ASMENYBĖS TAPATUMO ĮVERTINIMAS - VPU biblioteka - Vilniaus ...

ALDONA VAIČIULIENĖ
ASMENYBĖS TAPATUMO
ĮVERTINIMAS
Vilnius, 2001
1

UDK 159.92
Va67
Metodinë priemonë skirta psichologams bei psichologijos mokslà studijuojantiems
studentams
Apsvarstyta VPU Psichologijos katedros posëdyje 2000 11 10 (protokolo
Nr. 39)
Recenzavo: VPU Psichologijos katedros ir Psichologijos didaktikos katedros
doc. dr. (socialiniai mokslai) A. Petrulytë; VU Bendrosios ir pedagoginës
psichologijos katedros doc. dr. (socialiniai mokslai) R. Bliumas
2

Turinys
Turinys
ASMENYBËS TAPATUMO SAMPRATA ...................................... 4
TAPATUMO ÁVERTINIMO METODIKA EOMEIS-2................... 7
EOMEIS-2 kûrimo istorija ................................................................. 7
EOMEIS-2 kokybës ávertinimas ....................................................... 8
EOMEIS-2 (lietuviðkos versijos) kokybës ávertinimas ................... 9
EOMEIS-2 atlikimo procedûra ....................................................... 13
EOMEIS-2 rezultatø apskaièiavimas ir ávertinimas ...................... 17
Literatûra ........................................................................................... 18
3

Asmenybës Asmenybës tapatumo tapatumo samprata
samprata
E. H. Eriksonas [4] tapatumo sàvokà vartojo asmenybës brendimo procesui
atskleisti. Jis pirmasis psichologijoje iðsamiai apraðë ðios sàvokos esmæ. Anot
E. H. Eriksono, tapatumas susijæs su individo vidiniu poreikiu iðlikti paèiu
savimi. Tapatumas yra pagrástas savo egzistavimo laike bei erdvëje tæstinumo
jausmu ir ásisàmoninimu to, kad ðá tæstiná tapatumà pripaþásta kiti reikðmingi
asmenys.
Tapatumo raidos procesas prasideda nuo pirmo susitikimo su savo motina
ir baigiasi, kai prarandamas gebëjimas atpaþinti kità þmogø. Taèiau paauglystëje
tapatumas ágyja ypatingà reikðmæ. Paauglystëje, jaunystëje ðá procesà paprastai
lydi krizë, kurià daugiausiai lemia praeities ávykiai ir kuri turi átakos
daugeliui ávykiø ateityje [4].
Paauglystëje vyksta vaikystës patyrimo asimiliacija, naujai iðkyla praeities
problemos. Kai kurie paaugliai turi ið naujo iðgyventi praeities krizes ir
integruoti savyje ankstesniø vaikystës stadijø tapatumo elementus. Ðiø elementø
visuma ir apibûdina paaugliø sunkumus. Ið kûdikystës laikotarpio tapatumo
krizë „paveldi“ pasitikëjimo savimi ir aplinkiniais poreiká. Paauglys
ieðko idëjø ir þmoniø, kuriais galëtø tikëti. Bijodamas bûti apgautas neretai
savo tikëjimo poreiká iðreiðkia paradoksaliai – ciniðku netikëjimu. Paauglio
abejojimas savo jëgomis susijæs su jo autonomiðkumo raida ankstyvojoje vaikystëje.
Gali atsinaujinti senos ðios stadijos problemos, kai paauglys bijo bûti
átrauktas á kokià nors veiklà, kur jaustøsi silpnas. Ið iniciatyvumo siekimo
stadijos paauglys „paveldi“ protestavimà prieð bet kokius savæs ásivaizdavimø
apribojimus. Vël gali atsinaujinti seni meistriðkumo mokymosi sunkumai.
Naujai gali bûti iðgyventas konfliktas tarp mokymosi aktyvumo ir sàstingio.
Ðis sàstingis atsiranda kaip nepasitikëjimo savo paties galimybëmis pasekmë.
Ðis jausmas ne visada rodo realiø galimybiø nebuvimà: jis greièiau atspindi
nerealius superego reikalavimus, taip pat reiðkia, kad socialinëje aplinkoje
individas negali atskleisti savo tikrø gebëjimø.
Paauglystës krizæ taip pat apibûdina anticipacinis tapatumo formavimosi
aspektas – ateities vaizdo kûrimas, ateities planø numatymas. Kuriamas pamatas
tolesniems suaugusiojo þmogaus raidos etapams. Formuojasi individo seksualinë
orientacija. Vyksta seksualinës poliarizacijos procesas, t. y. nusistovi
tam tikras santykis tarp vyriðko ir moteriðko pradø. Kuriamas pamatas naujam
psichologiniam dariniui – artumui. Lytinis artumas tëra tik dalis tikrojo ir
brandaus psichologinio artumo þmogui bendraujant su kitu þmogumi. Kai
paauglys imasi lyderio arba pavaldinio vaidmenø, formuojasi dar vienas svarbus
tapatumo aspektas – jo santykis su valdþia, atsakomybë, rûpinimasis kitais.
Patyræs nesëkmæ individas gali tapti pernelyg priklausomas arba atvirkð-
4

