Giedrė Kvieskienė POZITYVIOJI SOCIALIZACIJA KAIP UGDYMO ...

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS 

SOCIALINËS KOMUNIKACIJOS INSTITUTAS 

Giedrë Kvieskienë 

POZITYVIOJI SOCIALIZACIJA KAIP UGDYMO 

PARADIGMA 

Habilitacijos procedûrai teikiamø mokslo darbø apþvalga 

Socialiniai mokslai, edukologija (07S) 

Vilnius, 2007 

1

ISBN 

2 

© Giedrë Kvieskienë, 2007 

© Vilniaus pedagoginis universitetas, 2007

Turinys 

I. ÁÞANGA .......................................................................................... 5 

1. Temos aktualumas .................................................................................... 5 

2. Tyrimo kontekstas, aktualumas ir mokslinës problemos pagrindimas ........... 5 

3. Tyrimo objektas, tikslas, uþdaviniai, metodologija ir metodai ..................... 10 

II. MONOGRAFIJOS POZITYVIOJI SOCIALIZACIJA, 

UGDYMO PARADIGMOS BEI PUBLIKACIJØ APTARIMAS IR 

JØ REZULTATAI ............................................................................. 11 

1. Pozityviosios socializacijos ugdymo paradigmos pagrindimas ..................... 11 

2. Negatyviosios socializacijos raiðka ir jos prevencija...................................... 13 

III. POZITYVIOJI SOCIALIZACIJA KAIP UGDYMO 

PROCESAS ....................................................................................... 16 

IV. POZITYVIOSIOS SOCIALIZACIJOS KAIP UGDYMO 

PARADIGMOS MODELIS ............................................................. 25 

V. IÐVADOS IR TYRIMO PERSPEKTYVOS ................................ 35 

VI. APÞVELGIAMØ HABILITACIJOS PROCEDÛRAI 

TEIKIAMØ MOKSLO DARBØ IR EKSPERIMENTINËS 

PLËTROS PROJEKTØ SÀRAÐAS ................................................... 37 

3

1. Temos aktualumas 

I. ÁÞANGA 

Socializacija apima skirtingus þmoniø bendravimo ir interakcijos aspektus. Siekdami 

apibûdinti politinius procesus vartojame politinës socializacijos sàvokà, remiamës ja, ávardydami 

ir analizuodami visuomenës viltis, vertybes, politinæ kultûrà. Socializacija (antropologijoje 

dar vadinama inkultûracija) – vaikystëje prasidedantis procesas: iðmokdamas visuomenës 

normø, dësniø ir gyvenimo bûdo, asmuo tampa visuomenës nariu. Socializacijos 

metu visuomenës kultûra perduodama vaikams, taip siekiama formuoti kûdiká kaip individualybæ, 

paklûstanèià tam tikros kultûros tradicijoms ir socialinëms normoms. Didþiausià 

poveiká socializacijos procesui daro ðeima, mokykla, bendraamþiai, darbas, religija ir visuomenës 

komunikacijos priemonës. 1 Pagrindiniai elementai bandant rasti sëkmingus socializacijos 

modelius ir ugdant prosocialiná elgesá yra siekis paþinti save ir vadovauti savo karjerai 

(saviugda), vadovauti artimoms ir tolimesnëms formalioms ir neformalioms asmenø grupëms 

ir siekti bendro pozityviosios socializacijos tikslo, inicijuojant ir modeliuojant, komandinæ 

ir tinklinæ socialinæ partnerystæ. Pozityviajai socializacijai ypaè reikðminga yra socialinë 

komunikacija, kuri sukuriama modeliuojant ir valdant pozityviàsias ekspektacijas (lûkesèius, 

tam tikro elgesio ðablono laukimà), diegiant socialines normas ir pozityvaus elgesio 

paskatinimo modelius. Sëkminga socializacija daþniausiai susijusi su sëkminga patirtimi 

branduolinëje ðeimoje, o paþeidus ðià patirtá, socializacijà gali koreguoti tik profesionalai: 

pedagogai, socialiniai pedagogai, jaunimo, socialiniai darbuotojai, psichologai ar kiti profesionalai, 

gebantys adaptuoti patikimas pozityviosios socializacijos metodikas, naudotis vadybinëmis 

ir konsultacinëmis kompetencijomis. 

Ðia habilitaciniam darbui teikiama mokslo darbø apþvalga siekiame átvirtinti pozityviàjà 

socializacijà kaip valdomà ir planuojamà procesà bei unikalià ugdymo paradigmà. 

Pozityvioji socializacija – naujà socialinio ugdymo dinamikà nusakanti sàvoka, apibûdinanti 

vaikø poreikius ir profesionalø galimybes integruoti vaikus ir jaunuolius á grupes, 

visuomenæ ir stebësenos (monitoringo) bûdu vertinti, kaip ði ugdymo paradigma veikia 

ir daro átakà vaiko gerovei. Socialinio ugdymo organizatorius labiausiai domina pozityviosios 

socializacijos proceso valdymo ir optimizavimo galimybës, struktûra ir mechanizmai. 

2. Tyrimo kontekstas, aktualumas ir mokslinës problemos 

pagrindimas 

Nuo XX a. vidurio socializacijos sàvoka vis daþniau vartojama socialiniø mokslø studijose. 

Nuo 1950 iki 1960 m. socializacija tampa viena ið daþniausiai analizuojamø 

1 Kvieskienë, Giedrë. Socializacija ir vaiko gerovë, Vilnius: VPU leidykla, 2004, p. 9. 

5

problemø, o socialiniai asmenybës bruoþai analizuojami atsiþvelgiant, kokià átakà asmenybei 

daro sociokultûrinë aplinka ir kokios yra jos galimybës. Siekdami nubrëþti pozityviosios 

socializacijos ribas turime apibûdinti svarbiausius socializacijos dëmenis, ávardyti 

aktualiausias problemas. Pozityviosios socializacijos ugdymo paradigma susijusi su laisvuoju 

ugdymu visà gyvenimà. Klasikinë ugdymo paradigma nustato aiðkø mokymosi 

procesà, ðiame procese svarbiausias yra mokytojas, jis pozityviosios socializacijos ugdymo 

proceso metu remiasi laisvojo ugdymo (progresiviàja) paradigma, kuri ápareigoja ugdytojà 

tapti fasilitatoriumi, valdanèiu ir tobulinanèiu pozityviosios socializacijos procesà kartu 

su kitais pedagogø komandos nariais ir socialiniais partneriais. Pozityviosios socializacijos 

ugdymo paradigmos aktualumas sietinas su didëjanèia visuomenës, valstybës ir privaèia 

iniciatyva ðioje srityje bei profesionalø supratimu, kad pozityvioji socializacija yra veiksminga 

socialinës integracijos, reabilitacijos, elgesio ir net asmenybës raidos korekcijos 

strategija. Lietuvos pedagogikoje iki ðiol nebuvo kryptingos analizës ar tyrimø, kurie 

atskleistø, kaip koordinuoti vieðojo ir privataus sektoriø partnerystæ, privaèias iniciatyvas, 

savanoriðkø sambûriø (NVO) iðtekliø (þmogiðkojo ir socialinio kapitalo bei partnerystës) 

panaudojimà, siekiant vieðojo intereso ir pozityviosios socializacijos. Pozityviosios socializacijos 

paradigma numato optimalias strategijas, metodus ir technologijas þmogiðkajam ir 

socialiniam kapitalui valdyti, socialinei pedagoginei pagalbai teikti, siekiant vaiko gerovës 

valstybiniu, regioniniu, savivaldybës, institucijos ir asmeniniu sëkmingos karjeros ir gyvenimo 

kokybës valdymo lygmenimis. 

Tyrimo apibendrintiems teiginiams átakà darë bendruomeninio ugdymo, socialinës 

pedagogikos ir socialinio darbo, namø mokymo, kultûrinës animacijos, socialinës 

komunikacijos patirtis, socialinio ugdymo bei mokyklos mikroklimato plëtros, pilietinio 

bei demokratinio ugdymo versijos, teoriniai ðios srities tyrimai, nacionalinë ir tarptautinë 

sociokultûrinë statistika, Jungtiniø Tautø organizacijos, Europos Tarybos Lietuvos 

Respublikos Vyriausybës oficialios ataskaitos, rekomendacijos, nutarimai, kiti 

norminiai ir statistiniai dokumentai. Tyrimui naudotos kontentinës tyrimø metaanalizës, 

nacionaliniø programø ir tyrimø ataskaitø tekstinës (swot) analizës, kiti kiekybiniai 

ir kokybiniai tyrimo metodai. 

Habilitaciniam darbui teikiamoje mokslo darbø apþvalgoje pateikiami svarbiausi 

habilitacinio darbo, apibendrinanèio ilgalaikius ir sistemingus tyrimus, publikacijas 

Lietuvos ir uþsienio mokslo leidiniuose, rezultatai. Tyrimai pagrindþia ir apibendrina 

pozityviosios socializacijos ugdymo paradigmà socioekologinëje erdvëje, kurioje dera 

individo, grupiø, bendrijø, bendruomeniø ir socioekologinës aplinkos interesai. 

Empiriniuose tyrimuose (I) 1991–1993 metais analizuoti ugdomieji sociokultûrinës 

aplinkos bei bendruomenës kaitos aspektai; (II) 1993–1999 metais buvo nagrinë- 

6

ta demokratinio ugdymo átaka moksleiviø pilietiðkumui, sàmoningam dalyvavimui ir 

socializacijai; (III) 1999–2006 m. tirta pozityviosios socializacijos samprata bei jos 

mechanizmai, susijæ su nacionaliniø bei regioniniø programø principais, ðiuolaikinës 

socioedukacinës sampratos sociologiniais ir edukologiniais bei globaliais diskursais. Pirmuoju 

tyrimo etapu iðanalizuotas sisteminis kultûrinës aplinkos poveikis vertybiø formavimui. 

Ðiame etape struktûruoto pokalbio bûdu apklausta per 500 kultûros ir 

meno ekspertø, kuriø atsakymai ir apibendrinimai pristatyti kolektyvinëje tarptautinio 

kongreso medþiagoje „Kultûros kongresas“ (1992), þurnale „Liaudies kultûra“ (1991– 

1995), „Pedagogika“, „Socialinis ugdymas“ (1995–2007), „Civic Education in Teacher 

Training“, IU, JAV (2004–2005) ir kitose monografijose bei tyrinëjimø studijose. 

Antrame tyrimø etape buvo apklausta 1412 moksleiviø ið trijø valstybiø: JAV 

(Indianos Valstijos), Lietuvos ir Latvijos. Indianos Valstijoje atsitiktinai atrinkta 51 

klasë su 712 moksleiviø ir palyginamoji 51 klasë su 700 studentø, 2 vëliau ðis tyrimas 

buvo pakartotas 30-yje klasiø 2003, 2004 metais Lietuvoje pagal tà paèià metodikà 

ir visi jie apibendrinti Jungtinëse Amerikos Valstijose iðleistoje kolektyvinëje monografijoje 

3 bei moksliniuose straipsniuose. Vadovauta daugiau kaip 40-èiai magistriniø 

tyrimø, dviem daktaro disertacijoms, 4 kuriose nagrinëtos aktualios pilietinio, socialinio, 

neformalaus ugdymo, kultûrinës animacijos problemos. Treèiame tyrimo etape 

iðnagrinëtos neformaliojo ðvietimo sànaudos ir jo prieinamumas (vaikø galimybës dalyvauti 

neformalioje veikloje), tuo tikslu apklausta 60-ies savivaldybiø atstovai bei 174 

neformalaus ðvietimo mokyklø atstovai, bei 13 ekspertø, dirbanèiø ðvietimo politikos, 

praktikos ir strategijos srityse. 5 Toliau buvo tæsiami jaunimo visuomeninio dalyvavi- 

2 Kvieskienë, Giedrë, Nixon, William A, Patrick, John J, Sarma, Valts, Vontz,Thomas S. 

Implementation of Project Citizen in Indiana, Latvia and Lithuania, in Project Citizen and the 

Civic Development of Adolescent Students in Indiana, Latvia and Lithuania, Indiana: Indiana 

University: ERIC, Education Ecources Information Center, US Department of Education, p. 103– 

125. ISBN 0-941337-25-4 

3 Kvieskienë, Giedrë, Nixon, William A, Patrick, John J, Sarma, Valts, Vontz,Thomas S. Implementation 

of Project Citizen in Indiana, Latvia and Lithuania, in Project Citizen and the Civic 

Development of Adolescent Students in Indiana, Latvia and Lithuania, Indiana: Indiana University: 

ERIC, Education Ecources Information Center, US Department of Education, pp. 103–125. 

ISBN 0-941337-25-4 

4 Merfeldaitë, Odeta, Socialinës pedagoginës pagalbos komandos veiklos modelis bendrojo lavinimo 

mokykloje: daktaro disertacijos santrauka. Socialiniai mokslai, Edukologija (07S), vadovë doc. dr. 

Giedrë, Kvieskienë, Vilnius: VPU leidykla, 2007 p. 35; Ðukytë, Daiva. Neformaliojo ugdymo 

modelis:teorinis ir empirinis pagrindimas: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, Edukologija (07S), 

vadovë doc. dr. Giedrë,.Kvieskienë, Vilnius: VPU leidykla, 2007, p. 35. 

5 Kvieskienë, Giedrë (tyrëjø grupës vadovë), Petronienë, Ona, Bitinas, Bronislovas, Prakapas, Romas, 

Mockevièienë, Daiva. Neformaliojo vaikø ðvietimo sànaudos ir prieinamumas, 2006, prieiga per internetà: 

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/NVS_sanaudos_ir_prieinamumas_ataskaita.pdf 

7

mo tyrimai, viename jø apklausta 1360 viduriniø mokyklø moksleiviø ir 1135 aukðtøjø 

mokyklø studentø. Tyrimus patikslino apklausti 76 ekspertai ið visø Lietuvos apskrièiø. 

