëti, apgruzda, apgruzdëjo; aplaðëti, aplaða, aplaðëjo; 

apðiupëti, apðiupa, apðiupëjo; apðnekëti, apðneka, apðnekëjo; aptrupëti, aptrupa, 

aptrupëjo; apþadëti, apþada, apþadëjo. 

áŸ: – ;; – ;; ábrazdëti, ábrazda, ábrazdëjo; águþëti, águþa, águþëjo; áklegëti, 

áklega, áklegëjo; álaðëti, álaða, álaðëjo; áðnekëti, áðneka, áðnekëjo; átekëti, áteka, 

átekëjo. 

praŸ: – ;; – ;; pradrebëti, pradreba, pradrebëjo; prakedëti, prakeda, prakedëjo; 

prakuþdëti, prakuþda, prakuþdëjo; praplepëti, praplepa, praplepëjo; 

praðnekëti, praðneka, praðnekëjo; pratekëti, prateka, pratekëjo. 

parŸ: – ;; – ;; parbraðkëti, parbraðka, parbraðkëjo; parbrazdëti, parbrazda, 

parbrazdëjo; parskubëti, parskuba, parskubëjo. 

Visø formø prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; perðnekëti, perðneka, 

perðnekëjo. 

Prieðdëliniai sangràþi niai veiksmaþodþiai kirèiuojami kaip 

ir prieðdëliniai nesangràþiniai (tik esamojo laiko kirtis nuðoka ne á prieðdëlá, 

o á sangràþos rodiklá). 

suŸ: – ;; – ;; susiderëti, susidera, susiderëjo; susikugþdëti, susikugþda, 

susikugþdëjo; susikuþdëti, susikuþda, susikuþdëjo; susiðnekëti, susiðneka, 

susiðnekëjo; susiðnibþdëti, susiðnibþda, susiðnibþdëjo; susiþadëti, susiþada, 

susiþadëjo. 

paŸ: – ;; – ;; pasiderëti, pasidera, pasiderëjo; pasiðnekëti, pasiðneka, pasiðnekëjo; 

pasiðnibþdëti, pasiðnibþda, pasiðnibþdëjo; pasiþadëti, pasiþada, 

pasiþadëjo. 

priŸ: – ;; – ;; prisidrebëti, prisidreba, prisidrebëjo; prisiplepëti, prisiplepa, 

prisiplepëjo; prisiðnekëti, prisiðneka, prisiðnekëjo; prisiþadëti, prisiþada, 

prisiþadëjo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsiderëti, iðsidera, iðsiderëjo; iðsiplepëti, iðsiplepa, iðsiplepëjo; 

iðsiþadëti, iðsiþada, iðsiþadëjo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsiplepëti, uþsiplepa, uþsiplepëjo; uþsiðnekëti, uþsiðneka, 

uþsiðnekëjo; uþsiþadëti, uþsiþada, uþsiþadëjo. 

atŸ: – ;; – ;; atsiðnekëti, atsiðneka, atsiðnekëjo; atsiþadëti, atsiþada, atsiþadëjo.

270 

áŸ: – ;; – ;; ásiplepëti, ásiplepa, ásiplepëjo; ásiðnekëti, ásiðneka, ásiðnekëjo. 

nuŸ: – ;; – ;; nusiderëti, nusidera, nusiderëjo; nusiðnekëti, nusiðneka, 

nusiðnekëjo. 

praŸ: – ;; – ;; prasiplepëti, prasiplepa, prasiplepëjo; prasiðnekëti, prasiðneka, 

prasiðnekëjo. 

apŸ: – ;; – ;; apsiðnekëti, apsiðneka, apsiðnekëjo. 

2. Didþioji dalis tos paèios morfologinës grupës miðriøjø veiksmaþodþiø 

turi tvirtapradæ esamojo laiko ðakná, jei skiemens pagrindu eina miðrieji 

dvigarsiai (þr. p. 255). Taèiau kai kurie tokios pat morfonologinës sandaros 

veiksmaþodþiai bk. teikiami su tvirtagale esamojo laiko ðaknies 

priegaide: kalbëti, kalba, kalbëjo;; skambëti, skamba, skambëjo;; almëti, 

alma, almëjo; bambëti, bamba, bambëjo; gargëti, garga, gargëjo; gargþdëti, 

gargþda, gargþdëjo; garmëti, garma, garmëjo; gramzdëti, gramzda, gramzdëjo; 

marmëti, marma, marmëjo; varvëti, varva, varvëjo; vertëti, verta, vertëjo. 

Þr. dar (Laigonaitë, 1978, 75; LKG II 303; Stundþia, 1995, 130, 131; 

Vidþiûnas, 1997, 200). 

Garsaþodiniø veiksmaþodþiø esamojo laiko ðaknies priegaidæ bk. 

linkstama priderinti prie bendrojo modelio – ásileidþiamos ir tvirtapradës 

ðaknies lytys: bambëti, bamba, bambëjo RV 69, bambëti, bamba, 

bambëjo RÞ 167, LV 197, DÞ1 65, DÞ2 71, SkRÞ 142, LTÞ 43, bambëti, 

bamba (bamba), bambëjo Kam II 19, DÞ3 72, MKÞ 141 (plg. bambëti, 

bamba (bamba), bambëjo LKÞ I 631, bambëti, bamba, bambëjo DûnÞ 

469, bambëti, bamba, bambëjo DrskÞ 29); gargëti, garga, gargëjo RÞ 204, 

LV 261, LTÞ 96, gargëti, garga, gargëjo DÞ1 198, DÞ2 164, SkRÞ 371, 

MKÞ 172, gargëti, garga (garga), gargëjo DÞ3 165 (plg. gargëti, garga (garga), 

gargëjo LKÞ III 129); gargþdëti, gargþda, gargþdëjo DÞ1 199, DÞ2 164, 

DÞ3 166, gargþdëti, gargþda, gargþdëjo LTÞ 96 (plg. gargþdëti, gargþda, 

gargþdëjo LKÞ III 133); garmëti, garma, garmëjo Kam II 38, RV 93, RÞ 

204, LV 261, DÞ1 199, DÞ2 164, SkRÞ 372, garmëti, garma, garmëjo 

LTÞ 96, garmëti, garma (garma), garmëjo DÞ3 166, MKÞ 172 (plg. garmëti, 

garma (garma), garmëjo LKÞ III 137); marmëti, marma, marmëjo RÞ 

269, LV 368, DÞ1 444, DÞ2 385, SkRÞ 792, marmëti, marma, marmëjo 

LTÞ 177, marmëti, marma (marma), marmëjo DÞ3 383, MKÞ 229 

(plg. marmëti, marma (marma), marmëjo LKÞ VII 873, marmëti, marma, 

marmëjo DûnÞ 189, 508, marmëti, marma, marmëjo ZtÞ 384); 

skambëti, skamba (ryt. skamba), skambëjo Kam II 108, skambëti, skamba, 

skambëjo SkBK 77, RV 169, RÞ 327, LV 497, DÞ1 723, DÞ2 704,

271 

SkRÞ 1301, LTÞ 270, skambëti, skamba (skamba), skambëjo DÞ3 698, 

MKÞ 291 (plg. skamba; skamba, skambëti BûgRR II 462, skambëti, 

skamba (skamba), skambëjo LKÞ XII 717, skambëti, skamba, skambëjo 

DûnÞ 532, skambëti, skamba, skambëjo DrskÞ 327); þr. dar (Buch, 1961, 

83, 84; Bût 43; Grinaveckis, 1973, 162; Grinaveckis, 1983, 67; Jonaitytë, 

1960a, 82; Kuryùowicz, 1958, 330, 335; Otræbski, 1965, 106, 110, 134, 219, 

274; Pakalka, 1995, 206, 209; Sabaliauskas, 1961, 327; Vidþiûnas, 1997, 

200; Vitkauskas, 1995, 77). Pastarojo þodþio tvirtapradës ðaknies gretimybë, 

bûdingesnë vakarø Lietuvai, gal ir be tikro reikalo teikiama bk. 

leidiniuose (nes bk. tik tvirtagaliðkai kirèiuojamas iðt. skambt, ið jo padarytas 

þodis skambtelëti, nepriesaginis veiksmaþodis suŸskambti bei priesagos 

Ÿinti vedinys skambinti; plg. kitokià nekodifikuotos kalbos sistemà: 

skambëti, skamba, skambëjo; skambinti; skambt; skambtelëti; skambti LKÞ 

XII 719–728; skambinti DûnÞ 325). Plg. dar kai kuriø kitø garsaþodiniø 

veiksmaþodþiø kirèiavimo kodifikacijos raidà (þr. p. 257). 

Nuo ðiø þodþiø yra atsiskyræ negarsaþodinës reikðmës veiksmaþodþiai, 

kuriø esamojo laiko ðaknies tvirtagaliðkumas bk. nekvestionuojamas; vieni 

jø siejami su netvirtapradës ðaknies þodþiais (pvz.: gramzdëti, gramzda, 

gramzdëjo – grimzti, grimzta, grimzdo; kalbëti, kalba, kalbëjo – praŸkalbti, 

pra-kalbsta, pra-kalbo; vertëti, verta, vertëjo – vertas, Ÿa; plg. tvirtaprade 

ðaknimi susijusius þodþius, p. 257); kiti neturi aiðkaus darybos pamato 

(pvz.: almëti, alma, almëjo; varvëti, varva, varvëjo). Pastarieji veiksmaþodþiai 

(áskaitant ir gramzdëti, gramzda, gramzdëjo bei dzûkø salvëti, 

salva, salvëjo) reiðkia judëjimà, slinktá, skysèio sunkimàsi, iðsiverþimà; 

plg. (Jakulis, 1996, 120tt.; Jakulis, 1997, 122). 

Nekodifikuotoje kalboje kartais svyruoja ir ðiø þodþiø esamojo laiko 

priegaidë: rieda, riedëti BûgRR II 113, riedëti, rieda (rieda), riedëjo LKÞ 

XI 549; be to, jei neapsirikta, kirèiuojama gramzdëti, gramzda, gramzdëjo 

LKÞ III 513 (bet èia pat pateikiama kirèiuotø esamojo laiko formø, 

pvz.: nugramzda, sugramzda, tarsi ðaknis bûtø buvusi tvirtagalë). 

Èia tiktø minëti dar ir tuos negausius miðriuosius veiksmaþodþius, 

kuriø esamojo laiko ðaknyje vartojami tvirtagaliai dvibalsiai arba ilgieji 

balsiai y, û: – ;; riedëti, rieda, riedëjo; skaudëti, skauda, skaudëjo;; byrëti, 

byra, byrëjo; kûpëti, kûpa, kûpëjo; triûsëti, triûsa, triûsëjo; þr. dar (Laigonaitë, 

1978, 75; Stundþia, 1995, 131). Ðie þodþiai irgi nëra garsaþodiniai; 

byrëti ir riedëti artimi slinkties veiksmaþodþiams; plg. (Jakulis, 1997, 118, 

122). Darybiðkai visiems jiems nëra ið ko gauti tvirtapradës priegaidës,

272 

plg. byrëti, byra, byrëjo – birti, byra, biro (pasikeitus fonetinëms sàlygoms 

bendraties tvirtapradis dvigarsis suyra); kûpëti, kûpa, kûpëjo – kupti, kupa, 

kupo; kaupti, kaupia, kaupë; skaudëti, skauda, skaudëjo – suŸskausti, 

suŸskausta, suŸskaudo; triûsëti, triûsa, triûsëjo – triûsti, triûsia, triûsë; gal ir 

riedëti, rieda, riedëjo – ridenti, ridena, rideno, taip pat sinonimas rietëti, 

rieta, rietëjo – risti, rita, rito; riesti, rieèia, rietë; turbût neatsitiktinai jø ðaknyje 

nëra balsio o (plg. þodþius su tvirtapradþiu o, p. 257). 

Sangràþi n ë s lytys retos; kamieno kirèiavimu jos nesiskiria nuo 

nesangràþiniø: – ;; kalbëtis, kalbasi, kalbëjosi. 

Prieðdëliniø ir neprieðdëliniø veiksmaþodþiø kirèiavimas beveik 

sutampa; savitas tik esamasis laikas tø þodþiø, kuriø ðaknyje vartojami 

tvirtagaliai dvigarsiai al, am, an, ar – jø kirtis nuðoka á prieðdëlá. 

iðŸ: – ;; – ;; iðalmëti, iðalma, iðalmëjo; iðbambëti, iðbamba, iðbambëjo; 

iðbyrëti, iðbyra, iðbyrëjo; iðgarmëti, iðgarma, iðgarmëjo; iðkalbëti, iðkalba, 

iðkalbëjo; iðkûpëti, iðkûpa, iðkûpëjo; iðmarmëti, iðmarma, iðmarmëjo; iðriedëti, 

iðrieda, iðriedëjo; iðskaudëti, iðskauda, iðskaudëjo; iðvarvëti, iðvarva, 

iðvarvëjo. 

priŸ: – ;; – ;; pribyrëti, pribyra, pribyrëjo; prigargëti, prigarga, prigargëjo; 

prigarmëti, prigarma, prigarmëjo; prikalbëti, prikalba, prikalbëjo; prikûpëti, 

prikûpa, prikûpëjo; primarmëti, primarma, primarmëjo; pririedëti, pririeda, 

pririedëjo; privarvëti, privarva, privarvëjo. 

suŸ: – ;; suskambëti, suskamba, suskambëjo;; subambëti, subamba, subambëjo; 

subyrëti, subyra, subyrëjo; sugarmëti, sugarma, sugarmëjo; sukalbëti, 

sukalba, sukalbëjo; sumarmëti, sumarma, sumarmëjo; suskaudëti, suskauda, 

suskaudëjo; suvarvëti, suvarva, suvarvëjo. 

nuŸ: – ;; nuskambëti, nuskamba, nuskambëjo;; nubyrëti, nubyra, nubyrëjo; 

nugarmëti, nugarma, nugarmëjo; nukalbëti, nukalba, nukalbëjo; numarmëti, 

numarma, numarmëjo; nuriedëti, nurieda, nuriedëjo; nuvarvëti, 

nuvarva, nuvarvëjo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþbyrëti, uþbyra, uþbyrëjo; uþgargëti, uþgarga, uþgargëjo; 

uþkalbëti, uþkalba, uþkalbëjo; uþmarmëti, uþmarma, uþmarmëjo; uþriedëti, 

uþrieda, uþriedëjo; uþvarvëti, uþvarva, uþvarvëjo. 

áŸ: – ;; – ;; ábyrëti, ábyra, ábyrëjo; ágarmëti, ágarma, ágarmëjo; ákalbëti, ákalba, 

ákalbëjo; ámarmëti, ámarma, ámarmëjo; áriedëti, árieda, áriedëjo. 

paŸ: – ;; pakalbëti, pakalba, pakalbëjo;; pabambëti, pabamba, pabambëjo; 

pamarmëti, pamarma, pamarmëjo; pariedëti, parieda, pariedëjo; paskaudëti, 

paskauda, paskaudëjo.

273 

apŸ (apiŸ): – ;; – ;; apgargëti, apgarga, apgargëjo; apibyrëti, apibyra, 

apibyrëjo; apkalbëti, apkalba, apkalbëjo; apvarvëti, apvarva, apvarvëjo. 

atŸ: – ;; – ;; atkalbëti, atkalba, atkalbëjo; atriedëti, atrieda, atriedëjo; 

atskambëti, atskamba, atskambëjo. 

praŸ: – ;; – ;; prakalbëti, prakalba, prakalbëjo; praskaudëti, praskauda, 

praskaudëjo. 

neŸ (èia nurodomas tik vienas daþnas ðio dalelytinio prieðdëlio vedinys, 

neádëtas á DÞ3 kaip atskiras leksinis vienetas): – ;; nekalbëti, nekalba, 

nekalbëjo. 

Prieðdëlis perŸ visais atvejais gauna kirtá: – ;; – ;; perkalbëti, perkalba, 

perkalbëjo; perriedëti, perrieda, perriedëjo; perskaudëti, perskauda, perskaudëjo. 

Garsaþodiniø veiksmaþodþiø, kuriø esamojo laiko ðaknies priegaidë 

bk. gali bûti ir tvirtagalë, ir tvirtapradë, prieðdëlinës lytys kirèiuojamos 

dvejopai: ið tvirtagalës ðaknies kirtis nuðoka á prieðdëlá, ið tvirtapradës – 

nenuðoka: apgargëti, apgarga, apgargëjo DÞ2 22, apgargëti, apgarga (apgarga), 

apgargëjo DÞ3 20 (plg. apgargëti, apgarga, apgargëjo LKÞ III 129); 

atskambëti, atskamba, atskambëjo DÞ2 57, atskambëti, atskamba (atskamba), 

atskambëjo DÞ3 58 (plg. atskambëti, atskamba (atskamba), atskambëjo 

LKÞ XII 720); ágarmëti, ágarma, ágarmëjo DÞ2 202, ágarmëti, 

ágarma (ágarma), ágarmëjo DÞ3 203 (plg. ágarmëti, ágarma, ágarmëjo LKÞ 

III 137); ámarmëti, ámarma, ámarmëjo DÞ2 208, ámarmëti, ámarma (ámarma), 

ámarmëjo DÞ3 210 (plg. ámarmëti, ámarma, ámarmëjo LKÞ VII 873); 

iðbambëti, iðbamba, iðbambëjo DÞ2 223, iðbambëti, iðbamba (iðbamba), 

iðbambëjo DÞ3 224 (plg. iðbambëti, iðbamba (iðbamba), iðbambëjo LKÞ 

I 631); iðgarmëti, iðgarma, iðgarmëjo DÞ2 231, iðgarmëti, iðgarma (iðgarma), 

iðgarmëjo DÞ3 232 (plg. iðgarmëti, iðgarma, iðgarmëjo LKÞ III 137); 

iðmarmëti, iðmarma, iðmarmëjo DÞ2 242, iðmarmëti, iðmarma (iðmarma), 

iðmarmëjo DÞ3 243 (plg. iðmarmëti, iðmarma, iðmarmëjo LKÞ VII 873); 

nugarmëti, nugarma, nugarmëjo DÞ2 439, nugarmëti, nugarma (nugarma), 

nugarmëjo DÞ3 434 (plg. nugarmëti, nugarma, nugarmëjo LKÞ III 

137); numarmëti, numarma, numarmëjo DÞ2 445, numarmëti, numarma 

(numarma), numarmëjo DÞ3 440 (plg. numarmëti, numarma, numarmëjo 

LKÞ VII 873); nuskambëti, nuskamba, nuskambëjo DÞ2 457, 

nuskambëti, nuskamba (nuskamba), nuskambëjo DÞ3 452 (plg. nuskambëti, 

nuskamba (nuskamba), nuskambëjo LKÞ XII 720); pabambëti, 

pabamba, pabambëjo DÞ2 471, pabambëti, pabamba (pabamba),

274 

pabambëjo DÞ3 466 (plg. pabambëti, pabamba (pabamba), pabambëjo 

LKÞ I 631, pabamba DrskÞ 29); pamarmëti, pamarma (pamarma), 

pamarmëjo DÞ3 491 (plg. pamarmëti, pamarma, pamarmëjo LKÞ VII 

874); prigargëti, prigarga, prigargëjo DÞ2 612, prigargëti, prigarga (prigarga), 

prigargëjo DÞ3 604 (plg. prigargëti, prigarga, prigargëjo LKÞ III 130); 

prigarmëti, prigarma, prigarmëjo DÞ2 612, prigarmëti, prigarma (prigarma), 

prigarmëjo DÞ3 604 (plg. prigarmëti, prigarma (prigarma), prigarmëjo 

LKÞ III 138); primarmëti, primarma, primarmëjo DÞ2 618 (bet 

plg. marmëti, marma, marmëjo DÞ2 385 bei kitas prieðdëlines ðio veiksmaþodþio 

lytis, pateiktas DÞ2), primarmëti, primarma (primarma), primarmëjo 

DÞ3 610 (plg. primarmëti, primarma, primarmëjo LKÞ VII 874); 

subambëti, subamba, subambëjo DÞ2 748, subambëti, subamba (subamba), 

subambëjo DÞ3 742 (plg. subambëti, subamba (subamba), subambëjo 

LKÞ I 632); sugarmëti, sugarma, sugarmëjo DÞ2 757, sugarmëti, 

sugarma (sugarma), sugarmëjo DÞ3 751 (plg. sugarmëti, sugarma, sugarmëjo 

LKÞ III 138); sumarmëti, sumarma, sumarmëjo DÞ2 770, sumarmëti, 

sumarma (sumarma), sumarmëjo DÞ3 764 (plg. sumarmëti, sumarma, 

sumarmëjo LKÞ VII 874); suskambëti, suskamba, suskambëjo 

DÞ2 784, suskambëti, suskamba (suskamba), suskambëjo DÞ3 778 (plg. 

suskambëti, suskamba (suskamba), suskambëjo LKÞ XII 722); uþgargëti, 

uþgarga, uþgargëjo DÞ2 884, uþgargëti, uþgarga (uþgarga), uþgargëjo DÞ3 

879 (plg. uþgargëti, uþgarga, uþgargëjo LKÞ III 320); uþmarmëti, uþmarma, 

uþmarmëjo DÞ2 893 (plg. kitus ðio bûrelio veiksmaþodþius, dedamus 

DÞ2), uþmarmëti, uþmarma (uþmarma), uþmarmëjo DÞ3 887 (plg. 

uþmarmëti, uþmarma, uþmarmëjo LKÞ VII 874); þr. dar (LKG II 310; 

Vitkauskas, 1995, 77). 

Nekodifikuotoje kalboje randama dar ðiø kirèiavimo gretimybiø: apvarvëti, 

apvarva (apvarva), apvarvëjo LKÞ XVIII 347; iðvarvëti, iðvarva 

(iðvarva), iðvarvëjo LKÞ XVIII 347; nuriedëti, nurieda (nurieda), nuriedëjo 

LKÞ XI 551; nuvarvëti, nuvarva (nuvarva), nuvarvëjo LKÞ XVIII 348; 

þr. dar (BalèRR I 390; BûgRR III 50; Grinaveckis, 1976, 39; Grinaveckis, 

1983, 75; Grinaveckis, 1986, 117; Grinaveckis, 1991, 103; Kazlauskas, 

1968, 70; LKG II 310; Pakalka, 1995, 208; SkDA 195; Vidugiris, 1973, 

205; Vidþiûnas, 1997, 201, 217; Zinkevièius, 1966, 335). 

Prieðdëlinës sangràþi n ë s lytys kirèiuojamos panaðiai kaip ir 

prieðdëlinës nesangràþinës, tik jø kirtis nuðoka ne á prieðdëlá, o á sangràþos 

formantà.

275 

atŸ: – ;; – ;; atsikalbëti, atsikalba, atsikalbëjo. 

áŸ: – ;; – ;; ásikalbëti, ásikalba, ásikalbëjo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsikalbëti, iðsikalba, iðsikalbëjo. 

paŸ: – ;; pasikalbëti, pasikalba, pasikalbëjo. 

praŸ: – ;; – ;; prasikalbëti, prasikalba, prasikalbëjo. 

suŸ: – ;; – ;; susikalbëti, susikalba, susikalbëjo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsikalbëti, uþsikalba, uþsikalbëjo. 

Studentai yra linkæ kirèiuoti ðitaip: alma (prg. 23:20); bamba (prg. 

29:23), bambu (krt. 29:23); garga (prg. 21:20); garma (prg. 26:26); marma 

(prg. 36:12); riedu (10:44); skamba (prg. 73:8). 

Plg. dar prieðdëliniø lyèiø kirèiavimà: atrieda (krt. 29:0); nekalba (krt. 

22:1); nuskamba (55; ðakná kirèiavo 6 stud., 1 jø – tvirtapradiðkai); pabamba 

(17; 12 stud. pabrëþë ðakná, 4 jø nurodë esant kirèiuotà tvirtapradæ 

ðakná); pakalba (krt. 61:1); paskauda (krt. 53:7); suvarva (44; 1 stud. 

ðakná kirèiavo tvirtagaliðkai, 1 – tvirtapradiðkai). 

