vpu mokslinės veiklos ataskaita 2003 - VPU biblioteka - Vilniaus ...

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS 

VPU MOKSLINËS VEIKLOS 

ATASKAITA 2003 

VILNIUS, 2004 

1

2 

Leidinio sudarytojai: 

VPU Mokslo skyriaus vedëja prof. habil. dr. M. Miðkinienë 

Lituanistikos fakulteto dekanas prof. dr. P. Braþënas 

Slavistikos fakulteto dekanas doc. dr. G. Kundrotas 

Uþsieno kalbø fakulteto dekanas dr. A. Martinkënas 

Istorijos fakulteto dekanë doc. dr. V. Kniûraitë 

Pedagogikos ir psichologijos fakulteto dekanas doc. dr. J. Þilionis 

Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas doc. dr. G. Leonavièius 

Fizikos ir technologijos fakulteto dekanas doc. dr. K. Sadauskas 

Gamtos mokslø fakulteto dekanas doc. dr. A. Vilkas 

© Vilniaus pedagoginis universitetas, 2004

TURINYS 

TURINYS 

VPU MOKSLINËS VEIKLOS ATASKAITA 2003 ..... 5 

LITUANISTIKOS FAKULTETAS........................... 14 

Lietuviø kalbos katedra........................................ 16 

Lietuviø kalbotyros katedra ................................. 17 

Lietuviø literatûros katedra .................................. 19 

Visuotinës literatûros katedra ............................... 22 

Lietuviø kalbos ir literatûros metodikos katedra . 24 

Literatûrinës teksto analizës laboratorija ............ 25 

Didaktinës lingvistikos institutas .......................... 26 

SLAVISTIKOS FAKULTETAS ................................ 27 

Rusø kalbotyros katedra ...................................... 29 

Rusø kalbos metodikos katedra ........................... 31 

Rusø literatûros katedra ....................................... 32 

Lenkø filologijos katedra ..................................... 34 

Baltarusiø filologijos katedra ............................... 36 

Slavø filologijos tyrimø laboratorija .................... 37 

UÞSIENIO KALBØ FAKULTETAS ....................... 38 

Anglø filologijos katedra ...................................... 39 

Anglø kalbos katedra ........................................... 40 

Anglø kalbos didaktikos katedra .......................... 41 

Prancûzø filologijos ir didaktikos katedra ........... 43 

Vokieèiø filologijos ir metodikos katedra ............ 44 

Vokieèiø kalbos katedra ...................................... 46 

ISTORIJOS FAKULTETAS .................................... 47 

Baltø proistorës katedra ....................................... 50 

Ekonomikos katedra ............................................. 53 

Filosofijos katedra ................................................ 54 

Istorijos didaktikos katedra .................................. 57 

Katalikø tikybos katedra ...................................... 59 

Lietuvos istorijos katedra ..................................... 60 

Politologijos ir sociologijos katedra ..................... 63 

Visuotinës istorijos katedra ................................... 65 

PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS 

FAKULTETAS ........................................................ 66 

Edukologijos katedra ............................................ 71 

Etikos katedra ....................................................... 74 

Ikimokyklinës pedagogikos katedra .................... 76 

Meninio ugdymo katedra .................................... 78 

Muzikos katedra .................................................. 80 

Pradinio ugdymo katedra .................................... 82 

Psichologijos katedra ........................................... 85 

Psichologijos didaktikos katedra .......................... 87 

Socialinës pedagogikos katedra .......................... 89 

Sveikatos ugdymo katedra .................................. 93 

3

4 

TURINYS 

MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS 

FAKULTETAS ........................................................ 95 

Algebros ir statistikos katedra .............................. 97 

Informaciniø technologijø katedra ...................... 99 

Informatikos katedra .......................................... 101 

Matematinës analizës ir geometrijos katedra ... 103 

Matematikos ir informatikos didaktikos 

katedra ............................................................... 105 

Matematiniø tyrimø laboratorija........................ 107 

FIZIKOS IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS . 108 

Bendrosios fizikos katedra ................................. 110 

Fizikos ir technologijos didaktikos katedra ....... 112 

Teorinës fizikos ir kompiuterijos katedra ........... 113 

Technologijos ir dailës pagrindø katedra .......... 115 

Techniniø disciplinø katedra .............................. 116 

GAMTOS MOKSLØ FAKULTETAS .................... 118 

Bendrosios geografijos katedra .......................... 121 

Botanikos katedra .............................................. 123 

Buities kultûros katedra...................................... 126 

Chemijos katedra ............................................... 128 

Kûno kultûros teorijos katedra ........................... 130 

Regioninës geografijos katedra ......................... 133 

Sporto metodikos katedra .................................. 136 

Zoologijos katedra ............................................. 139 

Biologinës ávairovës ir technologijø 

laboratorija ......................................................... 142

VPU MOKSLINËS VEIKLOS ATASKAITA 2003 


SVARBIAUSIEJI UNIVERSITETO 

RAIDOS ETAPAI 

1935 m. 

Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos paskelbto 

Pedagoginiø institutø ástatymo pagrindu 

Klaipëdoje buvo ákurtas Respublikos pedagoginis 

institutas. 

1939 m. 

pavasará, Vokietijai okupavus Klaipëdos kraðtà, 

Institutas buvo perkeltas á Panevëþá, o rudená, 

atgavus Vilniø, – á sostinæ ir pavadintas Vilniaus 

pedagoginiu institutu. 

1992 m. 

Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba – Atkuriamasis 

Seimas – suteikë Institutui universiteto 

statusà, patvirtino statutà ir dabar jis vadinamas 

Vilniaus pedagoginiu universitetu. 

Universitete, vadovaujantis Lietuvos mokslo ir 

studijø ástatymu, pradëtos ágyvendinti dviejø pakopø 

aukðtojo iðsilavinimo studijos bei nauja 

mokslo laipsniø ir pedagoginiø mokslo vardø teikimo 

tvarka. 

1993 m. 

ádiegta ir toliau tobulinama vakarietiðkos struktûros 

lanksti kreditinë studijø sistema, akcentuojanti 

mokslo ir studijø vienovæ, platø fundamentiná 

iðsilavinimà, liberalias studijø programas ir 

savarankiðkà darbà. Universitete specialistai 

rengiami pagal lygiagretøjá modelá, kuris paremtas 

profesiniø ir dalykiniø studijø integracija, laiduojanèia 

specialistø rengimo kokybæ, jø konkurencingumà 

ðalies ir darbo rinkoje. 

UNIVERSITETO MISIJA 

Universiteto misija – aukðèiausios kvalifikacijos 

universitetinio iðsilavinimo specialistø rengimas; 

fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, 

ðvietimo darbuotojø kvalifikacijos këlimas ir perkvalifikavimas; 

kitos edukacinës ir socialinës paslaugos. 

1. Vilniaus pedagoginis universitetas (toliau – Universitetas) 

yra Lietuvos Respublikos valstybinë 

aukðtoji mokykla, kurioje vyrauja universitetinës 

studijos, atliekami moksliniai tyrimai, vyksta 

magistrantûros bei doktorantûros studijos ir plëtojama 

meno bei sporto veikla. 

2. Universitetas savo veikloje vadovaujasi Visuotinëje 

þmogaus teisiø deklaracijoje, Didþiojoje 

Europos universitetø chartijoje, Vaiko teisiø 

deklaracijoje bei kituose visuotinai pripaþintuo- 

se tarptautiniuose dokumentuose iðdëstytais principais, 

juos pripaþásta ir ágyvendina. 

PAGRINDINIAI UNIVERSITETO 

TIKSLAI 

• rengti aukðtos kvalifikacijos universitetinio iðsilavinimo 

specialistus, kurie gebëtø sëkmingai 

dirbti Lietuvos – bûsimos Europos Sàjungos narës 

– mokymo ir auklëjimo bei kitose institucijose; 

formuoti pedagogø mokymosi visà gyvenimà 

nuostatà ir norà tobulëti, kad jie gebëtø garantuoti 

kokybiðkà visø iðsilavinimà ir Lietuvos pilietinio, 

kultûrinio ir humanistinio ðvietimo vystymàsi; 

aktyviai dalyvauti Lietuvos ðvietimo darbuotojø 

permanentinio kvalifikacijø këlimo ir perkvalifikavimo 

procese, jø profesinio atestavimo 

ir licencijavimo bei kokybës palaikymo sistemoje; 

rengti mokslininkus, siekti Lietuvos mokslo, 

ðvietimo ir kultûros paþangos bei demokratinës, 

pilietinës visuomenës plëtotës; 

siekti, kad Universiteto bendruomenë (dëstytojai 

ir studentai) ágytø europinio lygio kompiuteriná 

raðtingumà, gebëtø juo naudotis studijuodama 

ir dirbdama moksliná darbà bei ugdydama 

informacinës visuomenës pilieèius; 

didinti uþsienio kalbø mokëjimo reikalavimus, 

kad Universiteto dëstytojai ir studentai galëtø 

dalyvauti tarptautiniø mainø programose ir 

moksliniuose projektuose; 

kelti Universiteto ir jo padaliniø vadovø vadybinæ 

kvalifikacijà, tobulinti ðvietimo vadybos kursus 

studentams; 

rengti pedagogus (dëstytojus ir studentus) dirbti 

su specialiøjø poreikiø moksleiviais ir studentais, 

dalyvauti UNESCO projektuose, Universiteto 

veikloje vadovautis ávairiais neágaliøjø ugdymo 

aspektais: katedrose tirti neágaliøjø ugdymo 

mokslines ir metodines problemas, rengti pedagogus 

dirbti su neágaliaisiais, pritaikyti Universiteto 

aplinkà neágaliøjø studijoms. 

UNIVERSITETO MOKSLINIØ TYRIMØ 

PRIORITETAI 

Universitetas svarbiausiomis laiko tas mokslo 

kryptis ir ðakas, kurios pabrëþia pedagoginio uni- 

VPU mokslinës veiklos ataskaita 2003 

5

6 


versiteto unikalumà ir kuriø tikslas – tobulinti 

Lietuvos ðvietimà, kurti teorinius visø ðvietimo 

grandþiø vadybos ir veiklos pagrindus. Universitetas 

prioritetus teikia: 

1. Moksliniams tyrimams, susijusiems su visø studijø 

programø tobulinimu ir jø ágyvendinimu, 

mokslo krypèiø (edukologija, pedagogika, ðvietimo 

vadyba, socialinë pedagogika, ugdymo psichologija 

ir kt.), kurios svarbios ðalies ðvietimo 

sistemos raidai ir kurios siekia jos integravimosi 

á bendràjà Europos aukðtojo mokslo erdvæ, tyrimams. 

2. Mokslo darbams, kurie atitinka pasauliná 

mokslo lygá, turi tradicijas, yra pelnæ tarptautiná 

pripaþinimà ir plëtojami pagal dviðalius mokslinio 

bendradarbiavimo su ðalies mokslo institutais 

bei universitetais ryðius, áskaitant Baltijos regiono 

ir Europos Sàjungos ðalis. 

3. Mokslo darbams, kurie skirti globalinei ir regioninei 

aplinkosaugai ir gamtos iðtekliø paieðkai, 

jø inventorizacijai bei racionaliam panaudojimui 

(augmenijos ir gyvûnijos ávairovë, kultûriniai 

augalai ir gyvûnai, kraðtovaizdis, aplinka, 

miðkai, þemës turtai, oras ir kt.) bei ðiø tyrimø 

didaktiniams aspektams. 

4. Moksliniams tyrimams, kurie skatintø á bendrà 

veiklà átraukti studentus, magistrantus ir doktorantus, 

tobulinti jø mokslinæ veiklà, laiduoti profesinæ 

bûsimøjø pedagogø tyrëjø brandà. Bûtina 

atnaujinti fakultetø moksliniø draugijø veiklà, reguliariai 

rengti jø seminarus, konferencijas. 

5. Tyrimams, kurie turi átakos gyvenimo kokybës 

problemø moksliniam sprendimui (sveikata, 

mityba, asmens saugumas, uþimtumas ir kt.). Ðiø 

problemø nagrinëjimà reikia sieti su ðvietimo sistemos 

reikmëmis. 

6. Moksliniams projektams, kurie svarbûs Lietuvos 

ðiuolaikinei ir ateities visuomenei, jos istorinio 

ir kultûrinio paveldo plëtrai, tautinio savitumo 

(kalbos, literatûros, archeologijos, istorijos, 

kultûros) iðsaugojimui ir puoselëjimui Europos 

kultûroje; tyrimams, kurie padeda kurti ðalies 

socialinæ, politinæ ir kultûrinæ perspektyvà, ugdyti 

pagarbà Europos kultûrai ir istorijai, teikia 

pirmenybæ humanizmo vertybëms, paremtoms 

Europos ir pasaulio kultûrø, kalbø ir literatûros, 

meno ir filosofinës minties paþinimu ir studijomis. 

7. Taikomojo pobûdþio projektams, strategiðkai 

svarbiems ðalies ðvietimo sistemos ir ûkio plëtrai, 

skirtiems naujø technologijø, tarp jø ir informaciniø, 

kûrimui ar taikymui, Lietuvos integravimuisi 

á Europos ðvietimo, kultûros, ekonomines 

bei politines struktûras; moksliniams darbams, 

ið kuriø Universitetas gauna papildomø lëðø. 

8. Inovaciniams arba interdisciplininiams mokslo 

projektams. 

9. Tyrimams, kurie skatintø plësti bendradarbiavimà 

su uþsienio ðalimis, orientuotis á pasaulinio 

lygio mokslinius tyrimus, rengti ir ágyvendinti 

bendrus su uþsienio partneriais mokslinius 

projektus, stiprinti Universiteto mokslo integracinius 

ryðius su kitø Lietuvos institucijø mokslo 

tiriamàja ar taikomàja veikla bei darbo rinka, 

plëtoti tarptautinius mokslininkø bei pedagogø 

mainus, gerinti Universiteto dëstytojø profesinës 

kvalifikacijos këlimo sàlygas, Universiteto 

mokslininkø darbø publikavimà uþsienio leidiniuose. 

10. Jaunesniosios ir viduriniosios kartø mokslininkø 

pasirengimui natûraliai kartø kaitai: daugiau 

mokslininkø rengti doktorantûroje, ypaè 

edukologijos mokslo krypties (kasmet priimti ne 

maþiau kaip 30–40 doktorantø), á pedagoginio 

profilio doktorantûrà priimti kolegijø dëstytojus. 

11. Glaudþiam bendradarbiavimui su kitomis 

Lietuvos studijø ir mokslo institucijomis, rengianèiomis 

doktorantus, turinèiomis habilitacijos 

teisæ, atliekanèiomis bendrus mokslinius tyrimus. 

UNIVERSITETO STRUKTÛRA IR 

VALDYMAS 

Universitete yra ðios savivaldos ir valdymo institucijos: 

Senatas, Universiteto taryba (visuomeninës prieþiûros 

ir globos institucija), rektorius (jo patariamoji 

institucija – rektoratas), studentø atstovybë. 

Universitetà sudaro fakultetai, institutai, centrai, 

biblioteka bei ûkio ir administracijos padaliniai. 

Universiteto tarybà sudaro 15 nariø, treèdalá jø 

skiria Senatas, treèdalá – Ðvietimo ir mokslo ministerija, 

treèdalá nariø skiria ðvietimo ir mokslo 

ministras, suderinæs su rektoriumi. Universiteto 

tarybos pirmininkas – akademikas Z. Rudzikas. 

Senatà sudaro padaliniø iðrinkti darbuotojai ir 

studentø atstovai. Ðiuo metu Senate yra 36 nariai. 

Senato pirmininkas – prof. habil. dr. R. Vosylius. 

Rektorius – akad. A. Gaiþutis. Rektoratà 

sudaro rektorius, prorektoriai (studijø prorektorius 

doc. dr. V. Bernotas, mokslo prorektorius prof. 

habil. dr. R. Þelvys, plëtros ir tarptautiniø ryðiø 

prorektorius doc. dr. A. Ragauskas), fakultetø dekanai, 

vyr. buhalterë ir ûkio direktorius. 

Universiteto mokslinës veiklos strategines gaires 

nustato Senatas, mokslo klausimais padaliniams 

vadovauja mokslo prorektorius, jam talkina 

Mokslo skyrius bei kitos tarnybos ir skyriai. 

Senato mokslo komisija atlieka mokslo laipsniø 

ir pedagoginiø vardø suteikimo lygio prieþiûrà, 

atlieka Universiteto mokslinës veiklos norminiø 

ir kitø dokumentø ekspertizæ. 

Mokslo skyrius administruoja doktorantûrà ir habilitacijà, 

mokslo laipsniø ir pedagoginiø vardø 

teikimà, mokslo leidiniø atrankà ir finansavimà, 

organizuoja konferencijas, parodas, rengia statistines 

ir savianalizës ataskaitas. Universitete 

plëtojamø mokslo krypèiø veiklà organizuoti administracijai 

padeda rektoriui pavaldþios mokslo 

krypèiø kvalifikacijos komisijos. Jos sudaro 

habilitacijos komitetus, atlieka habilitaciniø darbø 

lygio prieþiûrà, doktorantûros studijø programas, 

parenka doktorantø mokslinius vadovus bei 

teikia juos tvirtinti Senatui, atestuoja doktorantus, 

atlieka daktaro disertacijø lygio prieþiûrà.


SENATO MOKSLO KOMISIJA 

Pirmininkas – prof. habil. dr. K. Pyragas, 

tel. 2751801 

Nariai: 

prof. habil. dr. G. Dzemyda, tel. 2750568 

prof. habil. dr. R. Grigas, tel. 2332056 

prof. habil. dr. M. Miðkinienë, tel. 2790053 

prof. habil. dr. I. Musteikienë, tel. 2752331 

prof. habil. dr. V. Rajeckas, tel. 2790042 

prof. habil. dr. S. Skrodenis, tel. 2339916 

prof. dr. S. Steponavièienë, tel. 2751746 

MOKSLO SKYRIUS 

Vedëja – prof. habil. dr. M. Miðkinienë, 

tel. 2790053 

el. paðtas mskvpu@vpu.lt; manefa@vpu.lt 

Vyr. referentas L. Selmistraitis, tel. 2790053 

Vyr. referentë R.Sabalionytë, tel. 2790053 

Referentë A. Jonuðauskienë, tel. 2790053 

MOKSLO KRYPÈIØ HABILITACIJOS 

KOMISIJOS 

07 S Edukologija 

Pirmininkë – prof. habil. dr. I. Musteikienë, 

tel. 2752331 

Nariai: 

prof. habil. dr. B. Balèytis 

prof. habil. dr. B. Bitinas 

prof. habil. dr. V. Gudonis 

prof. habil. dr. V. Karvelis 

prof. habil. dr. D. Klumbytë 

prof. habil. dr. V. Matonis 

prof. habil. dr. V. Rajeckas 

04 H Filologija 

Pirmininkas – prof. habil. dr. A. Pakerys, 

tel. 2333843 

Pavaduotojas – prof. habil. dr. L. F. Gudaitis 

Sekretorius – prof. habil. dr. B. Vaðkelis 

Nariai: 

prof. habil. dr. J. Girdzijauskas 

prof. habil. dr. S. Karaliûnas 

prof. habil. dr. K. Musteikis 

prof. habil. dr. L. Pranevièius 

prof. habil. dr. S. Skrodenis 

prof. habil. dr. A. Vaitiekûnienë 

MOKSLO KRYPÈIØ 

DOKTORANTÛROS KOMISIJOS 

07 Edukologija 

Pirmininkë – prof. habil. dr. M. Barkauskaitë, 

tel. 2790042 

Nariai: 

prof. habil. dr. B. Bitinas 

prof. habil. dr. I.Musteikienë 

prof. habil. dr. J. Skernevièius 

prof. habil. dr. R. Þelvys 

doc. dr. E. Martiðauskienë 

doc. dr. P. Peèiuliauskienë 

doc. dr. V. Salienë 

04 Filologija 

Pirmininkas – prof. habil. dr. A. Pakerys, 

tel. 2333843 

Nariai: 

prof. habil. dr. J. Novikovas 

prof. habil. dr. S. Skrodenis 

prof. habil. dr. V. Ðlekienë 

prof. dr. S. Steponavièienë 

doc. dr. G. Akelaitienë 

doc. dr. A. Beniulienë 

doc. dr. G. Kundrotas 

02 P Fizika 

Pirmininkas – prof. habil. dr. K. Pyragas, 

tel. 2751801 

Nariai: 

habil. dr. S. Aliðauskas 

prof. habil. dr. P. Bogdanovièius 

prof. habil. dr. R. Karazija 

akad. prof. habil. dr. Z. Rudzikas 

doc. dr. D. Grabauskas 

dr. G. Merkelis 

doc. dr. R. Vaiðnoras 

MOKSLO RENGINIAI 

Vilniaus pedagoginis universitetas, jo fakultetai 

ir katedros 2003 metais organizavo 21 mokslinæ 

ir mokslinæ metodinæ konferencijà, 10 seminarø 

ir kitø mokslo renginiø. 

Aðtuoniems mokslo renginiams suteikta Valstybinio 

mokslo ir studijø fondo parama. Fondo parama 

suteikta Universiteto organizuotai tarptautinei 

mokslinei konferencijai „Aukðtojo ir vidurinio 

mokslo sanglauda: ugdymo turinio ir didaktikos 

tradicijos ir kaita“, Edukologijos katedros 

organizuotai tarptautinei mokslinei konferencijai, 

skirtai prof. J. Lauþiko 100-osioms gimimo 

metinëms paþymëti „Ugdymo integracijos dimensijos: 

dabartis ir perspektyvos“ bei tarptautinëms 

mokslinëms konferencijoms, kurias rengë 

Geografijos („Ekonominiai demografiniai pokyèiai 

ir ðvietimo problemos Rytø ir Vidurio Europoje“), 

Botanikos ir Zoologijos katedros „Lietuvos 

bioávairovë (bûklë, struktûra, apsauga“). 

Fondas parëmë ir Matematikos fakulteto organizuotà 

Lietuvos matematikø konferencijà, taip 

pat mokslines konferencijas („Moderniø technologijø 

taikymas istorijos edukacijoje“, „Technologijø 

dalyko raida ir perspektyvos“, „Etikos 

transformacijos ðiuolaikiniame diskurse“), kurias 

organizavo Istorijos didaktikos, Buities kultûros 

ir Etikos katedros. 

Pagrindinis Universiteto mokslo renginys, kuris 

vyko 2003 m. kovo 20–21 d. – tarptautinë moks- 


7

8 


linë konferencija „Aukðtojo ir vidurinio mokslo 

sanglauda: ugdymo turinio ir didaktikos tradicijos 

ir kaita“. Tai IX Tarptautinë mokslinë konferencija 

ið ciklo „Ðvietimo reforma ir mokytojø 

rengimas“. Konferencija organizuota kartu su 

LR Ðvietimo ir mokslo ministerija ir Rygos mokytojø 

rengimo ir ðvietimo vadybos akademija. 

Konferencijos darbe dalyvavo 141 dalyvis. Perskaityti 

79 praneðimai. 

Dvejuose plenariniuose posëdþiuose ir ðeðiose 

sekcijose aptarti tokie ðvietimo reformos ir pedagogø 

rengimo aspektai: pasirengimas gyventi 

ir dirbti besimokanèioje informacinëje visuomenëje, 

aktyvaus mokymo(si) metodai ávairiø lygiø 

ðvietimo institucijose, visø lygiø ðvietimo institucijø 

ugdymo turinio ir didaktikos kaita, pedagogø 

rengimo turinys, teorijos ir praktikos dermë, 

vadovëliø ir mokymo priemoniø koncepcija, 

rengimas,vertinimo sistema ir pan. 

Konferencijoje skaitë praneðimus, dalyvavo diskusijose 

pedagogai mokslininkai, mokytojai, 

ðvietimo organizatoriai, politikai, leidyklø atstovai 

ið Lietuvos, Austrijos, Latvijos, Rusijos, Vengrijos, 

Vokietijos. 

Praneðimai iðspausdinti tæstiniame mokslo darbø 

leidinyje „Pedagogika“ 65 tome (37,25 sp. l.) ir 

leidinyje „Praneðimai“ (18 sp. l.). 

Pagal sutartá su Europos mokslø PETER LANG 

leidykla (Vokietija) 12 geriausiø darbø, kuriuos 

pristatë Vilniaus pedagoginio universiteto, Kauno 

technologijos universiteto, Klaipëdos ir Ðiauliø 

universitetø mokslininkai, bus paskelbti leidyklos 

tæstiniame leidinyje „Baltische Studien 

zur Erziehungs – und Sozialwissenschaft“ iðeisianèiame 

2004 metø pirmame pusmetyje. 

STUDIJOS 

Universitete ágyjami bakalauro ir magistro kvalifikaciniai 

laipsniai bei profesinë kvalifikacija. 

Bakalauro kvalifikacinis laipsnis suteikiamas asmeniui, 

ávykdþiusiam nuosekliøjø universitetiniø 

studijø pirmosios pakopos studijø programà. 

Pagrindinëse studijose bakalauro kvalifikacinis 

laipsnis ágyjamas baigus tokias studijø programas: 

Fizika ir taikomoji kompiuterija, 

Technologija, 

Technologija ir dailë, 

Dailë, 

Biologija, 

Geografija, 

Chemija, 

Kûno kultûra, 

Buities kultûra, 

Gamta, 

Istorija, 

Katalikø tikyba, 

Socialiniai mokslai, 

Ekonomikos ir verslo pagrindai, 

Filosofija, 

Lietuviø filologija, 

Matematika ir informatika, 

Informatika, 

Edukologija, 

Etika, 

Muzika, 

Meno istorija, 

Psichologija, 

Sveikos gyvensenos pedagogika, 

Socialinë pedagogika, 

Rusø filologija, 

Rusø kalba, 

Rusø filologija ir pradinio ugdymo pedagogika, 

Lenkø filologija, 

Lenkø filologija ir pradinio ugdymo pedagogika, 

Baltarusiø filolgija, 

Anglø filologija, 

Vokieèiø filologija, 

Prancûzø filologija. 

Magistro kvalifikacinis laipsnis suteikimas asmeniui, 

ávykdþiusiam magistrantûros (nuosekliøjø 

universitetiniø studijø antrosios pakopos) studijø 

programà. Universitete vykdomos magistrantûros 

studijø programos, kurias baigus ágyjamas 

magistro kvalifikacinis laipsnis: 

Anglø filologija, 

Lenkø filologija, 

Lietuviø filologija, 

Prancûzø filologija, 

Rusø filologija, 

Vokieèiø filologija, 

Istorija, 

Sociologija, 

Psichologija, 

Buities kultûros didaktika, 

Dailës istorijos edukologija, 

Teatro edukologija, 

Edukologija, 

Etika, 

Ikimokyklinio ugdymo pedagogika, 

Muzikos edukologija, 

Pradinio ugdymo pedagogika, 

Technologija ir dailë, 

Kûno kultûra ir sportas, 

Matematika, 

Fizika ir astrofizika, 

Chemija, 

Geografija, 

Informatika, 

Biologija. 

DOKTORANTÛRA 

Daktaro mokslo laipsnis suteikiamas asmeniui, pagilinusiam 

þinias ir iðlaikiusiam egzaminus pagrindinëse 

ir kitø mokslo krypèiø doktorantûros studijose, 

paskelbusiam spaudoje svarbiausius bei originalius 

savo tyrimø rezultatus ir apgynusiam daktaro 

disertacijà. Daktaro laipsnis ágyjamas dieninëje 

ir neakivaizdinëje doktorantûroje arba parengus 

daktaro disertacijà eksternu. Universitete


veikia 4 mokslo srièiø (5 krypèiø) doktorantûra: 

Mokslo krypties kodas Mokslo krypties pavadinimas 

Humanitariniai mokslai 

04 H Filologija 

Socialiniai mokslai 

06 S Psichologija 

07 S Edukologija 

Fiziniai mokslai 

02 P Fizika 

Biomedicinos mokslai 

01 B Biologija 

Ðiuo metu doktorantûroje yra 99 doktorantai (ið jø 

6 neakivaizdinëje doktorantûroje): FTF – 1, GMF 

– 7, IF – 4, LF – 15, MIF – 1, PPF – 51 (6), SF – 9, 

UKF – 11. 

Doktorantûra yra treèioji studijø pakopa. Doktorantûros 

trukmë – 4 metai, ið kuriø 1,5 metø skiriama 

studijoms. Doktoranto statusas prilygsta studento 

statusui. Dieninës doktorantûros pirmøjø studijø metø 

doktorantams mokama 5,88 MGL dydþio stipendija, 

antrøjø, treèiøjø ir ketvirtøjø metø doktorantams 

– 6,8 MGL. Doktorantui neakivaizdininkui 

stipendija nemokama. 

Doktorantûra apima doktorantûros studijas, kryptingus 

mokslinius tyrimus ir disertacijos rengimà. 

Priimtasis á universitetà doktorantas Rektoriaus ásakymu 

paskiriamas á Universiteto padaliná (katedrà, 

laboratorijà), kurio moksliniø tyrimø kryptis atitinka 

doktorantûros kryptá. Katedra (laboratorija), á 

kurià paskirtas doktorantas, atsiþvelgdama á doktoranto 

pageidavimus siûlo doktoranto mokslinio 

vadovo kandidatûrà. Ðio padalinio vadovas kartu 

su doktoranto vadovu rûpinasi doktoranto studijomis 

bei moksliniais tyrimais 

Doktorantûros studijas sudaro ne maþiau kaip 3 

dalykai, kuriø egzaminus doktorantas iðlaiko per 

1,5 metø. Bendra doktorantûros studijø apimtis – 

ne maþiau kaip 20 kreditø. Doktorantas mokslinius 

tyrimus vykdo vadovaudamasis patvirtinta tyrimø 

programa. Vykdomø tyrimø turinys, kokybë, 

apimtis ir terminai vertinami kasmetinës doktoranto 

atestacijos metu. 

1999–2003 m. universitete apgintos disertacijos 

PRIËMIMO TVARKA 

Ðvietimo ir mokslo ministerijos nustatytos doktorantø 

priëmimo kvotos kiekvienai mokslo krypèiai 

fakultetø tarybø teikimu ir rektoriaus ásakymu 

paskirstomos katedroms ir kitiems padaliniams. 

Konkurse gali dalyvauti asmenys, baigæ 

magistrantûros ar vientisàsias studijas, turintys 

kvalifikaciná magistro laipsná arba jam prilygstantá 

aukðtàjá iðsilavinimà. 

Stojantysis á doktorantûrà Universiteto Mokslo 

skyriui turi pateikti: 

praðymà rektoriaus vardu; 

magistro kvalifikacinio laipsnio arba vienpakopio 

aukðtojo mokslo baigimo diplomà su jo 

priedu prie diplomo; 

dviejø mokslininkø rekomendacijas; 

gyvenimo apraðymà; 

moksliná referatà, kurio temà gali pasiûlyti atitinkama 

Universiteto katedra; 

tris fotonuotraukas dokumentams. 

Stojantieji á doktorantûrà laiko: stojamàjá specialybës 

egzaminà pagal Doktorantûros komisijø 

patvirtintas programas bei uþsienio kalbos 

egzaminà (anglø, vokieèiø ar prancûzø kalbos) 

pagal Uþsienio kalbø fakulteto tarybos patvirtintà 

programà. Konkursinë komisija priima doktorantà 

remdamasi stojamøjø egzaminø rezultatais. 

Jeigu stojamøjø egzaminø balai vienodi, 

atsiþvelgiama (prioriteto tvarka) á referato vertinimà 

(10 balø sistema), studijø magistrantûroje 

arba aukðtojoje mokykloje specialybës dalykø 

balus (specialybës dalykø sàraðà ið anksto sudaro 

ir skelbia fakulteto taryba), mokslininkø rekomendacijas. 

Informacija teikiama VPU centriniuose rûmuose 

(Studentø g. 39), 226 k., tel. 279 00 53, 

el. paðtas: mskvpu@vpu.lt 

Mokslo sritis Mokslo 

kryptis 

1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 

Humanitariniai m. Filologija 5 3 4 5 1 

Socialiniai m. Edukologija 8 15 21 11 7 

Psichologija 1 3 2 1 

Sociologija 1 - 

Fiziniai m. Fizika 1 3 3 1 1 

Geografija 1 - - - 

Informatika - - 1 - 

Biomedicinos m. Biologija 2 1 - 2 

Iš viso: 19 25 31 20 9 


9

10 


2003 m. apgintos daktaro disertacijos pagal mokslo kryptis 

Mokslo Mokslo kryptis ir 

sritis 

šaka 

Humanitariniai mokslai Filologija: 

kalbotyra 

literatūrologija 

Krypties kodas Apginta 

disertacijų 

04 H 

1 

- 

Socialiniai mokslai Edukologija 07 S 7 

Psichologija 06 S - 

Fiziniai mokslai Fizika 

02 P 1 

Biomedicinos mokslai Biologija 01 B - 

Iš viso: 9 

HABILITACIJA 

Vilniaus pedagoginiam universitetui kartu su 

Ðiauliø universitetu suteikta socialiniø mokslø srities 

edukologijos krypties habilitacijos teisë, o 

su Vytauto Didþiojo universitetu – filologijos krypties 

habilitacijos teisë. 2003 metais edukologijos 

krypties habilitacinius darbus sëkmingai apgynë 

VPU doc. dr. Romanas Jonas Vasiliauskas, 

VPU doc. dr. Elvyda Martiðauskienë ir LKKA prof. 

dr. Antanas Skarbalius. 

2003 m. lapkrièio 5 d. nutarimu Nr. 13 VPU Senatas 

patvirtino habilitacijos procedûros reglamentà. 

VPU BIBLIOTEKA 

Studentø g. 39, 01806 Vilnius 

Direktorë – Emilija Banionytë, 

tel./faks. 8~5 2750340. 

el.paðtas: biblioteka@vpu.lt 

Vilniaus pedagoginio universiteto biblioteka buvo 

ákurta 1935 metais kaip Respublikos pedagoginio 

instituto Klaipëdoje biblioteka. Institutui 

kraustantis ið Klaipëdos á Panevëþá, o vëliau á 

Vilniø, kartu keliavo ir biblioteka. 1944 m. atkûrus 

karo metu uþdarytà institutà, jo fonduose tebuvo 

likæ 17000 knygø. Dalis jø ir ðiandien yra 

bibliotekos fonduose, taèiau paèios vertingiausios 

prieð karà leistos knygos dingo karo ir daugybës 

kraustymøsi metu. 1961 metais biblioteka 

buvo perkelta á visiðkai jai nepritaikytø VPI (nuo 

1990 m. geguþës – VPU) rûmø patalpas. Èia biblioteka 

ásikûrusi iki ðiol. Ðiandien ruoðiamas bibliotekos 

perkëlimo á naujus rûmus projektas (planuojama 

rekonstruoti maþai naudojamà valgyklos 

pastatà ir ákurti jame ~7800 m 2 bibliotekà). II 

Universiteto rûmuose (Ðevèenkos g. 31) veikia 

po rekonstrukcijos atidaryta moderni Humanitarø 

biblioteka. Biblioteka atvira visuomenei, taèiau 

pagrindinis jos tikslas – aptarnauti VPU akademinës 

bendruomenës poreikius. Spaudiniai ir 

elektroninës informacijos ðaltiniai ásigijami pagal 

Universiteto studijø ir mokslo kryptis. Kasmet 

gauname vertingø dovanø ið Atviros Lietuvos 

fondo, Britø tarybos, ávairiø leidyklø, Ðvietimo 

informaciniø technologijø centro, ávairiø ðaliø 

ambasadø, JAV ir kitø ðaliø bei ið privaèiø 

asmenø. 

VPU bibliotekos struktûra: 

Administracija 

Komplektavimo skyrius 

Katalogavimo ir tvarkymo skyrius 

Fondø saugojimo skyrius 

Skaitytojø aptarnavimo ir informacinio aprûpinimo 

skyrius 

Bibliotekos automatizavimo skyrius 

Humanitarø biblioteka 

Pagrindiniai VPU bibliotekos 2003 m. veiklos 

rodikliai 

Registruoti vartotojai 12980 

ið jø studentai 12046 

Fondai 743 698 egz. 

Gauta naujø dokumentø 

per metus 13 600 egz. 

Gauta periodiniø leidiniø 

per metus 536 pavad. 

Iðduota dokumentø 

per metus 968 035 egz. 

ið jø á namus 159753egz. 

Vartotojams skirta 

darbo vietø 263 

ið jø kompiuterizuotø 26 

Bibliotekos personalas 49 darbuotojai 

Bibliotekoje veikia integrali bibliotekinë sistema 

ALEPH500, leidþianti valdyti visas bibliotekos 

funkcijas. Sistemos pagalba sudaromas VPU 

bibliotekos kompiuterinis katalogas yra prieinamas 

internete adresu http://vpu.library.lt:83/ 

ALEPH. Kataloge apraðyti visi vadovëliai, skaitomiausi 

dokumentai bei nuo 1995 m. visi bibliotekoje 

gauti dokumentai. Vartotojai informacijos 

paieðkà kataloge gali atlikti pagal ávairius


paieðkos laukus: reikðminá áraðo þodá, antraðtæ, 

autoriø, dalykà, leidimo vietà, leidimo metus, 

ðifrà ir t. t. Paieðkos rezultatus galima rûðiuoti, 

spausdinti, siøsti elektroniniu paðtu. Surastø dokumentø 

internetu uþsisakyti kol kas negalima, 

kiekvienam dokumentui reikia pildyti uþsakymo 

lapelá ir já palikti ten, kur norite gauti dokumentà 

– pageidaujamame abonemente arba 

skaitykloje. 

Neradus reikiamo dokumento kompiuteriniame 

kataloge, tenka jo ieðkoti korteliø kataloguose 

(abëcëliniame arba sisteminiame), kuriuose apraðyti 

visi iki 2001 m. liepos mën. bibliotekoje 

gauti dokumentai. 

VPU biblioteka skaitytojus aptarnauja: 

Abonementuose 

Centriniame abonemente, 

Humanitarø abonemente, 

Tarpbibliotekiniame abonemente, 

Skaityklose 

Bendrojoje skaitykloje, 

Bibliografijos-informacijos leidiniø skaitykloje, 

Humanitarø skaitykloje, 

Periodiniø leidiniø skaitykloje, 

Centruose 

Mokymosi resursø centre. 

Uþsakytos knygos ir kiti dokumentai á namus 

iðduodami tik VPU bendruomenës nariams, turintiems 

VPU studento liudijimà arba VPU darbuotojo 

paþymëjimà Centriniame (Studentø 39, 

112 a.) ir Humanitarø (Ðevèenkos 31, I aukðtas) 

abonementuose. Mokymo literatûra, jei bibliotekoje 

yra daug jos egzemplioriø, iðduodama 

semestrui, jei maþai – vienam mënesiui. Groþinë, 

mokslinë ir mokslo populiarioji literatûra, jei 

bibliotekoje yra daugiau nei vienas egzempliorius, 

iðduodama vienam mënesiui; paskutinis egzempliorius 

– dviems savaitëms. Ið vartotojø, paþeidusiø 

dokumentø gràþinimo terminus, imamos 

baudos. Bibliotekoje nesanèius dokumentus 

galima uþ nustatytà mokestá uþsisakyti per 

tarpbibliotekiná abonementà (TBA) ið Lietuvos ar 

uþsienio bibliotekø. Per TBA gauti dokumentai á 

namus neiðduodami. 

Informacijos paieðkai per internetà prieinamose 

duomenø bazëse, suvestiniuose ir kituose bibliotekø 

kataloguose vartotojams bibliotekoje 

árengta 17 prie interneto prijungtø kompiuterizuotø 

darbo vietø. Biblioteka prenumeruoja ðias 

duomenø bazes: Lietuvos periodinës spaudos bibliografinës 

straipsniø bazës 1994–2002 m. archyvà; 

Verslo þiniø archyvà; Cambridge Journals 

Online; EBSCO Publishing; Oxford Reference 

Online; ProQuest; Springer LINK. 

Nuo 2002 m. pabaigos biblioteka registruoja 

VPU darbuotojø mokslines publikacijas. Duomenø 

bazëje uþregistruota 1380 publikacijø 

(2003–12–31 duomenys). Bazë prieinama per 

internetà http://vpu.library.lt:83/ALEPH/H/start/ 

vpu02 . 

Biblioteka kaupia informacijà apie visas publikacijas, 

kuriose minimas VPU – Katalogas apie 

Vilniaus pedagoginá universitetà prieinamas per 

internetà http://vpu.library.lt:83/ALEPH/H/start/ 

vpu03 . 

Biblioteka rengia temines ir personalines parodas, 

teikia dokumentø spausdinimo, áraðymo á 

diskelá arba kompaktinæ plokðtelæ, kopijavimo, 

áriðimo ir skenavimo paslaugas. 

Biblioteka aktyviai dalyvauja ðalies ir tarptautiniuose 

projektuose, asociacijose: 

yra Lietuvos akademiniø bibliotekø tinklo 

(LABT) narë; 

yra Lietuvos akademiniø bibliotekø asociacijos 

(LABA) narë (bibliotekos direktorë yra ðios 

asociacijos pirmininkës pavaduotoja); 

yra Lietuvos moksliniø bibliotekø asociacijos 

(LMBA) narë (bibliotekos direktorë yra ðios asociacijos 

pirmininkë); 

dalyvauja Lietuvos bibliotekininkø draugijos 

(LBD) veikloje (bibliotekos direktorë yra ðios 

asociacijos pirmininko pavaduotoja); 

dalyvauja ITMIS (Informacinës technologijos 

mokslui ir studijoms) programos veikloje; 

dalyvauja mokyklø bibliotekø kompiuterizuotos 

sistemos (MOBIS) kûrime; 

dalyvauja Lietuvos integralios bibliotekø informacinës 

sistemos (LIBIS) projekte; 

yra Europos moksliniø bibliotekø asociacijos 

LIBER (Ligue des Bibliothèques Européennes 

de Recherche) narë; 

dalyvauja eIFL.net (Electronic Information for 

Libraries) projekte (bibliotekos direktorë yra 

ðio projekto tarybos narë). 

Plaèiau apie VPU bibliotekos veiklà galima pasiskaityti 

kasdien atnaujinamoje interneto svetainëje 

http://www.vpu.lt/bibl/ . 

VPU LEIDYKLA 

Leidykla leidþia daugumà VPU mokslininkø, dëstytojø 

paraðytø darbø. Per 2003 m. iðleisti 65 

leidiniai. Tai sudaro 408 sp. lanko. Be to, buvo 

leidþiami du Lietuvos prestiþiniai periodiniai leidiniai 

– „Istorija“ ir „Pedagogika“. Abu þurnalai 

leidþiami didelio – A4 formato, („Istorija“ – sudëtingo 

dviejø skilèiø maketo), po keturis numerius 

per metus. Bendra abiejø þurnalø apimtis – 

160 sp. lankø. Gauti 43 uþsakymai blankinei 

produkcijai. Atspausdinti 23 spalvoti laikraðèio 

„Ðviesa“ numeriai; 9410 studijø knygeliø. 


11

12 


TARPTAUTINIS 

BENDRADARBIAVIMAS 

Vilniaus pedagoginis universitetas bendradarbiauja 

su 59 uþsienio ðaliø aukðtojo mokslo, kultûros 

ir ðvietimo institucijomis. Ðie ryðiai grindþiami 

dviðalëmis bendradarbiavimo sutartimis, 

Universiteto padaliniø arba atskirø mokslininkø 

individualiais projektais, ávairiø tarptautiniø programø 

projektais, studentø, doktorantø, dëstytojø 

ir mokslo darbuotojø mainais, taip pat dalyvavimu 

tarptautinëse konferencijose, simpoziumuose 

bei seminaruose uþsienyje ir Universitete. 

Vilniaus pedagoginis universitetas yra keliø tarptautiniø 

organizacijø narys: Mokytojø rengimo 

asociacijos (ATEE), Europos universitetø asociacijos 

(EUA), Europos tarptautinio ðvietimo asociacijos 

(EAIA), Europos ðvietimo tarybø tinklo 

(EUNEC), Europos profesinio ugdymo institucijø 

asociacijos (EVBB). Be to, kai kurie universiteto 

padaliniai ir net 43 atskiri mokslo darbuotojai 

yra ávairiø tarptautiniø komisijø, komitetø, bendrijø, 

organizacijø, sàjungø ar asociacijø (ið viso 

– 40) nariai, pvz.: Tarptautinës skaitymo asociacijos 

(IRA) – Ðiuolaikiniø didaktikø centras; Pasaulio 

vaikø ugdymo organizacijos (OMEP) – 

Ikimokyklinës pedagogikos katedra; 4 mokslo 

darbuotojai priklauso Pasaulinei paukðtininkystës 

mokslo asociacijai, po 3 – Europos Lepidopterologø 

draugijai bei Pasaulio lituanistø bendrijai 

ir t. t. 

Universiteto mokslininkai nepakankamai aktyviai 

dalyvauja Europos Sàjungos ðeðtojoje bendrojoje 

moksliniø tyrimø, technologinës plëtros 

ir demonstracinës veiklos programoje 6 FRA- 

MEWORK (parengtas vienas projektas, be to, 

vienas mokslininkas yra ðios programos teminiø 

tinklø dalyvis) ir visiðkai nedalyvauja Europos 

tyrimø ir plëtros kooperacijos programoje EU- 

RECA bei Europos bendradarbiavimo mokslo ir 

techniniø tyrimø programoje COST, nors Universitete 

buvo organizuoti 4 minëtø programø 

informaciniai seminarai. 

Universiteto mokslininkai dalyvauja ir kituose 

tarptautiniuose moksliniø tyrimø projektuose – 

ið viso 45 – priklausanèiuose ávairioms programoms 

arba visiðkai savarankiðkuose, kuriø vykdymà 

finansuoja ávairios tarptautinës organizacijos 

arba paramos fondai. Antai Ðiuolaikiniø didaktikø 

centras tyrinëja ávairius kritinio màstymo 

aspektus; Pedagogikos ir psichologijos fakulteto 

mokslininkai nagrinëja pilietinio ugdymo, 

tautinio tapatumo globalizacijos sàlygomis, 

mokymo bendradarbiaujant virtualioje aplinkoje, 

taip pat jaunimo ir suaugusiøjø su fizine negalia 

konkurencingumo darbo rinkoje problemas; 

matematikai tiria þiedø ir laukø struktûros 

klausimus; Uþsienio kalbø fakulteto moksliniø 

tyrimø problematika apima mentoriø rengimo, 

pedagoginës praktikos ir uþsienio kalbø didaktikos 

klausimus, siejant juos su tarpkultûrinëmis 

studijomis ir elektroniniu mokymu; Ultragarsiniø 

mechanizmø laboratorija atlieka bendrus ty- 

rimus su Vokietijos ir Korëjos mokslininkais, o 

Bendrosios fizikos katedra kartu su Kaselio universitetu 

(Vokietija) tyrinëja hipersmulkiøjø sàveikø 

sudëtinguose daugiaelektroniniuose atomuose 

teorinius aspektus; lituanistai dalyvauja 

tarptautiniame projekte, skirtame literatûrinio ir 

konferencijø vertimo studijoms, o slavistai – lenkø 

tarmiø diferencijacijai Baltarusijoje, Ukrainoje 

ir Lietuvoje bei rusiðkø bylinø atlaso sudarymui; 

Istorijos fakulteto tarptautiniai mokslo tyrimai 

susijæ su studijø ir mokslo átaka miestø 

ávaizdþio patrauklumui, jaunimo pilietine socializacija, 

nûdienos filosofiniu diskursu Lietuvoje 

ir Europos religine etnologija; GMF dalyvavimas 

tarptautiniuose projektuose apima daug 

mokslinio tyrimo srièiø, pvz., vartotojo (taip pat 

ir suaugusiojo) pilietiðkumo ugdymà, naujø saugomø 

teritorijø pagrindþiamuosius tyrimus, regioniná 

konkurencingumà pereinant á rinkos ekonomikà, 

Pietø ir Centrinës Amerikos Nepticulidae 

filogerinius ir taksonominius aspektus ir kt. 

1998 m. Lietuva tapo Europos Sàjungos ðvietimo 

ir aukðtojo mokslo SOCRATES programos dalyve. 

Vilniaus pedagoginis universitetas irgi parengë 

bei pateikë Europos Komisijai paraiðkà 

SOCRATES/Erasmus institucinei sutarèiai ir tapo 

ðios programos dalyviu. 2002 m. buvo vykdoma 

treèioji institucinë sutartis, kuriai ágyvendinti buvo 

pasiraðytos 26 dviðalës sutartys su Austrijos, Belgijos, 

Didþiosios Britanijos, Ispanijos, Italijos, 

Prancûzijos, Suomijos, Ðvedijos, Vokietijos aukðtojo 

mokslo institucijomis. Pagal ðias sutartis 2003 

m. vieno semestro trukmës studijoms á ES universitetus 

iðvyko 38 studentai ir 2 doktorantai, o 

skaityti paskaitas uþsienyje buvo iðvykæ 30 VPU 

dëstytojø. Pagal ðià programà Universitete skaitë 

paskaitas 5 dëstytojai ið Anglijos, Suomijos, 

Ðkotijos ir Vokietijos, o studijuoti per pastaruosius 

3 metus buvo atvykæ tik 4 Haidelbergo aukðtosios 

pedagoginës mokyklos studentai. Toká maþà 

Erasmus studentø-uþsienieèiø skaièiø galima 

paaiðkinti tuo, jog tik nedaugelis Universiteto 

dëstytojø gali skaityti paskaitas ar vesti seminarus 

bei pratybas uþsienio kalbomis (iðskyrus UKF 

ir SF). Norint patraukti daugiau Erasmus programos 

studentø ið uþsienio universitetø, 2003 m. 

VPU buvo parengtos 9 studijø programos uþsienio 

kalbomis; ðiais metais numatoma parengti 

dar 26 tokias programas. Be to, Tarptautiniø ryðiø 

skyrius parengë ir iðleido „Socrates/Erasmus 

studento vadovà 2003/2004“ ir „Trumpà EKÁS 

(Europos kreditø áskaitymo sistemos) paketà 

2003/2003“, kuriame surinktos visø Universitete 

parengtø studijø programø uþsienio kalbomis 

anotacijos. Ðie leidiniai platinami uþsienio ðaliø 

universitetuose bei kasmetinës Europos tarptautinio 

ðvietimo asociacijos (EAIA) konferencijos 

metu. 

Teikiant paraiðkà 2003/2004 m.m. SOCRATES/ 

Erasmus institucinei sutarèiai, buvo pasiraðytos 

29 studentø ir dëstytojø mainø sutartys su 26 ES 

aukðtojo mokslo ástaigomis ið jau minëtø ðaliø. 

Pagal ðias sutartis numatyti tarptautiniai mainai


92 visø pakopø studentams ir 45 dëstytojams. 

Universiteto padaliniai taip pat dalyvauja SOC- 

RATES/Erasmus programos projektinëje veikloje: 

GMF Buities kultûros katedra – projekte „Consumer 

Citizenship Network“, FTF – teminiame tinkle 

EUPEN, GMF regioninës geografijos katedra 

– projekte „Socioeconomic Integration of Marginal 

Upland Areas within the European Union“. 

VPU ásitraukë ir á kitø SOCRATES poprogramiø 

vykdymà: Socialinës pedagogikos katedra dalyvauja 

tarptautiniame SOCRATES/Grundtvig 4 

projekte „Consumer Education for Adults“ ir 

SOCRATES/Comenius 2 projekte „Teacher Training: 

Developing Consumer Citizenship“. Pagal 

Comenius 2 programà vykdomi dar 2 tarptautiniai 

projektai – „MenTTime“ (Anglø didaktikos 

katedra), „INCLudeME – InterCultural Learning 

in Mentoring and student teacher training in Europe“ 

(Vokieèiø filologijos ir metodikos katedra). 

Ðiuolaikiniø didaktikø centras dalyvauja dar 

dviejuose tarptautiniuose SOCRATES programos 

projektuose, skirtuose kritinio màstymo ágûdþiø 

ugdymui (Comenius) ir Europos pilieèiø mokytojø 

rengimui (Grundtvig). Be to, 2003 m. pagal 

Comenius programà á dalyko ir kalbø kursus iðvyko 

4 Universiteto dëstytojai, o 3 studentai dirbo 

uþsienio universitetuose kalbø asistentais. 

Vykdant tarptautiná bendradarbiavimà VPU dëstytojai, 

mokslo darbuotojai ir studentai naudojosi 

ðiø visuomeniniø organizacijø ir fondø parama: 

- Mokslo ir studijø departamento prie Lietuvos 

Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijos; 

- Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo; 

- Atviros Lietuvos fondo; 

- Vokietijos akademiniø mainø tarnybos (DAAD); 

- Vokietijos Konrado Adenauerio fondo; 

- Britø Tarybos (BC); 

UKF dalyvauja vykdant 2 tarptautinius Europos 

Sàjungos profesinio rengimo programos LEO- 

NARDO DA VINCI projektus, kurie skirti Prancûzijoje 

ágytos patirties taikymui, rengiant uþsienio 

kalbø mokytojus Lietuvoje (Prancûzø filologijos 

ir didaktikos katedra) ir anglø kalbos 

elektroninio mokymo moduliui parengti (Anglø 

didaktikos katedra). 

Plëtojant VPU moksliniø tyrimø bazæ, organizuojant 

tarptautinæ mokslinæ konferencijà „Ðvietimo 

reforma ir mokytojø rengimas“, vykdant 

tarptautinius projektus bei dëstytojø ir studentø 

mainus Universitetui padeda ir uþsienio mokslininkai. 

Keletui ið jø suteikti Vilniaus pedagoginio 

universiteto garbës daktaro vardai: Valstybinio 

Èikagos universiteto profesoriui Jonui Raèkauskui; 

Ilinojaus universiteto profesorei Violetai Kelertienei; 

Haidelbergo aukðtosios pedagoginës 

mokyklos profesoriui Gerd-Bodo Reinert von 

Carlsburg; Erfurto universiteto profesoriui Hans- 

Walter Schaler; Limoþo universiteto profesoriui 

Jean-Pierre Levet. 

Per 2003 m. Vilniaus pedagoginio universiteto 

dëstytojai, darbuotojai ir studentai á uþsienio ðalis 

ávairiais tikslais buvo iðvykæ 484 kartus. Apie 

iðvykø pasiskirstymà pagal atskiras sritis ir tikslus 

galima spræsti ið ðios lentelës: 

Dėst. Stud. Dokt. 

Mokslinės stažuotės 17 2 

Moksliniai seminarai 35 3 

Kursai 1 11 

Mokslinės konferencijos/simpoziumai/kongresai 87 3 

Vizitai ir komandiruotės 13 1 

Paskaitų skaitymas 5 

Kiti moksliniai tikslai 33 3 

Pedagoginė ir dalykinė praktika 61 

Metinės studijos 13 1 

Projektų vykdymas 3 5 

SOCRATES programos įgyvendinimas 34 41 2 

„Ave Vita“, „Šviesa“, „Poringė“, „Ave Musica“ 19 98 

Iš viso 247 222 15 

Iš viso universitete: 492 

- Ðiaurës Ministrø Tarybos moksliniø tyrimø programos 

(NORFA); 

- Italø kultûros instituto. 

Dalyvaudamas tarptautiniuose projektuose ir 

programose, dëstytojø ir studentø mainuose, Universitetas 

stiprina savo bazæ ir kaupia patirtá, 

ágalinanèià sëkmingiau ásijungti á Europos Sàjungos 

ðvietimo institucijø tinklà bei moksliniø 

tyrimø erdvæ ir konkuruoti ðioje srityje su kitø 

Europos ðaliø universitetais. 


13

14 

LITUANISTIKOS FAKULTETAS 

KATEDROS 

LIETUVIØ KALBOS KATEDRA 

LIETUVIØ KALBOTYROS KATEDRA 

LIETUVIØ LITERATÛROS KATEDRA 

VISUOTINËS LITERATÛROS 

KATEDRA 

LIETUVIØ KALBOS IR LITERATÛROS 

METODIKOS KATEDRA 

LITERATÛRINËS TEKSTO ANALIZËS 

LABORATORIJA 

DIDAKTINËS LINGVISTIKOS 

INSTITUTAS 

Adresas T. Ðevèenkos g. 31 

LT–03111 Vilnius 

tel. / faks. 233 52 99 

el. paðtas: brazenas@vpu.lt 

Dekanas prof. dr. Petras BRAÞËNAS 

Prodekanës lekt. Dalia PÛRIENË 

doc. dr. Vilija SALIENË 

Personalas dekano padëjëja dieninëms 

studijoms Rita Daudaitë, dekano padëjëja 

neakivaizdinëms studijoms Onutë Pedzevièienë 

Lietuviø kalbos ir literatûros fakultetas ákurtas 

1941 m. kaip Vilniaus valstybinio pedagoginio 

instituto fakultetas. 1991 m. pervadintas Lituanistikos 

fakultetu. Jame yra: 

- 5 katedros: Lietuviø kalbotyros, Lietuviø kalbos, 

Lietuviø literatûros, 

Visuotinës literatûros, Lietuviø kalbos ir literatûros 

metodikos; 

- 2 mokslo laboratorijos: Didaktinës lingvistikos 

institutas, Literatûrinës 

teksto analizës laboratorija. 

Fakultete dirba (eina pagrindines pareigas) 34 

mokslo darbuotojai: 3 prof. habil. dr., 1 prof. dr., 

10 doc. dr., 9 lekt. dr., 2 lekt. be pedagoginio 

vardo, 9 asist. Doktorantûroje studijuoja 18 doktorantø. 

Dirba ið kitø institucijø (eina nepagrindines pareigas): 

2 prof. habil. dr., 3 doc. dr., 8 lekt. dr., 

1 lekt., 3 asist.


PAGRINDINËS MOKSLINIØ TYRIMØ 

KRYPTYS 

1. Lietuviø kalbos raida, funkcionavimas ir kalbos 

norma. Lietuviø kalbos norminimas, normø 

tikslinimas ir jø diegimas. Kalbinës raiðkos priemonës 

ir jø funkcinë stilistinë diferenciacija. 

2. Lietuviø kalbos sistemos lygmenys ir istorijos 

aspektai. 

3. Bendroji ir lyginamoji literatûra, literatûros 

teorija ir kritika. Vertybiø kaita lietuviø literatûroje. 

Ðiuolaikiniai literatûros analizës ir interpretacijos 

metodai. 

4. Lietuviø kalbos ir literatûros mokymo metodikos 

raida ir pokyèiai. 

SURENGTOS MOKSLINËS 

KONFERENCIJOS IR SEMINARAI 

2003 m. lapkrièio 14–15 d. surengta II tarptautinë 

mokslinë komparatyvistikos konferencija 

,,Komparatyvistika ir kultûros savivoka“. 

DALYVAVIMAS ÐALIES IR 

TARPTAUTINËSE PROGRAMOSE 

1. Doc. dr. V. Salienë – nacionalinis moksleiviø 

pasiekimø tyrimas. 

2. Doc. dr. V. Salienë – PHARE–Nacionaliniai 

egzaminai. 

3. Asist. N. Toleikytë – PHARE–Nacionaliniai 

egzaminai. 

4. Doc. dr. V. Salienë – migruojanèiø darbuotojø 

vaikø ugdymas (Olandija–Lietuva). 

5. Men. doc. V. Juknaitë – XII tarptautinis Ðiaurës 

ðaliø meno ir literatûros festivalis Les Boreales 

(Ðiaurieèiai), Prancûzija. 

6. Doc. dr. S. Radzevièienë – projekto Öresundsstudier 

(su Lundo universiteto (Ðvedija) Centrinës 

ir Rytø Europos studijø fakultetu) 2001– 

2005 m. dalyvë ir projekto Översttar – och tolkstudier 

(Literatûrinio ir konferencijø vertimo studijos) 

(su Stokholmo Kammaro koledþu) 2000– 

2005 m. dalyvë. 

MOKSLO DARBAI 

(TÆSTINIAI LEIDINIAI) 

1. Teksto slëpiniai. – Vilnius, 2003. 

2. Þmogus ir þodis. – Vilnius, 2003. 

DALYVAVIMAS PERIODINIØ 

MOKSLO LEIDINIØ REDAKCINËSE 

KOLEGIJOSE 

1. V. Salienë – leidinio „Pedagogika“ redakcinës 

kolegijos narë. 


TARPTAUTINIØ INSTITUCIJØ BEI 

ORGANIZACIJØ VEIKLOJE 

1. Doc. dr. V. Martinkus – Lietuvos meno kûrëjø 

asociacijos prezidentas, Lietuvos kultûros ir meno 

tarybos narys, Lietuvos kultûros ir sporto rëmimo 

fondo valdybos narys, nacionalinës Lietuvos 

UNESCO komisijos narys. 

2. Prof. habil. dr. S. Skrodenis – Lietuvos mokslø 

tarybos humanitariniø mokslø komisijos narys, 

Suomiø literatûros draugijos (Helsinkis) narys ir 

korespondentas, Kalevalos draugijos (Helsinkis) 

narys, Lietuvos ir Suomijos draugijos pirmininkas. 

3. Doc. dr. S. Radzevièienë – Pasaulinës lituanistø 

bendrijos valdybos narë. 

4. Doc. dr. V. Salienë – Lietuviø kalbos strategijos 

rengimo grupës narë. 

5. Lekt. dr. L. Udrienë – RSCL (Tarptautinë vaikø 

literatûros tyrinëtojø organizacija) narë. 

6. Doc. dr. V. Salienë – ÐMM nepriklausoma 

ekspertë. 

7. Prof. dr. P. Braþënas – SKVC ekspertas. 

Lituanistikos fakultetas 

15

16 

DARBUOTOJAI 

Docentës dr. Audronë Bitinienë, 

dr. Vida Rudaitienë 

Lektoriai dr. Lina Murinienë, 

Dalia Pûrienë, 

dr. Sonata Vaièiakauskienë, 

dr. Vidas Valskys 

Asistentës Sigita Jarmolavièienë, 

Ramunë Èièirkaitë, 

Ona Markûnaitë, 

Vida Remeikytë, 

Jurga Trimonytë-Bikelienë, 

Kristina Veiverytë 

Laborantë Alina Stukaitë 

Dirba ið kitø 

institucijø asist. dr. Jurgita Girèienë 

MOKSLINIO DARBO TEMATIKA 

Tema. Kalbos raida, funkcionavimas ir kalbos 

norma. Lietuviø kalbos norminimas, normø tikslinimas 

ir jø diegimas. Kalbinës raiðkos priemonës 

ir jø funkcinë stilistinë diferenciacija. 

Vadovë – doc. dr. A. Bitinienë, tel. 233 98 77. 

Mokslo grupë: dr. L. Murinienë, dr. S. Vaièiakauskienë, 

dr. V. Valskys, dr. J. Girèienë, R. Èièirkaitë, 

O. Markûnaitë, V. Remeikytë, J. Trimonytë-Bikelienë. 

STRAIPSNIAI 


LIETUVIØ KALBOS KATEDRA 

Adresas T. Ðevèenkos g. 31, LT–03111 Vilnius 

Katedros vedëja doc. dr. Audronë Bitinienë 

tel. 233 98 77 

el. paðtas: lkk@vpu.lt 

Katedra ákurta 1991 m. 

Lietuvos 

• Mokslo leidiniuose, áraðytuose á Mokslo ir studijø 

departamento patvirtintà sàraðà 

1. Bitinienë A. Lietuviø ir latviø kalbø publicis- 

tinio stiliaus tekstø sakinio ilgis // Lituanistica. 

2003, Nr. 3 (55), p. 85–95. 

• Recenzuojamuose mokslo þurnaluose ir leidiniuose 

1. Alaunienë Z., Babickienë Z. Kalbos kultûra 

aukðtojoje mokykloje: studentø nuostatos tyrimas 

// Þmogus ir þodis. Didaktinë lingvistika. 

– 2002, t. 1, Nr. 4, p. 43–53 (nebuvo átraukta á 

2002 metø ataskaità). 

2. Girèienë J. Þodþio reikðmë leksikologijos ir 

þodþiø darybos poþiûriu // Þmogus ir þodis. Didaktinë 

lingvistika. – 2003, t. 1, Nr. 5, p. 21–28. 

3. Murinienë L. Akmenës ðnektos balsiniø fonemø 

klasifikacija ir jø diferenciniø poþymiø 

hierarchija // Þmogus ir þodis. Didaktinë lingvistika. 

– 2002, t. 1, Nr. 4, p. 22–29 (nebuvo 

átraukta á 2002 metø ataskaità). 

4. Remeikytë V. Sakiniø siejimo priemonës 

lietuviø ir uþsienio kalbininkø darbuose // 

Kalbotyra. – 2002, t. 51(1), p. 147–157 (nebuvo 

átraukta á 2002 metø ataskaità). 

5. Valskys V. Netiesioginës nuosakos raiðka bevardës 

giminës dalyviais // Þmogus ir þodis. 

Didaktinë lingvistika. – 2002, t. 1, Nr. 4, p. 

30–35 (nebuvo átraukta á 2002 metø ataskaità). 

Uþsienio 

• Recenzuojamuose nokslo þurnaluose ir 

leidiniuose 

1. Bitinienë A. Latviø kalbos publicistinio stiliaus 

tekstø sakinio ilgis // Linguistica Lettica. – Ryga, 

– 2003, Nr. 1, p. 142–155. 

• Nerecenzuojamuose mokslo þurnaluose ir leidiniuose 

1. Bitinienë A. Apie sakinio ilgá // Gimtoji kalba. 

2003, Nr. 5, p. 3–5. 

2. Pûrienë D. Asmonienë A. Pradiniø klasiø mokytojo 

kalba // Þvirbliø takas. – 2003, p. 20–27.

DARBUOTOJAI 


LIETUVIØ KALBOTYROS KATEDRA 

Profesoriai habil. dr. Antanas Pakerys, 

dr. Vincentas Drotvinas 

Docentai dr. Graþina Akelaitienë, 

dr. Þaneta Markevièienë, 

dr. Vidas Kavaliauskas 

Lektorës dr. Regina Rinkauskienë, 

Vera Mauricaitë, 

dr. Laimutë Buèienë 

Doktorantai Daiva Binkienë, 

Danutë Miðrienë, 

Gita Kazlauskaitë, 

Vida Remeikytë, 

Jurgita Petrauskaitë, 

Alvydas Umbrasas, 

Valdimantas Markevièius, 

Ona Markûnaitë, 

Ðarûnë Kairaitienë, 

Birutë Triðkaitë 

Laborantë Stasë Skardþiuvienë 


institucijø prof. habil. dr. Aleksas 

Stanislovas Girdenis, 

prof. habil. dr. 

Vitalija Maciejauskienë, 

doc. dr. Gintautas Akelaitis, 

doc. dr. Laimutë Grumadienë, 

doc. dr. Stasys Keinys, 

doc. dr. Jolanta Zabarskaitë, 

dr. Rima Bacevièiûtë, 

dr. Daiva Atkoèaitytë, 

dr. Auðra Þemienë 



Katedros vedëja dr. Regina Rinkauskienë 

tel. 233 38 43 

el. paðtas: reginar@vpu.lt 


Tema. Lietuviø kalbos sistemos lygmenys ir istorijos 

aspektai 

Vadovë – lekt. dr. R. Rinkauskienë, tel. 233 38 43. 

Mokslo grupë: habil. dr. A. Pakerys, habil. dr. 

A. Girdenis, habil. dr. V. Maciejauskienë, dr. 

V. Drotvinas, dr. G. Akelaitienë, dr. G. Akelaitis, 

dr. L. Grumadienë, dr. St. Keinys, dr. Þ. Markevièienë, 

dr. J. Zabarskaitë, dr. V. Kavaliauskas, 

dr. D. Atkoèaitytë, dr. R. Bacevièiûtë, dr. L. Buèienë, 

dr. R. Rinkauskienë, dr. A. Þemienë, 

V. Mauricaitë. 

Buvo tiriama fonetika, akcentologija, dialektologija, 

leksikologija, onomastika, morfologija, 

morfonologija, sintaksë, istorinë gramatika. 

DOKTORANTÛROJE DËSTOMI 

DALYKAI 

1. Prof. habil. dr. A. Girdenis. Ðiuolaikinës kalbotyros 

kryptys ir metodai. Bendroji kalbotyra. 

Fonologija. Lietuviø kalbos istorinë gramatika. 

VPU, VU. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 

Mokslo leidiniuose, áraðytuose á Mokslo ir studijø 


1. Akelaitienë G. Ar áteisinsime terminà raktaþodis? 

// Terminologija. – 2003, sàs. 10, p. 157– 

162. 

2. Markevièienë Þ. Lietuviø, hindi ir sanskrito 

kalbø leksinës bendrybës // Kalbotyra. – 2002, t. 

51 (1), p. 99–114 (nebuvo átraukta á 2002 m. ataskaità). 

3. Markevièius V. Kelios rytø aukðtaièiø ðirvintiðkiø 

ir pietø panevëþiðkiø tarmiø vokalizmo 

ypatybës // Baltistica. – 2002, t. XXXVII (1), p. 

101–105 (nebuvo átraukta á 2002 m. ataskaità). 

• Recenzuojamuose mokslo þurnaluose ir leidiniuose 

1. Bacevièiûtë R. Balsiø kiekybë pietinëse veliuoniðkiø 

ðnektose // Þmogus ir þodis. Didaktinë 

lingvistika. – 2002, t. 1, Nr. 4, p. 10–17 (nebuvo 

átraukta á 2002 m. ataskaità). 

2. Drotvinas V. Ar lietuviðki leksikologijos terminai? 

// Þmogus ir þodis. Didaktinë lingvistika. – 

2002, t. 1, Nr. 4, p. 18–21 (nebuvo átraukta á 

2002 m. ataskaità). 

3. Keinys S. Tautinis terminologijos savitumas // 

Þmogus ir þodis. Didaktinë lingvistika. – 2003, t. 

1, Nr. 5, p. 57–62. 

4. Maciejauskienë V. Dël lietuviø pavardþiø tyrimo 

struktûros ir kilmës poþiûriu // Þmogus ir 

þodis. Didaktinë lingvistika. – 2003, t. 1, Nr. 5, 

p. 30–36. 

5. Rinkauskienë R. Keletas patarimø dël dialektologijos 

pamokø vidurinëje mokykloje // Þmogus 

ir þodis. Didaktinë lingvistika. – 2002, t. 1, 

Nr. 4, p. 66–68 (nebuvo átraukta á 2002 m. ataskaità). 

6. Rinkauskienë R. Priebalsinio kamieno daikta- 


17

18 


vardþiai uteniðkiø tarmëje // Þmogus ir þodis. 

Didaktinë lingvistika. – 2003, t. 1, Nr. 5, p. 37– 

42. 

7. Zabarskaitë J. Fonosemantika: tyrëjai, tyrimai, 

patirtys // Þmogus ir þodis. Didaktinë lingvistika. 

– 2002, t. 1, Nr. 4, p. 36–42 (nebuvo 


8. Zabarskaitë J. Gimtosios kalbos vertës samprata 

lietuviðkos periodinës spaudos saulëtekyje 

// Þmogus ir þodis. Didaktinë lingvistika. – 2003, 

t. 1, Nr. 5, p. 69–72. 