6 Ekspertais buvo pasirinkti asmenys, tiesiogiai dirbantys su jaunimu (mokyklø 

neformalaus darbo organizatoriai ir vadovai, klasiø auklëtojai ir grupiø kuratoriai, visuomeniniø 

organizacijø vadovai, asmenys, organizuojantys jaunimo visuomeninæ veiklà) 

bei atstovaujantys jaunimo interesams. Koks yra pozityviosios socializacijos efektyvumas 

matyti ið atliktø socialinës-pedagoginës ir psichologinës pagalbos mokykloje 

efektyvumo tyrimø (apklausti 971 bendrojo lavinimo mokyklø moksleiviai, 666 moksleiviø 

tëvai, 91 mokyklos administracijos atstovas, 376 klasiø auklëtojai, 114 mokyklos 

psichologø, 86 specialieji pedagogai, 65 socialiniai pedagogai, 39 mokytojø padëjëjai 

ir palygintos jø atliekamos funkcijos mokyklose, remiantis pareiginëmis instrukcijomis 

ir realiais darbo krûviais). 7 Siekiant iðanalizuoti mokytojø ir socialiniø pedagogø pasirengimà 

sociokultûriniams pokyèiams pagal Europos Parlamento tyrimo grupës parengtas 

tipines ekspertø anketas apklausti Lietuvos pedagogø rengimo institucijø vadovai, 

pedagogus rengiantys dëstytojai ir ðiuos pokyèius vykdantys pedagogai (56 

ekspertai). 8 Pozityviosios socializacijos paradigmø teiginiais pagrástas pozityviosios socializacijos 

teorinis modelis bei poveikio mechanizmai. Tyrimo rezultatai apibendrinti 

straipsniuose ir monografijose (þr. straipsniø sàraðà). 

Postmodernistinis laikotarpis – tai ne tik didëjantis gyvenimo tempas, jis reikalauja 

veiklos kokybës, kurios pasiekti galime tik bendradarbiaudami su kitais profesionalais, t. 

y. tam tikra profesionalø komanda ir socialiniais partneriais, kurdami socialinës partnerystës 

tinklus. Egzistuoja daug metodikø, kaip dirbti grupei þmoniø, kokios turëtø bûti 

profesionalø komandos ávairiose visuomeninio ir socialinio gyvenimo srityse, kokie ðias 

komandas ir socialinius partnerius siejantys ryðiai yra stipriausi, kokias funkcijas atlieka 

profesionalø komanda ir socialiniø partneriø tinklai, kaip jos pasiskirstomos, kokie valdymo 

modeliai ir hierarchijos ryðiai priimtini, kad bûtø pasiekta veiklos kokybë. Siekiant 

6 Zaleskienë, Irena (tyrëjø grupës vadovë), Kvieskienë, Giedrë, Misiûnienë, Giedrë, Gulbinas, 

Rokas. 16–24 metø jaunimo visuomeninis aktyvumas: tyrimo ataskaita, 2006, prieiga per internetà: 

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/16-24_amz_jaun_visuom_dalyv.pdf 

7 Kvieskienë, Giedrë (tyrëjø grupës vadovë), Indraðienë, Valdonë, Targamadzë, Vilija, Valeckienë, 

Dþiuginta, Merfeldaitë, Odeta, Subaè, Violeta. Pedagoginës psichologinës pagalbos mokykloje veiksmingumas: 

tyrimo ataskaita,2006, prieiga per internetà: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/ 

tyrimai/NVS_sanaudos_ir_prieinamumas_ataskaita.pdf 

8 Kvieskienë, Giedrë. Member of Ad Hoc Advisory Group on Policies and Practices for Teaching 

Sociocultural Diversity. Sociocultural Integration Challenges in Modern Society: Final Report Based on 

Hypothesis and Research Hoc Advisory Group on Policies and Practices for Teaching Sociocultural 

Diversity ED-DS, 2006, prieiga per internetà: http://www.coe.int/t/e/cultural_cooperation/education/Intercultural_education/_Intro.asp#TopOfPage 

8

endro tikslo tokia veikla reikalauja informacijos, þiniø, komunikaciniø gebëjimø, o sprendimø 

priëmimas – lyderiavimo, derybø, diplomatiniø gebëjimø ir vadybiniø kompetencijø. 

Suderinti profesionalø sprendimai uþtikrina socialinës pagalbos, projekto ar socialinës 

institucijos veiklos kokybæ, todël vienas ið patikimiausiø kokybiðko sprendimo keliø 

– komandinis darbas ir áteisinta socialinë partnerystë. Ið postkomunistiniø valstybiø 

sistemos transformacijos bene aiðkiausiai matyti, kad pilietinës valstybës kûrimosi procesui 

didesnæ átakà daro ne ekonominiai, o socialiniai veiksniai. Aiðkiai atsiskleidë, kad ne 

tiek ekonominiai veiksniai, kiek socialinis rinkos kontekstas yra svarbus ekonominës sistemos 

veiksmingumui. Didëjanti intelektinio (þmogiðkojo), socialinio kapitalo reikðmë ðiuolaikinëje 

þiniø visuomenëje skatina naujai sudëlioti prioritetus. Nors daugumos valstybiø 

vadovai bei politikai tebesilaiko nuomonës, kad stipri ekonomika yra stiprios visuomenës 

ir stiprios valstybës pamatas, vis plaèiau imama suvokti, kad stipri visuomenë yra iðsilavinusiø 

ir savarankiðkø, liberalios màstysenos pilieèiø bendrija. Pilieèiø savarankiðkumà 

skatinanèios ir palaikanèios valstybës skatina vieðojo ir privataus sektoriaus partnerystæ, 

padeda rastis naujiems bendradarbiavimo modeliams ir stiprina ekonomikà. Viena sëkmingiausiø 

pozityviosios socializacijos prielaidø yra veiksminga socialinë partnerystë ir 

tinkline partneryste pagrástas bendradarbiavimas. Ðios veiklos metu kuriamas „socialinis 

kapitalas, kuris pasireiðkia tokiomis socialiniø partneriø ypatybëmis kaip pasitikëjimas, 

norminiai susitarimø aktai ir bendri tikslai, kurie didina visuomenës produktyvumà ir 

lengvina koordinuotus veiksmus bei kartu priimamus sprendimus.“ 9 

Tyrimø rezultatai aprobuoti skaitant paskaitas Socialinës komunikacijos instituto 

(VPU), Klaipëdos universiteto magistrantams, dirbant su Socialinës komunikacijos (VPU) 

ir Kauno technologijos, Klaipëdos universitetø doktorantais, darant praneðimus JAV Indianos 

universiteto Socialinio ugdymo centro organizuojamuose seminaruose ir konferencijose, 

Jungtiniø Amerikos Valstijø socialiniø mokslø kongresuose 2003 m. Èikagoje ir 2005 

m.Vaðingtone, regioniniame simpoziume Lenkijoje (2001), skaitant paskaitas Vilniaus 

pedagoginio, Klaipëdos, Indianos, Ilinojaus, Pardue (JAV), Opolës (Lenkija, 2004), Bielefeldo, 

Munsterio (Vokietija, 2006, 2007), Coimbros (Potugalija, 2007) universitetø, Happavesi 

Humanitarinës kolegijos studentams, kitose mokslinëse konferencijose, pasauliniuose 

„Civitas“ (Pilietiðkumas) kongresuose 10 Palermo (1999), Maskvoje (2002), Meksikoje 

(2003), Budapeðte (2004), Jordanijoje (2005), Lenkijoje (2006), regioninëse konferenci- 

9 Kvieskienë, Giedrë. Pozityvioji socializacija. Vilnius: VPU leidykla, 2005, p. 15. 

10 Kvieskienë, Giedrë, Nixon, William A., Patrick, John J., Sarma, Valts, Vontz. Thomas S. 

Implementation of Ið: Project Citizen in Indiana, Latvia and Lithuania. Project Citizen and the Civic 

Development of Adolescent Students in Indiana, Latvia and Lithuania, Indiana: Indiana University: 

ERIC, Education Ecources Information Center, US Department of Education., pp. 103–125. 

ISBN 0-941337-25-4 

9

jose Latvijoje (2002, 2005, 2006), Estijoje (2001, 2004), Kroatijoje (2002), Stambule 

(2003), Kijeve (2007) ir kt. 

3. Tyrimo objektas, tikslas, uþdaviniai, metodologija ir metodai 

Tyrimo objektas – pozityviosios socializacijos ugdymo paradigmos pagrindimas. 

Tyrime nagrinëjama, kaip galima apibrëþti ir valdyti pozityviosios socializacijos ugdymo 

paradigmà remiantis trimis lygmenimis, t. y.: (1) savikûros (internalinë – vidinë, 

savikûros/saviugdos), (2) socializacijos / pilietiðkumo (eksternalinë, iðorinë, integravimosi 

á grupes), (3) vertybiniu (ðeimos, artimos asmeniui grupës, ðalies, globaliøjø 

idealø internalizacijos) pozityviàja socializacija. 

Tyrimo tikslas – atskleisti ir pagrásti pozityviosios socializacijos kaip ugdymo 

paradigmos modelá. 

Tyrimu siekta iðspræsti ðiuos uþdavinius: 

1. Pagrásti pozityviosios socializacijos kaip ugdymo paradigmos aktualumà. 

2. Iðanalizuoti pozityviosios socializacijos veiksnius ir prielaidas, kurie daro átakà 

pozityviosios socializacijos kokybei. 

3. Aptarti pozityviosios socializacijos ugdomojo proceso aspektus ir apibendrinti socialiniø 

pedagogø ir kitø vaiko gerovës profesionalø átakà pozityviajai socializacijai. 

4. Apibûdinti negatyviosios socializacijos trikdþius ir jø prevencijos galimybes. 

5. Pagrásti pozityviosios socializacijos kaip ugdymo paradigmos teorinio modelio 

metmenis. 

10 

Atliekant tyrimus remtasi ðiomis metodologinëmis nuostatomis: 

1. L. Vygotskyj‘io, A. Banduros, J. Piaget, G. Harlano, J. Clevelando socialinës 

raidos teorijos ir vaiko sociokultûrinio ugdymo bei socialinio saugumo puoselëjimo 

tyrimais. 

2. Th. W. Schultzo intelektinio, þmogiðkojo kapitalo tyrinëjimais 11 . 

3. P. Bordieu, J. Colemano, R. Putnamo socialinës parterystës ir socialinio kapitalo 

valdymo teoriniu pagrindimu. 

4. A. de Tocuevile‘io, J. Patricko demokratinio ugdymo teorijomis. 

5. J. Ellisono pozityviosios socializacijos kaip socialinio mokymo, pagrásto eksperimentiniais 

tyrimais ir dþiugesiu, paremto motyvuoto mokymosi teorija. 

6. M. Barkauskaitës, B. Bitino, V. Gudonio, J. Vaitkevièiaus, R. Þelvio ir kitø 

áþymiø ðalies mokslininkø socialiniø mokslø ir socialinio ugdymo teorinëmis 

studijomis bei áþvalgomis. 

11 Kvieskienë, Giedrë. Pozityvioji socializacija. Vilnius: VPU Leidykla, 2005, p. 15.

II. MONOGRAFIJOS POZITYVIOJI SOCIALIZACIJA, 

UGDYMO PARADIGMOS BEI PUBLIKACIJØ 

APTARIMAS IR JØ REZULTATAI 

Pirmame habilitaciniam darbui teikiamø mokslo darbø apþvalgos skyriuje aptariama 

monografija „Pozityviosios socializacijos fenomenas“ ir straipsniai, kuriuose konceptualizuojama 

ir pagrindþiama socializacija kaip visuomeninis reiðkinys, pateikiama 

pozityviosios socializacijos samprata, jos objektas, socialinis pedagoginis lygmuo, atskleidþiama, 

kad socialinë pedagogika yra pozityviosios socializacijos teorija (þr. lentelæ 

nr. 4), tirianti vaiko gerovës strategijà ir socialinës integracijos taktikà bei jos optimalius 

scenarijus. Apþvalgos pabaigoje formuluojamos apibendrintos iðvados. 

1. Pozityviosios socializacijos ugdymo paradigmos pagrindimas 

Kokybiðka vaiko socializacija sàlygota trijø pagrindiniø mûsø jau aukðèiau paminëtø 

pozityviosios socializacijos sàlygø: (1) savikûros, (2) socializacijos ir pilietinio ugdymo 

ir (3) vertybinio pozityviosios socializacijos pobûdþio (þr. 4 pavyzdá) atskleidþiama 

monografijoje „Pozityvioji socializacija“ (2005), monografijos „Socializacija ir vaiko 

gerovë“(2004) pirmame skyriuje, studijoje „Children and Women in Lithuania“ (2003), 

vienuolikoje moksliniø straipsniø nurodytuose habilitacijai teikiamø darbø sàraðe: nr. 1, 

3, 7, 11, 15, 22, 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsniuose uþsienio recenzuojamuose mokslo ir 

tæstiniuose leidiniuose. 

1. Savikûros sàlyga. Vaikui bûtinas saugus, genetiðkai nepaþeistas sociobiologinis 

paveldas ir emociniu poþiûriu palanki aplinka bei ugdomàjá poveikio pavyzdá teikiantys 

suaugusieji. Jei vaikas auga be ðeimos, nesaugioje aplinkoje, turi raidos problemø, 

tolydi socializacija yra ámanoma, taèiau gali bûti ypaè sudëtinga ir reikalauti papildomø 

pozityviosios socializacijos ir þmogiðkøjø resursø. 

2. Saugios socializacijos/pilietinio ugdymo sàlyga. Vaikas sëkmingai socializuojasi 

saugioje jo saviugdà skatinanèioje, pozityvius veiksmus dràsinanèioje aplinkoje. Ðeimoje, 

artimiausioje aplinkoje, bendraamþiø grupëse daþniausiai vaikas randa pakankamai 

pozityvaus, brandaus elgesio pavyzdþiø. Jis mato pozityvios elgsenos pavyzdþius, kuriuos 

gali lengvai perimti (ásisavinti), t.y. sëkmingai socializuotis ir perimti vertybes. 

3. Vertybinio pobûdþio (vertybiø internalizavimo) sàlyga. Vaikas, turintis galimybæ 

ðeimoje ar kitoje artimoje sau aplinkoje kurti ir puoselëti emocinius ryðius, jaustis 

saugus ir mylimas, geba iðreikðti meilæ, dëmesá, simpatijas, gëdà, pyktá, gailestá, pagarbà, 

lengvai perima ðeimos, bendruomenës ir visuomenës vertybes bei idealus. 