Antrajam poskyriui priklauso Ÿi kamiengalio veiksmaþodþiai. Didþioji 

dalis ðio morfologinio tipo miðriøjø veiksmaþodþiø turi kirèiuotà 

bendraties ir bûtojo kartinio laiko priesagà ir k irèiuotà tvirtagalæ 

arba trumpà esamojo laiko ðakná: galëti, gali, galëjo; girdëti, girdi, girdëjo; 

laimëti, laimi, laimëjo; minëti, mini, minëjo; tikëti, tiki, tikëjo; turëti, 

turi, turëjo; þiûrëti, þiûri, þiûrëjo;; aidëti, aidi, aidëjo; budëti, budi, budëjo; 

gailëti, gaili, gailëjo; gulëti, guli, gulëjo; klestëti, klesti, klestëjo; lydëti, lydi, 

lydëjo; linkëti, linki, linkëjo; regëti, regi, regëjo; stebëti, stebi, stebëjo; tylëti, 

tyli, tylëjo; vieðëti, vieði, vieðëjo; þavëti, þavi, þavëjo; þymëti, þymi, þymëjo;; 

avëti, avi, avëjo; bûvëti, bûvi, bûvëjo; dëvëti, dëvi, dëvëjo; dygëti, dygi, dygëjo; 

dindëti, dindi, dindëjo; dyrëti, dyri, dyrëjo; dûsëti, dûsi, dûsëjo; dþiovëti, 

dþiovi, dþiovëjo; garëti, gari, garëjo; gavëti, gavi, gavëjo… 

Þr. dar (Bût 164, 165; Jakaitienë, 1973, 8–9; LKG II 303; LV 146; 

SkBK 32; Stundþia, 1995, 130, 131; Vidþiûnas, 1997, 200). 

Prozodinis esamojo laiko ðaknø santykis su nepriesaginiais veiksmaþodþiais 

(morfonologiðkai artimiausias, rodos, yra jø bûtasis kartinis laikas) 

keleriopas: 

a) miðrieji veiksmaþodþiai turi tà paèià t v i r t agalæ arba trumpà 

ðakná kaip ir nepriesaginiai veiksmaþodþiai (balsiø kaita pasitaiko retai), 

plg.: avëti, avi, avëjo – auti, auna, avë; budëti, budi, budëjo – busti, bunda, 

budo; gailëti, gaili, gailëjo – paŸgailti, pa-gailsta, pa-gailo; gedëti, gedi, 

gedëjo – pasiŸgesti, pasiŸgenda, pasiŸgedo; girdëti, girdi, girdëjo – iðŸgirsti,

276 

iðŸgirsta, iðŸgirdo; goþëti, goþi, goþëjo – goþti, goþia, goþë; grimzdëti, grimzdi, 

grimzdëjo – grimzti, grimzta, grimzdo; gulëti, guli, gulëjo – gulti, gula, gulë; 

gûþëti, gûþi, gûþëjo – gûþtiŸs, gûþiaŸsi, gûþëŸsi; kalëti, kali, kalëjo – kalti, kala, 

kalë (ðiø þodþiø darybos ryðiai jau beveik nutrûkæ); kerëti, keri, kerëjo 

„plaèiai augti, ðakotis, keroti“ – kerti, kæra, kero; klestëti, klesti, klestëjo – 

klësti, klesèia, klëstë; knietëti, knieti, knietëjo – kniesti, knieèia, knietë; kreðëti, 

kreði, kreðëjo – kreðti, kræðta, kreðo; krioðëti, krioði, krioðëjo – krioðti, krioðta, 

krioðo; lindëti, lindi, lindëjo – lásti, lenda, lindo; linkëti, linki, linkëjo – 

linkti, linksta, linko; lenkti, lenkia, lenkë(?); lytëti, lyti, lytëjo – liesti, lieèia, 

lietë; liûdëti, liûdi, liûdëjo – nuŸliûsti, nuŸliûsta, nuŸliûdo; minëti, mini, minëjo 

– minti, mena, minë; orëti, ori, orëjo – arti, aria, arë; rûpëti, rûpi, rûpëjo – 

paŸrûpti, paŸrûpsta, paŸrûpo; perðëti, perði, perðëjo – perðti, perða, perðo LKÞ 

IX 856; segëti, segi, segëjo – segti, sega, segë; skalsëti, skalsi, skalsëjo – skalsti, 

skalsta, skalso LKÞ XII 711; slypëti, slypi, slypëjo – slëptiŸs, slepiaŸsi, slëpëŸsi; 

stebëti, stebi, stebëjo – stebti, stemba, stebo; ðykðtëti, ðykðti, ðykðtëjo – 

ðykðti, ðykðta, ðykðtë LKÞ XIV 768; tikëti, tiki, tikëjo – tikti, tinka, tiko (ðie 

þodþiai jau gerokai nutolæ vienas nuo kito); tásëti, tási, tásëjo – tásti, tásta, 

táso; tupëti, tupi, tupëjo – tûpti, tupia (tûpia), tûpë; vilkëti, vilki, vilkëjo – 

vilktiŸs, velkaŸsi, vilkoŸsi; virtëti, virti, virtëjo – virsti, virsta, virto; virþëti, virþi, 

virþëjo – verþti, verþia, verþë; 

b) miðriojo veiksmaþodþio ðaknies tvirtagalá ilgàjá balsá (ar sutaptiná 

dvibalsá) atitinka nepriesaginio veiksmaþodþio bûtojo kartinio 

laiko ðaknies trumpasis balsis, plg.: bûvëti, bûvi, bûvëjo – bûti, bûva, 

buvo; dûsëti, dûsi, dûsëjo – atsiŸdusti, atsiŸdûsta, atsiŸduso; glûdëti, glûdi, 

glûdëjo – glusti, glunda, gludo (plg. dar glaustiŸs, glaudþiaŸsi, glaudëŸsi); 

griûvëti, griûvi, griûvëjo – griûti, griûva, griuvo; kylëti, kyli, kylëjo – kilti, kyla, 

kilo; kyrëti, kyri, kyrëjo – áŸkirti, áŸkirsta (áŸkyra), áŸkiro; kyðëti, kyði, kyðëjo 

– kiðti, kiða, kiðo; kiûrëti, kiûri, kiûrëjo – kiurti, kiûra, kiuro; klûpëti, klûpi, 

klûpëjo – klupti, klumpa, klupo (plg. dar klauptiŸs, klaupiaŸsi, klaupëŸsi); 

nieþëti, nieþti, nieþëjo – niþti, nyþta, niþo; nyrëti, nyri, nyrëjo – nirti, nyra, 

niro; niûrëti, niûri, niûrëjo – paŸniurti, paŸniûra, paŸniuro; plytëti, plyti, plytëjo 

– plisti, plinta, plito; ryðëti, ryði, ryðëjo – riðti, riða, riðo; syjëti, syji, syjëjo – 

syti, syja, sijo (plg. dar sietiŸs, siejaŸsi, siejoŸsi); sravëti, sravi, sravëjo; srovëti, 

srovi, srovëjo – srûti, srûva, sruvo; svydëti, svydi, svydëjo – svisti, svinda, 

svido; svyrëti, svyri, svyrëjo – svirti, svyra, sviro; ðalvëti, ðalvi, ðalvëjo – ðalti, 

ðàla, ðalo (miðriajame veiksmaþodyje priebalsis v morfonologiðkai, 

rodos, nëra bûtinas, gal jis yra atsiradæs pagal kitø þodþiø pavyzdá, plg.

277 

srovëti, srovi, srovëjo ir stovëti, stovi, stovëjo; kita vertus, galima manyti, 

kad Ÿvëti yra savita priesaga); ðvytëti, ðvyti, ðvytëjo – ðvisti, ðvinta, ðvito 

(plg. dar ðviesti, ðvieèia, ðvietë); tylëti, tyli, tylëjo – tilti, tyla, tilo; þërëti, 

þëri, þërëjo – þirti, þyra, þiro „spindëti, raibti“ (plg. dar þerti, þeria, þërë); 

þiûrëti, þiûri, þiûrëjo – suŸþiurti, suŸþiûra, suŸþiuro; 

c) miðriojo veiksmaþodþio ðaknies t v i r t agalæ ðakná atitinka nepriesaginio 

veiksmaþodþio bûtojo kartinio laiko tvirtapradë ðaknis 

(vediniams bûdinga priegaidþiø kaita), plg.: dëvëti, dëvi, dëvëjo – dëtiŸs, 

dedaŸsi, dëjoŸsi; dygëti, dygi, dygëjo – diegti, diegia, diegë (plg. dar dygti, 

dygsta, dygo); dþiovëti, dþiovi, dþiovëjo – dþiûti, dþiûsta, dþiûvo (plg. dar 

dþiauti, dþiauna, dþiovë); gobëti, gobi, gobëjo – gobti, gobia, gobë; juosëti, 

juosi, juosëjo – juosti, juosia, juosë; lydëti, lydi, lydëjo – leisti, leidþia, leido 

(ðiø þodþiø darybos ryðiai jau nusilpæ); lûkëti, lûki, lûkëjo – laukti, laukia, 

laukë; mûvëti, mûvi, mûvëjo – mautiŸs, maunaŸsi, movëŸsi; nyrëti, nyri, nyrëjo 

– nerti, neria, nërë (plg. dar nirti, nyra, niro); pynëti, pyni, pynëjo – pinti, 

pina, pynë; ravëti, ravi, ravëjo – rauti, rauna, rovë (ðiuo atveju miðrusis 

veiksmaþodis greièiausiai yra perëmæs pirminio veiksmaþodþio bendraties 

ðakná); rûgëti, rûgi, rûgëjo – rûgti, rûgsta, rûgo (plg. dar raugti, raugia, 

raugë); spindëti, spindi, spindëjo – spásti, spásta, spindo (plg. gretimybæ spásti, 

spásta, spindo); spûdëti, spûdi, spûdëjo – spausti, spaudþia, spaudë; stûmëti, 

stûmi, stûmëjo – stumti, stumia, stûmë; sûrëti, sûri, sûrëjo – sûrti, sûrsta, 

sûro; trynëti, tryni, trynëjo – trinti, trina, trynë; ûgëti, ûgi, ûgëjo – augti, auga, 

augo; vytëti, vyti, vytëjo – vysti, vysta, vyto; voþëti, voþi, voþëjo – voþti, voþia, 

voþë; þiojëti, þioji, þiojëjo – þioti-s, þiojaŸsi, þiojoŸsi; plg. (DLKG 396; Jakaitienë, 

1973, 10; Jakaitienë, 1976, 31; Kaukienë, 1994, 238; Stundþia, 1994, 

82; Stundþia, 1995, 131). 

Kai kurie miðrieji veiksmaþodþiai nebeturi aiðkaus darybos pamato 

(juose derëtø áþvelgti tik formalius baigmenis, atitinkanèius priesagà; ðalia 

ðiø veiksmaþodþiø esantys vardaþodþiai daþniausiai, matyt, yra galûniø 

vediniai, o ne veiksmaþodþiø darybos pamatas), pvz.: galëti, gali, galëjo 

(plg. dkt. galia, galià); garëti, gari, garëjo (plg. dkt. garas); gavëti, gavi, 

gavëjo (sl.); genëti, geni, genëjo; kerëti, keri, kerëjo „burti“ (plg. dkt. kerai 

„burtai“); laimëti, laimi, laimëjo (plg. dkt. laimë); penëti, peni, penëjo (plg. 

dkt. penas); perëti, peri, perëjo (plg. dkt. perai; peras); regëti, regi, regëjo 

(plg. dkt. rega, regà); seikëti, seiki, seikëjo (plg. dkt. saikas; abu þodþiai jau 

nutolæ nuo veiksmaþodþio siekti); skardëti, skardi, skardëjo (plg. bdv. skardus, 

Ÿi, skardø, Ÿdþià); skonëti, skoni, skonëjo (plg. bdv. skanus, Ÿi, skanø,

278 

Ÿià; ðiuo atveju balsiø kaita labiau rodo, kad veiksmaþodis yra padarytas 

ið bûdvardþio); tesëti, tesi, tesëjo; trûnëti, trûni, trûnëjo (plg. dkt. trûnys); 

turëti, turi, turëjo; vieðëti, vieði, vieðëjo (plg. dkt. vieðës; bdv. vieðas, Ÿa); 

þavëti, þavi, þavëjo (plg. bdv. þavus, Ÿi, þavø, Ÿià); þymëti, þymi, þymëjo (plg. 

dkt. þymë, þymæ; bdv. þymus, Ÿi, þymø, Ÿià); þr. dar (LV 146; SkBK 32; 

Stundþia, 1995, 131; Vidþiûnas, 1997, 200). 

Dalis miðriøjø veiksmaþodþiø (daþniausiai grindþiamø tvirtapradþiais 

pirminiais veiksmaþodþiais) turi tvirtapradæ esamojo laiko ðakná 

(þr. p. 261); dar kitø – tvirtapradiðkai kirèiuojamos visø formø ðaknys 

(þr. p. 249). 

Kai kuriø veiksmaþodþiø esamojo laiko ðaknies priegaidë bk. nëra visai 

nusistovëjusi (daþnai ávairuoja ir kamiengalis): aidëti, aida, aidëjo Kam 

II 9, SkBK 40, RV 58, RÞ 152, LV 165, aidëti, aida (aidi), aidëjo DÞ1 5, 

aidëti, aidi (aida), aidëjo DÞ2 6, DÞ3 4, aidëti, aidi (aidi), aidëjo SkRÞ 15, 

LTÞ 22, DÞ4 4, aidëti, aidi, aidëjo MKÞ 128 (plg. aidëti, aida, aidëjo; 

aidëti BûgRR III 325, aidëti SkÞD 521, aidëti, aidi (aida), aidëjo; aidëti 

LKÞ I 33); dindëti, dinda, dindëjo RÞ 190, dindëti, dindi, dindëjo DÞ1 

139, DÞ2 122, dindëti, dindi (dindi), dindëjo DÞ3 124 (plg. dindëti, dinda 

(dindi, dindi), dindëjo LKÞ II 560); klûpëti, klûpi, klûpëjo RÞ 243, LV 

328, klûpëti, klûpo, klûpëjo RV 117, klûpëti, klûpi (klûpi), klûpëjo SkRÞ 

627, klûpëti, klûpi, klûpëjo Kam II 60, SkBK 58, DÞ1 356, DÞ2 317, DÞ3 

316, MKÞ 208 (plg. klûpëti, klûpi (klûpia, klûpi), klûpëjo LKÞ VI 178); 

lindëti, lindi, lindëjo Kam II 69, SkBK 61, RÞ 263, LV 358, lindëti, lindo, 

lindëjo RV 127, lindëti, lindi, lindëjo DÞ1 427, DÞ2 371, SkRÞ 753, LTÞ 

170, DÞ3 368, MKÞ 225 (plg. lindëti, lindi (lindþia, lindëja), lindëjo; lindëti 

LKÞ VII 522); spindëti, spindi (ryt. spindi), spindëjo Kam II 114, spindëti, 

spindi, spindëjo SkBK 79, RV 175, spindëti, spindi (spindi), spindëjo 

LV 511, spindi LKG II 241, spindëti, spindi, spindëjo RÞ 335, DÞ1 755, 

DÞ2 730, SkRÞ 1364, LTÞ 281, DÞ3 724, MKÞ 298 (plg. spindi; spindi 

BûgRR II 434, 463, 467, spindëti, spindi (spindi, spindþia, spinda), spindëjo 

LKÞ XIII 406, spindëti, spinda, spindëjo DûnÞ 535); þr. dar (BûgRR 

II 145; Jakulis, 1997, 118; Skardþius, 1968, 24). 

Tarmëse vartojama daugiau gretimybiø, turinèiø dvejopà esamojo laiko 

ðaknies priegaidæ (kartais ir kità kamiengalá), taip pat visø formø ðaknies 

kirtá: dygëti, dygi (dyga), dygëjo LKÞ II 524; dþiovëti, dþiovi, dþiovëjo; dþiovëti 

LKÞ II 1023; juosëti, juosi (juosia), juosëjo LKÞ IV 424; ðalvëti, ðalvi, 

ðalvëjo; ðalvëti LKÞ XIV 495; ðykðtëti, ðykðti (ðykðti), ðykðtëjo LKÞ XIV

279 

768; ðvytëti, ðvyti, ðvytëjo; ðvytëti LKÞ XV 611; trûnëti, trûni, trûnëjo; trûnëti 

LKÞ XVI 1031; þr. dar (Derksen, 1996, 174). 

Bk. neretai teikiamos morfologinës gretimybës, kuriø esamojo laiko 

forma turi kirèiuotà priesagà Ÿëja: garëti, gari, garëjo RÞ 204, garëti, 

gari (garëja), garëjo DÞ1 198, DÞ2 163, DÞ3 165 (plg. garëti, gari (garëja), 

garëjo LKÞ III 125); genëti, geni, genëjo Kam II 40, RV 94, RÞ 205, 

LV 264, SkRÞ 383, LTÞ 99, MKÞ 174, genëti, geni (genëja), genëjo DÞ1 

206, DÞ2 169, DÞ3 170 (plg. genëti, geni (genëja), genëjo LKÞ III 235, 

genëti, genëja, genëjo DûnÞ 485, genëti, geni, genëjo DrskÞ 98); kerëti, 

keri (kerëja), kerëjo „plaèiai augti, ðakotis, keroti; plisti, stiprëti“ DÞ1 

332, DÞ2 298, SkRÞ 383, DÞ3 298 (plg. kerëti, keri (kerëja), kerëjo LKÞ 

V 605); ravëti, ravi, ravëjo Kam II 100, RV 159, RÞ 314, LV 466, DÞ1 

661, SkRÞ 1172, LTÞ 247, DÞ3 648, MKÞ 276, ravëti, ravi (ravëja), 

ravëjo DÞ2 656 (plg. ravëti, ravi (ravëja), ravëjo LKÞ XI 334, DrskÞ 

299, ZtÞ 538, ravëti, ravëja, ravëjo DûnÞ 527, LzÞ 216); rûgëti, rûgi, 

rûgëjo RÞ 319, rûgëti, rûgi (rûgëja), rûgëjo DÞ1 684, DÞ2 673, DÞ3 666, 

MKÞ 281 (plg. rûgëti, rûgëja, rûgëjo; rûgëti LKÞ XI 884); seikëti, seiki, 

siekëjo RV 166, SkBK 75, LV 489, DÞ1 705, DÞ2 689, SkRÞ 1267, DÞ3 

683, MKÞ 287, seikëti, seikëja, seikëjo LTÞ 263, seikëti, seikëja (seiki), 

seikëjo LTÞp 235 (plg. seikiu, seikëti BûgRR II 388, 400, 562, seikëti SkÞD 

27, 166, 523, seikëti, seiki (seika, seikëja), seikëjo; seikëti LKÞ XII 304); 

skonëti, skoni (skonëja), skonëjo DÞ2 713, DÞ3 706 (plg. skonëti, skoni 

(skonëja), skonëjo LKÞ XII 1019); sûrëti, sûri, sûrëjo RÞ 341, LV 524, 

DÞ1 784, SkRÞ 1419, LTÞ 292, sûrëti, sûri (sûrëja), sûrëjo DÞ2 779, DÞ3 

773, MKÞ 306 (plg. sûrëti, sûri (sûrëja), sûrëjo LKÞ XIV 211, sûrëti, 

sûri, sûrëjo DrskÞ 358, sûrëti, sûrëja, sûrëjo DûnÞ 538); trynëti, tryni, 

trynëjo RÞ 358, DÞ2 962, trynëti, tryni (trynëja), trynëjo DÞ3 856 (plg. 

trynëti, tryni, trynëjo LKÞ XVI 847); ûgëti, ûgi, ûgëjo RV 195, RÞ 361, 

DÞ1 885, DÞ2 873, SkRÞ 1622, ûgëti, ûgëja, ûgëjo LTÞ 330, ûgëti, ûgi 

(ûgëja), ûgëjo DÞ3 868, MKÞ 332 (plg. ûgëti, ûgi (ûgëja), ûgëjo LKÞ 

XVII 367, ûgëti, ûgëja, ûgëjo DrskÞ 426, DûnÞ 549, ZtÞ 721). 

Nekodifikuotoje kalboje ðalia miðriøjø veiksmaþodþiø vartojama daugiau 

gretimybiø, turinèiø esamojo laiko kirèiuotà priesagà: avëti, avi 

(avëja), avëjo LKÞ I 522; budëti, budi (budëja), budëjo LKÞ I 1121; 

bûvëti, bûvi (bûvëja), bûvëjo LKÞ I 1224; dëvëti, dëvi (dëvëja), dëvëjo 

LKÞ II 460; dûsëti, dûsi (dûsëja), dûsëjo LKÞ II 918; dþiovëti, dþiovi 

(dþiovëja), dþiovëjo LKÞ II 1023; gavëti, gavi (gavëja), gavëjo LKÞ III

280 

188, gavëti, gavi, gavëjo DrskÞ 96, gavëti, gavëja (gavi), gavëjo LzÞ 77, 

ZtÞ 198; griûvëti, griûvi (griûvëja), griûvëjo LKÞ III 626; gûþëti, gûþëja 

(gûþi), gûþëjo LKÞ III 768; juosëti, juosi (juosëja), juosëjo LKÞ IV 424; 

kalëti, kali (kalëja), kalëjo LKÞ V 134, kalëti, kalëja, kalëjo DûnÞ 120; 

kylëti, kyli (kylëja), kylëjo LKÞ V 776; kreðëti, kreði (kreða, kreðëja), kreðëjo 

LKÞ VI 550 (plg. kreðëti, kreða, kreðëjo LTÞ 156); laimëti, laimi (laimia, 

laimëja), laimëjo; laimëti LKÞ VII 54 (plg. laimëti, laimi (laimi, laimëja), 

laimëjo Kam II 66); lytëti, lyti (lytëja), lytëjo LKÞ VII 588, lytëti, lyti, 

lytëjo DrskÞ 194; liûdëti, liûdi (liûdëja), liûdëjo LKÞ VII 598; lûkëti, 

lûki (lûkëja), lûkëjo LKÞ VII 677, lûkëti, lûki, lûkëjo LzÞ 152, DrskÞ 

197 (plg. lûkëti, lûki (lûki), lûkëjo Kam II 71); penëti, peni (penëja), penëjo 

LKÞ IX 782, penëti, peni, penëjo LzÞ 190, DrskÞ 257, ZtÞ 471; 

perðëti, perði (perðëja), perðëjo LKÞ IX 854; ryðëti, ryði (ryðëja), ryðëjo 

LKÞ XI 697, ryðëti, ryði, ryðëjo DrskÞ 306; skalsëti, skalsi (skalsëja), skalsëjo 

LKÞ XII 709; stebëti, stebi (stebia, stebëja), stebëjo LKÞ XIII 728; 

stûmëti, stûmi (stûmëja), stûmëjo LKÞ XIII 1035; svyrëti, svyri (svyrëja), 

svyrëjo LKÞ XIV 365; ðalvëti, ðalvi (ðalvëja), ðalvëjo LKÞ XIV 495; trûnëti, 

trûni (trûnëja), trûnëjo LKÞ XVI 1031, trûnëti, trûnëja, trûnëjo 

DûnÞ 407. 