• Nerecenzuojamuose mokslo þurnaluose ir leidiniuose 

1. Pakerys A. Kaip kirèiuoti? // Gimtoji kalba. – 


SPAUSDINTA KONFERENCIJØ 

PRANEÐIMØ MEDÞIAGA 

Recenzuota konferencijø praneðimø medþiaga 

• Uþsienyje vykusiø tarptautiniø konferencijø 

medþiaga 

1. Atkoèaitytë D. Pietø þemaièiø raseiniðkiø þodþio 

galo minkðtieji priebalsiai // Valoda daþâdu 

kultûru kontekstâ: Zinâtnisko rakstu krâjums XIII. 

– Daugavpils, 2003, p. 113–118. 

2. Bacevièiûtë R. Ðalutiniai kirèiai lietuviø kalbos 

vakarø aukðtaièiø kauniðkiø ðnektose // Valoda 

daþâdu kultûru kontekstâ: Zinâtnisko rakstu 

krâjums XIII. – Daugavpils, 2003, p. 119–125.

DARBUOTOJAI 


LIETUVIØ LITERATÛROS KATEDRA 

Profesoriai dr. Petras Braþënas, 

habil. dr. Stasys Skrodenis, 

habil. dr. Virginija Ðlekienë 

Docentai men. Vanda Juknaitë, 

dr. Vytautas Martinkus 

Lektoriai dr. Eglë Patiejûnienë, 

dr. Dainius Vaitiekûnas, 

dr. Gitana Vanagaitë 

Doktorantai Agnë Jurèiukonytë, 

Þydronë Kolevinskienë, 

Skaistë Matelionytë, 

Manfredas Þvirgþdas 

Laborantë Ginta Èingaitë 


institucijø doc. dr. Gintaras Beresnevièius, 

doc. dr. Silvestras Gaiþiûnas, 

doc. dr. Auðra Martiðiûtë, 

lekt. dr. Loreta Maèianskaitë, 

lekt. dr. Dalia Satkauskytë, 

lekt. dr. Brigita Speièytë, 

lekt. dr. Jurgita Ûsaitytë 


Tema. Vertybiø kaita lietuviø literatûroje 

Vadovas – doc. dr. V. Martinkus, tel. 233 06 11. 

Mokslo grupë: habil. dr. St. Skrodenis, dr. P. 

Braþënas, habil. dr. V. Ðlekienë, V. Juknaitë, 

dr. D. Satkauskytë, dr. E. Patiejûnienë, dr. L. 

Maèianskaitë, dr. G. Vanagaitë, dr. D. Vaitiekûnas. 

Vykdytojai: habil. dr. St. Skrodenis, dr. P. Braþënas, 

habil. dr. V. Ðlekienë, doc. V. Juknaitë, 

dr. D. Satkauskytë, dr. E. Patiejûnienë, dr. L. 

Maèianskaitë, dr. G. Vanagaitë, dr. D. Vaitiekûnas, 

Þ. Kolevinskienë, S. Matelionytë, A. Jurèiukonytë, 

M. Þvirgþdas. 


DALYKAI 

Adresas T. Ðevèenkos g. 31, LT–03111, Vilnius 

Katedros vedëjas doc. dr. Vytautas Martinkus 

tel. 233 06 11 

faks. 233 52 99 

el. paðtas: llk@vpu.lt 


1. Doc. dr. V. Martinkus. Modernioji filosofija 

ir literatûra. VPU. 

2. Prof. habil. dr. St. Skrodenis. Lietuviø folkloristikos 

istoriografija. VDU, LLTI. 

MONOGRAFIJOS 

Iðleistos Lietuvoje 

1. Martinkus V. Literatûra ir paraliteratûra / 

straipsniai ir esë. – Vilnius, 2003. – 453 p. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 

Mokslo leidiniuose, áraðytuose á Mokslo ir 

studijø departamento patvirtintà sàraðà 

1. Jurèiukonytë A. Keturvëjiðka trauktinë: teatriðkas 

Petro Tarulio eksperimentas // Darbai ir 

dienos. – 2003, Nr. 35, p. 153–165. 

2. Kolevinskienë Þ. Nelës Mazalaitës biografijos 

papildymai . 

3. Kolevinskienë Þ. Moteriðka patirtis (Nelës 

Mazalaitës novelistika) // Darbai ir dienos. – 


4. Martinkus V., Paliulienë M. Intelektinës nuosavybës 

gynimas ir jo kompleksiðkumas // Mechaninë 

technologija. – T. XXXI (2003), p. 159– 

163. 

5. Skrodenis St. Primirðtas etnologas // Tautosakos 

darbai. T. XVII (XXIV) – Vilnius, 2002, p. 


6. Skrodenis St. Elias Lönnrotas ir lietuviø liaudies 

daina // Tautosakos darbai. T. XVII (XXIV). 

– Vilnius, 2002, p. 124–136 (nebuvo átraukta á 


7. Vaitiekûnas D. Pagal pasakojimo meno logikà: 

Metalepsë Dobilo romane // Darbai ir 

dienos. – 2003, Nr. 35, p.153–165. 

Recenzuojamuose mokslo þurnaluose ir leidiniuose 

1. Jurèiukonytë A. Prozos diskurso teatriðkumas 

// Þmogus ir þodis. Literatûrologija. – 2002, t. 

2, Nr. 4, p. 98–102 (nebuvo átraukta á 2002 m. 

ataskaità). 

2. Kolevinskienë Þ. Nelë Mazalaitë: biografijos 

raiðka kûryboje // Þmogus ir þodis. Literatûrologija. 

– 2002, t. 2, Nr. 4, p. 92–97 (nebuvo 


3. Kolevinskienë Þ. Ñëîâî æåíùèíû â 

êîíòåêñòå êóëüòóðû // Meninis tekstas: suvo 


19

20 


kimas, analizë, interpretacija: moksliniø 

straipsniø rinkinys. – Vilnius, 2002, Nr. 3, p. 


4. Maèianskaitë L. Susitaikymo dialogas Leonardo 

Gutausko romane ,,Ðeðëliai“ // Þmogus 

ir þodis. Literatûrologija. – 2002, t. 2, Nr. 4, p. 


5. Satkauskytë D. Nuodëmë ir atgaila Bernardo 

Brazdþionio poezijoje // Þmogus ir þodis. 

Literatûrologija. – 2002, t. 2, Nr. 4, p. 25–29 

(nebuvo átraukta á 2002 m. ataskaità). 

6. Skrodenis St. Dr. Turo Niemio atsiminimai / 

/ Þmogus ir þodis. – 2002, t. 2, Nr. 4, p. 85–86 


7. Skrodenis St. Suomijos himno vertimas á suomiø 

kalbà // Þmogus ir þodis. Literatûrologija. 

– 2003, t. 2, Nr. 5, p. 27–32. 

8. Skrodenis St. Simono Stanevièiaus laikø dainos 

dabartiniame vidukliðkiø repertuare // Viduklë. 

– Kaunas, 2002, p. 1029–1032 (nebuvo 


9. Skrodenis St. ,,Þemaièiø parëdkos“ paralelës: 

M. Valanèiaus ,,Palangos Juzës“ faktai ir 

tikrovë // Viduklë. – Kaunas, 2002, p. 1033– 

1041 (nebuvo átraukta á 2002 m. ataskaità). 

10. Vanagaitë G. Eglës Juodvalkës gyvenimo 

ir ligos istorija // Þmogus ir þodis. Literatûrologija. 

– 2002, t. 2, Nr. 4, p. 19–25 (nebuvo 


11. Vaitiekûnas D. Gèrardo Genette’o naratologija 

// Þmogus ir þodis. Literatûrologija. – 

2002, t. 2, Nr. 4, p. 30–43 (nebuvo átraukta á 


12. Þvirgþdas M. Dekonstrukcijos samprata ir 

jà apibrëþianèios kategorijos Jacques’o Derrida 

straipsniuose // Þmogus ir þodis. Literatûrologija. 

– 2002, t. 2, Nr. 4, p. 103–110 (nebuvo 


13. Þvirgþdas M. Dailës citatos Alfonso Nykos-Niliûno 

poezijoje // Þmogus ir þodis. Literatûrologija. 





Lietuvoje vykusiø tarptautiniø konferencijø 

medþiaga 

1. Juknaitë V. Apie bûsimà mokytojà ðiek tiek 

kitu aspektu // Ðvietimo reforma ir mokytojø 

rengimas. Aukðtojo ir vidurinio mokslo sanglauda: 

ugdymo turinio ir didaktikos tradicijos 

ir kaita. – Vilnius, 2003, p. 141–143. 

Uþsienyje vykusiø tarptautiniø konferencijø 

medþiaga 

1. Ðlekienë V. Èíòåãðàöèÿ ëèòåðàòóðû 

ëèòîâñêîãî çàðóáåæèÿ â îáùèé 

ëèòåðàòóðíûé ïðîöåñc // Ïðîáëåìà äðóãîãî 

ãîëîñà â ÿçûêå, ëèòåðàòóðå è êóëüòóðå: 

ìàòåðèàë IV ìåæäóíîðîäíîé êîíôåðåíöèè. 

– Ñàíêò Ïåòåðáóðã, 2003, ñ. 75–79. 

KITOS PUBLIKACIJOS 

1. Juknaitë V. Das gläserne Land // Meldung 

über Gespenster: Erzählungen aus Litauen / herausgegeben 

und übersetzt von Cornelius Hell. 

– Salzburg, 2002, s. 88–112 (nebuvo átraukta á 


2. Juknaitë V. Land of glass / translated and 

edited by Laima Sruoginis // The Earth remains: 

an anthology of contemporary Lithuanian 

prose. – Vilnius, 2002, p. 249–292 (nebuvo 


3. Jurèiukonytë A. Janinos Þëkaitës knygos 

„Modernizmas lietuviø prozoje“ (2002) recenzija 

// Knygø aidai. – 2003, Nr. 1. 

4. Jurèiukonytë A. Apie lietuviø kelioniø literatûrà 

(Jurgos Ivanauskaitës knygos „Kelioniø 

alchemija“ recenzija) // Knygø aidai. – 2003, 

Nr. 2–3. 

5. Jurèiukonytë A. Romanas ir kiti placebai 

(Jurgos Ivanauskaitës romano „Placebas“ recenzija) 

// Knygø aidai. – 2003, Nr. 4. 

6. Martinkus V. Ðuo, kuris paliovë lojæs // Metai: 

literatûra, kritika, eseistika. – Vilnius, 2003, 

Nr. 5/6, p. 12–61. 

7. Martinkus V. Kà pasakyti tau, Ramûnai // 

Metai: literatûra, kritika, eseistika. –Vilnius, 


8. Ðlekienë V. ,,Ðatrijos“ draugija – literatûra 

ir krikðèionybë // Knygø aidai. – 2003, Nr. 5, 

p. 34–36. 

9. Þvirgþdas M. Sustingusios sekundës // Knygø 

aidai. – 2003, Nr. 1–2, p. 22–25. 

10. Þvirgþdas M. Mûðis dël þalios spalvos // 

Naujasis þidinys. – 2003, Nr. 5, p. 265–267. 

11. Þvirgþdas M. Baimë, agresija ir eilëraðèio 

tautybës paieðkos // Naujasis þidinys. – 2003, 

Nr. 6, p. 347–349. 

12. Þvirgþdas M. Klaida uþdavinio sàlygoje / 

/ Knygø aidai. – 2003, Nr. 4, p. 7–9. 

13. Þvirgþdas M. Poezija ir vanduo Druskininkuose 

// Naujasis þidinys. – 2003, Nr. 10, p. 

558–560. 



1. V. Martinkus – Lietuvos meno kûrëjø asociacijos 

prezidentas, Lietuvos kultûros ir meno tarybos 

narys, Lietuvos kultûros ir sporto rëmimo 

fondo valdybos narys, nacionalinës UNESCO komisijos 

narys. Jis vadovavo organizaciniam komitetui, 

2003 m. lapkrièio 28–29 d. Vilniuje surengusiam 

tarptautinæ konferencijà ,,UNESCO 

rekomendacijos dël menininko statuso ir Florencijos 

sutarties ágyvendinimas Rytø ir Centrinëje 

Europoje“. 

2. S. Skrodenis – Lietuvos mokslø tarybos huma-


nitariniø mokslø komisijos narys, Senato narys, 

Suomiø literatûros draugijos (Helsinkis) narys ir 

korespondentas, Kalevalos draugijos (Helsinkis) 

narys, Lietuvos ir Suomijos draugijos pirmininkas. 

3. P. Braþënas – SKVC ekspertas. 

4. D. Vaitiekûnas pagal VPU Tarptautiniø ryðiø 

skyriaus projektà parengë literatûrologijos dëstymo 

programà uþsienieèiams prancûzø kalba. 

KATEDROS DARBUOTOJØ VIZITAI 

UÞSIENYJE 

Mokslinës staþuotës, komandiruotës 

1. Dr. lekt. G. Vanagaitë. Mokslinë staþuotë Ka- 

labrijos universitete (Italija), 2003 m. vasario 

1 d. – geguþës 30 d. 

2. Dr. lekt. D. Vaitiekûnas. Mokslinë staþuotë 

Paryþiaus INALCO Rytø kalbø ir kultûrø institute 

(Prancûzija), 2003 m. spalio 1 d. – 2004 m. 

vasario 29 d. 

Dalyvavimas tarptautinëse programose 

1. Men. doc. V. Juknaitë 2003 m. lapkrièio 21– 

29 d. dalyvavo Prancûzijoje vykusiame tarptautiniame 

XII Ðiaurës ðaliø meno ir literatûros 

festivalyje Les Boreales (Ðiaurieèiai). 

2. Dr. doc. V. Martinkus 2003 m. rugsëjo 5–8 d. 

dalyvavo Bukareðte (Rumunijoje) vykusioje Europos 

menininkø tarybos konferencijoje ,,Menininkø 

bendradarbiavimo galimybë ðiandieninëje 

Europoje“. 


21

22 

DARBUOTOJAI 


VISUOTINËS LITERATÛROS KATEDRA 

Docentës dr. Nijolë Kaðelionienë, 

dr. Sigutë Radzevièienë, 

dr. Reda Pabarèienë, 

dr. Undinë Uogintaitë 

Asistentës Þivilë Nedzinskaitë, 

Rasa Ðileikienë 

Doktorantai Jolanta Paulauskaitë, 

Laurynas Katkus 

Laborantë Ginta Èingaitë 


institucijø prof. habil. dr. Kæstutis Nastopka, 

doc. dr. Auðra Jurgutienë, 

lekt. Asta Vaðkelienë 


Tema. Lyginamieji Europos literatûrø tyrinëjimai 

Vadovë – doc. dr. N. Kaðelionienë, tel. 233 06 11. 

Mokslo grupë: habil dr. K. Nastopka, dr. N. Kaðelionienë, 

dr. S. Radzevièienë, dr. R. Pabarèienë, 

dr. U. Uogintaitë, dr. A. Jurgutienë. 

Vykdytojai: habil dr. K. Nastopka, dr. N. Kaðelionienë, 

dr. S. Radzevièienë, dr. R. Pabarèienë, 

dr. U. Uogintaitë, dr. A. Jurgutienë, A. Vaðkelienë, 

Þ. Nedzinskaitë, R. Ðileikienë, J. Paulauskaitë, 

L. Katkus. 

Projektas. Literatûrø ryðiai: komparatyvistika 

ðiandien (nefinansuojamas projektas). 

Svarbiausi rezultatai: 2003 m. lapkrièio 14–15 d. 

kartu su Limoþo (Prancûzija) ir Tartu (Estija) universitetais 

surengta II tarptautinë mokslinë komparatyvistikos 

konferencija ,Komparatyvistika 

ir kultûros savivoka; apsvarstytas Komparatyvistikos 

centro prie VPU Lituanistikos fakulteto 

steigimo projektas. 


DALYKAI 


Katedros vedëja doc. dr. Nijolë Kaðelionienë 

tel. 233 06 11 

faks. 233 52 99 

el. paðtas: vlk@vpu.lt 


1. Doc. dr. N. Kaðelionienë. Komparatyvistikos 

metodai ir problemos. VPU. 

2. Doc. dr. S. Radzevièienë. Literatûros teorija. 

VPU. 

3. Dr. A. Jurgutienë. Ðiuolaikiniai literatûrologijos 

metodai. VPU. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Katkus L. Teksto ir gyvenimo jungèiø beieðkant 

(Donatos Mitaitës knygos ,,Tomas Venclova: 

biografijos ir kûrybos þenklai“ moksline recenzija) 

. 

2. Pabarèienë R. Tragedijos tapsmas (tipologinis 

aspektas) // Darbai ir dienos. – 2003, Nr. 36, 

p. 235–241. 


1. Pabarèienë R. Gelbstinti savastis: Judelio Beileso 

ir Lënës Grigolaitytës biografijos // Meninis 

tekstas: suvokimas, analizë, interpretacija: moksliniø 

straipsniø rinkinys. – 2002, Nr. 3, p. 299– 


2. Pabarèienë R. Tragizmo raiðka moderniojoje 

dramoje: Balio Sruogos „Milþino paunksmë“, 

Kazio Binkio „Generalinë repeticija“ // Þmogus 

ir þodis. Literatûrologija. – 2002, t. 2, Nr. 4, p. 3– 


3. Pabarèienë R. Groteskas Balio Sruogos dramose 

// Þmogus ir þodis. Literatûrologija. – 2003, 

t. 2, Nr. 5, p. 3–9. 

4. Radzevièienë S. Igno Ðeiniaus ðvediðkoji kûryba: 

estetikos genezë // Þmogus ir þodis. Literatûrologija. 


Uþsienio 


1. Katkus L. Es war einmal in Vilnius... // Holocaust 

in Litauen / Hrsg. V. Bartusevièius, J. Tauber, 

W. Wette. – Köln, 2002, Bd. 52, Nr. 9/10, S. 1171– 






medþiaga 

1. Kaðelionienë N. Äîì â òâîð÷åñòâå Ôðàíñóà


Âèéîíà è â ïîñâÿùåííîé ôðàíöóçñêîìó ïîýòó 

ïîýìå Ñèãèòàñà Ãÿäû “Öâåòû íî÷è“ // 

Ïðîñòðàíñòâî è âðåìÿ â ëèòåðàòóðå è 

èñêóññòâå. – Äàóãàâïèëñ, 2002, ñ. 9–20 (nebuvo 


2. Kaðelionienë N. Ãîëîñ Ô. Âèéîíà â 

ëèòîâñêîé ëèòåðàòóðå êîíöà ÕÕ âåêà // 

Ïðîáëåìà äðóãîãî ãîëîñà â ÿçûêå, ëèòåðàòóðå 

è êóëüòóðå: ìàòåðèàë IV ìåæäóíîðîäíîé 

êîíôåðåíöèè. – àíêò-Ïåòåðáóðã, 2003, c. 

197–202. 



1. Doc. dr. S. Radzevièienë yra projekto Öresundsstudier 

(su Lundo universiteto (Ðvedija) 

Centrinës ir Rytø Europos studijø fakultetu) 2001– 

2005 m. dalyvë ir projekto Översttar – och 

tolkstudier(Literatûrinio ir konferencijø vertimo 

studijos) (su Stokholmo Kammaro koledþu) 2000– 

2005 m. dalyvë. 

2. Doc. dr. S. Radzevièienë – Pasaulinës lituanistø 

bendrijos valdybos narë. 

3. Dr. A. Jurgutienë, dr. N. Kaðelionienë, dr. S. Radzevièienë, 

dr. U. Uogintaitë pagal VPU Tarptautiniø 

ryðiø skyriaus projektà parengë literatûrologijos 

dëstymo programas uþsienieèiams anglø, 

prancûzø, ðvedø kalbomis. 


UÞSIENYJE 


1. Doc. dr. S. Radzevièienë. Komandiruotës Lundo 

universitete (Ðvedija), 2003 m. spalio, lapkrièio mën. 

Pedagoginis darbas 

1. Doc. S. Radzevièienë Lundo universiteto (Ðvedija) 

Centrinës ir Rytø Europos studijø fakultete 

bakalaurams dëstë Lietuviø kultûros istorijà, Lietuviø 

kalbà ir literatûrà, magistrantams – Baltijos 

ðaliø kultûrà. 


Doc. dr. S. Radzevièienë yra projekto Öresundsstudier 

(su Lundo universiteto (Ðvedija) Centrinës 

ir Rytø Europos studijø fakultetu) 2001–2005 m. 

dalyvë ir projekto Översttar – och tolkstudier (Literatûrinio 

ir konferencijø vertimo studijos) (su Stokholmo 

Kammaro koledþu) 2000–2005 m. dalyvë. 

UÞSIENIO MOKSLININKØ VIZITAI 

KATEDROJE 


Sankt Peterburgo (Rusija) universiteto Filologijos 

fakulteto Uþsienio literatûros katedros profesorë 

N. V. Tiðunina 2003 m. gruodþio 4 d. skaitë 

paskaità literatûrologijos magistrantams. 


23

24 

DARBUOTOJAI 

Docentës dr. Vilija Salienë, 

dr. Zita Nauckûnaitë 

Lektorë dr. Loreta Udrienë 

Asistentës Vilma Leonavièienë, 

Nijolë Toleikytë, 

Doktorantës Nijolë Toleikytë, 

Vilija Januðauskienë 


institucijø Elena Suslavièienë 

Pagalbinis 

pedagoginis Jolita Þvironienë, 

personalas Þivilë Anuðauskaitë, 

Vytautas Vasiliauskas 


Tema. Lietuviø kalbos ir literatûros mokymo metodikos 

raida ir pokyèiai 

Vadovë – doc. dr. V. Salienë, tel. 233 08 52. 

Mokslo grupë: doc. dr. Z. Nauckûnaitë, asist. 

V. Leonavièienë, asist. N. Toleikytë, dokt. V. Januðauskienë 

Tema. Lietuviø vaikø literatûra visuotinës literatûros 

kontekste 

Vadovë – dr. L. Udrienë, tel. 233 08 52. 

STRAIPSNIAI 


LIETUVIØ KALBOS IR LITERATÛROS 



Katedros vedëja doc. dr. Vilija Salienë 

tel. 233 08 52 

el. paðtas: saliene@vpu.lt 


Lietuvos 



1. Salienë V. Þiniø ir gebëjimø dermë ugdymo 

procese: 6 klasës moksleiviø skaitymo ir raðymo 

pasiekimø analizë // Pedagogika. – T. 65 (2003), 

p. 255–261. 

2. Salienë V. Þiniø ir gebëjimø formavimo(si) prielaidos: 

VI klasës moksleiviø skaitymo pasiekimø 

analizë // Pedagogika. – T. 68 (2003), p. 284– 

291. 


1. Leonavièienë V. Raðytinës komunikacijos ugdymas 

analizuojant pasakojamojo teksto ávykiø 

sekà (teorinës prielaidos ir eksperimentas) // Þmogus 

ir þodis. Didaktinë lingvistika. – 2002, t. 1, 

Nr. 4, p. 54–58 (nebuvo átraukta á 2002 m. ataskaità). 

2. Nauckûnaitë Z. Klasikinë retorika kaip komunikacinës 

kompetencijos ugdymo paradigma 

// Þmogus ir þodis. Didaktinë lingvistika. – 2002, 

t. 1, Nr. 4, p. 59–68 (nebuvo átraukta á 2002 m. 

ataskaità). 

3. Nauckûnaitë Z. Loginiai lingvistiniai sakytinës 

ir raðytinës raiðkos skirtumai // Þmogus ir 

þodis. Didaktinë lingvistika. – 2003, t. 1, Nr. 5, 

p. 78–83. 

4. Salienë V. Lietuviø kalbos ugdymo didaktiniø 

nuostatø ir programos 11–12 klasëje turinio kaita 

ir dermës galimybës // Þmogus ir þodis. Didaktinë 

lingvistika. – 2002, t. 1, Nr. 4, p. 76–83 


5. Salienë V. Raðymo mokymo problemos 6 klasëje: 

tyrimo uþduoèiø analizë// Þmogus ir þodis. 

Didaktinë lingvistika. – 2003, t. 1, Nr. 5, p. 85–91. 

6. Þvironaitë L. Nakties motyvas lietuviø vaikø 

poezijoje // Þmogus ir þodis. Literatûrologija. – 

2003, t. 2, Nr. 5, p. 18–26. 

Uþsienio 


1. The Development of Communication Competence 

in the Process of Teacher Training // Bildung 

im Zeitalter der Informationsgesellschaft: 

Baltische Studien zur Erziehungs-und Sozialwissenschaft 

/ Reihenherausgeber: G.-B. Reinert, I. 

Musteikienë, J. Orn. – Frankfurt am Main, 2003, 

Bd, 8, S. 225–234. 


(LAIKRAÐÈIUOSE, ÞURNALUOSE, 

INTERNETE) 

1. Salienë V. Kalbos ugdymas: klausimai sau ir 

kitiems // Gimtasis þodis. – 2003, Nr. 10, p. 2–3. 



1. Doc. dr. V. Salienë – nacionalinis moksleiviø 

pasiekimø tyrimas. 

2. Doc. dr. V. Salienë – ÐMM nepriklausoma 

ekspertë.

DARBUOTOJAI 

Vyresnieji mokslo 

darbuotojai prof. dr. Petras Braþënas, 

doc. dr. Vytautas Martinkus, 

prof. habil. dr. Virginija Ðlekienë 


Tema. Ðiuolaikiniai literatûros analizës ir interpretacijos 

metodai 

Vadovas – doc. dr. V. Martinkus, tel. 233 06 11. 

Mokslo grupë: dr. P. Braþënas, dr. A. Jurgutienë, 

dr. V. Martinkus, habil. dr. V. Ðlekienë, dr. U. Uogintaitë, 

dr. G. Vanagaitë, dr. D. Vaitiekûnas. 

Vykdytojai: dr. P. Braþënas, dr. A. Jurgutienë, dr. 

V. Martinkus, habil. dr. V. Ðlekienë, dr. U. Uogintaitë, 

dr. G. Vanagaitë, dr. D. Vaitiekûnas. 

STRAIPSNIAI 


3. Doc. dr. V. Salienë – PHARE–Nacionaliniai 

egzaminai. 

4. Asist. N. Toleikytë – PHARE–Nacionaliniai 

egzaminai. 

5. Doc. dr. V. Salienë – migruojanèiø darbuotojø 

vaikø ugdymas (Olandija–Lietuva). 

6. Lekt. dr. L. Udrienë – IRSCL (Tarptautinë vaikø 

literatûros tyrinëtojø organizacija). 

LITERATÛRINËS TEKSTO ANALIZËS 

LABORATORIJA 


Laboratorijos vedëjas doc. dr. Vytautas Martinkus 

tel. 233 06 11 

faks. 233 52 99 

el. paðtas: llk@vpu.lt 

Laboratorija ákurta 1997 m. 

Lietuvos 


1. Jurgutienë A. Kûrinio interpretavimo pagrindinës 

strategijos ir bûdø ávairovë // Teksto slëpiniai. 

– 2002, Nr. 5, p. 4–24 (nebuvo átraukta á 


2. Martinkus V. Humanitarinës áþvalgos: literatûros 

analizë ir interpretacija // Teksto slëpiniai. 

– 2002, Nr. 5, p. 90–94 (nebuvo átraukta á 2002 

m. ataskaità). 

3. Ðlekienë V. Kultûrinë polifonija Jono Juðkaièio 

7. Doc.dr. V. Salienë – Lietuviø kalbos strategijos 

rengimo grupës narë. 

8. Pagal VPU Tarptautiniø ryðiø skyriaus projektà 

doc. dr. V. Salienë ir asist. V. Leonavièienë 

parengë lietuviø kalbos, kaip negimtosios, mokymo 

programas uþsienieèiams. 

eilëraðèiuose // Teksto slëpiniai – 2002, Nr. 5, p. 


4. Uogintaitë U. Metafikcija Kosto Ostrausko dramoje 

„Hamletas“ // Teksto slëpiniai. – 2002, Nr. 5, 

p. 58–66 (nebuvo átraukta á 2002 m. ataskaità). 

5. Vaitiekûnas D. Naratyvumo apraðymas. Jono Biliûno 

novelë „Vagis“ // Teksto slëpiniai. – 2002, Nr. 

5, p. 67–89 (nebuvo átraukta á 2002 m. ataskaità). 

6. Vanagaitë G. Avangardinë Petro Tarulio novelës 

„Gyvenimo stebuklas“ logika // Teksto slëpiniai. 

– 2002, Nr. 5, p. 35–48 (nebuvo átraukta á 





medþiaga 

1. Ðlekienë V. Àðõåòèï äîìà â òâîð÷åñòâå 

ïîýòîâ æÿìèííèêîb // Ïðîñòðàíñòâî è âðåìÿ 

â ëèòåðàòóðå è èñêóññòâå. – Äàóãàâïèëñ, 

2002, p. 81–86 (nebuvo átraukta á 2002 m. ataskaità). 

PATENTAI, KITA MOKSLINË VEIKLA 

IR INOVACIJOS 

1. Doc. dr. V. Martinkus suredagavo, parengë ir 

áteikë spaudai tæstiná VPU leidiná ,,Teksto slëpiniai“, 

Nr. 6. 

2. Prof. habil. dr. V. Ðlekienë suredagavo, parengë 

ir áteikë spaudai tæstiná VPU leidiná ,,Þmogus 

ir þodis“, Nr. 5. 


25

26 

DIDAKTINËS LINGVISTIKOS INSTITUTAS 

DARBUOTOJAI 



Instituto vadovë doc. dr. Graþina Akelaitienë 

tel. 233 38 43 

el. paðtas: reginar@vpu.lt 

Institutas ákurtas 1996 m. 

Vyresnioji mokslo 

darbuotoja doc. dr. Graþina Akelaitienë 


Tema. Lietuviø ir uþsienio kalbø gretinamieji 

tyrinëjimai 

PATENTAI, KITA MOKSLINË VEIKLA 

IR INOVACIJOS 

Doc. dr. G. Akelaitienë suredagavo, parengë ir 

áteikë spaudai tæstiná VPU leidiná „Þmogus ir 

þodis“, Nr. 5

SLAVISTIKOS FAKULTETAS 

KATEDROS 

RUSØ KALBOTYROS KATEDRA 

RUSØ KALBOS METODIKOS 

KATEDRA 

RUSØ LITERATÛROS KATEDRA 

LENKØ FILOLOGIJOS KATEDRA 

BALTARUSIØ FILOLOGIJOS 

KATEDRA 

SLAVØ FILOLOGIJOS TYRIMØ 

LABORATORIJA 

Adresas Studentø g. 39 


tel.: 275 16 04, 275 06 82 

faks. 275 16 04 

el. paðtas: slavdek@vpu.lt, 

slav@vpu.lt 

Dekanas doc. dr. 

Gintautas KUNDROTAS 

Prodekanai doc. dr. 

Danutë SABROMIENË 

doc. dr. Romuald NARUNEC 

Personalas dekano padëjëjos 

Birutë Smelstorienë, 

Barbara Kardzis 

Rusø kalbos ir literatûros fakultetas ákurtas 


instituto fakultetas. 1990 m. fakultetas pervadintas 

Slavistikos fakultetu. Jame yra: 

- 5 katedros: Rusø kalbotyros, Rusø kalbos metodikos, 

Rusø literatûros, Lenkø filologijos, Baltarusiø 

filologijos; 

- 1 mokslo laboratorija: Slavø filologijos tyrimø. 

Fakultete dirba (eina pagrindinës pareigas) 33 

mokslo darbuotojai: 26 mokslininkai, ið jø 2 prof., 

12 doc. dr., 13 dr., 1 lekt., 5 asist. Doktorantûroje 

studijuoja 10 doktorantø. 


1 prof. habil. dr., 1 habil. dr., 1 lekt. dr., 1 

mag. 

Slavistikos fakultetas 

27

28 


KRYPTYS 

1. Edukologija. 

2. Kalbotyra. Literatûrologija. 

3. Folkloristika. 




1. Prof. habil dr. J. Novikovas – rusø bylinø sàvadas, 

Sankt Peterburgas, Puðkino namai. 

2. Dr. I. Masoit dalyvavo vadovaujamoje prof. J. 

Riegerio (Lenkijos mokslø akademija) programoje 

„Lenkø tarmiø diferenciacija Ukrainoje, 

Baltarusijoje ir Lietuvoje“, pagal kurià bendradarbiaujant 

Lenkijos ir Lietuvos mokslininkams 

rengiama monografija apie lenkø tarmiø Lietuvoje 

leksikos savitumà. 

MOKSLO DARBAI (TÆSTINIAI 

LEIDINIAI) 

1. Þmogus ir þodis. Svetimosios kalbos. – Vilnius, 

2003, t. 4, Nr. 3. 



KOLEGIJOSE 

1. V. Gudonienë – Mokslinio leidinio 

„Ñëàâÿíñêèå ÷òåíèÿ“ redakcinës kolegijos narë, 

Daugpilio pedagoginis universitetas. 

2. I. Musteikienë – leidinio „Þmogus ir þodis“ 

vyriausioji redaktorë. 

3. D. Sabromienë – leidinio „Þmogus ir þodis. 

Svetimosios kalbos“ atsakingoji redaktorë, redakcinës 

kolegijos narë.

DARBUOTOJAI 

Profesorë habil. dr. Irena Musteikienë 

Docentai dr. Danutë Sabromienë, 

dr. Gintautas Kundrotas, 

dr. Natalija Avina, 

dr. Jelena Kazimianec, 

dr. Linas Selmistraitis 

Lektorius dr. Svetlana Vlasova 

Doktorantai Inga Kitkovskaja, 

Jevgenija Nikolajenko, 

Oksana Surgutanova, 

Svetlana Þurienë, 

Marija Kormilicina-Birney 

Laborantë Nijolë Duknauskienë 


institucijø prof. habil. dr. Eleonora Lassan 


Tema. Kalba kaip veikianti sistema: 1) istoriniai 

funkciniai ir tipologiniai (teoriniai bei didaktiniai) 

rusø ir lietuviø kalbø tyrinëjimai; 2) teksto 

lingvistika 

1. Teksto lingvistika ir didaktika (prof. habil. dr. 

I. Musteikienë, doc. dr. D. Sabromienë, dr. L. Selmistraitis, 

dokt. I. Kitkovskaja, S. Þurienë, M. Kormilicina-Birney). 

2. Funkcinë ir tipologinë fonetika ir gramatika, 

vertimas (doc. dr. G. Kundrotas, doc. dr. D. Sabromienë, 

dr. L. Selmistraitis, mag. N. Jurjevienë). 

3. Lietuvos rusø kalbos ypatumai ir etnolingvistika 

(doc. dr. N. Avina, dokt. J. Nikolajenko). 

4. Rusø kalbos ir kalbotyros istorija (doc. dr. J. Kazimianec, 

dr. S. Vlasova). 

5. Kognityvinë lingvistika, diskursas, pragmatika 

(prof. habil. dr. E. Lassan, dr. L. Selmistraitis, 

dokt. O. Surgutanova). 

APGINTOS DISERTACIJOS 


RUSØ KALBOTYROS KATEDRA 

Adresas Studentø g. 39, LT–08106 Vilnius 

tel.: 275 23 31, 275 06 82 

faks. 275 16 04 

el. paðtas: rkalbotyra@vpu.lt, slav@vpu.lt 

Katedros vedëja doc. dr. Danutë Sabromienë 

1945 m. ákurta Rusø kalbos katedra, 

1999 m. ji pervadinta Rusø kalbotyros katedra. 

Daktaro disertacija. Svetlana Vlasova „Paprastieji 

ir ávardþiuotiniai bûdvardþiai kaip apibrëþtumo 

/ neapibrëþtumo kategorijos raiðkos priemonë 

XII–XIII a. „Uspenskij“ kodekse“. 

2003 04 07. Darbas atliktas ir apgintas Vilniaus 

pedagoginiame universitete, mokslinis vadovas 

prof. habil. dr. Aleksandras Koneveckis. 


DALYKAI 

1. Prof. habil. dr. Irena Musteikienë. Teksto lingvistika 

ir didaktika. VPU. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Kundrotas G. Òåîðåòè÷åñêèå àñïåêòû 

èíòîíàöèè è èõ èñïîëüçîâàíèå â ïðîöåññå 

îáó÷åíèÿ // Pedagogika. – T. 65 (2003), p. 137– 

146. 

2. Sabromienë D. Ñêàçóåìîå: ó÷åò 

ñòðóêòóðíîãî, ñåìàíòè÷åñêîãî è 

ôóíêöèîíàëüíîãî àñïåêòîâ â óíèâåðñèòåòå è 

â øêîëå // Pedagogika. – T. 65 (2003), p. 248– 

254. 


1. Kundrotas G. Funkcinës intonacinio centro 

galimybës lietuviø ir rusø kalbose // Þmogus ir 

þodis. Svetimosios kalbos. – 2003, t. 5, Nr. 3, p. 

10–17. 

2. Kundrotas G., Jurjevienë N. Rusø sakytinës 

kalbos emocinës intonacijos analizë // Þmogus 

ir þodis. Svetimosios kalbos. – 2003, t. 5, Nr. 3, p. 

85–93. 

3. Lassan E. Kliûties kategorija kaip prototipinë 

neapibrëþta rusø kalbos kategorija // Þmogus ir 

þodis. Svetimosios kalbos. – Vilnius, 2003, t. 5, 

Nr. 3, p. 25–30. 

4. Sabromienë D. Sakiniai su modalinëmis predikatinëmis 

jungtimis kaip autorizavimo bûdas / 

/ Þmogus ir þodis. Svetimosios kalbos. – 2003, t. 

5, Nr. 3, p. 43–47. 

5. Vlasova S. Ávardþiuotinës bûdvardþiø formos 

tarinio funkcija XII–XIII a. „Uspenskij“ kodekse / 

/ Þmogus ir þodis. Svetimosios kalbos. – 2003, t. 

5, Nr. 3, p. 60–66. 


29

30 






medþiaga 

1. Avina N. Àêòèâíûå ïðîöåññû â ëåêñèêå 

ñîâðåìåííîãî ðóññêîãî ÿçûêà â Ëèòâå // 

Ðóññêèé ÿçûê ñåãîäíÿ: ìàòåðèàëû 

ìåæäóíàðîäíîé êîíôåðåíöèè. IV Øìåëåâñêèå 

÷òåíèÿ / îòâ. ðåä. Ë. Ï. Êðûñèí. – Ìîñêâà, 

2003, ñ. 11–20. 

2. Avina N. ßçûê ðóññêèõ â Ëèòâå: íåêîòîðûå 

ñîöèîëèíãâèñòè÷åñêèå îñîáåííîñòè // 

Ïðîáëåìû ñîöèî- è ïñèõîëèíãâèñòèêè. – 

Ïåðìü, 2003, ñ. 15–19. 

3. Avina N. Òèïè÷åñêîå â ðóññêîì ÿçûêå 

çàðóáåæüÿ (íà ìàòåðèàëå ðóññêèõ Ëèòâû) // 

Ðóññêîå ñëîâî â ìèðîâîé êóëüòóðå: ìàòåðèàëû 

Õ êîíãðåññà ìåæäóíàðîäíîé àññîöèàöèè 

ïðåïîäàâàòåëåé ðóññêîãî ÿçûêà è ëèòåðàòóðû. 

– Ñàíêò-Ïåòåðáóðã, 2003, ñ. 255–261. 

4. Avina N. Ñëîâà-ãèáðèäû êàê ïðîÿâëåíèå 

ìåæúÿçûêîâîé îáùíîñòè (íà ìàòåðèàëå 

ÿçûêà ðóññêèõ Ëèòâû) // Ïðîáëåìû «äðóãîãî» 

ãîëîñà â ÿçûêå, ëèòåðàòóðå è êóëüòóðå: 

ìàòåðèàëû IV ìåæäóíàðîäíîé êîíôåðåíöèè, 

27–29 ìàðòà 2003 ã. – Ñàíêò-Ïåòåðáóðã, 2003, 

ñ. 373–378. 


UÞSIENYJE 


1. Doc. dr. N. Avina. Sankt Peterburgas (Rusija). 

2. Doc. dr. N. Avina. A. Puðkino rusø kalbos institutas, 

Maskva (Rusija). 

3. Doc. dr. G. Kundrotas. Maskvos valstybinis 

M. V. Lomonosovo universitetas (Rusija) (2 k.) 

4. Doc. dr. G. Kundrotas. Vroclavo universitetas 

(Lenkija). 

5. Doc. dr. G. Kundrotas. Maskvos valstybinis 

lingvistinis universitetas (Rusija). 

6. Prof. habil. dr. I. Musteikienë. Rusijos A. Gerceno 

valstybinis pedagoginis universitetas, Sankt 

Peterburgas. 

7. Doc. dr. D. Sabromienë. A. Gerceno valstybinis 

pedagoginis universitetas, Sankt Peterburgas 

(2 k.). 

8. Doc. dr. L. Selmistraitis. A. Puðkino rusø kalbos 

institutas, Maskva (Rusija).

DARBUOTOJAI 

Docentës dr. Tatjana Èeèet, 

dr. Ana Þarkova, 

dr. Natalja Aleksejeva, 

dr. Irena Èekmonienë 

Lektorë dr. Dalia Eigirdienë 

Asistentës Irina Soboleva, 

Tatjana Zinovkina, 

Larisa Kucharenko, 

Nadeþda Babuðienë 

Doktorantë Lilija Ukrainec 

Laborantë Natalija Mikutavièienë 


Tema. Ðiuolaikiniai svetimosios ir gimtosios kalbø 

dëstymo komunikaciniai bei kultûrologiniai 

aspektai 

Vadovë – doc. dr. T. Èeèet, tel. 275 23 31. 

Mokslo grupë: doc. dr. N. Aleksejeva, doc. dr. 

A. Þarkova, doc. dr. I. Èekmonienë, lekt. dr. 

D. Eigirdienë. 

1 projektas. Tarpkultûrinës komunikacijos problemos 

(doc. dr. T. Èeèet) 

2 projektas. Ðiaurës Rytø Lietuvos santykiø lingvistiniai 

ir kultûriniai aspektai 

(doc. dr. N. Aleksejeva) 

3 projektas. Lenkø–lietuviø kalbiniai ir kultûriniai 

kontaktai (doc. dr. I. Èekmonienë) 

4 projektas. Rusø, kaip uþsienio kalbos, mokymo 

strategija (lekt. dr. D. Eigirdienë) 

STRAIPSNIAI 


RUSØ KALBOS METODIKOS KATEDRA 


Katedros vedëja doc. dr. Tatjana Èeèet 

tel. 275 23 31 

faks. 275 16 04 

el. paðtas: rkmk@vpu.lt 


Lietuvos 


1. Eigirdienë D. Tekstilës terminai lietuviø tarmëse 

// Þmogus ir þodis. Didaktinë lingvistika. – 


Uþsienio 


1. Adomavièiûtë-Èekmonienë I. A. Ê 

õàðàêòåðèñòèêå ïîëüñêî-ëèòîâñêîãî 

áèëèíãâèçìà ïîëÿêîâ Éîíàâñêîãî ðàéoíà 

Ëèòâû // Pogranicza jæzyków. Pogranicza kultur. 

– Warszawa, 2003, p. 139–148. 

2. Adomavièiûtë-Èekmonienë I. A. Ïîëüñêèé è 

ëèòîâñêèé òåêñò èç Éîíàâñêîãî ðàéîíà Ëèòâû 

ñ êîììåíòàðèÿìè // Pogranicza jæzyków. Pogranicza 

kultur. – Warszawa, 2003, p. 149–157. 

3. Èeèet T. Ëè÷íîñòíî-îðèåíòèðîâàííîå 

îáó÷åíèå êàê îñíîâà ðàçâèòèÿ ìåæêóëüòóðíîé 

êîìïåòåíöèè // Ïåäàãîãiêà i ïñiõîëîãiÿ 

ôîðìóâàííÿ òâîð÷î¿ îñîáèñòîñòi: ïðîáëåìè i 

ïîøóêè: çáiðíiê íàóêîâèõ ïðàöü. – Êè¿â, 

Çàïîðiææÿ, 2003, âèïóñê 27, c. 43–47. 





medþiaga 

1. Èeèet T. Tarptautinës komunikacijos proceso problemos 

mokant kinø studentus rusø kalbos // Þmogus 

kalbos erdvëje: tarptautinë mokslinë konferencija: 

Kaunas, 2003 geguþës 8–9. – Kaunas, 2003. 

2. Eigirdienë D. Atminties strategijø taikymas mokantis 

uþsienio kalbø // Þmogus kalbos erdvëje: 

tarptautinë mokslinë konferencija: Kaunas, 2003 

geguþës 8–9. – Kaunas, 2003. 

3. Þarkova A. Ñîâðåìåííûå ïîñîáèÿ ïî 

êóëüòóðå ðóññêîé ðå÷è: îáùåå è ñïåöèôèêà // 

IX tarptautinë mokslinë konferencija: praneðimai: 

Vilnius, 2003 kovo 20–21. – Vilnius, p. 76–82. 


UÞSIENYJE 


1. Doc. dr. T. Èeèet. Maskvos valstybinis lingvistinis 

universitetas (Rusija), 2003 m. geguþës 19–20 d. 


31

32 

DARBUOTOJAI 

RUSØ LITERATÛROS KATEDRA 

Profesorius habil. dr. Jurijus Novikovas 

Docentai dr. Vida Gudonienë, 

dr. Aleksas Bruþas, 

dr. Jelena Belova, 

dr. Irina Kulikova, 

dr. Liubovë Iljina, 

dr. Marina Romanenkova, 

dr. Svetlana Valiulis 

Lektorius dr. Gendrik Petkeviè 

Doktorantës Viktorija Markevièienë, 

Tatjana Vologdina, 

Aistë Zabitytë, 

Svetlana Kostiuk, 

Raisa Ðapiro 

Vyr. laborantë Olga Nesson 




Katedros vedëja doc. dr. Vida Gudonienë 

tel. 275 23 31 

el.paðtas: vida.g@vpu.lt 


1 tema. Meninio teksto suvokimas, analizë, interpretacija. 

„Að“ ir „Kito“ problema literatûroje 

Vadovë – doc.dr. S. Valiulis, tel. 272 47 77. 

Mokslo grupë: doc. dr. V. Gudonienë, doc. dr. J. 

Belova, doc. dr. I. Kulikova, lekt. dr. G. Petkeviè, 

dokt. T. Atkoèaitienë, V. Markevièienë, A. 

Zabitytë. 

Buvo tiriama: „Að“ ir „Kito“ problema Tatjanos 

Tolstajos kûryboje; tautinio identiteto problema 

literatûroje. 

2 tema. Rusø tautosaka ir etnokultûra. Epiniø 

tradicijø funkcionavimas 

Vadovas – prof. habil. dr. J. Novikovas, 

tel. 233 16 36. 

Mokslo grupë: lekt. dr. G. Petkeviè, magistrantai. 

Buvo tiriama: medþiaga rusø bylinø sàvadui (raðomi 

komentarai I–III tomui); bylinos Ðiaurës Rusijos 

kultûroje. 

3 tema. Pedagoginio meistriðkumo technologija. 

Rusø literatûros vadovëliai 

Vadovë – doc. dr. V. Gudonienë, tel. 263 12 48. 

Mokslo grupë: doc. dr. S. Valiulis, doc. dr. L. 

Iljina, lekt. dr. G. Petkeviè, doc. dr. J. Belova, 

dokt. S. Kostiuk, dokt. R. Ðapiro. 

Svarbiausi rezultatai: baigta rengti naujos kartos 

vadovëlius mokyklai. 


DALYKAI 

1. Doc. dr. S. Valiulis. Hermeneutika ir literatûra. 


2. Habil. dr. Kristina Parnell. Genderio problemos 

moterø prozoje. VPU. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Íîâèêîâ Þ. Ïàñõàëüíûé îáõîä äâîðîâ ó 

ñòàðîîáðÿäöåâ ëèòîâñêî-áåëîðóññêîãî 

ïîãðàíè÷üÿ // Kalbotyra. Slavistica Vilnensis. – 

2002, t. 51 (2), p. 81–92. 

2. Íîâèêîâ Þ. Âîëî÷åáíûé îáðÿä ó 

ñòàðîîáðÿäöåâ Ëèòâû è Áåëàðóñè (òåêñòû) / 

/ Kalbotyra. Slavistica Vilnensis. – 2002, t. 51 (2), 

p. 185–196. 


Iljina L. Ïóøêèí – ìàñòåð àðõèòåêòîíèêè // 

Þmogus ir þodis. Literatûrologija. – 2003, t. 5, 

Nr. 3. 

Uþsienio 


1. Petkeviè G. Poeta o temperamence bojownika 

(Maksym Tank) // Poezija i poeci w Wilnie lat 

1920–1940. Biblioteka Literatury Pogranicza 

pod patronatem Prezyedenta Rzeczypospolitej 

/ pod red. T. Bujnickiego I K. Biedrzyckiego. 

– Krakow, 2003, p. 287–294 . 

2. Áåëîâà Å. «ß è äðóãèå» â èãðîâîì ïîëå 

ðàññêàçà Òàòüÿíû Òîëñòîé «Ñîíÿ» // Ïðîáëåìà 

«äðóãîãî» ãîëîñà â ÿçûêå, ëèòåðàòóðå è 

êóëüòóðå: IV ìåæäóíàðîäíàÿ êîíôåðåíöèÿ, 

27–29 ìàðòà 2003 ã. – Ñàíêò-Ïåòåðáóðã, 

2003, c. 213–217. 

3. Íîâèêîâ Þ. Íàó÷íûé êîììåíòàðèé ê 

ôîëüêëîðíûì òåêñòàì â êíèãå 

«Àðõàíãåëüñêèå áûëèíû è èñòîðè÷åñêèå

ïåñíè, ñîáðàííûå À. Ä. Ãðèãîðüåâûì â 

1899–1901 ã.». Ò. 1. – Ñàíêò-Ïåòåðáóðã, 

2002, c. 651–673. 



«Àðõàíãåëüñêèå áûëèíû è èñòîðè÷åñêèå 






«Àðõàíãåëüñêèå áûëèíû è èñòîðè÷åñêèå 




6. Íîâèêîâ Þ., Äðàíèêîâà Í. Ôîëüêëîðíàÿ 

ýêñïåäèöèÿ íà Êóëîé // Æèâàÿ ñòàðèíà. – 

2003, ¹ 3, c. 36–38. 






medþiaga 

1. Íîâèêîâ Þ. Áûëèíû èç ñáîðíèêà «Êèðøè 

Äàíèëîâà» â êîíòåêñòå ñåâåðíîðóññêîé 

òðàäèöèè // Ëîêàëüíûå òðàäèöèè â íàðîäíîé 

êóëüòóðå Póññêîãî Ñåâåðà: ìàòåðèàëû IV 

ìåæäóíàðîäíîé íàó÷íîé êîíôåðåíöèè 

«Ðÿáèíèíñêèå ÷òåíèÿ-2003». – Ïåòðîçàâîäñê, 


2. Ïåòêåâè÷ Ã. Áåëîðóññêî-ëèòîâñêèå 

ëèòåðàòóðíûå ñâÿçè êàê ôàêòîð 

âçàèìîïîíèìàíèÿ ìåæäó íàðîäàìè-ñîñåäÿìè 

// Ðàçíàñòàéíàñöü ìoó i êóëüòóð ó êàíòýêñöå 

ãëàáàëiçàöûi (Diversity of languages and cultures 

in the context of globalization): 

ìàòýðûÿëû ìiæíàðîäíàãà ñiìïîçióìà 

(ÞÍÅÑÊÀ): Ìiíñê, 9–10 ëiï. 2002 ã. / 

ðýäêàë. À. Ìàëüäçiñ (ãàë. ðýä.) i iíø. – 

Ìiíñê, 2003, c. 305–310. 

3. Ïåòêåâè÷ Ã. «×àìó öÿáå ÿ ïàìÿòàþ, 

ñòàðîíêà ðîäíàÿ ìàÿ…» (Èñòîêè òâîð÷. 

âçàèìîäåéñòâèÿ) // Áåëàðóñêà-ðóñêà-ïîëüñêàå 

ñóïàñòàóëÿëüíàå ìîâàçíàóñòâà, 

ëèòàðàòóðàçíàóñòâà, êóëüòóðàëîãèÿ: 

ìàòýðèÿëû Ó 1 ìiæíàðîäíàé íàâóêîâàé 

êàíôåðýíöûi: 15–17 ìàÿ 2003. / ïàä àãóëüí. 

ðýä. Ë. Ì. Âàðäàìàöêàãà, Ã. Ì. Ìåçåíêi. – 

Âiöåáñê, 2003, ñ. 205–206. 

1. Ðîìàíåíêîâà Ì. «Íàöèîíàëüíûé àñïåêò» 

ëèòåðàòóðîâåä÷åñêîì èññëåäîâàíèè // 

Ïðîáëåìà «äðóãîãî» ãîëîñà â ÿçûêå, 

ëèòåðàòóðå è êóëüòóðå: IV ìåæäóíàðîäíàÿ 

êîíôåðåíöèÿ, 27–29 ìàðòà 2003 ã. – Ñàíêò- 

Ïåòåðáóðã, 2003, c. 79–85. 

Nerecenzuota konferencijø praneðimø medþiaga 

Lietuvoje vykusiø respublikiniø konferencijø 

medþiaga 

1. Valiulis S. Êîíöåïöèÿ æèçíè è ÷åëîâåêà ó 

Ë. Í. Òîëñòîãî // Ñîâåñòü ðóññêîé íàöèè: 

äîêëàäû ó÷àñòíèêîâ íàó÷íî-ïðàêòè÷åñêîé 

êîíôåðåíöèè ïî òâîð÷åñòâó Ë. Í. Òîëñòîãî. 

– Âèëüíþñ, 2003, ñ. 55–62. 



1. Prof. habil dr. J. Novikovas. Rusø bylinø sàvadas. 

– Sankt Peterburgas, Puðkino namai. 


UÞSIENYJE 


1. Doc. dr. V. Gudonienë. Poznanës universitetas 

(Lenkija). 

2. Doc. dr. M. Romanenkova, doc. dr. J. Belova. 

Gerceno universitetas (Sankt Peterburgas, Rusija). 

3. Prof. habil. dr. J. Novikovas, lekt. dr. G. Petkeviè 

(Lipecko universitetas, Baltarusija). 


Prof. habil. dr. J. Novikovas skaitë paskaitas Pomorës 

valstybiniame universitete (Archangelskas, 

Rusija). 


KATEDROJE 


1. Habil. dr. Kristina Parnell skaitë paskaitas magistrantams 

ir doktorantams (Veimaras, Vokietija). 

Prof. habil. dr. Fiodor Fiodorov skaitë paskaitø 

ciklà „Hofmanas ir rusø kultûra“ (Daugpilis, Latvija). 


33

34 

DARBUOTOJAI 

LENKØ FILOLOGIJOS KATEDRA 

Docentai dr. Barbara Dvileviè, 

dr. Romuald Narunec, 

dr. Halina Turkeviè 

Lektorës dr. Irena Masoit, 

dr. Henrika Sokolovska, 

dr. Kristina Syrnicka 

Vyr. laborantë Irena Petkeviè 


institucijø habil. dr. Andrej Baranov, 

dr. Juzef Ðostakovski 



Katedros vedëja dr. Irena Masoit 

tel. 275 03 60 

el. paðtas: polonistika@vpu.lt 


1 tema. Lenkø kalbos Lietuvoje ypatumai (sinchroniniai 

ir diachroniniai aspektai) 

Vadovas – doc. dr. B. Dvileviè, tel. 275 03 60. 

Mokslo grupë: lekt. dr. I. Masoit, lekt. dr. H. Sokolovska. 

2 tema. XIX–XX a. Vilniaus kraðto literatûra ir 

kultûra 

Vadovë – doc. dr. H. Turkeviè, tel. 275 03 60. 

Mokslo grupë: doc. dr. R. Narunec, dr. K. Syrnicka. 


Daktaro disertacija. Henrika Sokolovska „Lietuvos 

lenkø mokyklø moksleiviø daugiakalbiðkumas 

ir komunikaciniai gebëjimai– (Wielojæzycznoúæ 

a umiejætnoúci komunikacyjne uczniów 

szkóù polskich na Litwie). Darbas atliktas 

ir apgintas Varðuvos universitete 2003 m. spalio 

27 d., mokslinis vadovas prof. habil. dr. Józef 

Porayski-Pomsta. 

STRAIPSNIAI 


Lietuvos 


1. Syrnicka K. O wileñskiej kulturze cmentarnej 

XX wieku // Rocznik Stowarzyszenia Naukowców 

Polaków Litwy / red. J. Woùkonowski, 

H. Ilgiewicz. – Vilnius, 2003, t. 2, p. 125–133. 

2. Ðostakovski J. Wileñskie pismo „My Chcemy 

Boga“ (1970–1974) jako krzewiciel kultury 

chrzeúcijañskiej // Rocznik Stowarzyszenia 

Naukowców Polaków Litwy / red. J. Woùkonowski, 

H. Ilgiewicz. – Vilnius 2003, t. 2., p. 82– 

87. 

3. Turkeviè H. Konstantego Ildefonsa 

Gaùczyñskiego ocalone od zapomnienia 

„szczæúcie w Wilnie“ // Rocznik Stowarzyszenia 

Naukowców Polaków Litwy / red. J. Woùkonowski, 

H. Ilgiewicz – Vilnius, 2003, t. 2., p. 57–69. 

Uþsienio 


1. Baranov A. Powieúci wspóùczesne Henryka 

Sienkiewicza w kontekúcie twórczoúci Fiodora 

Dostojewskiego // Annales Academiae Paedagogicae 

Cracoviensis: Studia Historicolitteraria 

/ pod red. H. Bursztyñskiej i H. Turkiewicz. – 

Kraków, 2002, p. 127–140. 

2. Dvileviè B. Polszczyzna wileñska wpisana 

w poezjæ. Na przykùadzie twórczoúci poetyckiej 

Wandy Niedziaùkowskiej-Dobaczewskiej / 

/ Poezja i poeci w Wilnie lat 1920–1940: Studia 

/ pod red. T. Bujnickiego i K. Biedrzyckiego. – 

Kraków, 2003, p. 21–30. 

3. Ðostakovski J. Przygotowanie mùodego 

czùowieka do ýycia w otwartym spoùeczeñstwie 

(na podstawie podræczników literatury dla klas 

starszych) // Prawa i wolnoúci czùowieka w 

edukacji demokratycznego pañstwa. Teoria i jej 

zastosowanie / pod red. R. Rosa. – Siedlce, 2003, 

p. 133–138. 

4. Ðostakovski J. Kult úwiætego Kazimierza w 

literaturze litewskiej // Mùodzieý akademicka a 

wspóùczesna nauka / red. K. Jankowski. – Siedlce, 

2003, p. 171–178. 

5. Turkeviè H. Tendencje regionalne w poezji 

Teodora Bujnickiego // Poezja i poeci w Wilnie 

lat 1920–1940: Studia / pod red. T. Bujnickiego i 

K. Biedrzyckiego. – Kraków, 2003, p. 153–163. 



Uþsienyje 


1. Syrnicka K. O litewskim diable, zaúwiatach i 

welach // Problemy wspóùczesnej tanatologii.


Medycyna – antropologia kultury – humanistyka 

/ pod red. prof. habil. dr. J. Kolbuszewskiego. 

– Wrocùaw, 2003, p. 391–398. 


UÞSIENYJE 


1. Lekt. dr. I. Masoit. Salzburgo universitetas 

(Austrija). 

2. Lekt. dr. H. Sokolovska. Vroclavo universitetas 

(Lenkija). 

3. Lekt. dr. K. Syrnicka. Vroclavo universitetas, 

(Lenkija). 

4. Doc. dr. R. Narunec. Vroclavo universitetas 

(Lenkija). 


1. I. Masoit dalyvavo vadovaujamoje prof. J. Riegerio 

(Lenkijos mokslø akademija) programoje 

„Lenkø tarmiø diferenciacija Ukrainoje, Baltarusijoje 

ir Lietuvoje“, pagal kurià bendradarbiaujant 

Lenkijos ir Lietuvos mokslininkams ren- 

giama monografija apie lenkø tarmiø Lietuvoje 

leksikos savitumà. 


KATEDROJE 


Prof. T. Bujnicki. Krokuvos universitetas (Lenkija). 


1. Prof. J. Rieger. Varðuvos universitetas (Lenkija). 

2. Dr. Z. Jædrychowski. Vroclavo universitetas 

(Lenkija). 

3. Dr. W. Smaszcz. Baltstogës universitetas (Lenkija). 

4. Prof. K. Biliñski. Vroclavo universitetas (Lenkija). 

5. Prof. L. Bednarczuk. Krokuvos pedagoginë 

akademija (Lenkija). 


35

36 

DARBUOTOJAI 

Lektorë dr. Lilija Plygavka 

Asistentë Nina Petkeviè 


Tema. Baltarusiø kultûra Lietuvoje ir jos transformacija 

tarp ávairiø kultûrø 

Vadovë – lekt. dr. L. Plygavka, tel. 275 03 60. 

Mokslo grupë: asist. N. Petkeviè. 

1 projektas. Baltarusiø kultûra ir kalba Lietuvos 

ir Baltarusijos pasienyje 

Vadovë – lekt. dr. L. Plygavka. 

2 projektas. Baltarusiø ir lietuviø literatûriniai 

ryðiai XX a. pradþioje 

Vadovë – asist. N. Petkeviè. 




BALTARUSIØ FILOLOGIJOS KATEDRA 


Katedros vedëja dr. Lilija Plygavka 

tel. 275 03 60 

el. paðtas: belfil@vpu.lt; pll@vpu.lt 

Katedra ákurta 1991 m. rugsëjo 1 d. 

Uþsienyje 


1. Plygavka L. Áåëîðóññêèé ÿçûê â Ëèòâå: 

ñîöèîëèíãâèñòè÷åñêèé àñïåêò // Èññëåäîâàíèå 

ñëàâÿíñêèõ ÿçûêîâ è ëèòåðàòóð â âûñøåé 

øêîëå: äîñòèæåíèÿ è ïåðñïåêòèâû. – 

Ìîñêâà, 2003, c. 164–167. 

2. Plygavka L. Áåëàðóñêàÿ ìîâà i íàöûÿíàëüíàÿ 

øêîëà (íà ïðûêëàäçå Ëiòâû) // Ýòíîñîöèàëüíûå 

è êîíôåññèîíàëüíûå ïðîöåññû â ñîâðåìåííîì 

îáùåñòâå. – Ãðîäíî, 2003, ñ. 98–101. 


UÞSIENYJE 


1. Lekt. dr. L. Plygavka. XII prof. S. Buragos 

mokslinë tarptautinë konferencija „Ìîâà i 

êóëüòóðà“, Kijevas, 2003 m. birþelio 23–27 d. 

2. Lekt. dr. L. Plygavka. XI tarptautinë konferencija 

„Droga ku wzajemnoúci“, Biaùystok, 2003 

m. liepos 18–20 d. 

3. Lekt. dr. L. Plygavka. XVII Olomouco rusistø 

dienos, Olomouc, 2003 m. rugpjûèio 25–27. 

4. Lekt. dr. L. Plygavka. Mokslinë tarptautinë 

konferencija „Ìiæêóëüòóðíû äûÿëîã ó 

Áåëàðóñi: íàöûÿíàëüíà-êóëüòóðíàå i äóõî¢íàå 

ðàçâiöö¸ âà ¢ìîâàõ ãëàáàëiçàöûi“, Minskas, 

2003 m. gruoþdþio 10–12 d. 


KATEDROJE 


1. M. Novik. Paskaitos baltarusiø filologijos specialybës 

studentams (2 sav.), Bresto universitetas 

(Baltarusija). 

2. T. Tarasava. Paskaitos baltarusiø filologijos specialybës 

studentams (1 sav.), Baltarusijos valstybinis 

M. Tanko pedagoginis universitetas. 

3. V. Liashuk. Vadovavimas bakalauro darbui, 

Baltarusijos valstybinis universitetas.

DARBUOTOJAI 

Vyriausiasis 

mokslinis bendradarbis prof. habil. dr. 

Jurijus Novikovas 


SLAVØ FILOLOGIJOS TYRIMØ LABORATORIJA 



Laboratorijos vedëja doc. dr. V. Gudonienë 

tel. 275 23 31 

Laborantë O. Kaèerevskaja 

Tema. Lietuvos sentikiø tradicinë kultûra ir folkloras 

(rinkimas, sistematizacuja, publikacijos bei 

tyrimas) 

Vadovas – prof. habil. dr. J. Novikovas. 

STRAIPSNIAI 

Uþsienio 

Recenzuojamuose mokslo þurnaluose ir 

leidinuose 

1. Íîâèêîâ Þ. Õðèñòèàíñêèé ïëàñò â áûòîâîé 

ìàãèè ñòàðîîáðÿäöåâ Ëèòâû // Ñëàâÿíñêàÿ 

òðàäèöèîííàÿ êóëüòóðà è ñîâðåìåííûé ìèð: 

cáîðíèê ìàòåðèàëîâ íàó÷íîé êîíôåðåíöèè. – 

Ìîñêâà, 2003, c. 238–255. 

2. Íîâèêîâ Þ. Ìèôîëîãèÿ è áûòîâàÿ ìàãèÿ 

ñòàðîîáðÿäöåâ ëèòîâñêî-áåëîðóññêîãî 

ïîãðàíè÷üÿ // Áåëàðóñêà-ðóñêà-ïîëüñêàå 

cóïàñòà¢ëÿëüíàå ìîâàçíà¢ñòâà, ëiòàðàòóðàçíà¢ñòâà, 

êóëüòóðàëîãiÿ: ìàòýðûÿëû VI 

ìiæíàðîäíàé íàâóêîâàé êàíôåðýíöûi. – 

Âiöåáñê, 2003, ÷. II, c. 200–203. 


37

38 

UÞSIENIO KALBØ FAKULTETAS 

KATEDROS 

ANGLØ FILOLOGIJOS KATEDRA 

ANGLØ KALBOS KATEDRA 

ANGLU KALBOS DIDAKTIKOS 

KATEDRA 

PRANCÛZØ FILOLOGIJOS IR 

DIDAKTIKOS KATEDRA 

VOKIECIU FILOLOGIJOS IR 


VOKIEÈIØ KALBOS KATEDRA 



tel. / faks. 279 01 64 

el. paðtas: 

ukf.dekanatas@vpu.lt 

Dekanas doc. dr. 

Algimantas MARTINKËNAS 

Prodekanë doc. dr. Daiva VERIKAITË 

Pagalbinis 

personalas Daiva Kukauskienë 

Uþsienio kalbø fakultetas ákurtas 1945 m. Jame 

yra: 

- 6 katedros: Anglø filologijos, Anglø kalbos, Anglø 

kalbos didaktikos, Prancûzø filologijos ir didaktikos, 

Vokieèiø filologijos ir metodikos, Vokieèiø 

kalbos. 

Fakultete dirba 70 mokslo darbuotojø, ið kuriø 

pagrindines pareigas eina 23: 1 prof. dr., 14 doc. 

dr., 8 dr. be pedagoginio vardo. Doktorantûroje 

studijuoja 11 doktorantø. 


1 prof. habil. dr., 3 doc. dr., 1 dr., 1 lekt.

DARBUOTOJAI 


ANGLØ FILOLOGIJOS KATEDRA 

Docentai dr. Janina Buitkienë, 

dr. Izolda Genienë, 

dr. Roþë Jasudavièiûtë, 

dr. Elvyra Kondraðkienë, 

dr. Undinë Uogintaitë, 

dr. Linas Selmistraitis 

Lektorës dr. Daina Miniotaitë, 

Marija Talandienë 

Asistentës Eglë Petronienë, 

Audronë Ðolienë 

Doktorantë Eglë Petronienë 

Laborantë Regina Stasiðkytë 


institucijø prof. habil. dr. Laimutis Valeika, 

doc. dr. Regina Rudaitytë 



Katedros vedëja doc. dr. Janina Buitkienë 

tel. 275 17 46 

el. paðtas: afk@vpu.lt, janina.buitkiene@vpu.lt 


1 tema. Teksto ir jo elementø struktûriniai, semantiniai 

ir tipologiniai tyrimai sinchroniniu ir 

diachroniniu poþiûriais 

Vadovë – doc. dr. I. Genienë, tel. 234 22 12. 

Mokslo grupë: prof. habil. dr. L. Valeika, doc. dr. J. 

Buitkienë, doc. dr. R. Jasudavièiûtë, doc. dr. L. Selmistraitis, 

dokt. E. Petronienë, asist. A. Ðolienë. 

Tiriama: teksto elementø struktûrinë, semantinë 

bei pragmatinë sàveikos, t. y. kalba kaip sistema 

ir kaip komunikacinë veikla; remiantis darybinio 

proceso sakiniais, analizuota proceso komunikacinë 

funkcija; tirta teksto minimalaus vieneto 

pavadinimo problema; svarbiausi rezultatai 

publikuoti straipsniuose ir mokymo priemonëje 

aukðtøjø mokyklø studentams. 

2 tema. Tarpdisciplininiai literatûros, literatûros 

teorijos ir lingvistikos ryðiai 

Vadovë – doc. dr. I. Genienë, tel. 234 22 12. 

Mokslo grupë: doc. dr. R. Rudaitytë, doc. dr. U. Uogintaitë, 

dr. D. Miniotaitë, lekt. M. Talandienë. 

Ði tema plëtojama literatûros, literatûros teorijos 

ir lingvistinës stilistikos mokslø sandûroje. Nagrinëjamos 

ðiuolaikinës anglø ir amerikieèiø literatûros 

problemos bei postmodernizmo raidos 

klausimai. Sprendþiamas kûrinio prasmës dekodavimo 

klausimas adresanto – teksto – adresato 

– konteksto sàveikos poþiûriu. Rezultatai apibendrinti 

straipsniuose. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Petronienë E. Process as Rheme Proper in Lithuanian 

and English Sentences // Kalbotyra. – 



1. Genienë I. Language, Literariness and Pragmatics 

// Þmogus ir þodis. Svetimosios kalbos. – 


2. Rudaitytë R. Natûralistinio determinizmo transformacija 

Joyce Card Oates romane „Kadangi tai 

kartëlis ir kadangi tai mano ðirdis“ // Þmogus ir 

þodis. Literatûrologija. – 2003, t. 5, Nr. 2, p. 33–35. 

3. Selmistraitis L. Tekstema kaip teksto vienetas 

// Þmogus ir þodis. Svetimosios kalbos. – 2003, t. 

5, Nr. 3, p. 48–54. 



1. I. Genienë – Lietuvos anglø kalbos mokytojø 

ir dëstytojø asociacijos (LAKMIDA) prezidentë. 

2. I. Genienë – projekto „Portfolio Assessment: 

Nordic Baltic Project“ (Talinas, Helsinkis, Stokholmas) 

koordinatorë. 


UÞSIENYJE 


1. D. Miniotaitë. Lodzës universitetas (Lenkija). 


KATEDROJE 


1. K. Knapp, Erfurto universitetas (Vokietija). 

2. F. Neuman, Erfurto universitetas (Vokietija). 

3. P. Zazula, Vroclavo universitetas (Lenkija). 


1. S. Warner (JAV) skaitë paskaitas bakalaurams ir 

magistrantams 2003 m. vasario – birþelio mën. 

M. Uesseler (Vokietija) skaitë paskaitas bakalaurams 

ir magistrantams 2003 m. vasario – birþelio mën. 