Kiekviena ðiø sàlygø yra svarbi kaip pagrindinë medþiaga, gilinantis á pozityviosios 

socializacijos sampratos bei mechanizmø fenomenus. „Socializacija (kaip ir inkultûra- 

11

cija) – visuomenës kultûros perteikimo asmenybei procesas, siekiant formuoti asmenybæ 

kaip individualybæ, paklûstanèià tam tikroms kultûros tradicijoms ir sociokultûrinëms 

normoms.“ 12 

Socializacija yra procesas, kurio metu asmuo iðsiugdo ágûdþius ir ágyja þiniø, kaip 

elgtis, suprasti visuomenæ, kurioje gyvena, suþino ávairiausiø elgesio taisykliø, visuomenës 

nuostatas ir vertybes, kurias pripaþásta visuomenë, iðmoksta prisitaikyti prie 

socialiniø taisykliø, kurios reikðmingos kiekvienam þmogui. Ðiuo atþvilgiu socializacija 

yra bûtina kiekvienos visuomenës funkcionavimo sàlyga, viso socialinio gyvenimo 

esmë tiek kultûros, tiek socialiniu poþiûriu. Pozityviajai socializacijai svarbios 

prielaidos yra: parlamentinë demokratija, pagarba þmogaus teisëms, ástatymø virðenybë, 

13 skaidrus valdymas, sparèios informacijos ir idëjø skleidimo sistemos, nevyriausybiniø 

organizacijø veikla, galimybës tolygiai naudotis vieðosiomis vertybëmis 

ir daugelis kitø asmens socialinei raidai reikðmingø dalykø. Vienas ið pozityviosios 

socializacijos optimizacijos veiksniø yra socialinë partnerystë, tinklinis bendradarbiavimas 

bei ðiais mechanizmais kuriamas socialinis kapitalas, daugiau ar maþiau sietinas 

su visuomenës, bendruomeniø ir grupiø sutelktumu. Teoriniai teiginiai pagrindþiami 

eksperimentais ir empiriniais tyrimais, kurie atlikti tiesiogiai dalyvaujant pasauliniam 

tinklui CIVITAS, jungianèiam per 70 pasaulio kraðtø nevyriausybines organizacijas, 

universitetus, bendrojo lavinimo mokyklas 14 bei regioninio nevyriausybinio 

vaikø organizacijø tinklui, jungianèiam 43 Baltijos, Rytø Europos kraðtø nevyriausybines 

organizacijas. 15 

12 Kvieskienë, Giedrë. Pozityvioji socializacija. Vilnius: VPU leidykla, 2005, p. 22 

13 Kvieskienë, G., Þadeikaitë, L., Patrick, J. J. Constitutional Democracy in Lithuania, in Civic 

Education in Teacher Education: The Social Studies Development Center of Indiana University in 

Association with Civitas: An International Civic Education Exchange Program, Edited by Gregory 

E. Hamot, John J. Patrick, Gregory E. Hamot: Indiana University Social Studies Development 

Center, 2005, volume 4, p. 180–217. 

14 Kvieskienë, G., Masson, T. C. Integrating Civic Education and Social Work: the Social Educator 

Master’s Degree Program at Vilnius Pedagogical University. Civic Education in Teacher Education: ,The 

Social Studies Development Center of Indiana University in Association with Civitas: An International 

Civic Education Exchange Program, Edited by Gregory E. Hamot, John J. Patrick, Robert S. Leming: 

Indiana University Social Studies Development Center, USA, 2004, volume 3, pp. 189–215. 

15 Kvieskienë, G. Integrating Children with Disabilities in the Lithuanian society, in Regional 

network for Children. General Assembly. NGO. UNICEF. Stambul, 2003, p. 120–136, prieiga 

per internetà: http://rnc.iatp.az/?level1=about_us&level2=general_assembly&level3= 

meeting_minutes&year=2003&USER_ID=&UID=&language=eng# 

12

2. Negatyviosios socializacijos raiðka ir jos prevencija 

Antrame habilitacijos procedûrai teikiamos monografijos Pozityvioji socializacija 

(2005) skyriuje: „Negatyviosios socializacijos raiðka ir jos prevencijos prielaidos“ bei antrame 

monografijos Socializacija ir vaiko gerovë (2004) skyriuje bei dvylikoje moksliniø 

straipsniø, nurodytø habilitacijos procedûrai teikiamø darbø sàraðe (Nr. 11, 12, 13, 15, 

16, 17, 18, 19 straipsniuose uþsienio recenzuojamuose mokslo ir tæstiniuose leidiniuose 

Nr. 8, 9, kituose 3 straipsniuose ir konferencijø medþiagoje), analizuojamos nepalankios 

socialinës aplinkos aukø socializacijos korekcijos galimybës, visuomenës komunikacijos 

priemoniø átaka negatyviajai socializacijai, nagrinëjamos deviantiðkos elgsenos vaikø ir 

paaugliø elgsenos koregavimo problemos, ieðkoma prevencinës veiklos ir edukaciniø 

modeliø, aptariama ankstyvosios prevencijos struktûra. Nesubalansuota vaikø gerovës 

politika daro neigiamà átakà ne tik vaikystës raidai, bet ir valstybiø genofondui, nes 

apribojus galimybes daliai vaikø tapti visavertëmis asmenybëmis, vëliau per jø palikuonis 

socialinis nesaugumas, nepasitikëjimas perduodamas ateinanèioms kartoms ir daro tiesioginá 

poveiká ne tik intelektinio, socialinio kapitalo raidai, bet ir ekonominiams kraðto 

rodikliams. Kad socialiai paþeistø, rizikos grupei priklausanèiø ir á nekokybiðkà (arba 

neigiamà) socializacijà átrauktø vaikø socialinë raida vël taptø visavertë, reikalingos papildomos 

socialinës pedagoginës pagalbos ir elgesio korekcijos, pozityviosios socializacijos 

programos, originalûs prevencijos metodai ir papildomos intervencijos bei kitos pozityvios 

diskriminacijos priemonës. Beglobiø vaikø socializacija yra tiesiogiai susijusi su profesionaliai 

teikiama socialine-pedagogine pagalba ir tam skiriamais iðtekliais. Lëðø suma, 

skiriama beglobio vaiko socializacijai, turëtø bûti vienoda visiems valstybës globojamiems 

vaikams. Vaikø formalus ugdymas (moksleivio krepðelis), jo globa (vaiko globos krepðelis) 

ir socializacija (vaiko neformalaus ugdymo ir pozityviosios socializacijos krepðelis) turëtø 

bûti paskirstomi tolygiai. Vaikø socialinio ugdymo proceso rizikos veiksniai yra tiesiogiai 

susijæ su nepakankama pedagogø kvalifikacija ir neprofesionaliu ðiam tikslui skiriamø 

iðtekliø paskirstymu. Prevencijos kontekstas – þmogiðkieji iðtekliai, socialinë (þmogaus, 

bendruomenës) ekologija, socialinis (asmenø, jø grupiø ir institucijø) sukurtas kapitalas, 

socialinë atskirtis, gyvenimo kokybë ir kt. Nagrinëdami prevencijos procesus, galime 

apibûdinti tris pagrindines veikimo strategijas, t. y.: 

1) ankstyvoji prevencija – kai sudaromos lygios galimybës visiems vaikams gauti 

pozityviajai socializacijai skiriamas lëðas (mokinio krepðelis formaliam ir neformaliam 

ugdymui); 

2) pagalbos prevencija – kai socialiai paþeistiems vaikams, jaunimui ir kitiems asmenims 

taikomos pozityviosios diskriminacijos priemonës ir skiriamos papildomos lëðos 

(projektai, programos kiti bûdai); 

13

3) socialinë pedagoginë reabilitacija ir reintegracija, kai asmeniui nebeuþtenka papildomø 

prevenciniø programø ir jau reikalinga profesionali stacionari reabilitacinë ar 

individuali profesionalø teikiama pagalba. 16 

Nagrinëdami pozityviosios socializacijos raidà, neiðvengiamai susiduriame su visomis 

ðiomis sàvokomis. Negatyvioji socializacija skatina pesimizmà, depresijà, daro þmogø 

nelaimingà, neskatina kovoti su sunkumais. Prievartos, þalingø priklausomybiø ir 

nusikalstamumo, kitø neigiamø socializacijos padariniø prevencija yra viena ið svarbiausiø 

demokratiðkos ir bendradarbiaujanèios visuomenës komponentø. Prevencija 

gali bûti efektyvi, kai naudojamasi aktyviais demokratijos pagrindø modeliais, aktyviu 

bendradarbiavimu, o sprendþiant socialines problemas, atsiþvelgiama á vaiko individualiø 

teisiø paþinimà ir efektyvià pozityviosios socializacijos strategijà. 17 Faktiðkai socializacijos 

subjektai iðgyvena daugiau negatyviosios socializacijos situacijø negu norëtøsi, 

todël reikëtø skatinti jaunàjà kartà spræsti iðkylanèias nepalankias socialines problemas. 

Kartu su þiniomis apie gyvenimo kokybæ ir ágûdþiais, kurie reikalingi, kad bûtø pasiekta 

ði kokybë, bûtina tikslingai organizuoti ir valdyti pozityviosios socializacijos procesà. 

Þmogiðkasis potencialas yra didþiulis ir ne visada pakankamai panaudojamas. Vadinasi, 

kokybiðka pozityvioji socializacija reikalauja nuoseklaus dëmesio, kad bûtø realizuoti 

pozityviosios socializacijos mechanizmai (scenarijai) ir neigiamos socializacijos padariniø 

prevencija. Taigi pirminë socializacija turi atlikti gigantiðkà ðuolá nuo mûsø bûsenos 

iki ateities planø. 

Vaikas negali pasirinkti savo tëvø, todël jis asmeniðkai beveik nekontroliuoja savo pirmøjø 

10–20 socializacijos metø. Ðiuo aktyviausiu asmenybës socializacijos metu patiriamas 

neigiamos socializacijos átakas neutralizuoti faktiðkai neámanoma. Dauguma vaikø, ypaè tie, 

kuriø socializacija buvo paþeista vaikystëje ir toliau buvo paþeidinëjama paauglystëje, taip ir 

neiðmoksta valdyti savo socializacijos, jeigu gyvenimiðkø pamokø ir eksperimentø pusëje 

vyravo neigiama patirtis. Puoselëdami specialius gebëjimus, galime iðmokti vadovauti savo 

socializacijai, dauguma tokiø gebëjimø ásisavinama natûraliai, mokantis ið savo, savo artimøjø, 

kartais ið artimø draugø gyvenimiðkø pavyzdþiø ir klaidø. Studijuoti elgesio taisykles ir 

pasirinkti teisingus gyvenimo scenarijus – sudëtingas iððûkis. 

Ðeima – pagrindinë vaiko institucija. Ji teikia jam saugumà, tikrumà, globà ir auklëjimà. 

Ðeimoje susiklosto ilgalaikiai vaiko ryðiai su tëvais, broliais ir seserimis, kitais ðeimos nariais bei 

16 Kvieskienë, Giedrë. Socialinë integracija priklausomybiø poþiûriu. Narkomanijos prevencija 

ugdymo institucijose, vadovë doc. dr. Giedrë, Kvieskienë, Vilnius: VPU leidykla, 2007Socialinis 

ugdymas IV, 2001, p. 23–29, prieiga per internetà: http://projects.5ci.lt/socpedagogika/ 

index.asp?DL=L&TopicID=187 

17 Kvieskienë, Giedrë. Prievartos prevencija (pedagoginiai aspektai), Socializacijos pedagogika, Vilnius: 

UAB „Baltijos kopija“, 2000, p. 21. 

14

draugais. Vaikas ásisavina ðeimos normas bei vertybes. 18 Taèiau ðiandieninë ðeima ágyja bruoþø, 

bûdingø visoms iðsivysèiusioms Vakarø ðalims. Santuokos atidedamos vëlesniam laikui, 

daugëja vieniðø þmoniø, porø, gyvenanèiø neáregistruotoje santuokoje, maþëja vaikø gimstamumas. 

Didëja vaikø, gyvenanèiø nepilnoje ðeimoje, skaièius. Lietuvoje kaip ir visame regione 

daugëja socialiai paþeistø ðeimø ir jose auganèiø vaikø skaièius. Ið tyrimø matyti, kad tokiose 

ðeimose vaikai daþnai ágyja negatyvios socializacijos ágûdþiø, kuriuos koreguoti itin sunku. 19 

Mokykla – antroji po ðeimos vaikui artima bendruomenë, kurioje jis socializuojasi, 

ágyja tam tikrus elgesio, bendravimo su bendraamþiais ir vyresniais þmonëmis ágûdþius. 

Mokyklos bendruomenë – dinamiðka, santykinai savivaldi, priklausanti nuo greitai 

besikeièianèiø principø, grupë. 20 Bendruomenës átaka neigiamos socializacijos prevencijai 

ir pozityviosios socializacijos procesams taip pat yra pastebima. Kraðtuose, 

kuriuose stiprios moderniosios bendruomenës, santykinai greièiau susiformavo ir funkcionuoja 

pilietinë visuomenë, nes ið þmogaus savikûros akivaizdþiai matyti, kad veiksmas 

turi vykti ið vidaus, ið apaèios, jungiant pilieèius, jø iniciatyvas ir pan. Ta savikûra, 

viena vertus, turi vykti spontaniðkai, o kita vertus – valstybë turëtø sudaryti ðiam 

procesui normines galimybes, kad bûtø jauèiamas ir asmens, ir visuomenës raidos 

kryptingumas. Lietuvos visuomenë, deja, neturi moderniosios bendruomenës formavimosi 

patirties, todël ir jos átaka pozityviajai socializacijai nëra pastebima. 

1 pav. Gyventojø nuomonë apie tai, kokie poþymiai apibûdina bendruomenæ 21 

18 Kvieskienë, G., Varanavièiûtë,J. Palankiø elgsenos prielaidø þalingoms priklausomybëms 

susiformavimo analizë. Narkomanijos prevencija ugdymo institucijose. Ið: Socialinis ugdymas IV, 

Vilnius: UAB „Baltijos kopija“, 2001, p. 29–45, prieiga per internetà: http://projects.5ci.lt/ 

socpedagogika/index.asp?DL=L&TopicID=187 

19 Kvieskienë, Giedrë, Socializacija ir vaiko gerovë, Vilnius: UAB „Baltijos kopija“, 2003. p. 90–91. 

20 Ten pat, p. 110. 

21 Zaleskienë, I., Kvieskienë, G. Pilietinës visuomenës ugdymas telkiant bendruomenes. Ið: 

Socialinis ugdymas. Vilniaus pedagoginis universitetas, 2006, t 

15

III. POZITYVIOJI SOCIALIZACIJA KAIP UGDYMO 

PROCESAS 

Ði tema atskleidþiama monografijos „Pozityvioji socializacija“ (2005) treèiajame 

skyriuje bei 23 moksliniuose straipsniuose, nurodytuose habilitacijos procedûrai teikiamø 

darbø sàraðe – Nr. 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 12, 14, 19, 10 straipsniø spausdintø 

uþsienio recenzuojamuose mokslo ir tæstiniuose leidiniuose. Ðiame skyriuje: bandome 

apþvelgti institucijø átakà pozityviosios socializacijos veiklos laukui. 