Sangràþi n i ø veiksmaþodþiø kamienas kirèiuojamas taip pat kaip 

ir nesangràþiniø (tik ne visø þodþiø nesangràþinës lytys bk. vartojamos; 

tais atvejais èia nurodomas galimas darybos pamatas): – ;; domëtis, domisi, 

domëjosi (plg. bdv. áŸdomus, Ÿi, áŸdomø, Ÿià; etimologiðkai miðrusis veiksmaþodis 

yra susijæs su veiksmaþodþiu dëtiŸs); gërëtis, gërisi, gërëjosi (plg. 

bdv. geras, Ÿa);; avëtis, avisi, avëjosi; baisëtis, baisisi, baisëjosi (plg. paŸbaisti, 

paŸbaista, paŸbaiso); bodëtis, bodisi, bodëjosi (plg. nusiŸbosti, nusiŸbosta, 

nusiŸbodo); bjaurëtis, bjaurisi, bjaurëjosi (plg. bdv. bjaurus, Ÿi, bjaurø, 

Ÿià); dëmëtis, dëmisi, dëmëjosi (plg. áŸdëmus, Ÿi, ádëmø, Ÿià; etimologiðkai 

miðrusis veiksmaþodis siejamas su þodþiu dëtiŸs); dëvëtis, dëvisi, dëvëjosi; 

dengëtis, dengisi, dengëjosi (plg. dengti, dengia, dengë); dygëtis, dygisi, dygëjosi; 

drovëtis, drovisi, drovëjosi (plg. bdv. drovus, Ÿi, drovø, Ÿià); gailëtis, 

gailisi, gailëjosi; girdëtis, girdisi, girdëjosi; gobëtis, gobisi, gobëjosi; groþëtis, 

groþisi, groþëjosi (plg. bdv. graþus, Ÿi, graþø, Ÿià); gulëtis, gulisi, gulëjosi; ilgëtis, 

ilgisi, ilgëjosi (plg. ilgti, ilgsta, ilgo „ilgu bûti, darytis“); kvoðëtis, kvoðisi, 

kvoðëjosi (plg. kvoðti, kvoðta, kvoðo LKÞ VI 1105)… 

Plg. dar tik sangràþines formas turinèiø bk. veiksmaþodþiø kirèiavimo 

gretimybes: bodëtis, bodis ir bodis, bodëjos Kam II 23, bodëtis, bodisi,

281 

bodëjosi SkBK 45, RV 72, RÞ 175, LV 208, DÞ1 86, DÞ2 85, SkRÞ 181, 

LTÞ 52, DÞ3 87, MKÞ 146 (plg. bodis; bodis, bodëti(e)s BûgRR II 462, 

bodëti, bodi (bodi), bodëjo LKÞ I 966); gërëtis, gëris, gërëjos ir gërëtis, 

gëris, gërëjos Kam II 40, gërëtis, gërisi, gërëjosi SkBK 51, RV 94, RÞ 206, 

LV 265, DÞ1 207, DÞ2 170, SkRÞ 385, DÞ3 171, MKÞ 174 (plg. gërëjuos; 

gëriuos, gërëties BûgRR II 464, gërëtis, gërëjasi (gërisi), gërëjosi; gërëtis, 

gërëjas, gërëjos LKÞ III 252); þr. dar (Kuryùowicz, 1958, 252; Skardþius, 

1968, 24). 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai daþniausiai kirèiuojami taip pat kaip 

ir neprieðdëliniai (iðskyrus tuos, kuriø esamojo laiko ðaknies skiemens 

pagrindu eina balsiai a, e, i, u; pastarøjø kirtis nuðoka á prieðdëlá; ðios 

taisyklës iðimtims ið dalies priklauso veiksmaþodþiai galëti, gali, galëjo; 

turëti, turi, turëjo – jø esamojo laiko formos neatiduoda kirèio dalelytiniams 

prieðdëliams neŸ, nebeŸ, teŸ, tebeŸ). 

paŸ (nemaþà bûrá sudaro veiksmaþodþiai, kuriø lytys be prieðdëlio 

paŸ bk. nevartojamos; tokie vediniai gali bûti miðriosios darybos; prie 

jø èia nurodomi nepriesaginiai veiksmaþodþiai; þr. dar (DLKG 409; 

Jakaitienë, 1973, 9; LKG II 241)): pastebëti, pastebi, pastebëjo; paþymëti, 

paþymi, paþymëjo;; palydëti, palydi, palydëjo; palinkëti, palinki, palinkëjo; 

paminëti, pamini, paminëjo; patikëti, patiki, patikëjo; paþiûrëti, paþiûri, 

paþiûrëjo;; paavëti, paavi, paavëjo; pabëgëti, pabëgi, pabëgëjo (plg. 

paŸbëgti, paŸbëga, paŸbëgo); pabloðkëti, pabloðki, pabloðkëjo (plg. paŸblokðti, 

paŸbloðkia, paŸbloðkë); pabrydëti, pabrydi, pabrydëjo (plg. paŸbristi, 

paŸbrenda, paŸbrido); pabudëti, pabudi, pabudëjo; paèiuoþëti, paèiuoþi, 

paèiuoþëjo (plg. paŸèiuoþti, paŸèiuoþia, paŸèiuoþë); padëvëti, padëvi, padëvëjo; 

paëjëti, paëji, paëjëjo (plg. paŸeiti, paŸeina, paŸëjo); pagailëti, pagaili, 

pagailëjo; pagalëti, pagali, pagalëjo; pagenëti, pageni, pagenëjo; pagrëbëti, 

pagrëbi, pagrëbëjo (plg. paŸgrëbti, paŸgrëbia, paŸgrëbë); pagulëti, paguli, 

pagulëjo; pajojëti, pajoji, pajojëjo (plg. paŸjoti, paŸjoja, paŸjojo); 

pakalëti, pakali, pakalëjo „ðiek tiek pakalti“ (plg. paŸkalti, paŸkala, paŸkalë); 

pakalëti, pakali, pakalëjo „kiek pabûti uþdarytam kalëjime“; pakasëti, 

pakasi, pakasëjo (plg. paŸkasti, paŸkasa, paŸkasë); pakerëti, pakeri, 

pakerëjo; pakylëti, pakyli, pakylëjo; pakyrëti, pakyri, pakyrëjo; pakirtëti, 

pakirti, pakirtëjo (plg. paŸkirsti, paŸkerta, paŸkirto)… 

suŸ: – ;; – ;; suaidëti, suaidi, suaidëjo; suavëti, suavi, suavëjo; sudëvëti, 

sudëvi, sudëvëjo; sudþiovëti, sudþiovi, sudþiovëjo; sugulëti, suguli, sugulëjo; 

suklestëti, suklesti, suklestëjo; sukreðëti, sukreði, sukreðëjo; suminëti,

282 

sumini, suminëjo; sunieþëti, sunieþti, sunieþëjo; supenëti, supeni, supenëjo; 

superðëti, superð(t)i, superðëjo; suregëti, suregi, suregëjo; suseikëti, suseiki, 

suseikëjo; suskardëti, suskardi, suskardëjo; suspindëti, suspindi, suspindëjo; 

susûrëti, susûri, susûrëjo; suðvytëti, suðvyti, suðvytëjo; sutrûnëti, sutrûni, 

sutrûnëjo… 

iðŸ: – ;; – ;; iðavëti, iðavi, iðavëjo; iðbudëti, iðbudi, iðbudëjo; iðdëvëti, iðdëvi, 

iðdëvëjo; iðdyrëti, iðdyri, iðdyrëjo; iðdþiovëti, iðdþiovi, iðdþiovëjo; iðgalëti, 

iðgali, iðgalëjo; iðgarëti, iðgari, iðgarëjo; iðgedëti, iðgedi, iðgedëjo; iðgenëti, iðgeni, 

iðgenëjo; iðgulëti, iðguli, iðgulëjo; iðkalëti, iðkali, iðkalëjo; iðkerëti, iðkeri, 

iðkerëjo; iðlydëti, iðlydi, iðlydëjo; iðlindëti, iðlindi, iðlindëjo; iðlûkëti, iðlûki, 

iðlûkëjo; iðpenëti, iðpeni, iðpenëjo; iðperëti, iðperi, iðperëjo; iðravëti, iðravi, 

iðravëjo… 

nuŸ: – ;; nugalëti, nugali, nugalëjo;; nuaidëti, nuaidi, nuaidëjo; nuavëti, 

nuavi, nuavëjo; nudëvëti, nudëvi, nudëvëjo; nugedëti, nugedi, nugedëjo; 

nugenëti, nugeni, nugenëjo; nugulëti, nuguli, nugulëjo; nukalëti, nukali, 

nukalëjo; nulydëti, nulydi, nulydëjo; nupenëti, nupeni, nupenëjo; nuravëti, 

nuravi, nuravëjo; nuskardëti, nuskardi, nuskardëjo; nusvyrëti, nusvyri, nusvyrëjo; 

nutylëti, nutyli, nutylëjo; nutupëti, nutupi, nutupëjo… 

praŸ: – ;; pralaimëti, pralaimi, pralaimëjo;; praavëti, praavi, praavëjo; 

prabudëti, prabudi, prabudëjo; pradëvëti, pradëvi, pradëvëjo; pragulëti, praguli, 

pragulëjo; prakalëti, prakali, prakalëjo; pralydëti, pralydi, pralydëjo; 

pralindëti, pralindi, pralindëjo; praregëti, praregi, praregëjo; pratylëti, pratyli, 

pratylëjo; pratupëti, pratupi, pratupëjo; praturëti, praturi, praturëjo; pravieðëti, 

pravieði, pravieðëjo… 

uþŸ: – ;; – ;; uþgalëti, uþgali, uþgalëjo; uþgavëti, uþgavi, uþgavëjo; uþgoþëti, 

uþgoþi, uþgoþëjo; uþkalëti, uþkali, uþkalëjo; uþkerëti, uþkeri, uþkerëjo; 

uþkreðëti, uþkreði, uþkreðëjo; uþlydëti, uþlydi, uþlydëjo; uþnieþëti, uþnieþti, 

uþnieþëjo; uþpenëti, uþpeni, uþpenëjo; uþperëti, uþperi, uþperëjo; uþravëti, 

uþravi, uþravëjo; uþturëti, uþturi, uþturëjo… 

apŸ (apiŸ): – ;; apþiûrëti, apþiûri, apþiûrëjo;; apavëti, apavi, apavëjo; 

apdëvëti, apdëvi, apdëvëjo; apgalëti, apgali, apgalëjo; apgedëti, apgedi, apgedëjo; 

apgenëti, apgeni, apgenëjo; apipenëti, apipeni, apipenëjo; apkerëti, 

apkeri, apkerëjo; apkyrëti, apkyri, apkyrëjo; apravëti, apravi, apravëjo; apþavëti, 

apþavi, apþavëjo. 

priŸ: – ;; priþiûrëti, priþiûri, priþiûrëjo;; prigenëti, prigeni, prigenëjo; 

prigirdëti, prigirdi, prigirdëjo; prigulëti, priguli, prigulëjo; prilinkëti, prilinki, 

prilinkëjo; pripenëti, pripeni, pripenëjo; priperëti, priperi, priperëjo;

283 

priseikëti, priseiki, priseikëjo; pritesëti, pritesi, pritesëjo; priturëti, prituri, 

priturëjo; privieðëti, privieði, privieðëjo. 

áŸ: – ;; – ;; ádëvëti, ádëvi, ádëvëjo; ágalëti, ágali, ágalëjo; ákyrëti, ákyri, ákyrëjo; 

álydëti, álydi, álydëjo; ápenëti, ápeni, ápenëjo; áspindëti, áspindi, áspindëjo; 

ásûrëti, ásûri, ásûrëjo; átikëti, átiki, átikëjo; áþymëti, áþymi, áþymëjo; áþiûrëti, 

áþiûri, áþiûrëjo. 

atŸ: – ;; atspindëti, atspindi, atspindëjo;; ataidëti, ataidi, ataidëjo; atkalëti, 

atkali, atkalëjo; atlydëti, atlydi, atlydëjo; atpenëti, atpeni, atpenëjo; atseikëti, 

atseiki, atseikëjo; atðvytëti, atðvyti, atðvytëjo. 

neŸ (èia nurodomi tik daþni ir labai daþni ðio prieðdëlio vediniai, nepatekæ 

á DÞ3 kaip atskiri leksiniai vienetai): negalëti, negali, negalëjo; 

neturëti, neturi, neturëjo;; negailëti, negaili, negailëjo; netikëti, netiki, netikëjo; 

neþiûrëti, neþiûri, neþiûrëjo. 

parŸ: – ;; – ;; pardëvëti, pardëvi, pardëvëjo; parlydëti, parlydi, parlydëjo. 

nebeŸ (èia nurodomas tik daþnas ðio prieðdëlio vedinys, neátrauktas á 

DÞ3): – ;; nebegalëti, nebegali, nebegalëjo. 

Prieðdëlis perŸ visada kirèiuojamas: – ;; – ;; pergalëti, pergali, pergalëjo; 

pergulëti, perguli, pergulëjo; perregëti, perregi, perregëjo. 

Teikiant prieðdëlinius veiksmaþodþius bk. reikmëms skirtuose þodynuose 

daþniausiai (deja, ne visada nuosekliai) atkartojamos neprieðdëliniø 

lyèiø kirèiavimo bei morfologinës gretimybës: apgenëti, apgeni 

(apgenëja), apgenëjo DÞ2 22, DÞ3 21 (plg. apgenëti, apgeni (apgenëja), 

apgenëjo LKÞ III 234); apravëti, apravi, apravëjo DÞ2 32, DÞ3 31 (plg. 

ravëti, ravi (ravëja), ravëjo DÞ2 656; þr. dar apravëti, apravi (apravëja), 

apravëjo LKÞ XI 334, ravëti, ravëja, ravëjo; apravëti LzÞ 216, ravëti, ravi 

(ravëja), ravëjo; apravëja DrskÞ 299, apravëti, apravi, apravëjo ZtÞ 538); 

ataidëti, ataidi, ataidëjo DÞ2 45 (plg. aidëti, aidi (aida), aidëjo DÞ2 6), 

ataidëti, ataidi (ataida), ataidëjo DÞ3 44 (plg. aidëti, aida (aida), aidëjo; 

ataidëti LKÞ I 33); ásûrëti, ásûri (ásûrëja), ásûrëjo DÞ3 222 (plg. sûrëti, 

sûri (sûrëja), sûrëjo; ásûrëti LKÞ XIV 211); iðgarëti, iðgari, iðgarëjo SkRÞ 

492, iðgarëti, iðgari (iðgarëja), iðgarëjo DÞ2 231, DÞ3 232 (plg. iðgarëti, 

iðgari (iðgarëja), iðgarëjo LKÞ III 125); iðgenëti, iðgeni (iðgenëja), iðgenëjo 

DÞ2 231, DÞ3 233 (plg. iðgenëti, iðgeni (iðgenëja), iðgenëjo LKÞ III 

235); iðkerëti, iðkeri (iðkerëja), iðkerëjo DÞ2 235, DÞ3 237 (plg. iðkerëti, 

iðkeri (iðkerëja), iðkerëjo LKÞ V 606); iðravëti, iðravi, iðravëjo DÞ2 249, 

DÞ3 250 (plg. ravëti, ravi (ravëja), ravëjo DÞ2 656; þr. dar iðravëti, iðravi 

(iðravëja), iðravëjo LKÞ XI 335, ravëti, ravëja, ravëjo; iðravëti LzÞ 216,

284 

iðravëti, iðravi, iðravëjo ZtÞ 538); nuaidëti, nuaidi (nuaida), nuaidëjo DÞ2 

434, DÞ3 429 (plg. aidëti, aidi (aida), aidëjo; nuaidëti LKÞ I 33); nugenëti, 

nugeni, nugenëjo DÞ2 439 (plg. kitus ðiame þodyne teikiamus prieðdëlinius 

ir neprieðdëlinius veiksmaþodþius), nugenëti, nugeni (nugenëja), 

nugenëjo DÞ3 434 (plg. nugenëti, nugeni (nugenëja), nugenëjo LKÞ 

III 235); nuravëti, nuravi, nuravëjo DÞ2 453, DÞ3 448 (plg. DÞ2 teikiamas 

neprieðdëlinio veiksmaþodþio gretimybes; þr. dar nuravëti, nuravi 

(nuravëja), nuravëjo LKÞ XI 335, ravëti, ravëja, ravëjo; nuravëti LzÞ 

216); nusvyrëti, nusvyri (nusvyrëja), nusvyrëjo DÞ2 459, nusvyrëti, nusvyri, 

nusvyrëjo DÞ3 454 (plg. svyrëti, svyri, svyrëjo DÞ2 801, DÞ3 796; þr. 

dar svyrëti, svyri (svyrëja), svyrëjo; nusvyrëti LKÞ XIV 365); pabëgëti, 

pabëgëja, pabëgëjo RV 69, LV 410, pabëgëti, pabëgi, pabëgëjo SkRÞ 933, 

pabëgëti, pabëgi (pabëgëja), pabëgëjo DÞ1 524, DÞ2 471, DÞ3 466 (plg. 

Ÿbëgëti, Ÿbëgëja (bëgi), Ÿbëgëjo; pabëgëti LKÞ I 717, pabëgëti, pabëgëja, 

pabëgëjo DrskÞ 32); pabloðkëti, pabloðki (pabloðkëja), pabloðkëjo DÞ1 

524, DÞ2 472, DÞ3 467 (plg. Ÿbloðkëti, Ÿbloðkëja, Ÿbloðkëjo; pabloðkëti 

LKÞ I 946); pabrydëti, pabrydi (pabrydëja), pabrydëjo DÞ1 524, DÞ2 473, 

DÞ3 468 (plg. brydëti, brydëja, brydëjo; pabrydëti LKÞ I 1040); paèiuoþëti, 

paèiuoþi (paèiuoþëja), paèiuoþëjo DÞ1 525, DÞ2 474, DÞ3 468 (plg. 

èiuoþëti, èiuoþëja, èiuoþëjo LKÞ II 162); paëjëti, paëjëja, paëjëjo Kam II 

36, RV 88, RÞ 198, LV 412, paëjëti, paëji (paëjëja), paëjëjo DÞ1 526, 

DÞ2 478, SkRÞ 939, DÞ3 473 (plg. ëjëti, ëjëja (ëji), ëjëjo; paëjëti LKÞ II 

1108, Ÿejëti, Ÿejëja, Ÿejëjo; paejëti DûnÞ 84, ZtÞ 184); pagenëti, pageni 

(pagenëja), pagenëjo DÞ2 480, DÞ3 475 (plg. pagenëti, pageni (pagenëja), 

pagenëjo LKÞ III 235); pagrëbëti, pagrëbëja, pagrëbëjo RÞ 210, pagrëbëti, 

pagrëbi, pagrëbëjo DÞ1 528, DÞ2 482, SkRÞ 944, pagrëbëti, pagrëbi 

(pagrëbëja), pagrëbëjo DÞ3 476 (plg. grëbëti, grëbëja, grëbëjo; pagrëbëti 

LKÞ III 549); pajojëti, pajojëja, pajojëjo RÞ 224, pajojëti, pajoji 

(pajojëja), pajojëjo DÞ1 530, DÞ2 484, DÞ3 479 (plg. jojëti, jojëja, jojëjo; 

pajojëti LKÞ IV 353, DrskÞ 126); pakalëti, pakali (pakalëja), pakalëjo 

„kiek pakalti“ DÞ1 531, DÞ2 485, DÞ3 480 (plg. kalëti, kalëja, kalëjo; 

pakalëti „kiek pakalti“ LKÞ V 134); pakalëti, pakali (pakalëja), pakalëjo 

„kiek pabûti uþdarytam kalëjime“ DÞ1 531, DÞ2 485, pakalëti, pakali, 

pakalëjo DÞ3 480 (plg. kalëti, kali (kalëja), kalëjo „bûti kalëjime“ LKÞ 

V 134); kasëti, kasi, kasëjo (paŸ) RÞ 233, pakasëti, pakasi (pakasëja), 

pakasëjo DÞ1 531, DÞ2 486, DÞ3 481 (plg. Ÿkasëti, Ÿkasëja, Ÿkasëjo; pakasëti 

LKÞ V 373, pakasëti, pakasëja, pakasëjo DrskÞ 141); pakylëti,

285 

pakyli, pakylëjo Kam II 58, RÞ 238, DÞ1 532, SkRÞ 952, DÞ3 482, pakylëti, 

pakyli (pakylëja), pakylëjo DÞ2 487 (plg. kylëti, kyli, kylëjo LV 323, 

kylëti, kyli (kylëja), kylëjo LKÞ V 777, pakylëti LKÞ V 778, kylëti, kylëja?, 

kylëjo; pakylëti DrskÞ 151); pakirtëti, pakirti (pakirtëja), pakirtëjo 

DÞ1 533, pakirtëti, pakirti (pakirtëja), pakirtëjo DÞ2 488, DÞ3 483 (plg. 

kirtëti, kirti (kirtëja), kirtëjo; pakirtëti LKÞ V 870); pakopëti, pakopi, 

pakopëjo RÞ 247, SkRÞ 954, pakopëti, pakopi (pakopëja), pakopëjo DÞ1 

533, DÞ2 489, DÞ3 484 (plg. pakopëti, pakopi (pakopëja), pakopëjo LKÞ 

VI 346); pakrypëti, pakrypi (pakrypëja), pakrypëjo DÞ1 534, DÞ2 490, 

DÞ3 485 (plg. krypëti, krypëja, krypëjo; pakrypëti LKÞ VI 611); pakûlëti, 

pakûli (pakûlëja), pakûlëjo DÞ1 534, DÞ2 491, DÞ3 485 (plg. Ÿkûlëti, 

Ÿkûlëja, Ÿkûlëjo; pakûlëti LKÞ VI 828, DrskÞ 174); palëkëti, palëki, palëkëjo 

RÞ 260, palëkëti, palëki (palëkëja), palëkëjo DÞ1 536, DÞ2 493, 

DÞ3 488 (plg. Ÿlëkëti, Ÿlëkëja, Ÿlëkëjo; palëkëti LKÞ VII 300); palypëti, 

palypi, palypëjo RÞ 264, LV 416, SkRÞ 961, palypëti, palypi (palypëja), 

palypëjo DÞ1 537, DÞ2 495, DÞ3 489 (plg. lypëti, lypi (lypëja), lypëjo LKÞ 

VII 561; palypëti LKÞ VII 562); pamëtëti, pamëti, pamëtëjo RÞ 273, 

SkRÞ 964, pamëtëti, pamëti (pamëtëja), pamëtëjo DÞ1 538, DÞ2 498, 

DÞ3 492 (plg. mëtëti, mëtëja, mëtëjo; pamëtëti LKÞ VIII 106, DrskÞ 

208); pamezgëti, pamezgi (pamezgëja), pamezgëjo DÞ1 539, DÞ2 498, DÞ3 

492 (plg. Ÿmezgëti, Ÿmezgëja, Ÿmezgëjo; pamezgëti LKÞ VIII 125); pamynëti, 

pamyni, pamynëjo RÞ 274, SkRÞ 964, pamynëti, pamyni (pamynëja), 

pamynëjo DÞ1 539, DÞ2 498, DÞ3 493 (plg. Ÿmynëti, Ÿmynëja, 

Ÿmynëjo; pamynëti LKÞ VIII 216); pamolëti, pamolëja, pamolëjo DÞ2 

499, pamolëti, pamoli (pamolëja), pamolëjo DÞ3 493 (plg. molëti, molëja, 

molëjo; pamolëti LKÞ VIII 336, DrskÞ 215); panëðëti, panëði, panëðëjo 

„?“ Kam II 78, RV 136, RÞ 281, panëðëti, panëði, panëðëjo „truputá 

paneðti; panaðiam bûti“ LV 417, SkRÞ 968, panëðëti, panëði, panëðëjo 

„bûti panaðiam“ DÞ1 540, panëðëti, panëði (panëðëja), panëðëjo 

„bûti panaðiam“ DÞ2 500, DÞ3 495; panëðëti, panëði, panëðëjo „kiek paneðti“ 

DÞ1 540, panëðëti, panëði (panëðëja), panëðëjo DÞ2 500, DÞ3 495 

(plg. nëðëti, nëði (nëðëja), nëðëjo; panëðëti LKÞ VIII 704, Ÿnëðëti, Ÿnëði, 

Ÿnëðëjo; panëðëti DrskÞ 226, ZtÞ 431); paorëti, paori, paorëjo RÞ 287, 

paorëti, paori (paorëja), paorëjo DÞ1 541, DÞ2 501, DÞ3 496 (plg. orëti, 

ori, orëjo; paorëti LKÞ VIII 1015, paorëti, paori, paorëjo DrskÞ 232); 

papynëti, papyni (papynëja), papynëjo DÞ2 502, DÞ3 497 (plg. pynëti, pyni, 

pynëjo DÞ3 557; þr. dar pynëti, pyni, pynëjo; papynëti, papyniu LKÞ

286 

IX 1039); papjovëti, papjovi, papjovëjo SkRÞ 971, papjovëti, papjovi 

(papjovëja), papjovëjo DÞ1 542, DÞ2 502, DÞ3 497 (plg. Ÿpjovëti, Ÿpjovëja, 

Ÿpjovëjo; papjovëti LKÞ IX 1064, DrskÞ 268); papliûpëti, papliûpi 

(papliûpëja), papliûpëjo DÞ1 542, DÞ2 503, DÞ3 498 (plg. pliûpëti, pliûpi, 

pliûpëjo; papliûpëti LKÞ X 263); papûtëti, papûti (papûtëja), papûtëjo 

DÞ1 543, DÞ2 505, DÞ3 499 (plg. Ÿpûtëti, pûti, Ÿpûtëjo; papûtëti LKÞ 

X 1124); paravëti, paravi, paravëjo DÞ2 506, DÞ3 501 (plg. ravëti, ravi 

(ravëja), ravëjo DÞ2 656; þr. dar paravëti, paravi (paravëja), paravëjo 

LKÞ XI 335, ravëti, ravëja, ravëjo; paravëti LzÞ 216, paravëti, paravi, 

paravëjo ZtÞ 538); pasëkëti, pasëki (pasëkëja), pasëkëjo DÞ1 549, DÞ2 

512, DÞ3 507 (plg. sekëti, sekëja, sekëjo; pasekëti LKÞ XII 321); pasiûvëti, 

pasiûvi (pasiûvëja), pasiûvëjo DÞ1 551, DÞ2 518, DÞ3 512 (plg. siûvëti, 

siûvi (siûvëja), siûvëjo; pasiûvëti LKÞ XII 642); paskalsëti, paskalsi 

(paskalsëja), paskalsëjo DÞ2 518, paskalsëti, paskalsi, paskalsëjo DÞ3 512 

(plg. skalsëti, skalsi, skalsëjo DÞ2 705, DÞ3 697; þr. dar skalsëti, skalsi 

(skalsia, skalsëja), skalsëjo; paskalsëti, paskalsi LKÞ XII 709); paskrydëti, 

paskrydi (paskrydëja), paskrydëjo DÞ1 552, DÞ2 520, DÞ3 514 (plg. 

skrydëti, skrydi (skrydëja), skrydëjo; paskrydëti LKÞ XII 1064); paslydëti, 

paslydi (paslydëja), paslydëjo DÞ1 553, DÞ2 521, DÞ3 514 (plg. slydëti, 

slydi (slydëja), slydëjo; paslydëti LKÞ XIII 8); paspyrëti, paspyri, paspyrëjo 

SkRÞ 987, paspyrëti, paspyri (paspyrëja), paspyrëjo DÞ1 554, DÞ2 522, 

DÞ3 516 (plg. spyrëti, spyrëja (spyri), spyrëjo; paspyrëti LKÞ XIII 420); 

pasûpëti, pasûpi (pasûpëja), pasûpëjo DÞ1 555, DÞ2 525, DÞ3 518 (plg. 

sûpëti, sûpi (sûpëja), sûpëjo; pasûpëti LKÞ XIV 194); pasviedëti, pasviedi 

(pasviedëja), pasviedëjo DÞ1 555, DÞ2 525, DÞ3 519 (plg. sviedëti, 

sviedi (sviedëja), sviedëjo; pasviedëti LKÞ XIV 336); pasvyrëti, pasvyri, 

pasvyrëjo RV 180, SkRÞ 990, pasvyrëti, pasvyri (pasvyrëja), pasvyrëjo DÞ1 

555, DÞ2 525, DÞ3 519, MKÞ 254 (plg. svyrëti, svyri, svyrëjo RV 180, 

DÞ1 792, DÞ2 801, DÞ3 796; þr. dar svyrëti, svyri (svyrëja), svyrëjo; pasvyrëti 

LKÞ XIV 365); paðalëti, paðali (paðalëja), paðalëjo DÞ1 556, DÞ2 

526, DÞ3 519 (plg. paðalëti, paðali (paðalëja), paðalëjo LKÞ XIV 439); 

paðërëti, paðëri (paðërëja), paðërëjo DÞ1 556, DÞ2 526, DÞ3 520 (plg. 