Uþsienio kalbø fakultetas 

39

40 

DARBUOTOJAI 


ANGLØ KALBOS KATEDRA 


Katedros vedëja dr. Daiva Verikaitë 

tel. 279 03 52 

el. paðtas: angl@vpu.lt 


Docentë dr. Daiva Verikaitë 

Lektorës dr. Irma Mirbakaitë, 

Margarita Kirillova, 

Irena Purlienë, 

Nijolë Segalienë, 

Rasa Tuomienë 

Asistentës Dalia Gulbinskienë, 

Snieguolë Imbrasienë, 

Ina Irens, 

Asta Jasnauskienë, 

Rûta Petkienë, 

Giedrë Valûnaitë-Oleðkevièienë, 

Jurgita Sriubaitë 

Doktorantës Jurga Cibulskienë, 

Judita Giparaitë 

Laborantë Renata Maþylienë 


Tema. Kalba kaip sistema ir kaip komunikatyvinë 

veikla 

Vadovë – dr. D. Verikaitë, tel. 279 03 52. 

Mokslo grupë: dr. D. Verikaitë, dr. I. Mirbakaitë; 

dokt. J. Giparaitë, J. Cibulskienë. 

Tiriama: 1) konceptualios metaforos, vartojamos 

rinkiminiø kampanijø metu; 2) mokslinio straipsnio 

poveikis kalbos priemonëms; 3) lingvistiniai 

ir psichologiniai veiksniai, turintys átakos anglø 

kalbos derivacinei morfologijai; 4) nepilnieji ðalutiniai 

papildinio sakiniai (Small Clauses) anglø 

ir lietuviø kalbose. 

Tema. Specialioji anglø kalba 

Vadovë – lekt. N. Segalienë, tel. 279 03 52. 

Vykdytojos: dr. D. Verikaitë, S. Imbrasienë, M. 

Kirillova, I. Purlienë, R. Tuomienë, G. Valûnaitë- 

Oleðkevièienë, D. Gulbinskienë, J. Sriubaitë, A. 

Jasnauskienë, I. Irens. 

Svarbiausi rezultatai: 1) atnaujinta ir papildyta 

anglø kalbos mokymo programa ne Uþsienio 

kalbø fakulteto bakalaurantams; 2) parengta 

anglø kalbos mokymo programa fizikos ir kom- 

piuterijos studijø programos studentams, kurie 

mokykloje nesimokë anglø kalbos; 3) rengiama 

anglø kalbos mokymo priemonë visø studijø programø 

ne Uþsienio kalbø fakulteto bakalaurantams 

(I semestras). 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Cibulskienë J. Konceptuali karo metafora Didþiosios 

Britanijos rinkiminiame diskurse // Politologija. 




1. D. Verikaitë – Britø tarybos projektas ¥ELT 

Survey in Lithuania´. 

2. D. Verikaitë – LR Ðvietimo ir mokslo ministerijos 

Profesinio mokymo centro ekspertë; anglø 

kalbos ir pedagogikos programø vertintoja. 

3. D. Verikaitë – studijø kokybës vertinimo centro 

ekspertë, Vokieèiø filologijos programø VU, 

KU, KLK, VDU, VPU vertintoja. 

4. D. Verikaitë – SOCRATES / COMENIUS 2.2 

mobilumo programa. 


UÞSIENYJE 


1. J. Giparaitë. – Erfurto universitetas (Vokietija) 

2003 m. geguþës 14 d. – birþelio 3 d. 

2. I. Mirbakaitë. – Erfurto universitetas (Vokietija), 

2003 m. birþelio 3–17 d. 

3. D. Verikaitë. – Norwich Institute for Language 

Education (Didþioji Britanija) 2003 m. liepos 

7–19 d.

ANGLØ KALBOS DIDAKTIKOS KATEDRA 

DARBUOTOJAI 


Profesorë dr. Simona Steponavièienë 

Lektoriai dr. Jonas Skarulis, 

Birutë Bersënienë, 

Valerija Noruðaitienë 

Asistentës Loreta Andziulienë, 

Jovita Bagdonavièiûtë, 

Giedrë Ilèiukienë, 

Jolanta Japertienë, 

Jolanta Jasionavièiûtë, 

Edita Katinaitë-Kalèiûnienë, 

Gerda Paþëraitë, 

Ernesta Stankeviè, 

Jurgita Trapnauskienë 

Doktorantë Giedrë Ilèiukienë, 

Edita Katinaitë-Kalèiûnienë 

Laborantë Asta Januðkevièiûtë 


institucijø lekt. Irena Varnaitë, 

asist. Þivilë Gruðeckienë, 

Nida Koþemiakaitë, 

Rûta Ðlapkauskaitë 



Katedros vedëja prof. dr. Simona Steponavièienë 

tel. 275 17 46 

el. paðtas: angdi@vpu.lt, stepons@vpu.lt 


Tema. Kalbos funkcionavimas: kognityviniai 

principai, procesai 

Vadovë – S. Steponavièienë, tel. 275 17 46. 

Mokslo grupë: J. Arûnaitë, E. Katinaitë-Kalèiûnienë, 

E. Stankeviè, I. Varnaitë. 

Tiriama: kalbiniai veiksmai, jø situaciniai (kultûriniu 

poþiûriu specifiðki) komponentai; kognityvinis 

panaðumo principas fonotaktikoje; 

kognityvinis daþnumo principas fonotaktikoje. 

Svarbiausi rezultatai: 1) nagrinëta direktyviniø 

kalbiniø veiksmø kognityvinë reprezentacija; 

paskelbti du straipsniai (S. Steponavièienë); skaitytas 

praneðimas „Associatively processed information 

in request conceptualization“ tarptautinëje 

konferencijoje „Þmogus kalbos erdvëje“ 

(S. Steponavièienë); 2) nagrinëti kognityvinio 

lietuviø kalbos priebalsiø panaðumo parametrai 

ir sugretinti su atitinkamais anglø kalbos 

parametrais (E. Katinaitë-Kalèiûnienë); 3) 

apginti magistro darbai: J. Arûnaitë Intertext and 

postmodernism in William Golding’s „Antique 

Trilogy“: „The Scorpion God“, „Envoy Extraordinary“ 

and „The Double Tongue“ (vadovë I. 

Varnaitë); E. Stankeviè. Associative situational 

component in command conceptualization (de- 

velopmental analysis) (vadovë S. Steponavièienë); 

4) dalyvauta tarptautinëje Europos Komisijos 

organizuotoje internetinëje konferencijoje 

Barselonos Tarybos numatytø uþduoèiø planavimo 

ir vykdymo klausimais . 

Tema. Svetimosios kalbos mokytojo kompetencija: 

sudedamosios dalys, tobulinimo bûdai 

Vadovë – B. Bersënienë, tel. 275 17 46. 

Mokslo grupë: L. Andziulienë, J. Bagdonavièiûtë, 

N. Koþemiakaitë, S. Steponavièienë, studentø 

pedagoginës praktikos vadovai mokyklose. 

Tiriama: mokytojo kompetencija; pedagoginës 

praktikos átaka mokytojo kompetencijai; mentoriaus 

funkcijos. 

Svarbiausi rezultatai: 1) nagrinëta mentoriaus 

koncepcija. Dalyvauta tarptautiniame projekte 

SOCRATES / COMENIUS 2.1. „MenTTime“ 

Nr. 106353-CP-1-2002-UK-COMENIUS-C-21. – 

2002–2005 m. (L. Andziulienë – projekto koordinatorë 

Lietuvoje; N. Koþemiakaitë); 

2) skaitytas praneðimas „Approaches to mentor 

training“ tarptautinëje konferencijoje „Mentoring: 

the key to high quality pre-service language 

teacher education“ (L. Andziulienë, N. Koþemiakaitë); 

3) nagrinëta mokytojo kompetencija, skaitytas 

praneðimas „The content of EFL teaching: what, 

why and how“ tarptautinëje konferencijoje 

„New age – new challenges: traditions and innovations 

in language learning“ (B. Bersënienë); 

4) nagrinëti ES dokumentai, susijæ su ES uþsienio 

kalbø mokytojo koncepcija; skaitytas praneðimas 

„What kind of language teacher does 

Europe expect to have?“ “tarptautinëje LAK- 

MIDA’os konferencijoje „Methods of teaching 

English; promoting integration into international 

organizations“ (S. Steponavièienë). 

STRAIPSNIAI 

Uþsienio 


1. Steponavièienë S. The cognitive representation 

of the situation in directive communication: 

the role of association // Dialogue and Universalism. 

– Warsaw University, co-sponsored 


41

42 


by the State Committel for Scientific Research 

and the International Society for Universal 

Dialogue, 2003, Vol. 13, no 1–2, p. 71–82. 





medþiaga 

Steponavièienë S. What kind of language teacher 

does Europe expect to have? // The 9th International LAKMIDA conference „Methods of 

teaching English promoting integration into international 

organizations“. – Kaunas, 2003, p. 

51–53. 



1. L. Andziulienë, N. Koþemiakaitë – SOCRA- 

TES / COMENIUS 2.1. „MenTTime“ tarptautinis 

projektas Nr. 106353-CP-1-2002-UK-COME- 

NIUS-C-21, 2002–2005 m. (L. Andziulienë – projekto 

koordinatorë Lietuvoje, N. Koþemiakaitë 

– projekto dalyvë). 

2. L. Andziulienë – Britø Tarybos projektas „Mentoriø 

rengimas“, 2002–2004. 

3. J. Bagdonavièiûtë (su bendraautoriais). Leonardo 

da Vincio projektas Nr. LT-01-B/F/LA- 

137001 „E-lerning module of English + Finance 

for the countries integrating into European 

Union“. 

4. Katedra buvo Europos ðiuolaikiniø kalbø centro 

(European Centre for Modern Languages; 

Graz, Austrija) informacinës sklaidos padalinys. 

(Atsakinga B. Bersënienë). 

5. Katedra buvo Mokymo(si) mokymo paramos 

centro (Learning and Teaching Support Network 

Generic Centre; York, UK) idëjø sklaidos dalyvë. 

(Atsakinga S. Steponavièienë). 

6. S. Steponavièienë – Norms of word association 

in Lithuanian „CORDIS RTD-RESULTS“ 

2001–2003. Nr. 18354. 


UÞSIENYJE 


1. L. Andziulienë. Komandiruotë Vroclavo universitete 

2003 kovo 30 – balandþio 13 d. 


1. B. Bersënienë – skaitë paskaitas Londono universiteto 

Edukologijos institute 2003 m. birþelio 

23–30 d. pagal SOCRATES / ERASMUS mainø 

programà. 

2. S. Steponavièienë – skaitë paskaitas Haidelbergo 

aukðtojoje pedagoginëje mokykloje 

2003 m. geguþës 14–27 d. pagal SOCRATES / 

ERASMUS mainø programà. 


KATEDROJE 


1. Ch. Elmer – Londono universiteto Edukologijos 

instituto lektorë, skaitë paskaitas pagal SOC- 

RATES / ERASMUS programà 2003 m. rugsëjo 

30 – spalio 6 d. 

2. St. Mills – Europos Sàjungos Europos Komisijos 

delegacija Lietuvoje; Vertimø biuro vadovas; 

diskusijos su studentais ðeðiose akademinëse 

grupëse ES klausimais; dalyvavimas katedros 

renginyje „Europos kalbø diena“.

DARBUOTOJAI 

Docentës dr. Rasa Matonienë, 

dr. Zita Tarvydienë 

Lektorës dr. Daiva Mickûnaitytë, 

Lina Èesnulevièienë, 

Vida Þvirinska 

Asistentë Elena Kirvaitienë 

Laborantë Irena Karalienë 


1 tema. Prancûzø ir lietuviø kalbø eksplicitinë ir 

implicitinë charakteristika 

Vadovë – doc. dr. R. Matonienë, tel. 248 23 49. 

Mokslo grupë: dr. D. Mickûnaitytë, lekt. L. Èesnulevièienë, 

lekt. V. Þvirinska. 

Svarbiausi rezultatai: tirtos prancûzø ir lietuviø 

kalbø struktûros. Tyrimø rezultatai paskelbti Prancûzijoje; 

publikuoti 2 straipsniai. 

2 tema. Prancûzø kalbos mokymo turinio, metodø, 

formø ir mokymo priemoniø tobulinimas 

vidurinëje bei aukðtojoje mokyklose 

Vadovë – doc. dr. Z. Tarvydienë, tel. 2605234 

Mokslo grupë: doc. dr. R. Matonienë, asist. E. Kirvaitienë, 

lekt. V. Þvirinska. 

Svarbiausi rezultatai: tirtas prancûzø kalbos mokymas(is) 

aukðtojoje ir vidurinëje mokyklose; 

parengta 1 mokymo priemonë studentams; publikuotas 

1 straipsnis; dalyvauta rengiant prancûzø 

kalbos brandos egzxaminà. 

Projektas. Magistrø rengimas Limoþo universitete 

(koordinatorius – Prancûzijos Limoþo universiteto 

profesorius, Vilniaus pedagoginio universiteto 

garbës daktaras J. P. Levet) 

STRAIPSNIAI 


PRANCÛZØ FILOLOGIJOS IR DIDAKTIKOS 

KATEDRA 


Katedros vedëja doc. dr. Zita Tarvydienë 

tel. 279 03 45 

el. paðtas: pranc.katedra@vpu.lt 


Lietuvos 


1. Tarvydienë Z. Développement de la réflexion 

critique en classe de lecture // Pedagogika. 

– T. 64 (2002), p. 18–21. 

Uþsienio 


1. Èesnulevièienë L. Fonctions syntaxiques des 

adjectifs qualificatifs en français et lituanien // 

Feuille de Philologie comparée lituanienne et 

française. – Vol. 3, no 6 (2003), p. 9–27. 

2. Matonienë R. Regards sur l’activité pratique de 

traduction (L’article partitif et son transfert en lituanien) 

// Feuille de Philologie comparée lituanienne 

et française. – Vol. 3, no 6 (2003), p. 29–36. 


(LAIKRAÐÈIUOSE, ÞURNALUOSE, 

INTERNETE) 

1. Burneikaitë N., Matonienë R., Paulauskienë 

D., Ðiurkutë D. 2004 m. áskaitø organizavimo tvarka 

ir programa. Uþsienio kalba. – Vilnius, 2003. 

2. Burneikaitë N., Matonienë R., Paulauskienë 

D., Ðiurkutë D. Uþsienio kalbos 2004 ir 2005 

metø brandos egzamino programa. Uþsienio kalba. 

– Vilnius, 2003. 

3. Matonienë R., Gaidienë N. Valstybinio prancûzø 

kalbos egzamino uþduoties dalykinë analizë. 


4. Matonienë R. La grammaire – une partie 

intégrante de l’Examen National // Bulletin de 

l’Association lituanienne des professeurs de 

français. – Vilnius, 2003, p. 8–12. 

5. Tarvydienë Z. Rapport moral de l’activité de 

l’association lituanienne des professeurs de français 

// Bulletin de l’Association lituanienne des professeurs 

de français. – Vilnius, 2003, p. 6–7. 



1. R. Matonienë dalyvavo tarptautiniame projekte 

„Mokytojø konsultantø rengimas Baltijos ðalyse“. 


KATEDROJE 

1. Erfurto (Vokietija) universiteto prof. Konrad 

Schoell skaitë paskaitas romanistams bakalaurantams 

ir magistrantams tema „Teatras ir literatûra 

Prancûzijoje“. 


43

44 

DARBUOTOJAI 


VOKIEÈIØ FILOLOGIJOS IR METODIKOS 

KATEDRA 

Docentai dr. Astutë Beniulienë, 

dr. Algimantas Martinkënas, 

dr. Gintautas Povilaitis, 

dr. Ernesta Raèienë, 

dr. Antanas Zamackas 

Lektoriai dr. Skaidra Girdenienë, 

dr. Renata Labanauskaitë, 

Laima Maliðauskienë, 

dr. Stasys Smagurauskas, 

Valdonë Vaitekûnienë 

Asistentai Michael Kohrs, 

Inga Ðukevièiûtë, 

Laima Zdanavièiûtë 

Doktorantës Diana Babuðytë, 

Graþina Droessiger, 

Jurgita Ðapalaitë 

Laborantë Felicija Drungilienë 


institucijø dr. Vita Banionytë, 

doc. dr. Olga Voronkova 



Katedros vedëja doc. dr. Ernesta Raèienë 

tel. 279 03 52 

el. paðtas: vfil.katedra@vpu.lt 

Katedra ákurta 1947m. 

Tema. Tipologiniai bei kontrastiniai vokieèiø ir 

lietuviø kalbø tyrinëjimai 

Vadovë – doc. dr. E. Raèienë, tel. 279 03 52. 

Mokslo grupë: dr. A. Beniulienë, dokt. G. Droessiger, 

dr. S. Girdenienë, dr. R. Labanauskaitë, dr. 

G. Povilaitis, dr. S. Smagurauskas, dokt. J. Ðapalaitë, 

asist. I. Ðukevièiûtë, dr. O. Voronkova. 

1 projektas. Vokieèiø–lietuviø kalbø kontrastinë 

frazeologija 

Vadovë – doc. dr. A. Beniulienë. 

Vykdytojos: doc. dr. A. Beniulienë, magistrantës 

R. Aukðtakalnytë, K. Kliukovskienë. 

2 projektas. Vokieèiø–lietuviø kalbø gramatikos, 

leksikos, ðiø kalbø variantø (jaunimo kalbos, reklamos 

kalbos ir kt.) kontrastiniai tyrimai. 

Vadovë – doc. dr. E. Raèienë. 

Vykdytojai: dokt. G. Droessiger, mag. I. Filipenkovaitë, 

dr. S. Girdenienë, mag. A. Juodeika, dr. 

R. Labanauskaitë, dokt. J. Ðapalaitë, asist. I. Ðukevièiûtë. 

Svarbiausi rezultatai: paskelbti straipsniai, konferencijø 

praneðimai, parengta daktaro disertacija. 

Tema. Naujausiø uþsienio kalbø didaktikos pasiekimø 

analizë ir taikymas vidurinëje mokykloje, 

gimnazijoje ir aukðtojoje mokykloje 

Vadovas – doc. dr. A. Martinkënas, tel. 279 01 64. 

Mokslo grupë: dr. A. Beniulienë, dr. S. Girdenienë, 

asist. M. Kohrs. lekt. L. Maliðauskienë, dr. G. 

Povilaitis, dr. E. Raèienë, dr. S. Smagurauskas, 

lekt. V. Vaitekûnienë, dr. A. Zamackas. 

Svarbiausi rezultatai: paskelbti straipsniai. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Martinkënas A. Zum Phänomen des phonetischen 

Fehlers aus psycholinguistischer Sicht // 

Pedagogika. – T. 66 (2003), p. 125–130. 


1. Labanauskaitë R. Zum Stand der Erforschung 

des Infinitivs als Kategorie zwischen Substantiv 

und Verb – ein Beitrag zur historischen Eurolinguistik 

// Þmogus ir þodis. Svetimosios kalbos. – 


2. Zamackas A. Besonderheiten des Fremdsprachenunterrichts 

für Erwachsene // Þmogus ir 

þodis. Svetimosios kalbos. – 2003, t. 4, Nr. 3, p. 

67–74. 

Uþsienio 


1. Raèienë E. Zum deutschen Einfluss auf die 

litauische Kultur und Sprache // Annäherung. Polnische, 

deutsche und internationale Germanistik. 

Hrsg. von Bernd Balzer und Irena Swiatlowska. 

– Wroclaw, 2003, p. 214–222. 



1. A. Martinkënas, R. Labanauskaitë – projektas 

„Italø kalbos dëstymas aukðtosiose mokyklose“. 

2. E. Raèienë, A. Martinkënas – tarptautinis Co-


menius 2.1 projektas „INCLudeME – InterCultural 

Learning in Mentoring and student teacher 

training in Europe“ Nr. 112430-CP-1-2003-1-DE- 

COMENIUS-C-21 (Belgija, Estija, Ispanija, Lietuva, 

Olandija, Vokietija). 


UÞSIENYJE 


1. E. Raèienë. Komandiruotë Manhaimo vokieèiø 

kalbos institute (Vokietija). 

2. J. Ðapalaitë. Staþuotë Haidelbergo APM (Vokietija). 

3. I. Ðukevièiûtë. Staþuotë Manhaimo vokieèiø 

kalbos institute (Vokietija). 


1. A. Martinkënas skaitë paskaitas Haidelbergo APM 

(Vokietija) pagal ERASMUS / SOCRATES dëstytojø 

mainø programà (2003 m. rugsëjo–spalio mën.). 


1. A. Martinkënas, E. Raèienë – tarptautinio ES 

projekto INCludeME projekto koordinatoriø seminaras 

Kylio universitete (Vokietija), 2003 m. 

spalio mën. 


KATEDROJE 


1. H. Bergerova – J. E. Purkyne University in 

Usti nad Labem (Èekija), 

staþuotë 2003 m. rugsëjo mën. 


1. G. B. von Carlsburg – Haidelbergo APM (Vokietija), 

paskaitos germanistams 2003 m. rugsëjo, 

lapkrièio mën. 


45

46 

DARBUOTOJAI 


VOKIEÈIØ KALBOS KATEDRA 

Docentë dr. Grasilda Blaþienë 

Lektorës Jûra Filipavièienë, 

Violeta Majauskienë 

Asistentës Irena Ambrazevièienë, 

Irena Urbonienë, 

Irena Zabukienë, 

Danguolë Razauskienë 

Doktorantës Rûta Antulienë, 

Beata Raèinska 

Laborantë Danguolë Razauskienë 



Katedros vedëja lekt. Jûra Filipavièienë 

tel. 279 03 52 

el. paðtas: deutsch@vpu.lt 


Tema. Baltø ir germanø kalbø istoriniai aspektai 

1 projektas. Hydronymia Europaea (senøjø prûsø 

vietovardþiø tyrimas, jø etimologijø nustatymas). 

Vadovas – prof. dr. h. c. W. P. Schmid (Vokietija). 

Vykdytojai: Mainco literatûros ir mokslø akademija, 

Getingeno universiteto Kalbotyros seminaras, 

Lietuviø kalbos institutas, VPU Vokieèiø 

kalbos katedra (doc. dr. G. Blaþienë). 

Svarbiausi rezultatai: iðtirti prûsiðki gyvenamøjø vietø 

vardai – oikonimai – prûsø kalbos ir jos vardyno 

kontaktai su vokieèiø ir lenkø kalbomis (XIII–XIX a.); 

aptarti 1008 prûsiðki oikonimai, pateikti visi kiekvieno 

oikonimo uþraðymo variantai, rekonstruotos prûsiðkos 

lytys (kamienai), nagrinëta daryba, aptarta kilmë; 

tyrinëjimø medþiaga publikuota straipsniuose; 

spaudai rengiama monografija „Die altpreussischen 

Ortsnamen in Madrauen, Natangen, Barten, Pomesanien 

und im nördlichen Ermland“, kurià serijoje 

„Hydronymia Europaea“ numato iðleisti Mainco 

mokslø ir literatûros akademija 2004–2005 m. 

2 projektas. Prûsiðki resp. baltiðki negyvenamøjø 

vietø vardai, uþfiksuoti XIII–XVI a. raðytiniuose 

ðaltiniuose ir rankraðèiuose. 

Vadovë – doc. dr. G. Blaþienë. 

Vykdytojai: Lietuviø kalbos instituto Vardyno skyrius 

(dr. L. Bilkis), VPU Vokieèiø kalbos katedra 

(doc. dr. G. Blaþienë). 

Svarbiausi rezultatai: ið raðytiniø ðaltiniø ir rankraðèiø 

rinkti prûsiðki negyvenamøjø vietø vardai; atlikta darybinë 

ir semantinë ðiø vardø analizë; atskleistos dar 

nepastebëtos prûsø kalbos fonetikos, leksikos, morfologijos, 

þodþiø darybos, semantikos reikðmës. 

Tema. Kalba kaip sistema ir kaip komunikacinë veikla 

Vokieèiø ir lietuviø kalbø lyginimas; kreipiniø 

sistemos; sociolingvistinis aspektas. (dokt. B. Raèinska); 

parengta daktaro disertacija (darbo 

gynimas numatytas 2004 m. birþelio mën.). 

Vokieèiø kalbos didaktika. Specialybës kalba 

(lekt. J. Filipavièienë, asist. I. Ambrazevièienë). 

Tirta svetimos kalbos mokymas(is) kaip besimokanèiojo 

ugdymas. Modifikuotos bakalaurø studijø 

programos, atsiþvelgiant á studentø reikmes. 

Parengtos mokymo priemonës: 

1. Filipavièienë J. Fachdeutsch. Einführung in 

die Geschichte der Soziologie. Vom Lesen zum 

Sprechen. – Vilnius, 2003. – 45 p. 

Filipavièienë J. Fachdeutsch. Einführung in die 

soziologische Theorien der Gegenwart. Vom Lesen 

zum Sprechen. – Vilnius, 2003. – 44 p. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 


1. Filipavièienë J. Zur Auswahl von Texten für 

den fachbezogenen Fremdsprachenunterricht / 

/ Miteinander. Informationen des Verbandes der 

Deutsch Lehrenden Litauens – Heft (27), 2003, 

p. 30–31. 

Uþsienio 

Leidiniuose, áraðytuose á Mokslinës informacijos 

instituto sàraðus 

1. Blaþienë G. Zur altpreussischen Namenforschung 

// Indogermanische Forschungen. – Bd. 

108 (2003), p. 267–278. 



Tarptautinis projektas „Hydronymia Europaea´, 

Mainco literatûros ir mokslø akademija, Getingeno 

universiteto Kalbotyros seminaras (Vokietija), 

Lietuviø kalbos institutas (Lietuva), VPU Vokieèiø 

kalbos katedra (doc. dr. G. Blaþienë). 


UÞSIENYJE 


1. G. Blaþienë skaitë paskaitas Getingeno universitete 

(Vokietija) pagal SOCRATES / ERAS- 

MUS mainø programà (2003 m. spalio 25 d. – 

2003 m. lapkrièio 8 d.).

KATEDROS 

BALTØ PROISTORËS KATEDRA 

EKONOMIKOS KATEDRA 

FILOSOFIJOS KATEDRA 

ISTORIJOS DIDAKTIKOS KATEDRA 

KATALIKØ TIKYBOS KATEDRA 

LIETUVOS ISTORIJOS KATEDRA 

POLITOLOGIJOS IR SOCIOLOGIJOS 

KATEDRA 

VISUOTINËS ISTORIJOS KATEDRA 

ISTORIJOS FAKULTETAS 

Monografijos „Vilniaus miesto valdantysis elitas 

XVII a. antroje pusëje (1662–1702 m.)“ 

autorius A. Ragauskas 

Adresas T. Ðevèenkos g. 31, 


tel. / faks. 233 22 78 

el. paðtas: ifdek@vpu.lt 

Dekanas doc. dr. Vida KNIÛRAITË 

Prodekanas doc. dr. Libertas KLIMKA 


Zita Marcinkevièienë, 

Albina Spadavièiûtë 

Istorijos fakultetas ákurtas 1944 m. kaip Vilniaus 

valstybinio pedagoginio instituto fakultetas. 

1975–1989 m. buvo vadinamas Istorijos-pedagogikos 


- 8 katedros: Baltø proistorës, Ekonomikos, Filosofijos, 

Istorijos didaktikos, Katalikø tikybos, Lietuvos 

istorijos, Politologijos ir sociologijos, Visuotinës 

istorijos; 

- 1 mokslo laboratorija: Sociologiniø ðvietimo 

tyrimø. 

Fakultete dirba 37 mokslo darbuotojai: pagrindines 

pareigas eina 33 mokslininkai, ið jø 6 prof. 

habil. dr., 3 prof. dr., 19 doc. dr., 5 dr. Doktorantûroje 

studijuoja 4 doktorantai. 


6 prof. habil. dr., 1 doc. habil. dr., 2 

habil. dr., 13 doc. dr., 9 dr. 

Istorijos fakultetas 

47

48 


KRYPTYS 

1. Socialiniø idëjø ir teorijø istorija. Politikos sociologija. 

Ugdymo ir ðvietimo socialinës sàlygos 

bei jø kaita Lietuvoje. 

2. Ðvietimo ekonomikos problemos Lietuvoje. 

3. Ðvietimo sociologija. 

4. Istorijos mokymo metodika. Ðvietimo istorija 

Lietuvoje. Istorijos mokymo metodiniø priemoniø 

rengimas. 

5. Katalikø tikybos mokymo metodika. 

6. Þmogaus egzistencija ir jo socialinës bûties 

problemos. 

7. Lietuvos istorija. 



1. Istorijos didaktikos katedra 2003 m. balandþio 

24 d. surengë mokslinæ konferencijà „Moderniø 

technologijø taikymas istorijos edukacijoje“, 

2003 m. birþelio 19 d. – seminarà „Mokiniø 

poþiûrio á istorijos dalykà analizë“. 



1. Filosofijos katedra su prof. Georgu Macleanu ið 

Vaðingtono dalyvavo tarptautiniame leidybos projekte 

„Contemporary Philosophical Discourse in Lithuania“. 

Prof. Georgas Macleanas buvo ðio projekto 

kuratorius. Vykdant projektà bendradarbiavo prof. 

G. Macleanas, prof. dr. J. Baranova (redaktorë), projekte 

dalyvavo asist. D. Broniukaitytë. 

2. Filosofijos katedra dalyvavo tarptautinëje programoje 

SOCRATES / ERASMUS (Belgija). Vykdant 

ðià programà bendradarbiavo prof. L. Anckaert, 

prof. dr. J. Baranova, doc. dr. R. Ðerpytytë. 

3. Doc. dr. A. Anuðauskas dalyvavo Ðvietimo 

apie totalitariniø reþimø nusikaltimus, genocido 

prevencijos ir tolerancijos ugdymo programoje 

(Tarptautinë komisija naciø ir sovietinio okupaciniø 

reþimø nusikaltimams Lietuvoje ávertinti). 

4. Asist. G. Buþinskas gavo Lenkijos–Amerikos 

Fulbrighto komisijos (Polish-U. S. Fulbright Commission) 

Laneo Kirklando stipendijà (2003– 

2004 m.) projektui „Jaunimo pilietinë socializacija 

transformacinëse visuomenëse. Lietuvos ir 

Lenkijos pavyzdþiu“. 

5. Asist. S. Matakaitë gavo Lenkijos–Amerikos 


Laneo Kirklando stipendijà (2002– 

2003 m.) projektui „Socialiniai pokyèiai ir jaunimas 

(lyginamoji analizë: Lietuva ir Lenkija)“. 

6. SOCRATES / ERASMUS dëstytojø ir studentø 

mainø programa. 

7. Programa „Religious Ethnology in Europe. 2002– 

2004“ (partneris doc. dr. J. Mardosa). 


8. Programa „The research project Scholars, Science, 

Universities and Networks as Factors Making 

Cities Attractive (a long term analysis in an international 

context)“ (partnerë lab. A. Januþytë). 

MOKSLO DARBAI 


1. Istorija. – T. 55 (2003). – 86 p. 




5. Þmogus ir þodis. Filosofija. – T. 4 (2003). – 79 p. 



KOLEGIJOSE 

1. Prof. habil. dr. J. Uzdila – leidinio „Pedagogika“ 

(Vilniaus pedagoginis universitetas) redakcinës 

kolegijos narys. 

2. Prof. habil. dr. J. Uzdila – leidinio „Filosofija 

Sociologija“ (Lietuvos mokslo akademija) redakcinës 


3. Prof. habil. dr. J. Uzdila – leidinio „Ugdymas. 

Kûno kultûra, Sportas“ (Lietuvos kûno kultûros 

akademija) redakcinës kolegijos narys. 

4. Prof. habil. dr. J. Baranova – leidinio „Problemos“ 

(Vilniaus universitetas) redakcinës kolegijos 

narë. 

5. Lekt. dr. D. Jonkus – leidinio „Þmogus ir þodis“ 

redaktorius. 

6. Doc. dr. A. Anuðauskas – leidinio „Genocidas 

ir rezistencija“ mokslinis redaktorius; leidinio 

„Darbai ir dienos“ (VDU) redakcinës kolegijos 

narys. 

7. Doc. dr. E. Jovaiða – leidinio „Istorija“ (Vilniaus 

pedagoginis universitetas) redakcinës kolegijos 

pirmininkas. 

8. Prof. dr. L. Klimka – leidinio „Istorija“ (Vilniaus 


pirmininko pavaduotojas. 

9. Doc. dr. R. Batûra – leidinio „Istorija“(Vilniaus 


narys. 

10. Prof. dr. J. Skirius – leidinio „Istorija“ (Vilniaus 


narys. 

11. Prof. habil. dr. L. Truska – leidinio „Istorija“ 

(Vilniaus pedagoginis universitetas) redakcinës 


12. Lab. A. Januþytë – leidinio „Istorija“ (Vilniaus 


atsakingoji sekretorë. 

13. Prof. dr. L. Klimka – leidinio „Lietuvos dangus“ 

(Teorinës fizikos ir astronomijos institutas) 

redakcinës kolegijos narys. 

14. Prof. dr. L. Klimka – leidinio „Kultûros aktualijos“ 

(Lietuvos kultûros darbuotojø tobulinimo 

centras) redakcinës kolegijos narys.

15. Doc. dr. J. Mardosa – leidinio „Lietuvos etnologija. 

Socialinës antropologijos ir etnologijos 

studijos“ (Lietuvos istorijos institutas) redakcinës 





1. Prof. habil. dr. J. Bagdanavièius – Ekonominës 

strategijos ekspertø tarybos narys. 

2. Prof. dr. J. Baranova – Lietuvos ðvietimo ir 

mokslo ministerijos dorinio ugdymo ekspertø komisijos 

pirmininkë, Atviros Lietuvos fondo ekspertë, 

Nematomos kolegijos tarybos narë. 

3. Prof. habil. dr. R. Grigas – Lietuvos mokslø 

akademijos narys ekspertas, Mokslø akademijos 

Humanitariniø ir socialiniø mokslø biuro narys, 

Tarptautinës informatikos akademijos tikrasis 

narys, Lietuvos sociologø draugijos garbës 

prezidentas. 

4. Prof. habil. dr. L. Klimka – Kultûros vertybiø 

apsaugos departamento ekspertø tarybos narys, 

Kultûros ministerijos etnokultûros ekspertas, Lietuvos 

kraðtotyros bei Astronomø ir Fizikø draugijø 

narys, Lietuvos mokslo istorikø asociacijos 

vicepirmininkas, Europos organizacijos „Astronomija 

kultûroje“ narys, Etnokosmologijos muziejaus 

tarybos narys. 

5. Prof. habil. dr. J. Krikðtopaitis – Baltijos ðaliø mokslo 

istorikø ir filosofø asociacijos viceprezidentas, 

Lietuvos mokslo istorikø bendrijos pirmininkas. 

6. Prof. habil. dr. V. Pruskus – Lietuvos ðvietimo 

klasifikacijos rengimo grupës narys, Ðvietimo ir 

mokslo ministerijos Monitoringo grupës narys. 

7. Prof. dr. J. Skirius – VDU Humanitarinio fakulteto 

ir Istorijos instituto doktorantûros komiteto 

narys (nuo 2002 m.). 

8. Prof. habil. dr. L. Truska – Tarptautinës komisijos 

naciø ir sovietinio okupaciniø reþimø nusikaltimams 

Lietuvoje ávertinti komisijos vykdomasis 

pirmininkas, Genocido ir rezistencijos tyrimo 

centro mokslinës tarybos narys. 

9. Doc. dr. A. Anuðauskas – Valstybinio pilietinio 

pasiprieðinimo rengimo centro prie KAM tarybos 

narys. 


10. Doc. dr. R. Batûra – Pasaulio lituanistø asociacijos 

istorijos skyriaus pirmininkas, Vilniaus 

piliø mokslinës tarybos pirmininkas, Lietuvos 

kultûros ministerijos kultûros paveldo ekspertas. 

Jis dalyvavo LMA mokslininkø rûmø veikloje, 

Emilijos Pliaterytës atminimo áamþinimo 

fondo, Jurbarko rajono kultûros paveldo globos 

draugijos „Pilënai“ veikloje. 

11. Doc. dr. E. Jovaiða – Lietuvos valstybinio 

mokslo ir studijø fondo humanitariniø mokslø 

ekspertas, Lietuvos Mokslo tarybos Valstybiniø 

premijø teikimo ekspertas, Valdovø rûmø paramos 

fondo valdybos narys, Valstybës paminklosaugos 

komisijos narys. 

12. Doc. dr. R. Juzefovièius – Lietuvos mokslo 

istorikø asociacijos narys. 

13. Doc. dr. E. Kriðèiûnas – „Þinijos“ draugijos 

narys. 

14. Doc. dr. J. Mardosa – Lietuvos valstybinio 

mokslo ir studijø fondo humanitariniø mokslø 

ekspertas, Lietuvos kraðtotyros draugijos narys, 

Lietuviø katalikø mokslø akademijos narys. 

15. Doc. dr. V. Ratkevièienë – Lietuvos sociologø 

draugijos narë. 

16. Doc. dr. A. Stasiulevièiûtë – Lietuvos Respublikos 

ðvietimo tarybos narë, Lietuvos ðvietimo 

ir mokslo ministerijos dorinio ugdymo ekspertø 

komisijos narë. 

17. Doc. dr. R. Ðerpytytë – Lietuvos filosofijos 

mokytojø asociacijos prezidentë. 

18. Doc. dr. B. Ðetkus – Tarptautinës komisijos 


Lietuvoje ávertinti Ðvietimo apie totalitariniø 

reþimø nusikaltimus, genocido prevencijos 

ir tolerancijos ugdymo programos ekspertas. 

19. Dr. A. Malonaitis – Lietuvos archeologijos 

draugijos narys. 

20. Dr. I. Vaðkevièiûtë – Mokslinës archeologijos 

komisijos prie Kultûros vertybiø apsaugos 

departamento narë, Lietuvos archeologijos 

draugijos tarybos narë. 

21. Asist. R. Jurgaitis dalyvavo Etninës globos 

tarybos prie LR Seimo veikloje, nustatant probleminæ 

Aukðtaitijos ir Þemaitijos regionø ribà. 

22. Asist. G. R. Rugevièiûtë – Lietuvos ðvietimo 

ir mokslo ministerijos dorinio ugdymo ekspertø 

komisijos narë. 


49

50 

DARBUOTOJAI 

BALTØ PROISTORËS KATEDRA 

Profesoriai dr. Libertas Klimka 

Docentai dr. Eugenijus Jovaiða, 

dr. Jonas Mardosa 

Lektoriai dr. Arvydas Malonaitis, 

dr. Ilona Vaðkevièiûtë 

Laborantai Audronë Januþytë, 

Laima Ðauklienë 


institucijø dr. Ilona Vaðkevièiûtë 

(Lietuvos istorijos institutas) 



Katedros vedëjas doc. dr. Eugenijus Jovaiða 

tel. 233 10 44 

el. paðtas: baltproist@vpu.lt 


Tema. Baltø visuomenës ir Lietuvos istorijos 

raidos bruoþai (nuo seniausiø laikø iki ðiø dienø) 

Vadovas – doc. dr. E. Jovaiða, tel. 233 10 44. 

Mokslo grupë: doc. dr. Romas Batûra, prof. dr. 

Adomas Butrimas, prof. dr. Aldona Gaigalaitë, 

habil. dr. Algirdas Girininkas, doc. dr. Rimantas 

Jankauskas, prof. dr. Libertas Klimka, doc. 

dr. Albinas Kuncevièius, dr. Arvydas Malonaitis, 

prof. habil. dr. Mykolas Michelbertas, prof. 

dr. Juozas Skirius, doc. dr. Benediktas Ðetkus, 

dr. Ilona Vaðkevièiûtë, habil. dr. Vytautas Urbanavièius, 

prof. habil. dr. Vladas Þulkus, Audronë 

Januþytë, Marius Jovaiða, Gediminas Kulikauskas, 

Lina Kulikauskienë, Paulius Mudënas, 

Andrius Porutis, Laima Ðauklienë. 

Svarbiausi rezultatai 

1. Lietuva iki Mindaugo / sud. E. Jovaiða, A. Butrimas. 

– Vilnius, 2003. – 462 p. 

2. Lietuva iki Mindaugo / red., sud. ir projekto 

vadov. E. Jovaiða: [CD-ROM]. – Vilnius, 2003, 

(3-iasis leidimas). 

3. Atstatykime Lietuvos valdovø rûmus / sud. E. 

Jovaiða, V. Urbanavièius: [CD-ROM]. – Vilnius, 

2003. 

4. Gimtoji istorija. Nuo 7 iki 12 klasës / red., sud. 

ir projekto vadov. E. Jovaiða: [CD-ROM]. – Vilnius, 

2003, (2-asis leidimas). 

5. Gimtoji istorija. 7 klasë / sud. E. Jovaiða. – 

Vilnius, 2003. – 86 p. 

1 projektas. Fizikiniø ir taikomøjø mokslø raida 

senajame Vilniaus universitete 

Vykdytojas – prof. dr. L. Klimka. 

Svarbiausi rezultatai: paskelbti straipsniai mokslo 


darbuose ir kituose leidiniuose, skaityti praneðimai 

konferencijoje Rygoje. 

2 projektas. Archajiðkøjø kalendoriniø sistemø 

bei jø atspindþiø liaudiðkuose paproèiuose tyrimas 

Vykdytojas – prof. dr. L. Klimka. 

Svarbiausi rezultatai: paskelbti straipsniai ávairiuose 

leidiniuose, skaityti praneðimai konferencijose. 

3 projektas. Geleþies amþiaus kirviai Lietuvoje 

Vykdytojas – lekt. dr. A. Malonaitis. 

Svarbiausi rezultatai: surinkta medþiaga apie 

ámovinius ir plaèiaaðmenius kirvius Lietuvos valstybiniuose 

muziejuose ir istorijos instituto Rankraðèiø 

skyriuje bei paskelbti straipsniai „Istorijos“ 

þurnale. 

MONOGRAFIJOS 


Lietuva iki Mindaugo / sud. E. Jovaiða, A. Butrimas. 


STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Klimka L. Konferencija „Scientia et Historia – 

2003“: [kronika] // Istorija. – T. 55 (2003), p. 73. 

2. Klimka L. Senajai Vilniaus astronomijos observatorijai 

250 metø // Istorija. – T. 55 (2003), p. 

47–54. 

3. Kivilðienë R., Klimka L. Pirmasis sumanymas 

steigti mokslø akademijà Lietuvoje // Istorija. – 

T. 56 (2003), p. 48–50. 

4. Klimka L. XXI Baltijos ðaliø mokslo istorikø 

konferencija: [kronika] // Istorija. – T. 56 (2003), 

p. 77–78. 

5. Malonaitis A. Ámoviniai kirviai Lietuvoje: bendroji 

apþvalga // Istorija. – T. 57 (2003), p. 3–9. 

6. Mardosa J. Ðiuolaikiniai atlaidai Lietuvoje: religinis 

ir socialinis aspektas // LKMA suvaþiavimo 

darbai. XVIII, I knyga: LKMA metraðèio priedas. 

– 2003, p. 259–278. 

7. Mardosa J. Vardinës Lietuvoje: iðtakos ir tradicijø 

kaita // LKMA metraðtis. – T. 22 (2003), p. 

285–305.


1. Jovaiða E. Ankstyvøjø baltø kultûros // Lietuva 

iki Mindaugo / sud. E. Jovaiða, A. Butrimas. – 

Vilnius, 2003, p. 53–58. 

2. Jovaiða E. Baltai antikos laikais: Dauglaukio 

bendruomenës eskizas // Lietuva iki Mindaugo 

/ sud. E. Jovaiða, A. Butrimas. – Vilnius, 2003, p. 

163–184. 

3. Jovaiða E. Baltai ir „Gintaro kelias“ // Lietuva 



4. Jovaiða E. Baltai ir krikðèioniø misionieriai // 


– Vilnius, 2003, p. 139–144. 

5. Jovaiða E. Dangus baltø gyvenime // Lietuva 



6. Jovaiða E. Indoeuropieèiai ir baltai // Lietuva 



7. Jovaiða E., Klimka L. Pasaulëþiûra ir laidosena 

// Lietuva iki Mindaugo / sud. E. Jovaiða, A. 

Butrimas. – Vilnius, 2003, p. 367–374. 

8. Jovaiða E., Malonaitis A. Baltai ir antika // 



9. Jovaiða E., Vaðkevièiûtë I. Baltø gentys // Lietuva 

iki Mindaugo / sud. E. Jovaiða, A. Butrimas. 


10. Jovaiða E., Vaðkevièiûtë I. Baltø kultûros // 



11. Klimka L. Apie namø ugnelæ // Adutiðkio 

kraðtas: [lokalinë monografija]. – Vilnius, 2003, 

p. 418–422. 

12. Klimka L. Astronomas Bernardas Kodatis 

apie lietuviðkus þvaigþdëtojo dangaus vardus / 

/ Lietuvos dangus’ 2004. – Vilnius, 2003, p. 76– 

82. 

13. Klimka L. Baltiðkasis pasaulio modelis ir kalendorius 

// Lietuva iki Mindaugo / sud. E. Jovaiða, 

A. Butrimas. – Vilnius, 2003, p. 341–350. 

14. Klimka L. Baltø religijos ir mitologijos struktûriniai 

bruoþai // Lietuva iki Mindaugo / sud. E. 

Jovaiða, A. Butrimas. – Vilnius, 2003, p. 321– 

339. 

15. Klimka L. Kelionë dangaus skliautu: navigacinës 

þvaigþdës // Lietuvos dangus’ 2004. – 


16. Klimka L. Lietuvos dangus: Saulë ir mënulis 

// Lietuva iki Mindaugo / sud. E. Jovaiða, A. Butrimas. 

– Vilnius, 2003, p 21–23. 

17. Klimka L. Lietuvos dangus: þvaigþdës ir 

þvaigþdynai // Lietuva iki Mindaugo / sud. E. 

Jovaiða, A. Butrimas. – Vilnius, 2003, p. 25–29. 

18. Klimka L. Senasis Vilnius: miestas ir gamta / 

/ Istoriniai miestai: sena ir ðiuolaikiðka. – Vilnius, 


19. Klimka L. Senosios Vilniaus astronomijos observatorijos 

250-metis // Fizikø þinios. – 2003, 

Nr. 24, p. 20–23. 

20. Klimka L. Vilniaus gynybinës sienos 500 me- 


tø sukaktis // Mokslo ir technikos raida Lietuvoje. 


21. Klimka L. Vilnietiðkieji radijo imtuvai // Fizikø 

þinios. – 2003, Nr. 25, p. 24–25. 

22. Klimka L., Seliukaitë I. Kalendoriniai paproèiai 

Adutiðkio apylinkëse // Adutiðkio kraðtas: 

[lokalinë monografija]. – Vilnius, 2003, p. 

402–417. 

23. Klimka L., Seliukaitë I. Kalendoriniø paproèiø 

pabiros // Kurðënai: [lokalinë monografija]. 


24. Malonaitis A. Baltai ir didysis tautø kraustymasis 



25. Malonaitis A. Baltø verslai, juodoji ir spalvotoji 

metalurgija // Lietuva iki Mindaugo / sud. 

E. Jovaiða, A. Butrimas. – Vilnius, 2003, p. 247– 

259. 

26. Malonaitis A. Ledynø Lietuva, Baltijos jûra, 

upës ir eþerai // Lietuva iki Mindaugo / sud. E. 

Jovaiða, A. Butrimas. – Vilnius, 2003, p. 7–11. 

27. Malonaitis A. Lietuvos reljefas, klimatas, gyvûnija 

ir augalija // Lietuva iki Mindaugo / sud. 

E. Jovaiða, A. Butrimas. – Vilnius, 2003, p. 13– 

19. 

28. Malonaitis A. Senieji baltø kirviai ir jø ergonomika 



29. Malonaitis A. Senosios Europos socialinë 

struktûra ir ankstyvoji Rytø Pabaltijo visuomenë 

// Lietuva iki Mindaugo / sud. E. Jovaiða, A. 

Butrimas. – Vilnius, 2003, p. 153–155. 

30. Mardosa J. Elgetos ir elgetavimas XX a. pirmojoje 

pusëje // Seredþius: [lokalinë monografija]. 


31. Mardosa J. Þemdirbystës ávairenybës // Adutiðkio 

kraðtas: [lokalinë monografija]. – Vilnius, 


32. Vaðkevièiûtë I. Medinë statyba Lietuvoje // 







medþiaga 

1. Mardosa J. Òåíäåíöèè â ñîâðåìåííûõ 

ðåëèãèîçíûõ ïðåñòîëüíûõ ïðàçäíèêàõ 

«àòëàéäàé» â Ëèòâå // Ýòíîñîöèîëîãè÷åñêèå 

è ñîöèîêóëüòóðíûå ïðîöåññû â ñîâðåìåííîì 

îáùåñòâå. – Áàëàøîâ, 2003, c. 206–209. 



1. SOCRATES /ERASMUS dëstytojø ir studentø 


2. „Religious Ethnology in Europe. 2002–2004“ 


51

52 

(partneris doc. dr. J. Mardosa). 

3. „The research project Scholars, Science, 



context)“ (partnerë lab. A. Januþytë). 


UÞSIENYJE 


1. Prof. dr. L. Klimka. Mokslinë komandiruotë á 

tarptautinæ konferencijà Rygos politechnikos universitete 

(Latvija) 2003 m. spalio 12–16 d. 

2. Doc. dr. J. Mardosa. Mokslinë komandiruotë á 


tarptautinæ konferencijà Saratovo universitete 

(Rusija) 2003 m. rugsëjo 15–23 d. 

3. Lab. A. Januþytë. 12 mënesiø staþuotë Tamperës 

universitete (Suomija) 2002 m. spalio 1 d. 

–2003 m. spalio 1d. 


1. „Religious Ethnology in Europe. 2002–2004“ 

(partneris doc. dr. J. Mardosa). 

2. „The research project Scholars, Science, 



context)“ (partnerë lab. A. Januþytë 

þr. http://www.uta.fi/laitokset/historia/attractivecities/index.htm 

/).

DARBUOTOJAI 

Profesoriai akad. habil. dr. 

Juozas Bagdanavièius, 

dr. Antanas Svetikas 

Docentai dr. Vytautas Lukoðevièius, 

dr. Kæstutis Balys Paulavièius, 

dr. Valentina Ratkevièienë, 

dr. Juozas Petras Stankevièius 

Asistentë Viktorija Èivilytë-Gylienë 

Laborantë Vida Þigienë 


institucijø prof. habil. dr. 

Aleksandras Vytautas Rutkauskas, 

doc. dr. Aldona Garðkienë, 

doc. dr. Vytas Navickas, 

doc. dr. Saulius Stanaitis, 

lekt. dr. Romualdas Stankaitis 


Tema. Ðvietimo ekonomikos problemos Lietuvoje 

Vadovas – akad. prof. habil. dr. J. Bagdanavièius. 

Mokslo grupë: doc. dr. V. Lukoðevièius, doc. dr. 

K. B. Paulavièius, doc. dr. J. P. Stankevièius, doc. 

dr. V. Ratkevièienë, doc. dr. V. Navickas. 

Tema. Rinkos ekonomikos kûrimo problemos Lietuvoje 

Vadovas – doc. dr. P. Stankevièius. 

Mokslo grupë: prof. dr. A. Svetikas, doc. dr. V. Lukoðevièius, 

doc. dr. K. B. Paulavièius, doc. dr. 

J. P. Stankevièius, doc. dr. V. Ratkevièienë, doc. 

dr. A. Garðkienë, doc. dr. V. Navickas, lekt. dr. 

R. Stankaitis. 

1 projektas. Edukologiniai-psichologiniai verslo 

plëtros pagrindai 

Vykdytojai: prof. dr. A. Svetikas, doc. dr. K. B. Paulavièius, 

doc. dr. J. P. Stankevièius, doc. dr. V. Ratkevièienë. 

Svarbiausi rezultatai: paskelbta monografija, 

straipsniai, praneðimai mokslinëse konferencijose, 

pasiûlymai. Tyrimø rezultatai naudojami 

ekonomikos ir verslo pagrindø bakalaurø studijose, 

jø pedagoginëje praktikoje. 

Projektas. Smulkus ir vidutinis verslas 

Vykdytojai: prof. dr. A. Svetikas, doc. dr. V. Lukoðevièius, 

doc. dr. K. B. Paulavièius, doc. dr. 

J. P. Stankevièius, doc. dr. V. Ratkevièienë, doc. 

dr. A. Garðkienë, doc. dr. V. Navickas, lekt. dr. 

R. Stankaitis. 

Svarbiausi rezultatai: paskelbti straipsniai, praneðimai 

mokslinëse konferencijose, pasiûlymai. 


EKONOMIKOS KATEDRA 

Adresas Ðevèenkos g. 31, LT–03111 Vilnius 

Katedros vedëjas doc. dr. Juozas Petras Stankevièius 

tel. 233 29 54 

faks. 233 63 48 

el. paðtas: ekonomkat@vpu.lt 


MONOGRAFIJOS 


1. Svetikas A. Lietuvos vartotojø kooperacijos valdymas 

rinkos sàlygomis. – Vilnius, 2002. – 224 p. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Ratkevièienë V., Èiuþas A. Poþiûrio á darbà kitimas 

// Filosofija. Sociologija. – 2003, Nr. 4, p. 20–26. 

2. Stankevièius P. Lietuvos ekonomika (ûkis) stojimo 

á ES iðvakarëse // Istorija. – T. 57 (2003), p. 68–72. 

3. Stankevièius P. Lietuvos pramonës struktûros pokyèiai 

XX amþiuje // Istorija. – T. 56 (2003), p. 66–73. 


1. Paulavièius K. B. Lietuvos jaunimo uþimtumas 

ir nedarbo prevencija // Jaunimo nedarbas: 

problemos ir sprendimo galimybës. – Vilnius, 


2. Ratkevièienë V., Èiuþas A. Administraciniø 

rajonø ir kaimo teritoriniø bendrijø socialinës 

raidos tyrimai Lietuvoje // Ið Lietuvos sociologijos 

istorijos. – Vilnius, 2003, p. 94–125. 

3. Ratkevièienë V. Jaunø ûkininkø poþiûris á ûkininkavimà 

// Ið Lietuvos sociologijos istorijos. – 






medþiaga 

1. Ratkevièienë V. Ðàçâèòèÿ ôåðìåðñêèõ 

õîçÿéñòâ Ëèòâû â èñòîðè÷åñêîì àñïåêòå // History 

(proceedings of the XII th scientific readings 

of the faculty of humanities) . – Daugavpils, 


2. Ratkevièienë V. Lithuanian farmers attitudes 

towards farming and future perspectives // Sociologists, 

society and power: materials of the 

second Baltic’s readings held: Riga, 18 October 

2003. – Vilnius, 2003, p. 24–28. 


53

54 

DARBUOTOJAI 

Profesoriai habil. dr. Juozas Uzdila, 

dr. Jûratë Baranova 

Docentai dr. Liutauras Degësys, 

dr. Jeronimas Grigaliûnas, 

dr. Kostas Malinauskas, 

dr. Leonas Ðnipas 

Asistentës Vaida Asakavièiûtë, 

Diana Broniukaitytë, 

Laimutë Bitinaitë, 

Edita Budrytë 

Doktorantë Vilija Zeliankienë 

Laborantës Jadvyga Drebickienë, 

Diana Broniukaitytë 

Kabineto vedëja Vaida Asakavièiûtë 



Antanas Andrijauskas, 

prof. habil. dr. Arvydas Ðliogeris, 

doc. dr. Skirmantas Jankauskas, 

doc. dr. Nijolë Lomanienë, 

doc. dr. Rita Ðerpytytë, 

lekt. dr. Dalius Jonkus, 

lekt. dr. Mintautas Gutauskas, 

asist. Vytautas Þemgulis 


Tema. Ugdymo filosofijos problemos 

Vadovas – doc. dr. L. Degësys, tel. 244 59 11. 

Mokslo grupë: prof. habil. dr. J. Uzdila, prof. dr. 

J. Baranova, doc. dr. J. Grigaliûnas, doc. dr. K. Malinauskas. 

1 projektas. Ðiuolaikiniai ugdymo principai ir 

standartai 

Vadovas – prof. habil. dr. J. Uzdila. 

Vykdytojai: prof. habil. dr. J. Uzdila, doc. dr. L. Degësys. 



konferencijose bei seminaruose. 

2 projektas. Universitetinis ugdymas ir humanitarinio 

technokratizmo problema 

Vadovas ir vykdytojas – doc. dr. L. Degësys. 

Svarbiausi rezultatai: paskelbtas straipsnis „Humanitarinio 

technokratizmo problema ir universitetinis 

lavinimas“ þurnale „Pedagogika“, t. 65 

(2003). 


FILOSOFIJOS KATEDRA 


Katedros vedëjas doc. dr. Jeronimas Grigaliûnas 

tel. 233 20 56 

el. paðtas: filosofai@vpu.lt 


3 projektas. Dvasinis, kultûrinis ir praktinis ugdymo 

aspektas 

Vadovas – doc. dr. J. Grigaliûnas. 

Vykdytojai: doc. dr. J. Grigaliûnas, doc. dr. 

K. Malinauskas. 

Svarbiausi rezultatai: paskelbtas straipsnis „Tautinë 

psichologija jaunimo ugdymo procese (metodologinis 

aspektas)“ þurnale „Þmogus ir þodis“, 

t. 4 (2003). 

4 projektas. Ugdymo fenomenologija 

Vadovas – prof. habil. dr. J. Uzdila. 

Vykdytojai: prof. habil. dr. J. Uzdila, prof. dr. J. Baranova, 

doc. dr. K. Malinauskas. 




Tema. Ðiuolaikinës etikos problemos 

Vadovë – prof. dr. J. Baranova, tel. 279 74 47. 

Mokslo grupë: prof. habil. dr. J. Uzdila, doc. dr. 

L. Degësys, doc. dr. J. Grigaliûnas, asist. L. Bitinaitë, 

asist. V. Asakavièiûtë, asist. D. Broniukaitytë, 

asist. E. Budrytë, dokt. V. Zeliankienë. 

1 projektas. Ðiuolaikinë neoaristotelinë etika 

Vadovas – prof. dr. J. Baranova. 

Vykdytojai: prof. dr. J. Baranova, asist. V. Asakavièiûtë, 

asist. D. Broniukaitytë, asist. E. Budrytë, 

dokt. V. Zeliankienë. 




2 projektas. Ðiuolaikinë neonyèinë etika 

Vadovë – prof. dr. J. Baranova. 

Vykdytojai: prof. dr. J. Baranova, asist. V. Asakavièiûtë, 

asist. D. Broniukaitytë, asist. E. Budrytë, 

dokt. V. Zeliankienë. 




3 projektas. Ðiuolaikinë tapatumo problema 


Vykdytojai: prof. dr. J. Baranova, asist D. Broniukaitytë. 

Svarbiausi rezultatai: paskelbtas straipsnis „Naratyvioji 

asmenybës tapatybë“ þurnale „Literatûra“ 

. 

4 projektas. Ðiuolaikinis neokantizmas 

Vadovë ir vykdytoja – prof. dr. J. Baranova. 

Svarbiausi rezultatai: paskelbtas straipsnis „Kategorinis 

imperatyvas ir kito veidas: Immanuelis 

Kantas, Emmanuelis Levinas“ þurnale „Logos“, 

Nr. 33 (2003).

Tema. Specialiøjø mokslø filosofija 

Vadovë – prof. dr. J. Baranova, tel. 279 74 47. 

Mokslo grupë: prof. habil. dr. J. Uzdila, asist. 

L. Bitinaitë, doc. dr. K. Malinauskas, doc. dr. 

L. Ðnipas. 

1 projektas. Istorijos filosofija 


Vykdytojai: prof. dr. J. Baranova, doc. dr. J. Grigaliûnas, 

asist. V. Þemgulis. 

Svarbiausi rezultatai: paskelbtas straipsnis „Istorijos 

filosofija kaip praktika“ þurnale „Istorija“, 

t. 55 (2003). 

2 projektas. Nacija ir jos dvasinis gyvenimas 

Vadovas – doc. dr. K. Malinauskas. 

Vykdytojai: doc. dr. K. Malinauskas, doc. dr. 

L. Ðnipas. 




3 projektas. Tautinës ir pilietinës problemos ðiuolaikinëje 

civilizacijoje 

Vadovas – doc. dr. L. Ðnipas. 

Vykdytojai: prof. habil. dr. J. Uzdila, doc. dr. L. Ðnipas, 

doc. dr. L. Degësys, asist. L. Bitinaitë. 

Svarbiausi rezultatai: iðleista monografija, vadovëlis 

„Mano ir tavo ðalis Lietuva: sociokulturinio 

ir pilietinio ugdymo vadovelis“. 

4 projektas. Literatûros ir filosofijos sàsajos 


Vykdytojai: prof. dr. J. Baranova. asist. V. Asakavicciute, 

asist. D. Broniukaityte, asist. E. Budryte, 

dokt. V. Zeliankiene. 



konferencijose bei seminaruose; surengti 

autoriniai seminarai. 

Tema. Ðiuolaikinë filosofinë hermeneutika 

Vadovë – doc. dr. R. Ðerpytytë, tel. 272 82 21. 

Mokslo grupë: lekt. dr. D. Jonkus, lekt. dr. M. Gutauskas. 

1 projektas. Hermeneutinë religijos interpretacija 

Vadovë – doc. dr. R. Ðerpytytë. 

Vykdytojai: doc. dr. R. Ðerpytytë, lekt. dr. D. Jonkus, 

lekt. dr. M. Gutauskas. 

Svarbiausi rezultatai: iðleistas vadovëlis 11 klasei 

„Religija ir filosofija“. 

2 projektas. Ðiuolaikinë hermeneutika postmoderniosios 

filosofinës minties lauke 

Vadovë – doc. dr. R. Ðerpytytë. 

Vykdytojai: doc. dr. R. Ðerpytytë, lekt. dr. D. Jonkus, 

lekt. dr. M. Gutauskas. 



konferencijose bei seminaruose; surengti 

autoriniai seminarai. 

3 projektas. Hermeneutika ir filosofinë antropologija 

(M. Heideggeris, M. Buberis, H. G. Gadameris) 

Vadovas – lekt. dr. D. Jonkus. 

Vykdytojai: lekt. dr. D. Jonkus, lekt. dr. M. Gutauskas. 

Svarbiausi rezultatai: paskelbtas straipsnis „Kultûra 

ir idealai“ þurnale „Baltos lankos“, Nr. 15 (2003). 



DALYKAI 

1. Prof. habil. dr. Juozas Uzdila. Ugdymo sociologija 

(VPU). Pedagoginë aksiologija (VPU). 

MONOGRAFIJOS 


1. Uzdila J. V. Sunkûs ir viltingi metai. – Vilnius, 

2003. – 275 p. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Baranova J. „Anapus Kanto“: M. Foucault naujoji 

moralës geneologija // Problemos. – T. 63 

(2003), p. 102–115. 

2. Baranova J. Ið filosofijos á sociologijà // Problemos. 

– T. 63 (2003), p. 152–154. 

3. Baranova J. Jeanas Paulis Sartre’as: „Pono– 

vergo“ dialektika ir solipsizmo áveikos ilgesys // 

Problemos. – T. 64 (2003), p. 96–110. 

4. Baranova J. Kategorinis imperatyvas ir kito 

veidas: Immanuelis Kantas, Emmanuelis Levinas 

// Logos. – 2003, Nr. 32, p. 82–89. 

5. Baranova J. Kategorinis imperatyvas ir kito 

veidas: Immanuelis Kantas, Emmanuelis Levinas 

// Logos. – 2003, Nr. 33, p. 83–91. 

6. Baranova J. Paulis Ricoeras: pohegelinis sugráþimas 

prie Kanto // Logos. – 2003, Nr. 33, p. 

54–63. 

7. Baranova J. Naratyvioji asmenybës tapatybë 

// Literatûra // . 

8. Baranova J. Reception of Pragmatism in Postphilosophy 

// Problemos // . 

9. Broniukaitytë D. Ar tikrovë jau negráþtamai 

prarasta? // Problemos. – T. 64 (2003), p. 188– 

190. 

10. Broniukaitytë D. Darbas apie Platono filosofijà 

// Problemos. – T. 64 (2003), p. 197–198. 

11. Degësys L. Humanitarinio technokratizmo 

problema ir universitetinis lavinimas // Pedagogika. 


12. Ðerpytytë R. Ar nihilizmas turi istorijà? // Istorija. 


13. Uzdila J. Prieð narkomanijà – visomis galiomis 

// Pedagogika. – T. 63 (2003), p. 196–197. 

14. Þemgulis V. Istorijos filosofija kaip praktika / 

/ Istorija. – T. 55 (2003), p. 70–72. 


1. Broniukaitytë D. Moralës ðaltiniø problema 

Ch. Tayloro filosofijoje // Þmogus ir þodis. – 2003, 

Nr. 4, p. 41–49. 


55

56 

2. Grigaliûnas J., Malinauskas K. Tautinë psichologija 

jaunimo ugdymo procese (metodologinis aspektas) 

// Þmogus ir þodis. – 2003, Nr. 4, p. 50–53. 

3. Malinauskas K. Nacionalinës psichologijos problema 

Rusijos mokslinëje literatûroje (XX a. 3–4 

deðimt.) // Þmogus ir þodis. – 2003, Nr. 4, p. 33–40. 





medþiaga 

1. Ðnipas L. Istorija kaip tautinës savimonës ðaltinis 

(konferencijos medþiaga) // Istoriko atsakomybë. 

– Vilnius, 2002, p. 62–69. 


medþiaga 

1. Degësys L. Teaching Ethics As A System With 

Self-Explaining Logical Structure // Children and 

Adults: A Philosophical Encounter – Eleventh 

Biannual Conference of the ICPIC: Varna, Bulgarija, 

June 26–30 2003 m. 

2. Ðerpytytë R. What does it mean to be nihilist? // 

Die geistige Einheit des Menschen: internationale 

Philosophiekongress: Gustav-Stresemann-Institut e. 

V. Bonn-Bad Godesberg, 30 October, 2002 – 3 

November 2002. – Minden, 2003, p. 15–17. 



UÞSIENYJE 


1. Doc. dr. L. Degësys. Teaching Ethics As A 

System With Self-Explaining Logical Structure. 

Children and Adults: A Philosophical Encounter 

– Eleventh Biannual Conference of the ICPIC, 

Varna (Bulgarija), 2003 m. liepos 26–30 d. 

3. Prof. dr. J. Baranova. Tarptautinë moksleiviø 

olimpiada Buenos Airëse (Argentina); Lietuvos 

delegacijos vadovë ir vertinimo komisijos narë, 

2003 m. geguþës mën. 


1. Prof. dr. J. Baranova su prof. George’u Macleanu 

ið Vaðingtono dalyvavo tarptautiniame leidybos 

projekte „Contemporary Philosophical 

Discourse in Lithuania“. Prof. George’as Macleanas 

– ðio projekto kuratorius, prof. dr. J. Baranova 

– projekto redaktorë, projekte dalyvavo 

asist. D. Broniukaitytë. 

2. Prof. dr. J. Baranova, doc. dr. R. Ðerpytytë 

dalyvavo tarptautinëje programoje SOCRATES / 

ERASMUS (Belgija). Vykdant ðià programà bendradarbiavo 

prof. L. Anckaert, prof. dr. J. Baranova, 

doc. dr. R. Ðerpytytë.

DARBUOTOJAI 

Docentas dr. Benediktas Ðetkus 

Lektorë dr. Sandra Grigaravièiûtë 

Asistentai Sofija Deviatnikova, 

Juozas Klapatauskas 

Doktorantai Jûratë Ðaèkutë, 

Vilija Malonaitienë, 

Svajûnas Maciulevièius 

Laborantai Audronë Bakonienë, 


institucijø dr. Romualdas Juzefovièius, 

asist. A. Porutis, 

asist. Danutë Bareikienë 


Tema. Istorijos mokymo proceso bendrojo lavinimo 

vidurinëje mokykloje tyrimas 

Vadovas – doc. dr. Benediktas Ðetkus, 

tel. 233 03 86. 

Mokslo grupë: lekt. dr. S. Grigaravièiûtë, dr. 

R. Juzefovièius, asist. J. Klapatauskas, asist. A. Porutis, 

dokt. V. Malonaitienë, dokt. S. Maciulevièius, 

dokt. Jûratë Ðaèkutë. 

Svarbiausi rezultatai: sukaupti ir apibendrinti 

moksleiviø apklausos duomenys, tyrimo rezultatai 

paskelbti moksliniuose straipsniuose; skaityti 

praneðimai konferencijose ir mokytojø tobulinimosi 

kursuose, seminaruose, buvo rengiamos 

socialiniø mokslø (edukologijos) daktaro disertacijos. 

MONOGRAFIJOS 


1. Lovèikas K., Ðetkus K. Vytogala. – Utena, 2003. 

– 272 p. 

STRAIPSNIAI 

ISTORIJOS DIDAKTIKOS KATEDRA 


Katedros vedëjas doc. dr. Benediktas Ðetkus 

tel. 233 03 86 

faks. 233 22 78 

el. paðtas: ifdidaktika@vpu.lt 


Lietuvos 



1. Grigaravièiûtë S. Lietuvos patrioto vadovëlis: 

Juozo Skiriaus knygos „Lietuviø visuomeninin- 


kas ir diplomatas Bronius Kazys Balutis (1880– 

1967): Tëvynei paaukotas gyvenimas“ recenzija 

// Lietuvos istorijos metraðtis. 2001 metai. – 

2002, Nr. 2, p. 276–281. 

2. Ðetkus B. Kai kurie uþduoèiø ir klausimø istorijos 

vadovëliuose pateikimo aspektai // Istorija. 


3. Porutis A. Prof. J. Lauþiko studija „Mokyklinës 

ëmybos apraiðkos“ ir mûsø tyrimo rezultatai // 


Kituose þurnaluose ir leidiniuose 

1. Grigaravièiûtë S. Èekoslovakijos faktorius Lietuvos 

atstovavime Skandinavijoje 1919–1940 

metais // Lietuva ir Èekija. – 2003, Nr. 2–4, p. 

220–233. 

2. Juzefovièius R. Skaitmeninë mokslinë informacija 

ir istorijos mokymas: vieningumas ar prieðybë? 

// Moderniø technologijø taikymas istorijos 

edukacijoje. – Vilnius, 2003, p. 21–25. 

3. Maciulevièius S. Istorinës mokomosios aplinkos 

sudarymas pasitelkiant informacines kompiuterines 

technologijas (IKT) // Moderniø technologijø 

taikymas istorijos edukacijoje. – Vilnius, 


4. Ðetkus B. Kai kurie kompaktinës plokðtelës 

„Gimtoji istorija nuo 7 iki 12 klasës“ taikymo 

mokymo(si) procese aspektai // Moderniø technologijø 

taikymas istorijos edukacijoje. – Vilnius, 






medþiaga 

1. Moderniø technologijø taikymas istorijos edukacijoje 

/ ats. red. B. Ðetkus. – Vilnius, 2003. – 

116 p. 


medþiaga 

1. Sprendimas tarptautiniuose santykiuose: teorija 

ir praktika (istoriko atsakomybës aspektu) / 

/ Istoriko atsakomybë: tarptautinë konferencija. 

– Vilnius, 2002, p. 37–46. 


57

58 


medþiaga 

1. Ðetkus B. Egzamin maturalny z historii (doswiadczenia 

litewskie) // Edukacja historyczna 

I obywatelska w szkolnictwie ponadgimnazjalnym. 