Bendruomenëje, kitose sociokultûrinio ugdymo institucijose pirmiausia ugdoma pavyzdþiu, 

kuriami pozityviosios socializacijos scenarijai, metodikos, rengiamos neformalaus 

ugdymo programos, vykdomi socialiniai ir pedagoginiai eksperimentai, ágalinantys panaudoti 

kiekvienos asmenybës potencialà, ypaè – kûrybines ðio potencialo sritis. Jei negatyvi 

socializacija vyravo praeityje ir asmuo buvo slopinamas ar kankinamas, mes pozityviosiomis 

socializacijos priemonëmis galime palengvinti asmens dvasines kanèias ir sugràþinti pasitikëjimà, 

didindami ir intensyvindami pozityviosios socializacijos átakà. Vadinasi, pozityviosios 

socializacijos bendriausias tikslas yra suteikti bræstanèiai asmenybei papildomø gebëjimø 

áveikti negatyviosios socializacijos padarinius, iðmokyti vaikus, jaunimà ir suaugusiuosius 

valdyti savæs paþinimo ir savo socializacijos procesà. Papildomos pozityviosios priemonës 

turëtø bûti taikomos ne tik vaikams, patyrusiems negatyviosios socializacijos átakà, bet ir 

turintiems socialiniø, biologiniø ar raidos sutrikimø. Psichopatiniai asmenybës sutrikimai, 

deviantinis elgesys, be tëvø auganèio vaiko ugdymo problemos, antisociali veikla gali bûti 

koreguojama esant pozityviai aplinkai, ðeimos aplinkai, taikant intensyvias pozityviosios 

socializacijos programas, vaikø elgesio korekcijos metodikas, specializuotas socialinës-pedagoginës 

pagalbos vaikui ir ðeimai ugdymo strategijas. Profesionalo patarimai sëkmingai 

vaiko socializacijai reikalingi ne tik tada, kai vaikas turi elgesio sutrikimø ar socialinës raidos 

problemø, auga be tëvo ar motinos, jie reikalingi ir patëviui ar pamotei, vaikams, kurie 

ilgesná laikà paliekami su seneliais ar kitais globëjais ir kitose sudëtingose socialinëse situacijose. 

Tuo labiau, kad ðiandieninëse mokyklose socialinës pedagoginës pagalbos funkcijas 

teikia ne vienas profesionalas, o jø grupë, kuri yra pajëgi atlikti ne tik socialinës pedagoginës 

pagalbos, bet ir pozityviosios socializacijos funkcijas. 

„Mokinio paslaugø krepðelio“ modelis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pasiteisino 

ir ekonominiu, ir administraciniu poþiûriu. Po jo ávedimo bendrojo lavinimo 

mokyklose lëðos yra skaidriai apskaièiuojamos, o formaliam ugdymui skirtas „mokinio 

krepðelis“ visuotinai pripaþintas ir yra skaidrus socialiniø paslaugø finansavimo modelio 

pavyzdys. Toks finansavimo modelis leidþia planuoti biudþetà, tikslingai skirti lëðas, 

kontroliuoti finansinius ir þmogiðkøjø iðtekliø srautus. 22 

22 Kvieskienë, Giedrë. Pozityvioji socializacija., Vilnius: VPU leidykla, 2005, p. 118. 

16

1 lentelë 

Mokyklos specialistø, atliekanèiø socialines pedagogines funkcijas raiðka 23 

23 Kvieskienë, Giedrë (tyrëjø grupës vadovë), Indraðienë, Valdonë, Targamadzë, Vilija, Valeckienë, Dþiuginta, Merfeldaitë, Odeta, Subaè, Violeta. 

Pedagoginës psichologinës pagalbos mokykloje veiksmingumas: tyrimo ataskaita, 2006, prieiga per internetà: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/ 

tyrimai/NVS_sanaudos_ir_prieinamumas_ataskaita.pdf 

17

Vaikai, kaip socializacijos subjektai, iðgyvena daugiau negatyviosios socializacijos 

situacijø negu to norëtø suaugusieji, todël reikia jaunàjà kartà mokyti kaip áveikti 

negandas ir spræsti iðkylanèias problemas. Kartu su þiniomis apie gyvenimo kokybæ ir 

ágûdþiais, kurie reikalingi, kad bûtø pasiekta ði kokybë, bûtina tikslingai suvokti, planuoti, 

organizuoti ir valdyti pozityviosios socializacijos procesà. Pozityviosios socializacijos 

ugdymo procesas susideda ið ðeðiø pakopø: 

1) diagnostikos (kai socialiniai pedagogai arba kiti profesionalai iðanalizuoja situacijà, 

fiksuoja kritiná atvejá, skiria atvejo vadybininkà (daþniausiai tai yra socialinis pedagogas); 

2) socialinës partnerystës (kai apgalvotai atsirenkami profesionalai institucijoje ir 

artimos siekiamam tikslui ir partnerystei institucijos bei organizacijos uþ institucijos 

ribø; 

3) strateginio poveikio, kai parenkami tinkami metodai, mechanizmai, numatomos 

poveikio alternatyvos; 

4) planuojamo poveikio, kai sudaromas veiksmø planas/scenarijus problemoms 

áveikti, pasiraðomos sutartys/susitarimai su vaiku ir jo tëvais arba teisëtais globëjais, 

remiamasi optimaliausiais resursais; 

5) atvejo vadyba, kai pasirinktas vienas ið komandos profesionalø atlieka probleminio 

atvejo vadybà ir ágyvendina pasirinktà pozityviosios socializacijos scenarijø, pasitelkdamas 

vidines ir iðorines profesionalø komandas; 

6) stebësena (monitoringas) ir proceso vertinimas, siekiant pozityviosios socializacijos 

kokybës (þr. 2 pav.). 

Taigi pozityviosios socializacijos ugdomasis poveikis turi bûti diagnozuojamas ir 

vykti nuosekliai, taèiau turi skirtis nuo tradicinio ugdymo, nes jo metu mes ne tik 

sprendþiame tam tikras socializacijos problemas, bet siekiame ir asmenybës vertybiniø 

pokyèiø, mokome prisiimti atsakomybæ uþ savo gyvenimà, já valdyti, padëti sau ir savo 

artimiems þmonëms. 

Pozityvioji socializacija – individo ir jo grupiø sëkmingo gyvenimo scenarijaus 

teorija. Nagrinëdami konkreèius atvejus ar skirtingø ðaliø pozityviosios socializacijos 

plotmëje veikianèius socialinius faktorius ir institucijas, bandome formuluoti pozityviosios 

socializacijos paradigmas, aptarti jø raidà, taip siekdami asmens ir bendruomenës 

gyvenimo kokybës. Pilietinio dalyvavimo, diskusijø ir debatø, vieðosios nuomonës 

formavimo, pozityvaus veikimo, argumentuotos nuomonës reiðkimo, socialinës interakcijos, 

tarnavimo vieðajam interesui ágûdþiai sudaro bûsimøjø socialiniø pedagogø 

studijø kursø ðerdá, kurià papildo metodikos bei praktiniai patarimai, kaip áveikti kiekvienam 

iðkylanèius sunkumus, perdegimo sindromà, planuoti savo veiklà ir kurti savo 

ateitá. Konstruojant gyvenimo scenarijø, bûtina neprarasti pasitikëjimo, puoselëti nuo- 

18

latinio atradimo dþiaugsmà, tobulëti áveikiant iðkylanèius sunkumus, nebëgti nuo 

problemø, mokytis ið gyvenimo nesëkmiø ir klaidø, jas priimti kaip gyvenimo pamokà, 

kuri skatina tobulëti, siekti naujø laimëjimø ir gyvenimo kokybës. Pozityviosios socializacijos 

paradigmà 24 siejame su pasiûlyta pozityvizmo teorija (pozityvizmas – doktrina, 

teigianti, kad tikrasis paþinimas yra tik mokslas ir stebëjimas). 25 Pozityvizmas apima 

dvi dimensijas: metodologijà, kurià apibûdina þinios, socialinis ir politinis lygmenys, ir 

pozityviàjà socializacijà, kuri plaèiàja prasme apima intervencijà, skirtà socialiniam bei 

politiniam gyvenimui tobulinti. Ðias dvi dimensijas mes analizuojame kaip dvipusá 

procesà, tai yra: asmenybës augimà visuomenëje ir ðio augimo pozityvøjá valdymà. 

Pozityvioji socializacija suprantama kaip pozityviø veiksmø politika (pozityviosios socializacijos 

scenarijus/ai), kuriuo remdamiesi tam tikri asmenys ar jø grupës koreguoja socializacijos 

subjektø elgsenà, siekia átvirtinti kultûros pozityviuosius komponentus ir sudaryti 

uþkardà visuomenei nepriimtinø ðios kultûros elementø pasekmëms. Pozityviosios socializacijos 

veiksmø politikà parenka ir jai vadovauja profesionalas, daþniausiai tiek kritinio 

atvejo, tiek pozityviosios socializacijos vadybininku tampa socialinis pedagogas, nes yra 

rengiamas ðiai veiklai. Vadinasi, siekiant pozityviosios socializacijos kokybës, bûtina 

ágalinti profesionalus – socialinius pedagogus – vadovauti asmeniui ir jø grupëms, 

pasitelkiant pozityviosios socializacijos socialinius partnerius ir institucijas, kad bûtø 

suteikta pagalba ir parengti bei vykdyti pozityviosios socializacijos scenarijø. Socialinë 

partnerystë – bûtina prielaida siekiant kokybiðkos pozityviosios socializacijos ir kitø 

socioedukaciniø problemø sprendimo. 

Pozityviosios socializacijos sudëtinë dalis – pozityvaus diskriminavimo politika, tai 

yra pirmenybës teikimas silpnesniems socialiniø grupiø atstovams lavintis, ásidarbinti, 

ásigyti bûstà, paskolas ir kitais veiksmais sudaryti asmenims lygias galimybes siekti 

kokybiðko gyvenimo ir socializacijos. Tokia politika propaguojama Ðvedijoje, Belgijoje, 

Olandijoje, Italijoje. Jungtinëse Amerikos Valstijose, priëmus (1964) Pilietiniø teisiø 

aktà (Civil Rights Act), susitarta dël lygiø galimybiø skatinimo, ásteigta komisija, remianti 

pozityvius veiksmus vieðøjø fondø lëðomis. Pasirinkus tokià pozicijà, daugelis 

privaèiø institucijø ir darbdaviø ëmë noriai ágyvendinti pozityviø veiksmø programas. 

Ðios programos iðsirutuliojo á dvi pagrindines kryptis: pozityviàjà diskriminacijà ir lygiø 

galimybiø sudarymà. 

Pozityviosios socializacijos bendriausias tikslas yra iðmokyti vaikus, jaunimà ir suaugusiuosius 

paþinti save, valdyti savo tobulinimo ir socializacijos procesà. 

24 Filosofijoje ir sociologijoje paradigma (graikiðkai ðáñÜäåéãìá „pavyzdys, modelis“) – pirminë 

koncepcija, schema, problemos sprendimo ir tyrinëjimo modelis. 

25 Kvieskienë, Giedrë. Poztyvioji socializacija, Vilnius: VPU leidykla, 2005, p. 26. 

19

Sugebëjimas tyrinëti (1), spræsti problemà (2), vadovautis sveiku protu (3), iðmintimi 

(4) ir kûrybine nuostata (5) 26 – penkios pagrindinës pozityviosios socializacijos 

scenarijaus nuostatos, kurios taikomos negatyvios socializacijos prevencijai, elgesio ar 

kriziø korekcijai. Neþymûs psichopatiniai asmenybës sutrikimai, deviantinis ar asocialus 

elgesys, be tëvø auganèio vaiko socializacijos spragos gali bûti koreguojamos taikant 

intensyvias pozityviosios socializacijos programas ar individualius pozityviosios socializacijos 

scenarijus, vaiko elgesio korekcijos metodikas, specializuotas ðeimos ugdymo 

strategijas. 

Pozityviosios socializacijos kontekste socialinës institucijos (lot. institutum – nuostata, 

ástaiga, institutio – nustatymas, sutvarkymas) yra istoriðkai susiklosèiusios bendros þmoniø 

veiklos formos, o jø turinys – organizuota ryðiø ir socialiniø normø sistema, kuri 

sujungia reikðmingas visuomenës vertybes ir procedûras, patenkina visuomenës pagrindines 

reikmes. Socialinës institucijos terminu nusakomas nusistovëjæs socialinio gyvenimo 

organizavimo ir socialiniø funkcijø atlikimo normø ir vertybiø modelis. Kai kurios 

institucijos (ðeima, Baþnyèia, ðvietimas, socialinë, medicinos apsauga, vyriausybë, parlamentas) 

atlieka svarbius vaidmenis, susijusius su visos visuomenës gerove. Ðiuolaikinëse 

visuomenëse vis didesnë kasdienio gyvenimo dalis vyksta specializuotose institucijose. 

Pavyzdþiui, asmens gebëjimø ir vertybiniø orientacijø vystymàsi lemia ðeima, ðvietimo 

institucijos; ekonominei gerovei, materialiniø vertybiø paskirstymui ir mainams tarnauja 

darbovietës, finansø, rinkos institucijos. Ir nors ðiandien institucijos kasdien tampa vis 

labiau specializuotos nei anksèiau, jas jungiantys þmonës daþniausiai save priskiria kelioms 

institucijoms. Visi asmenys tradicinëse visuomenëse dalyvauja ðeimos, ekonominiame 

gyvenime, vaikai jungia ðeimas su ugdymo institucijomis, susirgusius mus gydo 

gydytojai, pilieèiai moka mokesèius, dalyvauja rinkimuose, simpatizuoja vienoms ar kitoms 

partijoms arba aktyviai dalyvauja partijø ar nevyriausybiniø organizacijø veikloje. 

Ðeima ir mokykla, bendruomenës ir neformalaus ugdymo institucijos bei organizacijos 

labiausiai skatina vaikø socializacijà. Taèiau vykstant socializacijos procesui dalyvauja ir 

kitos institucijos. Jos gali bûti stiprios ir silpnos, tai daugiausia susijæ su tuo, kaip joms 

pavyksta prisitaikyti ir valdyti socialinius pokyèius. 