Ÿðërëti, Ÿðërëja, Ÿðërëjo; paðërëti LKÞ XIV 649, DrskÞ 369); paðokëti, paðoki, 

paðokëjo Kam II 124, RV 185, RÞ 348, LV 537, SkRÞ 992, paðokëti, 

paðoki (paðokëja), paðokëjo DÞ1 557, DÞ2 528, DÞ3 521 (plg. ðokëti, 

ðokëja (ðoki), ðokëjo; paðokëti LKÞ XV 210, Ÿðokëti, Ÿðokëja, Ÿðokëjo; 

paðokëti DûnÞ 543); patalkëti, patalki (patalkëja), patalkëjo DÞ1 558,

287 

DÞ2 529, DÞ3 523 (plg. patalkëti, patalkëja (patalki), patalkëjo LKÞ XV 

763); patrynëti, patryni (patrynëja), patrynëjo DÞ2 533, DÞ3 526 (plg. trynëti, 

tryni, trynëja DÞ2 862, trynëti, tryni, trynëjo; patrynëti „kiek patrinti“ 

LKÞ XVI 847); patrûkëti, patrûki (patrûkëja), patrûkëjo DÞ1 561, DÞ2 

533, DÞ3 526 (plg. trûkëti, trûkëja, trûkëjo „?“ Kam II 131, RV 193; RÞ 

357, trûkëti, trûki, trûkëjo „sutrûkusiam bûti, sutrûkti“ LV 561; þr. dar 

trûkëti, trûki (trûkëja), trûkëjo; patrûkëti LKÞ XVI 968); paûgëti, paûgi, 

paûgëjo SkRÞ 999, paûgëti, paûgi (paûgëja), paûgëjo DÞ2 534, DÞ3 527 

(plg. paûgëti, paûgi (paûgi, paûgëja), paûgëjo LKÞ XVII 367); pavëdëti, 

pavëdi, pavëdëjo SkRÞ 1002, pavedëti, pavedi (pavedëja), pavedëjo DÞ3 

530 (plg. pavedëti, pavedi, pavedëjo; pavëdëti, pavëdi (pavëdëja, pavëdi), 

pavëdëjo LKÞ XVIII 472, vedëti, vedëja, vedëjo; pavedëti; vëdëti, vëdëja, 

vëdëjo; pavëdëti DrskÞ 447); pavëþëti, pavëþi, pavëþëjo RÞ 370, SkRÞ 

1003, pavëþëti, pavëþi (pavëþëja), pavëþëjo DÞ1 564, DÞ2 538, DÞ3 531 

(plg. vëþëti, vëþëja (vëþi, vëþia), vëþëjo; pavëþëti; paveþëti, paveþëja (paveþi), 

paveþëjo LKÞ XIX 22, vëþëti, vëþëja, vëþëjo; pavëþëti DrskÞ 454); 

pavyjëti, pavyji, pavyjëjo RÞ 373, pavyjëti, pavyji (pavyjëja), pavyjëjo „kiek 

pavyti, paginti; kiek pavyti (virvæ)“ DÞ1 565, DÞ2 538, pavyjëti, pavyji 

(pavyjëja), pavyjëjo „kiek pavyti, paginti“ DÞ3 531 (plg. vyjëti, vyjëja (vyji), 

vyjëjo; pavyjëti „kiek pavyti, pavaryti“ LKÞ XIX 325); pavyjëti, pavyji 

(pavyjëja), pavyjëjo „kiek pavyti (virvæ)“ DÞ3 531 (plg. vyjëti, vyjëja 

(vyji), vyjëjo; pavyjëti „kiek pavyti, pasukti, pavijoti“ LKÞ XIX 326); 

paþygëti, paþygi, paþygëjo RÞ 378, paþygëti, paþygi (paþygëja), paþygëjo 

DÞ1 566, DÞ2 540, DÞ3 533; prigenëti, prigeni, prigenëjo DÞ2 612 (plg., 

kaip DÞ2 pateiktos kitos ðio veiksmaþodþio lytys), prigenëti, prigeni 

(prigenëja), prigenëjo DÞ3 604 (plg. prigenëti, prigeni (prigenëja), prigenëjo 

LKÞ III 235); suaidëti, suaidi (suaida), suaidëjo DÞ2 747 (plg. aidëti, 

aidi (aida), aidëjo DÞ2 6), suaidëti, suaidi (suaida), suaidëjo DÞ3 

741 (plg. aidëti, aidi (aida), aidëjo; suaidëti LKÞ I 33); susûrëti, susûri 

(susûrëja), susûrëjo DÞ2 788, DÞ3 782 (plg. sûrëti, sûri (sûrëja), sûrëjo; 

susûrëti LKÞ XIV 211–212); uþravëti, uþravi, uþravëjo DÞ2 898, DÞ3 

892 (plg. ravëti, ravi (ravëja), ravëjo DÞ2 656); þr. dar (Babrauskas, 1939, 

38; Bût 174; Vitkauskas, 1981a, 21). 

Nekodifikuotoje kalboje esama ávairiø prieðdëliniø veiksmaþodþiø 

kirèiavimo (ir morfologiniø) gretimybiø: skiriasi esamojo laiko ðaknies 

priegaidë; kirtis nuðoka á prieðdëlá ið ilgosios esamojo laiko ðaknies arba, 

prieðingai, nenuðoka á prieðdëlá, nors ðaknies skiemens pagrindu ei-

288 

na balsiai a, e, i, u (èia turimos omeny nepriesaginës lytys; bet kokios 

fonetinës sandaros priesaginiø esamojo laiko formø kirtis nenuðoka á 

prieðdëlá); kirèiuojama visø formø ðaknis: atseikëti; atseikëta LKÞ XII 

305; ágalëti, ágali (ágali), ágalëjo LKÞ III 62; iðgalëti, iðgali (iðgali), iðgalëjo 

LKÞ III 62; iðgulëti, iðguli (iðguli), iðgulëjo LKÞ III 712; iðlydëti, iðlydi (iðlydi), 

iðlydëjo LKÞ VII 404; iðturëti, iðturi (iðturi), iðturëjo LKÞ XVII 115, 

iðturëti, iðturi, iðturëjo LzÞ 272, ZtÞ 717; neturëti, neturi (neturi), neturëjo 

LKÞ XVII 85, neturiu ZtÞ 716; nugulëti, nuguli (nuguli), nugulëjo LKÞ 

III 712; nukalëti, nukali (nukalëja), nukalëjo LKÞ V 134; nuturëti, nuturi 

(nuturi), nuturëjo LKÞ XVII 117, nuturëti, nuturi, nuturëjo ZtÞ 717; pabudëti, 

pabudi, pabudëjo; pabudþiam LKÞ I 1121; pagalëti, pagali (pagalia), 

pagalëjo LKÞ III 63; pagulëti, paguli (paguli), pagulëjo LKÞ III 712; 

palytëti, palyti (palyti), palytëjo LKÞ VII 589; patylëti, patyli (patyliu), patylëjo 

LKÞ XVI 333; paturëti, paturi (paturi), paturëjo LKÞ XVII 118– 

121, paturëti, paturi, paturëjo LzÞ 273, ZtÞ 717; pragulëti, praguli (praguli), 

pragulëjo LKÞ III 713; pralydëti, pralydi (pralydi), pralydëjo LKÞ VII 

405; praturëti, praturi (praturi), praturëjo LKÞ XVII 121, praturëti, praturi, 

praturëjo LzÞ 273, ZtÞ 717; prigulëti, priguli (priguli), prigulëjo LKÞ III 

713; priturëti, prituri (prituri), priturëjo LKÞ XVII 122, priturëti, prituri, 

priturëjo LzÞ 273, ZtÞ 717; sugulëti, suguli (suguli), sugulëjo LKÞ III 713; 

sutrûnëti, sutrûni (sutrûni, sutrûnëja), sutrûnëjo LKÞ XVI 1032; suturëti, 

suturi (suturi), suturëjo LKÞ XVII 123, suturëti, suturi, suturëjo LzÞ 273, 

ZtÞ 718; uþturëti, uþturi (uþturi), uþturëjo LKÞ XVII 124, uþturëti, uþturi, 

uþturëjo LzÞ 273, ZtÞ 718; þr. dar (BalèRR I 101; Bût 174; Girdenis, 

1971, 27; Grinaveckienë, 1957, 141; Jonikas, 1939, 73; Kamantauskas, 

1928, 58; Kardelytë, 1975, 47, 108, 133; Kazlauskas, 1966, 145; Kazlauskas, 

1968, 68; Kuryùowicz, 1958, 331; LKG II 311; Morkûnas, 1969, 138; 

Stepanov, 1972, 182; Vidugiris, 1973, 200, 205; Vidþiûnas, 1997, 215– 

216; Vitkauskas, 1988, 73, 114; Zinkevièius, 1966, 335). 

Prieðdëliniø sangràþi n i ø ir nesangràþiniø veiksmaþodþiø kirèiavimo 

principai sutampa (tik tais atvejais, kai esamojo laiko kirtis turëtø 

nuðokti á prieðdëlá, kirèiuotas tampa sangràþos rodiklis). 

paŸ: – ;; pasitikëti, pasitiki, pasitikëjo; pasiþymëti, pasiþymi, pasiþymëjo;; 

pasibaisëti, pasibaisi, pasibaisëjo; pasibëgëti, pasibëgi, pasibëgëjo; pasibjaurëti, 

pasibjauri, pasibjaurëjo; pasidomëti, pasidomi, pasidomëjo; pasidrovëti, 

pasidrovi, pasidrovëjo; pasigailëti, pasigaili, pasigailëjo; pasigërëti, pasigëri, 

pasigërëjo; pasigroþëti, pasigroþi, pasigroþëjo; pasigulëti, pasiguli, pasigulë-

289 

jo; pasilypëti, pasilypi, pasilypëjo; pasiskonëti, pasiskoni, pasiskonëjo; pasispyrëti, 

pasispyri, pasispyrëjo; pasistûmëti, pasistûmi, pasistûmëjo; pasiðlykðtëti, 

pasiðlykðti, pasiðlykðtëjo… 

áŸ: – ;; ásigalëti, ásigali, ásigalëjo;; ásibodëti, ásibodi, ásibodëjo; ásidëmëti, 

ásidëmi, ásidëmëjo; ásigulëti, ásiguli, ásigulëjo; ásikerëti, ásikeri, ásikerëjo; ásikyrëti, 

ásikyri, ásikyrëjo; ásipenëti, ásipeni, ásipenëjo; ásistebëti, ásistebi, ásistebëjo; 

ásisûrëti, ásisûri, ásisûrëjo; ásitikëti, ásitiki, ásitikëjo; ásiþymëti, ásiþymi, 

ásiþymëjo… 

atŸ: – ;; atsispindëti, atsispindi, atsispindëjo;; atsibodëti, atsibodi, atsibodëjo; 

atsidûsëti, atsidûsi, atsidûsëjo; atsigërëti, atsigëri, atsigërëjo; atsigroþëti, 

atsigroþi, atsigroþëjo; atsigulëti, atsiguli, atsigulëjo; atsikvoðëti, atsikvoði, 

atsikvoðëjo; atsimëtëti, atsimëti, atsimëtëjo (neprieðdëlinë nesangràþinë lytis 

nevartojama; plg. atsiŸmesti, atsiŸmeta, atsiŸmetë); atsistebëti, atsistebi, atsistebëjo; 

atsiþiûrëti, atsiþiûri, atsiþiûrëjo. 

nuŸ: – ;; – ;; nusiavëti, nusiavi, nusiavëjo; nusibodëti, nusibodi, nusibodëjo; 

nusidëvëti, nusidëvi, nusidëvëjo; nusigalëti, nusigali, nusigalëjo; nusipenëti, 

nusipeni, nusipenëjo; nusiravëti, nusiravi, nusiravëjo; nusistebëti, 

nusistebi, nusistebëjo; nusiturëti, nusituri, nusiturëjo; nusiþiûrëti, nusiþiûri, 

nusiþiûrëjo. 

suŸ: – ;; – ;; susiavëti, susiavi, susiavëjo; susidëvëti, susidëvi, susidëvëjo; 

susidomëti, susidomi, susidomëjo; susidrovëti, susidrovi, susidrovëjo; susigulëti, 

susiguli, susigulëjo; susitupëti, susitupi, susitupëjo; susiturëti, susituri, 

susiturëjo; susiþavëti, susiþavi, susiþavëjo; susiþymëti, susiþymi, susiþymëjo. 

priŸ: – ;; – ;; prisigroþëti, prisigroþi, prisigroþëjo; prisilytëti, prisilyti, prisilytëjo; 

prisiperëti, prisiperi, prisiperëjo; prisistebëti, prisistebi, prisistebëjo; 

prisivieðëti, prisivieði, prisivieðëjo; prisiþiûrëti, prisiþiûri, prisiþiûrëjo; prisiþmonëti, 

prisiþmoni, prisiþmonëjo. 

uþŸ: – ;; – ;; uþsigalëti, uþsigali, uþsigalëjo; uþsigavëti, uþsigavi, uþsigavëjo; 

uþsigulëti, uþsiguli, uþsigulëjo; uþsiturëti, uþsituri, uþsiturëjo; uþsivieðëti, 

uþsivieði, uþsivieðëjo; uþsiþymëti, uþsiþymi, uþsiþymëjo; uþsiþiûrëti, uþsiþiûri, 

uþsiþiûrëjo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðsiavëti, iðsiavi, iðsiavëjo; iðsibodëti, iðsibodi, iðsibodëjo; iðsidëvëti, 

iðsidëvi, iðsidëvëjo; iðsigarëti, iðsigari, iðsigarëjo; iðsikerëti, iðsikeri, 

iðsikerëjo; iðsiturëti, iðsituri, iðsiturëjo. 

apŸ: – ;; – ;; apsidëvëti, apsidëvi, apsidëvëjo; apsigenëti, apsigeni, apsigenëjo; 

apsiravëti, apsiravi, apsiravëjo; apsiturëti, apsituri, apsiturëjo; apsiþiûrëti, 

apsiþiûri, apsiþiûrëjo.

290 

praŸ: – ;; – ;; prasiavëti, prasiavi, prasiavëjo; prasidëvëti, prasidëvi, prasidëvëjo; 

prasiþiûrëti, prasiþiûri, prasiþiûrëjo. 

parŸ: – ;; – ;; parsidëvëti, parsidëvi, parsidëvëjo. 

Sangràþiniø veiksmaþodþiø prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; persigulëti, 

persiguli, persigulëjo. 

Plg. bk. kirèiavimo ir morfologinius nevienodumus: atsibëgëti, atsibëgëja, 

atsibëgëjo DÞ1 48, DÞ2 55, DÞ3 55 (plg. pabëgëti, pabëgi (pabëgëja), 

pabëgëjo DÞ1 524, DÞ2 471, DÞ3 466; þr. dar atsibëgëti, atsibëgëja (atsibëgi, 

atsibëgi), atsibëgëjo LKÞ I 717); ásibëgëti, ásibëgëja, ásibëgëjo DÞ1 266, 

DÞ2 217, DÞ3 218 (plg. prieðdëlio paŸ vedinius tuose paèiuose þodynuose); 

pasibaisëti, pasibaisëja, pasibaisëjo DÞ1 548, pasibaisëti, pasibaisi, 

pasibaisëjo DÞ2 513, SkRÞ 982, DÞ3 507 (plg. baisëti, baisëja (baisi), baisëjo; 

pabaisëti LKÞ I 567); þr. dar (Bût 174; Kamantauskas, 1928, 60; Klimavièius, 

1979, 32; Skardþius, 1936b, 101). 

Þr. dar nekodifikuotos kalbos kirèiavimo gretimybes: ásidëmëti, ásidëmi, 

ásidëmëjo LKÞ II 400; pasigërëti, pasigëri (pasigëri), pasigërëjo; pasigërëti 

LKÞ III 252; þr. dar (Vidþiûnas, 1997, 215–216). 

Studentø kirèiavimo polinkiai yra tokie: aidi, 3 asm. (prg. 1:62); dëviu 

(24:16); glûdþiu (32:4); klûpiu (38:3); mûviu (34:18); lydþiu (28:4); liûdþiu 

(41:0); ryðiu (30:6); rûpiu (25:11); seikëti (9; 52 stud. tvirtapradiðkai kirèiavo 

ðakná), seiki, 3 asm. (prg. 2:57); tyliu (46:7); vieðiu (31:5); þymiu 

(krt. 22:9); þiûriu (51:3). 

Plg. dar prieðdëliniø lyèiø kirèiavimà: nebeturi, 3 asm. (krt. 28:1); 

negali, 3 asm. (krt. 29:0); nelaimi, 3 asm. (krt. 19:7); neliûdi, 3 asm. (krt. 

46:1); nerûpi, 3 asm. (krt. 28:1); neturi, 3 asm. (krt. 56:6); neþëri, 3 asm. 

(krt. 29:0); pagaili, 3 asm. (krt. 31:16); pagali, 3 asm. (krt. 44:2); palydi, 

3 asm. (krt. 47:0); patyli, 3 asm. (krt. 59:3); paturi, 3 asm. (krt. 37:8); 

pavieði, 3 asm. (krt. 25:4); paþymi, 3 asm. (krt. 44:2); paþiûri, 3 asm. (krt. 

57:5); sudëviu (4; 18 stud. kirèiavo ðakná, 10 – prieðdëlá); þr. dar (Vitkauskas, 

1968). 

Treèiajam poskyriui priklauso Ÿia kamiengalio veiksmaþodþiai. 

Miðriøjø veiksmaþodþiø, turinèiø priesagà Ÿëti ir esamojo laiko kamiengalá 

Ÿia, bk. yra nedaug ir visi jie priklauso tam paèiam kirèiavimo tipui: 

bendraties ir bûtojo kartinio laiko priesaga yra kirèiuota tvirtapr 

a d ë, o esamojo laiko ðaknis – tvirtagalë: reikëti, reikia, reikëjo;; kentëti, 

kenèia, kentë; kvepëti, kvepia, kvepëjo. 

Þr. dar (Laigonaitë, 1978, 75; Stundþia, 1995, 131).

291 

Ðie þodþiai yra susijæ su tvirtagalës ðaknies nepriesaginiais veiksmaþodþiais, 

plg.: kæsti, kenèia, kentë; kvëpti, kvepia, kvëpë; reikti, reikia, 

reikë. 

Prieðdëliniø ir neprieðdëliniø lyèiø kirèiavimas sutampa. 

atŸ: – ;; – ;; atkentëti, atkenèia, atkentëjo. 

iðŸ: – ;; – ;; iðkentëti, iðkenèia, iðkentëjo. 

neŸ (èia pateikiamas tik daþnas ðio prieðdëlio vedinys, skyrium nededamas 

DÞ3): – ;; nereikëti, nereikia, nereikëjo. 

nuŸ: – ;; nukentëti, nukenèia, nukentëjo. 

paŸ: – ;; – ;; pakentëti, pakenèia, pakentëjo. 

praŸ: – ;; – ;; prakentëti, prakenèia, prakentëjo. 

priŸ: – ;; – ;; prikentëti, prikenèia, prikentëjo. 

Prieðdëlis perŸ gauna kirtá: – ;; – ;; perkentëti, perkenèia, perkentë; perkvepëti, 

perkvepia, perkvepëjo. 

Priesagos -soti/-ðoti vediniai 

Miðrieji veiksmaþodþiai, turintys priesagà -soti (po ðaknies priebalsiø 

k, p kartais ágijæ alomorfà -ðoti, kuris paprastai rodo èia esant morfemø 

sanklodà), priklauso nagrinëjamam kirèiavimo tipui: bendraties ir 

bûtojo kartinio laiko priesaga yra kirèiuota tvirtapradë, o esamojo 

laiko ðaknis – tvirtagalë arba trumpa. Darybos pamatas vediniø 

kirèiavimui neturi átakos; á bendrà bûrá patenka ir tie veiksmaþodþiai, 

kuriuose galima áþvelgti tik formalø baigmená -soti/-ðoti: – ;; ðypsoti, ðypso, 

ðypsojo;; bambsoti, bambso, bambsojo; barkðoti, barkðo, barkðojo; blykðoti, 

blykðo, blykðojo; branksoti, brankso, branksojo; burbsoti, burbso, 

burbsojo; dëbsoti, dëbso, dëbsojo; derksoti, derkso, derksojo; dilbsoti, dilbso, 

dilbsojo; drybsoti, drybso, drybsojo; dryksoti, drykso, dryksojo; driûksoti, 

driûkso, driûksojo; dûbsoti, dûbso, dûbsojo; dunksoti, dunkso, dunksojo; 

ganksoti, gankso, ganksojo; goksoti, gokso, goksojo; gumbsoti, gumbso, 

gumbsojo; gunksoti, gunkso, gunksojo; gurksoti, gurkso, gurksojo; 

karksoti, karkso, karksojo; këksoti, këkso, këksojo; këpsoti, këpso, këpsojo; 

kerpðoti, kerpðo, kerpðojo; kiauksoti, kiaukso, kiauksojo; kinksoti, kinkso, 

kinksojo; kioksoti, kiokso, kioksojo; kiûksoti, kiûkso, kiûksojo; kiurksoti, 

kiurkso, kiurksojo; klaksoti, klakso, klaksojo; kleksoti, klekso, kleksojo; 

klimpsoti, klimpso, klimpsojo… 

Þr. dar (Laigonaitë, 1978, 75; Stundþia, 1995, 127, 128; Vidþiûnas, 

1997, 199).

292 

LKG II 243 raðoma: „Ðie veiksmaþodþiai yra padaryti ið iðtiktukø“. 