– Wroclaw, 2003, s. 498–502. 



medþiaga 

1. Istorijos mokymas uþsienyje: patirtis ir problemos 

/ ats. red. B. Ðetkus. – Vilnius, 2003. – 

52 p. 





1. Doc. dr. B. Ðetkus – Tarptautinës komisijos 


Lietuvoje ávertinti ðvietimo apie totalitariniø 

reþimø nusikaltimus, genocido prevencijos 

ir tolerancijos ugdymo programos ekspertas. 



1. 2003 m. balandþio 24 d. surengta mokslinë 

konferencija „Moderniø technologijø taikymas 

istorijos edukacijoje“. 

2. 2003 m. birþelio 19 d. suorganizuotas seminaras 

„Mokiniø poþiûrio á istorijos dalykà analizë“.

DARBUOTOJAI 

Docentë dr. Stasë Alma Stasiulevièiûtë 

Lektorius dr. Artûras Grickevièius 

Asistentës Giedrë Rita Rugevièiûtë, 

Danutë Krakevièiûtë, 

Agnë Ðirinskienë 

Kabineto vedëjas Kæstutis Repeèka 


institucijø Arûnas Bingelis, 

Kristina Rankelytë, 

kun. Eitvydas Merkys, 

Vilma Tamulaitytë, 

Arûnas Peðkaitis, 

Andrius Navickas, 

kun. Rièardas Banys, 

Rasa Graþienë, 

Asta Giniûnienë, 

Rimantas Meðkënas, 

Sigita Sadzevièiûtë 


Tema. Religinio ir dorinio ugdymo mokykloje 

metodika 

Vadovë – doc. dr. Stasë Alma Stasiulevièiûtë, 

tel. 233 99 14. 

Mokslo grupë: asist. Giedrë Rita Rugevièiûtë, 

asist. Danutë Krakevièiûtë. 

Buvo tiriamas dorinio ugdymo turinys ir metodai, 

analizuojamos katalikø tikybos ir etikos programos 

bei standartai, analizuojamas tikybos vadovëliø 

naudingumas, siûlomi bûdai tikybos mokymo 

metodikai tobulinti, tikybos mokytojø rengimui 

gerinti. 


KATALIKØ TIKYBOS KATEDRA 


Katedros vedëja doc. dr. Stasë Alma Stasiulevièiûtë 

tel. 234 46 83 

faks. 233 22 78 

el. paðtas: ktk@mail.lt 


1 projektas. Naujø katalikø tikybos mokymo programø 

rengimas bendrojo lavinimo mokykloms 

Vykdytojai: VPU Katalikø tikybos katedra, Vilniaus 

arkivyskupijos Katechetikos centras, Vilniaus 

miesto katalikø tikybos mokytojai. 

Svarbiausi rezultatai: sudaryta darbo grupë, iðanalizuota 

programø rengimo koncepcija, pradëtas 

rengti pirmasis programø teksto variantas. 

2 projektas. Tikybos, religijotyros, etikos vadovëliø 

ir programø ekspertavimas 

Vykdytojai: Ðvietimo ir mokslo ministerijos Dorinio 

ugdymo ekspertø komisija, Lietuvos katechetikos 

centras, doc. dr. Stasë Alma Stasiulevièiûtë, 

asist. Giedrë Rita Rugevièiûtë. 

Svarbiausi rezultatai: ekspertuotos ir recenzuotos 

evangelikø reformatø ir staèiatikiø tikybos 

programos. 

3 projektas. Studijø programø katalikø tikybos 

mokytojams rengti recenzavimas 

Vykdytoja – doc. dr. Stasë Alma Stasiulevièiûtë. 

Svarbiausi rezultatai: recenzuota Klaipëdos universiteto 

studijø programa „Katechetika, baþnytinë 

chorvedyba ir vargonavimas“. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 

1. Stasiulevièiûtë S. A. VPU Katalikø tikybos katedrai 

10 metø // Istorija. – T. 55 (2003), p. 77–78. 




Du praneðimai su recenzijomis áteikti spaudai. 


59

60 

DARBUOTOJAI 

LIETUVOS ISTORIJOS KATEDRA 

Profesorius habil. dr. Liudas Truska 

Docentai dr. Romas Batûra, 

dr. Aivas Ragauskas 

Lektorius Deimantas Karvelis 

Asistentai Robertas Jurgaitis, 

Þydrûnas Maèiukas, 

Mindaugas Tamoðaitis 

Doktorantas Robertas Jurgaitis 

Vyr. laborantë Ramunë Kasperavièiûtë 


institucijø doc. dr. Arvydas Anuðauskas, 

habil. dr. Tamara Bairaðauskaitë, 

asist. Domininkas Burba, 

dr. Raimonda Ragauskienë 



Katedros vedëjas doc. dr. Aivas Ragauskas 

tel. 233 08 24 

el. paðtas: lietistkat@vpu.lt 


Tema. Lietuvos Parlamentarizmo istorija 

1 projektas. Lietuvos parlamentarø (XV–XXI a. 

pr.) þodynas 

Vadovai: prof. habil. dr. L. Truska, doc. dr. A. Ragauskas. 

Vykdytojai: prof. habil. dr. L. Truska, doc. dr. 

A. Anuðauskas, doc. dr. A. Ragauskas, doc. dr. 

R. Ragauskienë, asist. D. Burba, asist. R. Jurgaitis, 

lekt. D. Karvelis. 

Svarbiausi rezultatai: autoriø kolektyvo suformavimas; 

leidinio struktûros, apimties ir parengimo 

principø nustatymas; redkolegijos patvirtinimas; 

ðaltiniø ir istoriografijos rinkimas bei sisteminimas, 

bibliografijos bei santrumpø parengimas. 

Tema. Taikomoji istorija (lokalinës istorijos tyrimai) 

1 projektas. Lietuvos lokalinë istorinë geografija 

Vadovas – doc. dr. R. Batûra. 

Vykdytojai: doc. dr. R. Batûra, asist. R. Jurgaitis. 

Svarbiausi rezultatai: lokalinëje monografijoje 

apie Seredþiø paskelbti doc. dr. R. Batûros moksliniai 

straipsniai „Pieðtvës pilis Lietuvos gynyboje. 

Legendinës Lietuvos pradþios pilis“ (Vilnius, 

2003, p. 87–101), „Trispalvës virð Pieðtvës– 

Seredþiaus piliakalinio – Lietuvos atgimimo ir 

Nepriklausomybës ðaukliai“ (Vilnius, 2003, p. 

611–613), leidinyje „Þiemgala“ – asist. R. Jurgaièio 

mokslinis straipsnis „Kur stovëjo Buèiûnø 

pilis?“ (2003, Nr. 1, p. 9–15). 


2 projektas. Lietuvos lokalinës istorijos ðaltiniai 

Vadovas – doc. dr. R. Batûra. 

Vykdytojas – asist. R. Jurgaitis. 

Svarbiausi rezultatai: asist. R. Jurgaitis parengë 

du mokslinius straipsnius „Èiobiðkio baþnyèios 

archyvas“, „Musninkø baþnyèios archyvas“ 

(áteikta spaudai). 

3 projektas. Birþø kunigaikðtystës istorija 

Vadovas – doc. dr. A. Ragauskas. 

Vykdytojas – lekt. D. Karvelis. 

Svarbiausi rezultatai: paskelbti lekt. D. Karvelio 

moksliniai straipsniai „Birþø pilis – Radvilø valdos 

centras XVI a. pabaigoje – XVII a. viduryje“ 

(Þiemgala. – 2003, Nr. 1, p. 16–21), „Linkuvos, 

Plonënø ir Pamûðio evangelikai – reformatai XVI– 

XVIII a.“, „Orientalinës maþumos Birþø Radvilø 

kunigaikðtystëje XVI–XVII a.“, „Ðvedai Radvilø 

Birþø kunigaikðtystëje 1625–1627 m.“ (áteikta 

spaudai). 

4 projektas. Vilniaus miesto istorija 


Vykdytojai: doc. dr. A. Ragauskas, doc. dr. R. Ragauskienë. 

Svarbiausi rezultatai: paskelbti doc. dr. A. Ragausko 

mokslinis straipsnis „Renkamos Vilniaus 

vaitijos genezë: XVI a. pabaiga ar XVII a. pradþia“ 

(Istorija. – T. 57 (2003), p. 26–35), doc. dr. 

R. Ragauskienës mokslinis straipsnis „Karaliaus 

sekretoriaus ir Vilniaus vaito Augustino Meleskio 

Rotundo (apie 1520–1582 m.) turtas“ (Istorija. 

– T. 55 (2003), p. 12–22). 

5 projektas. Lietuvos tautiniø maþumø istorija 

Vadovas ir vykdytojas – prof. habil. dr. L. Truska. 

Svarbiausi rezultatai: paskelbti prof. habil. dr. 

L. Truskos moksliniai straipsniai „Tikros ir primestos 

kaltës. Þydai ir lietuviai pirmuoju sovietmeèiu 

1940–1941 m.“ (Darbai ir dienos. – 2003, 

Nr. 34, p. 285–320), „Tautinis lietuviø atgiminas 

ir „þydø klausimas“ (XIX a. pab. – 1914 m.)“ 

(Istorija. – T. 56 (2003), p. 17–27), „Litauische 

Historiographie über den Holocaust in Litauen“ 

(Holocaust in Litauen. – 2003, p. 262–276). 

Tema. XX a. Lietuvos istorijos mokslas 

1 projektas. Istorikai ir jø palikimo publikavimas 


Vykdytoja – doc. dr. R. Ragauskienë. 

Svarbiausi rezultatai: doc. dr. R. Ragauskienë 

parengë istorikës Onos Maksimaitienës monografijà 

„Panevëþio miesto istorija (nuo pirmøjø 

paminëjimø ðaltiniuose iki XX a. 8-ojo deðimtmeèio)“ 

(Panevëþys. – 2003. – 363 p.).

MONOGRAFIJOS 


1. Anuðauskas A., Burauskaitë B. Freedom of the 

Baltics. Responsibility of Europe. Searching the 

Ways for Liberationof the Baltic States. Civil Protest 

and the European Parliament in 1979–1983. 


STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Ragauskas A. Renkamos Vilniaus vaitijos genezë: 

XVI a. pabaiga ar XVII a. pradþia // Istorija. 


2. Ragauskienë R. Karaliaus sekretoriaus ir Vilniaus 

vaito Augustino Meleskio Rotundo (apie 1520– 

1582 m.) turtas // Istorija. – T. 55 (2003), p. 12–22. 

3. Truska L. Tikros ir primestos kaltës. Þydai ir 

lietuviai pirmuoju sovietmeèiu 1940–1941 m. // 

Darbai ir dienos. – 2003, Nr. 34, p. 285–320. 

4. Truska L. Tautinis lietuviø atgiminas ir „þydø 

klausimas“ (XIX a. pab. – 1914 m.) // Istorija. – T. 



1. Anuðauskas A. Kai kurie lietuviø rezistencijos 

fenomeno bruoþai // Genocidas ir rezistencija. 

– 2003, Nr. 1 (13), p. 41–47. 

2. Batûra R. Pieðtvës pilis Lietuvos gynyboje. Legendinës 

Lietuvos pradþios pilis // Seredþius. – 


3. Batûra R. Trispalvës virð Pieðtvës–Seredþiaus piliakalinio 

– Lietuvos atgimimo ir Nepriklausomybës 

ðaukliai // Seredþius. – Vilnius, 2003, p. 611–613. 

4. Jurgaitis R. Kur stovëjo Buèiûnø pilis? // Þiemgala. 


5. Karvelis D. Birþø pilis – Radvilø valdos centras 

XVI a. pabaigoje – XVII a. viduryje // Þiemgala. 


Uþsienio 


1. Truska L. Litauische Historiographie über den 

Holocaust in Litauen // Holocaust in Litauen. – 

2003, S. 262–276. 




medþiaga 

1. Truska L. 1938 m. Konstitucija // Mûsø konstitucionalizmo 

raida. – Vilnius, 2003, p. 196–204. 



medþiaga 

1. Anuðauskas A. Tautiniø-kultûriniø pokyèiø 

prielaidos Rytø Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo 

ir pokario metais. Pasiprieðinimas totalitarinëms 

sistemoms Antrojo pasaulinio karo metu 

Vilniaus regione // Genocidas ir rezistencija. – 


2. Anuðauskas A. Przesùanki zmian norodowoúciowo-kulturalnych 

na Litwie Wschodniej 

w czasie II wojny úwiatowej, Opór wobec systemów 

totalitarnych na Wileñszyênie w okresie 

II wojny úwiatowej // „Konferencje IPN. – 

Gdañsk, T. 14 (2003), s. 94–101. 

3. Anuðauskas A. Crimes of Communism in Lithuania 

(1944–1953): A Historical-statistical survey, 

The soviet occupation regime in the Baltic states 

1944–1959: policines and their consequences // 

Latvijas vçsturnieku komisijas raksti. – Riga, 




1. Doc. dr. A. Anuðauskas dalyvavo Ðvietimo 

apie totalitariniø reþimø nusikaltimus, genocido 

prevencijos ir tolerancijos ugdymo programoje 

(Tarptautinë komisija naciø ir sovietinio okupaciniø 

reþimø nusikaltimams Lietuvoje ávertinti). 


UÞSIENYJE 


1. Doc. dr. A. Anuðauskas. Komandiruotë á Tautos 

atminties institutà (Lenkija) 2003 m. kovo 18 d. 

2. Dokt. R. Jurgaitis 2003 m. sausio 6–31 d. 

staþavosi Krokuvos Jogailos universitete (Lenkija), 

2003 m. balandþio 1–11 d. – Vroclavo universitete 

(Lenkija), 2003 m. birþelio 21–liepos 

21 d. – Rusijos valstybiniame pedagoginiame 

A. I. Gerceno universitete (Sankt Peterburgas, 

Rusija). 

3. Lekt. D. Karvelis 2003 m. birþelio 21–liepos 

21 d. staþavosi Rusijos valstybiniame pedagoginiame 

A. I. Gerceno universitete (Sankt Peterburgas, 

Rusija). 

4. Doc. dr. A. Ragauskas 2003 m. birþelio 16– 

liepos 16 d. staþavosi Varðuvos universiteto Teisës 

istorijos institute (Lenkija). 


KRYPTYS 

1. XX a. Lietuvos istorijos mokslas. 

2. Lietuvos parlamentarizmo istorija. 

3. Taikomoji istorija (lokalinës istorijos tyrimai). 


61

62 



KOLEGIJOSE 

1. Doc. dr. A. Anuðauskas – þurnalo „Genocidas 

ir rezistencija“ mokslinis redaktorius, VDU þurnalo 

„Darbai ir dienos“ redakcinës kolegijos narys. 

2. Doc. dr. R. Batûra – þurnalo „Istorija“ redakcinës 


3. Prof. habil. dr. L. Truska – þurnalø „Istorija“, 

„Genocidas ir rezistencija“ redakciniø kolegijø 

narys. 





1. Doc. dr. A. Anuðauskas – Valstybinio pilietinio 

pasiprieðinimo rengimo centro prie KAM tarybos 

narys. 

2. Doc. dr. R. Batûra – Pasaulio lituanistø asociacijos 

Istorijos skyriaus pirmininkas, Vilniaus 

piliø mokslinës tarybos pirmininkas, Lietuvos kultûros 

ministerijos kultûros paveldo ekspertas. Jis 

dalyvavo LMA mokslininkø rûmø veikloje, Emilijos 

Pliaterytës atminimo áamþinimo fondo, Jurbarko 

rajono kultûros paveldo globos draugijos 

„Pilënai“ veikloje. 

3. Asist. R. Jurgaitis dalyvavo Etninës globos tarybos 

prie LR Seimo veikloje, nustatant probleminæ 

Aukðtaitijos ir Þemaitijos regionø ribà. 

4. Prof. habil. dr. L. Truska – Tarptautinës komisijos 

naciø ir sovietinio okupaciniø rëþimø nusikaltimams 

Lietuvoje ávertinti vykdomasis pirmininkas, 

Genocido ir rezistencijos tyrimo centro 

mokslinës tarybos narys.

POLITOLOGIJOS IR SOCIOLOGIJOS KATEDRA 

DARBUOTOJAI 

Profesoriai akad. habil. dr. 

Juozas Bagdanavièius, 

akad. habil. dr. Algirdas Gaiþutis 

Docentai dr. Vilija Grincevièienë, 

dr. Aivas Ragauskas, 

dr. Vladas Senkus 

Lektoriai Pranas Baronas, 

dr. Danutë Milevièienë, 

dr. TadasTamoðiûnas, 

Asistentai Gintautas Buþinskas, 

Saulius Ignatavièius, 

Sonata Matakaitë, 

Metodinio 

kabineto vedëja Danutë Valerija Nevedomskienë 

Laborantai Birutë Dumbliauskienë 


institucijø akad. prof. habil. dr. 

Romualdas Grigas, 


Algimantas Alfonsas Mitrikas, 

prof. habil. dr. Valdas Pruskus, 

doc. dr. Vytautas Dumbliauskas, 

doc. dr. Raimonda Ragauskienë, 

doc. dr. Danutë Tureikytë, 

lekt. Dþiuljeta Þiugþdienë 

TYRIMØ BAZË 

Sociologiniø ðvietimo tyrimø laboratorija. 


Tema. Ugdymo ir ðvietimo socialinës sàlygos bei 

jø kaita Lietuvoje. 

MONOGRAFIJOS 


Katedros vedëjas doc. dr. Vladas Senkus 

tel.: 233 17 08, 233 95 10, 233 63 54 

el. paðtas: psk@vpu.lt, senkus@vpu.lt 



1. Mokykla etniðkai miðriuose regionuose. Socialinës-politinës-pedagoginës 

ugdymosi sàlygos 

(sud. dr. T. Tamoðiûnas ). – Vilnius, 2003. – 159 p. 


2. Ragauskienë R. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës 

kancleris Mikalojus Radvila Rudasis. – Vilnius, 

2002. – 448 p. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Baronas P. Obeliø karantinas 1921 metais / 

/ Istorija. – T. 57 (2003), p. 45–50. 

2. Buþinskas G., Tamoðiûnas T. Universitetiniø 

studijø projekcija á mokyklà // Pedagogika. – 


3. Grincevièienë V. Mokytojø poþiûris á pedagogo 

profesijà – pedagoginës savimonës pagrindas 

// Pedagogika. – T. 65 (2003), p. 69– 

75. 

4. Matakaitë S. Individualus religingumas ir 

kasdienis gyvenimas // Filosofija. Sociologija. 


5. Matakaitë S. Baþnytinis religingumas ir kasdieninis 

gyvenimas ðiuolaikinëje Lietuvos visuomenëje 

// Istorija. – T. 55 (2003), p. 59–64. 

6. Milevièienë D. Socialinës politikos formavimo 

ribos // Socialinis darbas. – 2003, 1 (3), p. 

81–86. 

7. Pruskus V. Katalikybës socialinio vaidmens 

modernistinis supratimas Lietuvos katalikø sociologø 

(A. Maceinos, S. Ðalkauskio ir kt.) darbuose 

// Lietuviø katalikø mokslo suvaþiavimo 

darbai. – Vilnius, 2003, p. 419–446. 

Lietuvos recenzuojamuose mokslo þurnaluose 

ir leidiniuose 

1. Bagdanavièius J., Kriðèiukaitienë I. Þemës 

ûkio ir maisto produktø kainø politika // Lietuvos 

þemës ûkio bûklë ir plëtros strateginës 

kryptys: mokslo darbø rinkinys. – Vilnius, 2002, 

p. 21–35. 

2. Grincevièienë V. Mokytojø poþiûris á edukacinius 

procesus Lietuvos mokyklos atkuriamuoju 

laikotarpiu 1990–1995 m. // Pedagogikos 

versmëse. – Ðiauliai, 2003, p. 43–51. 


63

64 





medþiaga 

1. Milevièienë D. Ãåîïîëèòèêà â Ëèòâå // 

ìåæäóíàðîäíàÿ íàó÷íàÿ êîíôåðåíöèÿ „XI 

íàó÷íûõ ÷òåíèé Ãóìàíèòàðíîãî ôàêóëüòåòà 

Äàóãàâïèëññêîãî ïåäàãîãè÷åñêîãî 

óíèâåðñèòåòà“. – Äàóãàâïèëèñ, 2002, ñ. 96– 

99. 



UÞSIENYJE 


1. Asist. G. Buþinskas gavo Lenkijos–Amerikos 

Fulbrighto Komisijos (Polish-U. S. Fulbright Commission) 

Laneo Kirklando stipendijà (2003–2004 

m.) projektui „Jaunimo pilietinë socializacija 

transformacinëse visuomenëse. Lietuvos ir Lenkijos 

pavyzdþiu.“ 

2. Asist. S. Matakaitë gavo Lenkijos–Amerikos 


Laneo Kirklando stipendijà (2002–2003 

m.) projektui „Socialiniai pokyèiai ir jaunimas 

(lyginamoji analizë: Lietuva ir Lenkija)“.

DARBUOTOJAI 

Profesorius dr. Juozas Skirius 

Docentai dr. Vida Kniûraitë, 

dr. Vida Pukienë, 

dr. Edvardas Kriðèiûnas, 

dr. Nelija Asadauskienë 

Lektorius Þydrûnas Maèiukas 

Laborantës vyr. lab. Violeta Matutienë, 

lab. Ona Vasiliauskienë 

Inþinieriai Michailas Kalinovas, 

Vytautas Vasiliauskas 


institucijø habil. dr. Algimantas Juozapas 

Krikðtopaitis, 

doc. dr. Romualdas Juzefovièius, 

dr. Rasa Butvilaitë, 

doc. habil. dr. 

Alvydas Nikþentaitis, 

dr. Rimantas Miknys, 

doc. dr. Rita Bieliauskienë, 

doc. dr. Arturas Mickevièius, 

asist. Petras Tomkus, 

asist. Kæstutis Petrauskis, 

asist. Povilas Spurgevièius 


Tema. Lietuvos ryðiai su uþsienio ðalimis nuo seniausiøjø 

laikø iki ðiø dienø 

Vadovas – prof. dr. J. Skirius. 

Mokslo grupë: doc. dr. V. Kniûraitë, doc. dr. V. Pukienë, 

doc. dr. E. Kriðèiûnas, doc. dr. N. Asadauskienë, 

lekt. Þ. Maèiukas. 

MONOGRAFIJOS 

1. Asadauskienë N. Kiðkø giminës istorija XV a. 

pab. – XVII a. (genealoginis tyrimas). – Vilnius, 



VISUOTINËS ISTORIJOS KATEDRA 


Katedros vedëjas prof. dr. Juozas Skirius 

tel. 233 10 22 

el. paðtas: visuotistkat@vpu.lt 


STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Kriðèiûnas E. Komunizmo istorijos vaizdavimas 

istorijos vadovëliuose // Istorija. – T. 56 


2. Pukienë V. Prelato K. Olðausko byla ir þiniasklaida 

1929–1930 m. // Istorija. – T. 56 (2003), p. 33–38. 





medþiaga 

1. Skirius J. Diplomatas B. K. Balutis – prieðkario 

Lietuvos valdininkijos etalonas // XII pasaulio lietuviø 

mokslo ir kûrybos simpoziumas: teziø rinkinys. 

– Vilnius, 2003. – p. 46. 

2. Skirius J. Lietuva ir Vatikanas Pirmojo pasaulinio 

karo metais // Lietuviø katalikø mokslo akademijos 

metraðtis. – T. 23 (2003), p. 287–294. 


medþiaga 

1. Miknys R. Stosunki litewsko-zydowskie w pierwszych 

tygodniach okupacji niemieckiej w publicznych 

dyskusjach i historiografji litewskiej // Poczatek 

wojny niemiecko-sowieckiej i losy ludnosci cywilnej 

/ pod redakcjà Jana Jerzego Milewskiego I 

Anny Pyþewskiej. – Warszawa, 2003, t. 9, s. 72–77. 


UÞSIENYJE 


1. Skirius J. Mokslinë staþuotë Lituanistikos tyrimo 

ir studijø centre Èikagoje 2003 m. geguþës 

5 d. – rugpjûèio 15 d. 


65

66 

PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS 

KATEDROS 

EDUKOLOGIJOS KATEDRA 

ETIKOS KATEDRA 

IKIMOKYKLINËS PEDAGOGIKOS 

KATEDRA 

MENINIO UGDYMO KATEDRA 

MUZIKOS KATEDRA 

PRADINIO UGDYMO KATEDRA 

PSICHOLOGIJOS KATEDRA 

PSICHOLOGIJOS DIDAKTIKOS 

KATEDRA 

SOCIALINËS PEDAGOGIKOS 

KATEDRA 

SVEIKATOS UGDYMO KATEDRA 



tel. / faks. 275 23 98 

el. paðtas: 

ppf.dekanatas@vpu.lt 

Dekanas doc. dr. Juozas ÞILIONIS 

Prodekanës doc. dr. Rita MAKARSKAITË- 

PETKEVIÈIENË 

doc. dr. Dalia SURVUTAITË 


Albina Spadavièiûtë, 

Laima Ðablevièienë, 

Audronë Vienaþindytë 

Pedagogikos ir psichologijos fakultetas ákurtas 


instituto fakultetas. Jame yra: 

- 10 katedrø: Edukologijos, Etikos, Ikimokyklinës 

pedagogikos, Meninio ugdymo, Muzikos, 

Pradinio ugdymo, Psichologijos, Psichologijos didaktikos, 

Socialinës pedagogikos, Sveikatos ugdymo. 



habil. dr., 45 doc. dr., 17 dr. Doktorantûroje studijuoja 

59 doktorantai. 


6 prof. habil. dr., 6 doc., 18 dr.



KRYPTYS 

Fakultete vykdomi socialiniø mokslø srities tyrimai 

ðiomis kryptimis: 


2. Menotyra. 

3. Medicina. 

4. Psichologija. 

Vykdoma mokslinës veiklos programa „Ugdymas 

ðvietimo sistemos pertvarkos sàlygomis“, 

kurià sudaro tokios darbø temos: 

- Edukologiniai bûsimøjø pedagogø rengimo 

ypatumai. 

- Pilietinio ugdymo svarba pozityviai visuomenës 

socializacijai. 

- Lietuvos pradþios mokyklos reforma ir mokytojø 

rengimas. 

- Ikimokyklinio ugdymo reforma ir pedagogø 

rengimas. 

- Dorovinë asmenybës nuostatø sklaida teorinëje 

ir praktinëje etikos raidoje. 

- Iðplëstinë visuminë meninio ugdymo koncepcija. 

- Ðiuolaikinës muzikos didaktikos problemos. 

- Mokytojas nûdienos mokykloje (sveikatos, 

sveikos gyvensenos ir sveikatos ugdymo aspektai). 

- Pedagogo ir ugdytinio sàveikos psichologiniai 

ypatumai. 

- Nuolatinio mokymosi psichologinës prielaidos. 



1. Forumas-diskusija: Prieðmokyklinio amþiaus 

vaiko ugdymo aktualijos, Vilnius, 2003 m. 

gruodþio 5 d. 

2. Studentø mokslinës-praktinës konferencijos 

(visuose VPU fakultetuose), skirtos Jono Lauþiko 

100-osioms gimimo metinëms, 2002–2003 

m. 

3. Tarptautinis Dantës Alighieri kûrybos seminaras, 

Nida 2003 m. lapkrièio 6–9 d. 

4. Vilniaus apskrities konferencija „Narkomanijos 

prevencija ugdymo institucijose: patirtis, 

problemos, perspektyva“, Vilnius, 2003 m. spalio 

29 d. 

5. Respublikinë konferencija socialiniams pedagogams 

„Pagalba vaikui – investicija á ðalies 

ateitá, Vilnius, 2003 m. spalio 20 d. 

6. Respublikinë konferencija „Nepalikime vaiko 

nuoðalyje“, Vilnius, 2003 m. gruodþio 16– 

18 d. 

7. Mokslinë-praktinë konferencija „Ugdymo organizavimas 

ir valdymas dabarties sàlygomis“, 

Vilnius, 2003 balandþio 24 d. 

8. Mokslinë-praktinë konferencija „Prieðmokyklinis 

ugdymas – Lietuvos ðvietimo sistemos 

pakopa“, Vilnius, 2003 m. birþelio 2 d. 

9. Tarptautinë mokslinë-praktinë konferencija 

„Ugdymo misija dabarties visuomenëje: visuomenës 

tikslø ir individualiøjø asmens poreikiø 

sintezë“, Vilnius, 2003 gruodþio 4–5 d. 

10. Tarptautinë konferencija „The NGO and 

University Cooperation in the Baltic Sea Region 

Countries“, Vilnius, 2003, April 9–10. 

11. Tarptautinë konferencija „Etikos transformacijos 

ðiuolaikiniame diskurse“, Vilnius, geguþës 

12–14 d. 

12. Tarptautinë mokslinë konferencija „Ugdymo 

integracijos dimensijos: dabartis ir perspektyvos“, 

Vilnius, 2003 spalio 23–24 d. 



1. Projektas „Vartotojø ðvietimas ir mokytojø 

rengimas: vartojanèio pilieèio ugdymas“ 

(2002–2004 m.). Projekto vadovës I. Zaleskienë, 

L. Þadeikaitë, G. Kvieskienë, A. Pacevièiûtë. 

Projektà finansuoja ES SOCRATES programa. 

2. Projektas „Pilietinio ugdymo moduliø taikymas 

magistrø ir bakalaurø rengime 2002– 

2005“ Vadovë G. Kvieskienë. Projektà finansuoja 

JAV Pilietinio ugdymo centras, Indianos 

universitetas). 

3. Projektas „Mokykla universitete“. Partneriai: 

Ðvietimo ir mokslo ministerijos Ðvietimo 

strategijos departmentas (Ðvietimo plëtotës skyrius), 

Ðvietimo plëtotës centras, Vilniaus miesto 

mokyklos. VPU, 2003 m. kovo mën. 4 d. 

Vadovë M. Barkauskaitë. 

4. Projektas „Að Lietuvos pilietis – pasaulio gyventojas“. 

Projekto vadovës M. Barkauskaitë, 

M. Gaigalienë, N. Cibulskaitë. 

5. Projektas „Nesëkmingo mokymosi (kurso kartojimo, 

iðkritimo ið mokyklos) mastai ir prieþastys“. 

Projekto vadovai M. Barkauskaitë, R. Vasiliauskas, 

V. Indraðienë, M. Gaigalienë, D. Survutaitë, 

V. Rimkevièienë, R. Prakapas, A. Guoba. 

Projektas vykdytas ÐMM uþsakymu. 

6. Tarptautinis projektas „SOCRATES / 

GRUNDTVIG 3 programos FI-019-01-2002“. 

Statauskienë S. „Coaching skills – how to promote 

learners’ Potential to Maximize their own 

Performance“. National Centre for Professional 

Development in Education. Tampere, Suomija. 

MOKSLO DARBAI 


1. Pedagogika. – Vilnius. – T. 65 (2003). – 596 p. 


3. Pedagogika. – Vilnius. –T. 67 (2003). – Áteikta 

VPU leidyklai. 


5. Pedagogika. – Ðiauliai. – T. 69 (2003). – 261 p. 

Pedagogikos ir psichologijos fakultetas 

67

68 




KOLEGIJOSE 

1. V. Bagdonavièius. „Logos“ (Kultûros, filosofijos 

ir meno institutas). 

2. J. Balèius. „Logos“ (Kultûros, filosofijos ir meno 

institutas). 

3. M. Barkauskaitë. „Pedagogika“ (Vilniaus pedagoginis 

universitetas, atsakingoji redaktorë). 

4. D. Beresnevièienë. „Ugdymo psichologija“ 

(Vilniaus pedagoginis universitetas), „Skolotaj“ 

(Latvijos universitetas), „Pedagogika“ (Vilniaus 

pedagoginis universitetas), „Psichologija“ (Vilniaus 


5. M. Èerniauskienë. „Visuomenës sveikata“ (LR 

Sveikatos apsaugos ministerija, Higienos institutas). 

6. V. Gudþinskienë. „Permainos“ (Tarptautinio 

kritinio màstymo ugdymo þurnalas). 

7. È. Kalenda. „Problemos“ (Vilniaus Universitetas). 

8. S. Kregþdë. „Sporto mokslas“ (Lietuvos sporto 

informacijos centras), „Ugdymo psichologija“ 

(Vilniaus pedagoginis universitetas). 

9. V. Martiðius. „Psichologija“ (Vilniaus universitetas). 

10. V. Matonis. „Muzikos komponavimo principai: 

teorija ir praktika“ (Lietuvos muzikos akademija). 

11. G. Miniotaitë. „Logos“ (Kultûros, filosofijos ir 

meno institutas), „Problemos“ (Vilniaus Universitetas). 

12. A. Petrulytë. „Radoða Personiba“ (Latvijos 


13. D. M. Stanèienë. „Logos“ (Kultûros, filosofijos 

ir meno institutas), „Mokslo Lietuva“ (Mokslininkø 

sàjunga). 

14. K. Stoðkus. „Problemos“ (Vilniaus Universitetas), 

„Sociologija. Filosofija“ (Mokslo akademija). 

15. J. V. Uzdila. „Pedagogika“ (Vilniaus pedagoginis 

universitetas), „Ugdymas. Kûno kultûra. 

Sportas“ (LKKA). 

16. J. Þilionis. „Pedagogika“ (Vilniaus pedagoginis 

universitetas) redakcinës kolegijos narys. 

17. V. Viliûnas. „Ugdymo psichologija“ (Vilniaus 

pedagoginis universitetas). 




1. Dokt. A. Rudienë – ÐMM nepriklausoma pradinio 

ugdymo ekspertë; darbo grupës, sudarytos 

prie LR ÐMM pradinio ugdymo bendrajai programai 

rengti, narë. 

2. Asist. D. Jakuèiûnienë – LR ÐMM Sveikatos ir 

kûno kultûros ekspertø komisijos narë. 

3. Asist. E. Markevièienë – Ikimokyklinio ugdymo 

pedagogø atestacijos kvalifikacijos komisi- 

jos narë, Ikimokykliniø ástaigø vidaus audito rengimo 

koordinacinës darbo grupës narë. 

4. Asist. J. Gedvilienë – Ikimokyklinio ugdymo 

pedagogø atestacijos kvalifikacijos komisijos narë, 

Respublikinës ikimokyklinio ir prieðmokyklinio 

ugdymo ekspertø komisijos narë. 

5. Asist. M. Jonilienë – Vilniaus miesto ikimokykliniø 

ástaigø etninës bendrijos tarybos narë, Vilniaus 

miesto ikimokykliniø ástaigø muzikinio ugdymo 

metodinës tarybos pirmininkë. 

6. Asist. V. Gasparkaitë – Lietuvos Montessori 

asociacijos tarybos narë. 

7. Dokt. D. Kalesnikienë – ÐMM nepriklausoma 

pradinio ugdymo ekspertë. 

8. Lekt. dr. D. Nasvytienë – Lietuvos grupinës 

psichoterapijos asociacijos narë, Lietuvos psichologø 

sàjungos narë. 

9. Doc. dr. A. Grabauskienë – ÐMM pradiniø 

klasiø mokytojø atestacinës komisijos pirmininkë, 

Lietuvos M. Valanèiaus blaivystës sàjûdþio 

centro valdybos narë. 

10. Doc. dr. A. Petrulytë – tarptautiniø ISSBD 

(vystymosi psichologijos) ir EARA (European Adolescance 

Research Assotiation) asociacijø, Lietuvos 

psichologø sàjungos, „Þinijos“ draugijos 

narë, Lietuvos pedagoginës psichologijos atestacinës 

komisijos pirmininkë. 

11. Doc. dr. D. M. Stanèienë – Lietuvos valstybinio 

mokslo ir studijø fondo ekspertë, Lietuvos 

valstybinio mokslo ir studijø fondo projekto „Tarptautinë 

Tomo Akvinieèio vasaros mokykla“ vadovë, 

Tarptautinës Tomo Akvinieèio asociacijos 

(SITA) Lietuvos skyriaus direktorë, Europos filosofijos 

mokytojø asociacijos narë, Lietuvos mokslininkø 

sàjungos narë, Lietuvos filosofø draugijos 

narë, Europos Sàjungos ateities Lietuvos forumo 

narë, tarptautinio projekto „Tautinis tapatumas 

globalizacijos sàlygomis: etinës implikacijos 

ir demokratijos paradoksai“ narë. 

12. Doc. dr. D. Survutaitë – Baltijos ðaliø pedagogø 

istorikø asociacijos narë. 

13. Doc. dr. E. Marcelionienë – ÐMM pradiniø 

klasiø mokytojø atestacinës komisijos narë, ÐMM 

nepriklausoma pradinio ugdymo ekspertë; darbo 

grupës, sudarytos prie LR ÐMM pradinio ugdymo 

bendrajai programai rengti, narë. 

14. Doc. habil. dr. E. Martiðauskienë – VPU edukologijos 

krypties doktorantûros mokslo tarybos 

pirmininkë. 

15. Doc. dr. E. Þilinskienë – SOCRATES / ERAS- 

MUS programos lektorë. 

16. Doc. dr. E. Þilinskienë, doc. dr. R. Proðkuvienë 

– Raudonojo kryþiaus draugijos narës. 

17. Doc. dr. G. Kvieskienë – Lietuvos „Civitas“ 

direktorë, UNICEF Lietuvos nacionalinio komiteto 

valdybos narë, Lietuvos socialiniø pedagogø 

asociacijos prezidentë, Lietuvos demokratiðkumo 

ugdymo kolegijos direktorë, Lietuvos Socialiniø 

pedagogø ir globos namø auklëtojø 

atestacinës komisijos pirmininkë, ÐMM darbo 

grupës socialiniams pedagogams ávesti pirmininkë. 

18. Doc. dr. I. Èepienë – Etninës kultûros globos


tarybos prie LR Seimo narë, Ðvietimo ir mokslo 

komisijos pirmininkë, Kultûros ministerijos etninës 

kultûros ekspertë, Lietuvos etninës kultûros 

draugijos tarybos narë, Lietuvos kraðtotyros draugijos 

tarybos narë. 

19. Doc. dr. J. Balèius – tarptautinio projekto 

„Tautinis tapatumas globalizacijos sàlygomis: 

etinës implikacijos ir demokratijos paradoksai“ 

vadovas. 

20. Doc. dr. J. Daukðytë – Lietuvos psichologø 

sàjungos narë. 

21. Doc. dr. J. Þilionis – Senato narys, Socialiniø 

mokslø srities Konkursø ir atestacijos komisijos 

narys. 

22. Doc. dr. K. Stoðkus – Lietuvos bioetikos komiteto 

ekspertø narys. 

23. Doc. dr. M. Pileckaitë-Markovienë – Lietuvos 

psichodramos draugijos, Europos psichodramos 

instituto ir Lietuvos psichologø sàjungos 

narë. 

24. Doc. dr. O. Monkevièienë – ÐMM darbo 

grupës „Prieðmokyklinio ugdymo(si) bendrosios 

programos“ realizavimo rekomendacijoms parengti 

vadovë, Respublikinës ikimokyklinio ir 

prieðmokyklinio ugdymo ekspertø komisijos pirmininkë, 

ÐMM darbo grupës „Brandumo mokyklai 

vertinimo programai“ parengti narë, ikimokykliniø 

ástaigø vidaus audito rengimo koordinacinës 

darbo grupës narë. 

25. Doc. dr. R. M. Vabalaitë – tarptautinës estetikos 

asociacijos narë, Europos Sàjungos ateities 

Lietuvos forumo narë, tarptautinio projekto 



narë. 

26. Doc. dr. R. Makarskaitë-Petkevièienë – 

ÐMM Tiksliøjø mokslø, technologijø, gamtamokslinio 

ugdymo, sveikatos ir kûno kultûros 

ekspertø komisijos narë, darbo grupës, sudarytos 

prie LR ÐMM pradinio ugdymo bendrajai 

programai rengti, narë. 

27. Doc. dr. R. Proðkuvienë, V. Zlatkuvienë, M. 

Èerniauskienë, S. Ustilaitë – Ðeimos planavimo 

ir seksualinës sveikatos asociacijos narës. 

28. Doc. dr. V. Gudþinskienë – valstybinës programos 

„Emocinës sveikatos stiprinimas“ lektorë, 

Lietuvos ðvietimo ir mokslo ministerijos 

programos „Mokymo proceso modeliavimas 

ávairiø dalykø pamokose“ vadovë, bendro Lietuvos 

ir Suomijos projekto „Mokymasis bendradarbiaujant 

virtualioje aplinkoje“ dalyvë, Ðvietimo 

ir mokslo ministerijos projekto „Ugdymo 

modernizavimas ir ðvietimo kokybës këlimas“ 

lektorë, Ðvietimo ir mokslo ministerijos Dabartinës 

vertinimo koncepcijos rengimo grupës narë, 

tarptautinio projekto, koordinuojamo Ðiuolaikiniø 

didaktikø centro „Kritinio màstymo ugdymas 

skaitant ir raðant“ ir programos „Perimamumas 

ir tæstinumas pradiniame ugdymo 

etape“, lektorë, valstybinës programos „Sveikos 

gyvensenos átvirtinimas ugdymo institucijose“, 

Genio pradinës mokyklos koordinacinës 

tarybos narë, tiksliøjø mokslø, technologijø, 

gamtamokslinio ugdymo, sveikatos ir kûno kul- 

tûros ekspertø komisijos narë. 

29. Doc. dr. V. Indraðienë – tarptautinio projekto 

„Kritinio màstymo ugdymas aukðtojoje mokykloje“ 

koordinatorë Lietuvoje. 

30. Doc. dr. V. Indraðienë, doc. dr. G. Kvieskienë, 

prof. V. Targamadzë – PHARE projekto „Suaugusiøjø 

ir jaunimo, turinèiø fizinæ negalià, 

silpnaregiø ir akløjø konkurencingumo darbo 

rinkoje ugdymas“ moduliø rengëjos. 

31. Doc. dr. V. Plentaitë – ÐMM lietuviø kalbos 

mokytojø atestacinës komisijos pirmininkë, 

ÐMM nepriklausoma pradinio ugdymo ekspertë, 

darbo grupës, sudarytos prie LR ÐMM pradinio 

ugdymo bendrajai programai rengti, narë. 

32. Doc. dr. V. S. Glebuvienë – Ikimokyklinio 

ugdymo pedagogø atestacijos kvalifikacijos komisijos 

narë, Respublikinës ikimokyklinio ir 

prieðmokyklinio ugdymo ekspertø komisijos narë, 

mokslinio tyrimo „Prieðmokyklinio amþiaus 

vaikø (5–6(7) m.) kokybiðko ugdymo(si) veiksniai 

ir kriterijai“ vykdomo ÐMM uþsakymu vadovë, 

ÐMM darbo grupës „Prieðmokyklinio ugdymo(si) 

bendrosios programos“ realizavimo rekomendacijoms 

parengti narë. 

33. Dokt. J. Jevsejevienë – ÐMM nepriklausoma 


34. Dokt. L. Statauskienë – Jungtinio VIKO TSC 

dëstytojø ir studentø projekto „Rudens simfonija“ 

organizatorë ir vedëja. 

35. Lekt. A. Tarasonienë – ÐMM nepriklausoma 

ekspertë, ÐMM darbo grupës „Prieðmokyklinio 

ugdymo(si) bendrosios programos“ realizavimo 

rekomendacijoms parengti narë. 

36. Lekt. J. Paulionytë – darbo grupës, sudarytos 

prie LR ÐMM pradinio ugdymo bendrajai 

programai rengti, narë. 

37. Lekt. dr. K. Stankevièienë – Respublikinës 

ikimokyklinio ir prieðmokyklinio ugdymo ekspertø 

komisijos narë, Ikimokyklinio ugdymo pedagogø 

atestacijos kvalifikacijos komisijos narë, 

ÐMM darbo grupës „Prieðmokyklinio ugdymo(si) 

bendrosios programos“ realizavimo rekomendacijoms 

parengti narë. 

38. Lekt. L. Duoblienë – tarptautinio projekto 



narë, Lietuvos ÐMM dorinio ugdymo komisijos 

nepriklausoma ekspertë, Europos filosofijos mokytojø 

asociacijos narë, Valstybinio studijø kokybës 

vertinimo centro ekspertë. 

39. Prof. habil. dr. D. Beresnevièienë – Europos 

aukðtojo mokslo ir tyrimø sektoriaus ekspertë, 

tarptautinës ISSBD (vystymosi psichologijos) 

asociacijos, Lietuvos suaugusiøjø ðvietimo asociacijos, 

Lietuvos socialiniø ligø tyrimo Asociacijos 

prezidiumo narë. 

40. Prof. habil. dr. M. Barkauskaitë – Lietuvos 

mokslo tarybos narë, Lietuvos mokslo tarybos 

kolegijos narë, LR ÐMM, Leonardo da Vinèio 

progamos vieningai Europos bendrijos profesinio 

mokymo politikai ágyvendinti („Socialinio 

darbo vaikø ir jaunimo bendruomenëje patirties 

pasidalinimas“) dalyvë, LR Ðvietimo ir mokslo 

ministerijos Pagrindiniø mokyklø tarybos pir- 


69

70 


mininkë, LR Ðvietimo ir mokslo ministerijos „Pedagoginës 

minties ir ðvietimo reformos raidos“ 

atestacinës komisijos pirmininkë, Mokyklø tobulinimo 

programos Prieþiûros komiteto narë, 

SOS vaikø kaimø Lietuvoje Valdybos pirmininkë, 

VPU, PPF tarybos pirmininkë, VPU Senato 

narë, Struktûros komisijos pirmininkë, VPU Socialiniø 

mokslø srities Konkursø ir atestacijos 

komisijos pirmininkë, VPU edukologijos krypties 

doktorantûros mokslo tarybos pirmininkë. 

41. Prof. habil. dr. V. Matonis – Menø ekspertø 

komisijos prie LR ÐMM narys, Lietuvos valstybinio 

mokslo ir studijø fondo humanitariniø 

mokslø ekspertas, Studijø kokybës vertinimo 

centro ekspertas, Muzikos ir choreografijos mo- 

kytojø ekspertø komisijos narys, LR ÐMM Muzikinio 

ugdymo koordinacinës tarybos narys, 

VPU ir ÐU jungtinës habilitacijos daktaro darbø 

ekspertø komisijos narys, VPU socialiniø 

mokslø atestacijos ir konkursø komisijos narys, 

VPU Senato narys. 

42. Dokt. R. Skripkienë – Lietuviø kalbos ekspertø 

komisijos narë, Lietuvos Nacionalinio 

ðvietimo forumo ekspertë, tarptautinës programos 

„Jaunoji Europa“ ekspertë, ÐKF ir MTP ekspertë. 

43. Dokt. V. Laurukënaitë – ÐMM nepriklausoma 


Dokt. Þ. Arnaðienë– ÐMM nepriklausoma pradinio 

ugdymo ekspertë.


DARBUOTOJAI 

EDUKOLOGIJOS KATEDRA 

Profesoriai habil. dr. Marija Barkauskaitë, 

habil. dr. Romanas Vasiliauskas 

Docentai habil. dr. Elvyda Martiðauskienë, 

dr. Jonas Dautaras, 

dr. Marytë Gaigalienë, 

dr. Vilija Grincevièienë, 

dr. Rimantas Vaivada, 

dr. Stanislovas Jankevièius, 

dr. Juozas Þilionis, 

dr. Aleksandras Sokolovskis, 

dr. Dalia Survutaitë 

Doktorantai Þivilë Barkauskaitë-Lukðienë, 

Alvydas Puodþiukas, 

Emilija Rodzevièiûtë, 

Rima Þilinskaitë, 

Gintautë Þibënienë, 

Inga Lupeikytë, 

Loreta Statauskienë, 

Angelë Paulavièiûtë, 

Elena Juraðaitë 

Vyresn. 

laborantas Andrius Guoba 

Kabineto vedëja Stanislava Sadauskienë 


institucijø prof. habil. dr. Vytautas Gudonis, 

doc. dr. Algimantas Ðventickas, 

doc. dr. Rita Makarskaitë- 

Petkevièienë, 

doc. dr. Elena Motiejûnienë, 

lekt. dr. Rita Dukynaitë, 

lekt. dr. Alvyra Galkienë, 

lekt. dr. Vaiva Vaicekauskienë, 

asist. Angelë Paulavièiûtë, 

asist. Rita Virbalienë, 

asist. Vigandas Telksnys, 

asist. Rima Þilinskaitë, 

asist. Emilija Rodzevièiûtë 



Katedros vedëja prof. habil. dr. Marija Barkauskaitë 

tel. / faks. 279 00 42 

el. paðtas: ped.kat@vpu.lt 


Tema. Edukologiniai bûsimøjø pedagogø rengimo 

ypatumai 

Vadovë – prof. habil. dr. M. Barkauskaitë, 

tel. 213 80 33 

Mokslo grupë: doc. M. Gaigalienë, doc. V. Grincevièienë, 

doc. V. Indraðienë, doc. D. Survutaitë, 

doc. R. Makarskaitë-Petkevièienë, doc. 

S. Jankevièius, doc. habil. dr. E. Martiðauskienë, 

dr. R. Dukynaitë, A. Paulavièiûtë. 

1 projektas. Studentø rengimas pedagoginei veik- 

lai darbe su moksleiviais, tëvais ir visuomene 

Buvo tiriamos visapusiðkos asmenybës ugdymo 

galimybës ðiuolaikinëmis sàlygomis ávairiuose 

amþiaus tarpsniuose: paaugliø vertybiniø nuostatø, 

laisvalaikio, mokymosi motyvacijos, dvasinio 

tapsmo ypatumai, jø santykiai ðeimoje ir 

klasës bendruomenëje, jaunuoliø profesinio apsisprendimo, 

tolesnio mokymosi problemos; atlikta 

studentø, kaip bûsimøjø mokytojø, bendrøjø 

ir specialiøjø gebëjimø, kompetencijø ugdymo(si) 

naujø aspektø, koncepcijø analizë, paieðkos 

ir taikymas pedagoginiame procese. 

Svarbiausi rezultatai: parengti straipsniai, skaityti 

praneðimai studentams ir respublikos mokytojams. 

2 projektas. Lietuvos ðvietimo ir pedagoginës 

minties raida 

Vadovas – prof. habil. dr. R. Vasiliauskas, 

tel. 246 00 76. 

Mokslininkø grupë: doc. J. Þilionis, doc. R. Vaivada, 

doc. J. Dautaras, doc. A. Sokolovskis, doc. D. 

Survutaitë, doc. A. Ðventickas, dr. A. Galkienë. 

Buvo gvildenami istoriniai pedagoginio palikimo 

klausimai: demokratinio ugdymo problemos, ðeimos 

ir mokyklos bendradarbiavimo galimybës, 

mokytojo vaidmens stiprinimas edukaciniame visuomenës 

ðvietime, liaudies pedagogikos panaudojimas 

stiprinant mokyklos ugdomàjà galià. 

Svarbiausi rezultatai: surengtos studentø mokslinës-praktinës 

konferencijos (visuose VPU fakultetuose), 

skirtos Jono Lauþiko 100-osioms gimimo 

metinëms, 2002–2003 m.; parengti straipsniai, 

skaityti praneðimai studentams ir respublikos 

mokytojams. 


1. Habilituoto daktaro disertacija. E. Martiðauskienë 

„Paaugliø dvasingumas kaip pedagoginis 

reiðkinys“. 2003. Darbas atliktas ir apgintas Vilniaus 

pedagoginiame universitete, habilitacinio 

komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Bronislovas 

Bitinas. 


DALYKAI 

1. Prof. habil. dr. Marija Barkauskaitë. – Ðiuolaikinë 

didaktika, VPU. 

2. Prof. habil. dr. Marija Barkauskaitë. – Pedagogikos 

pagrindai, VGTU. 


71

72 


MONOGRAFIJOS 


1. Dautaras J. Prof. dr. Jonas Raèkauskas: pedagoginë, 

mokslinë ir visuomeninë veikla; ats. redaktorë 

prof. M. Barkauskaitë (áteikta spaudai). 

2. Galkienë A. Pedagoginë sàveika integruoto 

ugdymo sàlygomis. – Ðiauliai, 2003. – 169 p. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Barkauskaitë M. J. Lauþiko pedagoginio palikimo 

atðvaitai XXI a. iððûkiø kontekste // Pedagogika. 


2. Barkauskaitë M., Jakavonytë D. Mokiniø nuomonë 

apie dialoginës kalbos vartojimà // Pedagogika. 


3. Barkauskaitë M., Guoba A. IX–XII klasiø moksleiviø 

vertybiniø orientacijø ypatumai // Pedagogika. 

– T. 67 (2003). 

4. Barkauskaitë M., Miðeikytë K. Pradiniø klasiø 

moksleiviø paþintiniai interesai informacinës visuomenës 

sàlygomis // Pedagogika. – T. 67 (2003). 

5. Barkauskaitë M. Profesoriaus J. Lauþiko kredo: 

laisvë, protas, kûryba // Pedagogika. – T. 68 


6. Dautaras J. Lyginamosios pedagogikos aspektai 

Jono Lauþiko darbuose // Pedagogika. – T. 68 


7. Dukynaitë R. Gimnazijø moksleiviø mokymosi 

kryptingumo aspektai // Pedagogika. – T. 


8. Gaigalienë M., Þarskienë L. Profesinës mokyklos 

jaunuoliø tarpusavio santykiø ypatumai / 

/ Pedagogika. – T. 67 (2003). 

9. Grincevièienë V. Mokytojø poþiûris á pedagogo 

profesijà – pedagoginës savimonës pagrindas 


10. Jankevièius S. Demokratinës jaunimo rengimo 

profesinei veiklai nuostatos J. Lauþiko ugdymo 

koncepcijoje // Pedagogika. – T. 68 (2003), 

p. 186–193. 

11. Martiðauskienë E. Vyresniøjø paaugliø identiteto 

ypatumai // Acta paedagogica Vilnensia. – 


12. Martiðauskienë E. Ugdymo profilio átaka vyresniøjø 

paaugliø dvasinei sklaidai // Pedagogika. 


13. Martiðauskienë E. Vyresniøjø paaugliø identiteto 

ypatumai // Acta paedagogica Vilnensia. – 


14. Martiðauskienë E. Pasaulëþiûrinës nuostatos 

– paaugliø dvasiná tapsmà integruojantis veiksnys 


15. Martiðauskienë E. Paaugliø poþiûriai á tautà 

jø dvasinio tapsmo kontekste // Pedagogika. – T. 

67 (2003). 

16. Rodzevièiûtë E. Stojimo á Vilniaus pedagogi- 

ná universitetà motyvai kompetencijas // Pedagogika. 


17. Rodzevièiûtë E. Prof. Jonas Lauþikas apie 

mokytojo kompetencijas // Pedagogika. – T. 68 


18. Survutaitë D., Þilionis J. J. Lauþikas apie mokyklos 

ir ðeimos ryðius // Pedagogika. – T. 68 


19. Vasiliauskas R. Poþiûris á groþá etnopedagogikoje 

kaip estetinio mokiniø auklëjimo veiksnys 


20. Þilionis J. Ugdymo idëjos M. Peèkauskaitës 

katalikiðkoje beletristikoje // Katalikø mokslo 

metraðtis. – T. 22 (2003), p. 51–56. 

Uþsienio 


1. Aramavièiûtë V., Martiðauskienë E. Über Beziehungsstrukturen 

von Teenagern zu Leben im 

Zusammenhang mit ihrer geistigen Entwicklung 

// Bildung im Zeitalter der Informationsgesellschaft. 

– 2003, Bd. 8, S. 283–294. 

2. Galkienë A., Kugelmass J. W., Democratic 

Reform and the Emergence of Special Needs 

Education in Lithuania. European Journal of Special 

Needs Education. – Vol. 18, 2003, p. 53–70. 




medþiaga 

1. Barkauskaitë M. Jaunimo mokykla – tiltas gráþimui 

á nuosekliàjà ðvietimo sistemà // Jaunimo mokykla: 

dabartis ir perspektyvos: konferencijos medþiaga: 

Vilnius, 2003 lapkrièio 6–7 d. – Vilnius, 2003. 

2. Barkauskaitë M. Savæs paþinimas ir ásivertinimas 

– kaitos ir tobulëjimo pagrindas // Nuo pokyèio 

link sisteminës kaitos darþelyje ir pradinëje 

mokykloje: tarptautinës konferencijos medþiaga: 

Vilnius, 2003 balandþio 15–16 d. – Vilnius, 


3. Barkauskaitë M., Grincevièienë V. Kai kuriø 

specialiøjø poreikiø asmenø ugdymosi ypatumai 

// Ugdymo misija dabarties visuomenëje: visuomenës 


sintezë: tarptautinës mokslinës-praktinës konferencijos 

medþiaga: Vilnius, 2003 gruodþio 4– 

5 d. – Vilnius, 2003, p. 17–22. 

4. Barkauskaitë M. XXI a. priesaikai ðvietimui // 

Meninis moksleiviø ugdymas: nuo gabumø lavinimo 

link asmenybës dorinimo: mokslinës metodinës 

konferencijos medþiaga: Vilnius, 2003 kovo 

18 – 21 d. – Vilnius, 2003. 

5. Barkauskaitë M. Socialiniø veiksniø átaka asmens 

socializacijai // Ekonominiai, demografiniai 

pokyèiai ir ðvietimo problemos Rytø ir Vidurio Europoje: 

tarptautinës mokslinës konferencijos medþiaga: 

Vilnius, 2003 spalio 9–11 d. – Vilnius, 2003. 

6. Gaigalienë M., Makarskaitë-Petkevièienë R. 

Pedagogikos dalyko realizavimo situacija aukð-


tojoje universitetinëje mokykloje, rengianèioje 

pedagogus // Lietuvos aukðtasis mokslas: diagnozës 

ir prognozës: tarptautinës mokslinës konferencijos 

medþiaga: Kaunas, 2003 gruodþio 11– 

12 d. – Kaunas, 2003. 

7. Gaigalienë M., Lukminienë A. Profesinës mokyklos 

bendrabuèio ypatumai // Ugdymo misija 

dabarties visuomenëje: visuomenës tikslø ir individualiøjø 

asmens poreikiø sintezë: tarptautinës mokslinës-praktinës 

konferencijos medþiaga: Vilnius, 

2003 gruodþio 4–5 d. – Vilnius, 2003, p. 43–48. 

8. Galkienë A. Asmens teisë bûti savimi. Þvilgsnis 

á Lietuvos istorijà // Ugdymo misija dabarties 

visuomenëje: visuomenës tikslø ir individualiøjø 

asmens praktinës konferencijos praneðimø medþiaga: 

Vilnius, 2003 m. gruodþio 4–5 d. – Vilnius, 


9. Martiðauskienë E. Integruotas ugdymas kaip 

paaugliø dvasinio tapsmo veiksnys // Ugdymo 

misija dabarties visuomenëje: visuomenës tikslø 

ir individualiøjø asmens praktinës konferencijos 

praneðimø medþiaga: Vilnius, 2003 m. gruodþio 

4–5 d. – Vilnius, 2003, p. 93–98. 

10. Sokolovskis A. Profesinis ugdymas Lietuvoje 

vokieèiø okupacijos metais (1941–1944) // 

Mokslas ir gyvenimo kokybë: tarptautinë VII konferencija. 


11. Statauskienë L. Technologinio ugdymo kaitos 

perspektyvos dalyko mokytojø poþiûriu // Jaunimas 

siekia paþangos: doktorantø mokslinë konferencija: 

Kaunas, 2003 m. lapkrièio 14 – 15 d. – 

Kaunas, 2003. 

12. Vasiliauskas R. Pagarbos þmogui tradicija etnopedagogikoje 

kaip vaikø ir jaunimo altruizmo 

ugdymo veiksnys // Ugdymo misija dabarties visuomenëje: 

visuomenës tikslø ir individualiøjø asmens 

poreikiø sintezë: tarptautinës mokslinëspraktinës 

konferencijos medþiaga: Vilnius, 2003 

gruodþio 4–5 d. – Vilnius, 2003, p. 159–162. 


medþiaga 

1. Barkauskaitë M., Pyragas K. Pedagogø rengimas 

XXI amþiaus iððûkiø kontekste // XII pasaulio 

lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas: Èikaga 

(JAV), Vilnius, 2003 geguþës 21–25 d. – 

Vilnius, 2003, p. 29. 

2. Dautaras J. Ugdymo problemos lietuviø iðeivijos 

pedagogikoje // XII pasaulio lietuviø mokslo 

ir kûrybos simpoziumas: Èikaga (JAV), 2003. 

geguþës 21–25 d. – Vilnius, 2003, p. 28. 

3. Grincevièienë V. Lietuvos gyventojø (skirtingø 

profesijø atstovø) poþiûrio á savo gyvenimo 

kokybæ bruoþai // XII pasaulio lietuviø mokslo ir 

kûrybos simpoziumas: Èikaga (JAV), 2003 geguþës 

21–25 d. – Vilnius, 2003, p. 219. 

4. Miðkinienë M., Rodzevièiûtë E. The Analysis of 

Motives for Going into Teaching Profession // Changing 

Education in a Changing society: Teachers, 

Students and Pupils in a Learning Society: ATEE 

Spring University. – Vol. I, 2003, p. 110–118. 

5. Statauskienë L. Oáðàçîâàòåëüíûå òåõíîëîãèè 

â ïîäãîòîâêå ñïåöèàëèñòîâ: Minsko aukðtoji 

radiotechnikos mokykla (Baltarusija): 2003 kovo 

20–21d. 

6. Survutaitë D. Experience-based pedagogy at the 

Lithuanian primary school in 1918–1940 // Reformpedagoogika 

ja Baltimaad 14–15 mai 2003 siimpoosioni 

ettekanded. – Tallinn, 2003, p. 12–16. 



1. Projektas „Mokykla universitete“. Partneriai: 

Ðvietimo ir mokslo ministerijos Ðvietimo strategijos 

departmentas (Ðvietimo plëtotës skyrius), Ðvietimo 

plëtotës centras, Vilniaus miesto mokyklos. VPU, 

2003 m. kovo mën. 4 d. (ats. M. Barkauskaitë). 

2. Projektas „Að Lietuvos pilietis – pasaulio gyventojas“. 

Projekto vadovës M. Barkauskaitë, 

M. Gaigalienë, N. Cibulskaitë. 

3. Projektas „Nesëkmingo mokymosi (kurso kartojimo, 

iðkritimo ið mokyklos) mastai ir prieþastys“ 

Projekto vadovai M. Barkauskaitë, R. Vasiliauskas, 

V. Indraðienë, M. Gaigalienë, D. Survutaitë, 

V. Rimkevièienë, R. Prakapas, A. Guoba. 

Projektas vykdytas ÐMM uþsakymu. 

4. Statauskienë S. SOCRATES / GRUNDTVIG 3 

programos FI-019-01-2002 tarptautinis projektas 

„Coaching skills – how to promote learners’ 

Potential to Maximize their own Performance“. 

National Centre for Professional Development 

in Education. Tampere, Suomija. 


UÞSIENYJE 


1. Grincevièienë V. Kaliningrado valstybinis universitetas 

(Rusija). 

2. Virbalienë R. Kaliningrado valstybinis universitetas 

(Rusija). 

3. Survutaitë D. Talino pedagoginis universitetas 

(Estija). 

4. Indraðienë V. Rygos mokytojø rengimo akademija 

(Latvija). 

5. Statauskienë L. Opeko (Opetusalan Koulutuskeskus 

Utbildningscentret För Undervisningssektorn 

– National Centre for professional Development 

in Education) Tampere, Suomija, Minsko 

aukðtoji radiotechnikos mokykla (Baltarusija). 


1. Barkauskaitë M. Barselonos nacionalinis universitetas 

(Ispanija). 


KATEDROJE 


1. Szerlag Alicija. Vroclovo universitetas (Lenkija). 


Krumm Volker. Zalcburgo universitetas (Austrija). 


73

74 


DARBUOTOJAI 

Docentai dr. Jonas Balèius, 

dr. Rûta Marija Vabalaitë, 

Asistentës Rasa Aðkinytë, 

Asta Meðkauskienë 

Doktorantës Vaida Kuzmickaitë, 

Zita Prelgauskienë, 

Rasa Aðkinytë, 


Laborantës Agnë Pribiðauskaitë, 



institucijø doc. dr. Krescencijus Stoðkus, 

doc. dr. Èeslovas Kalenda, 

doc. dr. Loreta Anilionytë, 

doc. dr. Dalia Stanèienë, 

doc. dr. Graþina Miniotaitë, 

doc. dr. Vaclovas Bagdonavièius, 

lekt. dr. N. Putinaitë, 

lekt. dr. Lilija Duoblienë, 

asist. Jonas Trinkûnas 


Tema. Dorovinë asmenybës nuostatø sklaida teorinëje 

ir praktinëje etikos raidoje 

1 projektas. Dorovinë þmogaus situacija ekologinës 

krizës epochoje 

Vykdytojas – doc. dr. È. Kalenda, tel. 275 49 30. 

Tiriama: gamtosauga kaip ekologinë vertybë. 

2 projektas. Vertybiø teorija ir jos pokyèiai 

Vadovë – doc. dr. D. M. Stanèienë. 

Mokslo grupë: doc. dr. J. Balèius, doc. dr. R. 

M. Vabalaitë, asist. A. Meðkauskienë 

Tiriama: dorovinis vertybiø aspektas. 

Svarbiausi rezultatai: tarptautinë konferencija 

„Etikos transformacijos ðiuolaikiniame diskurse“: 

Vilnius, geguþës 12–14 d. Tarptautinis Dantës 

Alighieri kûrybos seminaras: Nida, 2003 lapkrièio 

6–9 d. 

3 projektas: Tautinis tapatumas globalizacijos sàlygomis: 

etinës implikacijos ir 

demokratijos paradoksai 

Vadovas – doc. dr. Jonas Balèius, tel. 275 49 30. 

Mokslo grupë: doc. dr. D. M. Stanèienë, doc. dr. 

R. M. Vabalaitë, lekt. dr. L. Duoblienë. 

Tiriama: Lietuvos viduriniø mokyklø (átraukiant 

rusø bei lenkø mokyklas) ðvietimo dokumentai 

ir vyresniøjø klasiø moksleiviø nuostatos tapaty- 

ETIKOS KATEDRA 


Katedros vedëjas doc. dr. Jonas Balèius 

tel. 275 49 30 

el. paðtas: etika@vpu.lt 


bës klausimais. 

Svarbiausi rezultatai: atliktas etiniø vertybiø ir 

tautinio tapatumo Europos integracijos ir globalizacijos 

sàlygomis tyrimas; pravesti apþvalginiai 

seminarai mokytojams doriniø vertybiø , 

moksleiviø tautinio identiteto ugdymo globalizacijos 

ir ðvietimo kaitos sàlygomis, klausimais. 


DALYKAI 

1. Lekt. dr. Lilija Duoblienë. – Etikos didaktika, 


STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Duoblienë L. Mokytojo samprata ðiuolaikinëje 

ugdymo filosofijoje // Pedagogika. – T. 65 


2. Anilionytë L. Naujøjø amþiø etikos empyristinës 

ir metafizinës orientacijos / Bernardo de 

Mandeville’io turtingas nedorø bièiø avilys // Logos. 


3. Stanèienë D. M. Tomistinë sinderezës samprata 

// Religija ir kultûra. – 2003, p. 23–28. 

4. Stanèienë D. M. Viduramþiø logikas ir teologas 

Petras Abelras // Logos. – Nr. 32 (2003), 

p. 105–113. 


1. Kalenda È. Ekologinës etikos uþdaviniai ir 

perspektyvos // Ekologinës etikos barai. – 2003, 

p. 5–8. 

2. Putinaitë N. Nelietuvis Kantas // Naujasis þidinys 

– Nr. 7–8 (2003), p. 389–396. 

Uþsienio 


1. Miniotaitë G. Convergent Geography and Divergent 

Identities: A Decade of Transformation in 

the Baltic States // Cambridge Journal of International 

Affairs. – Vol. 16, no 2 (2003), p. 209–222.


2. Miniotaitë G. The Baltic States: In Search of 

Security and Indentity // Almost NATO: Partners 

and Players in Central and Eastern European Security. 


3. Miniotaitë G. Gobalization and the Development 

of Non – violent Defense in Lithuania: Problems 

and Prospects // Sarvodaya. – Vol. 1 no 3 


4. Aðkinytë R. Philosophical analysis of the principles 

of education. Personiba. Laiks. Komunikacija. 






medþiaga 

1. Stanèienë D. M. Synderesis in Moral Action 

Cristian Humanism in the Third millennium: the 

perspective of Thomas Aquinas // International 

Congress: Rome, 2003, September 21–25. – 


2. Stanèienë D. M. Etinës normos Lietuvos politikoje 

// XII Pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos 

simpoziumas: Èikaga, 2003 geguþës 21–25 d. – 

2003, Vilnius, p. 93. 

3. Miniotaitë G. Globalizacija ir pilietinës gynybos 

vystymosi problemos ir perspektyvos Lietuvoje 

// Konfliktø sprendimas XXI a.: Gopuri, Wardha, 

India, 2003 vasario 17–19 d. – 2003, p. 7– 

12. 



medþiaga 

1. Meðkauskienë A. Moksleivio orumo apsaugos 

modelis demokratinëje mokykloje // Þiniasklaida 

ir asmenybës raida: nepilnameèiø apsauga ir 

þmogaus orumas: VU tarptautinë konferencija: 

Vilnius, 2003 gruodþio 5–6 d. – Vilnius, 2003, p. 

46–47. 


UÞSIENYJE 


1. Doc. dr. Dalia Marija Stanèienë. Etinës normos 

Lietuvos politikoje (XII Pasaulio lietuviø 

mokslo ir kûrybos simpoziumas, Èikaga, 2003 

geguþës 21–25 d.). 

2. Doc. dr. Dalia Marija Stanèienë. Synderesis 

in Moral Action // Cristian Humanism in the Third 

Millennium: the perspective of Thomas Aquinas 

(International Congress, Roma, 2003, September 

21–25). 


KATEDROJE 


1. Prof. Eva Antal. Tarptautinë konferencija „Etikos 

transformacijos ðiuolaikiniame diskurse“(Eszterhazy 

Karoly Kolegija, Vengrija, 2003). 


1. Tarptautinë Tomo Akvinieèio vasaros mokykla 

„Etika treèiajame tûkstantmetyje“ 2003 liepos 

1–15 d. 

Prof. Richard Paul Blum. Loyola koledþas (Baltimore, 

Maryland, JAV). 

Prof. Francesca Aran Murphy. Aberdeeno universitetas 

(Didþioji Britanija). 

Prof. Zbigniew Panpush. Liublino Katalikiðkas 

universitetas (Lenkija). 

Prof. Agnieszka Lekka-Kowalki. Liublino Katalikiðkas 


2. Dantës Alighieri kûrybos seminaras, 2003 m. 

lapkrièio 6–9 d. 

Prof. dr. Franz Gnaedinger. Ciuricho universitetas 

(Ðveicarija). 