Kiekviena institucija atlieka jai bûdingà funkcijà. Faktiðkai visos socialinës institucijos 

susiformuoja ir funkcionuoja tenkindamos vienà ar kità socialiná poreiká. Kai ðis 

poreikis tampa nebereikalingas, institucijos gyvavimas tampa bereikðmis ir ji per tam 

tikrà laikà sunyksta. Penki pagrindiniai þmogaus poreikiai yra glaudþiai susijæ su pagrindinëmis 

socialinëmis institucijomis: 

26 Kvieskienë, G. Pozityvioji socializacija. VPU leidykla, 2005. p. 28. 

20

1. Diagnostika (atvejo, situacijos analizë): socialiniai pedagogai, socialiniai 

darbuotojai, dirbantys su vaikais, kiti profesionalai. 

1.Savikûra 

(internalinë, 

savikûra);; 

2. Numatyti socialinës partnerystës schemà: vidinê (vaikas, šeima) – išorinê 

(neformalios grupës, mokykla) – bendrø tikslø ir uþdaviniø numatymas ( vaikas + 

šeima + profesionalai + institucija) – socialinis pedagogas atvejo vadybininkas. 

2.Socializacija 

(eksternalinë, 

integravimosi á 

grupes);; 

3. Parinkti strategijas/poveikio mechanizmus (alternatyvø numatymas) – 

vidinës/iðorinës komandos parinkimas. 

3.Vertybinë 

4. Sudaryti veiksmo planà/scenarijø, remiantis resursais. 

(šeimos, 

grupës, šalies, 

globaliniø 

idealø, internalizacijos) 

pozityvioji 

socializacija. 

5. Ágyvendinimas: vidinë/iðorinë komanda, atvejo vadybininkas. 

6. Monitoringas ir ávertinimas. 

Iniciatyvinis – PS 

modelis: socialinio 

kapitalo: 

Atsakomybëatsakomybë, 

bendras tikslas, pokyèiø 

Tarpinis PS modelis: 

socialinës partnerystës: 

Viešojo viešojo ir privataus sektoriø 

klasterinis bendradarbiavimas; 

pasitikejimaspasitikëjimas. 

Centralizuotas 

PS modelis: 

institucionalizacija, 

politinë valia, 

ástatymai., 

2 pav. Pozityviosios socializacijos kaip ugdymo paradigmos modelis 

21

• giminës pratæsimo – ðeimos ir santuokos institucija; 

• socialinës tvarkos ir saugumo – politinës institucijos, valstybë; 

• poreikis gauti egzistavimo priemones – ekonominës institucijos, gamyba; 

• poreikis perduoti þinias, auganèios kartos socializacija – ðvietimo ir neformalaus 

ugdymo institucijos; 

• poreikis spræsti dvasines, gyvenimo prasmës problemas – religinës, kultûrinës 

institucijos. 

Optimaliø socializacijos sàlygø sudarymas, pagalbos ugdytiniui organizavimas, gebëjimas 

dirbti su mikrosociumu ir makrosociumu, veiklos koordinacija ir organizacijos 

valdymas, nuolatinis profesinës veiklos tobulinimas yra kompetencijos, kurias ágijæ socialiniai 

pedagogai tampa ne tik kritiniø atvejø, bet ir pozityviosios socializacijos vadybininkais. 

Socialinis pedagogas, naudodamasis socialinës komunikacijos metodais ir mechanizmais, 

valdydamas pozityviosios socializacijos procesus, kasdien susiduria su sudëtingais 

(þr. 4 pav.) iððûkiais, kurie susijæ ne tik su vaiku, bet ir jo ðeima, mokykla, kitais socializacijos 

agentais. Skirtingai negu A. Maslowo 27 asmens poreikiø trikampyje, socialinio pedagogo 

veiklos lauko trikampyje (vaikas, ðeima, mokykla) sunku iðskirti svarbiausius 

kampus, nes net ir valdomas pozityviosios socializacijos procesas yra sudëtingas, lengvai 

paþeidþiamas. Paþeidus nors vienà ið ðiø kampø, atstatyti kokybiðkà socializacijà sunku, 

reikia papildomø þmogiðkøjø iðtekliø ir pozityviosios socializacijos resursø. Ðá procesà 

socialiniams pedagogams áveikti be stresø neámanoma. Vaikas, tëvai, visuomenës ir jos 

institucijø spaudimas ir reikalavimai, profesionalø skepticizmas, vadovø kritika ðá procesà 

dar labiau apsunkina. Prieð pradedant veikti, bûtina ávertinti galimybes, aplinkos daromà 

poveiká ir asmeniná pasiryþimà veiklai. Sànaudø rodiklá galime apskaièiuoti ávertinæ vidutines 

teikiamos pozityviosios socializacijos paslaugos iðlaidas vienam vaikui. Taèiau ðis 

rodiklis nëra vienareikðmis, nes kiekviena sociokultûrinë paslauga turi savo specifikà, 

skiriasi vaikø, kuriems ði paslauga skiriama, branda ir pasirengimas bendradarbiauti. Pavyzdþiui, 

tyrinëdami vienà ið pozityviosios socializacijos veiklos sferø – neformalaus ugdymo 

prieinamumà (þr. 2 lent., 3 pav.), skaièiavome dvejopai – ávertindami vidutines 

neformalaus ðvietimo mokyklos (sporto, muzikos, dailës ir kt. mokyklø) ugdytinio iðlaidas 

ir vidutines neformalaus ðvietimo lëðas, tenkanèias vienam bendrojo lavinimo mokyklos 

mokiniui. Iðskirti du neformaliø ðvietimo mokyklø tipai: specializuotos vaiko 

gebëjimø ugdymo mokyklos (87 institucijos arba 50,3 %) ir daugiaprofilinës neformaliojo 

vaiko ðvietimo institucijos (86, arba 49,7 %). Atsakydami á klausimà, kokio tipo yra 

mokykla, respondentiniø institucijø atstovai sprendë savo nuoþiûra. Dalis jø, pirmiausia 

vykdanèiø kelias meninio ugdymo programas, ávardijo tokio tipo neformalias mokyklas 

27 Kvieskienë, Giedrë. Pozityvioji socializacija. Vilnius, 2005, p. 40. 

22

kaip specializuotas. Todël veiklos krypèiø kiekis virðija mokyklø skaièiø ne tik daugiaprofilinese 

institucijose (tai savaime aiðku), bet ir specializuotose neformaliose ðvietimo 

mokyklose. Populiariausioms neformalaus ðvietimo mokyklø (NÐM) programoms realizuoti 

savivaldybiø skiriamos lëðos (4,5 Lt vienam ugdytiniui) þr. 2 lentelæ. Dideli muzikos 

mokyklø mokiniø ugdymo kaðtai yra dël didelio skaièiaus pedagogø, dirbanèiø su 

mokiniais individualiai, skaièiaus. 

2 lentelë 

Neformalioms ðvietimo mokykloms skiriamos lëðos vienam ugdytiniui 28 

Mokyklos pavadinimas Skaièius Vidurkis Mažiausia Daugiausia 

Sporto 24 1241 433 2117 

Muzikos 37 2816 229 4590 

Dailës 16 1066 911 1378 

Neformalaus ðvietimo mokyklø ir paslaugø prieinamumas, neformali ðvietimo ir 

visuomeninë veikla bendrojo lavinimo mokyklose, socialinës pedagoginës pagalbos 

optimizavimas ir ðioms veikloms skiriami resursai mus domina kaip pozityviosios socializacijos 

struktûravimo ir optimizavimo galimybës. Atlikti tyrimai patvirtino, kad miesto 

tipo savivaldybëse iðlaidos vieno neformalaus ðvietimo mokyklos mokinio ugdymui 

tokios pat kaip ir rajono tipo savivaldybëse. O rajono tipo savivaldybëse vidutiniðkai 

vienam mokiniui skiriami neformaliojo ðvietimo kaðtai kur kas didesni negu miesto 

tipo savivaldybëse. Miesto tipo savivaldybëse vienam mokiniui skiriami neformaliojo 

ðvietimo kaðtai maþiau skiriasi vienas nuo kito pagal vieno vaiko finansavimo apimtá 

negu rajono tipo savivaldybëse (þr. 3 pav). 

Analizuodami galimybes plëtoti pozityviosios socializacijos strategijas, galime plëtoti 

ðios veiklos scenarijus ir metodikas bei ðià patirtá panaudoti kitiems pozityviosios 

diskriminacijos veiksmams. Bendrojo lavinimo mokyklos mokinys Ðvietimo ir mokslo 

ministerijos sprendimu jau dabar turi teisæ papildomam ugdymui mokykloje skirtas 

krepðelio lëðas pervesti lankomai neformalaus ðvietimo mokyklai, todël ðis rodiklis turi 

kol kas nedidelæ, bet realià reikðmæ. Todël galime daryti iðvadà, kad jau ðiandien galime 

pradëti taikyti realias pozityviosios socializacijos strategijas ir scenarijus ir tam naudoti 

jau esamas ir pozityviajai socializacijai skiriamas lëðas. 

28 Kvieskienë, Giedrë, doc., dr., tyrëjø grupës vadovë, Petronienë, Ona, habil. dr. Bitinas, 

Bronislovas, Romas Prakapas, Romas, dr., Mockevièienë, Daiva. Neformaliojo vaikø ðvietimo sànaudos 

ir prieinamumas. 

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/NVS_sanaudos_ir_prieinamumas_ataskaita.pdf 

23

24 

3 pav. Neformaliojo vaikø ðvietimo mokykloms skiriama savivaldybës ðvietimo 

biudþeto dalis. 29 

Šeima 

Savikûra 

Vaikas 

Socializacija Vertybiø 

internalizacija 

Vaiko 

interesai 

Kitø 

socialiniø 

grupiø ir 

agentø 

interesai 

Mokykla 

4 pav. Pozityviosios socializacijos ugdymo proceso moderavimas 

29 Kvieskienë, Giedrë, doc., dr., tyrëjø grupës vadovë, Petronienë Ona, habil. dr., Bitinas, Bronislovas, 

Prakapas, Romas, dr, Mockevièienë, Daiva. Neformaliojo vaikø ðvietimo sànaudos ir prieinamumas. 

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/NVS_sanaudos_ir_prieinamumas_ataskaita.pdf

IV. POZITYVIOSIOS SOCIALIZACIJOS KAIP UGDYMO 

PARADIGMOS MODELIS 

Pozityvioji socializacija neámanoma be ávairiø socialiniø partneriø pasitikëjimo ir 

bendradarbiavimo, kokybiðkø tokiø santykiø tinklø sukûrimo. Socialinis kapitalas sukuriamas 

ir pozityviosios socializacijos nauja kokybë galima tik tokioje socialinëje organizacijoje, 

kuri turi tokius poþymius kaip: santykiø tinklai, aiðkios normos, individø 

vidinë konkurencija ir pasitikëjimas. Tokie socialinës organizacijos poþymiai supaprastina 

bendradarbiavimà siekiant abipusës naudos ir pasiþymi socialinës ekologijos bruoþais. 

Pozityviosios socializacijos modelis sàlygiðkai veikia tris svarbiausius pozityviosios 

socializacijos agentus – vaikà, ðeimà ir mokyklà (þr. 4 pav.), ir yra veikiamas 

paties vaiko (saviugda, savikûra), jo ðeimos arba artimos ðeimai grupës (socializacija) bei 

pozityviosios socializacijos vadybininko – socialinio pedagogo arba kito vaiko gerovës 

profesionalo30 , kuris neiðvengiamai bendradarbiauja jau ávardytuose poveikiø laukuose 

ir, siekdamas vertybiø internalizacijos, diagnozavæs socialinæ situacijà, numatæs 

socialinës partnerystës schemà ir parinkæs tinkamas veiklos strategijas ir scenarijus, vadovauja 

vidinei ir iðorinei profesionalø komandai (þr. 1 lent., 7 pav.) valdydamas vieno 

vaiko, jø grupës ar saugusiøjø pozityviosios socializacijos procesà, átraukdamas á ðá 

procesà trûkstamus ar papildomus socializacijos agentus. Pozityviosios socializacijos 

metu atkuriami ir skatinami vaiko savikûros gebëjimai, suteikiama socialinë-pedagoginë 

pagalba jo ðeimai ar artimai ðeimai grupei. Artima ðeimai grupe vadiname atraminæ 

ðeimà arba globëjus, jeigu vaikas neturi branduolinës ðeimos, kurioje gyvena, nesvarbu, 

áteisinta ar neáteisinta formali globa. Ði grupë daro didþiausià poveiká kiekvieno individo 

brandai, taèiau ðis poveikis gali bûti tiek teigiamas, tiek neigiamas. Svarbiausias 

pozityviosios socializacijos agentas po ðeimos/globëjø – mokykla. Jau minëjome, kad 

jau ðiandien mokykloje yra grupë profesionalø (þr. 5 pav.), teikianèiø socialinæ pagalbà 

ir gebanèiø inicijuoti ir valdyti pozityviosios socializacijos procesà. Daugumos apklaustø 

mokyklø vadovø poþiûriu, mokyklos bendruomenës lûkesèius labiausiai tenkina 

socialinis pedagogas, logopedas. Apie pusë apklaustøjø nurodë, kad lûkesèius pateisina 

specialusis pedagogas ir psichologas. O mokytojø padëjëjø darbas, vadovø teigimu, 

pateisina tik penktadalio tyrime dalyvavusiø mokyklø bendruomenës lûkesèius. 

Papildomi socializacijos agentai – bendruomenë, Baþnyèia, neformalaus ugdymo 

institucijos, nevyriausybinës organizacijos, IT, masinës komunikacijos priemonës, informalaus 

ugdymo institucijos ir kt. institucijos skirtingomis priemonëmis ir metodais 

skleidþia struktûrizuotà ir apibendrintà informacijà. Vertybës internalizuojamos, tei- 

30 Kvieskienë, Giedrë. Pozityvioji socializacija. Vilnius: VPU leidykla, 2005, p. 51–53. 

25

26 

5 pav. Specialistai, tenkinantys bendruomenës lûkesèius socialinës pagalbos poþiûriu. 31 

31 Kvieskienë, Giedrë (tyrëjø grupës vadovë), Indraðienë, Valdonë, Targamadzë, Vilija, Valeckienë, Dþiuginta, Merfeldaitë, Odeta, Subaè, Violeta. 

Pedagoginës psichologinës pagalbos mokykloje veiksmingumas: tyrimo ataskaita. 2006, prieiga per internetà: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/ 

tyrimai/NVS_sanaudos_ir_prieinamumas_ataskaita.pdf;

giami elgsenos pokyèiai vyksta, kai asmuo apsisprendþia dalyvauti visuomenës pokyèiuose. 