Kadangi beveik visi ilgos ðaknies iðtiktukai bk. turi tvirtapradæ priegaidæ, 

galima bûtø teigti, kad ið jø padarytiems priesagos -soti veiksmaþodþiams 

bûdinga priegaidþiø kaita, plg.: dëbsoti, dëbso, dëbsojo – dëbt; 

dilbsoti, dilbso, dilbsojo – dilbt; driûksoti, driûkso, driûksojo – driûkt; 

pûpsoti, pûpso, pûpsojo – pûpt; ðypsoti, ðypso, ðypsojo – ðypt; vëpsoti, vëpso, 

vëpsojo – vëpt; þiopsoti, þiopso, þiopsojo – þiopt. Taèiau nemaþà dalá ðio 

tipo miðriøjø veiksmaþodþiø, matyt, galima sieti su pirminiais veiksmaþodþiais 

(þr. BûgRR II 288, 460; Jakaitienë, 1976, 32) ir áþvelgti trejopà 

prozodiná jø santyká: 

a) vediniuose iðlaikoma pamatiniø þodþiø ðaknies tvirtagalë priegaidë, 

plg.: burbsoti, burbso, burbsojo – burbti, burbsta, burbo „tvinkti, pusti, 

pursti, tinti“ LKÞ I 1178; dilbsoti, dilbso, dilbsojo – delbti, delbia, delbë; 

dryksoti, drykso, dryksojo – drykti, dryksta, dryko; driekti-s, driekia-si, driekë-si; 

gumbsoti, gumbso, gumbsojo – gumbti, gumbsta, gumbo; klimpsoti, 

klimpso, klimpsojo – klimpti, klimpsta, klimpo; krypsoti, krypso, krypsojo – 

krypti, krypsta, krypo; kumpsoti, kumpso, kumpsojo – kumpti, kumpsta, kumpo; 

linksoti, linkso, linksojo – linkti, linksta, linko; lenkti-s, lenkia-si, lenkësi; 

mirksoti, mirkso, mirksojo – mirkti, mirksta, mirko; pampsoti, pampso, 

pampsojo – pampti, pampsta, pampo; smurgsoti, smurgso, smurgsojo – 

smurgti, smurgsta, smurgo; stypsoti, stypso, stypsojo – stypti, stypsta, stypo; 

stiebti-s, stiebia-si, stiebë-si; ðypsoti, ðypso, ðypsojo – ðiepti-s, ðiepia-si, ðiepë-si; 

vëpsoti, vëpso, vëpsojo – vëpti, vëpsta, vëpo; viepti-s, viepia-si, viepë-si 

(plg. dar vipti, vimpa, vipo); þirgsoti, þirgso, þirgsojo – þergti-s, þergia-si, þergë-si; 

þr. dar (Stundþia, 1994, 80); 

b) vediniø ðaknies tvirtagalë priegaidë yra pakeitusi pamatiniø 

þodþiø tvirtapradæ priegaidæ, plg.: kniaubsoti, kniaubso, kniaubsojo 

– kniaubti-s, kniaubia-si, kniaubë-si (plg. dar kniubti, kniumba, kniubo); 

kniûbsoti, kniûbso, kniûbsojo – kniaubti-s, kniaubia-si, kniaubë-si 

(plg. dar kniubti, kniumba, kniubo); mirksoti, mirkso, mirksojo – merkti-s, 

merkia-si, merkë-si; niûksoti, niûkso, niûksojo – niauktis, niaukiasi, niaukësi 

(plg. dar niukti, niunka, niuko); stingsoti, stingso, stingsojo – stingti, 

stingsta, stingo; þr. dar (DLKG 396; Jakaitienë, 1976, 32; Stundþia, 

1994, 80); 

c) vediniø tvirtagaliai ðaknies balsiai yra pakeitæ pamatiniø þodþiø 

trumpuosius balsius, plg.: drybsoti, drybso, drybsojo – dribti, drimba, 

dribo; dûbsoti, dûbso, dûbsojo – dubti, dumba, dubo; kûpsoti, kûpso,

293 

kûpsojo – kupti, kupa, kupo; smygsoti, smygso, smygsojo – smigti, sminga, 

smigo (plg. dar smeigti, smeigia, smeigë); strygsoti, strygso, strygsojo – strigti, 

stringa, strigo; þr. dar (Jakaitienë, 1976, 32). 

Dël esamojo laiko ðaknies tvirtagalës priegaidës ir jos sàsajos su veiksmaþodþio 

reikðme (tæsiamas neaktyvus veiksmas) þr. (Bernadiðienë, 1973, 

65; Stundþia, 1994, 80). 

Kai kurie vediniai, aiðkiau susijæ su iðtiktukais, bk. dabar teikiami su 

trumpuoju ðaknies balsiu a (variantai su padëtinio ilgumo balsiu a nebenurodomi 

arba dedami kaip gretimybës): klaksoti, klakso, klaksojo 

DÞ2 310, DÞ3 310 (: klakt; plg. klaksoti, klakso, klaksojo Kam II 59, RV 

114, RÞ 241, LV 326, DÞ1 347, SkRÞ 645; þr. dar klaksoti, klakso (klakso), 

klaksojo LKÞ V 953); knaksoti, knakso, knaksojo DÞ1 357, DÞ2 

318, DÞ3 316 (: knakt LKÞ VI 198; plg. knaksoti, knakso, knaksojo RÞ 

244; þr. dar knaksoti, knakso, knaksojo LKÞ VI 198); knapsoti, knapso, 

knapsojo DÞ2 318, DÞ3 316 (: knapt; plg. knapsoti, knapso, knapsojo 

RÞ 244, SkRÞ 629; þr. dar knapsojo, knapso (knapso), knapsojo LKÞ 

VI 200); smaksoti, smakso (smakso), smaksojo DÞ3 714, MKÞ 296 

(: smakt „kyðt, durst, makt“ LKÞ XIII 97; plg. smaksoti, smakso, smaksojo 

DÞ1 743, smaksoti, smakso, smaksojo DÞ2 721; þr. dar smaksoti, smakso, 

smaksojo LKÞ XIII 97). Tà patá galima pasakyti dar apie porà miðriøjø 

veiksmaþodþiø, bet DÞ3 jie turi siauresnio vartojimo paþymø: 

gaksoti, gakso, gaksojo DÞ1 193, DÞ2 160, DÞ3 161 – èia nurodyta, kad 

tai vakarø aukðtaièiø þodis (: gakt LKÞ III 50; plg. gaksoti, gakso, gaksojo 

RV 203, LV 258, SkRÞ 361, LTÞ 94; þr. dar gaksoti, gakso, gaksojo 

LKÞ III 50); snapsoti, snapso, snapsojo DÞ2 725, DÞ3 718 – èia pridëta 

pastaba þr. snopsoti (þodynuose nenurodytas pamatinis iðtiktukas, pateiktas 

tik iðtiktukinis veiksmaþodis snaptelëti LKÞ XIII 238; plg. snapsoti, 

snapso, snapsojo DÞ1 748; þr. dar snapsoti, snapso, snapsojo LKÞ 

XIII 237); þr. dar (Vitkauskas, 1988, 73). 

Taèiau kiti veiksmaþodþiai (gal sunkiau siejami su iðtiktukais) teikiami 

tik su padëtinio ilgumo balsiais a, e: takðoti, takðo, takðojo Kam II 

126, RV 187, RÞ 351, DÞ1 836, DÞ2 833, DÞ3 828 (: takðt; tikðti; tëkðti?; 

þr. dar takðoti, takðo, takðojo LKÞ XV 743); tekðoti, tekðo, tekðojo RÞ 

353, DÞ 848, DÞ2 844, DÞ3 838, MKÞ 322 (: tekðt; tikðti; tëkðti?; þr. dar 

tekðoti, tekðo, tekðojo LKÞ XV 1136); trakðoti, trakðo, trakðojo RÞ 357, 

DÞ1 864, DÞ2 856, SkRÞ 1580, DÞ3 851 (: trakðt; trykðti „ðviesai sklisti“?; 

þr. dar trakðoti, trakðo, trakðojo LKÞ XVI 545); tvaksoti, tvakso,

294 

tvaksojo RÞ 360, LV 564, DÞ1 882, DÞ2 870, SkRÞ 1616, DÞ3 865 

(: tvakst; tvoksti, tvoskia (tvaskia, tvoska, tvoksta), tvoskë „smarkiai pilti, 

lieti“ LKÞ XVII 331–332; þr. dar tvaksoti, tvakso, tvaksojo LKÞ XVII 

209); zvaksoti, zvakso, zvaksojo RÞ 375, DÞ1 961, DÞ2 953, DÞ3 946 

(: zvakt LKÞ XIX 1104; þr. dar zvaksoti, zvakso, zvaksojo LKÞ XIX 

1104); þlagsoti, þlagso, þlagsojo RÞ 379, DÞ1 979, DÞ2 968, SkRÞ 1810, 

DÞ3 961 (: þlagt NdÞ V 448). Padëtinio ilgumo ðaknies balsá turi ir veiksmaþodis 

kleksoti, klekso, kleksojo RÞ 242, DÞ1 350, DÞ2 313, DÞ3 312 – 

vietoj ðio þodþio èia teikiamas klaksoti, klakso, klaksojo (neaiðku, kodël 

skiriasi tos paèios reikðmës þodþiø esamojo laiko ðaknies balsiø ilgumas; 

dël darybos plg. iðt. klekt; þr. dar kleksoti, klekso, kleksojo LKÞ 

VI 43). 

Ið bk. sistemos iðsiskiria retas veiksmaþodis kniûpsoti, kniûpso, kniûpsojo 

DÞ2 320, DÞ3 318 (pastarajame þodyne vietoj ðio þodþio siûloma 

vartoti kniûbsoti, kniûbso, kniûbsojo, o DÞ1 359, DÞ2 320 – prieðingai). 

Ðiø vienodos reikðmës þodþiø kirèiavimas bk. turëtø sutapti – derëtø 

kirèiuoti taip pat kaip ir kitus priesagos -soti vedinius; anksèiau ir buvo 

kirèiuojama kniûpsoti, kniûpso, kniûpsojo RÞ 245, DÞ1 359, kniûpsoti, 

kniûpso, kniûpsojo SkRÞ 634 (plg. kniûpsau, kniûpsoti; kniûbsau, kniûbso, 

kniûbsoti BûgRR II 459–460, kniûpsoti; kniûpsoti SkÞD 514, kniûpsoti, 

kniûpso, kniûpsojo; kniûpsoti, kniûpsojo LKÞ VI 265; K. Bûgos nuomone, 

tvirtapradis kirèiavimas kniûpsau perimtas ið panaðios reikðmës 

veiksmaþodþio kniûbau, kniûboti; þr. BûgRR II 460). Beje, antrasis 

veiksmaþodis anksèiau bk. teiktas su esamojo laiko tvirtaprade ðaknimi 

(sumiðæ kirèiavimo tipai): kniûbsoti, kniûbso, kniûbsojo RV 117, vëliau – 

tik kniûbsoti, kniûbso, kniûbsojo LV 329, DÞ1 359, DÞ2 320, SkRÞ 633, 

DÞ3 318 (plg. kniûbsoti; kniûbsoti SkÞD 513, kniûbsoti, kniûbso, kniûbsojo; 

kniûbsoti, kniûbso, kniûbsojo LKÞ VI 261); þr. dar (Derksen, 1996, 

298, 338). 

Nekodifikuotoje kalboje vartojama ir daugiau tvirtapradës ðaknies 

veiksmaþodþiø: blykðoti, blykðo, blykðojo; blykðoti, blykðo, blykðojo LKÞ 

I 917; dëbsoti, dëbso, dëbsojo; dëbsoti, dëbso, dëbsojo LKÞ II 239; drybsoti, 

drybso, drybsojo; drybsoti, drybso, drybsojo LKÞ II 699; mirksoti „bûti 

prisimerkusiam“ BûgRR II 129, 288, III 834, SkÞD 514, mirksoti, mirkso, 

mirksojo; mirksoti, mirkso, mirksojo LKÞ VIII 261; timpsoti, timpso, 

timpsojo; timpsoti, timpso, timpsojo LKÞ XVI 362; turso, tursoti BûgRR 

II 457, tursoti; tursoti SkÞD 514, tursoti, turso, tursojo; tursoti, turso, tur-

295 

sojo LKÞ XVII 156; tvirso BûgRR II 130, 460, tvirsoti BûgRR III 834, 

tvirsoti, tvirso, tvirsojo; tvirsoti, tvirso, tvirsojo LKÞ XVII 309; þr. dar 

(Otræbski, 1965, 345). Savitos gretimybës yra ðypsoti, ðypso, ðypsojo; ðypsoti, 

ðypso (-oja), ðypsojo LKÞ XIV 839 (neáprasta, kad tokio miðriojo 

veiksmaþodþio visos formos turëtø kirèiuotà tvirtagalæ ðakná; gal Vilkaviðkyje, 

kaip ir K. Donelaièio raðtuose, vartojamas tik priesaginis veiksmaþodis 

ðypsoti, ðypsoja, ðypsojo ar gal ðypsoti, ðypso, ðypsojo yra sudurstytas 

ið dviejø akcentiniø ir morfologiniø tipø); vypsoti BûgRR II 288, 

vypso BûgRR II 460; vypsoti SkÞD 164, 514, vypsoti, vypso, vypsojo; vypsoti, 

vypso, vypsojo LKÞ XIX 493, vypsoti, vypso, vypsojo DûnÞ 442. 

Aptariamo tipo veiksmaþodþiø sangràþi n ë s lytys bk. vartojamos 

retai; plaèiau vartojamas tik veiksmaþodis ðypsotis, ðypsosi, ðypsojosi, iðlaikantis 

nesangràþinës formos kirèiavimà. 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø DÞ3 pateikta nedaug; jie kirèiuojami 

taip pat kaip ir neprieðdëliniai. 

ið-: – ;; – ;; iðbambsoti, iðbambso, iðbambsojo; iðbarkðoti, iðbarkðo, iðbarkðojo; 

iðdrybsoti, iðdrybso, iðdrybsojo; iðkarksoti, iðkarkso, iðkarksojo; 

iðkniûbsoti, iðkniûbso, iðkniûbsojo; iðknopsoti, iðknopso, iðknopsojo; iðkvanksoti, 

iðkvankso, iðkvanksojo; iðkarksoti, iðkarkso, iðkarksojo; iðniûksoti, 

iðniûkso, iðniûksojo. 

pa-: – ;; – ;; pamurksoti, pamurkso, pamurksojo; paniûksoti, paniûkso, 

paniûksojo; pastirksoti, pastirkso, pastirksojo; pastûksoti, pastûkso, 

pastûksojo. 

pra-: – ;; – ;; pradrybsoti, pradrybso, pradrybsojo; praþiopsoti, praþiopso, 

praþiopsojo. 



á-: – ;; – ;; ásidëbsoti, ásidëbso, ásidëbsojo (neprieðdëlinë sangràþinë ir 

prieðdëlinë nesangràþinë lytis DÞ3 nenurodoma). 

nu-: – ;; nusiðypsoti, nusiðypso, nusiðypsojo. 

uþ-: – ;; – ;; uþsiþiopsoti, uþsiþiopso, uþsiþiopsojo (neprieðdëlinë sangràþinë 

ir prieðdëlinë nesangràþinë lytis bk. nevartojama). 

Priesagos -sëti/-ðëti vediniai 

1. Bendraties ir bûtojo kartinio laiko kirèiuotà tvirtapradæ 

priesagà ir esamojo laiko kirèiuotà trumpà ðakná turi tie ðios priesagos 

veiksmaþodþiai, kuriø esamojo laiko kamiengalis yra -i, o ðaknies

296 

skiemens pagrindu eina balsiai a, e, i, u: – ;; – ;; babsëti, babsi, babsëjo; 

baksëti, baksi, baksëjo; bliksëti, bliksi, bliksëjo; bubsëti, bubsi, bubsëjo; 

caksëti, caksi, caksëjo; capsëti, capsi, capsëjo; ciksëti, ciksi, ciksëjo; cvaksëti, 

cvaksi, cvaksëjo; èeksëti, èeksi, èeksëjo; èepsëti, èepsi, èepsëjo; èiksëti, 

èiksi, èiksëjo; èikðëti, èikði, èikðëjo; èiuksëti, èiuksi, èiuksëjo; dribsëti, dribsi, 

dribsëjo; driksëti, driksi, driksëjo; dubsëti, dubsi, dubsëjo; grikðëti, grikði, 

grikðëjo; grukðëti, grukði, grukðëjo; kakðëti, kakði, kakðëjo; kapsëti, kapsi, 

kapsëjo; kepðëti, kepði, kepðëjo; kiksëti, kiksi, kiksëjo; klapsëti, klapsi, 

klapsëjo; kleksëti, kleksi, kleksëjo; klepsëti, klepsi, klepsëjo; klibsëti, klibsi, 

klibsëjo; kliuksëti, kliuksi, kliuksëjo; knapsëti, knapsi, knapsëjo… 

Þr. dar (Laigonaitë, 1978, 75; Stundþia, 1995, 131; Vidþiûnas, 1997, 

200). 

Ðie miðrieji veiksmaþodþiai trumpuosius ðaknies balsius yra perëmæ 

ið iðtiktukø, plg.: babsëti, babsi, babsëjo – babt; baksëti, baksi, baksëjo – 

bakst; bak LKÞ I 573; bliksëti, bliksi, bliksëjo – blikst; bubsëti, bubsi, bubsëjo 

– bubt; caksëti, caksi, caksëjo – cakt; capsëti, capsi, capsëjo – cap LKÞ 

II 4; ciksëti, ciksi, ciksëjo – cik LKÞ II 28; cvaksëti, cvaksi, cvaksëjo – 

cvakt; èeksëti, èeksi, èeksëjo – èek LKÞ II 61; èepsëti, èepsi, èepsëjo – èep 

LKÞ II 68; èiksëti, èiksi, èiksëjo – èik LKÞ II 106; èikðëti, èikði, èikðëjo – 

èikðt ir kt. 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø bendratis ir bûtasis kartinis laikas kirèiuojami 

kaip ir neprieðdëliniø, o esamojo laiko formos turi kirtá, nuðokusá 


su-: – ;; – ;; subliksëti, subliksi, subliksëjo; suèepsëti, suèepsi, suèepsëjo; 

suèiksëti, suèiksi, suèiksëjo; suèikðëti, suèikði, suèikðëjo; sugrikðëti, sugrikði, 

sugrikðëjo; suklapsëti, suklapsi, suklapsëjo; sukleksëti, sukleksi, sukleksëjo; 

suklepsëti, suklepsi, suklepsëjo; sukliuksëti, sukliuksi, sukliuksëjo; sukriuksëti, 

sukriuksi, sukriuksëjo; sukvaksëti, sukvaksi, sukvaksëjo; sulapsëti, sulapsi, 

sulapsëjo; sumiksëti, sumiksi, sumiksëjo; supikðëti, supikði, supikðëjo; supipsëti, 

supipsi, supipsëjo; suplekðëti, suplekði, suplekðëjo; supupsëti, supupsi, 

supupsëjo; suspragsëti, suspragsi, suspragsëjo… 

pa-: – ;; – ;; paniuksëti, paniuksi, paniuksëjo; pastuksëti, pastuksi, pastuksëjo; 

patrepsëti, patrepsi, patrepsëjo. 

á-: – ;; – ;; ástraksëti, ástraksi, ástraksëjo. 

ið-: – ;; – ;; iðlapsëti, iðlapsi, iðlapsëjo. 

pri-: – ;; – ;; prilapsëti, prilapsi, prilapsëjo. 

uþ-: – ;; – ;; uþcapsëti, uþcapsi, uþcapsëjo.

297 

2. Priesagos -sëti (ar jos varianto -ðëti) vediniai, kuriø ðaknies pagrindu 

eina ilgieji balsiai arba dvigarsiai, nuo èia aptartø veiksmaþodþiø 

skiriasi esamojo laiko ðaknies tvirtapradiðkumu (þr. p. 251); reèiau 

visos jø formos turi pastoviai kirèiuojamà tvirtapradæ ðakná (þr. p. 247). 

Taèiau keletà ðios priesagos miðriøjø veiksmaþodþiø su ilgaisiais ðaknies 

balsiais y, û DÞ3 randame pateiktus savaip – jø esamojo laiko ðaknis 

kirèiuojama tvirtagaliðkai: – ;; – ;; krypsëti, krypsi, krypsëjo; 

pliûpsëti, pliûpsi, pliûpsëjo; stypsëti, stypsi, stypsëjo; trypsëti, trypsi, trypsëjo; 

ûksëti, ûksi, ûksëjo. 

Ðie veiksmaþodþiai, kaip ir kiti priesagos -sëti vediniai, greièiausiai sietini 

su iðtiktukais, nors ðalia esama ir pirminiø veiksmaþodþiø, plg.: krypsëti, 

krypsi, krypsëjo – krypt (plg. dar krypti, krypsta, krypo; kreipti, kreipia, kreipë); 

pliûpsëti, pliûpsi, pliûpsëjo – pliûpt (plg. dar pliupti, pliumpa, pliupo; 

pliaupti, pliaupia, pliaupë); stypsëti, stypsi, stypsëjo – stypt (plg. dar stypti, 

stypsta, stypo; stieptis, stiepiasi, stiepësi); trypsëti, trypsi, trypsëjo – trypt (plg. 

dar trypti, trypia, trypë); ûksëti, ûksi, ûksëjo – ûkt (plg. dar ûkti, ûkia, ûkë). 

Bk. labiau tiktø sisteminis tvirtapradis esamojo laiko ðaknies kirèiavimas 

(tvirtagalë priegaidë þodynuose þymëta gal ir dël pirminiø veiksmaþodþiø 

sugestijos). Norminamuosiuose þodynuose irgi kartais svyruojama: 

pliûpsëti, pliûpsi, pliûpsëjo RÞ 302, DÞ1 599, DÞ2 576, LTÞ 

223, pliûpsëti, pliûpsi (pliûpsi), pliûpsëjo DÞ3 569, MKÞ 264 (plg. pliûpsëti, 

pliûpsi (pliûpsi), pliûpsëjo LKÞ X 265); ûksëti, ûksi, ûksëjo RÞ 362, DÞ1 

887, DÞ2 874, SkRÞ 1625, DÞ3 869, ûksëti, ûksi, ûksëjo LTÞ 331 (plg. 

ûksëti, ûksi, ûksëjo; ûksëti, ûksi, ûksëjo LKÞ XVII 413); þr. dar vakarø 

aukðtaièiø þodá skrûpsëti, skrûpsi, skrûpsëjo RÞ 330, skrûpsëti, skrûpsi, 

skrûpsëjo DÞ1 736, DÞ2 715, DÞ3 708 (plg. skrûpsëti, skrûpsi, skrûpsëjo; 

skrûpsëti LKÞ XII 1102); þr. dar (Vitkauskas, 1988, 74). 

DÞ3 pateiktos prieðdëlinës lytys kirèiavimu nesiskiria nuo neprieðdëliniø. 

pa-: – ;; – ;; paûksëti, paûksi, paûksëjo. 

su-: – ;; – ;; suûksëti, suûksi, suûksëjo. 

Priesagos -oti vediniai 

1. Nedidelá bûrelá sudaro miðrieji veiksmaþodþiai, kuriø bendraties ir 

bûtojo kartinio laiko priesaga yra kirèiuota tvirtapradë, o esamojo 

laiko 3 asmens ðaknis kirèiuota tvirtagalë arba trumpa. 

Juos atpaþinti padeda ðaknies balsiai a, i (nekirèiuotos ðaknies skiemuo

298 

yra trumpas) ir esamojo laiko kamiengalis Ÿo: þinoti, þino, þinojo;; bijoti, 

bijo, bijojo (ðis veiksmaþodis darybiðkai nëra motyvuotas);; kaboti, kabo, 

kabojo; karoti, karo, karojo. 

Þr. dar (Bût 164, 165; Laigonaitë, 1978, 75; LKG II 303; SkBK 32). 

To paties morfologinio tipo ilgos ðaknies miðrieji veiksmaþodþiai kirèiuojami 

kitaip (þr. p. 243). 

Sangràþi n ë s lytys kirèiavimu nesiskiria nuo nesangràþiniø: – ;; – ;; 

bijotis, bijosi, bijojosi; þinotis, þinosi, þinojosi. 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai iðlaiko neprieðdëliniø kirèiavimo 

ypatybes. 

pa-: – ;; – ;; pabijoti, pabijo, pabijojo. 

pri-: – ;; – ; pribijoti, pribijo, pribijojo. 

su-: – ;; suþinoti, suþino, suþinojo. 


pri-: – ;; – ;; prisibijoti, prisibijo, prisibijojo. 

su-: – ;; – ;; susiþinoti, susiþino, susiþinojo. 

2. Tam paèiam kirèiavimo tipui priklauso dar vienas miðrusis veiksmaþodis 

su priesaga -oti: – ;; miegoti, miega, miegojo. 

Taèiau ðis þodis skiriasi nuo anksèiau aptartø morfologiniais ir fonetiniais 

poþymiais: jo ðaknis ilga (skiemens pagrindu eina dvibalsis ie, atitinkantis 

pirminio veiksmaþodþio migti trumpàjá balsá i), o esamojo laiko 

kamiengalis yra -a. 

Dar du to paties morfologinio tipo veiksmaþodþiai turi tvirtapradæ 

esamojo laiko ðakná (þr. p. 265). 

Prieðdëlinës lytys kirèiuojamos taip pat kaip ir neprieðdëlinës. 

ið-: – ;; – ;; iðmiegoti, iðmiega, iðmiegojo. 

pa-: – ;; – ;; pamiegoti, pamiega, pamiegojo. 

pra-: – ;; – ;; pramiegoti, pramiega, pramiegojo. 

uþ-: – ;; – ;; uþmiegoti, uþmiega, uþmiegojo. 

Tik prieðdëlis per-, kaip ir visada, gauna kirtá: – ;; – ;; permiegoti, permiega, 

permiegojo. 

Prieðdëlinës sangràþi n ë s formos kirèiavimu nesiskiria nuo 

neprieðdëliniø, nesangràþiniø. 

at-: – ;; – ;; atsimiegoti, atsimiega, atsimiegojo (neprieðdëlinë sangràþinë 

ir prieðdëlinë nesangràþinë lytis bk. nevartojama, todël galima teigti, 

kad ðis veiksmaþodis yra miðriosios darybos). 

uþ-: – ;; – ;; uþsimiegoti, uþsimiega, uþsimiegojo.