75

76 


IKIMOKYKLINËS PEDAGOGIKOS KATEDRA 

DARBUOTOJAI 

Docentai dr. Vitolda Sofija Glebuvienë, 

dr. Ona Monkevièienë, 

dr. Juozas Þilionis, 

dr. Violeta Rimkevièienë, 

Lektorës dr. Kristina Stankevièienë, 

dr. Sigita Montvilaitë, 

dr. Milda Brëdikytë 

Asistentai Aldona Mazolevskienë, 

Povilas Sidaravièius, 

mag. Marija Jonilienë, 

mag. Ieva Kerulienë 

Doktorantës Marija Jonilienë, 

Vida Gasparkaitë, 

Ingrida Lauþikienë 

Laboratorijos 

vedëja Ieva Kerulienë 

Laborantë Graþvydë Valeikaitë 


institucijø doc. dr. Bronislava Grigaitë, 

lekt. Aldona Tarasonienë, 

asist. Danutë Jakuèiûnienë, 

asist. Jolita Gedvilienë, 

asist. Vida Gasparkaitë, 

asist. Danutë Plytnykienë, 

asist. Elena Markevièienë 



Katedros vedëja doc. dr. Vitolda Sofija Glebuvienë 

tel. 279 01 57 

el. paðtas: ipk@vpu.lt 


Tema. Ikimokyklinio ugdymo reforma ir pedagogø 

rengimas 

Vadovë – doc. dr. V. S. Glebuvienë, tel. 279 01 57. 

Mokslo grupë: doc. dr. O. Monkevièienë, doc. 

dr. B. Grigaitë, dr. K. Stankevièienë, dr. S. Montvilaitë, 

lekt. A. Tarasonienë, asist. M. Jonilienë, 

asist. A. Mazolevskienë. 

1 projektas. Ikimokyklinio ugdymo pedagogo 

edukologinio ir psichologinio rengimo prielaidos 


Vykdytojai: doc. dr. B. Grigaitë, doc. dr. O. Monkevièienë, 

dr. K. Stankevièienë, dr. S. Montvilaitë, 

lekt. A. Tarasonienë, asist. A. Mazolevskienë, 

asist. M. Jonilienë, B. Bogdanovièienë, A. Dubinskienë, 

A. Dûdienë, I. Grigaravièienë, R. Juozapaitienë, 

I. Kavaliauskienë, B. Morkytë, J. Volungevièiûtë. 

Svarbiausi rezultatai: nustatyti ikimokyklinio ugdymo 

pedagogø prieðmokyklinio ugdymo(si) pro- 

ceso vertinimo ypatumai ir ugdymo(si) proceso 

organizavimo technologijos. 

2 projektas. Ikimokyklinio ugdymo turinio ir technologijø 

kaita 


Vykdytojai: doc. dr. O. Monkevièienë, dr. 

K. Stankevièienë, dr. S. Montvilaitë, lekt. A. Tarasonienë, 

B. Bogdanovièienë, A. Dubinskienë, 

A. Dûdienë, I. Grigaravièienë, R. Juozapaitienë, 

I. Kavaliauskienë, B. Morkytë, J. Volungevièiûtë. 

Svarbiausi rezultatai: iðtirti prieðmokyklinio amþiaus 

vaikø (5–6(7) m.) kokybiðko ugdymo(si) 

veiksniai ir kriterijai. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Glebuvienë V. S., Tarasonienë A. L. Darþelio 

auklëtojø poþiûris á vaiko teises // Pedagogika. – 


2. Glebuvienë V. S., Tarasonienë A. L. Prieðmokyklinio 

ugdymo grupë: diadø „vaikas–pedagogas“ 

ir „pedagogas–vaikas“ bendravimo ypatumai 


3. Glebuvienë V. S., Leleikienë V. Vaikà aktyvinantis 

pedagogo bendravimas darþelyje // Pedagogika. 


4. Jonilienë M. Vaiko socialinio emocinio brendimo 

darþelio muzikinëje veikloje áþvalgos // 


5. Monkevièienë O. Lietuvos prieðmokyklinio 

ugdymo grupëse taikomos ugdymo technologijos 


6. Mazolevskienë A. Pedagogø nuostatos bei 

kompetencija ugdyti prieðmokyklinio amþiaus 

kitakalbiø vaikø lietuviø kalbà // Pedagogika. – 


7. Stankevièienë K. Ikimokyklinio amþiaus vaikø 

tautodailës patirties kaupimo bûdø ðeimoje ir 

darþelyje plëtra // Pedagogika. – T. 68 (2003), p. 

216–221. 


1. Glebuvienë V. S. Communication between a 

teacher and a child in Lithuanian kindergarten // 

Studium Vilnense A. – Vol. 1, no 1 (2003), p. 22–26.


Uþsienio 


1. Glebuvienë V. S., Sabonytë A. Therapeutic 

and Human Interaction of Educators with Children 

in Pre-school Institutions of Vilnius and Kaunas 

// Bildung im Zeitalter der Informationsgesellschaft. 

– Frankfurt am Main, 2003, p. 273– 

282. 





medþiaga 

1. Montvilaitë S. Jonas Lauþikas – teorinës ir 

praktinës moksleiviø savivaldos pagrindëjas // 

Ugdymo integracijos dimensijos: dabartis ir perspektyvos. 




medþiaga 

1. Montvilaitë S. Jono Ðliûpo mokyklos ir jos didaktikos 

problemos // Iðkilios asmenybës Lietuvos 

mokykloje (1918–1940). – Marijampolë, 




1. Gedvilienë J. Tarptautinës programos „Zipio 

draugai“ narë ir konsultantë. 

2. Glebuvienë V. S. Pasaulinës vaikø ugdymo 

organizacijos OMEP Lietuvos nacionalinio komiteto 

prezidiumo narë. 

3. Jonilienë M., Stankevièienë K., Mazolevskienë 

A., Monkevièienë O., Tarasonienë A., Montvilaitë 

S. Pasaulinës vaikø ugdymo organizacijos 

OMEP Lietuvos nacionalinio komiteto narës. 

4. Markevièienë E. Pasaulinës vaikø ugdymo 

organizacijos OMEP Lietuvos nacionalinio komiteto 

prezidentë. 

5. Markevièienë E. Programos „World Forum“ 

atstovë Pabaltijos ðalims. 

6. Monkevièienë O. Tarptautinës programos „Zipio 

draugai“ ekspertë ir valdybos narë. 


UÞSIENYJE 


1. Kerulienë I., Monkevièienë O., Stankevièienë 

K. Helsinkis, Suomija. Komandiruotës tikslas 

– dalyvauti regioninëje Pasaulinës vaikø ugdymo 

organizacijos (OMEP – World Organization 

for Early Childhood Education) konferencijoje 

„Reconcilation between work and family“, skaityti 

praneðimus bei susipaþinti su Suomijos prieðmokykliniu 

vaikø ugdymu darþeliuose ir mokyklose, 

2002 m. birþelio 12–14 d. 

2. Glebuvienë V. S., Monkevièienë O., Stankevièienë 

K., Tarasonienë A. L. Hamburgas (Vokietija). 

Komandiruotës tikslas – dalyvauti Europos 

Ðvietimo tyrimø konferencijoje (ECER 2003, European 

Conference on Educational Research) ir 

skaityti praneðimus, 2003 m. rugsëjo 17–20 d. 

3. Glebuvienë V. S., Monkevièienë O., Stankevièienë 

K., Tarasonienë A. L. Kusadasi, Turkija. Komandiruotës 

tikslas – dalyvauti Pasaulinëje vaikø 

ugdymo organizacijos OMEP (OMEP – World Organization 

for Early Childhood Education) konferencijoje 

„Crossroads of Cultures: Implications for 

Early Childhood Development and Education“ ir 

skaityti praneðimus, 2003 m. spalio 05–11 d. 

4. Sidaravièius P. Roma, Italija. Komandiruotës 

tikslas – dalyvauti Tarptautiniame Europos Simpoziume 

„The University and the Church in Europe“, 

2003 m. liepos 17–20 d. 


1. Kerulienë I. 2003 m. geguþës 6–13 d. dalyvavo 

SOCRATES / ERASMUS universitetiniø mainø 

programoje, skaitë paskaitas Belgijos KAT- 

HO mokytojø rengimo seminarijoje ikimokyklinio 

ugdymo specialybës I ir II kurso studentams. 

2. Mazolevskienë A., Montvilaitë S. 2003 m. rugsëjo 

23 d.–spalio 6 d. dalyvavo SOCRATES / 

ERASMUS universitetiniø mainø programoje, 

skaitë paskaitas Oulu (Kajanio) universiteto ikimokyklinio 

ugdymo specialybës studentams bei 

doktorantams. 


KATEDROJE 


1. Oulu (Suomija) universiteto profesorius Pentti 

Hakkarainen 2003 geguþës mën. skaitë paskaitas 

ikimokyklinio ugdymo pedagogikos studijø 

programos I kurso magistrantams. 


77

78 


DARBUOTOJAI 

MENINIO UGDYMO KATEDRA 

Profesorius habil. dr. Vaidas Matonis 

Docentai dr. Jonas Kieviðas, 

Vaclovas Paukðtë 

dr. Kristina Kaluinaitë, 

Lektorë dr. Dalia Karatajienë 

Doktorantës Asta Kerulytë-Morkûnienë, 

Birutë Banevièiûtë, 

Þydrë Jautakytë, 

Lina Pudþiuvelytë, 

Rûta Krasauskienë, 

Giedrë Riðkutë, 

Rimantë Kondratienë 

Laborantës Aida Jasiukonytë, 

Jolita Mulevièienë 


institucijø dr. Vida Kazragytë, 

doc. dr. Aldona Vilkelienë, 

dr. Egidijus Maþintas, 

Vaclovas Augustinas, 

Rytis Maþulis, 

Romas Vikðraitis, 

Þydrë Jautakytë 



Katedros vedëjas prof. habil. dr. Vaidas Matonis 

tel. 275 70 96 

el. paðtas: menas@vpu.lt 


Tema. Iðplëstinë visuminë meninio ugdymo koncepcija 

Vadovas – prof. habil. dr. V. Matonis, tel. 275 70 96. 

Mokslo grupë: dr. J. Kieviðas, doc. V. Paukðtë, dr. 

K. Kaluinaitë, dr. D. Karatajienë, dr. A. Vilkelienë, 

dr. V. Kazragytë, dokt. Þ. Jautakytë, dokt. 

R. Krasauskienë. 

Buvo tiriamos þmogaus meninio aktyvumo formos, 

jø pagrindu plëtojami nauji meninio ugdymo 

aspektai (meno pedagogo kompetencija, meninis 

ugdymas ávairiakultûrinëje aplinkoje, naujø 

muzikinio ugdymo koncepcijø analizë, atskirø 

meno ðakø ugdomosios galios). 

1 projektas. Ðiuolaikinis menas ir pedagoginës 

problemos (biudþetinis darbas) 

Vadovas – prof. habil. dr. V. Matonis, tel. 275 70 96. 

Vykdytojai: dr. J. Kieviðas, doc. V. Paukðtë, dr. 

K. Kaluinaitë, dr. D. Karatajienë, dr. A. Vilkelienë, 

dr. V. Kazragytë, dokt. B. Banevièiûtë, 

dokt. Þ. Jautakytë, dokt. R. Krasauskienë. 

Svarbiausi rezultatai: suformuluoti nauji meninio 

ugdymo principai, tyrinëtos atskirø meno ðakø 

(dailës, muzikos, teatro) ugdomosios galios 

bei metodinio darbo aspektai, iðnagrinëti kai ku- 

rie nauji dailës istorijos ir ðiuolaikinio meno dëstymo 

pedagoginiai ypatumai. 


1. Daktaro disertacija. Jolanta Kisielytë-Sadauskienë, 

„Bûsimojo mokytojo sociokultûrinë raiðka 

meno kolektyve“. Darbas atliktas ir apgintas 

Vilniaus pedagoginiame universitete, mokslinis 

vadovas doc. dr. Jonas Kieviðas. 


DALYKAI 

1. Prof. habil. dr. Vaidas Matonis. – Meninio ugdymo 

teorija ir metodika, VPU. 

2. Prof. habil. dr. Vaidas Matonis. – Kultûros filosofija, 


MONOGRAFIJOS 


1. Vilkelienë Aldona „Ypatingøjø vaikø integruotas 

muzikinis ugdymas: specialioji meno pedagogika“. 


STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Vilkelienë A. Bûsimøjø mokytojø gebëjimai 

ugdymo sistemos kontekste // Pedagogika. – T. 68 


2. Kieviðas J., Pilukienë D. Etnokultûros þiniø ir gebëjimø 

poveikis moksleiviø sociokultûrinei integracijai 


3. Kieviðas J., Kisielytë-Sadauskienë J., Gauèaitë 

R. Muzikos pedagogø meninio ugdymo ir profesinio 

rengimo vienovë // Pedagogika. – T. 68 


4. Kieviðas J., Jasiukonytë A. Asmens muzikinës 

raiðkos paralelës ugdymo procese ir besimokanèioje 

visuomenëje // Pedagogika. – T. 68 (2003), 

p. 326–331. 

5. Mulevièienë J., Kieviðas J. Vizualioji aplinka – 

paaugliø estetiniø nuostatø veiksnys // Pedago-


gika. – T. 68 (2003), p. 292–296. 

6. Kieviðas J., Ruzgytë R. Moksleiviø kultûros 

ugdymas remiantis religine muzika // Soter. – T. 


7. Kaluinaitë K. Kûrybinio màstymo ugdymas dinamiðkai 

diferencijuoto dailës mokymo procese 


8. Kaluinaitë K. Vaizduotës lavinimas dinamiðkai 

diferencijuoto dailës mokymo procese // Pedagogika. 


9. Matonis V. Estetinis ir meninis ugdymas sportu 


Uþsienio 


1. Matonis V. Towards Multicultural Awareness: 

Problems and Perspectives // Dialogue and Universalism. 

– Vol. XIII, no 1–2 (2003), p. 27–38. 





medþiaga 

1. Matonis V. Dainavimas — neblëstanti muzikinio 

ugdymo aktualija // Daina mûsø gyvenime. 

– Ðiauliai, 2003, p. 37–44. 

2. Mulevièienë J. Aplinka ir þmogus: estetiniai 

sàveikos aspektai gamtamokslinio ugdymo kontekste 

// Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo 

mokykloje: IX respublikinës mokslinës 

praktinës konferencijos straipsniø rinkinys: mokslo 

darbai. – Klaipëda, 2003, p. 48–57. 


medþiaga 

1. Matonis V. Increasing the Cultural Power of 

Artistic Activity under Conditions of Postmodernism 

// The Great Book of Aesthetics: The 

15th International Congress of Aesthetics. Proceedings. 

– Tokyo, 2003. 

2. Matonis V. Aesthetics education as a form of 

cultural studies // New perspectives in aesthetics 

and philosophy of art: abstracts / International 

Association for Aesthetics, Executive Committee 

Meeting and Conference. – Athens, 2003, 

p. 15. 



medþiaga 

1. Vilkelienë A. Psichosocialiniai Mass media 

veiksniai arba Homo Digitalis // Informacinës 

technologijos: teorija, praktika, inovacijos. – Alytus, 



UÞSIENYJE 


1. Matonis V. Atënai, Graikija. Graikijos estetikø 

draugija. Konferencija „Naujos estetikos ir meno 

filosofijos perspektyvos“. 2003 m. geguþës 

16–19 d. 

2. Matonis V. Stambulas, Turkija. Pasaulio filosofø 

asociacija. XXI pasaulinis filosofijos kongresas 

„Filosofijos sandûra su pasaulio problemomis“. 

2003 m. rugpjûèio 10–17 d. 


79

80 


DARBUOTOJAI 

Profesorë dr. Marija Baltrënienë 

Docentai dr. Zenonas Marcinkevièius, 

Vida Palubinskienë 

Lektoriai dr. Jolanta Abramauskienë, 

dr. Rasa Kirliauskienë, 

dr. Henrika Ðeèkuvienë, 

Kastytis Barisas, 

Jeronimas Þitkevièius 

Asistentai Vytautas Barkauskas, 

Jolanta Lasauskienë, 

Vilius Tavoras, 

Daiva Þitkevièienë 

Doktorantai Vytautas Barkauskas, 

Jolanta Lasauskienë, 

Asta Rauduvaitë, 

Vilius Tavoras, 

Auðra Virðilienë 

Laborantë vyr. labor. Milda Ðilalienë 

Kabineto vedëja Vida Lisaitë 


institucijø lekt. dr. Remigijus Vitkauskas, 

asist. Zita Grigienë, 

asist. Saulius Liausa, 

asist. Dainius Jozënas, 

asist. Asta Rauduvaitë 


Tema. Ðiuolaikinës muzikos didaktikos problemos 

Vadovas – doc. dr. Zenonas Marcinkevièius. 

Mokslo grupë: doc. V. Palubinskienë, dr. Henrika 

Ðeèkuvienë, dr. Rasa Kirliauskienë, dr. Jolanta 

Abramauskienë, dr. Remigijus Vitkauskas, 

dokt. Vilius Tavoras, dokt. Asta Rauduvaitë, 

dokt. Vytautas Barkauskas, dokt. Jolanta Lasauskienë 

Projektas. Muzikinio ugdymo tæstinumo efektyvinimo 

teoriniø ir praktiniø klausimø modernëjanèios 

visuomenës sàlygomis tyrimas 

Svarbiausi rezultatai: iðtirta muzikos mokytojo 

profesinës savirealizacijos kai kurie aspektai 

(galimybës, prielaidos, ypatumai). Toliau 

tyrinëjama muzikos mokytojø rengimo problematika 

ir perspektyvos. 

MUZIKOS KATEDRA 


Katedros vedëja prof. dr. Marija Baltrënienë 

tel. 275 21 97 

el. paðtas: muzika@vpu.lt 



1. Daktaro disertacija. Remigijus Vitkauskas. 

„Muzikos mokytojo profesinë savirealizacija: 

galimybës, prielaidos, ypatumai“. 2003. Darbas 

atliktas ir apgintas Vilniaus pedagoginiame 

universitete, mokslinis vadovas doc. dr. 

Zenonas Rinkevièius. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Palubinskienë V. Kankliavimas, kaip moksleiviø 

ugdymo bûdas, Lietuvos bendrojo lavinimo 

mokyklose // Pedagogika. – T. 66 (2003), 

p. 108–114. 





medþiaga 

1. Marcinkevièius Z. The Methodological Problems 

of Music Lessons of Prospective Music 

Teachers (on the Basis of the Lithuanian Concepts) 

// Teacher Education in the 21 Century: 

Changes and Perspectives II: International Conference: 

Ðiauliai, 2003, May 9. – Ðiauliai, 



medþiaga 

1. Lasauskienë J. The Stages of Teaching Improvisation 

in Teacher Training: Teachers, Students 

, Pupils in a Learning Society: ATEE 6th 

Spring University, Chaging Education in a 

Changing Society: Riga, 2003, May 2–3. – Riga, 


2. Marcinkevièius Z. The Methodological Issue 

of Music Classes at Lithuanian General 

Education Schools: Teachers, Students , Pu-


pils in a Learning Society: ATEE 6th Spring 

University, Chaging Education in a Changing 

Society: Riga, 2003, May 2–3. – Riga, 2003, 

p. 107–115. 



medþiaga 

1. Lasauskienë J. Improvizacija fortepijono pedagogikoje 

rengiant bûsimuosius muzikos mokytojus 

// Muzikos pedagogo kompetencija ir 

dalykinio rengimo problemos: tarptautinë konferencija: 

Marijampolë, 2003 balandþio 25 d. 

– Marijampolë, 2003, p. 38–43. 

2. Ðeèkuvienë H., Brilinkevièiûtë K. Prieðmokyklinio 

amþiaus vaikø vokaliniø gebëjimø ugdymas 

// Ankstyvasis muzikinis ugdymas: problemos 

ir perspektyvos: tarptautinë mokslinë 

konferencija: Kaunas, 2003 balandþio 14– 

17 d. – Kaunas, 2003, p. 26–30. 

3. Ðeèkuvienë H. Pedagoginis paðaukimas – 

muzikos mokytojo asmenybës charakteristikos 

pagrindas // Muzikos pedagogo kompetencija 

ir dalykinio rengimo problemos: tarptautinë 

konferencija: Marijampolë, 2003 balandþio 

25 d.. – Marijampolë, 2003, p. 73–79. 

4. Tavoras V. Asmeninës prasmës metodo 

taikymas ugdant bûsimà muzikos mokytojà // 

Muzikos pedagogo kompetencija ir dalykinio 

rengimo problemos: tarptautinë konferencija: 

Marijampolë, 2003 balandþio 25 d. – 

Marijampolë, 2003, p. 80–85. 


UÞSIENYJE 


1. Lasauskienë J. SOCRATES / ERASMUS programø 

mokomoji komandiruotë Suomijoje (Joensuu 

universitetas), 2003 m. sausio 13–28 d. 

2. Ðeèkuvienë H. SOCRATES / ERASMUS programØ 

mokomoji komandiruotë Suomijoje (Joensuu 

universitetas), 2003 m. lapkrièio 16– 

23 d. 

3. Doc dr. Marcinkevièius Z., asist. Lasauskienë 

J. dalyvavo konferencijoje Latvijoje, 

2003 m. geguþës 2–3 d. 


KATEDROJE 


1. Muzikinio ugdymo metodininkas olandas P. 

van Hauvë pravedë 4 kreditiniø dienø (24 

akad. val.) seminarà „Pradinio muzikinio ugdymo 

metodika“ muzikos, pradinio bei ikimokyklinio 

ugdymo studentams. 


81

82 


DARBUOTOJAI 

PRADINIO UGDYMO KATEDRA 


Katedros vedëja doc. dr. Rita Makarskaitë-Petkevièienë 

tel. 275 08 25 

el. paðtas: puk@vpu.lt, marita@vpu.lt 


Profesorë habil. dr. Marija Barkauskaitë 

Docentës dr. Irena Èepienë, 

dr. Antanina Grabauskienë, 

dr. Rita Makarskaitë- 

Petkevièienë, 

dr. Elena Marcelionienë, 

dr. Vida Plentaitë, 

dr. Bronislava Rimkevièienë, 

dr. Anelë Tamulaitienë 

Lektorës dr. Vaiva Schoroðkienë, 

r. Auðra Þemgulienë 

Asistentës Vaiva Grabauskienë, 

Asta Rudienë 

Doktorantës Þivilë Arnaðienë, 

Vaiva Grabauskienë, 

Jolanta Jevsëjevienë, 

Danguolë Kalesnikienë, 

Violeta Laurukënaitë, 

Asta Rudienë, 

Ramutë Skripkienë, 

Aldona Zaukienë 

Kabineto vedëja Jûratë Petraitienë 

Laborantës vyr. lab. Neringa Paliukaitë, 

vyr. lab. Teresë Petrauskienë 


institucijø asist. Auðra Drumstienë, 

dr. Jûratë Paulionytë, 

asist. Stasë Vëbrienë 


Tema. Lietuvos pradþios mokyklos reforma ir 

mokytojø rengimas 

Vadovë – doc. dr. Rita Makarskaitë-Petkevièienë, 

tel. 275 08 25. 

Mokslo grupë: doc. dr. I. Èepienë, doc. dr. 

A. Grabauskienë, doc. dr. E. Marcelionienë, 

doc. dr. V. Plentaitë, doc. dr. B. Rimkevièienë, 

dr. V. Schoroðkienë, doc. dr. A. Tamulaitienë, 

dr. A. Þemgulienë. 

Tirtos Bendrøjø programø realizavimo ir Iðsilavinimo 

standartø taikymo ugdymo procese problemos; 

tyrimo duomenys paskatino koreguoti 

edukologijos (pradinio ugdymo pedagogika) bakalauro 

ir magistrantûros studijø programas. 

1 projektas. Pradinës mokyklos ugdymo turinio 

ir metodikos bei mokytojø rengimo tobulinimas 

(biudþetinis darbas) 

Vadovë – doc. dr. Rita Makarskaitë-Petkevièienë, 

tel. 275 08 25. 

Vykdytojai: doc. dr. I. Èepienë, doc. dr. A. Grabauskienë, 

doc. dr. E. Marcelionienë, doc. dr. 

V. Plentaitë, doc. dr. B. Rimkevièienë, dr. 

V. Schoroðkienë, doc. dr. A. Tamulaitienë, dr. 

A. Þemgulienë. 

Svarbiausi rezultatai: iðleisti nauji ir pakoreguoti 

bei papildyti pradiniø klasiø vadovëliai, 

tyrimø duomenys paskelbti moksliniuose 

straipsniuose; skaityti praneðimai konferencijose 

ir mokytojø tobulinimosi kursuose, seminaruose; 

skleistos mokslinës naujovës, skaitant 

paskaitas ir vedant autorinius seminarus. 

2 projektas. Etninë kultûra ir jaunosios kartos 

ugdymas 

Vadovë – doc. dr. Irena Èepienë. 

Vykdytojai: doc. dr. A. Grabauskienë, doc. dr. 

E. Marcelionienë, doc. dr. V. Plentaitë, doc. 

dr. B. Rimkevièienë, dr. V. Schoroðkienë, doc. 

dr. A. Tamulaitienë, dr. A. Þemgulienë. 

Svarbiausi rezultatai: iðleista universali edukologijos 

(pradinio ugdymo pedagogikos) studijø 

programa „Etninë kultûra ir jos ugdymo 

didaktika“, tobulinama etninës kultûros mokytojo 

specializacijos programa bei dalykø turinys, 

atliktos etnokultûrinës pakraipos ekspertizës 

(Kauno m. „Ðilo“ pradinëje mokykloje, 

Ðiauliø darþelyje „Saulutë“ ir kt.), dalyvauta 

rengiant ávairius dokumentus etninës kultûros 

klausimais. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Gaigalienë M., Gersmeier G., Makarskaitë 

R. Teorijos ir praktikos sintezës galimybës dëstant 

pedagogikà // Pedagogika. – T. 58 (2002), 

p. 117–122. 

2. Grabauskienë A. M. Peèkauskaitës poþiûris 

á motinà kaip á ugdymo veikëjà // Lietuviø katalikø 

mokslo akademijos metraðtis. – T. 22 


3. Grabauskienë A. Valios ugdymo problema 

pedagogikos teorijoje ir ðiø dienø aktualijos // 


4. Grabauskienë V. III–IV klasiø moksleiviø 

metriniø vaizdiniø klaidø prieþastys // Peda-


gogika. – T. 68 (2003), p. 253–258. 

5. Laurukënaitë V., Makarskaitë-Petkevièienë 

R. Pradiniø klasiø mokytojø refleksijos gamtamokslinio 

ugdymo kompetencijos klausimu 


6. Paulionytë J. Vaiko pieðimo pradþios mokykloje 

kaitos tendencijos // Pedagogika. – T. 

58 (2002), p. 41–46. 

7. Plentaitë V., Jakavonytë D. III–IV klasiø 

moksleiviø iðgalës vartoti dialoginæ kalbà raðiniuose 

// Pedagogika. – T. 67 (2003). 

8. PlentaitëV., Marcelionienë E. Kalbinio literatûrinio 

ugdymo integracija // Pedagogika. – 


9. Zaukienë A. Pradiniø klasiø mokytojo profesinës 

saviugdos raida // Pedagogika. – T. 66 


10. Zaukienë A. Pradiniø klasiø mokytojø mokymo(si) 

poreikis // Pedagogika. – T. 68 (2003), 

p. 150–153. 

11. Þemgulienë A. Pradinës mokyklos mokytojø 

rengimo-tobulinimo kryptys Lietuvoje // 


Uþsienio 


1. Skripkienë R. Importance of Spoken Interaction 

in Developing the Communicative Ability 

of Primary Pupils // Bildung im Zeitalter 

der Informationsgesellschaft / Gerd-Bodo Reinert 

/ Irena Musteikiene (Hrsg.). – 2003, Bd. 8. 





medþiaga 

1. Lukoðiûtë L., Makarskaitë-Petkevièienë R. 

Fotonuotraukø panaudojimo „Mûsø pasaulio“ 

kurse (III klasë) kai kurie ypatumai // Gamtamokslinis 

ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: 

IX Respublikinë mokslinë praktinë konferencija: 

straipsniø rinkinys: Klaipëda 2003, 

vasario 28 d. – kovo 1 d. – Klaipëda, 2003, p. 

179–189. 


medþiaga 

1. Þemgulienë A. Develpment of Training of 

primary school teachers in Lithuania in 1918– 

1940 // Reformpedagoogika ja Baltimaad: Tallinn 

2003, 14–15 mai. – Talinas, 2003, p. 47–50. 



medþiaga 

Laurukënaitë V. Saugios gyvensenos klausi- 

mai pasaulio paþinimo vadovëliuose // Nuo 

pokyèio link sisteminës kaitos darþelyje ir pradinëje 

mokykloje: respublikinës konferencijos 

straipsniø rinkinys. – Vilnius, 2003, p. 13– 

16. 

Makarskaitë-Petkevièienë R. Pedagoginë 

praktika studentø akimis: dþiaugsmai, sunkumai, 

apsisprendimai // Nuo pokyèio link sisteminës 

kaitos darþelyje ir pradinëje mokykloje: 

respublikinës konferencijos straipsniø rinkinys. 


Schoroðkienë V., Þemgulienë A. Pradiniø klasiø 

mokytojo profesijos pasirinkimo motyvai // 

Nuo pokyèio link sisteminës kaitos darþelyje 

ir pradinëje mokykloje: respublikinës konferencijos 

straipsniø rinkinys. – Vilnius, 2003, p. 

59–63. 

Zaukienë A. Projekto komandos efektyvumo 

veiksniai // Nuo pokyèio link sisteminës kaitos 

darþelyje ir pradinëje mokykloje: respublikinës 

konferencijos straipsniø rinkinys. – Vilnius, 


Þemgulienë A. A. Vokietaitis – naujøjø ugdymo 

krypèiø propaguotojas // Iðkilios asmenybës 

Lietuvos mokykloje (1918–1940): dr. Marijos 

Krasauskaitës skaitymai: praneðimø rinkinys. 

– Marijampolë, 2003, p. 77–80. 


medþiaga 

Kalesnikienë D. Papildomas ugdymas maþakomplektëje 

pradinëje mokykloje, orientuotas 

á vaiko galiø raiðkà ir sklaidà // Ugdymo 

integracijos dimensijos: dabartis ir perspektyvos: 

tarptautinës mokslinës konferencijos, skirtos 

prof. J. Lauþiko 100-osioms gimimo metinëms, 

praneðimø rinkinys. – Vilnius, 2003, p. 

84–88. 

Rudienë A. IV klasiø moksleiviø matematiniø 

þiniø ir gebëjimø dermë // Ugdymo integracijos 

dimensijos: dabartis ir perspektyvos: tarptautinës 

mokslinës konferencijos, skirtos prof. 

J. Lauþiko 100-osioms gimimo metinëms, praneðimø 

rinkinys. – Vilnius, 2003, p. 53–61. 

Tamulaitienë A. Pradiniø klasiø mokytojø rengimas: 

teoriniø studijø ir praktinës studentø 

veiklos mokyklose sàveikos galimybës // Ugdymo 


tarptautinës mokslinës konferencijos, 

skirtos prof. J. Lauþiko 100-osioms gimimo 

metinëms, praneðimø rinkinys. – Vilnius, 2003, 

p. 27–33. 

Schoroðkienë V. Lietuviø kalbos ugdymo pradinëje 

mokykloje kaita: tendencijos // Ugdymo 


tarptautinës mokslinës konferencijos, 

skirtos prof. J. Lauþiko 100-osioms gimimo metinëms, 

praneðimø rinkinys. – Vilnius, 2003, p. 

62–69. 


83

84 



UÞSIENYJE 


1. Arnaðienë Þ. Pradiniø klasiø mokytojø rengimas 

Lenkijoje. Prieðmokyklinio ir pradinio 

ugdymo ypatumai. Lenkijos Vroclavo universitetas, 


2. Grabauskienë A. Pradiniø klasiø mokytojø 

rengimas Lenkijoje. Prieðmokyklinio ir pradinio 



3. Makarskaitë-Petkevièienë R. „Bildungsmesse 

/ didacta, 2003“. Niurnbergas, 2003 kovo 

30d. – balandþio 3 d. 

4. Makarskaitë-Petkevièienë R. Pradiniø klasiø 

mokytojø rengimas Lenkijoje. Prieðmokyklinio 

ir pradinio ugdymo ypatumai. Lenkijos 

Vroclavo universitetas, 2003 m. geguþës 11– 

16 d. 

5. Paulionytë J. Pradiniø klasiø mokytojø rengimas 




6. Schoroðkienë V. Pradiniø klasiø mokytojø 

rengimas Lenkijoje. Prieðmokyklinio ir pradinio 



7. Schoroðkienë V. Vaikø darþeliai ir pradinës 

mokyklos Estijoje: kvalifikacijos këlimo seminaras 

ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams. 

Estija, 2003 m. spalio 23–27 d. 

8. Skripkienë R. EFA Planning at National Level 

in Lithuania. Final Report: Subregional 

Conference „Education For All Experts‘ Consultations“. 

Riga, 2003, 3–5 April. 

9. Þemgulienë A. Pradiniø klasiø mokytojø rengimas 




10. Þemgulienë A. Vaikø darþeliai ir pradinës 

mokyklos Estijoje: kvalifikacijos këlimo seminaras 

ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams. 

Estija, 2003 m. spalio 23–27 d. 


1. Skripkienë R. Tarptautinis projektas „Jaunoji 

Europa“ („Zipio draugai“). Partneriai – tarptautinë 

organizacija „Partnership for children“; 

partneriai Lietuvoje: ÐPC, JPPC ir VÐÁ „Vaiko 

labui“.


DARBUOTOJAI 

PSICHOLOGIJOS KATEDRA 

Docentai dr. Janina Daukðytë, 

dr. Algimantas Dþeveèka, 

dr. Lidija Kutkienë, 

dr. Julita Navaitienë, 

dr. Violeta Rimkevièienë, 

dr. Ala Petrulytë, 

dr. Rûta Pukinskaitë, 

dr. Aldona Vaièiulienë 

Lektorës Rima Kratavièienë, 

dr. Jûratë Laurinavièiûtë, 

Daiva Raèelytë, 

Nijolë Ramelienë, 

dr. Jolanta Sondaitë 

Asistentës Vanda Dzikarienë, 

Kristina Ignatavièienë, 

Oksana Malinauskienë, 

Jûratë Kanapinskaitë, 

Vaiva Rimienë, 

Auðra Staniðauskaitë, 

Irena Þukauskaitë 

Doktorantës Rasa Barkauskienë, 

Kristina Ignatavièienë, 

Oksana Malinauskienë, 

Vilmantë Pakalniðkienë, 

Jûratë Kanapinskaitë 

Laborantai vyr. metodininkas 

Josifas Krukovskis, 

metodininkë Lina Lipnevièiûtë, 

laboratorijos vedëja 

Skaidrë Malinauskaitë, 

laborantas 

Robertas Kleniauskas, 

laborantas Vaidotas Jankevièius 

Dirba pagal 

autorinæ sutartá doc. dr. Ona Giedrutë Butkienë 


institucijø doc. dr. Arvydas Liepuonius, 

doc. dr. Antanas Suslavièius, 

asist. Rûta Naudþiuvienë 



Katedros vedëja doc. Violeta Rimkevièienë 

tel. 275 10 87 

el. paðtas: psichologija@vpu.lt 


Tema. Pedagogo ir ugdytinio sàveikos psichologiniai 

ypatumai 

Vadovë – doc. dr. Violeta Rimkevièienë, 

tel. 248 16 32. 

Mokslo grupë: doc. dr. Ona Giedrutë Butkienë, 

doc. dr. Algimantas Dþeveèka, doc. dr. Lidija 

Kutkienë, doc. dr. Julita Navaitienë, doc. dr. Ala 

Petrulytë, lekt. Nijolë Ramelienë, lekt. Daiva 

Raèelytë, asist. Vaiva Rimienë, doc. dr. Violeta 

Rimkevièienë. 

1 projektas. Dirbanèiø pedagogø ir besirengianèiø 

jais bûti studentø psichologiniø ypatumø tyrimas 

Vadovas – doc. dr. Algimantas Dþeveèka. 

Vykdytojai: doc. dr. Ona Giedrutë Butkienë, doc. 

dr. Algimantas Dþeveèka, doc. dr. Lidija Kutkienë, 

doc. dr. Julita Navaitienë, doc. dr. Ala Petrulytë, 

lekt. Nijolë Ramelienë, lekt. Daiva Raèelytë, 

asist. Vaiva Rimienë, doc. dr. Violeta Rimkevièienë. 

Svarbiausi rezultatai: nustatyti bûsimøjø mokytojø 

profesinio kryptingumo lygiai; iðtirtos moksleiviø 

kûrybiðkumo ugdymo Lietuvos sàlygomis 

galimybës, pedagogø parengtis jø realizavimui; 

tyrinëti moksleiviø mokyklinio nerimo ypatumai, 

atskleisti kai kurie ðio nerimo veiksniai; tyrinëti 

Lietuvos pedagogø ir besirengianèiø jais tapti 

studentø ávairiø vertybiø hierarchiniø struktûrø 

ypatumai, atskleisti konfliktø tarp ávairiø vertybiø 

struktûrø ypatumai, turintys átakos pedagogø 

savijautai, darbingumui, kompetencijai; pedagogø 

poþiûris á mokyklos nelankanèius moksleivius. 

2 projektas. Vaikø ir paaugliø raidos psichologiniø 

veiksniø tyrimas 

Vadovë – doc. dr. Rûta Pukinskaitë. 

Vykdytojai: doc. dr. Ona Giedrutë Butkienë, doc. 

dr. Lidija Kutkienë, lekt. Rima Kratavièienë, doc. 

dr. Rûta Pukinskaitë, lekt. Daiva Raèelytë, doc. 

dr. Aldona Vaièiulienë, dokt. Rasa Barkauskienë, 

dokt. Vilmantë Pakalniðkienë. 

Svarbiausi rezultatai: tyrinëti eksternaliø elgesio 

sunkumø turintys vaikai, nustatyti ðio reiðkinio 

átakos ðeimai ypatumai; toliau buvo tirtos ávairios 

Lietuvos vaikams ir paaugliams bûdingos 

konfliktø rûðys, tinkamiausi jø sprendimo bûdai 

ðiuolaikinëmis sàlygomis; tyrinëtos moksleiviø 

paaugliø ateities orientacijø ir akademiniø pasiekimø 

ryðys, atskleisti jø sàveikos ypatumai; 

iðtirti Lietuvos aukðtesniøjø klasiø moksleiviø intelekto 

profiliø ypatumai; tyrinëta vaikø, turinèiø 

mokymosi negaliø psichologinio funkcionavimo 

ir ðeimos veiksniø, sàveika; vaikø, patyrusiø 

prievartà ðeimoje, bendravimo su bendraamþiais 

ypatumai, mokyklos nelankymo prieþastys. 


85

86 



DALYKAI 

1. Doc. dr. Algimantas Dþeveèka. – Ugdymo 

psichologija, VPU. 

2. Doc. dr. Antanas Suslavièius. – Socialinë percepcija. 

VU, VPU. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Malinauskienë O., Þukauskienë R. Paaugliø 

depresijos poþymiai bei kognityvios strategijos: 

lyties ir amþiaus ypatumai // Psichologija. – T. 27 



1. Þukauskienë R. Malinauskienë O. Parental 

rearing prastices and problem behaviours in male 

delinquent adolescents versus controls // Socialinis 

darbas. – 2003, t. 1(3), p. 23–29. 

2. Sondaitë J. Paaugliø ateities tikslai, strategijos 

ir mokymosi rezultatai // Lietuviø katalikø mokslo 

akademijos suvaþiavimo darbai. – 2003, t. 18, 

p. 817–826. 

Uþsienio 


1. Þukauskienë R., Ignatavièienë K., Kratavièienë 

R. Adjustment Problems in Middle Childhood 

// Baltische Studien zur Erziehungs-und Sozialwissenschaft: 

Bildung im Zeitalter der Informations 

gesellschaft. – 2003, Bd. 8, S. 215–223. 

2. Þukauskienë R., Ignatavièienë K., Daukantaitë 

D. Subscales scores of the Lithuanian version 

of CBCL: Preliminary data on the emotional 

and behavioural problems in childhood and adolescence 

// European Child and Adolescent Psychiatry. 

– 2003, no 12, p. 136–143. 

3. Petrulytë A. Ñòèìóëèðîâàíèå òâîð÷åñòâà 

ó÷àùèõñÿ â îáó÷åíèè // Radoða personiba, II. 

Zinatnisko rakstuko rasktu krajums. – Riga, 2000– 


4. Petrulytë A. Aktualia kstalcenia kreatywnoðci 

w szkole // Prawa i wolnosci czlowieka w edu- 

kacji demokratycznego panstwa: materialy z 

miedzynarodowej konferencji naukowej: 27– 

28 maja 2003 roku / pod redakcuija R. Rosy, 

Sieldce. – 2003, p. 149–152. 

5. Petrulytë A. Êðåàòèâíîñòü, èíòåëëåêò è 

ó÷åáíàÿ óñïåøíîñòü ó ó÷àùèõñÿ // Radoða personiba, 

III. Zinatnisko raksta krajums. – Riga, 


6. Kutkienë L. Pecukarities if Secret Keepnig in 

the Middlie Childhood // Baltische Studien zur 

Erzilhungs-und Sozialwissenschaft / Hrsg. G.- 

Bodo Reinert, I. Musteikienë. 2003, Frankfurt 

am Main, Berlin, New York, Paris, Wien, Bd. 8, 

S. 235–243. 

7. Sondaitë J. Adolescents’ Cognitive Strategies 

and Academic Achievement // Baltiche Studion 

zur Erzienhungs – und Socialwissenschaft. – 

2003, Bd. 8, S. 295–303. 





medþiaga 

1. Sondaitë J. Paaugliø ateities tikslø tipologija / 

/ Socialinis darbas. – Nr. 2(4), p. 97–102. 



1. Rimkevièienë V. Dalyvavo socialinës politikos 

grupës (prie Socialinës apsaugos ir darbo 

ministerijos ir Jungtiniø tautø vystymo programos) 

projekte PHARE ACCESS 2000 („Socialinë 

atskirtis ir skurdas permainø laikotarpiu“), parengë 

ataskaità apie pedagogø poþiûrá á moksleivius, 

nelankanèius pagrindinës mokyklos. 


UÞSIENYJE 


1. Pukinskaitë R. Rennes II universitetas, 2003 

geguþës 5 d. – liepos 2 d. 

2. Rimkevièienë V. Londono universitete. Edukologijos 

institute, 2003 birþelio 23–30 d.


PSICHOLOGIJOS DIDAKTIKOS KATEDRA 

DARBUOTOJAI 

Profesoriai habil. dr. 

Danguolë Beresnevièienë, 

habil. dr. Sigitas Kregþdë 

Docentai dr. Margarita Pileckaitë- 

Markovienë, 

dr. Vaclovas Petras Martiðius, 

dr. Janina Daukðytë, 

dr. Ala Petrulytë 

Lektorës dr. Auðra Daugirdienë, 

dr. Jûratë Laurinavièiûtë, 

dr. Dalia Nasvytienë 

Asistentës Diana Bumblytë, 

Birutë Mockienë, 

Daiva Karkockienë 

Doktorantai Fausta Balèiûnaitë, 

Aurelija Rakðtytë, 

Loreta Stonienë, 

Odeta Gruðelionienë, 

Saulius Mikutis, 

Daiva Karkockienë 

Laborantai Tomas Lazdauskas, 

Olga Loikienë, 

Indrë Mitkevièiûtë 


institucijø prof. habil. dr. Vytis Viliûnas, 


Petras Henrikas Vaitkevièius, 

doc. dr. Dainius Pûras 



Katedros vedëja doc. dr. Margarita Pileckaitë-Markovienë 

tel. 273 08 95 

el. paðtas: edu.psyc@vpu.lt 


Tema. Nuolatinio mokymosi psichologinës prielaidos 

1 projektas. Suaugusiøjø mokymosi ypatumai 

Vadovë – prof. habil. dr. D. Beresnevièienë, tel. 

273 08 95. 

Vykdytojai: doc. dr. D. Kirvelis, doc. dr. M. Pileckaitë-Markovienë, 

doc. dr. J. Daukðytë, dokt. 

J. Laurinavièiûtë, dokt. P. Arlauskas ir II kurso 

magistrantai. 

Svarbiausi rezultatai: analizuoti suaugusiøjø ðvietimo 

ástatymai nuolatinio mokymosi aspektu, suaugusiøjø 

ðvietimo pagrindai, televizijos ir radijo 

átaka suaugusiøjø ðvietimui ir lyginamos nuolat 

besimokanèiøjø psichologinës charakteristikos; 

nagrinëta bedarbystës ypatumai, ðvietëjø 

vadovø, bedarbiø psichologinës charakteristikos: 

mokymosi motyvai, vertybës, savæs vertinimas. 

2 projektas. Profesiniø nuostatø raida ðiandieninëje 

vidurinëje mokykloje 

Vadovas – prof. habil. dr. S. Kregþdë. 

Vykdytojai: prof. habil. dr. S. Kregþdë, dokt. F. 

Balèiûnaitë ir I–II kursø magistrantai. 

Svarbiausi rezultatai: analizuota moksleiviø profesinio 

apsisprendimo situacija Vilniaus ir periferijos 

mokyklose; atlikti tyrimai ir nustatytos visos 

Lietuvos moksleiviø profesinio apsisprendimo tendencijos. 

MONOGRAFIJOS 


1. Beresnevièienë D. Suaugusiøjø mokymosi psichologija: 

[monografija]. – Vilnius, 2003. – 240 p. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Nasvytienë D., Montvydaitë J. 16–19 m. jaunuoliø 

frustracijos ypatybës // Pedagogika. – T. 


2. Pileckaitë-Markovienë M., Mackanienë R. 

Jaunesniojo mokyklinio amþiaus moksleiviø, turinèiø 

klausos sutrikimø, savæs vertinimo ir vidinës 

darnos ypatumai // Pedagogika. – T. 68 


3. Pileckaitë-Markovienë M. Skirtingo paþangumo 

jaunesniøjø mokyklinukø savivertës, mokymosi 

motyvacijos ir mokyklinio nerimastingumo 

ypatumai // Pedagogika. – T. 67 (2003), p. 

49–57. 

4. Pileckaitë-Markovienë M. Jaunesniojo mokyklinio 

maþiaus moksleiviø vidinës darnos ir 

mokyklinio nerimo sàsajø ypatumai // Sveikatos 

mokslai. – Nr. 4 (2003), p. 30–37. 


1. Beresnevièienë D. Lietuvos profesinio orientavimo 

edukologiniai ir psichologiniai pagrindai 

// Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. – 

Nr. 7 (2003), p. 56–72. 


87

88 


Uþsienio 


1. Petrulytë A. Ñòèìóëèðîâàíèå òâîð÷åñòâà 

ó÷àùèõñÿ â îáó÷åíèè // Radoða personiba, II. 

Zinatnisko rakstu krajums. – Riga, 2002–2003, 

p. 64–68. 

2. Petrulytë A. Êðåàòèâíîñòü, èíòåëåêò è 

ó÷åáíàÿ óñïåøíîñòü ó÷àùèõñÿ // Radoða personiba, 

III. Zinatnisko raksta krajums. – Riga, 


3. Petrulytë A. Aktualia kstalcenia kreatywnoðci 

w szkole // Prawa I wolnosci czloweka w edukacji 

demokratycznego panstwa: materialy z 

miedzynarodowej konferencji naukowej: 27– 

28 maja 2003 roku / pod. Redakcuija R. Rosy, 

Sieldce. – 2003, p. 149–152. 

4. Pileckaitë-Markovienë M. Sense of Coherence 

and its Structure in Middle Childhood // The 

3 rd International Conference „Person. Color. Nature. 

Music“ – Daugavpils, 2003, p. 21–29. 





medþiaga 

1. Karkockienë D. Studentø kûrybiðkumo, jiems 

mokantis pagal specialià programà, pokyèiai // 

Lietuvos Katalikø Mokslo Akademijos XVIII suvaþiavimo 

darbai. – T. 18 (2003). – 827–837 p. 

2. Karkockienë D. Gabus vaikas mokykloje // 

Ugdymo misija dabarties visuomenëje: visuomeniniø 


sintezë: tarptautinës konferencijos medþiaga. – 

Vilnius, 2003. 



medþiaga 

1. Petrulytë A. Mokytojas kaip tyrëjas ir kûrëjas 

mokyklos bendruomenëje // Respublikinë mokslinë-praktinë 

konferencija Taikomieji tyrimai mokykloje: 

Kaunas, 2003, geguþës 8. 

2. Petrulytë A. Mokiniø kûrybiðkumo, intelekto 

ir mokymosi sëkmës dermë // Tarptautinë konferencija 

Ugdymo integracijos dimensijos: dabartis 

ir perspektyvos: Vilnius, 2003, spalio 23–24. 


medþiaga 

1. Petrulytë A. Vyresniøjø klasiø moksleiviø kûrybiðkumo 

ir kontrolës lokuso ypatumai // Tarptautinë 

mokslinë-praktinë konferencija Bezpieczenstwo 

i prawa czloweka: Siedlce–Chlewiska, 

2003, 27–28 maja. 

2. Petrulytë A. Creativity as an important factore 

in ensuring psychological camfort and health of 

schoolchildren // VIII International Creativity cinference 

Development and stucture of a creative 

individuality: Riga, 2003, nowember 7–8. 


UÞSIENYJE 


1. Doc. dr. Pileckaitë-Markovienë M., Vroclovo 


2. Lekt. dr. Nasvytienë D., Vroclovo universitetas 

(Lenkija). 


1. Doc. dr. Pileckaitë-Markovienë M. dëstë 

Daugpilio universiteto psichologijos specialybës 

studentams ávado á psichodramà kursà.


SOCIALINËS PEDAGOGIKOS KATEDRA 

DARBUOTOJAI 

Profesorius habil. dr. Juozas Vytautas Uzdila 

Docentës dr. Giedrë Kvieskienë, 

dr. Valdonë Indraðienë, 

dr. Rita Bieliauskienë 

Lektorës dr. Ieva Petrauskienë, 

dr. Rasa Melnikienë 

Asistentës Þivilë Barkauskaitë Lukðienë, 

Sigita Burvytë, 

Odeta Merfeldaitë, 

Daiva Mockevièienë, 

Lina Staiðiûnaitë, 

Asta Railienë, 

Regina Ruibienë 

Doktorantai Daiva Mockevièienë, 

Raimundas Èepukas, 

Sigita Burvytë, 

Odeta Merfeldaitë, 

Rûta Pabedinskienë, 

Lina Staiðiûnaitë, 

Jonas Mickus, 

Jonas Malaðkevièius, 

Diana Rakauskaitë, 

Jovita Èernienë 

Laborantai Laima Ðablevièienë, 

Giedrë Þemaitytë, 

Ignas Ðablevièius, 

Virginija Raðimienë 


institucijø prof. habil. dr. Vilija Targamadzë, 

prof. habil. dr. Bronislovas Bitinas, 

prof. habil. dr. Zenonas Bajoriûnas, 

doc. dr. Irena Zaleskienë, 

doc. dr. Loreta Þadeikaitë, 

doc. dr. Regimantas Èiupaila, 

dr. Romas Prakapas, 

dr. Rimantas Dagys, 

dr. Vilmantë Aleksienë, 

Agnë Baranskaitë, 

Mindaugas Briedis, 

Jonas Mickus, 

Vajonë Strimaitienë, 

Tomas Vaitkevièius, 

Rolandas Zuoza 



Katedros vedëja doc. dr. Giedrë Kvieskienë 

tel. / faks. 275 22 90 

el. paðtas: spk@vpu.lt, soc.pedagogika@vpu.lt, 

giedre@vpu.lt 


Tema. Pilietinio ugdymo svarba pozityviai visuomenës 

socializacijai 

Vadovë – doc. G. Kvieskienë, tel. 275 22 90. 

Mokslo grupë: doc. G. Kvieskienë, prof. B. Bitinas, 

prof. J. Uzdila, asist. R. Zuoza, dokt. Þ. Barkauskaitë 

Lukðienë, dokt. R. Èepukas, dokt. O. Merfeldaitë, 

dokt. R. Pabedinskienë, A. Jokubauskas. 

Iðanalizuoti socialiniø pedagogø galimybes plëtoti 

pilietiná ugdymà institucijoje. 

1 projektas. Socialinio pedagogo veiklos efektyvumas 

(biudþetinis darbas, ÐMM finansuoja atskiras 

projekto dalis). 

Vadovas – prof. J. Uzdila, tel. 275 22 90. 

Vykdytojai: doc. G. Kvieskienë, prof. B. Bitinas, 

prof. J. Uzdila, asist. R. Zuoza, dokt. Þ. Barkauskaitë 

Lukðienë, dokt. R. Èepukas, dokt. O. Merfeldaitë, 

dokt. R. Pabedinskienë. 

Svarbiausi rezultatai: iðtirti ÐMM skirtø socialiniø 

pedagogø veiklos efektyvumà, parengimo kokybæ 

ir kompetencijø atitikimà specialisto standartui. 

2 projektas. Optimalus laisvalaikio organizavimo 

modelis ugdymo institucijose (2002–2005) 

Vadovë – doc. R. Bieliauskienë, tel. 275 22 90. 

Mokslo grupë: doc. G. Kvieskienë, dokt. D. Mockevièienë, 

dokt. S. Burvytë, dokt. J. Mickus, dokt. 

D. Rakauskaitë, mag. G. Þemaitytë. 

Svarbiausi rezultatai: iðanalizuota pozityvaus 

laisvalaikio galimybës ugdymo institucijose. 

3 projektas. Socialiniø ligø prevencijos galimybës 

ugdymo institucijose 

Vadovas – Konstantinas Popas, tel. 275 55 27. 

Mokslo grupë: dr. Ieva Petrauskienë, dr. Stasë 

Ustilaitë, dokt. Jonas Malaðkevièius, mag. Rita 

Ilgûnaitë. 

Svarbiausi rezultatai: parengtos metodinës rekomendacijos 

socialiniø ligø prevencijai ugdymo 

institucijose. 

4 projektas. Vartotojø ðvietimas ir mokytojø rengimas: 

vartojanèio pilieèio ugdymas (projektà 

finansavo ES SOCRATES programa) 2002– 

2004 m. 

Vadovë – dr. Irena Zaleskienë, tel. 275 22 90. 

Mokslo grupë: dr. I. Zaleskienë, doc. G. Kvieskienë, 

dr. L. Þadeikaitë, dr. A. Pacevièiûtë. 

Svarbiausi rezultatai: iðanalizuota vartotojø ðvietimo 

patirtis Vakarø Europoje, parengtos studijø 

programos mokytojams. 

5 projektas. Pilietinio ugdymo moduliø taikymas 

rengiant magistrus ir bakalaurus 2002–2005 (projektà 

finansavo JAV Pilietinio ugdymo centras, 

Indianos universitetas) 

Vadovë – G. Kvieskienë, tel. 275 22 90. 

Mokslo grupë: doc. G. Kvieskienë, doc. V. Indraðienë, 

dokt. D. Mockevièienë, dokt. L. Staiðiûnaitë, 

dr. L. Þadeikaitë, dr. I. Zaleskienë, asist. R. Zuoza, 

prof. J. Patrick. 


89

90 


Svarbiausi rezultatai: iðanalizuota pilietinio ugdymo 

metodikos ir moduliai JAV bei Vakarø Europos 

universitetuose, rengiama tarptautinë konferencija 

ir rekomendacijos. 


DALYKAI 

1. Prof. habil. dr. Bronislovas Bitinas. – Ugdymo 

filosofija, Ugdymo tyrimø metodologija, VPU. 

2. Prof. habil. dr. Zenonas Bajoriûnas. – Ðeimos 

terapija, Ðeimos pedagogika, VPU. 

3. Prof. habil. dr. Juozas Uzdila. – Ugdymo sociologija, 

Pedagoginë aksiologija, Socialinë pedagogika, 


4. Doc. dr. Giedrë Kvieskienë. – Socialinë pedagogika, 

Prevencinë pedagogika, VPU. 

5. Doc. dr. Loreta Þadeikaitë. – Prevencinë ir 

delikventinë pedagogika, VPU. 

6. Prof. habil. dr. Vilija Targamadzë. – Socialiniø 

institucijø vadyba, KU. 

MONOGRAFIJOS 


1. Aleknaitë-Bieliauskienë R. Lietuvos strategija. 

Kultûra // Lietuvos ateitis pasaulio kontekste: 

[kolektyvinë monografija] / moksl. redakt. habil. 

dr. A. Makðtutis, recenz. habil. dr. J. Bagdonavièius, 

D. Butkus, S. Puðkorius, P. Vaitiekûnas 

ir kt. – Vilnius, 2003. – 436 p. 

2. Aleknaitë-Bieliauskienë R. Variacijos viena 

tema. Pianistas, kultûros puoselëtojas Dainius 

Trinkûnas [monografija], recenz. habil. dr. V. Targamadzë, 

dr. A. Kieviðas, prof. V. Vitaitë. – Vilnius, 


3. Kvieskienë G. Socializacija ir vaiko gerovë. 


4. Uzdila J. V. Sunkûs ir viltingi metai. – Vilnius, 


STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Bieliauskienë R. Sociokultûrinio darbo prioritetai 

Lietuvoje. Lietuvos muzikos akademija. – 


2. Bitinas B., Þadeikaitë L. Abiturientø akademiniø 

gebëjimø raiðkos analizë // Pedagogika. – T. 


3. Kvieskienë G., Merfeldaitë O. J. Lauþiko edukacinës 

idëjos tàsa ieðkant optimalaus sociopedagoginio 

poveikio modeliø // Pedagogika. – T. 


4. Mason T. C., Kvieskienë G. Civic education in 

social work and social education study programme: 

the social educator master’s degree program 

at Vilnius pedagogical university // Pedagogika. 


5. Mockevièienë D. Socialinio pedagogo vaidmuo 

gerinant vaikø uþimtumà ir laisvalaiká // 

Pedagogika. – T. 64 (2002), p. 47–52. 

6. Pabedinskienë R. Vaiko globos teoriniai metmenys 

// Pedagogika. – T. 70 (2003). 

7. Petrauskienë I., Bitinas B. Vaikø charakterio 

akcentuacijø diagnostika: pagrindimas ir realizavimas 

// Pedagogika. – T. 64 (2002), p. 62–67. 

8. Prakapas R. Individualus priëjimas mokyklinio 

monitoringo sàlygomis // Pedagogika. – T. 68 


9. Zaleskienë I. Globalizacijos átaka pilietinei 

edukacijai // Pedagogika. – T. 68 (2003), p. 56– 

61. 

10. Zaleskienë I. Bræstanèio pilieèio kompetencijos 

ir jø ugdymas // Pedagogika. – T. 64 (2002), 

p. 85–89. 


1. Zaleskienë I. Changing Role of Civic Education 

in Globalised Society // Civic Education in 

the Context of Educational Reform. – Vilnius, 


Uþsienio 


1. Kvieskienë G. Integrating Children with Disabilities 

in the Lithuanian Society // Regional Network 

for Children. General Assembly. NGO. 

UNICEF. – Istambul, 2003, p. 120–136. 

2. Áóðâèòå Ñ. Ñîöèàëèçàöèÿ è àäàïòàöèÿ äåòåé 

íà îñíîâå êóëüòóðû // Ýòíîïñèõîëîãè÷åñêèå 

ñîöèîêóëüòóðíûå ïðîöåññû â ñîâðåìåííîì 

îáùåñòâå: ìàòåðèàë ìåæäóíàðîäíîé 

êîíôåðåíöèèþ – Áàëàøîâ, 2003, ñ. 59–64. 





medþiaga 

1. Petrauskienë I., Prakapas R. Nepilnameèiø 

elgesio nukrypimai neadekvaèios socializacijos 

kontekste // Socialiniø pedagogø profesinë 

veikla: teoriniai ir praktiniai aspektai: Respublikinë 

mokslinë praktinë konferencija. – Utena, 



medþiaga 

1. Barkauskaitë-Lukðienë Þ. Education and social 

work program for master degree // Developing 

Civic Education through the NGO and University 

Cooperation in the Baltic Sea Region 

Countries. – Vilnius, 2003, p. 106–111.


2. Indraðienë V. Peculiarities of project method 

application in educational process // Developing 


Cooperation in the Baltic Sea Region 

Countries. – Vilnius, 2003, p. 66–69. 

3. Kvieskienë G. Prefrace // Developing Civic 

Education through the NGO and University Cooperation 

in the Baltic Sea Region Countries. – 

Vilnius, 2003, p. 6. 

4. Kvieskienë G. Integrating Civic Education and 

Social Work: The Social Educator Master’s Degree 

program at Vilnius Pedagogical University 

// Developing Civic Education through the NGO 

and University Cooperation in the Baltic Sea 

Region Countries. – Vilnius, 2003, p. 9–34. 

5. Merfeldaitë O. The Model of Social–Pedagogical 

Aid Team at School // Developing Civic 




6. Pop K. Confronting HIV/AIDS – Strategic Plan 

// Developing Civic Education through the NGO 

and University Cooperation in the Baltic Sea 

Region Countries. – Vilnius, 2003, p. 70–79. 

7. Railienë A. Developing Civic Education 

throuth the NGO and University Cooperationin 

the Baltic Sea Region Countries // Developing 


Cooperation in the Baltic Sea Region Countries. 


8. Railienë A. The role and influence of the NGO’s 

for change in high education // Developing Civic 

Education through the NGO and University 

Cooperation in the Baltic Sea Region Countries. 


9. Zaleskienë I. Changing role of civic education 

in globalised society // Developing Civic 






1. Doc. Kvieskienë G. Lietuvos „Civitas“ direktorë, 

UNICEF Lietuvos nacionalinio komiteto 

valdybos narë, Lietuvos socialiniø pedagogø 

asociacijos prezidentë, Lietuvos demokratiðkumo 

ugdymo kolegijos direktorë, Lietuvos Socialiniø 

pedagogø ir globos namø auklëtojø atestacinës 

komisijos pirmininkë, ÐMM darbo grupës 

socialiniams pedagogams ávesti pirmininkë. 

2. Barkauskaitë Lukðienë Þ., Railienë A., Staiðiûnaitë 

L. dalyvavo projekte „Kritinio màstymo 

ugdymas aukðtojoje mokykloje“ (2002–2003 m.). 

3. Zaleskienë I., Kvieskienë G., Þadeikaitë L. 

dalyvavo projekte: „Vartotojø ðvietimas ir mokytojø 

rengimas: vartojanèio pilieèio ugdymas“ 

(projektà finansuoja ES SOCRATES programa). 

4. Merfeldaitë O. „Training for trainers in school 

development“ (Olandija, Fontys universitetas, 

2003 geguþës 22–28 d.). 

5. Mickus J. Lietuvos Respublikos Ðvietimo ir 

mokslo ministerijos vykdomos „Socialiniø pedagogø 

etatø steigimo ðvietimo ástaigose 2001– 

2005 m. programos“ ágyvendinimo darbo grupës 

narys. 

6. Railienë A. dalyvavo tarptautiniame projekte 

„Kritinio màstymo ugdymas sëkmingai ateities 

karjerai ES“ (pasirenkamosios karjeros ugdymo 

programos bendrojo lavinimo mokykloms lietuviø 

bei anglø kalbomis rengimas, 2003 m. sausis–gruodis). 

7. Staiðiûnaitë L., Railienë A. SOCRATES CO- 

MENIUS tarptautiniø kursø Europos mokytojams 

„Kritinio màstymo ugdymas“ lektorë (2003 m. 

birþelis). 

8. Ruibienë R. dalyvavo SOCRATES progamoje 

„Aukðtasis mokslas“ (partneriai Suomijos Humanites 

Polytechnic), ERASMUS programoje koordinatore 

(nuo 2001 m.), Suomijos Haapaveden 

Opisto Leonardo da Vinèi programos mobilumo 

projekto „Nuo hobi á profesijà“ koordinatorë, projekto 

tarptautinës stovyklos „Apie laisvæ angliðkai“ 

(Anglija, JAV, Baltarusija, Lenkija, Vengrija, 

Ukraina) koordinatorë (Trakai, 2003 birþelio 

30 – liepos 7 d.). 

9. Þadeikaitë L. ET Ðiuolaikiniø kalbø centro 

Grace (Austrija) komiteto narë (nuo 1999 m.), ET 

Demokratinio pilietiðkumo ugdymo programos 

nacionalinë koordinatorë (nuo 2000 m.), LRV ir 

Pasaulio banko Mokyklø tobulinimo programoje, 

skirtoje Lietuvos tûkstantmeèiui paþymëti (A 

komponento vadovë), projekto „Moksleiviø pasiekimø 

ir paþangos vertinimas ugdymo procese“ 

vadovë, projekto „Dvikalbio ugdymas“ vadovë, 

projekto „Uþsienio kalbos ir dalyko integruotas 

mokymas“ vadovë. 


UÞSIENYJE 


1. Dagys R. Byelorussia international model UN 

2003. – Baltarusija (Minskas), 2003 lapkrièio 3– 

6 d. 

2. Kvieskienë G., Þadeikaitë L. Tarptautinis pasitarimas 

„Mokytojø rengimas ir vartotojø ðvietimas“. 

– Portugalija (Lisabona), 2003 geguþës 4– 

7 d. 

3. Kvieskienë G. Nepalikime vaiko nuoðalyje // 

Regional Network for Children. General Assembly. 

NGO. UNICEF. – Turkija (Istambulas), 2003 

birþelio 15–18 d. 

4. Mickus J. dalyvavo tarptautinëje konferencijoje 

„Socialiniø paslaugø vaikams deinstitucializacija“. 

– Slovënija (Liubliana), 2003 rugsëjo 

16–19 d. 

5. Pabedinskienë R. dalyvavo tarptautinëje konferencijoje 

„Lets work together“. – Lenkija (Jachranka), 

2003 birþelio 26–28 d. 

6. Staiðiûnaitë L. dalyvavo tarptautiniame seminare 

„Globe education“. – Colorado Springs 

(JAV), 2003 birþelio 1–6 d. 


91

92 


7. Staiðiûnaitë L., Mockevièienë D. UNICEF seminaras 

„Children Rights Protection and Advocacy“. 

– Tbilisis (Gruzija), 2003 gruodþio 8–20 d. 

8. Þadeikaitë L. Demokratinio ðvietimo mainø 

programos (JAV) baigiamoji konferencija. – Èekija 

(Praha), 2003 m. rugsëjo 26–29 d. 


1. Barkauskaitë Lukðienë Þ., Indraðienë V., Railienë 

A., Staiðiûnaitë L. dalyvavo tarptautinëje 

konferencijoje „Open University. Shared values-shared 

cultures“. – Latvija (Riga), 2003 m. 

lapkritis. 

2. Indraðienë V., Railienë A. dalyvavo tarptautinëje 

Europos skaitymo konferencijoje vestame 

seminare „Literacy skills for adult returners“. – 

Estija (Talinas), 2003 m. liepa. 

3. Kvieskienë G. dalyvavo 2003 geguþës 10–22 

d. vykusiame projekte „Pilietinio ugdymo moduliø 

taikymas magistrø ir bakalaurø rengime 

2002–2005“ (projektà finansuoja JAV Pilietinio 

ugdymo centras, Indianos universitetas). 

4. Kvieskienë G. Excange Program International 

Leader Seminar. – Mexico, 2003 September 

24–31. 

5. Kvieskienë G., Zaleskienë I., Þadeikaitë L. 

dalyvavo SOCRATES / COMENIUS 2 vykusiame 

projekte „Teacher training: Developing Consumer 

Citizenship“. 

6. Kvieskienë G., Þadeikaitë L., Mockevièienë 

D., Zuoza R. „Pilietinio ugdymo kryptys Baltijos 

kraðtuose: Baltijos kraðtø apvalus stalas“. – Latvija 

(Jurmala), 2003 birþelis. 


1. G. Kvieskienë Indianos universitete Socialiniø 

mokslø institute 2003 geguþës 19–22 d. skaitë 

paskaitas profesoriams ir studentams (6 val.) 

„Integrating Civic Education and Social Work: 

The Social Education Masters Degree program 

at Vilnius Pedagogical University“. 

2. Staiðiûnaitë L. Haapavesi Folk universitete 

(Suomija) vykusiame tarptautiniame seminare 

„Social Youth work“ 2003 balandþio 25–26 d. 

skaitë paskaità „Children and youth organisations 

working for minority children’s welfare“. 


KATEDROJE 


1. Talino (Estija) Jaan Tonnisson instituto dëstytojas 

dr. Vaaldmaa Sulev 2003 m. balandþio mën. 

skaitë paskaitas „Coonecting teacher education 

for civics in Estonia“ Socialinës pedagogikos II 

kurso studentams. 

2. Latvijos J. Soroso fondo asociacijos prof. Aija 

Tuna skaitë paskaitas 2003 m. balandþio mën. Socialinës 

pedagogikos III kurso studentams „Social 

Studies Curriculum and Teaching Methods Reform 

in Latvia: Inservice Projects and the Strenghthening 

of Education for a Democratic Society“. 

3. Lenkijos Opolës universiteto Socialinës komunikacijos 

katedros vedëjas prof. Juzef Podgoreckij 

skaitë paskaitø ciklà (6 val.) „Socialinës 

komunikacijos moduliai Lenkijos universitetuose“ 

ir konsultavo II kurso magistrantus.


DARBUOTOJAI 

SVEIKATOS UGDYMO KATEDRA 

Docentës dr. Regina Proðkuvienë, 

dr. Marijona Èerniauskienë, 

dr. Zita Vida Zlatkuvienë, 

dr. Elena Þilinskienë, 

dr. Stasë Ustilaitë, 

dr. Vida Gudþinskienë 

Asistentë Auðra Kalinkevièienë 

Laborantës Auðra Kalinkevièienë 


institucijø doc. dr. Vida Juðkelienë 


Tema. Mokytojas nûdienos mokykloje (sveikatos, 

sveikos gyvensenos ir sveikatos ugdymo aspektai) 

Vadovë – dr. R. Proðkuvienë, tel. 279 05 42. 

Mokslo grupë: dr. R. Proðkuvienë, dr. M. Èerniauskienë, 

dr. V. Zlatkuvienë, dr. E. Þilinskienë, 

dr. V. Juðkelienë, dr. V. Gudþinskienë, dr. S. Ustilaitë. 

Tirta mokytojø ir studentø sveikatos bûklë, gyvensena, 

poþiûris á sveikatà ir dalyvavimas sveikatos 

ugdyme. 

Projektas. Lietuvos mokytojø ir VPU studentø 

sveikata, gyvensena ir dalyvavimas ugdant sveikatà 

Vadovë – dr. R. Proðkuvienë, tel. 279 05 42. 

Vykdytojai: dr. R. Proðkuvienë, dr. M. Èerniauskienë, 

dr. V. Zlatkuvienë, dr. E. Þilinskienë, dr. V. 

Juðkelienë, dr. V. Gudþinskienë, dr. S. Ustilaitë. 

Svarbiausi rezultatai: statistiðkai apdorota surinkta 

medþiaga, rengtos spaudai ir iðleistos publikacijos, 

tarptautinëje mokslinëje konferencijoje skaitytas 

praneðimas. 


DALYKAI 


Katedros vedëja doc. dr. Regina Proðkuvienë 

tel. 279 05 42 

el. paðtas: higiena@vpu.lt 


1. Doc. dr. Vida Gudþinskienë. – Sveikos gyvensenos 

didaktika, VPU. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Proðkuvienë R., Zlatkuvienë V., Èerniauskienë 

M. Vilniaus pedagoginiame universitete studijuojanèio 

jaunimo gyvensenos pokyèiai // Pedagogika. 