Vaikai ir jaunimas daþnai savarankiðkai reaguoja á nusistovëjusias normas, paproèius, 

ritualus, tradicijas. Gerai, kai ði reakcija yra susijusi su pozityviais sàjûdþiais, 

organizacijomis, draugijomis, visuomeniðka veikla ir kita pozityvaus dalyvavimo iðraiðka. 

Dinamiðkos visuomenës jaunimas, atsidûræs tarp praeities ir ateities kultûrø ir bûdamas 

ganëtinai nelabai susijæs su tradicijomis, yra imlus naujoms átakoms ir idëjoms. 32 

Kad vyktø aktyvus visuomeninis gyvenimas labai svarbios tiek asmeninës, tiek aplinkiniø, 

artimiausiø grupiø, bendruomenës paskatos. Jos pavaizduotos 6 pavyzdyje, kuriame 

atskleista respondentø nuomonë pilietinio dalyvavimo paskatos klausimu. Vertindami 

sau artimø grupiø, bendruomenës átakà 16–24 metø jaunimo visuomeniniam 

aktyvumui 33 , 16,9 % mokiniø mano, kad aktyvø pilietiðkumà turëtø skatinti 

„aktyviø pilieèiø pavyzdys“. O studentai (13,1 %) pagrindine dalyvavimo paskata 

laiko pilietiniø veiklø „finansavimà“. Dalyvavimà akcijose ir rinkimuose pripaþásta ir 

moksleiviai, ir studentai, taèiau analizuojant statistikos ir tyrimø duomenis matyti, kad 

daugiausia pilietinëse akcijose dalyvauja (po keletà kartø) 32, 2 % studentø (atitinkamai 

29,2 % mokiniø). Daugiausiai studentø (849) nurodë, kad pagrindinës asmeninës 

paskatos dalyvauti visuomeniniame gyvenime yra galimybë lavinti savo ágûdþius ir 

ugdyti pasitikëjimà savimi (820 studentø). O mokiniai, be ágûdþiø lavinimo (1020 

mokiniai), ávardija ir þinojimo komponentà: „daugiau visko suþinai“ (1012 mokiniø). 

Taèiau ðiuo atveju nepasitvirtina prielaida, kad mokiniai dalyvaudami sieja savo lûkesèius 

su problemø sprendimu mokyklos bendruomenëje – á ðá teiginá neigiamai atsakë 

915 mokiniø ir 820 studentø. 

Pozityvioji socializacija – visø visuomenës institucijø funkcija. Mokykla – viena 

svarbiausiø socializacijos institucijø, o pradëjus ugdymo institucijose dirbti socialiniams 

pedagogams, ji tampa ir pozityviosios socializacijos koordinatore. Socialinis pedagogas 

– vaiko gerovës advokatas, asmuo, ágijæs socialinio pedagogo kvalifikacijà ir 

pasirengæs dirbti socialinëse institucijose, atliekanèiose ugdymo funkcijas ir gebanèiose 

vykdyti pozityviosios socializacijos, prevencijos programas bei sëkmingas socialines interakcijas 

ávairiose socialinëse grupëse. 34 Socialiniai pedagogai daþniausiai dirba su 

socialiai paþeistø ðeimø, rizikos grupës vaikais. Tapæ pozityviosios socializacijos vadybininkais 

ugdymo institucijose, jie daþniausiai yra ir kriziniø atvejø vadybininkai. Aiðku, 

32 Kvieskienë, Giedrë. Draugijos ir organizacijos. Vilnius. 1994, p. 5. 

33 Zaleckienë, Irena (tyrëjø grupës vadovë), Kvieskienë, Giedrë, Misiûnienë, Giedrë, Gulbinas, 

Rokas. 16–24 metø jaunimo visuomeninis aktyvumas: tyrimo ataskaita, 2006, prieiga per internetà: 

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/16-24_amz_jaun_visuom_dalyv.pdf 

34 Kvieskienë, Giedrë, Pozityvioji socializacija, Vilnius: VPU leidykla, 2005, p. 126–127. 

27

28 

6 pav. Respondentø nuomonës apie pilietines dalyvavimo paskatas procentinis pasiskirstymas

kad pozityvioji vaikø socializacija neapsieina ir be kitø profesionalø, dalyvaujanèiø 

pozityviosios socializacijos procese : klasës auklëtojø, mokytojø, veikliø laisvalaikio 

organizatoriø, vaikø ir jaunimo, kitø nevyriausybiniø organizacijø vadovø. Taèiau 

socialinis pedagogas iðlieka pagrindiniu ðio proceso koordinatoriumi, o daþnai ir 

sudëtingø paþeistos socializacijos atvejø vadybininku. 35 Pozityviosios socializacijos 

vadybininko uþdavinys – diagnozuoti situacijà, numatyti pozityviosios socializacijos 

scenarijus, veiklos planà, apgalvoti, kokie papildomi socializacijos agentai ar kiti profesionalai 

bus reikalingi siekiant tikslo, daryti átakà ir vadovauti vaiko pozityviosios 

socializacijos procesui. 

7 pav. Pozityviosios socializacijos modelis 

35 Kvieskienë, Giedrë. Pozityvioji socializacija. Vilnius 2005. p. 133. 

29

Apibendrinant galima paþymëti, kad socialinës veiklos (socialiniø pedagogø, 

darbuotojø, laisvalaikio pedagogø (animatoriø) rengimo tradicija pasaulyje siekia jau 

antrà ðimtmetá, o Lietuvoje skaièiuojamas tik antrasis deðimtmetis, taèiau kaip tik 

Lietuvoje sëkmingai derinama Vakarø ir Pietø Europos, Jungtiniø Amerikos Valstijø 

tradicijos su unikalia kraðto sociokultûrinio ugdymo tradicija ir kitø pasaulio kraðtø 

patirtimi. 

Postmodernistinëje þiniø visuomenëje kiekvienos srities profesionalas turi turëti 

elementarius vadybos, komunikacijos ir socialinës partnerystës ágûdþius. Ðiandien tiek 

moderni vadyba, tiek komunikacija yra integruojamos á daugialypius socialinius santykius 

ir veiklas, „nusitrina“ specializuotos kompetencijos ribos, o valdymo objektu tampa 

ne tiek atskiri visuomenës segmentai (klasë, mokykla, socialinë institucija, nevyriausybinë 

organizacija ar kita institucija), o visa visuomenë/bendruomenë (sociumas) kaip 

kompleksinis ir integruotas darinys. Kad bûsimieji profesionalai sugebëtø ne tik bendradarbiauti 

su kolegomis, savo srities profesionalais, bet ir daryti átakà þmonëms, 

mokëtø projektuoti savo asmeniná gyvenimo scenarijø ir valdyti asmenø, institucijø 

grupes, kurti jø tinklus, pirmiausia jie turi iðmokti vadovauti sau paèiam. Ðiandien 

visose gyvenimo srityse prarandamas hierarchinis autonomiðkumas – visos, ypaè socialinë/ðvietimo 

sfera stipriau ar silpniau yra veikiamos ávairaus lygio sàveikø, kurias sukuria 

globalusis þiniø visuomenës kontekstas. Valdymas tampa ávairiasluoksniu, daugiapakopiu 

ir yra susijæs su ávairiø poveikiø lygmenimis, pradedant vietiniu, tai yra lokaliu, 

ir baigiant globaliu lygiais. Tuo ásitikiname analizuodami absolventø karjeras, kurios 

patvirtina, kad jie puikiai pritaiko savo gebëjimus ne tik ðvietimo ar socialiniuose 

sektoriuose, bet ir vyriausybës ir savivaldybës institucijose, verslo struktûrose, NVO ir 

individualioje veikloje. 36 

Socialinë ekologinë erdvë – tai asmeniui saugios aplinkos formavimas. Skiriami ðios 

aplinkos formavimo pagrindiniai lygiai: nacionalinis, regioninis, bendruomeninis ir 

institucinis. Sàlyginai iðskiriame tokius pozityviosios socializacijos modeliø veikimo lygmenis: 

globalusis, nacionalinis, regioninis, bendruomeninis ir institucinis. Ðiuose lygmenyse 

pozityviosios socializacijos modeliai gali rastis dël centralizuotø politiniø sprendimø 

átakos arba modeliai kuriami iniciatyvos pagrindu. Taèiau, kadangi abu ðiø 

modeliø kûrimo procesai (centralizuotas ir iniciatyvus) yra daugiaplaniai ir sudëtingi, 

daþniausiai praktiðkai jie yra átvirtinami miðriu bûdu ir turi abiejø modeliø bruoþø, 

todël gali bûti ávardijami kaip tarpiniai. 

36 Kvieskienë G. Socialinës komunikacijos institutas vakar, ðiandien ir rytoj Ið: SKI: jau auðta VPU 

rytas. Vilnius: Socialinës pedagogikos katedra, 2006. P. 47–52. ISBN 9955-20-054-5 

30

Globaliuoju pozityviosios socializacijos lygmens vaiko gerovës srityje modelio pavyzdþiu 

gali bûti Jungtiniø Tautø Vaiko teisiø konvencija, átvirtinanti vyriausybiø 

susitarimus dël vaiko gerovës. Ðiame lygmenyje ágyvendinami modeliai yra sudëtingi. 

Jø ágyvendinimas priklauso nuo globaliø ir regioniniø centralizuotø politiniø 

sprendimø, kurie juos átvirtina, bet negarantuoja pozityviosios socializacijos kokybës. 

Taèiau ir globalusis lymuo turi modelius, paremtus iniciatyvomis, kurios daugiausia 

nukreiptos á tam tikrus susitarimus dël pozityviosios socializacijos strategijø 

bei scenarijø pobûdþio. Tokiais susitarimais dël strategijø laikytini ir Europos Tarybos 

skelbiami metai, pvz.: „Pilietiðkumas ðvietime“ (2005), „Europos darbuotojø 

mobilumo“ (2006), „Lygiø dalyvavimo galimybiø visiems“ (2007), JAV CIVITAS 

INTERNATIONAL skleidþiamos pilietinio ugdymo iniciatyvos, UNESCO, UNI- 

CEF globalûs projektai vaiko ir þmogaus teisiø srityse ir kt. Vieðosios gërybës, globalinës 

vertybës ir jø ugdymas – ðiandien plaèiai aptariamos temos, kai nagrinëjami 

skirtingi istorijos laikotarpiai ar valstybiø vaiko gerovës ir socializacijos sistemos. 

Nacionalinis. Ðis pozityviosios socializacijos lygmens modelis taip pat formuojasi 

remdamasis nacionaliniø valstybiø politikø valia arba yra kuriamas, paremiant pilieèiø, 

jø santalkø, asociacijø iniciatyvà, skatinant socialinæ vieðojo ir privataus sektoriø 

partnerystæ ir tarpinstituciná bendradarbiavimà. Politine valia pagrásti sprendimai 

priimami atsakingø institucijø (politiniø, vyriausybiniø, savivaldybës ar municipaliniø) 

ir átvirtinami ástatymais bei vyriausybiniais nutarimais. 

Nacionalinio lygmens pozityviosios socializacijos komponentus sudaro nacionalinio 

lygmens politinës, valstybinës, religinës ir tarptautinës institucijos bei nacionalinio 

lygmens nevyriausybinës organizacijos, ðiø organizacijø nacionalinës koalicijos, 

privati iniciatyva, daranti átakà vaiko gerovei ir pozityviajai socializacijai. 

Regioninæ pozityviosios socializacijos politikà sudaro subalansuoti regioninio 

lygmens valstybiniø, religiniø, regioninio lygmens nevyriausybiniø institucijø, 

organizacijø ir jø asociacijø, koalicijø ar konfederacijø vykdomos strategijos, subalansuotø 

veiksmø scenarijai. Visos ðios institucijos skatinamos inicijuoti regioninius 

partnerystës, socialinës pedagoginës pagalbos modelius, ypatingà dëmesá skiriant 

rizikos regionams (pvz.: Didþiasalis, Kariotiðkës, Kirtimai ar kt.), kuriems 

reikia papildomø pozityviosios socializacijos ar vaiko gerovës programø, kitø socialiniø 

pedagoginiø investicijø ar pozityviosios socializacijos veiksmø, kad bûtø uþtikrinta 

tolydi regionø raida ir vaiko gerovë. Regionine politika siekiama subalansuotos 

plëtros ir socialiniø skirtumø gludinimo, tam naudojamos papildomos pozityviosios 

socializacijos programos, taikomos kitos pozityvaus diskriminavimo 

priemonës. 

31

Bendruomenës pozityviosios socializacijos politikos modelis kuriamas bendruomenëse 

sutinkamø svarbiausiø socioedukaciniø institucijø (savivaldybës, religiniø, 

nevyriausybiniø organizacijø) pagrindu. Didelëse bendruomenëse, urbanizuotose vietovëse 

pozityviosios socializacijos pagrindu socialinë partnerystë kuriasi sunkiai ir tiesiogiai 

priklauso nuo skirtingose vietovëse plëtojamø tradicijø bei bendruomenës institucijose 

dirbanèiø profesionalø iniciatyvos ir kompetencijos. Remdamiesi Lietuvoje 

per pastaràjá deðimtmetá atgimstanèia bendruomeniðkumo tradicija, kuri ið dalies pasitvirtina 

ir daugelyje Vakarø Europos kraðtø, galime teigti, kad bendruomenës centru 

gali tapti bet kuri svarbi bendruomenës institucija. Formaliai vertinant egzistuojanèià 

patirtá, tenka pripaþinti, kad daþniausiai ðiuo centru (formaliu arba neformaliu) tampa 

mokykla, seniûnija, kai kada – Baþnyèia ar veiklios nevyriausybinës organizacijos. 

Institucinio pozityviosios socializacijos modelio komponentai. Ðio komponento branduolá 

sudaro ugdymo ar kitoje vaikø institucijoje dirbantys profesionalai arba savanoriai. 

Analizuodami visiems áprastà ugdymo institucijà (mokyklà), galime konstatuoti, 

kad pagrindinë atsakomybë ir galimybë formuojant optimalø pozityviosios socializacijos 

modelá joje tenka konkreèios ðvietimo ástaigos vadovams. Vadovams priklauso ir 

socialinës pedagoginës komandos lyderio vaidmuo. Jei ugdymo institucijoje dirba pakankamai 

profesionalø, daþniausiai veiklos koordinatoriaus ir moderatoriaus vaidmená 

atlieka socialinis pedagogas. Pagrindiniai (raktiniai) ðios komandos nariai: socialinis 

pedagogas (vadovas arba vadovo pavaduotojas, koordinatorius, moderatorius), psichologas, 

specialusis pedagogas/logopedas, klasiø auklëtojai; papildomojo ugdymo (laisvalaikio) 

pedagogai, sveikatos darbuotojai, bibliotekininkai, kûno kultûros/sveikos gyvensenos 

ugdytojai, meniniø disciplinø, pilietinio ugdymo mokytojai, átakingiausiø 

bendruomenës institucijø atstovai. 