299 

VEIKSMAÞODÞIAI, KURIØ BENDRATIES PRIESAGA 

KIRÈIUOTA TVIRTAPRADË, ESAMOJO 

IR BÛTOJO KARTINIO LAIKO ÐAKNIS 

KIRÈIUOTA TVIRTAGALË ARBA TRUMPA 

Tokios prozodinës sandaros miðriøjø veiksmaþodþiø bk. vartojama beveik 

200. Jø esamojo ir bûtojo kartinio laiko vienaskaitos 1 ir 2 asmuo 

turi galûnës kirtá. 

Priesagos -yti vediniai 

Kirèiuotà tvirtapradæ bendraties priesagà ir tvirtagalæ arba 

trumpà esamojo bei bûtojo kartinio laiko ðakná turi tie priesagos 

Ÿyti vediniai, kurie grindþiami pirminiais tvirtagalës ar trumpos 

ðaknies veiksmaþodþiais (daugeliui vediniø bûdinga ðaknies balsiø kaita): 

klausyti, klauso, klausë (: klusti, klûsta, kluso; etimologai ðá miðrøjá 

veiksmaþodá sieja su tvirtapradës ðaknies þodþiu klausti, klausia, klausë, 

nors skirtingos priegaidës kelia átarimà);; ganyti, gano, ganë (: ginti, 

gena, ginë); rûkyti, rûko, rûkë (: rûkti, rûksta, rûko); skraidyti, skraido, 

skraidë (: skristi, skrenda, skrido); taisyti, taiso, taisë (: tiesti, tiesia, tiesë); 

vartyti, varto, vartë (: versti, verèia, vertë; virsti, virsta, virto);; aiþyti, aiþo, 

aiþë (: iþti, yþta, iþo; ieþti, ieþia, ieþë); badyti, bado, badë (: besti, beda, 

bedë); blaðkyti, blaðko, blaðkë (: blokðti, bloðkia, bloðkë); braidyti, braido, 

braidë (: bristi, brenda, brido); braukyti, brauko, braukë (: braukti, braukia, 

braukë); èiauþyti, èiauþo, èiauþë (: èiauþti, èiauþia, èiauþë; èiuoþti, 

èiuoþia, èiuoþë); èiulpyti, èiulpo, èiulpë (: èiulpti, èiulpia, èiulpë); darkyti, 

darko, darkë (: derkti, derkia, derkë LKÞ II 422); dauþyti, dauþo, dauþë 

(: dauþti, dauþia, dauþë; duþti, dûþta, duþo); draikyti, draiko, draikë 

(: driekti, driekia, driekë; drikti, drinka, driko; drykti, dryksta, dryko); 

draskyti, drasko, draskë (: drëksti, dreskia, drëskë); glaudyti, glaudo, glaudë 

(: glausti, glaudþia, glaudë); graibyti, graibo, graibë (: griebti, griebia, 

griebë); grasyti, graso, grasë (: grësti, gresia, grësë); gràþyti, gràþo, gràþë 

(: græþti, græþia, græþë); gvaldyti, gvaldo, gvaldë (: gvelsti, gveldþia, gveldë); 

kaiðyti, kaiðo, kaiðë (: kiðti, kiða, kiðo); kaityti, kaito, kaitë (: keisti, keièia, 

keitë; kisti, kinta, kito); kamðyti, kamðo, kamðë (: kimðti, kemða, kimðo); 

karpyti, karpo, karpë (: kirpti, kerpa, kirpo); klaipyti, klaipo, klaipë (: kleipti, 

kleipia, kleipë; klypti, klypsta, klypo); klastyti, klasto, klastë (: klësti, klesèia, 

klëstë); knaibyti, knaibo, knaibë (: kneibti, kneibia, kneibë)…

300 

Þr. dar (Bût 165; Jakaitienë, 1973, 23; Jakulienë, 1986, 42; Laigonaitë, 

1978, 74; LKG II 303; LV 146; SkBK 32; Stundþia, 1993, 61; Stundþia, 

1995, 127; Vidþiûnas, 1997, 196, 198). 

Taip pat kirèiuojama panaðios sandaros miðriøjø veiksmaþodþiø grupelë, 

dabartinëje bk. neturinti aiðkaus darybos pamato (þr. LKG II 245): 

daryti, daro, darë; laikyti, laiko, laikë (plg. likti, lieka, liko); lankyti, lanko, 

lankë (plg. lenkti, lenkia, lenkë); manyti, mano, manë (plg. minti, mena, 

minë); matyti, mato, matë; raðyti, raðo, raðë; sakyti, sako, sakë (plg. sekti, 

seka, sekë); skaityti, skaito, skaitë; statyti, stato, statë (plg. staèias, -ia; status, 

-i, statø, Ÿèià; stoti, stoja, stojo);; bandyti, bando, bandë; pelnyti, pelno, 

pelnë (plg. pelnas); praðyti, praðo, praðë; tvarkyti, tvarko, tvarkë; valdyti, 

valdo, valdë; valyti, valo, valë; varyti, varo, varë;; adyti, ado, adë; daþyti, 

daþo, daþë (plg. dkt. daþai); kasyti, kaso, kasë (plg. kasti, kasa, kasë)… 

Þr. dar (Bût 164, 165; Laigonaitë, 1978, 74; LV 146; SkBK 32; Stundþia, 

1995, 127; Vidþiûnas, 1997, 195, 198). 

Retais atvejais bk. teikiami tvirtagalës ðaknies miðrieji veiksmaþodþiai, 

nors jø pamatiniai þodþiai yra tvirtapradþiai: – ;; – ;; braiþyti, 

braiþo, braiþë „daryti brëþiná“ (: brëþti, brëþia, brëþë); raiþyti, raiþo, 

raiþë (: rëþti, rëþia, rëþë). 

Pirmàjá veiksmaþodá bk. norima skirti reikðme ir kirèiavimu nuo vedinio 

braiþyti, braiþo, braiþë „rëþyti, draskyti ir kt.“, nors abiejø þodþiø darybos 

pamatas brëþti rodo, jog morfonologiðkai dësningi turëtø bûti tik tvirtapradës 

ðaknies vediniai braiþyti, reiðkiantys ir rëþymà, draskymà, ir brëþiniø 

darymà (LKÞ I 987 pateikia vieno daugiareikðmio þodþio gretimybes 

braiþyti, braiþo, braiþë; braiþyti, braiþo, braiþë; plg. J. Jablonskio sakiná Visokius 

brëþinius braiþo, braiþo, brëþia; tvirtagalës ðaknies miðrøjá veiksmaþodá 

atitiktø nekodifikuotos kalbos brëþti DrskÞ 41); þr. dar (LKG II 

303; Stundþia, 1994, 79; Stundþia, 1995, 128; Vidþiûnas, 1997, 198). 

Kito miðriojo veiksmaþodþio kirèiavimo norma bk. svyruoja: raiþyti, 

raiþo, raiþë SkBK 72, RV 158, RÞ 312, LV 463, raiþyti, raiþo, raiþë ir raiþyti, 

raiþo, raiþë DÞ1 651, LKG II 303, DÞ2 649, SkRÞ 1155, DÞ3 641, MKÞ 

275 (plg. raiþyti SkÞD 534, 546, raiþyti, raiþo, raiþë; raiþyti, raiþo, raiþë LKÞ 

XI 93); þr. dar (KF 53; Laigonaitë, 1978, 74). Sistemiðkas, be abejo, yra 

tvirtapradës ðaknies miðrusis veiksmaþodis (gaila, kad jam bk. neteikiamas 

pirmumas; tvirtagalës ðaknies vedinys atliepia nekodifikuotà gretimybæ 

rëþti LKÞ XI 513). Mat miðrieji priesagos -yti veiksmaþodþiai 

beveik visada iðlaiko tvirtapradæ pamatiniø þodþiø ðakná (þr. p. 231).

301 

Apskritai miðriøjø veiksmaþodþiø bendraties kirèiuota priesaga -yti 

rodo, kad esamojo ir bûtojo kartinio laiko ðaknis turi bûti tvirtagalë arba 

trumpa, þr. (Babrauskas, 1939, 36; DLKG 53). 

Nekodifikuotoje kalboje vartojama daugiau kirèiavimo gretimybiø: 

aiþau, aiþiau, aiþyti BûgRR II 463tt.; aiþyti SkÞD 461, 529, 545, aiþyti, 

aiþo, aiþë; aiþyti, aiþo, aiþë LKÞ I 47, aiþyti, aiþo, aiþë DrskÞ 11, GrinV 7; 

braidyti SkÞD 9545, braidyti, braido, braidë; braidyti, braido, braidë LKÞ 

I 984, braidyti, braido, braidë LzÞ 39; èiauþyti, èiauþo, èiauþë; èiauþyti, 

èiauþo, èiauþë LKÞ II 99; gvaldo, gvaldyti; gvaldo, gvaldyti BûgRR II 

448, gvaldo, gvaldë, gvaldyti BûgRR II 456, gvaldyti SkÞD 55, 466, 536, 

gvaldyti, gvaldo, gvaldë; gvaldyti, gvaldo, gvaldë LKÞ III 776 (plg. gvildyti, 

gvildo, gvildë, vietoj kurio DÞ3 196 siûloma vartoti gvildenti; þr. dar 

gvildyti, gvildo, gvildë; gvildyti LKÞ III 783); knaibyti BûgRR II 243, 

knaibyti, knaibo, knaibë; knaibyti, knaibo, knaibë LKÞ VI 194 (plg. kneibti, 

kneibia, kneibë; kneibti LKÞ VI 213); skardau, skardyti BûgRR I 482, 

skardyti SkÞD 56, 463, 467, skardyti, skardo, skardë; skardyti, skardo, 

skardë LKÞ XII 752; sklandyti SkÞD 56, 330, 463, 531, sklandyti, sklando, 

sklandë; sklandyti, sklando, sklandë LKÞ XII 967; ðmaiþyti, ðmaiþo, 

ðmaiþë; ðmaiþyti, ðmaiþo, ðmaiþë LKÞ XV 57; vaisyti, vaiso, vaisë; vaisyti, 

vaiso, vaisë LKÞ XVII 937; þr. dar (Darguþas, 1985, 21; Derksen, 1996, 

233, 311, 346; Urbutis, 1998, 261; Vitkauskas, 1960, 67). 

Sangràþi n i ø ir nesangràþiniø veiksmaþodþiø kirèiavimas sutampa: 

– ;; klausytis, klausosi, klausësi; laikytis, laikosi, laikësi;; arkytis, arkosi, 

arkësi (ðis tik sangràþine forma vartojamas veiksmaþodis neturi aiðkaus 

darybos pamato); badytis, badosi, badësi; blaivytis, blaivosi, blaivësi 

(nesangràþinë lytis DÞ3 nenurodoma; dël darybos plg. ið-blaivti, ið-blaivsta, 

ið-blaivo LKÞ I 875; plg. dar bdv. blaivus, -i 4, blaivø, -ià); blandytis, 

blandosi, blandësi (nesangràþinë lytis DÞ3 nenurodoma; dël darybos plg. 

blæstis, blendþiasi, blendësi); blaðkytis, blaðkosi, blaðkësi; dalbstytis, dalbstosi, 

dalbstësi (nesangràþinë lytis bk. nevartojama; dël darybos plg. delbti, 

delbia, delbë); dairytis, dairosi, dairësi (ðis tik sangràþine forma vartojamas 

veiksmaþodis neturi aiðkaus darybos pamato); darytis, darosi, darësi; 

darkytis, darkosi, darkësi; dauþytis, dauþosi, dauþësi; draikytis, draikosi, 

draikësi; draskytis, draskosi, draskësi; ganytis, ganosi, ganësi; glaudytis, 

glaudosi, glaudësi; graibytis, graibosi, graibësi; gràþytis, gràþosi, gràþësi; 

kaitytis, kaitosi, kaitësi; kamðytis, kamðosi, kamðësi; kasytis, kasosi, kasësi; 

klaipytis, klaiposi, klaipësi; klastytis, klastosi, klastësi; kraipytis, kraiposi,

302 

kraipësi; kramtytis, kramtosi, kramtësi; kratytis, kratosi, kratësi; laiþytis, 

laiþosi, laiþësi… 

Du sangràþiniai veiksmaþodþiai, kuriø nesangràþinës lytys DÞ3 nenurodomos, 

ðaknies priegaide nesutampa su bk. teikiamais pamatiniais veiksmaþodþiais: 

– ;; – ;; èiaupytis, èiauposi, èiaupësi (: èiaupti-s, èiaupia-si, èiaupëŸsi); 

ràþytis, ràþosi, ràþësi (: ræþti-s, ræþia-si, ræþë-si). 

Ið tikrøjø lietuviø kalboje esama visai dësningø miðriøjø ir pirminiø 

veiksmaþodþiø deriniø (su ta paèia ðaknies priegaide), tik kodifikacija 

juos perskyrë, plg.: èiaupyti, èiaupytis BûgRR II 450, èiaupyti SkÞD 533, 

èiaupyti, èiaupo, èiaupë LKÞ II 94 – èiaupti BûgRR II 450, èiaupti, èiaupia, 

èiaupë LKÞ II 95; èiaupyti LKÞ II 94, èiaupyties, èiaupos, èiaupës 

DûnÞ 61 – èiaupti BûgRR I 363tt., SkÞD 478, èiaupti, èiaupia, èiaupë 

LKÞ II 95, èiaupti DûnÞ 476; ràþytis SkÞD 530, ràþytis, ràþosi, ràþësi LKÞ 

XI 342 – ræþti, ræþia, ræþë LKÞ XI 512; ràþaus, ràþiaus, ràþytis BûgRR 452, 

ràþytis LKÞ XI 342, ràþyties, ràþos, ràþës DûnÞ 300 – ræþiuos, ræþiaus, ræþtis 

BûgRR II 452, ræþti, ræþia, ræþë LKÞ XI 342, ræþties, ræþas, ræþës DûnÞ 

302; þr. dar (Derksen, 1996, 170, 172, 314; Vitkauskas, 1981a, 21; Vitkauskas, 

1994a, 108). 

Þr. dar nekodifikuotos kalbos kirèiavimo gretimybes: raivytis, raivosi, 

raivësi; raivytis, raivosi, raivësi LKÞ XI 87, raivytis, raivosi, raivësi DrskÞ 

294, raivytis, raivosi, raivësi GrinV 19; slambytis, slambosi, slambësi; slambytis, 

slambosi, slambësi LKÞ XII 1180. 

Apie tarminá sangràþos afikso kirèiavimà þr. (Kazlauskas, 1968, 71). 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai kirèiavimu nesiskiria nuo neprieðdëliniø 

(kai kurie prieðdëliniai miðrieji veiksmaþodþiai yra padaryti ið prieðdëliniø 

pirminiø veiksmaþodþiø). 

ið-: – ;; iðbandyti, iðbando, iðbandë; iðklausyti, iðklauso, iðklausë; iðlaikyti, 

iðlaiko, iðlaikë; iðmanyti, iðmano, iðmanë; iðvalyti, iðvalo, iðvalë; 

iðvaryti, iðvaro, iðvarë;; iðadyti, iðado, iðadë; iðaiþyti, iðaiþo, iðaiþë; iðbadyti, 

iðbado, iðbadë; iðblaðkyti, iðblaðko, iðblaðkë; iðbraidyti, iðbraido, iðbraidë; 

iðbraiþyti, iðbraiþo, iðbraiþë; iðbraukyti, iðbrauko, iðbraukë; iðèiauþyti, 

iðèiauþo, iðèiauþë; iðdaryti, iðdaro, iðdarë; iðdarkyti, iðdarko, iðdarkë; iðdauþyti, 

iðdauþo, iðdauþë; iðdaþyti, iðdaþo, iðdaþë; iðdraikyti, iðdraiko, iðdraikë; 

iðdraskyti, iðdrasko, iðdraskë; iðganyti, iðgano, iðganë; iðgraibyti, 

iðgraibo, iðgraibë; iðgvaldyti, iðgvaldo, iðgvaldë; iðkaiðyti, iðkaiðo, iðkaiðë; 

iðkarpyti, iðkarpo, iðkarpë; iðkinkyti, iðkinko, iðkinkë; iðklaipyti, iðklaipo, 

iðklaipë…


su-: sudaryti, sudaro, sudarë;; sudauþyti, sudauþo, sudauþë; sulaikyti, 

sulaiko, sulaikë; suraðyti, suraðo, suraðë; sutaupyti, sutaupo, sutaupë; sutvarkyti, 

sutvarko, sutvarkë;; suadyti, suado, suadë; suaiþyti, suaiþo, suaiþë; 

subadyti, subado, subadë; subraidyti, subraido, subraidë; subraukyti, subrauko, 

subraukë; sudarkyti, sudarko, sudarkë; sudraikyti, sudraiko, sudraikë; 

sudraskyti, sudrasko, sudraskë; sugraibyti, sugraibo, sugraibë; sugràþyti, 

sugràþo, sugràþë; sukaiðyti, sukaiðo, sukaiðë; sukamðyti, sukamðo, sukamðë; 

sukarpyti, sukarpo, sukarpë; sukinkyti, sukinko, sukinkë; suklaipyti, 

suklaipo, suklaipë; suklastyti, suklasto, suklastë; suklausyti, suklauso, 

suklausë; suknaisyti, suknaiso, suknaisë; sukraipyti, sukraipo, sukraipë; 

sukramtyti, sukramto, sukramtë; sukratyti, sukrato, sukratë… 

pa-: padaryti, padaro, padarë; pamatyti, pamato, pamatë; paraðyti, paraðo, 

paraðë; pasakyti, pasako, pasakë; pastatyti, pastato, pastatë;; palaikyti, 

palaiko, palaikë; pamanyti, pamano, pamanë; papraðyti, papraðo, papraðë; 

paskaityti, paskaito, paskaitë; pataisyti, pataiso, pataisë;; paadyti, paado, 

paadë; pabadyti, pabado, pabadë; pabandyti, pabando, pabandë; pabraidyti, 

pabraido, pabraidë; pabraukyti, pabrauko, pabraukë; paèiauþyti, paèiauþo, 

paèiauþë; padauþyti, padauþo, padauþë; padaþyti, padaþo, padaþë; padraikyti, 

padraiko, padraikë; padraskyti, padrasko, padraskë; paganyti, pagano, 

paganë; pagraibyti, pagraibo, pagraibë; pagrasyti, pagraso, pagrasë; 

pakaiðyti, pakaiðo, pakaiðë; pakaityti, pakaito, pakaitë; pakamðyti, pakamðo, 

pakamðë; pakarpyti, pakarpo, pakarpë… 

nu-: numatyti, numato, numatë; nustatyti, nustato, nustatë;; – ;; nubadyti, 

nubado, nubadë; nublaðkyti, nublaðko, nublaðkë; nubraiþyti, nubraiþo, 

nubraiþë; nubraukyti, nubrauko, nubraukë; nuèiauþyti, nuèiauþo, nuèiauþë; 

nuèiulpyti, nuèiulpo, nuèiulpë; nudaryti, nudaro, nudarë; nudarkyti, 

nudarko, nudarkë; nudauþyti, nudauþo, nudauþë; nudaþyti, nudaþo, nudaþë; 

nudraikyti, nudraiko, nudraikë; nudraskyti, nudrasko, nudraskë; nuganyti, 

nugano, nuganë; nugraibyti, nugraibo, nugraibë; nukaiðyti, nukaiðo, 

nukaiðë; nukarpyti, nukarpo, nukarpë; nukasyti, nukaso, nukasë; nukinkyti, 

nukinko, nukinkë; nuklastyti, nuklasto, nuklastë; nuklausyti, nuklauso, 

nuklausë; nuknaisyti, nuknaiso, nuknaisë; nukramtyti, nukramto, nukramtë; 

nukratyti, nukrato, nukratë… 

pri-: priklausyti, priklauso, priklausë (savo reikðme ðis prieðdëlinis þodis 

nutolæs nuo veiksmaþodþio klausyti);; pristatyti, pristato, pristatë;; 

priaiþyti, priaiþo, priaiþë; pribadyti, pribado, pribadë; pribraukyti, pribrauko, 

pribraukë; pridaryti, pridaro, pridarë; pridauþyti, pridauþo, pridauþë;

304 

pridaþyti, pridaþo, pridaþë; pridraikyti, pridraiko, pridraikë; pridraskyti, 

pridrasko, pridraskë; priganyti, prigano, priganë; prigrasyti, prigraso, prigrasë; 

prigràþyti, prigràþo, prigràþë; prikaiðyti, prikaiðo, prikaiðë; prikamðyti, 

prikamðo, prikamðë; prikarpyti, prikarpo, prikarpë; prikinkyti, prikinko, 

prikinkë; prikratyti, prikrato, prikratë; prilaikyti, prilaiko, prilaikë; 

prilaiþyti, prilaiþo, prilaiþë; prilasyti, prilaso, prilasë; prilaupyti, prilaupo, 

prilaupë; primainyti, primaino, primainë; primaiðyti, primaiðo, primaiðë… 

ap- (api-): – ;; aplankyti, aplanko, aplankë; apraðyti, apraðo, apraðë;; apdaryti, 

apdaro, apdarë; apdauþyti, apdauþo, apdauþë; apdaþyti, apdaþo, apdaþë; 

apdraikyti, apdraiko, apdraikë; apdraskyti, apdrasko, apdraskë; apganyti, 

apgano, apganë; apgraibyti, apgraibo, apgraibë; apibadyti, apibado, apibadë; 

apibraidyti, apibraido, apibraidë; apibraukyti, apibrauko, apibraukë; 

apiplikyti, apipliko, apiplikë; apkaiðyti, apkaiðo, apkaiðë; apkamðyti, apkamðo, 

apkamðë; apkarpyti, apkarpo, apkarpë; apkraikyti, apkraiko, apkraikë; 

apkramtyti, apkramto, apkramtë; apkratyti, apkrato, apkratë; aplaiþyti, aplaiþo, 

aplaiþë; aplaupyti, aplaupo, aplaupë; apmainyti, apmaino, apmainë… 

uþ-: – ;; uþdaryti, uþdaro, uþdarë; uþraðyti, uþraðo, uþraðë;; uþadyti, uþado, 

uþadë; uþbadyti, uþbado, uþbadë; uþdauþyti, uþdauþo, uþdauþë; uþdaþyti, 

uþdaþo, uþdaþë; uþdraikyti, uþdraiko, uþdraikë; uþganyti, uþgano, uþganë; 

uþkaiðyti, uþkaiðo, uþkaiðë; uþkamðyti, uþkamðo, uþkamðë; uþkinkyti, 

uþkinko, uþkinkë; uþkraikyti, uþkraiko, uþkraikë; uþkramtyti, uþkramto, 

uþkramtë; uþkratyti, uþkrato, uþkratë; uþlaikyti, uþlaiko, uþlaikë; uþlaiþyti, 

uþlaiþo, uþlaiþë; uþmaiðyti, uþmaiðo, uþmaiðë; uþmanyti, uþmano, uþmanë; 

uþmatyti, uþmato, uþmatë; uþmazgyti, uþmazgo, uþmazgë; uþmirkyti, uþmirko, 

uþmirkë; uþpelnyti, uþpelno, uþpelnë… 

á-: – ;; áraðyti, áraðo, áraðë; ásakyti, ásako, ásakë; áskaityti, áskaito, áskaitë;; 

ádaryti, ádaro, ádarë; áganyti, ágano, áganë; ágrasyti, ágraso, ágrasë; ákamðyti, 

ákamðo, ákamðë; ákarpyti, ákarpo, ákarpë; ákinkyti, ákinko, ákinkë; ákratyti, 

ákrato, ákratë; ámainyti, ámaino, ámainë; ámaiðyti, ámaiðo, ámaiðë; ámanyti, 

ámano, ámanë; ámatyti, ámato, ámatë; ámirkyti, ámirko, ámirkë; ápraðyti, ápraðo, 

ápraðë; áraiþyti, áraiþo, áraiþë… 

at- (ati-): atsakyti, atsako, atsakë;; atidaryti, atidaro, atidarë; atstatyti, 

atstato, atstatë;; atganyti, atgano, atganë; atgrasyti, atgraso, atgrasë; atitaisyti, 

atitaiso, atitaisë; atknaibyti, atknaibo, atknaibë; atkratyti, atkrato, atkratë; 

atlaikyti, atlaiko, atlaikë; atlankyti, atlanko, atlankë; atmainyti, atmaino, 

atmainë; atmazgyti, atmazgo, atmazgë; atmirkyti, atmirko, atmirkë; atraityti, 

atraito, atraitë; atraizgyti, atraizgo, atraizgë…

305 

pra-: – ;; – ;; prabadyti, prabado, prabadë; pradaryti, pradaro, pradarë; 

pradauþyti, pradauþo, pradauþë; pradraskyti, pradrasko, pradraskë; praganyti, 

pragano, praganë; pralaikyti, pralaiko, pralaikë; pralaupyti, pralaupo, 

pralaupë; pramainyti, pramaino, pramainë; pramaiðyti, pramaiðo, pramaiðë; 

pramanyti, pramano, pramanë; prasklaidyti, prasklaido, prasklaidë; 

pratampyti, pratampo, pratampë; prataðyti, prataðo, prataðë… 

par-: – ;; – ;; parvaryti, parvaro, parvarë. 