2. Juðkelienë V., Proðkuvienë R., Èerniauskienë 

M., Zlatkuvienë V. Mokyklà baigianèiø moksleiviø 

psichologinë bei emocinë savijauta, jos 

ryðys su ugdymo proceso veiksniais // Sveikatos 

mokslai. – T. 13, Nr. 4 (2003), p. 83–89. 

3. Juðkelienë V. School health issues among Lithuanian 

adolescents, aged 16–18 // Visuomenës 

sveikata. – Nr. 3 (22) (2003), p. 5–9. 

4. Gudþinskienë V., Ðmitienë G. Savarankiðko 

darbo ypatumai vidurinëje ir aukðtojoje mokyklose 


Uþsienio 


1. Proðkuvienë R., Zlatkuvienë V., Èerniauskienë 

M. School Children in the Infomation Society: 

Some Aspects of Emotional and Physical Health 

/ Gerd- Bodo Reinert; Irena Musteikiene 

(Hrsg.). – Frankfurt am Main; Berlin; Bern; Bruxelles; 

New York; Oxford; Wien. – Lang, 2003, 

p. 313–323. 





medþiaga 

1. Þilinskienë E., Gudþinskienë V. Bûsimøjø mokytojø 

mitybos ypatumai // Gamtamokslinis ugdymas 

bendrojo lavinimo mokykloje: IX respublikinës 

mokslinës praktinës konferencijos straipsniø 

rinkinys: mokslo darbai: praneðimai. – Klaipëda, 



93

94 



medþiaga 

1. Gudþinskienë V., Þilinskienë E. VPU I kurso 

studentø savijautos ir gyvensenos ypatumai // 

Ðvietimo reforma ir mokytojø rengimas. Aukðtojo 

ir vidurinio mokslo sanglauda: ugdymo turinio 

ir didaktikos tradicijos ir kaita: IX tarptautinë 

mokslinë konferencija: praneðimai: Vilnius, 2003 

kovo 20–21 d. – Vilnius, 2003, p. 28–36. 

2. Juðkelienë V., Proðkuvienë R., Armonienë J., 

Butkus V. Studentø ir moksleiviø socialiniai higieniniai 

fizinio aktyvumo aspektai // Dvasinës 

vertybës þiniø visuomenëje: mokslo darbai: tarptautinë 

mokslinë konferencija: praneðimai. – 

Kaunas, 2003, p. 407–411. 


medþiaga 

1. Ðmitienë G., Gudþinskienë V. The value of 

capacities of the original work as a method in 

self-learning development // Changing education 

in a changing society: teachers, students 

and pupils in a learning society / Association for 

Teacher Education in Europe, The University of 

Latvia, Institute of Education and Psychology. – 

Vol. 2 (2003), p. 91–98. 



1. M. Èerniauskienë – Tarptautinë programa 

„Ugdymo medþiagos rengimas ir panaudojimas 

narkotikø prevencijai Baltijos ðaliø mokyklose“. 

2. V. Gudþinskienë – Mokyklø tobulinimo programa 

„Mokymo ir mokymosi sàlygø gerinimas 

pagrindinëse mokyklose“. 

3. V. Gudþinskienë – Valstybinës programos 

„Emocinës sveikatos stiprinimas“ lektorë. 

4. V. Gudþinskienë – Lietuvos Ðvietimo ir mokslo 

ministerijos programos „Mokymo proceso modeliavimas 

ávairiø dalykø pamokose“ vadovë. 

5. V. Gudþinskienë – Bendro Lietuvos ir Suomi- 

jos projekto „Mokymasis bendradarbiaujant virtualioje 

aplinkoje“ dalyvë. 

6. V. Gudþinskienë – Ðvietimo ir mokslo ministerijos 

projekto „Ugdymo modernizavimas ir ðvietimo 

kokybës këlimas“ lektorë. 

7. V. Gudþinskienë – Ðvietimo ir mokslo ministerijos 

Dabartinës vertinimo koncepcijos rengimo 

grupës narë. 

8. V. Gudþinskienë – Tarptautinio projekto, koordinuojamo 

Ðiuolaikiniø didaktikø centro „Kritinio 

màstymo ugdymas skaitant ir raðant“ ir programos 

„Perimamumas ir tæstinumas pradiniame 

ugdymo etape“, lektorë. 

9. V. Gudþinskienë – Valstybinës programos 

„Sveikos gyvensenos átvirtinimas ugdymo institucijose“ 

Genio pradinës mokyklos koordinacinës 

tarybos narë. 

10. R. Proðkuvienë, V. Zlatkuvienë, M. Èerniauskienë, 

S. Ustilaitë – Ðeimos planavimo ir seksualinës 

sveikatos asociacijos narës. 

11. E. Þilinskienë, R. Proðkuvienë – Raudonojo 

kryþiaus draugijos narës. 

12. Doc. M. Èerniauskienë – „Visuomenës sveikata“ 

(LR Sveikatos apsaugos ministerija, Higienos 

institutas) redakcinës kolegijos narë. 

13. E. Þilinskienë – SOCRATES / ERASMUS programos 

lektorë. 

14. V. Gudþinskienë – Tiksliøjø mokslø, technologijø, 

gamtamokslinio ugdymo, sveikatos ir kûno 

kultûros ekspertø komisijos narë. 

15. V. Gudþinskienë – Tarptautinio kritinio màstymo 

ugdymo þurnalo „Permainos“ redakcinës 

recenzavimo tarybos narë. 


UÞSIENYJE 


1. R. Proðkuvienë, E. Þilinskienë. Dalyvavo Austrijoje, 

Vokietijoje vykusiame seminare „Bendrojo 

lavinimo ir profesinio rengimo sàsajos. Vokietijos 

ir Austrijos patirtis“, 2003 m. spalio 18–25 d.

MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS 

KATEDROS 

ALGEBROS IR STATISTIKOS 

KATEDRA 

INFORMACINIØ TECHNOLOGIJØ 

KATEDRA 

INFORMATIKOS KATEDRA 

MATEMATINËS ANALIZËS IR 

GEOMETRIJOS KATEDRA 



MATEMATINIØ TYRIMØ 

LABORATORIJA 



tel.: 275 03 63, 275 06 09 

faks. 275 06 09 

el. paðtas: dalter@vpu.lt 

Dekanas doc. dr. Graþvydas LEONAVIÈIUS 

Prodekanas doc. dr. Edmundas MAZËTIS 


Rima Èerniuvienë, 

Dalia Kumponienë 

Matematikos fakultetas ákurtas 1980 m. kaip Vilniaus 

valstybinio pedagoginio instituto fakultetas. 

2003 m. sausio 1 d. jis pervadintas Matematikos 

ir informatikos fakultetu. Fakultete yra: 

- 5 katedros: Algebros ir statistikos, Informatikos, 

Informaciniø technologijø, Matematinës analizës 

ir geometrijos, Matematikos ir informatikos 

didaktikos. 

- 1 mokslo laboratorija – Matematiniø tyrimø 

laboratorija. 



habil. dr., 12 doc. dr., 4 dr., 1 doc. be mokslo 

laipsnio, 12 mokslo darbuotojø be mokslo laipsniø. 

Doktorantûroje studijuoja 1 doktorantas. 

Dirba ið kitø institucijø 20 mokslininkø: 4 prof. 

habil. dr., 3 prof. dr., 6 doc. dr., 1 dr., 6 mokslo 

darbuotojai be mokslo laipsniø. 

Matematikos ir informatikos fakultetas 

95

96 



KRYPTYS 

1. Matematika. 

2. Informatika. 


4. Istorija. 



1. Vilniuje surengta Lietuvos matematikø draugijos 

XXXXIV konferencija, 2003 m. birþelio 19– 

20 d. 



1. Ðvietimo ir mokslo ministerijos bei Ðvietimo 

informaciniø technologijø centro projektas „Mokomøjø 

kompiuteriniø priemoniø naudojimo ir 

diegimo tyrimas“. Vadovas – lekt. dr. T. Petkus. 

Vykdytojai: prof. habil. dr. G. Dzemyda, doc. dr. 

G. Leonavièius, lekt. dr. S. Zybartas, lekt. dr. 

V. Sièiûnienë, lekt. V. Jadzgevièienë. 



KOLEGIJOSE 

1. Prof. habil. dr. R. Vosylius. Lietuvos matematikø 

draugijos þurnalas „Lietuvos matematikos rinkinys“. 

2. Prof. habil. dr. G. Dzemyda. Matematikos ir 

informatikos instituto þurnalai „Informatica“, „Information 

Technology and Management science“. 

3. Prof. habil. dr. S. Rutkauskas. Matematikos ir 

informatikos instituto, Vilniaus Gedimino technikos 

universiteto þurnalas „Mathematical Modelling 

and Analysis“. 




1. Prof. habil. dr. R. Januðkevièius – Amerikos 

matematikø draugijos narys. 

2. Prof. habil. dr. R. Vosylius – Matematikos moks- 

lø moksliniø laipsniø nostrifikacijos komisijos narys, 

Mokslø tarybos ekspertø komisijos narys. 

3. Doc. dr. R. Skrabutënas – Lietuvos mokslo ir 

studijø fondo mokslinis ekspertas, Lietuvos matematikø 

draugijos valdybos narys. 

4. Doc. dr. J. Banys – Lietuvos matematikø draugijos 

valdybos narys, Lietuvos matematikos mokytojø 

asociacijos valdybos narys. 

5. Prof. P. Survila – Matematikos ir informatikos 

ekspertø komisijos prie LR ðvietimo ir mokslo 

ministerijos pirmininkas, Lietuvos matematikos 

mokytojø asociacijos valdybos narys. 

6. Doc. dr. J. Ðinkûnas – Respublikinës matematikø 

atestacinës komisijos (prie Profesinës raidos 

centro) pirmininkas, Lietuvos jaunøjø matematikø 

mokyklos tarybos narys. 

7. Doc. dr. A. Kauèikas ir doc. E. Mazëtis – Lietuvos 

jaunøjø matematikø olimpiados vertinimo 

komisijos nariai. 

8. Prof. habil. dr. G. Dzemyda – Naujø mokymo 

technologijø taikymo komisijos prie LR ðvietimo 

ir mokslo ministerijos tarybos narys. 

9. Lekt. J. Stankevièius – Informatikos mokytojø 

kvalifikacinës komisijos prie Lietuvos pedagogø 

kvalifikacijos instituto narys. 

10. Lekt. dr. V. Sièiûnienë – Nacionaliniø egzaminø 

programos bendraautorë bei Bendrøjø programø 

ir iðsilavinimo standartø 2003 m. bendraautorë, 

LR ÐMM Matematikos, gamtos ir kûno 

kultûros ekspertø komisijos narë. 

11. Lekt. S. Zybartas – Pagrindinës mokyklos ir 

valstybiniø egzaminø uþduoèiø rengimo grupës 

vadovas. 

12. Doc. dr. J. Banionis – Lietuvos mokslo istorijos 

ir filosofijos asociacijos mokslinis sekretorius. 

13. Doc. dr. T. Petkus – Studijø kokybës vertinimo 

centro ekspertas. 

14. Lekt. dr. N. Cibulskaitë – LR ÐMM Matematikos 

ekspertø komisijos nepriklausoma ekspertë, 

Vilniaus m. jaunøjø matematikø olimpiadø 

organizaciniø komitetø narë. 

KOMPIUTERINËS KLASËS 

Fakultete yra 5 kompiuteriø klasës: 2 klasëse po 

15 IBM Pentium III tipo kompiuteriø, 1 klasëje – 

12 Pentium I tipo kompiuteriø, 1 klasëje – 15 

IBM Pentium II tipo kompiuteriø, 1 klasëje – 15 

IBM Pentium IV tipo kompiuteriø. 

METODINIAI KABINETAI 

Fakultete yra 1 metodinis kabinetas – Matematikos 

ir informatikos metodikos.


ALGEBROS IR STATISTIKOS KATEDRA 

DARBUOTOJAI 

Profesoriai habil. dr. 

Romanas Januðkevièius, 

habil. dr. Kæstutis Kubilius 

Docentai dr. Romas Alonderis, 

dr. Liucija Griniuvienë, 

dr. Olga Januðkevièienë, 

dr. Vanda Naudþiûnienë, 

dr. Rimantas Skrabutënas 

Lektorë dr. Teresë Leonavièienë 

Asistentë Stasë Baliukonytë 

Laborantas Dalius Pumputis 

Dirba ið kitø prof. habil. dr. Kæstutis Kubilius, 

institucijø dr. Romas Alonderis, 

dr. Olga Januðkevièienë, 

dr. Teresë Leonavièienë 



tel. 275 13 77 

Katedros vedëjas prof. habil. dr. Romanas Januðkevièius 

tel.: 240 50 43, 8 685 35 991 

faks. 240 50 43 

el. paðtas: algebra@vpu.lt , romjan@takas.lt 

Elementarinës matematikos ir geometrijos katedra ákurta 1954 m. 1979 m. ji 

reorganizuota ir pervadinta Algebros ir skaièiø teorijos katedra, 2003 m. – 

Algebros ir statistikos katedra. 

Tema. Tikimybiø teorijos ribinës teoremos 

Vadovai: prof. habil dr. R. Januðkevièius 

(tel. 275 13 77), doc. dr. R. Skrabutënas 

(tel. 275 13 77). 

Mokslo grupë: prof. habil. dr. R. Januðkevièius, 

doc. dr. R. Skrabutënas, doc. dr. O. Januðkevièienë. 

Tema plëtojama bendradarbiaujant su MII. 

1 projektas. Ribinës teoremos ir stabilumo uþdaviniai 

Daug matematikø – M. Eaton, G. Marsaglia, 

A. Tubilla, Y. H. Wang ir kt. – apibûdindami tikimybiø 

dësnius, nemaþai dëmesio skyrë Cauchy 

funkcionalinës lygties tikimybiniø sprendiniø 

analizei. Gauti rezultatai buvo naudojami tikimybiø 

skirtiniams apibûdinti nurodant vadinamàjà 

„atminties neturëjimo“ savybæ (lack of memory 

property arba memoryless property). Buvo 

tæsiami tolimesni tyrimai apraðytoje srityje 

(prof. habil. dr. R. Januðkevièius). 

Gauti stochastinio polinomo konvergavimo greièio 

áverèiai dviejose metrikose. Gautø áverèiø 

eilë yra tiksli (doc. dr. O. Januðkevièienë). 

2 projektas. Aritmetiniø funkcijø, apibrëþtø „aritmetiniame“ 

pusgrupyje, ribiniø skirstiniø tyrimas 

Multiplikatyviosioms funkcijoms, apibrëþtoms 

J. Knopfmacherio aritmetiniame pusgrupyje, nu- 

sakyti taikoma asimptotinë reikðmiø sumos formulë. 

Gauta generuojanèios funkcijos koeficientø 

priklausomybës nuo funkcijos analiziniø savybiø 

iðraiðka. Pateikiama taikymo pavyzdþiø 

(doc. dr. R. Skrabutënas). 

Tema. Matematikos mokymo ir studijø tobulinimas 

Vadovë – doc. dr. V. Naudþiûnienë. 

Mokslo grupë: doc. dr. L. Griniuvienë, doc. dr. 

V. Naudþiûnienë. 

Remiantis Matematikos ir informatikos fakultete 

atlikta studentø ir dëstytojø apklausa buvo plaèiai 

aptariami ketverius metus VPU taikomos paþymio 

kaupimo sistemos privalumai ir matematikos 

studijø programos trûkumai. Vertinimo sistemos 

analizë sieta su pasauline praktika bei 

kitø Lietuvos aukðtøjø mokyklø patirtimi. Nagrinëtos 

studijø kokybës problemos ir pateikti siûlymai, 

kaip, tinkamai parinkus þiniø vertinimo 

kriterijus bei normas, iðspræsti keletà mokymo 

problemø (doc. dr. L. Griniuvienë, doc. dr. 

V. Naudþiûnienë). 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Griniuvienë L., Naudþiûnienë V. Paþymio kaupimo 

sistema matematikos studijose, privalumai 

ir trûkumai // Lietuvos matematikos rinkinys. – 

2003, t. 43 (spec. Nr.), p. 338–341. 

2. Skrabutënas R. Efektyvus liekamojo nario áverèio 

panaudojimas ribinëse teoremose // Lietuvos 

matematikos rinkinys. – 2003, t. 43 (spec. Nr.), 

p. 79–83. 

3. ßíóøêÿâè÷åíå O. Ê âîïðîñó î çàâèñèìîñòè 

ñêîðîñòè ñõîäèìîñòè îò ìåòðèêè // Lietuvos 


p. 687–692. 

Uþsienio 



1. Yanushkevichius R., Yanushkevichiene O. On 

the stability of one characterization of stable distributions 

// Acta Applicandae Mathematicae. – 

Vol. 79, 2003, p. 137–142. 


97

98 






medþiaga 

1. Yanushkevichius R., Yanushkevichiene O. On 

the stability of one characterization 

Theorem // Proceedings of the XXIII Seminar on 

Stability Problems for Stochastic Models. – 2003, 

p. 101–106. 


UÞSIENYJE 


O. Januðkevièienë dalyvavo 23-ojoje tarptautinëje 

konferencijoje stochastiniø modeliø stabilumo 

klausimais (XXIII International Seminar on 

Stability Problems for Stochastic Models) Pamplonoje 

(Ispanija) 2003 m. geguþës 12–17 d.


INFORMACINIØ TECHNOLOGIJØ KATEDRA 

DARBUOTOJAI 

Docentas dr. Arvydas Irþikevièius 

Lektoriai dr. Tomas Petkus, 

Julytë Gervelienë 

Asistentai Juozas Klapatauskas, 

Eglë Stankevièienë, 

Snieguolë Daniûnienë, 

Gintaras Arbutavièius 

Laborantai Loreta Damauskienë, 

Dalius Pumputis 


institucijø prof. habil. dr. Kazys Kazlauskas, 

doc. dr. Vincas Valavièius, 

doc. dr. Virginija Ðimonytë, 

asist. Robertas Padvelskis, 

asist. Raimonda Usovienë, 

asist. Aurelija Kriðèiûnaitë, 

asist. Olga Kurasova 



Katedros vedëjas doc. dr. Tomas Petkus 

tel. 275 17 96 

el. paðtas: itk@vpu.lt 

Katedra ákurta 2003 m. sausio 2 d. 

Tema. Mokomøjø kompiuteriniø priemoniø naudojimo 

ir diegimo tyrimas 

Vadovas – dr. T. Petkus. 




Svarbiausi rezultatai: iðtirta 5 mokomøjø kompiuteriniø 

priemoniø naudojimo ir ádiegimo á ugdymo 

procesà veiksmingumas; nustatyta pagrindiniai 

veiksniai ir prieþastys, lemianèios tø priemoniø 

diegimo á ugdymo procesà ir taikymo 

veiksmingumà; iðsiaiðkinta mokomøjø kompiuteriniø 

priemoniø naudojimo ypatybës, veiksmingumas, 

átaka savo ir mokiniø þiniø plëtrai. 

Projektas. Informaciniø technologijø tyrimas 

Svarbiausi rezultatai: ávertinti kai kurie periodiniø 

sistemø parametrai; iðtirtas vizualizavimas 

daugiakriteriniame sprendime, naudojant kompiuteriø 

tinklà; iðanalizuota spektro ávertinimo 

algoritmø palyginimas, aviacijos varikliø diagnozavimo 

duomenys ir funkcinës charakteristikos; 

tirta: susitarimai naudojant kompiuteriø tinklà 

daugiakriteriniame sprendime, lygiagretûs 

skaièiavimai. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Petkus T. Daugiakriteriniø optimizavimo uþdaviniø 

sprendimo strategijos panaudojant kompiuteriø 

tinklà // Lietuvos matematikos rinkinys. 

– T. 43 (2003), p. 282-286. 

Uþsienio 



1. Kazlauskas K. Optimal Estimation of the Parameters 

of Linear Periodically Time – Varying Systems 

// Informatica. – Vol. 14, no 2 (2003). 

2. Kazlauskas K. Ðàñ÷åò ðåêóðñèâíûõ 

öèôðîâûõ ôèëúòðîâ ñ ïåðèîäè÷åñêè 

èçìåíÿþùèìèñÿ êîýôôèöèåíòàì // Avtomatika 

i vychislitel’naya tekhnika in translation from 

Russian to English is published under the title 

AUTOMATIC CONTROL AND COMPUTER 

SCIENCES by Alerton Press, Inc., New York. 

Recenzuojamuose uþsienio mokslo þurnaluose 


1. Dzemyda G., Kurasova O., Ðaltenis V., Tieðis 

V. Analysis of the Lithuanian teacher’s databases: 

Flows and prognosis of teachers and pupil / 

/ Baltische Studien zur Erziehungs- und Sozialwissenschaft: 

Bildung im Zeitalter der Informationsgesellschaft. 

– Vol. 8, 2003, p. 213 – 225. 





medþiaga 

1. Valavièius V. Aviacinës mechanikos inþinerijos 

studijø kursinio ir diplominio projekto informacinë 

technologija taikant kompiuterinius paketus // 

Inþinerijos studijø problemos: konferencijos praneðimø 

medþiaga. – Kaunas, 2003, p. 25–29. 


99

100 



medþiaga 

1. Valavièius V. Skaitmeniniai kompiuteriniai 

techniniø sistemø diagnostikos metodai // Trannsbaltica–03: 

IV tarptautinës konferencijos praneðimø 

rinkinys: Vilnius, 2003, p. 53–357. 

2. Valavièius V. Aviacijos varikliø moduliø gedimø 

nustatymas taikant kompiuterinius paketus / 

/ Transporto priemonës–2003: tarptautinës konferencijos 

praneðimø medþiaga. – Kaunas, 2003, 

p. 231–233. 

3. Valavièius V. Ligø klasifikavimas taikant kompiuterinius 

paketus // Biomedicininë inþinerija– 

2003: tarptautinës konferencijos praneðimø medþiaga. 

– Kaunas, 2003, p. 58–61. 



medþiaga 

1. Valavièius V., Zalieckaitë R., Talalienë I. Kompiuteriniø 

paketø taikymas aviacijos varikliams 

diagnozuoti // Informacinës technologijos–2003: 

konferencijos praneðimø medþiaga. – Kaunas, 


2. Valavièius V. Tikimybiø teorijos ir matematinës 

statistikos dëstymo kompiuteriniai skaitiniai 

metodai // Matematika ir matematikos dëstymas– 

2003: konferencijos praneðimø medþiaga. – Kaunas, 


3. Valavièius V. Broliø Raitø lëktuvo skrydþio 

ðimtmetis ir aktualumas // Aviacija–2003: referatai. 


4. Valavièius V. Aviacijos varikliø matematiniø 

modeliø adekvatiðkumo tikrinimo statistiniai metodai 

taikant kompiuterinius paketus // Aviacija– 

2003: referatai. – Vilnius, 2003. 


medþiaga 

Âàëàâè÷þñ Â. Êîìïüþòåðíàÿ îöåíêà 

ïîêàçàòåëåé ñèñòåìû êîíòðîëÿ è ñîñòîÿíèÿ 

äèàãíîñòèêè àâèàöèîííûõ äâèãàòåëåé // 

Ãðàæäàíñêàÿ àâèàöèÿ íà ñîâðåìåííîì ýòàïå 

ðàçâèòèÿ íàóêè, òåõíèêè è îáùåñòâà: òåçèñû 

äîêëàäîâ. – Ìîñêâà, 2003, c. 77.


DARBUOTOJAI 

Docentai dr. Graþvydas Leonavièius, 

dr. Grigorijus Melnièenko 

Lektoriai Jonas Stankevièius, 

Violeta Jadzgevièienë, 

Eugenijus Valavièius 

Asistentë Gitana Èechamirienë 

Laborantai Sergëjus Ivanikovas, 

Dalia Kumponienë, 

Dalius Pumputis, 

Gintaras Arbutavièius 

Inþinieriai Evaldas Vaikutis, 

Arûnas Varanavièius 

Dirba ið kitø prof. habil. 

institucijø dr. Gintautas Dzemyda, 

prof. habil. dr. Vydûnas Ðaltenis, 

prof. dr. Joana Lipeikienë, 

prof. dr. Antanas Lipeika, 

doc. dr. Vytautas Slivinskas, 

lekt. Vytautas Tieðis, 

asist. Virgilijus Kvietkauskas 

TYRIMØ BAZË 

Kompiuteriai 

INFORMATIKOS KATEDRA 



Katedros vedëjas doc. dr. Graþvydas Leonavièius 

tel. 275 05 68 

el. paðtas: ik@vpu.lt 

Informatikos ir ESM katedra ákurta 1988 m., 1997 m. ji pavadinta 

Informatikos katedra. 

Tema. Mokomøjø kompiuteriniø priemoniø naudojimo 

ir diegimo tyrimas 

Vadovas – dr. T. Petkus. 




Svarbiausi rezultatai: iðtirta 5 mokomøjø kompiuteriniø 

priemoniø naudojimo ir ádiegimo á ugdymo 

procesà veiksmingumas; nustatyta pagrindiniai 

veiksniai ir prieþastys, lemianèios tø priemoniø 

diegimo á ugdymo procesà ir taikymo 

veiksmingumà; iðsiaiðkinta mokomøjø kompiuteriø 

priemoniø naudojimo ypatybës, veiksmingumas, 

átaka savo ir mokiniø þiniø plëtrai. 

Tema. Globalinës optimizacijos aspektai 

Svarbiausi rezultatai: atlikti ðie su globaliø sprendiniø 

paieðka susijæ tyrimai: dirbtiniø neuroniniø 

tinklø taikymas duomenims vizualizuoti, daugiamaèiø 

duomenø vizualizavimo daugiaekstremiðkumo 

problemos, didelës apimties duome- 

nø aibiø vizualizavimas, pedagogø duomenø bazës 

statistinë analizë, aviacijos varikliø diagnozavimo 

duomenø ir funkciniø charakteristikø 

analizë, pasikartojanèiø sekø paieðkos didelëse 

duomenø bazëse problema, riboto laiko metodai 

iðtekliams paskirstyti. 

Projektas. Informaciniø technologijø tyrimas 

Svarbiausi rezultatai: tirta virtuali aktyvaus mokymosi 

bendradarbiaujant aplinka, kurta ir tirta 

mokomøjø aplinkø programinë áranga, „internacionalizuotos“ 

Microsoft Office 2000 programos, 

informacijos apsauga kompiuteriniuose tinkluose, 

analizuoti ðiuolaikiniai programinës árangos 

projektavimo ir kûrimo principai, tirta kepstriniø 

poþymiø naudojimas, vektorinis kvantavimas 

atpaþástant kalbà, kalbos technologijø mokymas 

internete. 


DALYKAI 

Prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda. Duomenø 

analizës strategijos ir sprendimø priëmimas. 

VGTU. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Lipeikienë J., Pinkevièiûtë I. Virtualios aktyvaus 

mokymosi bendradarbiaujant aplinkos tyrimai 

// Lietuvos matematikos rinkinys. – 2003, t. 

43, p. 1–6. 

Lietuvos recenzuojamuose mokslo þurnaluose 


1. Dzemyda G., Ðaltenis V., Tieðis V. Forecasting 

Models in the State Education System // Informatics 

in Education. – 2003, vol. 2, p. 1–12. 

2. Lipeikienë J. Virtual learning environments as 

a supplement to traditional teaching // Informatics 

in Education. – vol. 2, no 1 (2003), p. 53–65. 

Uþsienio 



1. Dzemyda G., Kurasova O., Ðaltenis V., Tieðis V. 


101

102 


Analysis of the Lithuanian teacher’s databases: 

Flows and prognosis of teachers and pupil // Baltische 

Studien zur Erziehungs- und Sozialwissenschaft: 

Bildung im Zeitalter der Informationsgesellschaft. 

– 2003, Bd. 8, S. 213–225. 





medþiaga 

1. Valavièius E. Bûsimøjø mokytojø IT þiniø tyrimas 

// Kompiuterininkø dienos : Vilnius, 2003, p. 

263–267. 



1. Lekt. E. Valavièius dalyvavo Phare 2000 Ekonominës 

ir socialinës sanglaudos iniciatyvos þmoniø 

iðtekliø plëtros fondo remiame projekte „Uþsidirbk 

pats“ 2003 m. sausio–geguþës mën. 


UÞSIENYJE 


1. Prof. habil. dr. G. Dzemyda skaitë paskaitø 

ciklà „Daugiamaèiø duomenø vizualizavimas 

neuroniniais tinklais“ Salonikø Aleksandro Didþiojo 

taikomøjø mokslø ir Makedonijos universitetuose 

(Graikija).


MATEMATINËS ANALIZËS IR GEOMETRIJOS 

KATEDRA 

DARBUOTOJAI 

Profesoriai habil. dr. Romualdas Vosylius 

Docentai dr. Livija Maliaukienë, 

dr. Edmundas Mazëtis, 

dr. Algirdas Kauèikas, 

dr. Algimantas Urbonas, 

dr. Juozas Ðinkûnas 

Lektoriai Janina Staiðienë, 

Jadvyga Vainavièienë, 

Vilma Gesevièienë 

Laborantai Palmira Oþalinskienë, 

Vilma Gesevièienë, 

Rima Èerniuvienë, 

Rasa Karbauskaitë 


institucijø prof. dr. Stasys Rutkauskas 



Katedros vedëjas prof. habil. dr. Romualdas Vosylius 

tel. 279 06 84 

el. paðtas: vilmages@vpu.lt 

Katedra ákurta 2003 metø sausio mën. 1 d. sujungus 

Matematinës analizës ir Geometrijos katedras 

Tema: Apibendrintos geometrinës struktûros 

Vadovas – prof. habil. dr. R.Vosylius, tel. 279 06 

84. 

Mokslo grupë: prof. habil. dr. R.Vosylius, doc. dr. 

E. Mazëtis, doc. dr. A. P. Urbonas, doc. dr. J. Ðinkûnas 

Buvo tiriama neholonominiø pirmojo laipsnio sieèiø 

su Galilëjaus lokaliøjø transformacijø grupëmis 

egzistavimas, jø konstravimo metodai bei 

Kavaguèio erdviø apibendrintos tenzorinës 

struktûros. 

1 projektas: Sietys su duotomis simetrijø grupëmis 

(biudþetinis darbas). 

Vadovas – prof. habil. dr. R.Vosylius. 

Vykdytojai: habil. dr. R.Vosylius 

Svarbiausi rezultatai: Tirti kanoniniai Galilëjaus 

grupiø G(1, n) ávaizdþiai glodþiose metrizuotose 

sluoksniuotëse Π: R n+1 → R n , rastos neholonominës 

G(1, n) – invariantinës sietys. Esant reguliariems 

ir ypatingiems Galilëjaus grupiø ávaizdþiams, 

surastos visos pirmo laipsnio nehomogeninës 

afiniosios Γ 1 , Γ 2 ir Γ 1,2 – sietys su lokaliomis 

transformacijø grupëmis G(1, n), iðskirtos 

G(1, n) – invariantinës, nulinius kreivumo tenzorius 

turinèios plokðèiosios sietys. Rastos nurodytø 

sieèiø G(1, n) – invariantiðkumo sàlygos, 

nustatyti invariantiniø sieèiø ryðiai. 

2 projektas: Apibendrintos struktûros Kartano ir 

Kavaguèio erdvëse (biudþetinis darbas). 

Vadovas – habil. dr. R.Vosylius. 

Vykdytojai: dr. E.Mazëtis 

Svarbiausi rezultatai: Pateiktas naujas Kavaguèio 

erdviø vidiniø struktûrø konstravimo metodas, 

juo naudojantis sukonstruotos vidinës beveik 

sandaugos struktûros, surastos jø integruojamumo 

sàlygos ir sukonstruotos su ðiomis struktûromis 

asocijuotos afiniosios sietys. 

Tema: Matematikos didaktika 

Vadovas – doc. dr. V.Bernotas, tel. 275 08 39. 

Mokslo grupë: doc. dr. V.Bernotas, doc. dr. A.Urbonas, 

doc. dr. J.Ðinkûnas 

Buvo analizuotos moksleiviø matematikos mokymo 

problemos Lietuvoje. 

Projektas: Matematikos dëstymo problemos mokykloje 

(biudþetinis darbas). 

Vadovas – doc. dr. V.Bernotas. 

Vykdytojai: doc. dr. A.Urbonas, doc. dr. J.Ðinkûnas 

Svarbiausi rezultatai: Analizuotas matematikos 

mokymo lygis Lietuvoje, nustatytos mokiniø matematikos 

þiniø blogëjimo prieþastys, perskaityti 

du praneðimai (vienas plenarinis) konferencijoje 

„Matematika ir jos dëstymas 2003“ ir paskelbta 

praneðimø medþiaga. 

Tema: Þiedø ir laukø struktûros 

Vadovas – Vokietijos Diuseldorfo universiteto 

Matematikos instituto prof. habil. dr. R.Wisbauer 

(el. paðtas: wisbauer@math.uni-duesseldorf.de.) 

Mokslo grupë: doc. dr. A.Kauèikas, prof. habil. 

dr. R.Wisbauer 

Buvo tiriami nekomutatyvûs Hilberto þiedai. 

Projektas: Stirpiai pirminiø idealø struktûra Hilberto 

þieduose (biudþetinis darbas). 

Vadovas – prof. habil. dr. R.Wisbauer 

Vykdytojai: doc. dr. A.Kauèikas. 

Svarbiausi rezultatai: Tiriant nekomutatyvius Hilberto 

þiedus, t. y. þiedus R , turinèius savybæ: 

kiekvienas faktorþiedas R [ ] 1, ..., n / M X X , kur 

M – maksimalus (dvipusis) idealas, yra baigtinai 

generuotas kaip R – modulis, árodyta nauja Hilberto 

þiedø savybë: R yra Hilberto þiedas tada 

ir tik tada, kai kiekvienas jo stipriai pirminis idealas 

yra arba maksimalus arba yra pirminiø idealø, 

kuriems jis grieþtai priklauso, sankirta. 


103

104 


Tema: Loginiø sistemø ekvivalentumo sàryðiai 

Vadovas – habil. dr. R.Pliuðkevièius (MII), 

tel. 272 95 11. 

Mokslo grupë: habil. dr. R.Pliuðkevièius, doc. dr. 

L.Maliaukienë 

Buvo tiriama kai kuriø formuliø árodomumas multiplikatyvioje 

aritmetikoje. 

Projektas: Loginiø sistemø praplëtimo papildomais 

predikatiniais simboliais tyrimas (biudþetinis 

darbas). 

Vadovas – habil. dr. R.Pliuðkevièius 

Vykdytojai: doc. dr. L.Maliaukienë 

Svarbiausi rezultatai: Gautos multipikatyvios aritmetikos 

plëtinys tam tikrø simboliø atþvilgiu. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 

• Mokslo leidiniuose, áraðytuose á Mokslo ir studijø 


1. Vosylius R. Neholonominës pirmojo laipsnio 

sietys su Galilëjaus lokaliøjø transformacijø grupëmis 

// Lietuvos matematikos rinkinys. – 2003, 

Nr. 43(2), p. 256–269. 

2. Mazëtis E. Kavaguèio erdviø beveik sandaugos 

struktûros // Lietuvos matematikos rinkinys. 

– 2003, T. 43 spec. Nr., p. 167–172. 

3. Kauèikas A. On noncommutative Hilbert rings 

// Lietuvos matematikos rinkinys. – T. 43 spec. 

Nr., p. 13–20. 

4. Maliaukienë L. Paradoksø átaka matematikos 

raidai // Lietuvos matematikos rinkinys. – T. 43 

spec. Nr., p. 370–373. 




• Lietuvoje vykusiø respublikiniø konferencijø 

medþiaga 

1. Urbonas A.P. Matematikos mokymo aktualijos 

/ Konferencija „Matematika ir jos dëstymas – 

2003“, Plenarinis praneðimas, KTU, 2003, p. 5– 

7. 

2. Ðinkûnas J. Taikomieji uþdaviniai ir ekstremumai 

pagrindinëje mokykloje / Konferencija „Matematika 

ir jos dëstymas – 2003“, KTU, 2003p. 

11–15. 

• Uþsienyje vykusiø tarptautiniø konferencijø 

medþiaga 

1. Kauèikas A. Strongly prime rings, ideals and 

their applications / Tarptautinë konferencija „Þiedai, 

moduliai, algebros“, Lisabona, 2003 m. liepos 

mën 13–20 d.d. 



A. P. Urbonas buvo Lietuvos Ðvietimo ir mokslo 

ministerijos sudarytos ekspertø grupës, parengusios 

matematikos studijø krypties reglamentà, 

narys.


DARBUOTOJAI 



Docentai dr. Vytautas Bernotas, 

Jonas Teiðerskis 

Lektoriai dr. Nijolë Cibulskaitë, 

dr. Viktorija Sièiûnienë, 

dr. Saulius Zybartas, 

Andrius Lepeðkevièius 

Asistentës Jûratë Auðraitë, Asta Verkienë 

Doktorantë Orinta Kiseliova 

Laborantës Rima Èerniuvienë, 

Asta Kavaliûnaitë, 

Julë Þemaitytë 


institucijø doc. dr. Juozas Banionis 



Katedros vedëjas doc. dr. Vytautas Bernotas 

tel. 275 08 39 

el. paðtas: mat.didaktik@vpu.lt 

Katedra ákurta 2003 m. 

Tema. Matematikos didaktika, ðvietimo monitoringas, 

ðvietimo politikos analizë 

Vadovas – doc. dr. V. Bernotas, tel. 275 08 39. 

Mokslo grupë: lekt. dr. N. Cibulskaitë, lekt. dr. 

V. Sièiûnienë, doc. J. Teiðerskis, dr. S. Zybartas. 

Buvo tiriama matematikos dëstymo vidurinëje 

mokykloje metodai ir jø tobulinimas. 

1 projektas. Matematikos dëstymo metodø vidurinëje 

mokykloje tobulinimas 

Vadovas – doc. dr. V. Bernotas. 

Vykdytojai: lekt. dr. N. Cibulskaitë, lekt. dr. V. Sièiûnienë, 

lekt. dr. S. Zybartas, doc. J. Teiðerskis. 

Svarbiausi rezultatai: ávairiais matematikos dëstymo 

vidurinëje mokykloje klausimais paskelbti 

5 moksliniai metodiniai straipsniai, ið kuriø vienas 

– uþsienyje recenzuojamame leidinyje; 

uþsienyje vykusioje tarptautinëje mokslinëje 

konferencijoje perskaitytas ir kaip mokslinës konferencijos 

medþiaga iðspausdintas praneðimas; 

aktyviai dalyvauta tiriant mokomøjø kompiuteriniø 

priemoniø naudojimà ir diegimà, statistikos 

ir tikimybiø teorijos mokymo pagrindinëje mokykloje 

tema apginta daktaro disertacija. 

Tema. Matematikos mokslo raida Lietuvoje 

Vadovas – doc. dr. J. Banionis, tel. 275 08 39. 

Mokslo grupë: doc. dr. J. Banionis. 

Buvo tiriama matematikos mokslo raida Lietuvoje 

XIX–XX a. 

1 projektas. Lietuvos matematikos mokslo raida 

Lietuvoje XIX–XX a. 

Vadovas – doc. dr. J. Banionis. 

Svarbiausi rezultatai: paskelbti 3 moksliniai 

straipsniai Lietuvos matematikos istorijos tema; 

uþsienyje vykusioje tarptautinëje mokslinëje 

konferencijoje perskaitytas ir kaip ðios konferencijos 

medþiaga iðspausdintas praneðimas; Lietuvoje 

vykusioje Respublikinëje istorikø konferencijoje 

perskaitytas ir kaip ðios konferencijos 

medþiaga iðspaudintas praneðimas. 


Daktaro disertacija. V. Sièiûnienë „Statistikos ir 

tikimybiø teorijos mokymo Lietuvos pagrindinëje 

mokykloje sistema“. Darbas atliktas ir apgintas 


vadovas – profesorius habilituotas edukologijos 

mokslø daktaras J. Galvydis. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Banionis J. V. Bliznikas (1930–1997) – vienas 

Lietuvos geometrijos mokyklos kûrëjø // Lietuvos 

matematikos rinkinys. – 2003, t. 43 (spec. 

Nr.), p. 324–329. 

2. Banionis J. Profesoriaus Viktoro Birþiðkos gyvenimo 

ir darbø pëdsakais // Istorija. – 2003, t. 

LIII (53), p. 79–85. 

3. Banionis J. Saliamonas Antanaitis (1894–1973) 

ir jo senosios matematikos tyrinëjimai // Lietuvos 

matematikos rinkinys. – 2002, t. 42, p. 375–381. 

4. Cibulskaitë N. Nûdienos matematikos mokymo 

XII klasëje metodikos ypatybës // Lietuvos 


p. 330–334. 

5. Cibulskaitë N. Matematikos mokymo XII klasëje 

metodikos bruoþai // Pedagogika. – t. 70, 

(2003). 

6. Sièiûnienë V. Imèiø grafinio vaizdavimo mokymo 

tyrimas // Pedagogika. – T. 65 (2003), p. 

275–280. 

7. Teiðerskis J. Pastabos apie matematikos mokymo 

vidurinëje mokykloje pertvarkà // Lietuvos 


p. 406–410. 

8. Zybartas S. Apie deðimtos klasës moksleiviø 


105

106 


matematinës komunikacijos gebëjimø ugdymo 

problemas // Lietuvos matematikos rinkinys. – 

2003, t. 43 (spec. Nr.), p. 415–419. 

Uþsienio 


1. Ñè÷þíèåíå B. Îá îáó÷åíèè ñòàòèñòèêå è 

ýëåìåíòàì òåîðèè âåðîÿòíîñòåé 

îáùåîáðàçîâàòåëüíîé øêîëå Ëèòâû // Ñåðèÿ 

Ó äàïîìîãó ïåäàãîãó. Ìàòýìàòèêà. Ïðîáëåìû 

âûêëàäàííèÿ. – 2003, ¹ 2 (31), ñ. 3–13. 





medþiaga 

1. Banionis J. XIX amþiaus Lietuvos matemati- 

kos mokslo gijos, uþdarius Vilniaus universitetà // 

Mokslo ir technikos raida Lietuvoje: (mokslo istorikø 

konferencijos praneðimai). – Vilnius, 2003, 

p. 212–218. 


medþiaga 

1. Banionis J. Ignacio Domeyko (1802–1889) – a 

graduate of Vilnius University // Science, highereducation, 

technologies, medicine, humanities 

in the Balties-Past and Present: Abstracts of the 

21 st International Baltic Conference on the History 

of Science). – Riga, 2003, p. 67–69. 

2. Ñè÷þíåíå Â. Íóæíà ëè òåìàòèêà 

„Ýëåìåíòû ñòàòèñòèêè è âû÷èñëåíèÿ 

âåðîÿòíîñòåé“ â 5–10-ûõ êëàññàõ ñðåäíåé 

øêîëû Ëèòâû? // Ñîñòîÿíèå, ïðîáëåìû è 

ïåðñïåêòèâû òåîðèè è ïðàêòèêè îáó÷åíèÿ 

ìàòàìàòèêå, ôèçèêå è èíôîðìàòèêå 

ìàòåðèàëû ìåæäóíàðîäíîé íàó÷íîé 

êîíôåðåíöèè. – Ìèíñê, 2002, ñ. 41–43.


MATEMATINIØ TYRIMØ LABORATORIJA 

DARBUOTOJAI 

Vyriausieji moksliniai 

bendradarbiai habil. dr. Romualdas Vosylius, 

habil. dr. Romanas Januðkevièius 

Vyresnieji moksliniai 

bendradarbiai dr. Algimantas Pranas Urbonas, 

dr. Edmundas Mazëtis 



Laboratorijos 

vedëjas dr. Algimantas Pranas Urbonas 

Matematiniø tyrimø laboratorija ákurta 1997 m. 

Tema: Apibendrintø struktûrø geometrija 

Vadovas – habil. dr. R.Vosylius, tel. 279 06 84. 

Mokslo grupë: habil. dr. R.Vosylius, dr. A.P.Urbonas, 

dr. E.Mazëtis 

Buvo tiriama neholonominiø pirmojo laipsnio sieèiø 

su Galilëjaus lokaliøjø transformacijø grupëmis 

egzistavimas, jø konstravimo metodai, judesiai 

apibendrintose erdvëse bei Kavaguèio 

erdviø apibendrintos tenzorinës struktûros. 

1 projektas: Diferencialiniø lygèiø sietys (biudþetinis 

darbas). 

Vadovas – habil. dr. R.Vosylius. 

Vykdytojai: habil. dr. R.Vosylius 

Svarbiausi rezultatai: Tirti reguliarûs Galilëjaus 

grupiø G(1, n) ávaizdþiai kanoninëse sliuoksniuotëse 

Π: R n+1 → R n , rastos visos G(1, n) – invariantinës 

afininës nehomogeninës, Γ 1 , Γ 2 ir Γ 1,2 pirmojo 

laipsnio sietys. Tirtas plokðèiøjø G(1, n) – invariantiniø 

sieèiø egzistavimas. Árodyta, kad nëra 

Γ 1,2 – invariantiniø plokðèiø sieèiø, yra viena 

plokðèia afininë nehomogeninë sietis ir egzistuoja 

vienparametrinë plokðèia G(1, n) – invariantiniø 

Γ 1 – sieèiø ðeima. 

2 projektas: Judesiai atraminiø elementø erdvëje 

Y n su tiesine sietimi (biudþetinis darbas). 

Vadovas – dr. A.P.Urbonas 

Vykdytojai: dr. A.P.Urbonas 

Svarbiausi rezultatai: Surastos diferencialinës 

lygtys, apibrëþianèios judesius erdvëje Y n , analizuojamos 

ðiø lygèiø integruojamumo sàlygos. 

3 projektas: Apibendrintos struktûros Kartano ir 

Kavaguèio erdvëse (biudþetinis darbas). 

Vadovas – dr. E.Mazëtis 

Vykdytojai: dr. E.Mazëtis 

Svarbiausi rezultatai: Árodyta, kad Kavaguèio 

erdvëse egzistuoja vidinës apibendrintø beveik 

kompleksiniø ir beveik sandaugos struktûrø ðeimos, 

suderintos su Kavaguèio erdviø metrikomis, 

surastos ðiø struktûrø integruojamumo sàly- 

gos, sukonstruotos asocijuotos su tomis struktûromis 

afiniosios sietys. 

Tema: Tikimybiø teorijos ribinës teoremos 

Vadovas – habil. dr. R.Januðkevièius, 

tel. 275 13 77. 

Mokslo grupë: habil. dr. R.Januðkevièius 

Buvo tiriama charakterizuojamø teoremø stabilumas. 

Projektas: Charakterizuojamø teoremø stabilumo 

tyrimas (biudþetinis darbas). 

Vadovas – habil. dr. R.Januðkevièius 

Vykdytojai: habil. dr. R.Januðkevièius 

Svarbiausi rezultatai: Weibull skirstiniø klasë yra 

vienintelë, kurios elementai turi veikimo be praeities 

poveikio savybæ. Tarkime dabar, kad ðios 

charakterizacijos teoremos sàlygos iðpildomos 

ne tiksliai, o tik su tam tikra paklaida e. Árodyta, 

kad tokiu atveju ðios teoremos iðvados konstantos 

tikslumu iðpildomos su ta paèia paklaida e. 

Konkretizuosime tai. Jei 

P X ≥ x + y X ≥ yi 

= P X ≥ x + r x, 

y 

α α α 

( ) ( ) ( ), 

( x, 

y) 

≤ ∀x 

≥ 0, 

∀y 

∈U 

+ , 

U = { y ≥ 0 P( 

X ≥ y) 

> 0} 

r ε 

+ 

tai árodyta, kad 

( X ≥ x) 

− exp( − λx ) ≤ C , ∀x 

≥ 0. 

α 

P ε 

Be to, atliktas konstantos C ávertinimas ðioje formulëje. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Januðkevièius R. Apie charakterizacijos veikimo 

be praeities poveikio savybe stabilumà // 

Lietuvos matematikos rinkinys. – 2003, T. 43 spec. 

Nr., p. 693–696. 

2. Vosylius R. Neholonominës pirmojo laipsnio 

sietys su Galilëjaus lokaliøjø transformacijø grupëmis. 

II // Lietuvos matematikos rinkinys. – 2003, 

43(3), p. 396–409. 

3. Mazëtis E. Apibendrintosios Kavaguèio erdviø 

struktûros // Lietuvos matematikos rinkinys. 

– 2003, 43(3), p. 371–383. 

4. Urbonas A.P. Judesiai erdvëje Y // Lietuvos 

n 

matematikos rinkinys. – 2003, T. 43 spec. Nr., p. 

180–182. 


107

108 

FIZIKOS IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS 

KATEDROS 

BENDROSIOS FIZIKOS KATEDRA 

FIZIKOS IR TECHNOLOGIJOS 


TEORINËS FIZIKOS IR 

KOMPIUTERIJOS KATEDRA 

TECHNOLOGIJOS IR DAILËS 

PAGRINDØ KATEDRA 

TECHNINIØ DISCIPLINØ KATEDRA 



tel. 275 17 32 

faks. 275 17 32 

el. paðtas: fizika@vpu.lt 

Dekanas doc. dr. Kazys SADAUSKAS 

Prodekanas doc. dr. Janas SIROICAS 

Personalas dekano padëjëja 

Roma Mereðkevièienë 

Fizikos ir matematikos fakultetas ákurtas 1940 m. 

1997 m. jis pavadintas Fizikos ir technologijos 


- 5 katedros: Bendrosios fizikos (kartu su Kietojo 

kûno optikos laboratorija), Fizikos ir technologijos 

didaktikos, Techniniø disciplinø (kartu su Ultragarsiniø 

mechanizmø laboratorija), Technologijos 

ir dailës pagrindø, Teorinës fizikos ir kompiuterijos 

(kartu su Skystøjø kristalø ir Reliatyvistinës 

astrofizikos laboratorijomis). 

Fakultete dirba 47 mokslo darbuotojai, ið jø 11 

darbuotojø meninë veikla prilyginama mokslinei. 

Pagrindines pareigas eina 29 mokslininkai, 

ið jø 5 prof. habil. dr., 12 doc. dr., 2 dr. asist., 3 

lekt. dr., 1 doc. be mokslo laipsnio ir 6 mokslo 

(meno) darbuotojai be laipsnio. Doktorantûroje 

studijuoja 1 doktorantas. 


2 prof. habil. dr., 1 prof. be mokslo laipsnio 

(0,25 et.), 1 prof. dr. (0,25 et.), 3 doc. dr., 2 

doc. be pedagoginio vardo.


PAGRINDINËS MOKSLINIØ 

TYRIMØ KRYPTYS 

1. Kondensuotø sistemø fizika ir sàveikos VPU 

Senato 1998 m. gruodþio 9 d. nutarimu Nr. 16 

(nuo 1999 m. patvirtinta moksliniø tyrimø kryptis). 

2. Profiliniø dalykø mokymo proceso tobulinimas 

bendrojo lavinimo vidurinëje mokykloje ir 

gimnazijoje, naudojant naujas edukacines technologijas 

bei atnaujintà mokymo turiná (nuo 1999 

metø patvirtinta moksliniø tyrimø kryptis). 



1. XXXV nacionalinë fizikø konferencija (kartu 

su Puslaidininkiø institutu) 

2. Dalyvauta rengiant Pasauliná ekotoksikologø 

simpoziumà ISTA-11 (rengëjas – 

Botanikos institutas). 

Fakultete nuolat veikia mokslinis seminaras. 

2003 m. jame buvo perskaityti septyni moksliniai 

praneðimai ir surengtos diskusijos ðiomis temomis: 

1. Doc. dr. A. Kazlauskas. Pradþiø pradþios modelis. 

2. Doc. dr. J. Siroicas. Kompiuterinës demonstracijos 

bendrosios fizikos paskaitose. 

3. Doc. dr. V. Pocius. Fizikos uþdaviniø sprendimo 

metodikos pagrindai. 

4. R. Vitkauskas. Mimio nuskaitymo árenginys 

studijø procese. 

5. M. Tautkus. Atvirojo kodo kompiuterinës programos. 

6. V. Fokas. Universali studentø testavimo sistema 

TVS. 

7. Habil. dr. G. Juzeliûnas (VU TFAI). Lëta ðviesa. 



1. Doc. dr. R. Vaiðnoras – SOCRATES / ERAS- 

MUS programa (kartu su Saragosos universitetu), 

Europos programa (F6) (laimëtas 1 etapas). 

2. Prof. habil. dr G. Gaigalas Lietuvos mokslo ir 

studijø fondui pateikë projektà „SbSe x S 1-x I, 

SbSBr x I 1-x kristalø minkðtosios modos anharmonizmo 

tyrimas“, parengë tarptautiná projektà 

„Science Education Across Europe (SEE!). A Project 

on Generalisation in Science: Overcoming 

the Split between the Two Cultures“ (FP6-2003- 

Science and Society-5) . 

3. Dr. S. Borodinas – Korëjos mokslo ir technologijø 

instituto (Pietø Korëja) ir Ultragarsiniø me- 

chanizmø laboratorijos mokslinio bendradarbiavimo 

programa. 

4. Prof. habil. dr P. Vasiljevas – Paderborno universiteto, 

Heinz Nixdorfo instituto (Vokietija), 

Mechatronikos ir dinamikos katedros, VGTU ir 

Ultragarsiniø mechanizmø laboratorijos mokslinio 

bendradarbiavimo programa. 

5. Doc. dr. K. Sadauskas – programos SOCRA- 

TES teminiø tinklø projekto EUPEN (European 

physics education network) koordinatorius. 



KOLEGIJOSE 

1. Prof. habil. dr. S. J. Ðalavëjus – leidinio „Environmental 

and Chemical Physics“ vyriausiojo redaktoriaus 

pavaduotojas. 

2. Prof. habil. dr. P. Vasiljevas – Rusijos inþineriniø 

mokslø akademijos leidinio „Journal of Vibroengineering“ 

redakcinës kolegijos narys. 

3. Prof. habil. dr. R. Karazija – þurnalø „Lietuvos 

fizika“, „Fizikø þinios“ redakcinës kolegijos narys. 

4. Dr. D. Peèiuliauskienë – „Fizikø þinios“ redakcinës 

kolegijos narë, socialiniø mokslø doktorantûros 

komisijos narë, nepriklausoma ekspertë. 




1. Prof. habil. dr. P. Vasiljevas – Rusijos inþineriniø 

mokslø akademijos narys. 

2. Prof. habil. dr. K. Pyragas – tarptautinës mokslinës 

asociacijos „Gravitation“ narys, 

Japonijos mokslinës asociacijos „Tenzor“ narys, 

Europos astronomø mokslinës asociacijos narys, 

Rusijos mokslinës asociacijos „Gravitation“ narys. 

3. Prof. habil. dr. P. Bogdanovièius – GMO asociacijos 

valdybos pirmininkas. 

4. Doc. dr. K. Sadauskas – pasaulinio simpoziumo 

„11th Internationas Symposium of toxicity 

assesment“ organizacinio komiteto narys (tarptautinë 

toksikologø organizacija ISTA). 

5. Doc. dr. K. Sadauskas – Lietuvos fizikø draugijos 

tarybos narys, nepriklausomas Lietuvos 

ÐMM ekspertas. 

6. Doc. dr. A. Rimeika – Lietuvos ÐMM Ðvietimo 

plëtotës centro gamtos, technologijø ir tiksliøjø 

mokslø ekspertø komisijos pirmininkas. 

7. Prof. habil. dr. G. Gaigalas – „12 th International 

Conference on the Physics of Highly Charged 

Ions“ vietinio organizacinio komiteto narys, 

Lietuvos mokslo tarybos verslo, mokslo ir studijø 

bendradarbiavimo“ nuolatinës komisijos narys. 

8. Prof. habil. dr. A. Audzijonis – Lietuvos valstybiniø 

premijø ekspertas ir komiteto narys, Lietuvos 

mokslo ir studijø fondo ekspertas. 

Fizikos ir technologijos fakultetas 

109

110 


DARBUOTOJAI 

BENDROSIOS FIZIKOS KATEDRA 

Adresas Studentø g. 39, 


Katedros vedëjas prof. habil. dr. 

Gediminas Gaigalas 

tel. 279 00 43 

faks. 2751732 

el. paðtas: bfk@vpu.lt 


Einantis profesoriaus 

pareigas habil. dr. 

Gediminas Gaigalas 

Profesorius habil. dr. 

Algirdas Audzijonis 

Docentai dr. Janas Siroicas, 

dr. Antanas Kiveris 

Lektoriai dr. Vytautas Lapeika, 

dr. Raimundas Þaltauskas 

Asistentas Aurimas Èerðkus 

Doktorantë Loreta Rastenienë 

Laboratorijø vedëjai, 

inþinieriai Alvydas Motiejûnas, 

Antanas Stasiukynas, 

Lilija Vieðtartienë, 

dr. Leonardas Þigas 

Laborantai Vida Daubarienë, 

Vytautas Fokas, 

Audrius Pauliukas 

Dirba ið kitø institucijø doc. dr. Valentinas 

Lazauskas, doc. 

dr. Alfonsas Rëza, 

lekt. dr. Vidas Paulikas, dr. Jurgis Naruðis 


Tema 1. (P260) Puslaidininkiø-feroelektrikø elektroninë 

struktûra, optinës ir elektrinës savybës, 

virpesiø spektrai ir faziniai virsmai 

Vadovas – prof. habil. dr. A. Audzijonis, 

tel. 279 00 43. 

Mokslo grupë: prof. habil. dr. G. Gaigalas, doc. dr. 

V. Lazauskas, doc. dr. J. Siroicas, doc. dr. A. Rëza, 

dr. R. Þaltauskas, dr. L. Þigas, doc. dr. A.Kiveris, 

doc. dr. A. Rimeika, dr. V. Lapeika. 

1 projektas. (P260) Puslaidininkiø-feroelektrikø 

juostinë sandara, vibraciniai spektrai ir faziniai 

virsmai (biudþetinis darbas) 


tel. 279 00 43. 

Mokslo grupë: prof. habil. dr. G. Gaigalas, 

doc. dr. J. Siroicas, doc. dr. V. Lazauskas, dr. 

R. Þaltauskas, dr. L. Þigas, A. Rëza. 


Ið garø fazës iðauginti SbOxS1-xI (x = 0 ÷ 0,5) 

kristalai. Modernizuotu Fourier spektrofotometru 

iðtirti SbOxS1-xI (x = 0,2) atspindþio spektrai 

faziniø virsmø srityje. Patobulintu Kramerso- 

Kroningo metodu su dviem kraðtiniø spektrø 

rëþiais apskaièiuoti optiniø konstantø ir optiniø 

funkcijø spektrai. Apskaièiuoti vibraciniai 

daþniai wL ir wT. AB INITIO metodu 

harmoniniame artëjime apskaièiuoti SbSI ir 

SbOxS1-xI (x = 0,5) grandinëliø vibraciniai 

daþniai ávairiose fazëse. 

Apskaièiuota SbSBrxI1-x (x = 0; 0,2; 0,75; 1) 

kristalø minkðtosios modos potencinës energijos 

V(z) priklausomybë nuo B1u simetrijos normaliøjø 

koordinaèiø z(c) aðies kryptimi faziniø virsmø 

temperatûrø intervale. Nustatyta minkðtosios 

modos daþnio priklausomybë nuo temperatûros 

ir miðinio sudëties x, darant prielaidà, kad silpnai 

sàveikaujantys Sb jonai juda kristaliniø gardeliø 

dvislëniame potenciniame V(z) lauke. 

Iðplëstiniu Hartree-Fock metodu Hw funkcijø 

bazëje su pseudopotencialu apskaièiuoti 60 

atomø SbSI grandinëlës vienelektroninës 

energijos, ryðiø tarp atominiø stipriai ir joniniai 

krûviai fazinio virsmo srityje. Nustatyta SbSI 

grandinëlës normaliøjø modø simetrija PEF ir FEF. 

Árodyta, kad PEF aukðèiausiosios valentinës 

juostos virðutiniai Au ir Bg simetrijos elektroniniai 

lygmenys yra "iðsigimæ". 

2 projektas. (P260) Tuneliniai ir rekombinaciniai 

procesai puslaidininkiuose 


tel. 279 00 43. 

Mokslo grupë: doc. dr. A. Kiveris, doc. 

A. Rimeika, dr. V. Lapeika. 

Svarbiausi rezultatai: eksperimentiniu ir teoriniu 

bûdais iðtirta plonø dielektrikø ir organiniø 

plëveliø elektrinio laidumo priklausomybë nuo 

iðorinio elektrinio lauko stiprio. 

Tema 2. (P190) Ðiuolaikinis atomo teorijos 

uþdaviniø modeliavimas, remiantis áprastu ir 

simboliniu programavimu (biudþetinis darbas) 

Vadovas – habil. dr. G. Gaigalas. 

Mokslo grupë: S. Fritzshe (Vokietija). 


Iðvestos LS-jj transformacijø matricø iðraiðkos 

konfigûracijoms su bet kokiu atvirø sluoksniø 

skaièiumi. Tai leido sukurti programas, skirtas 

atomø bei jonø bûsenø funkcijoms transformuoti 

ið LS á jj ryðio banginiø funkcijø bazæ ir atvirkð-


èiai. Tokio pobûdþio programø, leidþianèiø keisti 

ryðio tipà tiek ekvivalentiniø elektronø sluoksniø 

viduje (tarp jø ir f elektronø sluoksniuose), 

tiek ir tarp sluoksniø, iki ðiol nebuvo. Programas 

galima panaudoti indentifikuojant ir klasifikuojant 

atomø ir jonø spektrus LS ir jj ryðio kvantiniais 

skaièiais. 


Daktaro disertacija. Raimundas Þaltauskas "SbSI 

kristalø juostinës sandaros ir optiniø savybiø 

tyrimas pseudopotencialo metodu". Darbas 

atliktas ir apgintas Vilniaus pedagoginiame 

universitete, mokslinis vadovas prof. habil. dr. 

Algirdas Audzijonis. 


DALYKAI 

1. Prof. habil. dr. A. Audzijonis, doc. dr. 

V. Lazauskas. Kietojo kûno fizika. VPU. 

2. Doc. dr. A. Rëza. Ðiuolaikinis fizikos 

eksperimentas. VPU. 

3. Prof. habil. dr. A. Audzijonis. Faziniø virsmø 

fizika. VPU. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Babonas G.-J., Matulis A., Rëza A., Maltsev V. 

Ellipsometry of CuO crystals of monoclinic 

symmetry // Lithuanian Journal of Physics. – Vol. 

43, no 2 (2003), p. 129–134. 

Uþsienio 



1. Audzijonis A., Þigas L., Siroicas J., Þaltauskas 

R., Pauliukas A. and Èerðkus A. Investigation of 

vibrational spektra of SbOxS1-xI crystals in the 

phase transition region // Ferroelectrics (áteikta 

spaudai). 

2. Audzijonis A., Þigas L., Siroicas J., Naruðis J., 

Þaltauskas R., Pauliukas A., Èerðkus A., Sadþius 

R. Investigation of the soft mode of SbSBrxI1-x 

crystals // Ferroelectrics (áteikta spaudai). 

3. Audzijonis A., Gaigalas G., Lazauskas V., Þigas 

L., Naruðis J., Pauliukas A. Electron-phonon 

interaction and Jahn-Teller effect in the SbSI 

atomic chain // Physica B - Condensed matter 

(áteikta spaudai). 





medþiaga 

1. Audzijonis A., Þigas L., Naruðis J., Paulikas V., 

Þaltauskas R., Èerðkus A. SbSI tipo kristalø 

vibraciniø spektrø tyrimas // Spinduliuotës 

sàveika su medþiaga ir jos panaudojimas 

technologijoje: konferencijos medþiaga – 


2. Audzijonis A., Gaigalas G., Þigas L., Lazauskas 

V., Naruðis J., Mykolaitienë N., Pauliukas A. 

Sb2S3 kristalø simetrinës ir normaliosios 

koordinatës // Spinduliuotës sàveika su medþiaga 

ir jos panaudojimas technologijoje: konferencijos 


3. Babonas G. J., Rëza A., Grigonis A., Tribandis 

D., Tamaðevièius R., Kindurys A. Amorfiniø 

hidrogenizuotø anglies sluoksniø optinës savybës 

// Spinduliuotës sàveika su medþiaga ir jos 

panaudojimas technologijoje: konferencijos 


4. Lazauskas V., Nelkinas V., Audzijonis A. ir 

Grigas J. Sb ir Bi rentgeno fotoelektroninio 

spektro poslinkiai, susidarant Sb2S3 ir Bi2S3 

kristalø cheminiams ryðiams // Spinduliuotës 

sàveika su medþiaga ir jos panaudojimas 

technologijoje: konferencijos medþiaga. – 


5. Lazauskas V., Ðimkoviè A., Audzijonis A. ir 

Grigas J. SbSI kristalo valentinës juostos formos 

ypatumai, apskaièiuoti tiesiniam ir cikliniam 

modeliui // Spinduliuotës sàveika su medþiaga ir 

jos panaudojimas technologijoje: konferencijos 



111

112 


FIZIKOS IR TECHNOLOGIJOS DIDAKTIKOS 

KATEDRA 

DARBUOTOJAI 

Docentai dr. A. Rimeika, 

dr. J. K. Galkauskas, 

dr. P. Peèiuliauskienë 

Asistentai R. Èekianienë 

Laboratorijos vedëjas J. Daðkevièius 




Katedros vedëjas doc. dr. Alfonsas Rimeika 

tel. 275 22 34 

faks. 2751732 

el. paðtas: fizdidkat@vpu.lt 


Tema. Fizikos ir technologijø mokymo proceso 

tobulinimas pagrindinëje mokykloje ir gimnazijoje, 

taikant naujas edukacines technologijas bei 

atnaujintà mokymo turiná 

Vadovas – doc. dr. A. Rimeika, tel. 275 22 34. 

Mokslo grupë: doc. dr J. K. Galkauskas, doc. dr. 

P. Peèiuliauskienë, R. Èekianienë. 

1 projektas. Fizikos ir astronomijos mokymo proceso 

tobulinimas taikant naujas edukacines technologijas 

bei atnaujintà mokymo turiná bendrojo 

lavinimo vidurinëse mokyklose ir gimnazijose 

Vykdytojai: doc. dr. A. Rimeika, dr. P. Peèiuliauskienë, 

R. Èekianienë. 

2 projektas. Technologijos mokymo bendrojo lavinimo 

mokykloje proceso tobulinimas, nulemtas 

edukaciniø inovacijø 

Vykdytojas – doc. dr. J. K. Galkauskas. 

Svarbiausi rezultatai: atlikus tyrimus nustatyta 

optimalus ávairiø profiliø bendrojo lavinimo viduriniø 

mokyklø ir gimnazijø fizikos ir astronomijos 

bei technologijos dalykø mokymo turinys, 

struktûra bei ðiø dalykø mokymo metodø sistema. 

Remiantis atliktais tyrimais ávertinta naujø 

edukaciniø technologijø átaka tam tikrø dalykø 

mokymo procesui. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Peèiuliauskienë P., Rimeika A. Pradiniø klasiø 

moksleiviø poþiûris á kompiuteriniø programø 

panaudojimà darbo su kompiuteriu patirties aspektu 


2. Peèiuliauskienë P., Rimeika A. The Preconditions 

of Ecological Education of School Tasks on 

Physics // Journal of Baltie Science Education. – 

2003, no 1, p. 12–20. 

3. Peèiuliauskienë P. Sociokultûrinës integracijos 

prielaidos mokykliniø fizikos uþduoèiø turinyje 


4. Peèiuliauskienë P. Integruotø ir neintegruotø 

fizikos uþduoèiø vertinimas pagal ádomumo ir 

sunkumo kriterijus // Pedagogika. – T. 67 (2003), 

p. 67–73. 





medþiaga 

1. Peèiuliauskienë P., Rimeika A. Integraliø ugdymo 

prielaidø mokymo turinyje paieðka // Gamtamokslinis 

ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: 

IX respublikinës mokslinës-praktinës konferencijos 

straipsniø rinkinys: mokslo darbai. 

– Klaipëda, 2003, p. 57–67. 


medþiaga 

1. Ïÿ÷þëÿóñêåíå Ï., Ðèìåéêà À., Âàëåíòèíàâè÷óñ 

Â. Ýêîëîãè÷åñêîå âîñïèòàíèå ïðè 

îáó÷åíèè ôèçèêå íà îñíîâå ñîäåðæàíèÿ 

çàäàíèè // Ôèçèêà â ñèñòåìå ñîâðåìåííîãî 

îáðàçîâàíèÿ: ìåæäóíàðîäíàÿ íàó÷íàÿ 

ìåòîäè÷åñêàÿ êîíôåðåíöèÿ: Ñàíêò- 

Ïåòåðáóðã, 14–18 îêòÿáðÿ 2003 ã. – Ñàíêò- 

Ïåòåðáóðã, 2003, ñ. 214–216.


TEORINËS FIZIKOS IR KOMPIUTERIJOS 

KATEDRA 

DARBUOTOJAI 



Katedros vedëjas prof. habil. dr. 

Kazimieras Pyragas 

tel. 275 18 01, 

faks. 275 17 32 

el. paðtas: brelt@vpu.lt, 

k. pyragas@vpu.lt 

Katedra ákurta 1945 m. vasario 1 d. 

Profesorius prof. habil. dr. 

Kazimieras Pyragas 

Docentai dr. A. Kazlauskas, 

dr. R. Vaiðnoras, dr. Udris, 

dr. R. Lazauskaitë, 

dr. K. Svirskas, 

v. m. b. S. Pajëda 

Doktorantai Loreta Rastenienë 

Laborantai laboratorijos vedëjas 

J. Mikaðauskas, 

lab. E. Banënienë 


institucijø prof. habil. dr. R. Karazija, 

prof. habil. dr. P. Bogdanovièius, 

habil. dr. A. Bartkevièius, 

habil. dr. K. Pyragas, 

doc. dr. E. Norvaiðas, 

dr. A. Kynienë, dr. A. Acus, 

asist. A. Lozdienë. 


Tema. Kondensuotø sistemø fizika ir sàveikos (VPU 

Senato 1998 m. gruodþio 9 d. nutarimu Nr. 16 

1999 m. patvirtinta moksliniø tyrimø programa) 

Projektas. Kokybiniai ir analiziniai metodai reliatyvistinëje 

kûnø dinamikoje (mokslinës Astrofizikos 

laboratorijos ir katedros darbuotojai) 

Vadovas – prof. habil. dr. K. Pyragas, 

tel. 275 18 01. 

Mokslo grupë: dr. R. Lazauskaitë, dr. K. Svirskas, 

kitø institucijø darbuotojai: habil. dr. A. Bartkevièius, 

prof. habil. dr. K. Pyragas, doc. dr. 

E. Norvaiðas, dr. A. Acus, asist. A. Lozdienë, lab. 

E. Banënienë. 

Svarbiausi rezultatai: iðtirta daleliø judëjimas kvaziniutono 

potenziale; gautas kokybinis galimø 

trajektorijø vaizdas; nustatyti nenjutoniniai judëjimo 

efektai; sudaryta II populiacijos orbitiniø 

vizualiniø dvinariø þvaigþdþiø HR diagrama bei 

gautas ðiø þvaigþdþiø ryðkiø skirtumø tarp nariø 

pasiskirstymas, SU(2) Skyrme’o modelyje tirti ba- 

rionai su papildomu alternatyviu Pari nariu. 