Iniciatyvinis. Geriausia galimybë formuoti pozityviosios socializacijos modelá yra 

privati, pilietinë ar institucinë iniciatyva, átraukianti multidimensinius sutarimus tarp 

profesionalø, organizacijø ir institucijø tiek institucijos viduje, tiek ir uþ jos ribø. Iniciatyvos 

metu siekiama suformuoti optimalø pozityviosios socializacijos modelá tam tikru 

lygmeniu ir juo remiantis daryti átakà vaikams ir jø grupëms, siekti kokybiðkos socializacijos. 

Tarpinis. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitø kraðtø, daugumoje sociokultûrinës edukacijos 

bei socialinës pedagoginës pagalbos srièiø egzistuoja tarpinis modelis. Ðis modelis 

turi valstybinio ir iniciatyvinio modelio bruoþø. Jis sëkmingai naudojamas kai kuriose 

Vakarø Europos ðalyse, Jungtinëse Amerikos Valstijose, Kanadoje. 

Apibendrindami aukðèiau iðsakytas mintis, darome iðvadà, kad siekiant optimalios vaiko 

pozityviosios socializacijos raidos, bûtina remtis pozityviosios socializacijos principais: 

32

• Produktyvumas (socializacijos kokybë). Vaikas negali produktyviai iðmokti pirmøjø 

socializacijos pamokø, jei paþeidþiama pirmoji socializacijos institucija – 

ðeima. Net jei vaikas yra tinkamai maitinamas, gydomas, jo aplinka yra saugi, 

bet sutrikusios arba nevisai vykdomos branduolinës ðeimos socialinës funkcijos, 

tai tiesiogiai atsiliepia vaiko socializacijos kokybei. Todël socialiai paþeistø, 

rizikos grupei priklausanèiø, ypaè beglobiø, gatvës vaikø socializacija yra ypaè 

sudëtinga. Tikintis ðiø vaikø socializacijos produktyvumo ir siekiant negatyvios 

socializacijos prevencijos, bûtina taikyti papildomas pozityviosios socializacijos 

strategines programas ir scenarijus, teikti intensyvià socialinæ-pedagoginæ 

pagalbà, taikyti kitas pozityvios diskriminacijos priemones. 

• Lygybë (pozityviosios socializacijos krepðelis) – sudaryti lygias galimybes visiems 

vaikams tolygiai ugdyti komunikacinius, socialinius ir kûrybinius gebëjimus, 

puoselëti jø vertybes. Visi vaikai privalo turëti vienodas galimybes pasinaudoti 

visuomenës teikiamomis vieðosiomis gërybëmis, ypaè socializacijos ir neformalaus 

ugdymo, kitomis pozityviosios socializacijos programomis ir scenarijais. 

Siekiant galimybiø visiems naudotis valstybës parama, bûtina aiðkiai apibrëþti 

pozityviosios socializacijos ir neformalaus ugdymo krepðelá (lëðas, tolygias kiekvienam 

vaikui), kad ugdytojai galëtø visus vaikus skatinti dalyvauti projektinëse, 

neformalaus ugdymo, vaikø vasaros poilsio, socializacijos, kûrybiniø gebëjimø 

lavinimo, kitose reikðmingose pozityviosios socializacijos programose. Nëra 

negabiø vaikø, taèiau daugelis jø nuo pat ankstyvos vaikystës neturi pakankamø 

galimybiø ugdyti intelektinius ir kûrybinius gebëjimus ir taip yra dirbtinai 

atskiriami nuo kokybiðko dalyvavimo visuomenës gyvenime. 

• Pozityvusis skatinimas (pozityvioji diskriminacija). Rizikos grupës vaikai ir 

vaikai ið socialiai paþeistø, disfunkciniø ðeimø turi teisæ á papildomas vieðàsias 

gërybes, pozityviosios socializacijos paslaugas, reguliarià socialinæ pedagoginæ 

pagalbà. Jei valstybë siekia visus vaikus ugdyti kaip visaverèius pilieèius, socialiai 

paþeistiems, turintiems raidos, biologiniø ar elgesio sutrikimø vaikams 

privalu sudaryti sàlygas naudotis papildomomis pozityviosios diskriminacijos 

priemonëmis, naudotis papildomais iðtekliais, remiamomis individualiomis 

socializacijos programomis, atsiþvelgiant á vaiko ir jo artimiausios aplinkos 

statusà ir vaiko paþeidimo/sutrikimo laipsná. Taigi pozityviosios socializacijos 

programos turëtø bûti reguliariai planuojamos, vykdomos ir skaidriai finansuojamos 

ir administruojamos tiek nacionaliniu, tiek regioniniu, tiek instituciniu 

lygmenimis jas adaptuojant individualiems vaiko ir ðeimos/globëjø poreikiams. 

33

34 

• Didesniø dalyvavimo galimybiø suteikimas. Visiems vaikams bûtina sudaryti 

didesnes galimybes dalyvauti, kurti ir bûti atsakingiems uþ savo, savo mokyklos, 

bendruomenës, miesto, kraðto gyvenimà. Vaikas neturi bûti tëvø ar globëjø 

priedas, reikia skatinti vaikus aktyviai dalyvauti suaugusiøjø daromuose 

sprendimuose, reikðti nuomonæ ir prisiimti atsakomybæ uþ savo veiksmus. Todël 

demokratinis ir pilietinis ugdymas turi bûti plëtojamas visose su vaikais 

dirbanèiose organizacijose. Socialinës aplinkos paþinimas, ryðys su artimiausia 

bendruomene siekiant paþinti ir mokytis, spræsti ir valdyti socialines problemas 

– vienas veikliausiø metodø, taikomø ðiuolaikinëse ugdymo institucijose. 

• Tolydumas. Kiekviena valstybë, taikydama pozityviosios socializacijos programas, 

siekia integruoti neágalius, resocializuoti nusikalstanèius, rizikos grupei 

priklausanèius vaikus, suteikia daugiau galimybiø socialinës paramos reikalaujantiems 

ar kitaip socialiai paþeistiems ar atskirtiems vaikams. Ypatingas dëmesys 

skiriamas beglobiø vaikø socializacijai ir integracijai.

V. IÐVADOS IR TYRIMO PERSPEKTYVOS 

Apibendrindami galime daryti iðvadà, kad pozityviosios socializacijos kaip ugdymo 

paradigmos duomenø ðaltiniai yra ugdymo proceso planavimas, ugdymo rezultato 

modeliavimas ir moderavimas, taèiau jie priklauso ir nuo sociologijos, politologijos, 

vieðojo administravimo, antropologijos tyrimø ir apibendrinimø. Pozityviosios socializacijos 

ugdymo paradigma pagrindþia galimybes nuosekliai siekti vaiko gerovës ir pozityviosios 

socialinës integracijos, todël formuluojami tokie pozityviosios socializacijos 

ugdymo paradigmà nusakantys teiginiai: 

1. Pozityvioji vaiko socializacija ir gerovë yra tiesiogiai susijusios su valstybiø ir savivaldybiø 

vykdoma vaiko gerovës politika. Ðeima, bendruomenë, mokykla, kartu su 

kitomis neformalaus ugdymo institucijomis ir nevyriausybinëmis organizacijomis, 

neformaliomis bendraamþiø grupëmis yra svarbiausios vaiko asmenybës tapsmui ir 

veiksmingai socializacijai. Uþtikrinus visø ðiø socialiniø agentø subalansuotà bei 

tikslingà veiklà, pozityviosios socializacijos ugdymo sistema ágytø vieningos ir efektyvios 

socialinës edukacinës sistemos bruoþø. Pripaþinus, kad tinkama vaiko socializacija 

plëtojama tik socialiai saugioje, stabilioje ðeimoje, kad palankiausia beglobio 

socializacija ámanoma tik esant ðeimai (atraminei ðeimai) ar ðeimynai, daroma iðvada, 

kad ypatingiems vaikams (socialiai paþeistiems, turintiems raidos, biologiniø ar 

kitø sutrikimø) reikalingos pozityviosios diskriminacijos poveikio priemonës. 

2. Socialinë pedagogika – veiksminga vaiko gerovës ir pozityviosios socializacijos teorija, 

siekianti spræsti vaiko socialines problemas, ieðkanti veiksmingiausio poveikio, derinanti 

teorinæ ir praktinæ patirtá vykstant asmens socializacijos procesui. Socialinis 

pedagogas, atlikdamas vaiko gerovës advokato pareigas, yra pagrindinis veikëjas, 

kuriantis kvalifikuotà ir profesionalià pozityviosios socializacijos, vaiko gerovës bei 

socialinës pedagoginës pagalbos sistemà. 

3. Visø pasaulio kraðtø universitetuose ieðkoma bendrø modeliø ir tendencijø, kaip 

turëtø bûti rengiami socialinës veiklos, gyvenimo kokybës vadybos profesionalai. 

Universitetø mobilumas, dëstytojø ir studentø mainai, profesionalø staþuotës lemia 

tarpdisciplininiø programø ryðius, programø suartëjimà, specialistø rengimas 

derinamas su Europos ir kitø pasaulio kraðtø socialiniais tikslais. Nors ávairiø kraðtø 

tradicijos ir kultûrinë patirtis skiriasi, specialistai iðklauso panaðius kursus, o dirbantieji 

susiduria su panaðiomis socialinëmis problemomis ir iððûkiais. 

35

4. Bendrosios investicijos á þmogiðkàjá (intelektiná) ir socialiná kapitalà apima kapitalo 

ágijimo ir palaikymo sànaudas, dalis jø, kurios skirtos vaiko prieþiûrai, mitybai, 

aprangai, bûstui, medicinos paslaugoms, turi bûti aiðkiai apibrëþtos. Pozityviajai 

socializacijai svarbios prielaidos yra: parlamentinë demokratija, pagarba þmogaus 

teisëms, ástatymø virðenybë, skaidrus valdymas be korupcijos ir piktnaudþiavimo 

valdþia, sparèios informacijos ir idëjø skleidimo sistemos, nevyriausybiniø organizacijø 

veikla, socialinë partnerystë ir daugelis kitø þmogaus socialinei raidai reikðmingø 

dalykø. 

36

VI. APÞVELGIAMØ HABILITACIJOS PROCEDÛRAI 

TEIKIAMØ MOKSLO DARBØ IR EKSPERIMENTINËS 

PLËTROS PROJEKTØ SÀRAÐAS 

1. MOKSLO MONOGRAFIJOS 

1. Kvieskienë, Giedrë. Pozityvioji socializacija, Vilnius: VPU leidykla, 2005, 184 p. 

ISBN 9955-20-021-9 

2. Kvieskienë, Giedrë. Socializacija ir vaiko gerovë, Vilnius: UAB „Baltijos kopija“, 

2003. 249 p. ISBN 9955-568-04-6, prieiga per internetà: http://www.giedre.lt/ 

Default.asp?EditionID=244&DL=L&ParentID=1&TopicID=16&code=Paieska&SearchTXT=&ArticleID=126&Page=1 

2. STUDIJOS 

1. Imbrasienë, G., Jociûtë, A., Kvieskienë, G., Mikalauskaitë, A., Pûras, D., Stonienë, 

L., Sluðnys, L. Children and Women in Lithuania: [Published by Lithuania National 

Committe for UNICEF through a grant from the UNICEF Regional Office for 

Central and Eastern Europe], Vilnius: Valgra, 2003, 73 p. ISBN 9955-493-11-9 

3. MOKSLINIAI STRAIPSNIAI 

Straipsniai Lietuvos periodiniuose leidiniuose, referuojamuose LMT patvirtintuose 

tarptautinëse duomenø bazëse: 

1. Kvieskienë G., Indraðienë V., Merfeldaitë O. Socialinës pedagoginës pagalbos komandos 

nariø atrankos kriterijai, Pedagogika, t. 83 (2006), p. 103–108, EBSCO 

Information services of databases: http://www.ebsco.com; Modern Language Association 

Bibliography: http:// International Bibliography: http:// www. mla.org, 

ISSN 1392-0340 

2. Kvieskienë, G., Ðimaitis, A. Socialinio pedagogo kompetencijos metmenys, Socialinis 

ugdymas, t. 9, 2005, p. 7–1. ISSN 1392-9569, prieiga per internetà: http:// 

projects.5ci.lt/socpedagogika/index.asp?DL=L&TopicID=187; EBSCO Information 

services of databases, http://www.ebsco.com 

3. Kvieskienë, G., Metcalf, K., Nixon, W. A., Patrick, J. J., Vontz, T. S. Implementation 

of Project Citizen in Indiana, Latvia, and Lithuania, in Project Citizen and the 

Civic Development of Adolescent Students in Indiana, Latvia, and Lithuania, 

USA: ERIC, 2000, p. 103–125. ISBN 0-941337-25-4, prieiga per internetà: 

http://eric.ed.gov/ERICWebPortal/Home.portal?_nfpb=true&_pageLabel=RecordDetails&ERICExtSearch_SearchValue_0=ED447047&ERICExtSe- 

37

arch_SearchType_0=eric_accno&objectId=0900000b8012bc4e; ERIC Information 

services of databases, http://www.eric.com 

4. Kvieskienë, Giedrë. Lietuvos demokratiðkumo ugdymo kolegija = Lithuania College of 

Democracy, Demokratijos mokykla, sud. G. Kvieskienë. Vilnius: Presvika, 1997, p. 8– 

13. ISBN: 9986-805-17-1, prieiga per internetà: http://eric.ed.gov/ERICWebPortal/ 

Home.portal?_nfpb=true&_pageLabel=RecordDetails&ERICExtSearch_SearchValue_0=ED434056&ERICExtSearch_SearchType_0=eric_accno&objectId=0900000b8008ec8f, 

ERIC Information services of databases, http://www.eric.com 

5. Kvieskienë, Giedrë. Demokratijos pamokos = Democracy Lessons, Demokratijos mokykla, 

sud. G. Kvieskienë. Vilnius: Presvika, 1997, p. 74–79. ISBN: 9986-805-17-1, 

prieiga per internetà: http://eric.ed.gov/ERICWebPortal/Home.portal?_nfpb=true&_pageLabel=RecordDetails&ERICExtSearch_SearchValue_0=ED434056&ERICExtSearch_SearchType_0=eric_accno&objectId=0900000b8008ec8f, 

ERIC Information services of databases, http://www.eric.com 

Straipsniai recenzuojamuose periodiniuose arba tæstiniuose tarptautiniuose 

ar uþsienio mokslo leidiniuose, referuojamuose tarptautinëse duomenø bazëse: 

1. Kvieskienë, Giedrë. Civic Education in Pre-Service Training Program for Teachers 

and Children Welfare Professionals. Ið: Social work and Society: The International 

Online-Only Journal: University of Bielefeld , vol. 5, Issue 1, 2007, 

prieiga per Internetà: http://www.socwork.net/2006/1/debate/kvieskiene 

2. Kvieskienë, Giedrë. Integrating Children with Disabilities in the Lithuanian society. 

Ið: Regional network for Children. General Assembly. NGO. UNICEF, Stambul, 

2003, p. 120–136, prieiga per internetà: http://rnc.iatp.az/?level1=about_us&level2=general_assembly&level3=meeting_minutes&year=2003&USER_ID=&UID=&language=eng# 

Straipsniai Lietuvos recenzuojamose mokslo ir tæstiniuose leidiniuose: 

1. Zaleskienë, I., Kvieskienë, G. Pilietinës visuomenës ugdymas telkiant bendruomenes, 

Socialinis ugdymas, t. 12 (2006), p. 7–18. ISSN 1392-9569. 