Prieðdëlis per- gauna kirtá: – ;; perskaityti, perskaito, perskaitë; pertvarkyti, 

pertvarko, pertvarkë;; perdaryti, perdaro, perdarë; perdaþyti, perdaþo, 

perdaþë; perklausyti, perklauso, perklausë; perkratyti, perkrato, perkratë; 

perlaikyti, perlaiko, perlaikë; permainyti, permaino, permainë; permaiðyti, 

permaiðo, permaiðë; permaldyti, permaldo, permaldë; permanyti, 

permano, permanë; permatyti, permato, permatë; perrangyti, perrango, perrangë; 

perraðyti, perraðo, perraðë; persakyti, persako, persakë; perstatyti, 

perstato, perstatë… 

Prieðdëlinës lytys bk. perima neprieðdëlinio veiksmaþodþio kirèiavimo 

dvejopumus: áraiþyti, áraiþo, áraiþë ir áraiþyti, áraiþo, áraiþë DÞ2 215, 

DÞ3 216 (plg. áraiþyti LKÞ XI 94); iðraiþyti, iðraiþo, iðraiþë ir iðraiþyti, iðraiþo, 

iðraiþë DÞ2 249, DÞ3 250 (plg. iðraiþyti LKÞ XI 94); suraiþyti, suraiþo, 

suraiþë ir suraiþyti, suraiþo, suraiþë DÞ2 778, DÞ3 772 (plg. suraiþyti, suraiþo, 

suraiþë; suraiþë LKÞ XI 95). 

Prieðdëliniø veiksmaþodþiø kirèiavimo gretimybës nekodifikuotoje kalboje 

paprastai irgi atkartoja neprieðdëliniø veiksmaþodþiø skirtumus: 

iðaiþyti, iðaiþo, iðaiþë; iðaiþyti, iðaiþo, iðaiþë LKÞ I 47; priaiþyti, priaiþo, priaiþë; 

priaiþytus LKÞ I 48; suaiþyti, suaiþo, suaiþë LKÞ I 48, suaiþyti, suaiþo, suaiþë 

DrskÞ 11. 



pa-: – ;; pasidaryti, pasidaro, pasidarë; pasiklausyti, pasiklauso, pasiklausë; 

pasiraðyti, pasiraðo, pasiraðë; pasisakyti, pasisako, pasisakë;; pasibadyti, 

pasibado, pasibadë; pasiblaðkyti, pasiblaðko, pasiblaðkë; pasibraukyti, pasibrauko, 

pasibraukë; pasièiaupyti, pasièiaupo, pasièiaupë; pasièiauþyti, 

pasièiauþo, pasièiauþë; pasidairyti, pasidairo, pasidairë; pasidaþyti, pasidaþo, 

pasidaþë; pasidraikyti, pasidraiko, pasidraikë; pasidraskyti, pasidrasko, 

pasidraskë; pasiganyti, pasigano, pasiganë; pasigraibyti, pasigraibo, pasigraibë; 

pasikaiðyti, pasikaiðo, pasikaiðë; pasikarpyti, pasikarpo, pasikarpë; pasikasyti, 

pasikaso, pasikasë; pasikinkyti, pasikinko, pasikinkë; pasiknaisyti,

306 

pasiknaiso, pasiknaisë; pasilaikyti, pasilaiko, pasilaikë; pasilaiþyti, pasilaiþo, 

pasilaiþë; pasimainyti, pasimaino, pasimainë; pasimaiðyti, pasimaiðo, 

pasimaiðë; pasimatyti, pasimato, pasimatë… 

ið-: – ;; iðsilaikyti, iðsilaiko, iðsilaikë; iðsisklaidyti, iðsisklaido, iðsisklaidë;; 

iðsiaiþyti, iðsiaiþo, iðsiaiþë; iðsibadyti, iðsibado, iðsibadë; iðsiblaivyti, iðsiblaivo, 

iðsiblaivë; iðsiblandyti, iðsiblando, iðsiblandë; iðsiblaðkyti, iðsiblaðko, 

iðsiblaðkë; iðsidaryti, iðsidaro, iðsidarë; iðsidarkyti, iðsidarko, iðsidarkë; 

iðsidauþyti, iðsidauþo, iðsidauþë; iðsidaþyti, iðsidaþo, iðsidaþë; iðsidraikyti, 

iðsidraiko, iðsidraikë; iðsidraskyti, iðsidrasko, iðsidraskë; iðsigvaldyti, iðsigvaldo, 

iðsigvaldë; iðsikaiðyti, iðsikaiðo, iðsikaiðë; iðsikarpyti, iðsikarpo, iðsikarpë; 

iðsikinkyti, iðsikinko, iðsikinkë; iðsiklaipyti, iðsiklaipo, iðsiklaipë; iðsikraipyti, 

iðsikraipo, iðsikraipë; iðsikratyti, iðsikrato, iðsikratë; iðsilaiþyti, iðsilaiþo, iðsilaiþë; 

iðsilaupyti, iðsilaupo, iðsilaupë… 

su-: – ;; susidaryti, susidaro, susidarë; susitvarkyti, susitvarko, susitvarkë;; 

susiadyti, susiado, susiadë; susibadyti, susibado, susibadë; susibraidyti, 

susibraido, susibraidë; susidarkyti, susidarko, susidarkë; susidauþyti, susidauþo, 

susidauþë; susidraikyti, susidraiko, susidraikë; susidraskyti, susidrasko, 

susidraskë; susigraibyti, susigraibo, susigraibë; susikamðyti, susikamðo, 

susikamðë; susikarpyti, susikarpo, susikarpë; susikinkyti, susikinko, susikinkë; 

susiklausyti, susiklauso, susiklausë; susikraipyti, susikraipo, susikraipë; susilaikyti, 

susilaiko, susilaikë; susilaiþyti, susilaiþo, susilaiþë; susilasyti, susilaso, 

susilasë; susimainyti, susimaino, susimainë; susimaiðyti, susimaiðo, 

susimaiðë; susipaðyti, susipaðo, susipaðë… 

nu-: – ;; nusipelnyti, nusipelno, nusipelnë;; nusibadyti, nusibado, nusibadë; 

nusiblaivyti, nusiblaivo, nusiblaivë; nusiblandyti, nusiblando, nusiblandë; 

nusiblaðkyti, nusiblaðko, nusiblaðkë; nusibraukyti, nusibrauko, 

nusibraukë; nusidaryti, nusidaro, nusidarë; nusidarkyti, nusidarko, nusidarkë; 

nusidauþyti, nusidauþo, nusidauþë; nusidaþyti, nusidaþo, nusidaþë; nusidraikyti, 

nusidraiko, nusidraikë; nusidraskyti, nusidrasko, nusidraskë; nusiganyti, 

nusigano, nusiganë; nusikarpyti, nusikarpo, nusikarpë; nusikasyti, 

nusikaso, nusikasë; nusiklastyti, nusiklasto, nusiklastë; nusiklausyti, nusiklauso, 

nusiklausë; nusikramtyti, nusikramto, nusikramtë; nusikratyti, nusikrato, 

nusikratë; nusilaikyti, nusilaiko, nusilaikë; nusilaiþyti, nusilaiþo, 

nusilaiþë… 

pri-: – ;; prisistatyti, prisistato, prisistatë;; prisiaiþyti, prisiaiþo, prisiaiþë; 

prisibraukyti, prisibrauko, prisibraukë; prisidaryti, prisidaro, prisidarë; prisidaþyti, 

prisidaþo, prisidaþë; prisidraikyti, prisidraiko, prisidraikë; prisidraskyti,

307 

prisidrasko, prisidraskë; prisiganyti, prisigano, prisiganë; prisikamðyti, prisikamðo, 

prisikamðë; prisikinkyti, prisikinko, prisikinkë; prisikratyti, prisikrato, 

prisikratë; prisilaikyti, prisilaiko, prisilaikë; prisilaiþyti, prisilaiþo, prisilaiþë; 

prisimaiðyti, prisimaiðo, prisimaiðë; prisimanyti, prisimano, prisimanë; 

prisipraðyti, prisipraðo, prisipraðë; prisirangyti, prisirango, prisirangë; 

prisiraðyti, prisiraðo, prisiraðë; prisiraðkyti, prisiraðko, prisiraðkë; prisirûkyti, 

prisirûko, prisirûkë… 

ap-: – ;; apsilankyti, apsilanko, apsilankë;; apsidairyti, apsidairo, apsidairë; 

apsidaryti, apsidaro, apsidarë; apsidauþyti, apsidauþo, apsidauþë; 

apsidaþyti, apsidaþo, apsidaþë; apsidraikyti, apsidraiko, apsidraikë; apsidraskyti, 

apsidrasko, apsidraskë; apsiganyti, apsigano, apsiganë; apsigraibyti, 

apsigraibo, apsigraibë; apsikaiðyti, apsikaiðo, apsikaiðë; apsikamðyti, 

apsikamðo, apsikamðë; apsikarpyti, apsikarpo, apsikarpë; apsiklausyti, apsiklauso, 

apsiklausë; apsilaiþyti, apsilaiþo, apsilaiþë; apsimainyti, apsimaino, 

apsimainë; apsisakyti, apsisako, apsisakë; apsiskaityti, apsiskaito, apsiskaitë; 

apsitaisyti, apsitaiso, apsitaisë… 

uþ-: – ;; uþsidaryti, uþsidaro, uþsidarë;; uþsiadyti, uþsiado, uþsiadë; uþsibadyti, 

uþsibado, uþsibadë; uþsidauþyti, uþsidauþo, uþsidauþë; uþsidraikyti, 

uþsidraiko, uþsidraikë; uþsiganyti, uþsigano, uþsiganë; uþsikamðyti, uþsikamðo, 

uþsikamðë; uþsiklausyti, uþsiklauso, uþsiklausë; uþsikramtyti, uþsikramto, 

uþsikramtë; uþsilaikyti, uþsilaiko, uþsilaikë; uþsimanyti, uþsimano, 

uþsimanë; uþsipelnyti, uþsipelno, uþsipelnë; uþsiplikyti, uþsipliko, uþsiplikë; 

uþsipraðyti, uþsipraðo, uþsipraðë; uþsiraityti, uþsiraito, uþsiraitë; uþsirangyti, 

uþsirango, uþsirangë; uþsirûkyti, uþsirûko, uþsirûkë… 

at-: – ;; atsikratyti, atsikrato, atsikratë; atsisakyti, atsisako, atsisakë; atsiskaityti, 

atsiskaito, atsiskaitë;; atsiganyti, atsigano, atsiganë; atsidaryti, 

atsidaro, atsidarë; atsilaikyti, atsilaiko, atsilaikë; atsilankyti, atsilanko, atsilankë; 

atsimainyti, atsimaino, atsimainë; atsipraðyti, atsipraðo, atsipraðë; 

atsiraityti, atsiraito, atsiraitë; atsivaryti, atsivaro, atsivarë. 

pra-: – ;; – ;; prasibadyti, prasibado, prasibadë; prasiblaivyti, prasiblaivo, 

prasiblaivë; prasiblandyti, prasiblando, prasiblandë; prasiblaðkyti, prasiblaðko, 

prasiblaðkë; prasidaryti, prasidaro, prasidarë; prasidraskyti, prasidrasko, 

prasidraskë; prasimanyti, prasimano, prasimanë; prasisklaidyti, 

prasisklaido, prasisklaidë; prasitampyti, prasitampo, prasitampë; prasivalyti, 

prasivalo, prasivalë. 

á-: – ;; – ;; ásiganyti, ásigano, ásiganë; ásikinkyti, ásikinko, ásikinkë; ásimainyti, 

ásimaino, ásimainë; ásimanyti, ásimano, ásimanë; ásimaiðyti, ásimaiðo,

308 

ásimaiðë; ásipraðyti, ásipraðo, ásipraðë; ásirangyti, ásirango, ásirangë; ásitaisyti, 

ásitaiso, ásitaisë. 

par-: – ;; – ;; parsisamdyti, parsisamdo, parsisamdë; parsivaryti, parsivaro, 

parsivarë. 

Sangràþiniø veiksmaþodþiø prieðdëlis per- gauna kirtá: – ;; – ;; persidaryti, 

persidaro, persidarë; persimainyti, persimaino, persimainë; persirangyti, 

persirango, persirangë; persiraðyti, persiraðo, persiraðë; persistatyti, persistato, 

persistatë; persitaisyti, persitaiso, persitaisë; persitvarkyti, persitvarko, 

persitvarkë; persivaryti, persivaro, persivarë. 

Tarmëse pasitaiko lyèiø su kirèiuotu sangràþos afiksu, þr. (Kazlauskas, 

1968, 71). 

Studentai linkæ kirèiuoti ðitaip: aiþyti (krt. 31; 93 stud. paþymëjo kirèiuotà 

tvirtapradæ ðakná), aiþo (prg. 5:38); èiaupyti(s) (krt. 16; 17 stud. 

ðakná kirèiavo tvirtapradiðkai, 1 – tvirtagaliðkai), èiaupo(si) (prg. 11:23); 

gràþyti (krt. 35:7), gràþau (krt. 35:7); gvaldyti (krt. 14; 18 stud. nurodë 

esant tvirtapradiðkai kirèiuojamà ðakná), gvaldo (prg. 12:20); knaibyti 

(krt. 11; 13 stud. paþymëjo tvirtapradæ ðaknies priegaidæ), knaibo (prg. 

8:15), knaibë (prg. 8:15); pelnyti (krt. 39; 1 stud. tvirtagaliðkai kirèiavo 

ðakná), pelnau (36; 3 stud. ðakná kirèiavo tvirtagaliðkai, 3 – tvirtapradiðkai); 

ràþytis (krt. 33:2), ràþausi (krt. 33:2); rûkyti (krt. 43:0), rûkau (43:0); 

smilkyti (krt. 23:14), smilkau (krt. 22:15); tàsau (krt. 34:2). 

Priesagos -styti vediniai 

Kirèiuotà tvirtapradæ bendraties priesagà ir tvirtagalæ arba 

trumpà esamojo bei bûtojo kartinio laiko ðakná turi tie miðrieji priesagos 

-styti veiksmaþodþiai, kuriø darybos pamatu eina tvirtagalës ar 

trumpos ðaknies pirminiai veiksmaþodþiai: – ;; màstyti, màsto, màstë 

(: minti, mena, minë); svarstyti, svarsto, svarstë (: sverti, sveria, svërë); austyti, 

austo, austë (: auti, auna, avë); barstyti, barsto, barstë (: berti, beria, bërë); 

dangstyti, dangsto, dangstë (: dengti, dengia, dengë); drabstyti, drabsto, drabstë 

(: drëbti, drebia, drëbë); garbstyti, garbsto, garbstë (: gerbti, gerbia, gerbë); 

gaubstyti, gaubsto, gaubstë (: gaubti, gaubia, gaubë); glaistyti, glaisto, glaistë 

(: glieti, glieja, gliejo); glaubstyti, glaubsto, glaubstë (: glaubti, glaubia, glaubë); 

glaustyti, glausto, glaustë (: glausti, glaudþia, glaudë); graibstyti, graibsto, 

graibstë (: griebti, griebia, griebë); imstyti, imsto, imstë (: imti, ima, ëmë); 

kalstyti, kalsto, kalstë (: atsi-kalti); lakstyti, laksto, lakstë (: lëkti, lekia, lëkë); 

lankstyti, lanksto, lankstë (: lenkti, lenkia, lenkë); mastyti, masto, mas-

309 

të (: mesti, meta, metë); plaikstyti, plaiksto, plaikstë (: pleikti, pleikia, pleikë; 

miðrøjá veiksmaþodá sieti su pliekti kliudo ðaknies priegaidë, plg. SkÞD 

538); pustyti, pusto, pustë (: pûsti, puèia, pûtë); ramstyti, ramsto, ramstë 

(: remti, remia, rëmë); sagstyti, sagsto, sagstë (: segti, sega, segë); saistyti, 

saisto, saistë (: sieti, sieja, siejo)… 

Þr. dar (Jakaitienë, 1973, 23–24; Laigonaitë, 1978, 74; Stundþia, 1993, 

61; Stundþia, 1995, 127; Vidþiûnas, 1997, 196, 198). 

Tokio pat kirèiavimo yra ir retas veiksmaþodis glabstyti, glabsto, glabstë, 

kurio padëtinio ilgumo balsis a atitinka pirminiø veiksmaþodþiø glëbti, 

glëbia, glëbë; globti, globia, globë tvirtapradþius ilguosius balsius (plg. 

dar glaboti, glaboja, glabojo); galima sakyti, kad balsis a èia sukelia „priverstinæ“ 

priegaidþiø kaità. Ðiaip jau miðrieji priesagos -styti veiksmaþodþiai, 

grindþiami tvirtapradës ðaknies þodþiais, yra kito kirèiavimo tipo 

(þr. p. 238). 

Prie aptariamø miðriøjø veiksmaþodþiø, matyt, galima ðlieti ir retus 

þodþius kapstyti, kapsto, kapstë (plg. iðt. kapt); krapðtyti, krapðto, krapðtë 

(vietoj priebalsio s èia vartojamas ð; plg. iðt. krapðt), gal ir ðmaikðtyti, 

ðmaikðto, ðmaikðtë, irgi turintá priebalsá ð (plg. iðt. ðmaikðt). 

Kodifikacijos norma yra kitusi retais atvejais: glaistyti, glaisto, glaistë 

RV 96, glaistyti, glaisto, glaistë Kam II 42, RÞ 208, LV 269, DÞ1 217, DÞ2 

177, SkRÞ 402, LTÞ 104, DÞ3 178, MKÞ 176 (plg. glaistyti, glaisto, glaistë 

LKÞ III 393; dël tvirtapradës ðaknies miðriojo veiksmaþodþio galimybës 

plg. glieti; glieti LKÞ III 421); imstyti, imsto, imstë ir imstyti, imsto, imstë 

Kam II 48, imstyti, imsto, imstë RÞ 217, DÞ1 257, imstyti, imsto, imstë RV 

102, LV 288, DÞ2 209, SkRÞ 469, DÞ3 211, MKÞ 183 (plg. imstyti; imsto, 

imstë, imstyti BûgRR II 457, imstyti SkÞD 538, imstyti, imsto, imstë; imstyti, 

imsto, imstë; imstyti LKÞ IV 72); þr. dar (Derksen, 1996, 317). 

Senuosiuose raðtuose, tarmëse esama ir daugiau tvirtapradës ðaknies 

gretimybiø: dangstyti SkÞD 463, 537, dangstyti, dangsto, dangstë; dangstyti 

LKÞ II 258, dangstyti, dangsto, dangstë DûnÞ 65; siaustyti, siausto, siaustë; 

siaustyti, siausto, siaustë LKÞ XII 492 (plg. dar tvirtapradës ðaknies 

veiksmaþodá siautëti); siurbstyti, siurbsto, siurbstë; siurbstyti, siurbsto, siurbstë 

LKÞ XII 611 (plg. siurbti, siurbia, siurbë ir iðt. siurbt); þr. dar (Bût 41;Vidþiûnas, 

1997, 198). 

Sangràþi niai veiksmaþodþiai kirèiuojami taip pat kaip ir nesangràþiniai: 

– ;; – ;; barstytis, barstosi, barstësi; bastytis, bastosi, bastësi 

(nesangràþinë lytis bk. nevartojama; plg. besti-s); dangstytis, dangstosi,

310 

dangstësi; drabstytis, drabstosi, drabstësi; gaubstytis, gaubstosi, gaubstësi; 

glabstytis, glabstosi, glabstësi; glaustytis, glaustosi, glaustësi; graibstytis, graibstosi, 

graibstësi; imstytis, imstosi, imstësi; kalstytis, kalstosi, kalstësi; kapstytis, 

kapstosi, kapstësi; krapðtytis, krapðtosi, krapðtësi; kvapstytis, kvapstosi, 

kvapstësi (nesangràþinë lytis bk. nevartojama; plg. kvëpti, kvepia, kvëpë); 

lakstytis, lakstosi, lakstësi; lankstytis, lankstosi, lankstësi; plaikstytis, plaikstosi, 

plaikstësi; ramstytis, ramstosi, ramstësi; sagstytis, sagstosi, sagstësi; 

siaustytis, siaustosi, siaustësi; slapstytis, slapstosi, slapstësi… 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai iðlaiko neprieðdëliniø kirèiavimo 

ypatybes (daþnas prieðdëlinis miðrusis veiksmaþodis gali bûti padarytas 

tiesiai ið prieðdëlinio pirminio veiksmaþodþio). 

su-: – ;; – ;; sudrabstyti, sudrabsto, sudrabstë; suglaistyti, suglaisto, suglaistë; 

sugraibstyti, sugraibsto, sugraibstë; sukapstyti, sukapsto, sukapstë; 

sukrapðtyti, sukrapðto, sukrapðtë; sulakstyti, sulaksto, sulakstë; sulankstyti, 

sulanksto, sulankstë; sumastyti, sumasto, sumastë; sumàstyti, sumàsto, sumàstë; 

suplaikstyti, suplaiksto, suplaikstë; supustyti, supusto, supustë; suramstyti, 

suramsto, suramstë; susagstyti, susagsto, susagstë; susaistyti, susaisto, 

susaistë; suslapstyti, suslapsto, suslapstë; susmaigstyti, susmaigsto, 

susmaigstë… 

nu-: – ;; – ;; nuaustyti, nuausto, nuaustë; nubarstyti, nubarsto, nubarstë; 

nudangstyti, nudangsto, nudangstë; nudrabstyti, nudrabsto, nudrabstë; nuglaistyti, 

nuglaisto, nuglaistë; nukapstyti, nukapsto, nukapstë; nukrapðtyti, 

nukrapðto, nukrapðtë; nulakstyti, nulaksto, nulakstë; nulankstyti, nulanksto, 

nulankstë; numastyti, numasto, numastë; nupustyti, nupusto, nupustë; 

nusagstyti, nusagsto, nusagstë; nusmaigstyti, nusmaigsto, nusmaigstë; nusvarstyti, 

nusvarsto, nusvarstë; nuðvaistyti, nuðvaisto, nuðvaistë… 

ið-: – ;; – ;; iðbarstyti, iðbarsto, iðbarstë; iðdrabstyti, iðdrabsto, iðdrabstë; 

iðglaistyti, iðglaisto, iðglaistë; iðgraibstyti, iðgraibsto, iðgraibstë; iðkapstyti, iðkapsto, 

iðkapstë; iðkrapðtyti, iðkrapðto, iðkrapðtë; iðlakstyti, iðlaksto, iðlakstë; 

iðlankstyti, iðlanksto, iðlankstë; iðmastyti, iðmasto, iðmastë; iðmàstyti, iðmàsto, 

iðmàstë; iðplaikstyti, iðplaiksto, iðplaikstë; iðpustyti, iðpusto, iðpustë; iðslapstyti, 

iðslapsto, iðslapstë… 

ap- (api-): – ;; apsvarstyti, apsvarsto, apsvarstë;; apdangstyti, apdangsto, 

apdangstë; apdrabstyti, apdrabsto, apdrabstë; apglaistyti, apglaisto, 

apglaistë; apgraibstyti, apgraibsto, apgraibstë; apibarstyti, apibarsto, apibarstë; 

apipustyti, apipusto, apipustë; apkapstyti, apkapsto, apkapstë; aplakstyti, 

aplaksto, aplakstë; aplankstyti, aplanksto, aplankstë; apmàstyti,

311 

apmàsto, apmàstë; apsmaigstyti, apsmaigsto, apsmaigstë; apðlakstyti, apðlaksto, 

apðlakstë… 

uþ-: – ;; – ;; uþbarstyti, uþbarsto, uþbarstë; uþdangstyti, uþdangsto, uþdangstë; 

uþdrabstyti, uþdrabsto, uþdrabstë; uþgaubstyti, uþgaubsto, uþgaubstë; 

uþglaistyti, uþglaisto, uþglaistë; uþlakstyti, uþlaksto, uþlakstë; uþlankstyti, 

uþlanksto, uþlankstë; uþpustyti, uþpusto, uþpustë; uþramstyti, uþramsto, uþramstë; 

uþsagstyti, uþsagsto, uþsagstë; uþsmaigstyti, uþsmaigsto, uþsmaigstë; 

uþvalkstyti, uþvalksto, uþvalkstë… 

pa-: – ;; – ;; pabarstyti, pabarsto, pabarstë; pakapstyti, pakapsto, pakapstë; 

pakrapðtyti, pakrapðto, pakrapðtë; palakstyti, palaksto, palakstë; palankstyti, 

palanksto, palankstë; pamàstyti, pamàsto, pamàstë; papustyti, papusto, 

papustë; paramstyti, paramsto, paramstë; pasvarstyti, pasvarsto, pasvarstë; 

paðlakstyti, paðlaksto, paðlakstë; paþarstyti, paþarsto, paþarstë. 

pri-: – ;; – ;; pribarstyti, pribarsto, pribarstë; pridangstyti, pridangsto, 

pridangstë; pridrabstyti, pridrabsto, pridrabstë; prigraibstyti, prigraibsto, 

prigraibstë; pripustyti, pripusto, pripustë; prisagstyti, prisagsto, prisagstë; 

prismaigstyti, prismaigsto, prismaigstë; prisvarstyti, prisvarsto, prisvarstë. 

at- (ati-): – ;; – ;; atidangstyti, atidangsto, atidangstë; atkrapðtyti, atkrapðto, 

atkrapðtë; atlankstyti, atlanksto, atlankstë; atsagstyti, atsagsto, atsagstë. 

pra-: – ;; – ;; prakrapðtyti, prakrapðto, prakrapðtë; pralakstyti, pralaksto, 

pralakstë; praðvaistyti, praðvaisto, praðvaistë. 