Tema. Skystøjø kristalø fizika (Skystøjø kristalø 

laboratorijos ir Teorinës fizikos katedros darbuotojai). 

Vadovas – doc. dr. R. Vaiðnoras, tel. 275 18 01. 

Mokslo grupë: v. m. b. S. Pajëda, dokt. L. Rastenienë, 

prof. habil. dr. R. Karazija, prof. habil. 

dr. P. Bogdanovièius, doc. dr. A. Udris, dr. A. Kynienë. 

Svarbiausi rezultatai: sukurta ir modifikuota sintetiniø 

opalø bei atvirkðtiniø opalø, uþpildytø skystuoju 

kristalu, gaminimo technologija; atlikti 

spektriniai ávairiø opalo struktûrø tyrimai (kai 

kurie tyrimai atlikti Saragosos universitete Ispanijoje); 

taikyta submikroniniø daleliø dydþio nustatymo 

metodika aperiodinëse struktûrose 3D 

opalo struktûros sferø dydþiui nustatyti; bendrøjø 

charakteristikø metodu iðtirtas Oþë kaskadas, 

vykstantis ksenone po vakansijos susidarymo 3d 

sluoksnyje, ir tuo remiantis interpretuoti sudëtingi 

eksperimentiniai Oþë spektrai (su prof H. Akselos 

grupe, Oulu universitetu (Suomija)). 


DALYKAI 

1. Prof. habil. dr. K. Pyragas. Dinaminis chaosas 

ir jo valdymas. VU. 

MONOGRAFIJOS 


1. Pyragas K. Netiesinës dinamikos pagrindai. 


STRAIPSNIAI 



1. Bartkevièius A., Sperauskas J. Kinematics of 

11 Bidelmans weak-lined stars. Astron. // Nachr./ 

AN. – 2003, vol. 324, no 5, p. 460–463. 


113

114 


2. Bogdanovich P., Karpuðkienë R., Udris A. Theoretical 

study of the energy Spectrum of the 2p3 

3p in S IX and related Electron Transformation / 

/ Pysica Scripta. – 2003, vol. 69, p. 395–400. 

3. Pyragas K., Svirskas K. Motion of the test Bodies 

in a Quasi-Newtonian potential. I. Qualitative 

classification of the Motion Trajectories // 

Baltic Astronomy. – 2003, vol. 12, p. 395–414. 

4. Pyragas K., Svirskas K. Motion of the test Bodies 

in a Quasi-Newtonian potential II. Comparison 

with experiments // Baltic Astronomy. – 2003, 

vol. 12, p. 415–422. 


1. Pyragas K. Control of Dynamical systems 

via time-delayed Feedback and unstable controller 

// (Knygoje) Sinchronization: Theory and 

Application, Kluwwer Academic Publischers, 

Printed in the Netherland. – 2003, p. 221–256. 

2. Ramonas A. Optimization of the effective Hamiltonian 

parameters in the semiempirical method 

of calculation of complex atomic spektra // J. 

of Appl. Spectr. – 2003, vol. 70, no 5, p. 583–587. 





medþiaga 

1. Bartkevièius A., Lazauskaite R., Bartaðiûte S. 

Classification of metal-deficient dwarfs in the Vilnius 

photometric system // Stellar photometry: 

Past, present and future: tarptautinës konferencijos 

medþiaga. – Vilnius, 2003. 

2. Bartkevièius A., Gudas A. Some photometric characteristics 

of population II orbital visual binary stars 

// Stellar photometry: Past, present and future: tarptautinës 

konferencijos medþiaga. – Vilnius, 2003. 

3. Lazauskaitë R. Classification of Metal-deficient 

Dwarfs in the Vilnius 

Photometric System, international meeting // Stellar 

Photometry: Past, present and future: tarptautinës 

konferencijos medþiaga. – Vilnius, 2003. 

4. Fokas V., Lazauskaitë R., Tautkus M. Testø kûrimo 

ir valdymo sistema. Kompiuterininkø dienos. 

Iðplëstinës tezës. – Vilnius, 2003, p. 171–178. 

Lietuvoje vykusiø tarptautiniø konferencijø medþiaga 

1. Rastenienë L., Pajëda S., Vaiðnoras R. SELF- 

Assembly of a Syntetic Opal Invitated with Liquid 

Crystal Like Photonic Crystal // 6th International 

Conference on Self-formation Theory and 

Aplication: Vilnius, 26–28 November 2003. – Vilnius, 

2003, p 174–177. 

Uþsienyje vykusiø tarptautiniø konferencijø medþiaga 

1. Norvaiðas E., Acus A., Riska D. O. The Nucleon 

Form Factor in Canonically Quantized Skyrme 

Model, Preceedings of the 9th International 

Conference on the Structure of Baryons // BARY- 

ONS 2002, World Scientific, New Jersey, London, 

Singapore. – Hong Kong, 2003, p. 359–362.


TECHNOLOGIJOS IR DAILËS PAGRINDØ 

KATEDRA 

DARBUOTOJAI 



Katedros vedëjas doc. Rièardas Bartkevièius 

tel. 275 22 28. 

el. paðtas: ftf.tdp@vpu.lt 


Docentai dr. Meèislovas Pauza, 

Rièardas Bartkevièius 

Lektoriai dr. Gintas Viselga, 

dr. Algis Rotmanas, 

Danutë Jazgevièiûtë, 

Linas Liandzbergis 

Asistentai Darius Kanapinskas, 

Giedrë Riðkutë, 

Skirmantë Vaitkevièiûtë, 

Jolanta Mikënienë, 

Irena Guobienë 

Vyr. inþinierë Silva Petelkevièienë 

Laboratorijø vedëjas Albinas Kavaliûnas 

Vyr. laborantai Vidas Augustinavièius, 

Donatas Remeika 

Mokymo meistrai Antanas Kuðleika, 

Juozas Dambrauskas, 

Timofej Andrejev 


institucijø prof. Jonas Gudmonas, 

asist. Rimantë Kondratienë, 

asist. Rita Mikuèionytë 


Tema. Technologijø mokymo didaktiniai pagrindai 

ávairiø tipø vidurinëse bei aukðtosiose mokyklose 

Vadovas – doc. dr. M. Pauza, tel. 275 22 28. 

Vykdytojas – dr. G. Viselga. 

Buvo tiriamas technologijos dalyko mokymo turinys, 

struktûra ir dalyko mokymo metodø sistema 

ávairiø tipø bendrojo lavinimo vidurinëse mokyklose; 

analizuojama technologinio ugdymo 

aukðtojoje mokykloje (technikos, technologijos 

ir technologinio raðtingumo) samprata. 

Tema. Dailës mokymo didaktiniai pagrindai ávairiø 

tipø vidurinëse bei aukðtosiose mokyklose. 

Vadovas – prof. J. Gudmonas, tel. 275 22 28. 

Mokslo grupë: doc. R. Bartkevièius, lekt. L. Liandzbergis, 

lekt. D. Jazgevièiûtë, asist. S. Vaitkevièiûtë. 

Pagrindinis katedros darbuotojø veiklos profilis – 

meninë veikla. Meninës veiklos ataskaita èia 

nepateikiama. 





medþiaga 

1. Pauza M. A model of profiled technological 

education // XXI International colloquium on 

the acquisition process management : Proceedings 

of abstracts and electronic versions of papers 

on CD-ROM: Vyðkov, May 22, 2003. 

2. Viselga G. The significance of technologies 

and problems of training in them // XXI International 

colloquium on the acquisition process management: 

Proceedings of abstracts and electronic 

versions of papers on CD-ROM: Vyðkov, 

May 22, 2003. 

NERECENZUOTA KONFERENCIJØ 



medþiaga 

1. Vaitkevièiûtë S. Raðtas – kaip ðirdies geometrija 

// Meninis moksleiviø ugdymas: nuo gabumø 

lavinimo link asmenybës dorinimo: mokslinës 

metodinës konferencijos praneðimai, projektai, 

atvirø pamokø epizodai: Vilnius, 2003 kovo 

18–21 d. – Vilnius, 2003, p. 28. 

2. Vaitkevièiûtë S., Platonova A. Kas að esu? Ið kur 

að esu? Kodël að esu? // Meninis moksleiviø ugdymas: 

nuo gabumø lavinimo link asmenybës dorinimo: 

mokslinës metodinës konferencijos praneðimai, 

projektai, atvirø pamokø epizodai: Vilnius, 

2003 kovo 18–21 d. – Vilnius, 2003, p. 43–44. 


115

116 


DARBUOTOJAI 

TECHNINIØ DISCIPLINØ KATEDRA 

Profesoriai habil. dr. Piotras Vasiljevas, 

habil. dr. Stanislovas Jonas 

Ðalavëjus 

Docentai dr. Arvydas Jonas 

Irþikevièius, 

dr. Jonas Tiðkevièius, 

dr. Kazys Sadauskas 

Mokslo darbuotojai j. m. d. Liudmila Vasiljeva, 

j. m. d. dr. 

Regimantas Bareikis 

Laboratorijos 

vedëjas Regimantas Bareikis 

Mokymo meistras Vita Babièienë 

Vyresn. laborantai Dalia Aleksiukienë, 

Stasys Pajeda 


institucijø doc. dr. 

Algimantas Èepulkauskas, 


Bronius Petrëtis 




Katedros vedëjas doc. dr. Jonas Tiðkevièius 

tel. 275 09 92 

el. paðtas: tdk@vpu.lt 


Tema. Technologijos dalykø turinio bei didaktinio 

aprûpinimo problema. 

Vadovas – doc. dr. J. Tiðkevièius, tel. 275 09 92. 

Mokslo grupë: doc. dr. A. J. Irþikevièius, prof. 

habil. dr. S. Ðalavëjus, prof. habil. dr. Br. Petrëtis. 

Vykdytojai: doc. dr. A. J. Irþikevièius, prof. habil. 

dr. S. Ðalavëjus, prof. habil. dr. Br. Petrëtis. 

Svarbiausi rezultatai: parengta ir iðleista viena 

mokymo metodinë priemonë. 

Tema. Metalo-pjezokeraminiø keitikliø modeliavimas 

ir ultragarsiniø mechanizmø sintezë. 

Vadovas – prof. habil. dr. P. Vasiljevas, 

tel. 275 0992. 

Mokslo grupë: j. m. d. dr. R. Bareikis, j.m.d. L. Vasilejva. 

Projektas. Kietø kûnø vibracinis transportavimas. 

Vykdytojai: doc. dr. J. Tiðkevièius, j. m. d. dr. 

R. Bareikis, j. m. d. L. Vasilejva. 

Svarbiausi rezultatai: suprojektuotas ir eksperimentiðkai 

iðbandytas pjezoelektrinis keitiklis; paskelbtas 

vienas mokslinis straipsnis. 

Tema. Elektroniniø mikroschemø ultragarsinio 

suvirinimo technologija. 

Vadovas – prof. habil. dr. P. Vasiljevas, 

tel. 275 09 92. 

Mokslo grupë: j. m. d. dr. R. Bareikis, j. m. d. 

L. Vasilejva. 

Vykdytojai: j. m. d. dr. R. Bareikis, j. m. d. L. Vasiljeva, 

mag. G. Bivainis. 

Svarbiausi rezultatai: suprojektuotas ir pagamintas 

laboratorinis suvirinimo stendas. 

Tema. Aplinkos kokybës antropogeniniø pokyèiø 

tyrimai ir ekologinis ugdymas. 

Vadovas – prof. habil. dr. S. Ðalavëjus, 

tel. 275 0992. 

Mokslo grupë: prof. habil. dr. S. Ðalavëjus, doc. 

dr. K. Sadauskas. 

Vykdytojai: prof. habil. dr. S. Ðalavëjus, doc. dr. 

K. Sadauskas. 

Svarbiausi rezultatai: taikant fizikos ir biofizikos 

metodus atlikti aplinkos (atmosferos ir vandens) 

kokybës tyrimai, rezultatai panaudoti ekologiniam 

studentø ugdymui bei tarpdalykiniams mokymo 

turinio ryðiams; tirta grynøjø medþiagø ir 

jø binariniø miðiniø átaka menturdumbliø Nitellopsis 

obtusa ramybës potencialui; paskelbtas 

vienas mokslinis straipsnis þurnale ið Mokslinës 

informacijos instituto sàraðø. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Petrëtis B., Balèiûnienë M. Kinetics of alloying 

powder mixtures by laser technology // Lietuvos 

fizikos þurnalas. – 2003, t. 43, Nr. 4, p. 21– 

27. 

2. Vasiljev P., Tiðkevièius J., Maþeika D., Kulvietis 

G. Pjezoelektrinis keitiklis kûnui pozicionuoti 

plokðtumoje (anglø kalba) // Mechanika. – 


Uþsienio 



1. Manusadþianas L., Balkelytë L., Sadauskas 

K., Põllumaa L., Blinova I., Kahru A. Ecotoxicological 

study of Lithuanian and Estonian wastewaters: 

selection of the biotests, and correspondence 

between toxicity and chemical-based indices 

// Aquatic Toxicology. – Vol. 63, 2003, p. 

27–41.



UÞSIENYJE 


1. S. Borodinas. Mokslinis darbas pagal mokslinio 

bendradarbiavimo sutartá pjezotechnikos laboratorijoje 

Korëjos mokslo ir technologijø institute 

(Pietø Korëja). 

2. P. Vasiljevas. Darbas pagal mokslinio bendradarbiavimo 

sutartá Mechatronikos ir dinamikos 

katedroje Paderborno universiteto Heinz 

Nixdorf institute (Vokietija). 

3. P. Vasiljevas. Korëjos mokslo ir technologijø 

institutas, pjezotechnikos laboratorijoja (Pietø Korëja). 


1. Prof. habil. dr. P. Vasiljevas skaitë paskaitas 

Paderborno universiteto Heinz Nixdorf instituto 

(Vokietija) doktorantams. 


KATEDROJE 


1. Dr. Juzef Pecyna. Brno universitetas (Èekija). 


117

118 

GAMTOS MOKSLØ FAKULTETAS 

KATEDROS 

BENDROSIOS GEOGRAFIJOS 

KATEDRA 

BOTANIKOS KATEDRA 

BUITIES KULTÛROS KATEDRA 

CHEMIJOS KATEDRA 

KÛNO KULTÛROS TEORIJOS 

KATEDRA 

REGIONINËS GEOGRAFIJOS 

KATEDRA 

SPORTO METODIKOS KATEDRA 

ZOOLOGIJOS KATEDRA 

BIOLOGINËS ÁVAIROVËS IR 

TECHNOLOGIJØ LABORATORIJA 

2003 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas 

prof. habil. dr. R. Puplesis 



tel. / faks. 275 12 24 

el. paðtas: gmfdek@vpu.lt 

Dekanas doc. dr. Audronius VILKAS 

Prodekanai doc. dr. Bronius ÐALKUS 

dr. Þivilë SEDEREVIÈIÛTË 


Kristina Èernauskienë, 

Marytë Ludanavièienë 

Gamtos-geografijos fakultetas ákurtas 1945 m. 

kaip Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto 

fakultetas. 1992 m. rugsëjo 1 d. fakultetas pervadintas 

Gamtos mokslø fakultetu. Jame yra: 

- 8 katedros: Bendrosios geografijos, Botanikos, 

Buities kultûros, Chemijos, Kûno kultûros teorijos, 

Regioninës geografijos, Sporto metodikos, 

Zoologijos; 

- 2 mokslo laboratorijos: Biologinës ávairovës ir 

technologijø, Edukologiniø tyrimø. 

Fakultete dirba (eina pagrindines pareigas) 91 

mokslo darbuotojas: 61 mokslininkas, ið jø 10 

prof. habil. dr., 2 prof. dr., 33 doc. dr., 14 dr., 2 

doc. be mokslo laipsnio. Doktorantûroje studijuoja 

8 doktorantai. 


7 prof. habil. dr., 2 habil. dr., 4 doc. dr., 9 dr.


PAGRINDINËS MOKSLINIØ 

TYRIMØ KRYPTYS 

1. Biologinës ávairovës funkcionavimas aplinkoje. 

2. Gamtos, socialiniø ir technologijø dalykø mokymas 

reformuotoje mokykloje. 

3. Cheminiø technologiniø procesø ypatumø tyrimai. 



1. IV tarptautinë sporto mokslo konferencija ,,Didelio 

meistriðkumo sportininkø rengimo valdymas“, 

Vilnius, 2003 m. kovo 7–8 d. 

2. Mokslinë konferencija ,,Olimpinis ðvietimas 

ir kultûra“, Vilnius, 2003 m. lapkrièio 7 d. 

3. Tarptautinë mokslinë konferencija „Ekonominiai, 

demografiniai pokyèiai ir ðvietimo problemos 

Rytø ir Vidurio Europoje“, Vilnius, 2003 m. 

spalio 9–11 d. 

4. V respublikinë mokslinë konferencija „Lietuvos 

biologinë ávairovë (bûklë, struktûra, apsauga)“, 

skirta prof. Kazio Brundzos 100-osioms gimimo 

metinëms, 2003 m. rugsëjo 25–26 d. 

5. Technologijø mokytojø mokslinë-praktinë konferencija 

,,Technologijø dalyko raida ir perspektyvos“, 

Vilnius, 2003 m. sausio 9–10 d. 



1. SOCRATES / ERASMUS dëstytojø ir studentø 


2. Mokslo ir studijø fondo finansuojamas projektas 

„Baltijos regiono poledynmeèio ekosistemø 

formavimosi dësningumai ir pokyèiai (molekulinës 

ir tradicinës biologijos duomenø saitai)“. 

3. Respublikinë programa „Zoologijos terminø 

norminimas. Visuomenës ðvietimas“. 

4. Neotropinio regiono Opostegidae: filogenija 

ir taksonomija. 

5. Mokslo ir studijø fondo finansuojamas projektas 

„Bestuburiø gyvûnø sistematikos ir zoogeografijos 

tyrimai“. 

6. Bendras Zoologijos katedros, Londono gamtos 

muziejaus Entomologijos laboratorijos bei 

Smitsoniano instituto Entomologijos laboratorijos 

projektas „Pietø ir Centrinës Amerikos Nepticulidae: 

filogenija ir taksonomija“. 

7. Lietuvos ornitologø draugijos nariø gebëjimø 

tobulinimas bei Novaraisèio ir Kretuono draustiniø 

tvarkymas. 

8. S. Stanaitis, D. Èesnavièius – respublikinis projektas 

„Socialinæ paramà gaunanèiø asmenø ir 

bedarbiø padëties Vilniaus mieste analizë“. 

9. A. Stanaitis, S. Stanaitis, D. Èesnavièius – tarptautinis 

projektas „Regionø konkurencingumas, 

pereinant á rinkos ekonomikà“. 

10. Augalø nacionaliniø genetiniø iðtekliø ástatymo 

ágyvendinimo priemoniø programa ,,Augalø 

genetiniø iðtekliø moksliniai tyrimai“. 

MOKSLO DARBAI 


1. Sporto mokslas. – Vilnius, 2003, Nr. 1 (31). – 80 p. 






KOLEGIJOSE 

1. Prof. J. Balevièienë – leidinio „Botanica Lituanica“ 

redakcinës kolegijos narë, Botanikos institutas. 

2. Prof. J. Galvydis – leidinio „Dendrologia Lithuaniae“ 

redakcinës kolegijos narys, Kauno Vytauto 

Didþiojo universitetas. 

3. Prof. E. Juzeliûnas – leidinio ,,Chemija“ redakcinës 


4. Prof. P. Karoblis – leidinio ,,Sporto mokslas“ 

vyriausiasis redaktorius. 

5. Prof. P. Kurlavièius – leidinio „Ciconia“ redakcinës 

kolegijos narys, Lietuvos ornitologø 

draugija. 

6. Prof. O. Pustelnikovas – leidiniø „Soil and Sediments“, 

„Protection, Risk Assessment and Remediation“, 

„SedNet“ (Demand-driven, European 

Sediment Research Network), „IUSS“ (International 

Union of Soil Sciences), „Baltic Coastal 

Zone“ redakciniø kolegijø narys. 

7. Prof. V. Sirvydis – leidinio „Gyvulininkystë“ 

redakcinës kolegijos narys, Lietuvos gyvulininkystës 

institutas. 

8. Prof. J. Skernevièius – leidinio ,,Sporto mokslas“ 

redakcinës tarybos narys, leidinio ,,Treneris“ 

redaktorius. 

9. Prof. A. Skirkevièius – leidinio „Biologija“ redakcinës 

kolegijos narys, Lietuvos mokslø akademija; 

leidinio „Pheromones“ redakcinës kolegijos 

narys, Lietuvos mokslø akademija. 

10. Prof. D. Smaliukas – leidinio „Botanica Lituanica“ 

redakcinës kolegijos narys, Botanikos institutas. 

11. Prof. A. Stanaitis – leidinio „Geografija“ redakcinës 

kolegijos narys, Lietuvos mokslø akademija, 

Geografijos institutas. 

12. Doc. K. Ðvedas – leidinio „Geografijos metraðtis“ 

redakcinës kolegijos narys, Lietuvos mokslø 

akademija, Geografijos institutas. 

13. Doc. L. Tubelis – leidinio,,Treneris“ vyriausiojo 

redaktoriaus pavaduotojas. 

14. Lekt. E. Kemerytë-Riaubienë – leidinio ,,Treneris“ 

redaktorë. 

15. Asist. D. Dapkus – leidinio „Naujos ir retos 

Gamtos mokslø fakultetas 

119

120 


Lietuvos vabzdþiø rûðys. Praneðimai ir apraðymai“ 

redakcinës kolegijos narys, Lietuvos entomologø 

draugija. 




1. Prof. V. Baltrûnas – PRO GEO (Tarptautinës 

organizacijos geologiniam paveldui tirti) narys, 

INQUA (Tarptautinës asociacijos kvarterui tirti) 

narys. 

2. Prof. J. Galvydis – Studijø kokybës vertinimo 

centro (dalyvavimas vertinant agrarinës krypties 

studijø programas), Lietuvos fitopatologø 

draugijos revizijos komisijos narys. 

3. Prof. E. Juzeliûnas – Tarptautinës elektrochemikø 

sàjungos (ISE) narys, Tarptautinës korozijos 

tarybos (ICC) narys. 

4. Prof. P. Karoblis – Lietuvos olimpinës akademijos 

prezidentas. 

5. Prof. P. Kurlavièius – tarptautinës mokslinës 

organizacijos „Europos paukðèiø apskaitø ir atlaso 

komiteto“ narys, Tarptautinës medðarkiø tyrimo 

darbinës grupës Afro-Europos sekcijos narys, 

Pasaulio ornitologinio komiteto narys, Lietuvos 

ornitologø draugijos Faunos komisijos pirmininkas. 

6. Prof. M. Miðkinienë – Lietuvos biochemikø 

draugijos valdybos narë, Pasaulinës paukðtininkystës 

mokslo asociacijos narë. 

7. Prof. A. Padarauskas – UNESCO Mikroelementø 

instituto satelitinio centro Lietuvoje vadovas. 

8. Prof. R. Puplesis – Atogràþø Lepidoptera tyrimø 

asociacijos narys, Europos lepidopterologø 

draugijos narys. 

9. Prof. O. Pustelnikovas – Lietuvos mokslo ir 

studijø departamento ekspertas, Vokietijos mokslo 

istorikø draugijos „Leopol von Buch“ tarptautinis 

narys ir korespondentas, laivybos Dunojaus 

þioèiø Ukrainos teritorijoje ekologinës, ûkinëspolitinës 

ir gamtosauginës ekspertizës dalyvis. 

10. Prof. V. Sirvydis – Lietuvos mokslø akademijos 

narys ir korespondentas, Estijos þemës ûkio 

universiteto garbës daktaras, Lietuvos veterinarijos 

akademijos senato narys ir Latvijos þemës 

ûkio universiteto tarybos narys, Pasaulinës paukðtininkystës 

mokslo asociacijos Lietuvos skyriaus 

prezidentas. 

11. Prof. J. Skernevièius – Lietuvos sporto mokslo 

ekspertø tarybos pirmininkas. 

12. Prof. A. Skirkevièius – Lietuvos mokslø akademijos 

narys ir korespondentas, Europos tarptautinës 

chemorecepcijos tyrëjø organizacijos 

narys. Tarptautinës neuroetologø draugijos narys, 

Europos draugijos apidologijai ir bitininkams 

remti narys, Lietuvos bitininkø sàjungos tarybos, 

prezidiumo ir mokslo komisijos pirmininkas. 

13. Prof. D. Smaliukas – Lietuvos ðvietimo ir 

mokslo ministerijos Gamtos mokslø ekspertø komisijos 

narys, Nuolatinës augalø nacionaliniø genetiniø 

iðtekliø komisijos narys. 

14. Prof. R. Noreika – Lietuvos ir Rusijos entomologø 

draugijø narys, Nuolatinës augalø nacionaliniø 

genetiniø iðtekliø komisijos narys. 

15. Prof. A. Stanaitis – Lietuvos mokslo ir studijø 

departamento ekspertas. Vloclaveko (Lenkija) 

mokslinës draugijos narys, Statistikos departamento 

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës Gyventojø 

ir bûstø suraðymo, vykusio 2001 m., komisijos 

narys, Lietuvos geografø draugijos konsultacinës 

tarybos narys, Lietuvos demografø 

draugijos narys, Lietuvos statistikø draugijos narys. 

16. Doc. dr. R. Kontvainas – Vloclaveko (Lenkija) 

mokslinës draugijos narys. 

17. Doc. E. Kuèinskas – Pasaulinës paukðtininkystës 

mokslo asociacijos narys. 

18. Doc. R. Krupickas – Lietuvos geografø draugijos 

viceprezidentas, Seimo komisijos, sudarytos 

Nepriklausomybës akto signataro profesoriaus 

È. Kudabos 70–meèio jubiliejui paminëti, 

atsakingasis sekretorius. 

19. Doc. O. Motiejûnaitë – Biologijos mokytojø 

atestavimo komisijos narë (PPRC). 

20. Doc. J. Proscevièius – Lietuvos genetikø ir 

selekcininkø draugijos narys, Genetiðkai modifikuotø 

organizmø kontrolës prie Aplinkos ministerijos 

ekspertø grupës narys. 

21. Doc. V. Semaðka – Pasaulinës paukðtininkystës 


22. Doc. S. Stanaitis – Lietuvos geografø draugijos 

narys, Lietuvos demografø draugijos narys. 

23. Doc. J. Taminskas – Ðiaurës ðaliø hidrologø 

sàjungos (Nordic association for hydrology) narys, 

Europos krantø sàjungos (EUCC) narys, Lietuvos 

gamtos fondo tarybos narys. 

24. Doc. L. Tubelis – Lietuvos sporto mokslo 

ekspertø tarybos sekretorius. 

25. Doc. D. Vencius – Pasaulinës paukðtininkystës 


26. Lekt. dr. D. Gudavièiûtë – Pasaulinës paukðtininkystës 


27. Lekt. dr. R. Sabalionytë – Pasaulinës paukðtininkystës 


28. Lekt. D. Dapkus – Lietuvos entomologø draugijos 

prezidentas. 

29. Asist. A. Diðkus – Atogràþø Lepidoptera tyrimø 

asociacijos narys (JAV). Lietuvos entomologø 

draugijos narys.

DARBUOTOJAI 


BENDROSIOS GEOGRAFIJOS KATEDRA 

Profesoriai habil. dr. Algirdas Raèinskas, 

habil. dr. Olegas Pustelnikovas, 

habil. dr. Valentinas Baltrûnas 

Docentai dr. Rimantas Kontvainas, 

dr. Zigmas Kairaitis, 

dr. Kæstutis Ðvedas, 

dr. Julius Taminskas 

Lektoriai dr. Mykolas Mikalajûnas, 

dr. Danutë Milevièienë, 

dr. Algimantas Konstantinas 

Uginèius, 

dr. Dalia Prakapienë, 

dr. Birutë Petkevièienë 

Asistentai Stasë Stanaitienë, 

Irutë Ðvedienë, 

Dainius Kulbickas, 

Marijus Pileckas 

Laborantai Genë Stankevièienë, 

Jûratë Þiaunienë, 

Darius Redeckas 



Valentinas Baltrûnas, 

doc. dr. Julius Taminskas, 

lekt. dr. Mykolas Mikalajûnas, 

lekt. dr. Algimantas 

Konstantinas Uginèius, 

asist. Marius Pileckas, 

asist. Dainius Kulbickas 



Katedros vedëjas doc. dr. Kæstutis Ðvedas 

tel. 279 06 21 

faks. 279 06 21 

el. paðtas: geogr.kat@vpu.lt 

Katedra ákurta 1945 m. vasario 1 d., 2000 m. ji reorganizuota 

á dvi katedras: Bendrosios geografijos ir Regioninës geografijos. 

Tema. Klimato kaitos ir antropogeniniø procesø 

Lietuvos kraðtovaizdþio analizë 

Vadovas – prof. habil. dr. O. Pustelnikovas, tel. 

279 06 21. 

Mokslo grupë: habil. dr. A. Raèinskas, dr. K. Ðvedas, 

dr. J. Taminskas, dr. B. Petkevièienë, M. Pileckas. 

Taikant geocheminius ir palinologinius metodus 

buvo tiriamas gamtiniø ir antropogeniniø dedamøjø 

santykis Klaipëdos sàsiauryje-uoste, Kurðiø 

mariose, Nemuno pradeltoje ir Rygos álankoje. 

Visur, iðskyrus Klaipëdos uosto rytinæ dalá, 

vyravo gamtiniai veiksniai. 

Taip pat buvo tiriamas radioaktyvaus cezio pasiskirstymas 

deliuviniø dirvoþemiø horizontuose, 

prieðpaskutinio apledëjimo paveiktose Lietuvos 

dalies reljefo formose. 

Analizuojant klimato kaitos poveiká vandens reþimui, 

buvo surinkta ir susisteminta informacija 

apie áðalo trukmæ ir gylá. Pagal ðià informacijà 

buvo ávertinti teritoriniai áðalo pasiskirstymo ypatumai 

ir jo kaita XX a. antrojoje pusëje. 

Atliekant geomorfologinius tyrimus nustatyti liosø 

ir jø dariniø susiformavimo ypatumai Europos 

ir Lietuvos senojo apledëjimo periglacialinëse 

srityse. 

Tema. Geoedukologiniai tyrimai ir geografiniø 

informaciniø technologijø sklaida bendrojo lavinimo 

mokykloje 

Vadovë – dr. D. Prakapienë, tel. 279 06 21. 

Vykdytojai: doc. dr. Z. Kairaitis, doc. dr. R. Kontvainas. 

Atliktas moksleiviø geografinës pasaulëvokos anketinis 

tyrimas, empirinis faktinës situacijos tyrimas 

teoriðkai pagrástas Europos samprata. 

Parengta informaciniø technologijø sklaidos tyrimø 

metodika mokant geografijos, pasirengta 

GIS adaptacijai studijø procese. 

Apibendrinti moksleiviø geografiniø pasiekimø 

rezultatai, naudojantis NEC baze. Pasirengta tolesniems 

diagnostiniams ugdymo pasiekimø tyrimams. 

Ðiø tyrimø rezultatai pateikti recenzuojamuose 

mokslo darbuose. 


Daktaro disertacija. Dalia Matuzevièiûtë „Europos 

dimensijos realizavimas mokant geografijos“. 



doc. dr. Zigmas Kairaitis. 

Daktaro disertacija. Birutë Petkevièienë „Automobiliø 

keliø infrastruktûros plëtros ir turizmo 

vystymo sàveikos geografiniai aspektai“. 2003 

04 14. Darbas atliktas Vilniaus pedagoginiame 

universitete, apgintas Geologijos ir geografijos 

institute, mokslinis vadovas prof. dr. Algirdas Jurgis 

Stanaitis. 


121

122 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 




1. Gaigalas A., Fedorowiczius S., Raèinskas A., 

Bauþienë I. Radioaktyvaus cezio izotopo 137 Cs 

aktyvumas Rytø Lietuvos aukðtumø deliuvio dirvoþemiuose 

// Geologija. – 2003, Nr. 42, p. 26– 

32. 

2. Kontvainas R. Þemëlapio svarba geografijos 

mokant // Pedagogika. – T. 62 (2003), p. 86–89. 

3. Kontvainas R. Kai kurie mokinio rengimo gyvenimui 

ir jo individualybës ugdymo aspektai 

prof. J. Lauþiko darbuose // Pedagogika. – T. 68 


4. Matuzevièiûtë D. Teachers’ attitude towards 

education process in the context of educational 

tendencies and contemporary society transformation 

// Socialiniai mokslai – 2003, Nr. 1 (38), 

p. 48–54. 

5. Prakapienë D. Ugdymo turinio realizavimo 

problemos ir jo sklaidos kryptys semiotiniame 

kvadrate // Pedagogika. – T. 66 (2003), p. 141– 

147. 

6. Petkevièienë B. Automobiliø keliø reikðmë 

kaimo socialinei ir ekonominei plëtrai // Tiltai. – 


7. Ðvedas K. Liosai ir liosiðki dariniai senojo apledëjimo 

ekstraglacialinëse zonose // Geografijos 

metraðtis. – T. 36 (1), 2003, p. 120–130. 

8. Ðvedas K. Nenuilstamas geografas // Geografijos 

metraðtis. – T. 36 (1), 2003, p. 284–285. 

Uþsienio 


1. Pustelnikovas O. Sediments of Klaipëda straitport 

as a reflection of interaction of the natural 

processes and human impact // Geologia i geomorfologia 

pobrzeê i Poùudniowego Baùtyku: 

Sùupsk. – Vol. 5, 2003, p. 45–62. 

2. Pustelnikovas O., Savukynienë N. Recent sedimentation 

in the lagoon Kurðiø Marios, Nemunas 

river old valley (Baltic Sea) and the Gulf of 

Riga according to the palynological and geochemical 

data // Geologia i geomorfologia pobrzeê 

i Poùudniowego Baùtyku: Sùupsk. – Vol. 5, 






medþiaga 

1. Blauzdytë L., Kairaitis Z. Geografijos brandos 

egzaminai: pirmosios iðvados // Mokyklos reforma: 

patirtis ir problemos: Bendrojo lavinimo dalykø 

dëstymas reformuotoje mokykloje: IV respublikinë 

konferencija: Vilnius, 2003. – Vilnius, 


2. Kairaitis Z. Erdvë kaip geografinio paþinimo 

objektas // Mokyklos reforma: patirtis ir problemos: 

Bendrojo lavinimo dalykø dëstymas reformuotoje 

mokykloje: IV respublikinë konferencija: 

Vilnius, 2003. – Vilnius, 2003, p. 53–56. 

3. Kontvainas R. Þemëlapio skaitymo ágûdþiø 

ugdymas mokant geografijos // Mokyklos reforma: 

patirtis ir problemos: Bendrojo lavinimo dalykø 


konferencija: Vilnius, 2003. – Vilnius, 


4. Matuzevièiûtë D. Mokiniø samprata apie ðiuolaikinæ 

Europà // Mokyklos reforma: patirtis ir 

problemos: Bendrojo lavinimo dalykø dëstymas 

reformuotoje mokykloje: IV respublikinë konferencija: 


5. Petkevièienë B. Automobiliø keliai ir turizmo 

plëtros galimybës Anykðèiø bei Varënos rajonuose 

// Mokyklos reforma: patirtis ir problemos: Bendrojo 

lavinimo dalykø dëstymas reformuotoje 

mokykloje: IV respublikinë konferencija: Vilnius, 


6. Ðvedas K. Pasaulio istorinës geografijos kursas 

kaip pasirenkamasis dalykas vidurinëse mokyklose 

ir privalomasis dalykas aukðtosiose mokyklose 

// Mokyklos reforma: patirtis ir problemos: 






1. R. Kontvainas – projektas „Regionø konkurencingumas, 

pereinant á rinkos ekonomikà“ 

(tarptautinis lyginamasis tyrimas). 


UÞSIENYJE 


1. Doc. dr. R. Kontvainas. Torunës universitetas 

(Lenkija), 2003 m. balandis, rugsëjis. 

2. Prof. habil. dr. O. Pustelnikovas. Þurnalo „Baltic 

Coastal Zone“ redakcinio komiteto posëdis, 

Slupskas (Lenkija), 2003 m. spalis. 

3. Prof. habil. dr. O. Pustelnikovas. Dunojaus deltos 

ekologinë ekspertizë, Odesa (Ukraina), 

2003 m. spalis.

DARBUOTOJAI 


Profesoriai habil. dr. Domas Smaliukas, 

habil. dr. Petras Kurlavièius, 

dr. Remigijus Noreika 

Docentai dr. Irena Gutauskienë, 

dr. Palmira Kenstavièienë, 

dr. Giedrë Kmitienë, 

dr. Ona Motiejûnaitë, 

dr. Juozas Proscevièius, 

dr. Jonas Þemënas 

Lektorius Kæstutis Grinkevièius 

Asistentës Rima Barkuvienë, 

Teresë Jokðienë, 

Zita Kliunkienë, 

Jolita Lukoðaitienë, 

Vida Ðablinskienë 

Vyr. botanikë Teresë Jokðienë 

Vyr. laborantai Rima Barkuvienë, 

Zita Kliunkienë, 

Jolita Lukoðaitienë, 

Vida Ðablinskienë, 

Dainius Karalius 

Laborantës Akvilë Marcinkevièiûtë, 

Galina Dolgaliova 


institucijø dr. Elena Motiejûnienë, 

dr. Romas Pakalnis 


Tema. Salix L. genetinës ávairovës tyrimas, vertingø 

genotipø atranka ir ávertinimas trumpos 

apyvartos þeldiniams kurti 

Vadovas – prof. dr. R. Noreika tel. 275 18 13. 

Vykdytojai: prof. habil. dr. D. Smaliukas, prof. 

dr. R. Noreika, doc. dr. J. Þemënas, dr. P. Kenstavièienë, 

vyr. lab. R. Barkuvienë, vyr. lab. D. 

Karalius, vyr. lab. Z. Kliunkienë, mag. J. Raèys, 

mag. A. Graþeviè, mag. A. Sinkeviè. 

Uþduotys – iðanalizuoti Salix L. genetinæ ávairovæ 

nesaugomose ir saugomose Lietuvos teritorijose, 

nustatyti populiacijø bûklæ, atrinkti vertingus 

genotipus ir kolekcijose ávertinti jø adaptyvumà, 

morfobiologines savybes bei produktyvumà 

trumpos apyvartos þeldiniams kurti. 

Lietuvos savaiminës floros Salix L. genties genofondà 

sudaro 18 rûðiø, 11 porûðiø, 12 varietetø, 

67 formos ir 31 hibridas. 

BOTANIKOS KATEDRA 


Katedros vedëjas prof. dr. Remigijus Noreika 

tel. 275 18 13, 

el. paðtas: noreikarem@vpu.lt 

Katedra ákurta 1945 m. vasario mën. 1 d. 

Pagal nustatytus kloninës atrankos kriterijus Lietuvos 

nesaugomose ir saugomose teritorijose in 

situ atrinkta 13 perspektyviø genotipø, ið kuriø 6 

yra natûralios floros tarprûðiniai hibridai. Ðiø ir 

ankstesniø metø tyrimø duomenys rodo, kad S. 

dasyclados yra riboto paplitimo rûðis, o jos botaninë 

ávairovë bûdinga vakarinei Lietuvos daliai. 

S. starkeana augavieèiø skaièius yra katastrofiðkai 

sumaþëjæs. Rekomenduojama S. starkeana 

áraðyti á Lietuvos Raudonàjà knygà. S. dasyclados 

ir S. starkeana populiacijø bûklë yra paþeista. 

Ávertinta lauko kolekcijose ex situ Salix L. Vimen 

sekcijos S. viminalis ir S. dasyclados rûðiø 16 

klonø bei 8 S. integra x S. kochiana hibridø morfobiologinës 

savybës produktyvumas. Nustatyta, 

kad vertingiausi pagal stiebø masës iðeigà 

yra S. dasyclados adaptuotas Tobolsko klonas 

(85,5 t/ha), S. x vimole kl. 9637 (27,6 t/ha), S. 

dasyclados x S. daphnoides kl. 02104 (28,8 t/ 

ha). Pramoninëms vytelëms pinti daugiausiai iðauginama 

S. dasyclados kl. 9001 (74 tûkst. vnt./ 

ha), S. viminalis Americana kl. 9872 (587 tûkst. 

vnt./ha), S. integra x S. kochiana hibrido Nr. 17 

(558,6 tûkst. vnt./ha). 

Iðtirta ir ávertinta Salix L. Vimen Dum sekcijos 

rûðiø klonø netirpiø vandenyje polisacharidø kiekiai 

vienø ir dvejø metø medienoje. Nustatyta, 

kad polisacharidø komponentø – celiuliozës, lignino 

ir hemiceliuliozës – kiekis ávairus, jis priklauso 

nuo augalo rûðies ir klono bei amþiaus, jø 

kiekybinis santykis làsteliø sienelëse turi átakos 

mechaninëms medienos savybëms. 

Tema. Botaninës ávairovës, genetiniø iðtekliø ir 

mikromicetø tyrimai 

1 projektas. Tarprûðinë augalø hibridizacija 

Vykdytojas – doc. dr. J. Proscevièius. 

Klausimas. Tolimoji tarprûðinë lelijø hibridizacija 

Uþduotis – taikant lytinës hibridizacijos ir izoliuotø 

gemalø kultûros metodus gauti tarpsekcijinius 

Lilium genèiai priklausanèiø rûðiø ir veisliø 

hibridus. 

Tarprûðinë hibridizacija ne tik leidþia panaudoti 

vertingà paveldimà informacijà kuriant ðiuolaikines 

veisles, bet ir yra svarbi nustatant filogenetiná 

ryðá tarp dabar egzistuojanèiø rûðiø bei tiriant 

skirtingø genomø organizacijos ypatumus bei sàveikos 

tarp jø mechanizmus. Lelijos dël iðskirtiniø 

kariotipo savybiø, yra puikus citogenetinis objektas, 

kuris padeda spræsti minëtas problemas. 


123

124 


Buvo atliekama lytinë tarprûðinë tolimoji lelijø 

hibridizacija bei kuriamos nelytinës somatiniø 

làsteliø hibridizacijos prielaidos. Piestelës paðalinimas, 

þiedadulkiø miðiniø panaudojimas apdulkinant 

ir nesubrendusiø gemalø kultivavimas 

in vitro leido apeiti prezigotinës ir postzigotinës 

izoliacijos kliûtis bei gauti tolimus ðiø kombinacijø 

hibridus: L. martagon X L. regale ir Vamzdiniø 

hibridø veislës, L. martagon X Rytiniø hibridø 

grupei priklausanèios veislës, Azijiniø hibridø 

(AH) grupei priklausanèios veislës X L. regale 

ir Vamzdiniø hibridø veislës, AH X L. pumilum, 

AH X L. monadelphum. 

Kuriant somatiniø làsteliø hibridizacijos prielaidas gautos 

embriogeninës suspensinës L. regale kultûros. 

2 projektas. Mikromicetø funkcionavimo ant natûraliø 

ir dirbtinø substratø savitumø tyrimai 

Vykdytoja – doc. dr. O. Motiejûnaitë. 

Uþduotys – 1) nustatyti notreliniø (Lamiaceae) 

ðeimos augalø fungicidines savybes; 2) tirti mikromicetø 

reakcijà á notreliniø (Lamiaceae) ðeimos 

augalø eterinius aliejus; 3) ávertinti farmacijos 

ir buitinës chemijos preparatø fungicidiná aktyvumà. 

Á moksliná tiriamàjá darbà átraukti studentai A. Nenartavièienë, 

J. Dþëjytë, J. Zavadskaitë ir kt. 

2003 m. Buvo tiriamos notreliniø (Lamiaceae) 

ðeimos augalø bei ið ðiø augalø gautø eteriniø 

aliejø fungicidinës savybës, ávertintos farmacijos 

ir buitinës chemijos preparatø fungicidinës 

savybës. Tyrimams naudoti mikromicetø pradai 

buvo iðskiriami ið auditorijø, laboratorijø, skaityklø 

ir kitø ávairios paskirties patalpø oro, tiesiogiai 

sëjant pasëlius nuo sienø: Aspergillus niger, 

Penicillium funiculosum, Penicillium sp., Trichoderma 

sp., Cladosporium sp., Paecilomyces 

sp. ir kt. Ðie tyrimai svarbûs nustatant augalø ir 

mikroskopiniø grybø tarpusavio sàveikà, gerinant 

patalpø sanitarinæ bûklæ. 

3 projektas. Þoliniø ir sumedëjusiø augalø vegetatyviniø 

organø anatominës sandaros tyrimai 

Vykdytoja – doc. dr. G. Kmitienë. 

Uþduotys – 1) nustatyti Kininio citrinvyèio (Schisandra 

chinensis (Turcz.) Baill.) ûgliø anatominæ 

sandarà; 2) iðtirti krûminës perilës (Perilla frutescens 

L.) antþeminës ir poþeminës daliø anatominæ 

sandarà. 

Atlikti kininio citrinvyèio (Schisandra chinensis 

(Turcz.) Baill.) antþeminës ir poþeminës daliø 

anatominës sandaros tyrimai, vykdyti vandens 

perneðimo ir ramstinës sistemos diagnostiniø poþymiø 

tyrimai. Nustatyti poþeminiø aðiniø organø 

formavimosi dësningumai. 

Ðiuolaikinëje medicinoje plaèiai vartojami preparatai, 

pagaminti ið perilës (Perilla L.) genties 

rûðiø augalinës þaliavos. Introdukuojant ðios genties 

rûðis Lietuvoje, iðtirta anatominë ðio augalo 

aðiniø organø sandara. Ðiuo metu sukaupta daug 

medþiagos apie krûminës perilës (Perilla frutescens 

L.) auginimà plantacijose, taèiau iki ðiol maþai 

tirta augalo aðiniø organø anatominë sandara. 

Nustatyti vandens perneðimo ir ventiliacijos 

sistemø savitumai, vandens perneðimo sistemos 

poþymiai, turintys didelës reikðmës taksonomijai. 

Tema. Gamtamokslinio ugdymo tobulinimas bendrojo 

lavinimo mokyklos mokymo koncentruose 

Vadovas – prof. dr. R. Noreika, tel. 275 18 13. 

Vykdytojai: lekt. K. Grinkevièius, prof. dr. R. Noreika, 

prof. habil. dr. D. Smaliukas, doc. dr. 

O. Motiejûnaitë. 

Tyrimo tikslas – patikrinti ðeðtø klasiø moksleiviø, 

baigianèiø gamtamoksliná kursà „Gamta ir 

þmogus“, þinias bei gebëjimus ir ávertinti jø gamtamoksliná 

raðtingumà, taikant pasiekimø tyrimo 

testà. Testas sudarytas ið uþduoèiø, susijusiø su 

biologijos, chemijos, fizikos, astronomijos, ekologijos 

ir gamtotyros þiniomis ir gebëjimais bei 

bendraisiais gebëjimais. 

Tyrimo imtis – 264 bendrojo lavinimo mokyklø 

ðeðtø klasiø moksleiviai. 

Tyrimo rezultatai: lyginant rezultatus pagal dalykines 

uþduotis nustatyta, kad moksleiviams 

lengviausiai sekësi atlikti biologijos ir ekologijos 

uþduotis, kiek sunkiau – astronomijos bei chemijos 

ir sunkiausiai – fizikos uþduotis; lyginant 

rezultatus pagal moksleiviø lytá paaiðkëjo, kad 

mergaitëms geriau sekësi atlikti biologijos ir chemijos 

uþduotis, berniukams – ekologijos, astronomijos, 

fizikos ir bendrøjø gebëjimø uþduotis; 

apibendrinus tyrimo rezultatus prieita prie iðvados, 

kad ðeðtø klasiø moksleiviø gamtamokslës 

þinios yra pakankamos, taèiau trûksta gebëjimø 

analizuoti, argumentuoti, pagrásti. 

Tyrimo rezultatø sklaida: parengtas straipsnis „Ðeðtø 

klasiø moksleiviø gamtamoksliniø pasiekimø 

tyrimas ir gamtamokslio raðtingumo ávertinimas“. 

MONOGRAFIJOS 


1. Navasaitis M., Ozolinèius R., Smaliukas D., 

Balevièienë J. Lietuvos dendroflora. – Kaunas, 


STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Brazaitis G., Kurlavièius P. Paukðèiø bendrijø 

inventorizavimas nedideliuose miðko fragmentuose 

// Ekologija – 2003, Nr. 4, p. 8–17. 

2. Grinkevièius K., Noreika R. Pedagogø profesinë 

parengtis ir pasirengimas kursui ,,Gamta ir 

þmogus“: statistika, kompetencijos, poreikiai // 

Pedagogika. – T. 63 (2002), p. 180–188 (nebuvo 


3. Kmitienë G., Ragaþinskienë O. Anatomical 

structure of Schisandra chinensis stem and leaf 

[Kininio citrinvyèio (Schisandra chinensis) stiebo 

ir lapo anatominë sandara] // Botanica Lithuanica. 


4. Kenstavièienë P., Smaliukas D. Quantitative 

investigation of carbohydrates in the xylem of


willow (Salix L.) taxons and their clones // Botanica 

Lituanica. – 2003, Nr. 4, p. 25–32. 

5. Proscevièius J., Sliesaravièius Þ., Ranèelienë 

V. Selection of stock polyploid forms for breeding 

of lilies // Sodininkystë ir darþininkystë. – 

2003, Nr. 22 , p. 553–559. 

6. Proscevièius J. Incongruous crosses in breeding 

of hardy and resistance lilies // Sodininkystë 

ir darþininkystë. – 2003, Nr. 22, p. 560–567. 

7. Vyðniauskienë R., Proscevièius J., Janèys Z., 

Radþiûnaitë-Paukðtienë. Chloroplast protein 

content in frost resistance potato hybrids // Sodininkystë 

ir darþininkystë. – 2003, Nr. 22, p. 56– 

57. 

Uþsienio 



1. Motiejûnaitë O., Kalëdienë L. Antimicrobial 

Activity of Lamiaceae Plant essential Oils on Aspergillus 

niger Growth // Bulletin of the Polish 

academy of Sciences Biological Sciences. – Vol. 

51, no 3 (2003), p. 59–64. 

2. Ïÿ÷þëèòå Ä., Ìîòåþíàéòå Î. 

Èññëåäîâàíèå ôóíãèöèäíîãî äåéñòâèÿ 

ýôèðíûõ ìàñåë // Óñïåõè ìåäèöèíñêîé 

ìèêîëîãèè: ìàòåðèàëû ïåðâîãî âñåðîñèéñêîãî 

êîíãðåñà ïî ìåäèöèíñêîé ìèêîëîãèè / ïîä ðåä. 

àêàäåìèêà ÐÀÅÍ Þ. Â. Ñåðãååâà. – No 1 

(2003), c. 106–108. 





medþiaga 

1. Motiejûnaitë O., Kalëdienë L. Antimicrobial 

activity of Lamiaceae plant essential oils on Aspergillus 

niger growth // Chitosan and other compounds 

in the control of plant diseases: XII Conference 

of the section for Biological Control of 

Plant diseases. Skierniewice, Poland. – 2003, 3– 

4 April, p. 57. 



medþiaga 

1. Grinkevièius K., Noreika R. Pedagogø dalykinës 

parengties ir pasirengimo kursui „Gamta 

ir þmogus“ ypatumai: Bendrojo lavinimo dalykø 


konferencija. – Vilnius, 2003, p. 5–12. 

2. Kmitienë G., Ragaþinskienë O. Echinacea angustifolia 

(L.) DC. Vegetatyviniø organø anatominë 

sandara // Lietuvos biologinë ávairovë (bûklë, 

struktûra, apsauga): V respublikinë konferencija: 

Vilnius, 2003 rugsëjo 25–26 d. – Vilnius, 


3. Motiejûnaitë O., Ðakalytë J. Mikromicetø re- 

akcija á daþus // Lietuvos biologinë ávairovë (bûklë, 




4. Motiejûnaitë O. Augalø introdukcijos edukaciniai 

aspektai // Floristiniø tyrimø perspektyvos 

Vakarø Lietuvos regione: KU Botanikos sodo 10meèiui 

skirta konferencija. – Klaipëda, 2003, p. 

70–71. 

5. Motiejûnaitë O. Medumëlës klubo aplinkotyrinë 

veikla // Lietuvos biologinë ávairovë (bûklë, 


Vilnius, 2003 rugsëjo 25–26 d. – Vilnius, 2003, 

p. 58–60. 

6. Motiejûnaitë O. Muziejø veiklos edukaciniai 

aspektai // Lietuvos biologinë ávairovë (bûklë, 


Vilnius, 2003 rugsëjo 25–26 d. – Vilnius, 2003, 

p. 60–61. 

7. Smaliukas D. Profesoriaus Kazio Brundzos indëlis 

ugdant biologijos mokytojus // Lietuvos biologinë 

ávairovë (bûklë, struktûra, apsauga): V respublikinë 

konferencija: Vilnius, 2003 rugsëjo 25– 

26 d. – Vilnius, 2003, p. 77–79. 

8. Þemënas J., Petronytë J. Kai kuriø augimo ir 

rizogenezës klausimø nagrinëjimas per biologijos 

pamokas reformuotoje mokykloje: Bendrojo 

lavinimo dalykø dëstymas reformuotoje mokykloje: 

IV respublikinë konferencija. – Vilnius, 2003, 

p. 18–20. 

9. Þemënas J., Ðablinskienë V. Heteroauksino ir 

cinebo poveikis Tulipa L. „Oxford“ veislës augimui 

bei vystymuisi // Lietuvos biologinë ávairovë 

(bûklë, struktûra, apsauga): V respublikinë konferencija: 



10. Kurlavièius P., Mozgeris G. Biologinës ávairovës 

apsauga Lietuvos miðkuose – naujos galimybës 

// Lietuvos biologinë ávairovë (bûklë, struktûra, 

apsauga) : V respublikinë konferencija : 

Vilnius, 2003 m. rugsëjo 25–26 d. – Vilnius, 2003, 

p. 41–44. 



1. Augalø nacionaliniø genetiniø iðtekliø ástatymo 

ágyvendinimo priemoniø programa – „Augalø 

genetiniø iðtekliø moksliniai tyrimai“. 


UÞSIENYJE 


Prof. habil. dr. P. Kurlavièius pagal tarptautinæ 

programà „Paukðèiø apsaugos patirties didinimas“ 

2003 m. sausio 27 d. – vasario 8 d. dalyvavo 

tarptautiniame seminare Melburne (Australija), 

2003 m. geguþës 28 d. – birþelio 7 d. – tarptautiniame 

seminare Maniloje (Filipinai). 


125

126 

DARBUOTOJAI 


BUITIES KULTÛROS KATEDRA 

Profesorë habil. dr. Manefa Miðkinienë 

Docentai dr. Egidijus Kuèinskas, 

dr. Þivilë Sederevièiûtë, 

dr. Zita Þebrauskienë 

Lektorës dr. Diana Gudavièiûtë, 

dr. Birutë Þygaitienë 

Asistentës dr. Rûta Daèiulytë, 

Þivilë Gudmonienë, 

Rûta Indièianskienë, 

Birutë Mielkuvienë, 

Lina Ringelienë, 

Aldona Vaitkevièiûtë 

Doktorantë Jûratë Èesnavièienë 

Laborantës Rûta Indièianskienë, 

Inga Kepalienë, 

Eugenija Bronislava Talaèkienë, 

Aldona Vaitkevièiûtë, 

Rima Þilinskaitë, 

Andþela Þurauskienë 


institucijø doc. dr. Auðra Sveikauskaitë 



Katedros vedëjas doc. dr. Egidijus Kuèinskas 

tel. 275 32 25 

el. paðtas: gmfbuitis@vpu.lt 

1957 m. Zoologijos katedroje organizuotas Namø ruoðos fakultatyvas. 

1981 m. ákurta Taikomøjø darbø katedra, kuri 1994 m. pavadinta 

Buities kultûros katedra. 

Tema. Darbø ir buities kultûros bendrøjø programø 

ir iðsilavinimo standartø sklaida 

Vadovë – doc. dr. Z. Þebrauskienë, tel. 275 32 25. 

Mokslo grupë: dr. B. Þygaitienë, dr. R. Daèiulytë, 

asist. R. Indièianskienë, asist. L. Ringelienë, 

asist. A. Vaitkevièiûtë. 

Projektas. Akademinio savarankiðkumo ugdymas 

rengiant technologijø mokytojus (biudþetinis darbas) 

Vadovës: doc. dr. Z. Þebrauskienë, dr. B. Þygaitienë. 

Vykdytojos: dr. R. Daèiulytë, asist. Þ. Gudmonienë, 

asist. R. Indièianskienë, asist. L. Ringelienë, 

asist. A. Vaitkevièiûtë. 

Svarbiausi rezultatai: nustatytos studentø akademinio 

savarankiðkumo ugdymo gairës mokant 

technologijø. 


Daktaro disertacija. Rûta Daèiulytë „Savarankiðkumo 

ugdymas rengiant technologijø mokytojus“. 

2003 04 14. Darbas atliktas ir apgintas 


vadovas prof. habil. dr. Vanda Aramavièiûtë. 


DALYKAI 

Prof. habil. dr. Manefa Miðkinienë. Mitybos fiziologija. 


STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Daèiulytë R. Studentø savarankiðkumo sampratos 

bruoþai // Pedagogika. – T. 65 (2003), p. 

33–39. 

2. Miðkinienë M., Èesnavièienë J. Integruotas ugdymas 

ðvietimo reformos ir J. Lauþiko idëjø kontekste 


3. Sederevièiûtë Þ. Egzogeniniø fermentiniø 

kompozicijø átaka dësliøjø viðtø organizmui pasisavinant 

maisto medþiagas // Veterinarija ir zootechnika. 

– 2003, t. 22 (44), p. 86–92. 

4. Sirvydis V., Bobinienë R., Priudokienë V., Gudavièiûtë 

D., Kuèinskas E. Paðarinio probiotiko 

BioPlus 2B poveikis viðèiukø broileriø augimui / 

/ Gyvulininkystë. – 2003, t. 42, p. 82–88. 

5. Ðalkus B., Sederevièiûtë Þ., Kuèinskas E. Dalykø 

integracijos problema, rengiant dviejø specialybiø 

mokytojus // Pedagogika. – T. 66 (2003), p. 70–76. 

6. Þygaitienë B. Kai kurie mokiniø elgesio kultûros 

ugdymo aspektai // Pedagogika. – T. 63 

(2002), p. 120–126 (neátraukta á 2002 m. ataskaità). 

7. Þygaitienë B. Teorinis elgesio kultûros ugdymo 

modelis ir jo integravimo á technologijø pamokas 

galimybës // Pedagogika. – T. 68 (2003), 

p. 309–314.






medþiaga 

1. Èesnavièienë J. V–VIII klasiø mergaièiø sveikos 

gyvensenos þiniø ðaltiniai // Gamtamokslinis 

ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: IX respublikinë 

mokslinë praktinë konferencija: mokslo 

darbai: Klaipëda, 2003 vasario 28–kovo 1 d. 

– Klaipëda, 2003, p. 17–25. 


medþiaga 

1. Èesnavièienë J. V–VIII klasiø mergaièiø sveikatingumo 

kompetencijø ugdymas bendrojo lavinimo 

mokykloje // Ðvietimo reforma ir mokytojø 

rengimas: aukðtojo ir viduriniojo mokslo sanglauda: 

ugdymo turinio ir didaktikos tradicijos ir 

kaita: IX tarptautinë mokslinë konferencija: Vilnius, 

2003 kovo 20–21 d. – Vilnius, 2003, p. 5–12 

2. Èesnavièienë J. Paaugliø poþiûris á sveikatà 

kaip vertybæ // Dvasinës vertybës þiniø visuomenëje: 

tarptautinë mokslinë konferencija: 

mokslo darbai: 2003 birþelio 12–14 d. – 2003, p. 

43–45. 

3. Daèiulytë R. Studentø savarankiðkumo sampratos 

bruoþai // Ðvietimo reforma ir mokytojø 

rengimas: aukðtojo ir viduriniojo mokslo sanglauda: 

ugdymo turinio ir didaktikos tradicijos ir kaita: 

IX tarptautinë mokslinë konferencija: Vilnius, 

2003 kovo 20–21 d. – Vilnius, 2003. 

4. Ìèøêèíåíå Ì., ×åñíàâè÷åíå Þ. Ó÷èòåëü – 

ó÷àñòíèê ïðîöåññà ðàçâèòèÿ îçäîðîâèòåëüíûõ 

êîìïåòåíöèé ó÷àùèõñÿ // Teacher Education 

in the 21 st Century: Changes and Perspectives II: 

International Conference. – 2003, c. 187–192. 


medþiaga 

1. Gudavièiûtë D., Kuèinskas E., Kepalienë I., Sabalionytë 

R., Semaðka V. The usage of phytogenic 

preparations for broilers feeding // Ïòàxiâíèöòâî: 

ìàòåðèàëû IV Óêðàèíñêîé êîíôåðåíöèè ïî 

ïòèöåâîäñòâó ñ ìåæäóíàðîäíûì ó÷àñòèåì. – 

Xàðêiâ, 2003, ñ. 241–243. 

2. Miðkinienë M., Rodzevièiûtë E. The Analysis of 

Motives for Going into Teaching Profession // Changing 

Education in a Changing society: Teachers, 

Students and Pupils in a Learning Society: ATEE 

Spring University. – Vol. I, 2003, p. 110–118. 

3. Ñèðâèäèñ Â., Êåïàëåíå È., Ãóäàâè÷þòå Ä. 

Âëèÿíèå éîäèðîâàííîé âîäû è ôèòîãåííûõ 

ïðåïàðàòîâ íà ðîñò è ðàçâèòèå áðoéëåðîâ // 

Êîíôåðåíöèÿ ïî ïòèöåâîäñòâó: ìàòåðèàëû 

êîíôåðåíöèè. – Çåëåíîãðàä, 2003, ñ. 116–118. 

4. Ñèðâèäèñ Â., Êåïàëåíå È., Ãóäàâè÷þòå 

Ä., Ñåìàøêà Â., Òåâÿëèñ Â. Ïðèìåíåíèå 

éîäèðîâàííîé âîäû è ôèòîãåííûõ ïðåïàðàòîâ 

â êîðìëåíèè öûïëÿò-áðoéëåðîâ // Proceedings 

of XI th Baltic and Finnish Poultry Conference. – 




medþiaga 

1. Sederevièiûtë Þ. Technologijø dalyko raida 

pasauliniame ir istoriniame kontekste // Technologijø 

dalyko raida ir perspektyvos: technologijø 

mokytojø mokslinë-praktinë konferencija: Vilnius, 

2003 sausio 8–9d. – Vilnius, 2003 (CD). 



1. Prof. habil. dr. M. Miðkinienë, doc. dr. Þ. Sederevièiûtë, 

doc. dr. A. Sveikauskaitë – SOCRA- 

TES / ERASMUS dëstytojø ir studentø mainø programa. 

2. Doc. dr. Þ. Sederevièiûtë, prof. habil. dr. M. 

Miðkinienë – SOCRATES / GRIUNDVIG 4 projektas 

,,Vartotojø ugdymas suaugusiems“. 

3. Doc. dr. Þ. Sederevièiûtë, prof. habil. dr. M. 

Miðkinienë – SOCRATES / ERASMUS 3 projektas 

,,Vartotojø pilietiðkumo tinklai“. 


UÞSIENYJE 


1. Doc. dr. Þ. Sederevièiûtë. Liverpulio Johno 

Mooro universitetas (Didþioji Britanija). 

2. Prof. habil. dr. M. Miðkinienë. Londono Metropolitano 

universitetas (Didþioji Britanija). 


1. Doc. dr. Þ. Sederevièiûtë. Karlovo technologijø 

universitetas (Airija), pagal SOCRATES / 

ERASMUS 3 pogramà. 

2. Doc. dr. Þ. Sederevièiûtë, Londono Metropolitano 

universitetas, Didþioji Britanija, pagal Socrates 

/ Erasmus 3 programà. 


KATEDROJE 


1. Prof. Peggy Maxwell, Liverpulio Johno Mooro 

universitetas (Didþioji Britanija). 

2. Prof. Mike Kitson, Londono Metropolitano universitetas 


3. Prof. Sue Bailey, Londono Metropolitano universitetas 



127

128 

DARBUOTOJAI 


Docentai dr. Vladas Gefenas, 

dr. Raimondas Giraitis, 

dr. Juozas Martiðius, 

dr. Bronislovas Ðalkus, 

dr. Irena Vitënienë 

Lektorës dr. Gema Kudabienë, 

Virgina Valentinavièienë 

Asistentës Irma Pakutinskienë, 

Ina Stankevièienë, 

Aistë Vilkanauskytë 

Doktorantë Sandra Balevièienë 

Laborantai Rimas Bajarûnas, 

Kristina Brazdþiuvienë, 

Stasys Juknevièius, 

Virginija Kepenienë, 

Gema Kudabienë, 

Asta Leleckaitë, 

Þivilë Stankevièiûtë, 

Olga Ðèit, Rasa Vilkauskaitë, 

Auðra Vinslovaitë 


institucijø prof. habil. dr. Eimutis Juzeliûnas, 

prof. habil. dr. Andrius Padarauskas, 

prof. habil. dr. Albertas 

Malinauskas, prof. habil. dr. 

Rimantas Ramanauskas, 

doc. dr. Rimantas Vaitkus, 

dr. Vidmantas Povilas Kapoèius, 

dr. Domas Bûrë, 

dr. Audronë Gefenienë 


Tema. Cheminiø technologiniø procesø ypatumø 

tyrimai 

Vadovas – doc. dr. B. Ðalkus, tel. 279 04 78. 

Mokslo grupë: dr. V. Gefenas, dr. R. Giraitis, 

dr. G. Kudabienë, dr. J. Martiðius, dr. B. Ðalkus, 

dr. I. Vitënienë. 

Svarbiausi rezultatai: tirta specialiosios paskirties 

keraminës medþiagos, aliumosilikatiniø 

gaminiø fizikiniø savybiø priklausomybë nuo 

temperatûros, biologiðkai aktyviø heterocikliniø 

junginiø gavimas, savybës ir panaudojimas. 

1 projektas. Specialios paskirties keraminiø medþiagø 

sintezë ir tyrimas (biudþetinis darbas) 

Vadovas – dr. R. Giraitis tel. 279 04 78. Mokslo 

grupë: dr. R. Giraitis, dr. G. Kudabienë. 

CHEMIJOS KATEDRA 


Katedros vedëjas doc. dr. Bronislovas Ðalkus 

tel. 279 04 78 

el. paðtas: salkusb@vpu.lt 


Svarbiausi rezultatai: tirta specialios paskirties 

keraminiø medþiagø fizikinës savybës, jø 

naudojimo naujø ðiuolaikiniø srovës ðaltiniø gamybai 

galimybës; nustatyta kai kuriø aliumosilikatiniø 

gaminiø atsparumas ðalèiui. 

2 projektas. Biologiðkai aktyviø junginiø sintezë 

ir tyrimas (biudþetinis darbas) 

Vadovas – dr. V. Gefenas tel. 279 04 78. 

Svarbiausi rezultatai: atlikta kai kuriø medicinoje 

naudotinø heterocikliniø junginiø sintezë, 

jø struktûros spektroskopiniai tyrimai, tirtos 

jø praktinio naudojimo galimybës 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Balevièienë S. Vidurinës mokyklos moksleiviø 

chemijos mokymosi motyvacijos tyrimas // 


2. Leleckaitë A. Jasaitis D., Ðalkus B., Sadûnas 

A., Kareiva A. Scaning electron microscopy – a 

powerful tool for the characterization of materials. 

3. Sol-gel synthesis of lanthanum-aluminium 

garnet // Environmental and Chemical Physics. 

– 2003, vol. 25, no 3, p. 143–147. 

3. Norkus E., Grincienë G., Butkus E. Vaitkus R. 

Cadmium(II) – β-cyclodextrin complex formation 

in alkaline solutions // Chemija. – 2003, t. 

14, Nr. 2, p. 69–71. 

4. Norkus E., Grincienë G., Butkus E., Vaitkus R. 

Determination of the stability constant of the dinuclear 

Cu(II) – β-cyclodextrin complex by the 

ligand displacement method // Chemija. – 2003, 

t. 14, Nr. 1, p. 3–9. 

5. Pakutinskiene I., Mathur S., Shen H., Kudabiene 

G., Jasaitis D., Kareiva A. From Precursors 

to Ceramic Materials. II. Synthesis and Specific 

Features of New Garnet Stucture Compounds // 

Materials Science (Medþiagotyra). – 2003, vol. 

9, no 4, p. 374–378. 

6. Pranaitytë B., Padarauskas A. Kapiliarinë elektroforezë 

polidialildimetilamonio chloridu modifikuotuose 

kapiliaruose // Cheminë technologija. 


7. Ðalkus B., Sederevièiûtë Þ., Kuèinskas E. Dalykø 

integracijos problema, rengiant dviejø specialybiø 

mokytojus // Pedagogika. – T. 66 (2003), 

p. 70–76.

Uþsienio 




1. Barkauskas J., Vinslovaitë A. Adsorption of polydisperse 

polivinyl alcohol molecules on the surface 

of activated carbons // Adsorption, science 

& technology. – Vol. 21, no 5 (2003), p. 463–473. 

2. Giraitis R., Martiðius T. Influence of copper 

oxide on mullite formation from kaolinite // Journal 

of Materials Chemistry. – Vol. 13, no 1 (2003), 

p. 121–124. 

3. Naujalis E., Èepytë J., Padarauskas A. Speciation 

of Co(II), Co(III) and Cu(II) in ethylenediamine 

solutions by capillary electrophoresis // Analytical 

and Bioanalytical Chemistry. – Vol. 376, 



1. Barkauskas J., Vinslovaitë A. Investigation of 

electroconductive films composed of polyvinyl 

alcohol and graphitized carbon black // Materials 

research bulletin. – Vol. 38 (8), 2003, p. 

1437–1447. 

2. Norkus E., Grincienë G., Vuorinen T., Butkus 

E., Vaitkus R. Stability dinuclear Cu(II) – b-cyclodextrin 

complex // Supramolecular Chemistry. 

– Vol. 15 (6), 2003 p. 425–431. 





medþiaga 

1. Balevièienë S. Konstruktyvizmo teorija ir jos 

aspektai chemijos mokymo bei mokymosi procese 

// Mokyklos reforma: patirtis ir problemos: 




2. Barkauskas J., Budrienë S., Vinslovaitë A. Grafitizuotø 

suodþiø ir polivinilo alkoholio sàveikos 

tyrimas // Lietuvos mokslas ir pramonë: universitetai 

þiniø visuomenëje: Neorganiniø medþiagø 

chemija ir technologija: Kaunas, 2003. 


3. Gefenas V., Bacevièiûtë R. 2-(4,6-Dimetil-2pirimidiniltio) 

alkanø rûgðèiø dariniø sintezë // 

Lietuvos mokslas ir pramonë: universitetai þiniø 

visuomenëje: Organinë chemija: Kaunas, 

2003. – Kaunas, 2003, p. 37–38. 

4. Kudabienë G., Perveneckienë I., Kuèinskas 

E., Valentinavièienë V. Mokëjimai taikyti chemijos 

þinias kasdieniniame gyvenime ir su jais 

susijusios problemos // Mokyklos reforma: patirtis 

ir problemos: Bendrojo lavinimo dalykø 


konferencija: Vilnius, 2003. – Vilnius, 2003, 

p. 91–96. 