2. Kvieskienë, G. New Challenges of Civic Education in Pre-Service training Program 

for Teachers and Teachers and Children Welfare Profesionals, in Global and 

European Tendencies in Social and Education Policy, Social Education, vol. 10 

(2005), p. 52–78. ISSN 1392-9569, prieiga per internetà: http://projects.5ci.lt/ 

socpedagogika/index.asp?DL=L&TopicID=187. 

3. Kvieskienë, G., Indraðienë, V. The social Work Master‘s Degree program at Social 

38

Communication Institute, Challenges in Global constitutional Democracy and Democracy 

Education, Social Education, vol. 11 (2005), p. 7–39. ISSN 1392-9569, 

prieiga per internetà: http://projects.5ci.lt/socpedagogika/index.asp?DL=L&TopicID=187 

4. Kvieskienë, G., Patrick, J. J., Þadeikaitë, L. Challenges of Constitutional Democracy 

in Lithuania, Challenges in Global Constitutional Democracy and Democracy Education, 

Social Education, vol. 10 (2005), p. 7–39. ISSN 1392-9569, prieiga per 

internetà: http://projects.5ci.lt/socpedagogika/index.asp?DL=L&TopicID=187 

5. Kvieskienë, G. Integrating Civic Education and Social Work: The Social Educator 

Master Degree Program at Vilnius Pedagogical University. Ið: Civic Education in 

the Context of Educational reform. Experience of Lithuania, Latvia and Estonia, 

Vilnius: UAB „Baltijos kopija“, 2003, p. 9–35. ISSN 1392-9569 

6. Kvieskienë, G., Mason, T. C. Civic Education in Social work and Social Education 

Study Program: the social educator master’s degree program at Vilnius pedagogical 

university, Pedagogika, t. 68 (2003), p. 46–55. ISSN 0392-0340 

7. Kvieskienë, G., Merfeldaitë, O. J. Lauþiko edukacinës idëjos tàsa ieðkant optimalaus 

sociopedagoginio poveikio modeliø, Pedagogika, t. 68 (2003), p. 85–90. 

ISSN 0392-0340 

8. Kvieskienë, G. The Concept of social Educator‘s Competence. Demokratinis ugdymas 

socialiniame kontekste, Socialinis ugdymas, t. 6, 2003, p. 69–79. ISSN 

1392-9569, prieiga per internetà: http://projects.5ci.lt/socpedagogika/index.asp?DL=L&TopicID=187 

9. Kvieskienë, G. Socialinio pedagogo kompetencijos kryptys. Socialinio pedagogo 

ABC. Socialinis ugdymas, t. 5 (2002), p 17–27. ISSN 1392-9569, prieiga per 


10. Kvieskienë, G. Socialinë pedagogika socialiniø mokslø sistemoje. Socialinio pedagogo 

ABC, Socialinis ugdymas, t. 5 (2002), p 4–17. ISSN 1392-9569, prieiga per 


11. Kvieskienë, G., Pabedinskienë R. Vaiko globos tendencijos Lietuvoje. Socialinio 

pedagogo ABC. Socialinis ugdymas, t. 5 (2002), p 47–65. ISSN 1392-9569, 

prieiga per internetà: http://projects.5ci.lt/socpedagogika/index.asp?DL=L&TopicID=187 

12. Kvieskienë, G. Narkotiniø medþiagø apibûdinimas ir vartojimo prieþastys. Narkomanijos 

prevencija ugdymo institucijose, Socialinis ugdymas, t. 4 (2001), p. 45– 

59. ISSN 1392-9569, prieiga per internetà: http://projects.5ci.lt/socpedagogika/ 

index.asp?DL=L&TopicID=187 

39

13. Kvieskienë, G. Socialinë integracija priklausomybiø poþiûriu. Narkomanijos prevencija 

ugdymo institucijose. Socialinis ugdymas, t. 4 (2001), p. 23–29 . ISSN 


14. Kvieskienë, G. Socialiniø pedagogø kompetencijos metmenys, Pedagogika, t. 53 

(2001), p. 30–37. ISSN 0392-0340 

15. Kvieskienë, G. Ðeima ir vaikai: socialinës-pedagoginës problemos. Narkomanijos 

prevencija ugdymo institucijose, Socialinis ugdymas, t. 4 (2001), p. 6–23. ISSN 


16. Kvieskienë, G. Prevencinës pedagogikos metmenys, Socialinis ugdymas, t. 1 (1999), 

p. 42–50. ISSN 1392-9569, prieiga per internetà: http://projects.5ci.lt/socpedagogika/index.asp?DL=L&TopicID=187 

17. Kvieskienë, G., Merfeldaitë, O. Gatvës vaikai. Problemos ir socialinës reintegracijos 

ypatumai. Narkomanijos prevencija ugdymo institucijose, Socialinis ugdymas, t. 4 

2001, p. 90–101. ISSN 1392-9569, prieiga per internetà: http://projects.5ci.lt/ 


18. Kvieskienë, G., Varanavièiûtë J. Palankiø elgsenos prielaidø þalingoms priklausomybëms 

susiformavimo analizë. Narkomanijos prevencija ugdymo institucijose. 

Socialinis ugdymas, t. 4 (2001), p. 29–45. ISSN 1392-9569, prieiga per internetà: 

http://projects.5ci.lt/socpedagogika/index.asp?DL=L&TopicID=187 

19. Kvieskienë, G. Prievartos prevencija (pedagoginiai aspektai). Socialinis ugdymas, t. 

2, 1999, p. 42–50. ISSN 1392-9569, prieiga per internetà: http://projects.5ci.lt/ 


Straipsniai uþsienio recenzuojamose mokslo ir tæstiniuose leidiniuose: 

1. Kvieskienë, G. Development of Educational Paradigms. Ið: Theory and Practice 

Entwicklung erziehugs – wissenschafticher Paradigmen, Gerd-Bodo von Carlsburg 

(Hrsg./ed.) PETR LANGEuropäischer Verlag der Wissenschaften. Theorie und 

Praxis, Sonderdruck, 2007, p. 123–132. 

2. Kvieskienë G. Sociocultural Integration Challenges in Modern Society. Ið: TISSA, 

The International „Social Work and Society“ Academy, University of Bielefeld. 

p. 129–130, prieiga per internetà: http://www.tissa.net/tissa2006/abstracts/Kvieskiene%20Plenum.pdf 

3. Kvieskienë, G., Balkutë A. Child Welfare Profesionals‘ training by integrationintegration 

USA‘s models of Civic and democracy education in Vilnius pedagogical 

40

university. Ið: Yíèâåðñèòåòêîå îáðàçîâàíèå â ìèðå: ñîâðåìåííûå 

èíîâàöèîííûå ïîäõîäû ê åãî ðàçâèòèþþþ. Êàçàíü, Tatar State Humanitarian 

Pedagogical University, 2007, p. 139–143 ISBN 5-98245-030-8 

4. Kvieskienë, G., Sociocultural Integration Challenges in Modern Society. Ið: TIS- 

SA, The International „Social Work and Society“ Academy, University of Bielefeld, 

2007, prieiga per internetà: http://www.tissa.net/tissa2006/abstracts/ 

Kvieskiene%20Plenum.pdf 

5. Kvieskienë, G. Sociocultural integration chalenges in modern society, in Pozitive 

Socialization Paradigmes. Gerd- Bodo von Carlsburg and Giedrë Kvieskienë (Hrsg./ 

ed.) PETR LANGEuropäischer Verlag der Wissenschaften. Theorie und Praxis, 

Sonderdruck 2007, p. 5–16 (leidyboje). 

6. Kvieskienë, G., Þadeikaitë, L., Patrick, J. J. Constitutional Democracy in Lithuania. 

Ið: Civic Education in Teacher Education: The Social Studies Development 

Center of Indiana University in Association with Civitas: An International Civic 

Education Exchange Program, Edited by Gregory E. Hamot, John J. Patrick and 

Gregory E. Hamot. Indiania: Indiana University Social Studies Development Center, 

vol. 4 (2005), p. 180–217. ISBN 0-9773916-0-4, prieiga per internetà: 

www.indiana.edu/-ssdc/ 

7. Kvieskienë, G., Masson, T. C. Integrating Civic Education and Social Work: the 

Social Educator Master’s Degree Program at Vilnius Pedagogical University, in 

Civic Education in Teacher Education: The Social Studies Development Center of 

Indiana University in Association with Civitas: An International Civic Education 

Exchange Program, Edited by Gregory E. Hamot, John J. Patrick, Robert S. 

Leming, Indiana: Indiana University Social studies Development Center, USA, 

vol. 3, 2004, p. 189–215. ISBN 0-941339-28-9 

8. Kvieskienë, G. The Concept of Competence of a Social Educator, in Re-socialization 

in Poland and Lithuania. An Essay at a Comparative Study, Opole: Opole 

University, 2002, p. 21–28. ISSN 83-904593-4-5 

9. Kvieskienë, G., Podgoreckij, J. The Notion and Concept of Tolerance, in Resocialization 

in Poland and Lithuania. An essay at a comparative study, Brzeg- 

Opole-Raciborz, 2002, p. 29–43. ISSN 0392-0340 

10. Kvieskienë, G. Socialas pedagogijas magistra grada iegûðanas programa, Sociala 

Pedagogija un Personibas Psichologiska Adaptacija Mainigaja Socialaja Vide, Riga: 

Varti, 2000, p. 35–37 

41

Kiti straipsniai: 

1. Kvieskienë, G. Socialinës saviraiðkos átaka pozityviai vaiko savimonei, Mokykla ir nusikalstamumo 

prevencija, Vilnius: Leidybos centras, 1996, p. 55–57. ISBN 9986-03-213 

4. RECENZUOTA SPAUSDINTA MOKSLINIØ KONFERENCIJØ PRA- 

NEÐIMØ MEDÞIAGA 

1. Kvieskienë, G. Narkomanijos prevencija ugdymo institucijose, Narkomanija – 

grësmë nacionaliniam saugumui: respublikinë konferencijos medþiaga, Vilnius: UAB 

„Baltijos kopija“, 2002, p 46–51. ISSN 1392-9569. 

2. Kvieskienë, G. Papildomasis ugdymas: analizë ir problemos. Muzikos kultûros situacija 

nepriklausomoje Lietuvoje: tarptautinës mokslinës konferencijos praneðimai, Vilnius, 

1996, p. 264–268. 

5. EKSPERIMENTINËS PLËTROS DARBAI IR PROJEKTAI 

1. Projekto „Vaiko gerovës specialistø, dirbanèiø su socialinës atskirties vaikais, profesiniø 

– pedagoginiø kompetencijø tobulinimo moduliø sukûrimas bei ágyvendinimas“ 

(ESF-2.4-028) vadovë. 

2. Projekto „Vaikø gerovës srities specialistø rengimui bei kvalifikacijos këlimui bûtinos 

infrastruktûros sukûrimas Vilniaus pedagoginiame ir Klaipëdos universitetuose“ 

(BPD 054-ERPF-1.51-01-04/0027) vadovë. 

3. Projekto „Kryþkelë: koalicija uþ lygiø konkurenciniø galimybiø darbo rinkoje stiprinimà“ 

(EQ/2004/1130-12/488) vadovë. 

4. Globalaus tinklo: „CIVITAS International“ Lietuvos direktorë (1999–2008). http:// 

www.indiana.edu/~ssdc/project.html 

5. Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupës Ðeimos koncepcijai parengti narë. 

6. Lietuvos Ðvietimo ir Mokslo ministerijos socialiniø pedagogø ávedimo grupës pirmininkë, 

Socializacijos, Narkomanijos prevencijos, Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo, 

Kryptingo uþimtumo programø valdymo grupës narë. 

7. Lietuvos Ðvietimo ir Mokslo ministerijos Daugiafunkciniø centrø parengimo Europos 

struktûriniams fondams darbo grupës narë. 

6. DALYVAVIMAS MOKSLO DAKTARØ RENGIME 

Vadovë: 

1. Merfeldaitë, Odeta, Socialinës pedagoginës pagalbos komandos veiklos modelis bendrojo 

lavinimo mokykloje: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, Edukologija (07S). 

2. Ðukytë, Daiva. Neformaliojo ugdymo modelis:teorinis ir empirinis pagrindimas: daktaro 

disertacija. Socialiniai mokslai, Edukologija (07S). 

42

44 

Giedrë Kvieskienë 

Pozityvioji socializacija kaip ugdymo paradigma. Habilitacijos 

procedûrai teikiamø mokslo darbø apþvalga. Socialiniai mokslai, 

edukologija (07 S). – Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2007. 

– 46 p. 

ISBN 

Redagavo Beatrièë Rastenytë 

Maketavo Laura Barisienë 

SL 605. 2,75 sp. l. Tir. 200 egz. Uþsak. Nr. 07–093 

Iðleido Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, LT–08106 Vilnius 

Spausdino VPU leidykla, T. Ðevèenkos g. 31, LT–03111 Vilnius 

Kaina sutartinë

Giedrė Kvieskienė POZITYVIOJI SOCIALIZACIJA KAIP UGDYMO ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?