á-: – ;; – ;; ábarstyti, ábarsto, ábarstë; ásmaigstyti, ásmaigsto, ásmaigstë. 

Prieðdëlis per- gauna kirtá: – ;; – ;; permàstyti, permàsto, permàstë; persvarstyti, 

persvarsto, persvarstë; pervalkstyti, pervalksto, pervalkstë. 

Plg. nekodifikuotos kalbos kirèiavimo gretimybes: apglaistyti, apglaisto, 

apglaistë LKÞ III 393, apglaistyti, apglaisto, apglaistë GrinV 8; nuglaistyti, 

nuglaisto, nuglaistë LKÞ III 393, nuglaistyti, nuglaisto, nuglaistë 

GrinV 17; uþglaistyti, uþglaisto, uþglaistë LKÞ III 393, uþglaistyti, uþglaisto, 

uþglaistë GrinV 21. 

Prieðdëliniø sangràþiniø ir neprieðdëliniø, nesangràþiniø veiksmaþodþiø 

kirèiavimas sutampa. 

su-: – ;; susimàstyti, susimàsto, susimàstë;; susibastyti, susibasto, susibastë; 

susidrabstyti, susidrabsto, susidrabstë; susiglaistyti, susiglaisto, 

susiglaistë; susigraibstyti, susigraibsto, susigraibstë; susilankstyti, susilanksto, 

susilankstë; susimastyti, susimasto, susimastë; susiplaikstyti, susiplaiksto, 

susiplaikstë; susisagstyti, susisagsto, susisagstë; susislapstyti, susislapsto, 

susislapstë; susitalkstyti, susitalksto, susitalkstë (neprieðdëlinë nesangràþinë 

lytis bk. nevartojama; plg. susitelkti, susitelkia, susitelkë)…

312 

ið-: – ;; – ;; iðsibarstyti, iðsibarsto, iðsibarstë; iðsibastyti, iðsibasto, iðsibastë; 

iðsidrabstyti, iðsidrabsto, iðsidrabstë; iðsikapstyti, iðsikapsto, iðsikapstë; 

iðsikrapðtyti, iðsikrapðto, iðsikrapðtë; iðsilakstyti, iðsilaksto, iðsilakstë; iðsilankstyti, 

iðsilanksto, iðsilankstë; iðsiplaikstyti, iðsiplaiksto, iðsiplaikstë; iðsipustyti, 

iðsipusto, iðsipustë; iðsislapstyti, iðsislapsto, iðsislapstë; iðsiðvaistyti, 

iðsiðvaisto, iðsiðvaistë. 

pa-: – ;; – ;; pasibastyti, pasibasto, pasibastë; pasiglaustyti, pasiglausto, 

pasiglaustë; pasiimstyti, pasiimsto, pasiimstë; pasikapstyti, pasikapsto, pasikapstë; 

pasikrapðtyti, pasikrapðto, pasikrapðtë; pasilakstyti, pasilaksto, 

pasilakstë; pasipustyti, pasipusto, pasipustë; pasiramstyti, pasiramsto, pasiramstë; 

pasiðlakstyti, pasiðlaksto, pasiðlakstë; pasiðvaistyti, pasiðvaisto, pasiðvaistë. 

ap-: – ;; – ;; apsibarstyti, apsibarsto, apsibarstë; apsidangstyti, apsidangsto, 

apsidangstë; apsidrabstyti, apsidrabsto, apsidrabstë; apsigraibstyti, apsigraibsto, 

apsigraibstë; apsimàstyti, apsimàsto, apsimàstë; apsisvarstyti, apsisvarsto, 

apsisvarstë. 

nu-: – ;; – ;; nusibarstyti, nusibarsto, nusibarstë; nusibastyti, nusibasto, 

nusibastë; nusikapstyti, nusikapsto, nusikapstë; nusikrapðtyti, nusikrapðto, 

nusikrapðtë; nusilakstyti, nusilaksto, nusilakstë; nusisagstyti, nusisagsto, 

nusisagstë. 

uþ-: – ;; – ;; uþsibarstyti, uþsibarsto, uþsibarstë; uþsidangstyti, uþsidangsto, 

uþsidangstë; uþsikapstyti, uþsikapsto, uþsikapstë; uþsikrapðtyti, uþsikrapðto, 

uþsikrapðtë; uþsilankstyti, uþsilanksto, uþsilankstë; uþsisagstyti, uþsisagsto, 

uþsisagstë. 

at-: – ;; – ;; atsidangstyti, atsidangsto, atsidangstë; atsikrapðtyti, atsikrapðto, 

atsikrapðtë; atsikvapstyti, atsikvapsto, atsikvapstë (neprieðdëlinë nesangràþinë 

lytis DÞ3 nenurodoma; plg. atsikvëpti, atsikvepia, atsikvëpë); 

atsilankstyti, atsilanksto, atsilankstë; atsisagstyti, atsisagsto, atsisagstë. 

par-: – ;; – ;; parsibastyti, parsibasto, parsibastë; parsikapstyti, parsikapsto, 

parsikapstë; parsikrapðtyti, parsikrapðto, parsikrapðtë. 

pra-: – ;; – ;; prasibastyti, prasibasto, prasibastë; prasikrapðtyti, prasikrapðto, 

prasikrapðtë; prasislapstyti, prasislapsto, prasislapstë. 

pri-: – ;; – ;; prisibastyti, prisibasto, prisibastë; prisidrabstyti, prisidrabsto, 

prisidrabstë; prisisagstyti, prisisagsto, prisisagstë. 

á-: – ;; – ;; ásibarstyti, ásibarsto, ásibarstë; ásikrapðtyti, ásikrapðto, ásikrapðtë. 

Studentø kirèiavimo polinkiai ðitokie: garbstyti (krt. 38; 14 stud. tvirtapradiðkai 

kirèiavo ðakná), garbsto (prg. 40:12); glaistyti (krt. 10; 33 stud.

313 

nurodë esant tvirtapradiðkai kirèiuojamà ðakná), glaisto (prg. 10: 33); imstyti(s) 

(krt. 11:16), imstau(si) (krt. 11:16); màstyti (krt. 72:2), màstau 

(krt. 67:7), màsèiau (krt. 36:0); plaikstyti (krt. 33; 9 stud. rodës, kad ðaknis 

kirèiuojama tvirtapradiðkai), plaiksto (prg. 31:11); saistyti (krt. 21; 

31 stud. paþymëjo tvirtapradæ ðaknies priegaidæ), saisto (prg. 20:32), saistë 

(prg. 20:32). 

Priesagos -dyti vediniai 

Kirèiuotà tvirtapradæ bendraties priesagà ir tvirtagalæ 

arba trumpà esamojo ir bûtojo kartinio laiko ðakná turi tie priesagos 

-dyti vediniai, kurie siejami su tvirtagalës arba trumpos ðaknies 

veiksmaþodþiais: – ;; trukdyti, trukdo, trukdë (: trukti, trunka, truko);; 

baidyti, baido, baidë (: bijoti, bijo, bijojo); bugdyti, bugdo, bugdë 

(: pa-bugti LKÞ I 1132; plg. dar bugenti LKÞ I 1129; buginti LKÞ I 1130); 

dribdyti, dribdo, dribdë (: dribti, drimba, dribo); gniuþdyti, gniuþdo, gniuþdë 

(: gniuþti, gniûþta, gniuþo); guldyti, guldo, guldë (: gulti, gula, gulë); klupdyti, 

klupdo, klupdë (: klupti, klumpa, klupo); kniubdyti, kniubdo, kniubdë 

(: kniubti, kniumba, kniubo); krikdyti, krikdo, krikdë (: krikti, krinka, kriko); 

likdyti, likdo, likdë (: likti, lieka, liko); lipdyti, lipdo, lipdë (: lipti, limpa, 

lipo); migdyti, migdo, migdë (: migti, minga, migo); plukdyti, plukdo, 

plukdë (: plaukti, plaukia, plaukë); rikdyti, rikdo, rikdë „daryti, kad rëktø“ 

(: su-rikti, su-rinka, su-riko; rëkti, rëkia, rëkë); rikdyti, rikdo, rikdë 

„daryti, kad apsiriktø“ (: rikti, rinka, riko „klysti“); smukdyti, smukdo, 

smukdë (: smukti, smunka, smuko); springdyti, springdo, springdë (: springti, 

springsta, springo); stabdyti, stabdo, stabdë (plg. stabtelëti; iðt. stabt)… 

Þr. dar (Jakaitienë, 1973, 23; Laigonaitë, 1978, 74; Stundþia, 1995, 

127, 128; Vidþiûnas, 1997, 196). 

Kaip matyti ið pavyzdþiø, daugelis ðio bûrio miðriøjø veiksmaþodþiø 

yra trumpos ðaknies; plg. (Vidþiûnas, 1997, 196). 

Taip pat kirèiuojami ir kiti trumpos ðaknies veiksmaþodþiai, padaryti 

su priesaga -dyti, nors jø pamatiniø þodþiø bendraties ðaknis 

yra tvirtapradë (vediniams bûdinga kiekybinë ðaknies balsiø kaita): 

– ;; kliudyti, kliudo, kliudë (: kliûti, kliûva, kliuvo); ugdyti, ugdo, ugdë 

(: augti, auga, augo); þudyti, þudo, þudë (: þûti, þûva, þuvo);; pjudyti, pjudo, 

pjudë (: pjauti, pjauna, pjovë); slugdyti, slugdo, slugdë (: slûgti, slûgsta, 

slûgo). 

Þr. dar (Laigonaitë, 1978, 74; Vidþiûnas, 1997, 197).

314 

Retais atvejais pagal dabartinës bk. bûklæ galima áþvelgti t v i r t agalæ 

ðaknies priegaidþiø kaità: – ;; gimdyti, gimdo, gimdë (: gimti; plg. senesnæ 

lytá gimti, þr. p. 221); ardyti, ardo, ardë (: irti). 

Ðiaip tvirtapradës ðaknies þodþiais grindþiami miðrieji priesagos -dyti 

veiksmaþodþiai yra ðakninio kirèiavimo (þr. p. 226). 

Þr. dar (Jakaitienë, 1973, 25; Jakaitienë, 1976, 31). 

Prie aptartø vediniø ðliejasi pora veiksmaþodþiø, bk. neturinèiø aiðkaus 

darybos pamato: – ;; bandyti, bando, bandë;; ardyti, ardo, ardë „dþiauti 

ant ardø“ (daiktavardis ardas greièiausiai yra padarytas ið veiksmaþodþio, 

o ne atvirkðèiai). 

Nekodifikuotoje kalboje esama gretimybiø, visose formose turinèiø 

kirèiuotà tvirtapradæ arba trumpà ðakná: gimdo, gimdyti (plg. gimti); gimdo, 

gimdyti (plg. gimti) BûgRR II 453, gimdyti; gimdyti SkÞD 536, gimdyti, 

gimdo, gimdë; gimdyti, gimdo, gimdë LKÞ III 306, gimdyti, gimdo, 

gimdë LzÞ 80, DrskÞ 100, ZtÞ 205; tirpdyti SkÞD 536, tirpdyti, tirpdo, 

tirpdë; tirpdyti, tirpdo, tirpdë LKÞ XVI 409; trikdyti, trikdo, trikdë; trikdyti 

LKÞ XVI 823; ugdyti, ugdo, ugdë; ugdyti, ugdo, ugdë LKÞ XVII 364, 

LzÞ 274, ugdyti, ugdo, ugdë DrskÞ 426; þr. dar (Derksen, 1996, 314, 

346; Skardþius, 1968, 25; Vidþiûnas, 1997, 65, 198). 

Sangràþi niai veiksmaþodþiai iðlaiko nesangràþiniø kirèiavimo 

ypatybes: – ;; – ;; ardytis, ardosi, ardësi; baidytis, baidosi, baidësi; migdytis, 

migdosi, migdësi; rikdytis, rikdosi, rikdësi; trukdytis, trukdosi, trukdësi; þudytis, 

þudosi, þudësi. 

Prieðdëliniai veiksmaþodþiai kirèiuojami taip pat kaip ir neprieðdëliniai 

(ne visada esti aiðku, kas yra prieðdëlëtøjø veiksmaþodþiø darybos 

pamatas: neprieðdëliniai ar prieðdëliniai veiksmaþodþiai; pastaruoju 

atveju tai bûtø priesaginës darybos vediniai). 

su-: – ;; sustabdyti, sustabdo, sustabdë;; suardyti, suardo, suardë; subaidyti, 

subaido, subaidë; subugdyti, subugdo, subugdë; sugniuþdyti, sugniuþdo, 

sugniuþdë; suguldyti, suguldo, suguldë; sukliudyti, sukliudo, sukliudë; suklupdyti, 

suklupdo, suklupdë; sukniubdyti, sukniubdo, sukniubdë; sukrikdyti, 

sukrikdo, sukrikdë; sulipdyti, sulipdo, sulipdë; sumigdyti, sumigdo, 

sumigdë; supjudyti, supjudo, supjudë; suplukdyti, suplukdo, suplukdë; surikdyti, 

surikdo, surikdë; suslugdyti, suslugdo, suslugdë; susmukdyti, susmukdo, 

susmukdë… 

pa-: – ;; – ;; pabaidyti, pabaido, pabaidë; pabandyti, pabando, pabandë; 

pagimdyti, pagimdo, pagimdë; paguldyti, paguldo, paguldë; pakliudyti, pa-

315 

kliudo, pakliudë; paklupdyti, paklupdo, paklupdë; pakrikdyti, pakrikdo, 

pakrikdë; pamigdyti, pamigdo, pamigdë; papjudyti, papjudo, papjudë; paplukdyti, 

paplukdo, paplukdë; patirpdyti, patirpdo, patirpdë; patrukdyti, 

patrukdo, patrukdë… 

ið-: – ;; iðbandyti, iðbando, iðbandë; iðugdyti, iðugdo, iðugdë;; iðardyti, 

iðardo, iðardë; iðbaidyti, iðbaido, iðbaidë; iðbugdyti, iðbugdo, iðbugdë; iðguldyti, 

iðguldo, iðguldë; iðkrikdyti, iðkrikdo, iðkrikdë; iðlipdyti, iðlipdo, iðlipdë; 

iðpjudyti, iðpjudo, iðpjudë; iðplukdyti, iðplukdo, iðplukdë; iðtirpdyti, iðtirpdo, 

iðtirpdë… 

nu-: – ;; nuþudyti, nuþudo, nuþudë;; nuardyti, nuardo, nuardë; nubaidyti, 

nubaido, nubaidë; nuguldyti, nuguldo, nuguldë; nulipdyti, nulipdo, nulipdë; 

nuplukdyti, nuplukdo, nuplukdë; nuslugdyti, nuslugdo, nuslugdë; 

nusmukdyti, nusmukdo, nusmukdë; nutirpdyti, nutirpdo, nutirpdë; nutupdyti, 

nutupdo, nutupdë. 

uþ-: – ;; – ;; uþbaidyti, uþbaido, uþbaidë; uþbugdyti, uþbugdo, uþbugdë; 

uþkliudyti, uþkliudo, uþkliudë; uþlipdyti, uþlipdo, uþlipdë; uþmigdyti, uþmigdo, 

uþmigdë; uþpjudyti, uþpjudo, uþpjudë; uþplukdyti, uþplukdo, uþplukdë; 

uþtrukdyti, uþtrukdo, uþtrukdë; uþtupdyti, uþtupdo, uþtupdë. 

pri-: – ;; – ;; pribaidyti, pribaido, pribaidë; pribugdyti, pribugdo, pribugdë; 

prigimdyti, prigimdo, prigimdë; priguldyti, priguldo, priguldë; prilipdyti, 

prilipdo, prilipdë; pristabdyti, pristabdo, pristabdë; pritirpdyti, pritirpdo, 

pritirpdë. 

at-: – ;; – ;; atardyti, atardo, atardë; atbaidyti, atbaido, atbaidë; atkliudyti, 

atkliudo, atkliudë; atlipdyti, atlipdo, atlipdë; atplukdyti, atplukdo, atplukdë. 

á-: – ;; – ;; ábaidyti, ábaido, ábaidë; águldyti, águldo, águldë; ákliudyti, ákliudo, 

ákliudë. 

pra-: – ;; – ;; praardyti, praardo, praardë; prarikdyti, prarikdo, prarikdë; 

praþudyti, praþudo, praþudë. 

ap-: – ;; – ;; aplipdyti, aplipdo, aplipdë; apstabdyti, apstabdo, apstabdë. 

par-: – ;; – ;; parbugdyti, parbugdo, parbugdë. 



su-: – ;; – ;; susiardyti, susiardo, susiardë; susilipdyti, susilipdo, susilipdë; 

susirikdyti, susirikdo, susirikdë; susistabdyti, susistabdo, susistabdë; 

susitrikdyti, susitrikdo, susitrikdë; susitrukdyti, susitrukdo, susitrukdë. 

ið-: – ;; – ;; iðsiardyti, iðsiardo, iðsiardë; iðsibaidyti, iðsibaido, iðsibaidë; 

iðsiugdyti, iðsiugdo, iðsiugdë; iðsiþudyti, iðsiþudo, iðsiþudë.

316 

nu-: – ;; – ;; nusiardyti, nusiardo, nusiardë; nusiþudyti, nusiþudo, nusiþudë. 

pa-: – ;; – ;; pasibaidyti, pasibaido, pasibaidë; pasiguldyti, pasiguldo, 

pasiguldë. 

á-: – ;; – ;; ásiguldyti, ásiguldo, ásiguldë. 

pra-: – ;; – ;; prasiardyti, prasiardo, prasiardë. 

pri-: – ;; – ;; prisitirpdyti, prisitirpdo, prisitirpdë. 

uþ-: – ;; – ;; uþsilipdyti, uþsilipdo, uþsilipdë. 

Studentø kirèiavimo polinkiai yra ðitokie: gimdyti (krt. 32:0), gimdau 

(32:0); tirpdyti (krt. 60:3), tirpdau (krt. 49:21). 

PRIESAGINIAI VEIKSMAÞODÞIAI 

Bk. vartojama daugiau kaip 5000 priesaginës darybos veiksmaþodþiø 

(neskaitant sangràþiniø ir prieðdëliniø vediniø). Jø kirèiavimo dësningumus 

stengiamasi nustatyti daugelyje akcentologijos darbø. Daþniausiai 

kreipiamas dëmesys á darybos priemonæ – priesagà (ar jos alomorfà), nes 

ðis veiksnys paprastai lemia, kuriam – ðakniniam ar priesaginiam – kirèiavimo 

tipui priklauso veiksmaþodþiai, þr. (Babrauskas, 1939, 35; Bût 

160tt.; Jakaitienë, 1968; Jakaitienë, 1968a; Jakaitienë, 1974; Jakaitienë, 

1976; Kam I 53–55; Kavaliauskas, 1997; Kavaliauskas, 1999; Kavaliauskas, 

1999a; Kavaliauskas, 2000, 19tt.; Kavaliauskas, 2000a; Laigonaitë, 

1959, 74–77; Laigonaitë, 1978, 75–80; LKG II 304–307; Skardþius, 1968, 

80–82; SkBK 3334; Stundþia, 1995, 133–144; Vaitkevièiûtë, 1997, 138– 

168; Vidþiûnas, 1997, 202–215; Vitkauskas, 1995, 77–85). 

Kai kuriuose veikaluose (vienur epizodiðkai, kitur sistemiðkai) atsiþvelgiama 

á veiksmaþodþiø darybos pamatà, þr. (Kavaliauskas, 2000, 22tt.; 

Laigonaitë, 1978, 76tt.; LKG II 305–306; Stundþia, 1995, 135tt.; Vaitkevièiûtë, 

1997, 138tt.; Vidþiûnas, 1997, 202tt.). 

Tam tikrais atvejais veiksmaþodþiø kirèiavimo ypatybës yra susijusios 

su semantika, þr. (Grenda, 1977, 51; Jakaitienë, 1973, 38; Jakaitienë, 1976, 

33; Kavaliauskas, 2000, 25tt.; Laigonaitë, 1959, 76; LKG II 305; Mikulënienë, 

1982, 24; Skardþius, 1968, 23; SkBK 33; Stundþia, 1995, 135tt.; 

Vaitkevièiûtë, 1997, 141tt.; Vidþiûnas, 1997, 203tt.). 

Ðakninis ar priesaginis kirèiavimo tipas, taip pat ðaknies priegaidþiø 

kaita gali priklausyti ir nuo vediniø bei pamatiniø þodþiø ðaknies foneti-

317 

nës sandaros, þr. (DLKG 396; Kavaliauskas, 2000, 28 tt.; Laigonaitë, 1978, 

76tt.; LKG II 306; Stundþia, 1995, 134tt.). 

Kartais tik konstatuojama, kad priesaginiai veiksmaþodþiai kirèiuojami 

ávairiai ir nurodoma, kad vienø priesaginiø veiksmaþodþiø asmenuojamosios 

formos turi pastovø kirtá, o kitø – kirtis ðokinëja ið prieðpaskutinio 

skiemens á galûnæ, þr. (DLKG 338 tt.; LKÞin 415–416; LV 147). 

V. Kavaliausko monografijoje (2000) pateikiama iðsami priesaginiø 

veiksmaþodþiø kirèiavimo tyrinëjimo apþvalga ir nuodugniai nagrinëjami 

visø priesaginës darybos veiksmaþodþiø kirèiavimo dësningumai. 

Ðiame darbe bk. priesaginiai veiksmaþodþiai dalijami á du skyrius: pastovaus 

ir nepastovaus kirèiavimo veiksmaþodþius. Pirmàjá skyriø sudaro 

dvi grupës: ðakninio ir priesaginio kirèiavimo veiksmaþodþiai. Antrojo 

skyriaus pirmajame poskyryje aptariami tie veiksmaþodþiai, kuriø ðokinëjantá 

kirtá turi esamojo ir bûtojo kartinio laiko formos, o antrajame 

poskyryje – tik bûtojo kartinio laiko lytys. 

Kiekviename poskyryje nagrinëjami atskirø priesagø vediniai. LKG 

II 247 teigiama, kad pagrindinës veiksmaþodþiø priesagos yra septynios: 

-(i)uoti, -(i)auti, -(i)oti, -ëti, -yti, -inti, -enti. DLKG 386 nurodomi devyni 

pagrindiniai priesagø alomorfai: -auti, -enti, -inëti, Ÿinti, -yti, -oti, -telëti, 

Ÿëti, Ÿuoti. Èia raðoma, kad „priesagø -inëti ir -telëti formali sandara artima 

morfemai -ëti, bet jos padeda suformuoti kitokià darybos reikðmæ ir 

todël laikomos atskiromis darybos morfemomis“ (DLKG 386). Konkreèiø 

priesagø variantø (alomorfø) bk. esama daug daugiau. Aptariant kirèiavimà 

pirmiausia stengiamasi nagrinëti pagrindiniø alomorfø vedinius. 

Skyrium apraðomi veiksmaþodþiai su ilgesniais alomorfais, jeigu jø savitumas 

turi átakos kirèiavimui. Tolesnis priesaginiø vediniø nagrinëjimas 

priklauso nuo kirèiavimà lemianèiø veiksniø: darybos pamato, semantikos 

bei kitø poþymiø. 

Á tuos paèius skyrelius áterpiami ir sangràþiniai, prieðdëliniai (nesangràþiniai 

bei sangràþiniai) veiksmaþodþiai, nes jø kirèiavimas yra panaðus, 

iðskyrus prieðdëlá per-, kuris visada gauna kirtá. Deja, kartais esti 

nelengva pasakyti, kas eina prieðdëlius turinèiø veiksmaþodþiø darybos 

pamatu: neprieðdëliniai ar prieðdëliniai veiksmaþodþiai, þr. (DLKG 409; 

LKG II 269–270). Kai kurie veiksmaþodþiai gali bûti miðriosios darybos, 

þr. (DLKG 409–410). Taèiau kirèiavimu ir jie sutampa su neprieðdëliniais 

nesangràþiniais veiksmaþodþiais.

03 Veiksmazodis (a).pdf - VPU biblioteka

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?