5. Pranaitytë B., Padarauskas A. Elektroosmosinio 

srauto modifikavimas tirpiais polimerais 

kapiliarinëje elektroforezëje // Lietuvos mokslas 

ir pramonë: universitetai þiniø visuomenëje: 

Neorganiniø medþiagø chemija ir technologija: 

Kaunas, 2003. – Kaunas, 2003, p 62–64. 


medþiaga 

1. Kudabienë G., Sadûnas A. Specialiosios paskirties 

keramikos ið lauko ðpatø ir ðpatoidø bei 

stiklo sintezë ir tyrimas // Lietuvos mokslas ir 

pramonë: universitetai þiniø visuomenëje: Silikatø 

technologija: Kaunas, 2003. – Kaunas, 2003, 

p. 105–110. 


medþiaga 

1. Balevièienë S. Research of students motives 

of learning Chemistry at the secondary school // 

Natural Sciences and Teacher Training: 4 th International 

Conference: Daugavpils, 2003. – 

Daugavpils, 2003, p. 11–16. 

2. Kurienë A., Valentinavièienë V. Peculiarities 

of the Teacher¢s Activity in Preparing School 

Children for Chemistry Olympiads // Bildung im 

Zeitalter der Informationsgesellschaft: Baltische 

Studien zur Erziehungs- und Sozialwissenschaft: 

Frankfurt am Main, 2003. – Frankfurt am Main, 

2003, Bd. 8, S. 303–312. 

3. Sadûnas A., Mörtel H., Svinka V., Cimmers A. 

Die Prognostizierung und Bestimmung der Frostbeständigkeit 

keramicher Dachziegel und Ziegel 

// J. Ibausil, Tagungsbericht: Weimar, 2003. – 

Weimar, 2003, Bd. 1, S. 1159–1168. 


129

130 

DARBUOTOJAI 


KÛNO KULTÛROS TEORIJOS KATEDRA 


Katedros vedëjas doc. dr. Audronius Vilkas 

tel. 275 22 25 

el. paðtas: kkteor@vpu.lt 


Docentai dr. Audronius Vilkas, 

dr. Algimantas Kepeþënas, 

dr. Leonas Meidus, 

dr. Mindaugas Katinas, 

dr. Nijolë Jaðèaninienë, 

dr. Rûta Dadelienë, 

dr. Vincentas Blauzdys, 

Jonas Algimantas Juozaitis 

Lektorës dr. Renata Kviklienë, 

Liudmila Mikutienë 

Doktorantë Lina Bagdonienë 

Laborantës vyr. lab. Auðruolë Labunskienë, 

Auðra Jurgaitienë 


institucijø prof. habil. dr. Algirdas Raslanas 


Tema. Moksleiviø fizinio ugdymo teoriniai ir 

metodiniai aspektai 

Vadovas – doc. dr. A. Vilkas, tel. 275 22 25. 

Mokslo grupë: doc. dr. V. Blauzdys, doc. dr. 

M. Katinas, lekt. L. Mikutienë, lekt. dr. R. Kviklienë, 

dokt. L. Bagdonienë. 

Buvo tiriama bendrojo lavinimo vidurinës mokyklos 

ávairaus amþiaus moksleiviø fizinio ugdymo 

humanistinë metodika (ávairiø priemoniø 

ir metodø taikymas kûno kultûros pamokose, 

moksleiviui prasmingos metodikos paieðka savarankiðko 

darbo ir kitø pamokos daliø metu). 

1 projektas. Svarbiausi kûno kultûros pamokos 

bruoþai (biudþetinis darbas) 

Vadovas – doc. dr. V. Blauzdys. 

Vykdytojai: dokt. L. Bagdonienë, mag. K. Baèkis, 

V. Juonys, A. Navickas, R. Ðtura, A. Vaigauskaitë, 

J. Valiuèko, mokyt. V. Garolienë, E. 

Karalius. 

Svarbiausi rezultatai: nuo 2002 m. rugsëjo mën. 

iki 2003 m. birþelio mën. atlikti 6 pedagoginiai 

eksperimentai; paskelbti 4 moksliniai straipsniai; 

parengtas ir áteiktas spaudai vienas mokslinis 

straipsnis. 

2 projektas. Fizinio ugdymo priemoniø panaudojimas 

siekiant per kûno kultûros pamokas ugdyti 

paaugliø koordinacinius gebëjimus ir kitas 

fizines ypatybes (biudþetinis darbas) 

Vadovas – doc. dr. A. Vilkas, tel. 275 22 25. 

Vykdytojai: doc. dr. M. Katinas, lekt. L. Mikutienë, 

lekt. dr. R. Kviklienë. 

Svarbiausi rezultatai: nuo 2003 m. sausio 1 d. 

iki 2003 m. gruodþio 31 d. paskelbta 12 moksliniø 

straipsniø ávairiuose moksliniuose leidiniuose; 

iðleista mokymo metodinë priemonë kûno 

kultûros specialybës studentams „Gimnastika“. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Jaðèaninienë N., Drozd M. Kreatinkinazës 

izofermentø aktyvumo kitimas dël varþybø fiziniø 

krûviø poveikio ir jø funkcinë vertë // Sporto 

mokslas. – 2003, Nr. 2 (32), p. 24–28. 

2. Juozaitis J. A., Dadelienë R., Misiûnaitë A. Paplavskaja 

L. Lietuvos rinktinës plaukikø fizinio 

iðsivystymo, fizinio parengtumo ir funkcinio pajëgumo 

duomenys, jø ryðys su specialaus darbingumo 

rodikliais // Sporto mokslas. – 2003, 

Nr. 2 (32), p. 49–54. 

3. Karoblis P., Raslanas A., Potieliûnienë S., Þilinskienë 

R., Briedis V., Steponavièius K. Lietuvos 

olimpiniø rinktiniø treneriø veiklos metiniu 

treniruotës ciklu sociologiniai tyrimai // Sporto 


4. Kemerytë-Riaubienë E., Baðkienë V. Iðtvermæ 

lavinanèiø sportininkø hemoglobino koncentracijos 

ir anaerobinio glikolitinio pajëgumo 

rodikliø koreliacija // Sporto mokslas. – 2003, 

Nr. 1 (31), p. 62–65. 

5. Kepeþënas A., Vilkas A., Varoneckas G. Skirtingo 

pobûdþio fiziniø krûviø átaka paaugliø autonominio 

ðirdies ritmo reguliavimui // Sporto 


6. Meidus L. Rankinio komandø þaidëjø tarpusavio 

sàveikos ypatumai // Sporto mokslas. – 


7. Milaðius K., Moskvièiovas J., Skernevièius J., 

Raslanas A. Lietuvos ðiuolaikinës penkiakovës 

sportininkø rengimas treèiaisiais olimpinio ciklo 

metais // Sporto mokslas. – 2003, Nr. 4 (34) p. 

43–47. 

8. Milaðius K., Kemerytë-Riaubienë E., Vilkas A. 

Effect of Tot’hema and Ferroglobin B Food Sup- 

12 

plements on Changes of Blood Indices in Endurance 

– Training sportsmen // Acta medica Lituanica 

. – 2003, 10 (2) p. 104–109. 

9. Milaðius K., Moskvièiovas J., Raslanas A., 

Sklizmantas V. Lietuvos ðiuolaikinës penkiako-


vës sportininkø rengimas antraisiais olimpinio 

ciklo metais // Sporto mokslas. – 2003, Nr.1 

(31), p. 23–26. 

10. Milaðius K., Steponavièius K., Vilkas A. Lietuvos 

didelio meistriðkumo dviratininkø fiziniø 

ir funkciniø galiø kaita treniruotës ciklu // Sporto 


11. Nënius V., Raslanas A., Skyrius E., Laurutënaitë 

M., Kukðta A. 2004–2006 metø kûno kultûros 

ir sporto plëtros strategija // Sporto mokslas. 

– 2003, Nr. 3 (33), p. 2–9. 

12. Peèiukonienë M., Dadelienë R. Ávairiø sporto 

ðakø sportininkø fizinio parengtumo rodikliai 

bei jø tarpusavio ryðiai // Sporto mokslas. – 


13. Tubelis L., Vilkas A., Kibildienë S. Lietuvos 

didelio meistriðkumo irkluotojø ir jaunøjø irkluotojø 

(merginø) fizinio parengtumo bei funkcinio 

pajëgumo analizë // Sporto mokslas. – 2003, 

Nr. 1 (31), p. 36–41. 

14. Vilkas A., Dadelienë R. 16–17 metø sportininkø 

(dviratininkø ir irkluotojø) fizinio iðsivystymo, 

fizinio parengtumo ir funkcinio pajëgumo 

rodikliø koreliaciniai ryðiai // Ugdymas. Kûno 

kultûra. Sportas. – 2003, Nr. 2 , p. 79–84. 

15. Vilkas A., Kviklienë R. Mergaièiø paaugliø 

fiziniø ypatybiø lavinimas aerobikos edukacine 

sistema per kûno kultûros pamokas // Sporto 


16. Vilkas A., Kviklienë R. Merginø fizinio parengtumo 

kaita puberteto periodu ir vertinimas 

pagal Eurofito sistemà // Pedagogika. – T. 66 


17. Vilkas A., Skernevièienë B., Tubelis L. Lietuvos 

olimpinës pamainos ávairiø sporto ðakø 

sportininkø fizinio iðsivystymo, fizinio pajëgumo 

ir funkcinio pajëgumo lyginamoji analizë / 

/ Sporto mokslas. – 2003, Nr. 3 (33), p. 72–75. 


1. Jaðèaninas J., Jaðèaninienë N. Pramankðta 

kûno kultûros ir sportinëje veikloje: fiziologinis 

ir metabolinis pagrindimas // Sveikatos mokslai. 


2. Jaðèaninas N., Jaðèaninienë N. Fizinës apkrovos, 

raumenø mikrotraumos ir jø mechanizmø 

informacinë vertë // Visuomenës sveikata. 


Uþsienio 


1. Jasczcanin J., Jaðèaninienë N., Wojnar J. How 

Much Electrical and Enzymes Activity are Informating 

about the Injure of Muscles? // Annales 

Universitatis Mariae Curie-Skladowska. Lublin-Polonia. 

– 2003, vol. LVIII, Suppl. XIII, 99, p. 

536–542. 

2. Kepeþënas A., Vilkas A., Varoneckas G., Influence 

of Different – Type Physical Loads on 

Adolescents’ Autonomic Heard Rate Control // 

Journal of Human Kinetics. – 2003, vol. 9, p. 

73–83. 

3. Áîé÷åíêî Ñ., Ýéäåð Ý., ßùàíèíåíå Í., 

Ëåîíîâ Â., ßùàíèí ß., Áîé÷åíêî Ò. 

Êîîðäèàöèîííûå ñïîñîáíîñòè êàê 

âåùåñòâåííûå êîððåëÿíòû ýôåêòèâíîñòè 

îáó÷åíèÿ äâèãàòåëüíûìè äåéñòâèÿìè // 

Ïåäàãîãiêà, ïñèõîëîãiÿ Òà ìåäèêî – 

áiîëîãi÷íi ïðîáëåìè ôiçè÷åíîãî âèõîâàííÿ 

i ñïîðòó. – 2003, ¹21, c. 76–87. 

4. Âiëêàñ À., Ìiëàøþñ K. Äèíàìèêà 

ïîêàçíèêiâ ôóíêöiîíàëüíîé ïiäãîòîâëåíîñòi 

êâàëiôiêîâàíèõ ñïîðòñìåíiâ – âåëîñèïåäèñòiõ 

Ëèòâè íà åòàïõ ði÷íîãî öèêëó òðåíèðîâàííÿ 

// Òåîðiÿ è ìåòîäèêà ôiçè÷íîãî âèõîâàííÿ i 

ñïîðòó. – 2003, ¹1, ñ. 138–141. 

5. Êàòèíàñ Ì., Âèëêàñ À. Îñîáåííîñòè 

ðàçâèòèÿ êîîðäèíàöèîííûõ ñïîñîáíîñòåé íà 

óðîêàõ ãèìíàñòèêè ó ìàëü÷èêîâ 12–15 ëåò â 

çàâèñèìîñòè îò èõ ïîëîâîãî ðàçâèòèÿ // 

Âåñòíèê ÌÀÍÝÁ. – 2003, Ò. 8, ¹ 7 , c. 

233–237. 

6. Ðàäçèåâñêèé À., Ïðèìàêîâ À., Îëåøêî 

Â., ßùàíèíåíå Í. Î íàêîïëåíèè, 

ðàñxîäîâàíèè è ïåðåðàñïðåäåëåíèè 

ôóíêöèîíàëüíûõ ðåçåðâîâ â îðãàíèçìå 

÷åëîâåêà // Íàóêà â îëèìïèñêîì ñïîðòå. – 

2002, 3–4, ñ. 110–119. 

7. Ýéäåð Ý., Áîé÷åíêî Ñ., ßùàíèíåíå Í., 

ßùàíèí ß., Êàðöåíêî Å., Áîé÷åíêî Ò. 

Îáóñëîâëåííîñòü ñïåöèàëüíîé ïîäãîòîâêè 

æåíùèí ôàçàìè áèîëîãè÷åñêîé öèêëè÷íîñòè 

â ñïîðòèâíîì ôåêòîâàíèè // Ïåäàãîãèêà, 

ïñèõîëîãiÿ. Òà Ìåäèêî-áiîëîãi÷íi ïðîáëåìè 

ôiçè÷íîãî âèõîâàííÿ i ñïîðòó. – 2003, ¹ 

20, c. 42–53. 

8. ßùàíèí ß., Âîéíàð Þ., ßùàíèíåíå Í., 

Ñêóðâèäàñ À. Áèîëîãè÷åñêèå îñíîâû 

îïòèìèçàöèè òðåíèðîâî÷íûõ íàãðóçîê // 

Íàóêà â îëèìïèéñêîì ñïîðòå. – 2002, ¹ 1, 

ñ. 54–59. 





medþiaga 

1. Raslanas A. Harmoningos sportininko asmenybës 

ugdymas // Olimpinis ðvietimas ir kultûra: 

mokslinës konferencijos medþiaga: Vilnius, 

2003 lapkrièio 7 d. – Vilnius, 2003, p. 39–40. 

2. Raslanas A., Venclovaitë L. Pasaulio irklavimo 

èempionato ávairiø valèiø klasiø taktikos 

analizë // Sporto mokslas – realijos ir perspektyvos: 

mokslinës konferencijos medþiaga: Kaunas. 


3. Ðtura R., Blauzdys V. Srautinis stotinis metodas, 

taikomas per VII–X klasiø kûno kultûros 

pamokas // Mokyklos reforma: patirtis ir pro- 


131

132 


blemos: IV respublikinës konferencijos „Bendrojo 


mokykloje“ straipsniø rinkinys. – Vilnius, 2003, 

p. 107–111. 

4. Vilkas A. Fizinio ugdymo ir sporto problemos 

atsikûrusioje Lietuvos valstybëje // Olimpinis 

ðvietimas ir kultûra: mokslinës konferencijos 

medþiaga: Vilnius, 2003 lapkrièio 7 d. – 



medþiaga 

1. Boychenko S., Karsenko E., Jaszczanin J., 

Boychenko T., Eider J., Jaðèaninienë N. 

Îáîñíîâàíèå ñîäåðæàíèÿ è íàïðàâëåííîñòè 

ñïåöèàëüíîé ïîäãîòîâêè ñïîðòñìåíîê â 

âèäàõ ôåõòîâàíèÿ â ðàçëè÷íûõ ôàçàõ ÎÌÖ 

// Ñîâðåìåííûé îëèìïèñêèé ñïîðò è ñïîðò 

äëÿ âñåõ: VII ìåæäóíàðîäíûé íàó÷íûé 

êîíãðåñ : Ìîñêâà. – Ìîñêâà, 2003, ò. 2, c. 

17–18. 

2. Jaszczanin J., Jaszczanin N. Jump Training 

Effect on Adaptive Potential of Basketball Players 

// 8th International Scientific Conference 

Sport Kinetics, Book of abstracts: Rydzyna (near) 

Leszno, Poland, September 19–21, 2003. – 

2003, p. 56. 

3. ßùàíèí ß., Êðóïåöêè Ê., ßùàíèíåíå Í., 

Áîé÷åíêî Ñ., Áîé÷åíêî Ò. Îáúåêòèâíûå 

íîñèòåëè èíôîðìàöèè òðåíèðîâàííîñòè 

ñïîðòñìåíà â àêàäåìè÷åñêîé ãðåáëå // 

Ñîâðåìåííûå ïðîáëåìû ôèçè÷åñêîãî 

âîñïèòàíèÿ ñòóäåí÷åñêîé ìîëîäåæè è 

ôîðìèðîâàíèÿ çäîðîâîãî îáðàçà æèçíè: 

ìàòåðèàëû íàó÷íî-ïðàêòè÷åñêîé 

êîíôåðåíöèè: Ìèíñê, 2 àïðåëÿ 2003 ã. – 

Ìèíñê, 2003, ñ. 5–6.

DARBUOTOJAI 


REGIONINËS GEOGRAFIJOS KATEDRA 

Profesorius dr. Algirdas Stanaitis 

Docentai dr. Saulius Stanaitis, 

dr. Rimantas Krupickas 

Lektoriai dr. Darius Èesnavièius, 

dr. Virginijus Gerulaitis, 

dr. Loreta Olbergytë, 

dr. Zenonas Gulbinas 

Asistentai Auðra Birgelytë, 

Inga Raudeliûnienë, 

Algimantas Stankevièius, 

Regina Subotkevièienë, 

Jolita Trainytë 

Doktorantai Auðra Birgelytë, 

Regina Subotkevièienë, 

Jolita Trainytë 

Laborantai Janina Rusteikienë, 

Morkus Matkevièius, 

Guoda Bauþytë 


institucijø prof. habil. dr. Vytautas Dvareckas, 

doc. dr. Juozas Zagorskis, 

lekt. dr. Zenonas Gulbinas, 

Algimantas Stankevièius, 

Irena Sinickienë, 

Audronë Ðeikienë, 

Gintautas Indriûnas, 

Nijolë Kapustinskienë, 

Irena Daugirdaitë 



Katedros vedëjas doc. dr. Saulius Stanaitis 

tel. / faks. 273 48 62 

el. paðtas: saulius.stanaitis@vpu.lt 

Katedra ákurta 1945 m. vasario 1 d., 2000 m. reorganizuota á 

dvi katedras: Bendrosios geografijos ir Regioninës geografijos. 

Tema. Lietuvos regioninë transformacija: geodemografiniai 

ir socialiniai pokyèiai 

Vadovas – prof. dr. Algirdas Stanaitis, 

tel. 273 48 62. 

Vykdytojai: doc. dr. S. Stanaitis, lekt. dr. D. 

Èesnavièius, asist. I. Raudeliûnienë, asist. A. 

Stankevièius 

Svarbiausi rezultatai: buvo tiriami gyventojø 

ir gyvenvieèiø teritorinës sklaidos aspektai, pabrëþiami 

ir numatomi regioniniai gyvenvieèiø 

sistemø skirtumai. Analizuota kaimo vietovës 

natûralaus prieaugio ir amþiaus struktûros 

teritoriniai aspektai, ðiø demografiniø rodikliø 

kaitos ypatumai ir prieþastys. Tyrinëta 

didþiøjø Lietuvos miestø priemiestiniø zonø geografiniai 

þemës naudojimo ypatumai. Tirta 

Lietuvos nacionaliniø parkø geodemografinës 

ir socialinës ekonominës charakteristikos. Atlikta 

socialinæ paramà gaunanèiø asmenø, bedarbiø 

ir benamiø padëties Vilniaus mieste analizë, 

nagrinëta jø socialinë ekonominë bûklë, 

gaunama parama ir pragyvenimo ðaltiniai, demografiniai 

rodikliai, sociopsichologinë respondentø 

aplinka, respondentø nuostatos ir pasirengimas 

socialiniams pokyèiams. 

1 projektas. Trakø miesto ir jo apylinkiø geodemografinis 

ir socialinis-ekonominis tyrimas 

Vadovai ir vykdytojai – doc. dr. S. Stanaitis, 

asist. A. Stankevièius. 

Svarbiausi rezultatai: tirta Trakø miesto ir trisdeðimt 

trijø Trakø istorinio nacionalinio parko 

(TINP) kaimø demografinë situacija, natûralaus 

ir migracinio judëjimo pokyèiai; nagrinëta 

gyventojø vertybinës orientacijos, susijusios 

su Trakø kultûros paveldo iðsaugojimu, þmoniø 

uþimtumo struktûra, socialinës problemos 

ir perspektyvos. 

Duomenø bazë: einamosios demografinës ir 

socialinës-ekonominës informacijos ið seniûnijø 

namø ûkiniø knygø apskaita, kasmetinio 

gyventojø suraðymo informacija, taip pat 

2001 m. visuotinio gyventojø suraðymo duomenys. 

Dalyvauta rengiant TINP átraukimo á UNES- 

CO pasaulio paveldo sàraðus nominacinæ bylà 

(byla perduota Pasaulio paveldo komitetui Paryþiuje). 

2 projektas. Socialinæ paramà gaunanèiø asmenø 

ir bedarbiø padëties Vilniaus mieste analizë 

(Vilniaus miesto savivaldybë) 

Vadovai – doc. dr. S. Stanaitis, lekt. dr. D. Èesnavièius. 

Vykdytojai: prof. dr. A. Stanaitis, lekt. dr. V. Gerulaitis, 

asist. I. Raudeliûnienë, asist. A. Stankevièius, 

labor. M. Matkevièius, labor. G. Bauþytë. 

Svarbiausi rezultatai: tirta Vilniaus miesto bedarbiø 

ir socialinæ paramà gaunanèiø asmenø 

bei benamiø socialinë-ekonominë padëtis, 

gaunama parama ir pragyvenimo ðaltiniai; iðnagrinëta 

Vilniaus miesto seniûnijose ir Darbo 

birþoje sukaupta medþiaga apie socialinæ paramà; 

parengta kompiuterinës socialinës paramos 

gavëjø duomenø bazës; socialinës politikos 

poþiûriu ávertinta socialiai remtinø gyventojø, 

bedarbiø ir benamiø elgsena bei nuostatos 

(aptarta socialinë jø padëtis); Savival- 


133

134 


dybës Socialinës paramos skyriaus padaliniuose 

parengtos socialiai remtinø gyventojø ir bedarbiø 

koreliacinës schemos. 

3 projektas. Regionø konkurencingumas, pereinant 

á rinkos ekonomikà 

Vadovai – prof. dr. A. Stanaitis, W. Kosiedovski 

(Torunës universitetas, Lenkija). 

Vykdytojai: doc. dr. S. Stanaitis, lekt. dr. D. 

Èesnavièius. 

Svarbiausi rezultatai: atlikus anketinius vietinës 

valdþios atstovø ir pramonës ámoniø konkurencingumo 

tyrimus Lietuvos, Baltarusijos, 

Lenkijos ir Latvijos modeliniuose regionuose 

apibendrinti tyrimø rezultatai; iðanalizuota 

Alytaus ir Utenos apskrities svarbiausiø ámoniø 

ir teritoriniø administraciniø vienetø vadovø 

(seniûnø, merø) sociologiniai atsakymai 

(jie pateikti 2003 m. rugsëjo 23–24 d. vykusioje 

tarptautinëje konferencijoje Lenkijoje ir bus 

paskelbti kompleksinëje monografijoje). 

Tema. Lietuvos turizmo potencialo geografinis 

sàlygotumas 

Vadovas – doc. dr. S. Stanaitis, tel. 2 73 48 62. 

Vykdytojai: prof. dr. A. Stanaitis, lekt. dr. D. 

Èesnavièius, asist. A. Stankevièius. 

Svarbiausi rezultatai: buvo nagrinëjama Lietuvos 

regionø turistinës infrastruktûros sklaida, 

jos geografinis sàlygotumas; analizuota 

ekonominiø-socialiniø ir rekreaciniø rodikliø 

átaka turistiniø regionø patrauklumui; aptarta 

Lietuvos nacionaliniø parkø socialinis ir rekreacinis 

potencialas; atliktos sociologinës Rytø 

ir Pietryèiø Lietuvos kaimo turizmo sodybø 

apklausos. 

Tema. Geografinis ugdymas ir informacinë visuomenë 

Vadovas – doc. dr. Z. Kairaitis, tel. 279 06 21. 

Vykdytojai: doc. dr. R. Krupickas, lekt. dr. L. 

Olberkytë, asist. J. Trainytë. 

Svarbiausi rezultatai: tirta geografijos nuotolinio 

mokymo Lietuvos aukðtosiose mokyklose 

problemos ir perspektyvos bendrojo lavinimo 

mokykloje; VPU Gamtos mokslø fakultetas (uþsakovas), 

UAB „HNIT-BALTIC Geoinfoservisas 

(tiekëjas) ir ESRI, Inc. (GIS programinës 

árangos gamintojas) pasiraðë triðalæ sutartá dël 

GIS programinës árangos (ArcView 8.3) dovanojimo 

ir pateikimo bei ádiegimo ir techninës 

prieþiûros teikimo Gamtos fakultetui vienus 

metus. 

4 projektas. Geobiolaukai Lietuvos kraðtovaizdyje 

Vadovas ir vykdytojas – doc. dr. R. Krupickas, 

tel. 279 06 21. 

Svarbiausi rezultatai: pradëta tirti gardelinës 

geobiolaukø struktûros Juodðiliø miðke árengtame 

poligone; parengta geobiolaukø reiðkiniø 

skirstymo schema. 

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 



1. Krupickas R., Trainytë J. Geografijos nuotoliniø 

studijø ir mokymo galimybës // Pedagogika. 

– T. 63 (2002), p. 164–169 (neátraukta á 


2. Stanaitis A. Tautiniai pokyèiai Vilniaus mieste 

XX a. II–oje pusëje // Geografija. – 2003, t. 39 

(1), p. 33–39. 

3. Stanaitis S., Èesnavièius D. Vilniaus miesto 

verslo teritorinës sklaidos þemëlapis. 2. Ámoniø 

veikla ir verslo aplinka Vilniaus mieste // 

Geografijos metraðtis. – 2003, t. 36, p. 181– 

193. 





medþiaga 

1. Birgelytë A. Projektai kaip geografijos mokymo 

perspektyva // Mokyklos reforma: patirtis 

ir problemos: Bendrojo lavinimo dalykø dëstymas 

reformuotoje mokykloje: IV respublikinë 

konferencija: Vilnius, 2003. – Vilnius, 2003, 

p. 68–72. 

2. Stanaitis A. Varënos rajono gyventojø ir gyvenvieèiø 

raida XX amþiaus antroje pusëje // 

Mokyklos reforma: patirtis ir problemos: Bendrojo 


mokykloje: IV respublikinë konferencija: Vilnius, 

2003. – Vilnius, 2003 p. 29–33. 

3. Stanaitis S. Demografinë situacija Trakø istoriniame 

nacionaliniame parke // Respublikinë 

konferencija dr. S. Mikulioniui atminti: 

Trakai, 2003. – Vilnius, 2003, p. 139–153. 

4. Subotkevièienë R. Geografijos mokytojo 

profesinës kompetencijos problema // Mokyklos 

reforma: patirtis ir problemos: Bendrojo lavinimo 

dalykø dëstymas reformuotoje mokykloje: 

IV respublikinë konferencija: Vilnius, 


5. Trainytë J. Nuotolinis geografijos mokymas 

Lietuvos aukðtosiose mokyklose ir jo perspektyvos 

bendrojo lavinimo mokykloje // Mokyklos 

reforma: patirtis ir problemos: Bendrojo lavinimo 

dalykø dëstymas reformuotoje mokykloje: 

IV respublikinë konferencija: Vilnius, 

2003. – Vilnius, 2003, p. 34–38.




medþiaga 

1. Stanaitis A. Turizmo specialistø ruoðimas Vilniaus 

pedagoginiame universitete // Turizmo 

ir rekreacijos specialistø rengimas Europos Sàjungos 

plëtros sàlygomis: tarptautinë konferencija: 

Klaipëda, 2003. – Klaipëda, 2003, p. 5. 



1. Doc. dr. S. Stanaitis, lekt. dr. D. Èesnavièius – 

socialinæ paramà gaunanèiø asmenø ir bedarbiø 

padëties Vilniaus mieste analizë (respublikinis 

projektas). 

2. Prof. dr. A. Stanaitis, doc. dr. S. Stanaitis, lekt. 

dr. D. Èesnavièius – projektas „Regionø konkurencingumas, 

pereinant á rinkos ekonomikà“ 

(tarptautinis lyginamasis tyrimas). 


UÞSIENYJE 


1. Prof. dr. A. Stanaitis. Torunës universitetas (Lenkija), 

2003 m. rugsëjis. 

2. Doc. dr. S. Stanaitis. Torunës universitetas (Lenkija), 

2003 m. rugsëjis. 

3. Doc. dr. S. Stanaitis. Tarptautinë intensyvi mokomoji 

programa ,,Socialinë-ekonominë integracija 

Europos Sàjungos kalnuotose vietovëse“ 

(Ispanija), 2003 m. balandis. 


135

136 

DARBUOTOJAI 


SPORTO METODIKOS KATEDRA 

Profesoriai habil. dr. Kazys Milaðius, 

habil. dr. Povilas Karoblis, 

habil. dr. Juozas Skernevièius 

Docentai dr. Darius Radþiukynas, 

dr. Jurgis Mertinas, 

dr. Mindaugas Tinteris, 

dr. Sniegina Poteliûnienë, 

Lektoriai Nijolë Kapustinskienë, 

Vytas Janèiauskas 

Asistentai Algimantas Ðatas, 

Valda Þilinskienë, 

Nijolë Kepeþënienë, 

Rasa Paulauskienë, 

Doktorantës Inga Smalinskaitë, 

Nelë Þilinskienë 

Laborantës Elvyra Vëbrienë, 

Nijolë Kepeþënienë, 

Marija Radzevièienë, 

Þaneta Ðalnaitë 


institucijø doc. dr. Linas Tubelis, 

lekt. dr. Eglë Kemerytë-Riaubienë 



Katedros vedëjas prof. habil. dr. Kazys Milaðius 

tel. 275 17 48 

el. paðtas: smk@vpu.lt 


Tema. Studentø mokymo ir fizinio ugdymo efektyvinimas 

Vadovas – doc. dr. S. Poteliûnienë, 

tel. 275 21 96. 

Mokslo grupë: doc. dr. J. Mertinas, doc. dr. 

M. Tinteris, doc. dr. D. Radþiukynas, asist. V. Þilinskienë, 

lekt. N. Kapustinskienë, asist. A. Ðatas, 

lekt. V. Janèiauskas, asist. N. Kepeþënienë. 

Buvo tiriami VPU I kurso kûno kultûros ir kitø 

specialybiø studentø fizinis iðsivystymas, fizinis 

parengtumas, fizinis darbingumas, funkcinis pajëgumas. 

Svarbiausi rezultatai: nustatyta VPU kûno kultûros 

specialybës ir kitø specialybiø studentø 

fizinio ir funkcinio parengtumo kaita per mokslo 

metus, parengta moksliniai straipsniai, metodinës 

priemonës. 

Tema. Didelio meistriðkumo sportininkø rengimo 

valdymas 

Vadovas – prof. habil. dr. J. Skernevièius, 

tel. 273 48 58. 

Mokslo grupë: prof. habil. dr. P. Karoblis, prof. 

habil. dr. K. Milaðius, dr. E. Kemerytë-Riaubie- 

në, dr. L. Tubelis, asist. R. Paulauskienë, dokt. 

N. Þilinskienë. 

Buvo tiriami Lietuvos olimpinës rinktinës nariai 

bei kandidatai ir kitø sporto ðakø didelio meistriðkumo 

sportininkai ir jaunieji olimpinio rezervo 

sportininkai. Tyrinëjama Lietuvos olimpinës 

rinktinës nariø, kandidatø, jaunøjø olimpinio rezervo 

sportininkø ir kitø sporto ðakø didelio 

meistriðkumo sportininkø fiziniø bei funkciniø 

galiø kaita, jø rengimas, analizuota naujausi 

treniravimo metodikos pasiekimai ir galimas jø 

taikymas tam tikrose sporto ðakose. Buvo tiriama 

biologiðkai aktyviø maisto papildø átaka 

sportininkø organizmo adaptacijai prie fiziniø 

krûviø ir jø atsigavimo problemos. Darbas atliktas 

pagal Lietuvos sportininkø rengimo programà 

,,Atënai–2004“. 

Svarbiausi rezultatai: nustatyta olimpinës rinktinës 

nariø ir kandidatø fizinio bei funkcinio 

parengtumo kaita per metiná treniruoèiø ciklà; 

sudaryta vertinimo sistema; teikta informacija 

ir metodinës rekomendacijos treneriams, gydytojams, 

sportininkams, Lietuvos tautiniam 

olimpiniam komitetui, Kûno kultûros ir sporto 

departamentui prie Lietuvos Vyriausybës; parengta 

ir paskelbta moksliniai straipsniai mokslo 

leidiniuose, áraðytuose á Mokslo ir studijø departamento 

patvirtinà sàraðà bei recenzuojamuose 

mokslo þurnaluose ir leidiniuose. 


Daktaro disertacija. Inga Smalinskaitë ,,Moksleiviø 

olimpinis ugdymas kaip pedagoginë sistema“. 



prof. habil. dr. Kæstas Miðkinis. 


DALYKAI 

1. Prof. habil. dr. Kazys Milaðius. Sporto fiziologija. 


2. Prof. habil. dr. Povilas Karoblis. Sporto treniruotës 

teorija ir didaktika. Pasirinktos sporto ðakos 

teorija ir didaktika. VPU. 

3. Prof. habil. dr. Juozas Skernevièius. Sporto 

mokslo metodologija. VPU.

STRAIPSNIAI 

Lietuvos 




1. Janèiauskas V., Radþiukynas D. Futbolininkø 

fizinio parengtumo ir varþybinës veiklos efektyvumo 

analizë // Sporto mokslas. – 2003, Nr. 3 

(33), p. 31–36. 

2. Karoblis P. Olimpinis ðvietimas globalizacijos 

amþiuje: perspektyvos ir privalumai // Sporto 


3. Karoblis P., Raslanas A., Poteliûnienë S., Þilinskienë 

N., Briedis V., Steponavièius K. Lietuvos 

olimpinës rinktinës treneriø veiklos metiniu 

treniruotës ciklu sociologiniai tyrimai // Sporto 


4. Kemerytë-Riaubienë E., Baðkienë V. Iðtvermæ 

lavinanèiø sportininkø hemoglobino koncentracijos 

ir anaerobinio glikolitinio bei aerobinio pajëgumo 

rodikliø koreliacija // Sporto mokslas. – 


5. Milaðius K., Moskvièiovas J., Skernevièius J., 

Raslanas A. Lietuvos ðiuolaikinës penkiakovës 

sportininkø rengimasis treèiaisiais olimpinio ciklo 

metais // Sporto mokslas. – 2003, Nr. 4 (34), p. 

43–47. 

6. Milaðius K., Steponavièius K., Vilkas A. Lietuvos 

didelio meistriðkumo dviratininkø fiziniø ir 

funkciniø galiø kaita metiniu treniruotës ciklu // 

Sporto mokslas. – 2003, Nr. 2 (32), p. 29–32. 

7. Milaðius K., Kemerytë-Riaubienë E., Vilkas A. 

Effect of Tot’hema and Ferroglobin B 12 Food Supplements 

on Changes of Blood Indices in Endurance 

– Training Sportsmen // Acta medica Lituanica. 

– 2003, Vol. 10 (2), p. 104–109. 

8. Milaðius K., Moskvièiovas J., Raslanas A., 

Sklizmantas V. Lietuvos ðiuolaikinës penkiakovës 

sportininkø rengimas antraisiais olimpinio 

ciklo metais // Sporto mokslas. – 2003, Nr. 1 (31), 

p. 23–26. 

9. Paulauskas R., Paulauskienë R. Didelio meistriðkumo 

vyrø krepðinio komandos gynybos klaidø 

ypatumai // Sporto mokslas. – 2003, Nr. 3 

(33), p. 58–61. 

10. Petkus E., Bartkus K., Skernevièius J., Opalnikova 

A. Pavienës dvivietës irkluotojø rengimosi 

2002 m. pasaulio èempionatui analizë // 

Sporto mokslas. – 2003, Nr. 1 (31), p. 32–36. 

11. Poteliûnienë S., Tinteris M. Kûno kultûros pratybø 

veiksmingumas pirmakursiø poþiûriui á kûno 

kultûrà bei jø pedagoginiams gebëjimams // 


12. Poteliûnienë S., Tamoðauskas P., Karoblis P. 

Studentø poþiûris á kûno kultûros vyksmà Lietuvos 

aukðtosiose mokyklose // Sporto mokslas. – 

2003, 4 (34), p. 54–60. 

13. Radþiukynas D., Streckis V., Radþiukynas 

D. Didelio meistriðkumo ðuolininkø á tolá sportiniø 

rezultatø ir specialiø greitumo bei jëgos greitumo 

testø rezultatø kaita // Sporto mokslas. – 


14. Skernevièius J., Balèiûnas E., Rudzinskas M., 

Ðvedas E. Lietuvos pajëgiausiø baidarininkø fizinio 

iðsivystymo, fizinio parengtumo ir funkcinio 

pajëgumo tyrimo duomenys bei jø ryðys su 

specialiø galiø rodikliais // Sporto mokslas. – 


15. Ðatas A., Radþiukynas D. Lietuvos kurèiøjø 

krepðininkø rinktinës fizinis parengtumas ir varþybinë 

veikla // Sporto mokslas. – 2003, Nr. 3 

(33), p. 46. 

16. Tubelis L., Vilkas A., Kibildienë S. Lietuvos 

didelio meistriðkumo irkluotojø ir jaunøjø irkluotojø 

(merginø) fizinio parengtumo bei funkcinio 

pajëgumo analizë // Sporto mokslas. – 2003, Nr. 

1 (31), p. 42–48. 

17. Vilkas A., Skernevièienë B., Tubelis L. Lietuvos 

olimpinës pamainos ávairiø sporto ðakø sportininkiø 

fizinio iðsivystymo, fizinio parengtumo 

ir funkcinio pajëgumo lyginamoji analizë // Sporto 


18. Þilinskienë N. Moterø ðuolio á aukðtá rezultatø 

kitimo daugiametës treniruotës procese analizë 

// Sporto mokslas. – 2003, Nr. 3 (33), p. 36– 

41. 

19. Þilinskienë N., Radþiukynas D. Didelio 

meistriðkumo ðuolininkës á aukðtá N. Þ. treniruotës 

ypatumai // Sporto mokslas. – 2003, Nr. 1 

(31), p. 32–36. 


1. Kemerytë-Riaubienë E. Angliavandeniai ir jø 

vaidmuo sportinëje veikloje // Treneris. – 2003, 

Nr. 1, p. 12–15. 

2. Tubelis L. Krepðininkø testavimas Australijoje 

// Treneris. – 2003, Nr. 1, p. 20–28. 

Uþsienio 



1. Âiëêàñ À., Ìiëàøþñ K. Äèíàìèêà 

ïîêàçíèêiâ ôóíêöiîíàëüíîé ïiäãîòîâëåíîñòi 

êâàëiôiêîâàíèõ ñïîðòñìåíiâ – âåëîñèïåäèñòiõ 

Ëèòâè íà åòàïõ ði÷íîãî öèêëó òðåíèðîâàííÿ 

// Òåîðiÿ è ìåòîäèêà ôiçè÷íîãî âèõîâàííÿ i 

ñïîðòó. – Êèiâ, 2003, ¹1, ñ. 138–141. 





medþiaga 

1. Karoblis P. Olimpinis ðvietimas globalizacijos 

amþiuje // Olimpinis ðvietimas ir kultûra: mokslinë 

konferencija: Vilnius, 2003 lapkrièio 7 d. – 


2. Milaðius K., Vilkas A., Samulënas A. 12–13 

metø berniukø futbolininkø fizinio parengtumo 

átaka techniniam rengimui // Kûno kultûros ir 

sveikatos ugdymo ðiuolaikinës problemos: moks- 


137

138 


linë konferencija: Klaipëda, 2003 spalio 9 d. – 

Klaipëda, 2003, p. 45–46. 

3. Poteliûnienë S., Kepeþënienë N. Studentø fizinës 

bûklës pokyèiai per pirmuosius studijø metus 

// Kûno kultûros ir sveikatos ugdymo ðiuolaikinës 

problemos: mokslinë konferencija: Klaipëda, 

2003 spalio 9 d. – Klaipëda, 2003, p. 53. 

4. Smalinskaitë I. Moksleiviø olimpinis ugdymas 

kaip pedagoginë sistema // Olimpinis ðvietimas 

ir kultûra: mokslinë konferencija: Vilnius, 2003 

lapkrièio 7 d. – Vilnius, 2003, p. 43–44. 



medþiaga 

1. Karoblis P., Raslanas A., Poteliûnienë S., Þilinskienë 

N., Briedis V., Steponavièius K. Lietu- 

vos olimpinës rinktinës treneriø veiklos metiniu 

treniruotës ciklu sociologiniai tyrimai: VI tarptautinë 

sporto mokslo konferencija: Vilnius, 2003 

kovo 7 d. – Vilnius, 2003, p. 16. 


UÞSIENYJE 


1. Prof. habil. dr. K. Milaðius. Sportininkø tyrimai 

(Graikija). 

2. Prof. habil. dr. P. Karoblis. Olimpinës akademijos 

simpoziumas (Prancûzija). 

3. Prof. habil. dr. J. Skernevièius. Sportininkø 

moksliniai tyrimai (JAV, Graikija).

DARBUOTOJAI 


Profesoriai habil. dr. Rimantas Puplesis, 

habil. dr. Vytautas Sirvydis, 

habil. dr. Algirdas Skirkevièius 

Docentai dr. Dalia Paðkevièienë, 

dr. Vytautas Semaðka, 

dr. Virginijus Sruoga, 

dr. Danius Vencius 

Lektoriai dr. Ramunë Sabalionytë, 

Dalius Dapkus 

Asistentai Arûnas Diðkus, Gintaras Riauba 

Laborantës Ingrida Èiuèkytë, 

Renata Kiserauskaitë, 

Birutë Prakapienë 


institucijø lekt. dr. Kazimieras Baranauskas, 

lekt. dr. Petras Bluzma 


Tema. Primityviø Microlepidoptera taksonominë 

ávairovë skirtingose ekosistemose ir biomuose 

(tema bendra su Biologinës ávairovës ir technologijø 

laboratorija) 

Vadovas – prof. habil. dr. R. Puplesis, 

tel. 275 13 43. 

Mokslo grupë: prof. habil. dr. R. Puplesis, doc. 

dr. V. Sruoga, asist. A. Diðkus (kartu su uþsienio 

kolegomis). 

Buvo tiriami filogenetiðkai primityvûs, bet biologiniu 

ir ekonominiu poþiûriais svarbûs augalø asimiliaciniuose 

audiniuose besivystantys vabzdþiai, 

priklausantys kelioms ðeimoms: Nepticulidae, 

Opostegidae, Tischeriidae, Elachistidae ir kt. 

1 projektas. Neotropinio regiono Opostegidae: 

filogenija ir taksonomija 

Vadovas – prof. habil. dr. R. Puplesis. 

Vykdytojai: prof. habil. dr. R. Puplesis, asist. 

A. Diðkus, dr. Donald R. Davis (JAV). 

Svarbiausi rezultatai: iðtyrinëta papildoma kolekcinë 

medþiaga ið Pietø ir Centrinës Amerikos 

bei JAV; atrasta ir parengta apraðymui apie 60 

mokslui naujø rûðiø; pradëta rengti monografinë 

Ðiaurës ir Pietø Amerikos Opostegidae apþvalga 

(spaudai JAV). 

2 projektas. Pietø ir Centrinës Amerikos Nepticulidae: 

filogenija ir taksonomija 

Vadovas – prof. habil. dr. R. Puplesis. 

Vykdytojai: prof. habil. dr. R. Puplesis, asist. 

ZOOLOGIJOS KATEDRA 


Katedros vedëjas doc. dr. Vytautas Semaðka 

tel. 275 13 43 

el. paðtas: zoologija@vpu.lt, vytautas.semaska@vpu.lt 


A. Diðkus, dr. Gaden S. Robinson (Didþioji Britanija). 

Svarbiausi rezultatai: paskelbta iðsami monografija, 

skaitytas mokslinis praneðimas ðalies konferencijoje, 

paskelbta praneðimo medþiaga. 

3 projektas. Augalus minuojanèiø drugiø (Lepidoptera: 

Elachistidae) morfologija ir taksonomija 

(biudþetinis darbas) 

Vadovas ir vykdytojas – doc. dr. V. Sruoga. 

Svarbiausi rezultatai: tirta Lietuvos Elachistidae 

kolekcinë medþiaga; nagrinëta ávairiø imago 

struktûrø morfologija, dokumentuotos taksonomijai 

svarbios struktûros; tirtos vabzdþiø grupës, 

parengta Lietuvoje paplitusiø rûðiø morfologijos 

apþvalga; papildytos duomenø bazës apie tirtus 

vabzdþius; atlikta Pietø Amerikos Elachistidae 

taksonominë apþvalga, atrasta ir apraðyta mokslui 

nauja Stephensia Stt. genties rûðis ið Belizo; 

mokslo programos „Baltijos regiono poledynmeèio 

ekosistemø formavimosi dësningumai ir pokyèiai 

(molekulinës ir tradicinës biologijos duomenø 

saitai)“ kontekste sudaryta informacinë bazë 

Elachistidae populiacijø tyrimams atlikti, taikant 

molekulinius tyrimo metodus. 

Tema. Biologiðkai aktyviø medþiagø (fermentø, 

aminorûgðèiø, mikroelementø ir kt.) átakos gyvûnø 

organizmui tyrimai (tema bendra su Biologinës 

ávairovës ir technologijø laboratorija) 

Vadovas – prof. habil. dr. V. Sirvydis, tel. 275 70 95. 

Mokslo grupë: doc. dr. V. Semaðka, doc. dr. D. 

Vencius, lekt. dr. R. Sabalionytë. 

Buvo tiriama biologiðkai aktyviø medþiagø (mikroelementø, 

fermentø, vitaminø, aminorûgðèiø 

ir kt.) tarpusavio suderinamumas, nustatomos optimalios 

ðiø medþiagø dozës, reikalingos normaliam 

gyvûnø organizmo funkcionavimui, analizuojama 

jø átaka ávairiems fiziologiniams paukðèiø 

organizme vykstantiems procesams bei nustatomas 

sinergetinis ðiø medþiagø veikimas ir 

jø kaupimasis ávairiuose paukðèiø organizmo audiniuose. 

Projektas. Jodo kiekio tyrimai viðèiukø organizme 

Vadovas – doc. dr. V. Semaðka. 

Vykdytojai: prof. habil. dr. V. Sirvydis, doc. dr. 

D. Vencius, lekt. dr. R. Sabalionytë. 

Svarbiausi rezultatai: nustatytos optimalios jodo 

ir joduoto vandens dozës ir ðiø doziø poveikis 

viðèiukø skydliaukës hormonø (tiroksino ir trijodtironino) 

kiekiui, bendram kraujo serumo baltymø 

kiekiui bei histologinei skydliaukës struktûrai; 

iðtirtas jodo ir fermentiniø preparatø sude- 


139

140 

rinamumas, nustatytas jø poveikis kokybiniams 

mësos baltymø rodikliams, vidaus organø morfologijai 

bei jodo kiekio kaupimuisi vidaus organuose 

ir raumenyse; tirtas jodo stabilumas maisto 

produktuose. 

Tema. Saugomø teritorijø fauna ir jos ávairovë 

Vadovas – lekt. dr. K. Baranauskas, tel. 275 13 43. 

Mokslo grupë: doc. dr. V. Logminas, lekt. dr. 

P. Bluzma, lekt. dr. K. Baranauskas, lekt. D. Dapkus, 

asist. G. Riauba. 

Buvo tiriamos modelinës gyvûnø grupës (paukðèiai, 

þinduoliai, nariuotakojai) Lietuvos saugomose 

teritorijose. 

Svarbiausi rezultatai: atlikta Europos mastu saugomø 

gyvûnø (paukðèiø, þinduoliø, vabzdþiø) 

rûðiø, átrauktø á Europos Sàjungos direktyvas, paieðka 

Lietuvos saugomose teritorijose, sudaryti 

ðiø gyvûnø rûðiø paplitimo Lietuvoje þemëlapiai, 

iðskirtos vertingiausios teritorijos populiacijø 

apsaugai, parengtos rekomendacijos tolimesnei 

buveiniø prieþiûrai; pabaigti Kretuono ornitologinio 

draustinio renatûralizacijos darbai; iðtirta 

Verkiø regioninio parko þinduoliø ávairovë; 

nustatyti nauji Lietuvos faunos drugiø (Lepidoptera: 

Noctuidae) taksonai; sudarytas Èepkeliø 

rezervato entomofaunos sàraðas, nustatytos aukðtapelkiø 

nariuotakojø bendrijos ir jø struktûra. 


DALYKAI 

1. Prof. habil. dr. Vytautas Sirvydis. Bendroji þmogaus 

ir gyvûnø fiziologija. Specialioji fiziologija. 


2. Prof. habil. dr. Algirdas Skirkevièius. Biologiniø 

eksperimentø pagrindai. Bendroji þmogaus 

ir gyvûnø fiziologija. Etologinë fiziologija. VU, 


MONOGRAFIJOS 


Puplesis R., Diðkus A. Nepticuloidea ir Tischerioidea 

(Lepidoptera) pasaulio ir Lietuvos faunoje. 

The Nepticuloidea & Tischerioidea (Lepidoptera) 

– a global review, with strategic regional 

revisions. – Kaunas, 2003. – 512 p. 

STRAIPSNIAI 


Lietuvos 



1. Baranauskas K. First data about hibernation of 

Daubenton’s bat Myotis doubentonii in Paneriai 

tunnel (Lithuania) // Acta Zoologica Lituanica. – 

2003, vol. 13, no 4, p. 362–367. 

2. Bluzma P. Beaver abundance and beaver site 

use in a hilly landscape (Eastern Lithuania) // 

Acta Zoologica Lituanica. – 2003, vol. 13, no 1, 

p. 8–14. 

3. Drebickas V., Lukauskas K., Semaðka V. Trichineliozës 

paplitimas Lietuvoje // Sveikatos 

mokslai. – 2003, t. 7 (30), p. 77–79. 

4. Kapoèius M., Racevièiûtë-Stupelienë A., Ðaðytë 

V., Sirvydis V., Gruþauskas R. Ksilanaziniø, 

pektinaziniø bei beta-gliukanaziniø fermentiniø 

preparatø priedø lesaluose, kuriuose yra þirniø, 

átaka viðèiukø broileriø produktyvumui ir maisto 

medþiagø virðkinamumui // Veterinarija ir zootechnika. 





/ Gyvulininkystë. – T. 42 (2003), p. 82–87. 

6. Sirvydis V., Bobinienë R., Priudokienë V., Sabalionytë 

R., Vencius D. Fitogeninio lesalø priedo 

Digestarom Geflügel Premium-1317 poveikis 

viðèiukø broileriø augimui // Þemës ûkio 

mokslai. – 2003, Nr. 1, p. 53–57. 

7. Sirvydis V., Sabalionytë R., Bobinienë R., Gruþauskas 

R. Biomin P.E.P-1000 ir flavomicino-80 

poveikis viðèiukø broileriø bendrøjø kraujo baltymø 

pokyèiams // Veterinarija ir zootechnika. – 

2003, t. 23, p. 92–95. 

8. Ðmigelskas R., Baranauskas K. Mammals in 

captivity at the Zoologists’ club of Vilnius Pedagogical 

University // Acta Zoologica Lituanica. 


9. Ðvitra G., Dapkus D., Kazlauskas R. Six noctuid 

(Lepidoptera, Noctuidae) species new for 

the Lithuanian fauna // Acta Zoologica Lituanica. 



1. Baranauskas K., Laurukënienë V., Maèiûnaitë 

J. Verkiø regioninio parko þinduoliai // Theriologia 

Lituanica. – 2003, Nr. 3, p. 30–38. 

2. Dapkus D. Rare Macrolepidoptera species 

found in Lithuanian raised bogs in 1997–2002 // 

New and Rare for Lithuania Insect Species. Records 

and Descriptions. – 2003, vol. 15, p. 37– 

45. 

Uþsienio 



1. Sruoga V., Puplesis R. A remarkable new species 

of Stephensia Stainton (Insecta: Lepidoptera: 

Elachistidae) from Belize rainforest (Central 

America) // Zoological Science. – Vol. 20, no 10 



1. Gudavièiûtë D., Kuèinskas E., Kepalienë I., 

Sabalionytë R., Semaðka V. The usage of phytogenic 

preparations for broilers feeding // 

Ïòàõiâíèöòâî: ìiæâiäîì÷èé íàóêîâèé çáiðíèê. 

– Õàðêiâ, 2003, T. 53, c. 241–243.


2. Sirvydis V., Bobinienë R., Priudokienë V., Vencius 

D. Phytobiotics add value to broiler feed // 

World poultry: magazine on production, processing 

& marketing. – Vol. 19, no 1 (2003), p. 16–17. 

3. Svitra G., Dapkus D., Uselis V. Lithuania // Prime 

butterfly areas in Europe: priority sites for conservation. 

– The Netherlands, 2003, p. 360–372. 

4. Ñèðâèäèñ Â., Áîáèíåíå Ð., Ïðþäîêåíå Â., 

Âåíöþñ Ä. Ïðèìåíåíèå ëèçèíîïðîòåèíîâîé 

êîðìîâîé äîáàâêè ëèïðîò ÑÃ-9 â êîìáèêîðìàõ 

öûïëÿò-áðîéëåðîâ // Ïòàõiâíèöòâî: 

ìiæâiäîì÷èé íàóêîâèé çáiðíèê. – Õàðêiâ, 

2003, T. 53, c. 317–320. 





medþiaga 

1. Baranauskas K. Ðikðnosparniai Vilniaus þiemavietëse 

// Lietuvos biologinë ávairovë: bûklë, 

struktûra, apsauga: Vilnius, 2003. – Kaunas, 2003, 

p. 14–15. 

2. Dapkus D. Drugiø ávairovë Èepkeliø aukðtapelkëje 

// Lietuvos biologinë ávairovë: bûklë, 

struktûra, apsauga: Vilnius, 2003. – Kaunas, 2003, 

p. 21–22. 

3. Diðkus A., Puplesis R. Nepticuloidea ir Tischerioidea 

rûðiø apraðymas, trofiniø ryðiø bei geografinio 

paplitimo ypatumai // Lietuvos biologinë 

ávairovë: bûklë, struktûra, apsauga: Vilnius, 

2003. – Kaunas, 2003, p. 24–25. 

4. Muliauskaitë R., Paðkevièienë D. Baltymø 

reikðmë bei jø vartojimo ypatumai miesto ir kaimo 

moksleiviø mityboje // Mokyklos reforma, 

patirtis ir problemos: IV respublikinë konferencija: 

Vilnius, 2002. – Vilnius, 2003, p. 21–24. 


medþiaga 

1. Apðegaitë V., Skirkevièius A., Tamaðauskienë 

D. Quantitative and qualitative composition of 

pheromones of accepted and rejected honey bee 

queens (Apis mellifera L.) // XL naukowa konferencja 

pszcelarska: materiaùy z konferencji: 

Puùawy, 2003. – Puùawy, 2003, p. 3–4. 

2. Dapkus D. Macrolepidoptera in Laukënai and 

Notigalë raised bogs (Lithuania) // XXVI Nordic- 

Baltic Congress of Entomology: Skaïupes, Latvia, 

2003. – Skaïupes, 2003, p. 14. 

3. Rëlys V., Dapkus D. Renaturalization of spider 

communities in anthropogenically fragmented 

peat bogs // XXVI Nordic-Baltic Congress of 

Entomology: Skaïupes, Latvia, 2003. – Skaïupes, 

2003, p. 35. 

4. Skirkevièius A., Blaþytë-Èereðkienë L. The 

effect of the order of the onset of the stimuli on 

the conditioning of worker honeybees (Apis mellifera 

carnica Pollm.) to the queenbee pheromone 

// XL naukowa konferencja pszcelarska: ma- 

teria³y z konferencji: Pu³awy, 2003. – Pu³awy, 


5. Áîáèíåíå Ð., Ïðþäîêåíå B., Ñàáàë¸íèòå 

P., Âåíöþñ Ä., Æåáåëîâè÷þñ B. Âëèÿíèå 

ôèòîáèîòèêîâ íà ìÿñíûå êà÷åñòâà öûïëÿòáðîéëåðîâ 

// 11 Baltijas un Suomijas putnkopîbas 

konferences materiâli: Sigulda, 2003. – Sigulda, 



Ä. Âëèÿíèå éîäèðîâàííîé âîäû è ôèòîãåííûõ 

ïðåïàðàòîâ íà ðîñò è ðàçâèòèå áðîéëåðîâ // 


êîíôåðåíöèè: Çåëåíîãðàä, 2003. – 

Çåëåíîãðàä, 2003, c. 116–118. 

7. Ñèðâèäèñ Â., Êåïàëåíå È., Ãóäàâè÷þòå Ä., 

Ñåìàøêà Â., Òåâÿëèñ Â. Ïðèìåíåíèå 


â êîðìëåíèè öûïëÿò-áðîéëåðîâ // 11 Baltijas 

un Suomijas putnkopîbas konferences materiâli: 

Sigulda, 2003. – Sigulda, 2003, p. 36–40. 



1. Doc. dr. V. Logminas – programa „Lietuvos 

ornitologø draugijos gebëjimø stiprinimas bei Novaraisèio 

ir Kretuono draustiniø tvarkymas“. 

2. Prof. habil. dr. R. Puplesis, asist. A. Diðkus – 

programa „Bestuburiø gyvûnø sistematikos ir zoogeografijos 

tyrimai“. 

3. Prof. habil. dr. R. Puplesis, doc. V. Sruoga, 

asist. A. Diðkus – programa „Valstybinës kalbos 

norminimas. Visuomenës ðvietimas“. 

4. Prof. habil. dr. R. Puplesis, asist. A. Diðkus – 

programa „Pietø ir Centrinës Amerikos Nepticulidae: 

filogenija ir taksonomija“. 

5. Doc. dr. V. Sruoga – programa „Baltijos regiono 

poledynmeèio ekosistemø formavimosi dësningumai 

ir pokyèiai (molekulinës ir tradicinës 

biologijos duomenø saitai)“. 


UÞSIENYJE 


1. Prof. habil. dr. R. Puplesis. Londono gamtos 

muziejaus Entomologijos laboratorija (Didþioji 

Britanija), 2003 m. spalio 17 d.–lapkrièio 3 d. 


1. Lekt. D. Dapkus, skaitë lepidopterologijos kursà 

Helsinkio universiteto (Suomija) studentams 

2003 m. vasario 24 d.–balandþio 6 d. 


1. Prof. habil. dr. R. Puplesis – „Neotropinio regiono 

Opostegidae: filogenija ir taksonomija“, 

Londonas (Didþioji Britanija). 


141

142 

DARBUOTOJAI 


BIOLOGINËS ÁVAIROVËS IR TECHNOLOGIJØ 

LABORATORIJA 

Vyresnioji mokslo 

darbuotoja dr. Rasa Bobinienë 

Mokslo darbuotoja dr. Diana Gudavièiûtë 

Jaunesnysis mokslo 

darbuotojas Arûnas Diðkus 

Doktorantë Inga Kepalienë 

Laborantai Asta Gimbickaitë, 

Vilius Palubinskas, 

Jolita Þvironienë 



Laboratorijos vedëja dr. Rasa Bobinienë 

tel. / faks. 275 70 95 

el. paðtas: bamlab@vpu.lt 

Laboratorija ákurta 2000 metø rugsëjo mën. 1 d. 

Tema. Specialiøjø multifermentiniø kompozicijø 

(MEK) sukûrimas ir jø poveikio gyvûnø organizmui 

iðtyrimas 


Mokslo grupë: dr. R. Bobinienë, doc. dr. D. Vencius, 

doc. dr. V. Semaðka, dr. R. Sabalionytë, dr. 

D. Gudavièiûtë, dokt. I. Kepalienë. 

Buvo tiriama naujos specialiosios plataus veikimo 

multifermentinës kompozicijos, t. y. fermentiniai 

kompleksai (MEK) ir jø poveikis gyvûnø 

organizmui. Nustatytas MEK poveikis paukðèiø 

fiziologiniams ir biocheminiams procesams. 

1 projektas. Ávairiø fermentiniø preparatø ir jø 

kompleksø lyginamasis ávertinimas bei naujø 

multifermentiniø kompozicijø (MEK) sukûrimas 

atsiþvelgiant á paukðèiø racionø sudëtá 


Vykdytojai: prof. habil. dr. V. Sirvydis, doc. dr. D. 

Vencius, dr. R. Bobinienë, dr. R. Sabalionytë, dr. 

D. Gudavièiûtë. 

Svarbiausi rezultatai: iðtirta Lietuvoje ir kai kuriose 

uþsienio ðalyse daþniausiai naudojamø 

multifermentiniø kompozicijø (MEK) fermentinis 

aktyvumas; atlikta lyginamasis jo átakos paukðèiø 

organizmui ávertinimas; ieðkota naujø bûdø, 

kaip padidinti fermentiná aktyvumà atsiþvelgiant 

á Lietuvoje paukðèiø racione esanèiø komponentø 

sudëtá; paskelbtas 1 mokslinis straipsnis Lietuvos 

recenzuojamame moksliniame leidinyje. 

Tema. Aminorûgðèiø, vitaminø, mikroelementø 

ir augalinës kilmës biologiðkai aktyviø preparatø 

átakos gyvûnø organizmui iðtyrimas 


Mokslo grupë: dr. R. Bobinienë, doc. dr. V. Semaðka, 

doc. dr. D. Vencius, dr. R. Sabalionytë, 

dr. D. Gudavièiûtë, dokt. I. Kepalienë. 

Buvo tiriama augalinës kilmës biologiðkai aktyviø 

medþiagø ir jodo átaka paukðèiø fiziologiniams 

ir biocheminiams procesams. 

1 projektas. Jodo ir fitogeniniø preparatø reikðmës 

paukðèiø mitybai nustatymas (biudþetinis 

darbas) 


Vykdytojai: dr. R. Bobinienë, doc. dr. D. Vencius, 

dr. D. Gudavièiûtë, dr. R. Sabalionytë, dokt. 

I. Kepalienë, magistrantë L. Gudiðkytë, magistrantë 

A. Semaðkaitë, magistrantë J. Orlickaitë. 

Svarbiausi rezultatai: nustatyta ávairiø doziø joduoto 

vandens átaka paukðèiø organizmui ir 

paukðtienos kokybei; apskaièiuotas jodo kiekis 

viðèiukø broileriø mësoje ir kepenyse; paskelbti 

3 moksliniai straipsniai Lietuvos recenzuojamuose 

moksliniuose leidiniuose. 

2 projektas. Probiotiniø preparatø poveikio paukðèiø 

organizmui iðtyrimas (biudþetinis darbas) 


Vykdytojai: dr. R. Bobinienë, doc. dr. D. Vencius, 

dr. D. Gudavièiûtë, dr. R. Sabalionytë, dokt. 

I. Kepalienë. 

Svarbiausi rezultatai: iðtirta BioPlus 2B ir Yeasure 

preparatø poveikis paukðèiø maisto medþiagø 

virðkinimui, biocheminiams kraujo rodikliams 

ir paukðtienos kokybei; paskelbti 2 moksliniai 

straipsniai Lietuvos recenzuojamuose moksliniuose 

leidiniuose. 

Tema. Primityviøjø Microlepidoptera taksonominë 

ávairovë ekosistemose ir biomuose 

Vadovas – prof. habil. dr. R. Puplesis, tel. 275 13 43. 

Mokslo grupë: prof. habil. dr. R. Puplesis, 

A. Diðkus (kartu su Zoologijos katedra ir kolegomis 

ið uþsienio). 

Buvo tiriami filogenetiðkai primityvûs, bet biologiniu 

ir ekonominiu poþiûriais svarbûs, augalø 

asimiliaciniuose audiniuose besivystantys vabzdþiai, 

priklausantys kelioms ðeimoms: Nepticulidae, 

Opostegidae, Tischeriidae ir kt. 

1 projektas. Lietuvos Nepticulidae fauna (pagal 

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo finansuojamà 

programà „Bestuburiø gyvûnø sistematikos 

ir zoogeografijos tyrimai“) 


Vykdytojai: prof. habil. dr. R. Puplesis, A. Diðkus. 

Svarbiausi rezultatai: atlikti ekspediciniai lauko darbai 

Ðilutës, Klaidëdos ir Kurðiø nerijos nacionaliniame 

parke; iðtyrinëta papildoma kolekcinë medþiaga; 

atrasta 12 naujø Lietuvos faunos rûðiø; ið-

leista monografija, ðalies konferencijoje skaitytas 

mokslinis praneðimas, paskelbtos praneðimo tezës. 

2 projektas. Tischeriidae pasaulio faunos taksonominë 

revizija (biudþetinis darbas) 


Vykdytojai: prof. habil. dr. R. Puplesis, A. Diðkus 

(kartu su kolegomis ið uþsienio). 

Svarbiausi rezultatai: iðanalizuota papildoma kolekcinë 

medþiaga ið Pietø Afrikos Respublikos, 

Namibijos, Zimbabvës bei Kongo ir apraðytos 9 

naujos rûðys; parengti ir áteikti spaudai du moksliniai 

straipsniai. 

MONOGRAFIJOS 


1. Puplesis R., Diðkus A. Nepticuloidea ir Tischerioidea 

(Lepidoptera) pasaulio ir Lietuvos faunoje 

(The Nepticuloidea & Tischerioidea (Lepidoptera) 

– a global review, with strategic regional 

revisions). – Kaunas, 2003. – 512 p. 

STRAIPSNIAI 


Lietuvos 



1. Kapoèius M., Racevièiûtë-Stupelienë A., Ðaðytë 

V., Sirvydis V., Gruþauskas R. Ksilanaziniø, 

pektinaziniø bei beta-gliukanaziniø fermentiniø 

preparatø priedø lesaluose, kuriuose yra þirniø, 

átaka viðèiukø broileriø produktyvumui ir maisto 

medþiagø viðkinamumui // Veterinarija ir zootechnika. 


2. Kepalienë I. Fitogeniniø preparatø Digestarom- 

1317 ir Aviance poveikis viðèiukø broileriø augimui 

// Gyvulininkystë. – T. 42 (2003), p. 82–88. 




/ Gyvulininkystë. – T. 42 (2003), p. 82–88. 

4. Sirvydis V., Bobinienë R., Priudokienë V., Sabalionytë 

R., Vencius D. Fitogeninio lesalø priedo 

Digestarom Geflügel Premium-1317 poveikis 

viðèiukø broileriø augimui // Þemës ûkio 

mokslai. – Vilnius, 2003, Nr. 1, p. 53–57. 

5. Sirvydis V., Sabalionytë R., Bobinienë R., Gruþauskas 

R. Biomin P.E.P-1000 ir Flavomicin-80 

poveikis viðèiukø broileriø bendrøjø kraujo baltymø 

pokyèiams // Veterinarija ir zootechnika. – 

2003, t. 23 (45), p. 92–95. 

Uþsienio 


1. Sirvydis V., Bobinienë R., Priudokienë V., Vencius 

D. Phytobiotics add value to broiler feed // 

World Poultry magazine on Production Processing 

& Marketing. – 2003, vol. 19, no 1, p. 16–17. 





medþiaga 

1. Kepalienë I. Fitogeniniø preparatø panaudojimo 

galimybës viðèiukø broileriø lesinimui // Jaunimas 

siekia paþangos: doktorantø mokslinë konferencija: 

Kaunas, 2003. – Kaunas, 2003, p. 227–230. 


medþiaga 

1. Gudavièiûtë D., Kuèinskas E., Kepalienë I., Sabalionytë 

R., Semaðka V. The usage of phytogenic preparations 

for broilers feeding // Ïòàxiâíèöòâî: 

ìàòåðèàëû IV Óêðàèíñêîé êîíôåðåíöèè ïî 

ïòèöåâîäñòâó ñ ìåæäóíàðîäíûì ó÷àñòèåì: Xàðêiâ, 

2003. – Xàðêiâ, 2003, Âûïóñê 53, ñ. 241–243. 

2. Áîáèíåíå Ð., Ïðþäîêåíå Â., Ñàáàëåíèòå 

Ð., Âåíöþñ Ä., Æåáåëîâè÷þñ Â. Âëèÿíèå 

ôèòîáèîòèêîâ íà ìÿñíûå êà÷åñòâà öûïëÿòáðîéëåðîâ 

// Proceedings of XI th Baltic and 

Finnish Poultry Conference: Sigulda, 2003. – Sigulda, 


3. Ñèðâèäèñ Â., Áîáèíåíå Ð., Ïðþäîêåíå Â., 

Âåíöþñ Ä. Ïðèìåíåíèå ëèçèíïðîòåèíîâîé 

êîðìîâîé äîáàâêè Ëèïðîò ÑÃ-9 â êîìáèêîðìàõ 

öèïëÿò-áðîéëåðîâ // Ïòàxiâíèöòâî: ìàòåðèàëû 

IV Óêðàèíñêîé êîíôåðåíöèè ïî ïòèöåâîäñòâó 

ñ ìåæäóíàðîäíûì ó÷àñòèåì: Xàðêiâ, 2003. – 

Xàðêiâ, 2003, Âûïóñê 53, ñ. 317–320. 


Ä. Âëèÿíèå éîäèðîâàííîé âîäû è ôèòîãåííûõ 

ïðåïàðàòîâ íà ðîñò è ðàçâèòèå áðîéëåðîâ // 


êîíôåðåíöèè: Çåëåíîãðàä, 2003. – 

Çåëåíîãðàä, 2003, ñ. 116–118. 

5. Ñèðâèäèñ Â., Êåïàëåíå È., Ãóäàâè÷þòå Ä., 

Ñåìàøêà Â., Òåâÿëèñ Â. Ïðèìåíåíèå 


â êîðìëåíèè öûïëÿò-áðoéëåðîâ // Proceedings 

of XI th Baltic and Finnish Poultry Conference: 

Sigulda, 2003. – Sigulda, 2003, p. 36–40. 



medþiaga 

1. Diðkus A. Revizuota Lietuvos Nepticulidae 

(Lepidoptera) fauna // Lietuvos biologinë ávairovë: 

bûklë, struktûra, apsauga: Vilnius, 2003. – 




1. Jaunesnysis mokslo darbuotojas A. Diðkus – 

Lietuvos bestuburiø gyvûnø sistematikos ir zoogeografijos 

tyrimai. 


143

144 


Redaktorës Lijana Dargvainytë, Angelë Rukðënienë 

Maketuotoja Laura Barisienë 

18 sp. l. Tir. 150 egz. Uþsak. Nr. 04–032. 

Iðleido Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, LT–08106, Vilnius. 

Spausdino VPU leidykla, T. Ðevèenkos g. 31, LT–03111, Vilnius. 

Kaina sutartinë.

vpu mokslinės veiklos ataskaita 2003 - VPU biblioteka - Vilniaus ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?