èiai – pernelyg despotiðkas. Gebëjimo rûpintis kitais raida gali bûti uþdelsta
dël netinkamos identifikacijos su tëvais, pernelyg didelës meilës sau, tikëjimo
„þmoniø gimine“ stokos. Neiðmokæs nei paklusti, nei vadovauti individas tampa
izoliuotu. Paskutinis tapatumo aspektas – tai pasaulëþiûros formavimasis, kuris
vyksta perimant visuomenës idealus. Visuomenë ideologijos forma pateikia
jaunimui idealø sistemà, t. y. sustruktûrintà pasaulio vaizdà, padedantá
orientuotis laike, erdvëje, numatant tikslus bei pasirenkant priemones.
Individo buvimas paèiu savimi bei tæstinumas garantuoja ego sintezæ [4].
Stiprus ego paauglystëje, jaunystëje reiðkiasi kaip tapatumo formavimosi rezultatas.
Ego raida veikia ir kitas asmenybës struktûras – id, superego.
J. E. Marcia [9; 10], remdamasis E. H. Eriksono teorija bei terminologija,
tapatumà apibûdina trimis aspektais: struktûriniu, elgesio ir fenomenologiniu.
J. E. Marcia tapatumà aiðkina kaip Að – struktûrà, kaip poreikiø, skatuliø,
gebëjimø, ásitikinimø bei savo paties gyvenimo istorijos vidinæ dinaminæ organizacijà.
Juo labiau ði struktûra iðvystyta, tuo geriau individas suvokia savo
unikalumà ir panaðumà á kitus, savo paties stiprybes bei silpnybes. Juo ði struktûra
menkiau iðvystyta, tuo sunkiau individas suvokia savo skirtumus nuo
kitø ir tuo labiau jis priklauso nuo iðoriniø savæs vertinimo veiksniø. Tapatumo
struktûra yra dinamiðka. Ji keièiasi palaipsniui: vieni elementai atsiranda,
o kiti – iðnyksta. Paauglystë yra kritinis periodas individo gyvenime, kai vyksta
struktûrinës permainos kognityvinëje, moralës, taip pat ir psichosocialinëje
sferose. Struktûrinis tapatumo aspektas nusako psichodinaminiø procesø balansà.
Gerai iðvystyta tapatumo struktûra yra lanksti, dël to tampa atvira pasikeitimams
paauglystëje.
Að – struktûra nematoma, todël J. E. Marcia kalba apie elgesio aspektà, t. y.
tapatumo formavimosi komponentus, kuriuos galima stebëti. Jie – tapatumo
pagrindà sudaranèios struktûros rodikliai. Remiantis elgesio aspektu tapatumas
laikomas tuo, kà galima pamatuoti. Ðiuo poþiûriu tapatumo buvimà rodo
pasirinkimø ágyvendinimas, nors hipotetiðkai tapatumas gali bûti ir nesusijæs
su tikslais, o jø ágyvendinimas gali neturëti jokios tapatumo struktûros.
Kalbant apie tapatumà patyrimo prasme, galima teigti, kad individas palaipsniui
suvokia save ir savo padëtá visuomenëje, pavyzdþiui: kad yra savo
tëvø vaikas, kad yra kokios nors socialinës, religinës grupës narys, kad turi tam
tikrø poreikiø, ágûdþiø. Tapatumas patiriamas kaip asmenybës ðerdis ar centras,
nes suteikia individo gyvenimui reikðmës ir prasmës.
J. E. Marcia [7; 8; 10] bandë E. H. Eriksono teorinius samprotavimus apie
tapatumà paversti empiriniø tyrinëjimø sritimi. Jis apraðë keturias tapatumo
bûsenas. Èia jos pateikiamos hierarchine tvarka – nuo þemiausios iki aukðèiausios:
5

1. 1. Difuzijos Difuzijos bûsena bûsena bûsena. bûsena bûsena Individai gali jaustis iðgyvenantys krizæ, bet gali taip
ir nesijausti. Jie neapmàsto savo asmeniniø tikslø bei vertybiø, nedaro jokiø
tvirtø sprendimø, kad ágyvendintø savo pasirinkimus.
2. 2. Iðankstinio Iðankstinio sprendimo sprendimo (foreclosure) (foreclosure) bûsena bûsena. bûsena Individai ágyvendina tam
tikrus tikslus ar vertybes neapmàstydami jø asmeniðkai, o perima tëvø ar kitø
autoritetingø asmenø tikslus bei vertybes. Individas siekia bûti toks, koká já
nori matyti aplinkiniai.
3. 3. Moratoriumas
Moratoriumas. Moratoriumas Ðià bûsenà iðgyvenantys individai tyrinëja alternatyvas
bandydami rinktis kurià nors ið jø. Tai kritinis periodas, kai gyvenimas
pateikia daug prieðtaringø klausimø, taèiau dar nereikalaujama rezultato.
4. 4. Pa Pa Pasiekto Pa siekto tapatumo tapatumo (identity (identity achievement) achievement) bûsena bûsena. bûsena Ði bûsena bûdinga
individams, patyrusiems kritiná periodà ir po tam tikrø apmàstymø bei tyrinëjimø
tvirtai apsisprendusiems. Jie turi savo pasaulëþiûrà ir yra maþiau priklausomi
nuo tëvø nuostatø.
Aukðtesnë bûsena skiriasi nuo þemesnës tuo, kad jà iðgyvenantis individas
daugiau ieðko, tyrinëja alternatyvas, priima sprendimus ir juos ágyvendina
tikrovëje.
E. H. Eriksono bûsenø terminai [4] ðiuo atveju turi papildomas reikðmes
[10]. E. H. Eriksonas terminà moratoriumas vartoja apibûdindamas visuomenës
numatytà laiko periodà, kurio metu jaunuolis yra laisvas ir ið jo nereikalaujama
rezultato. Tuomet jaunuolis turi integruoti savàjá tapatumà. J. E. Marcia
teigia, kad ðis periodas beveik neegzistuoja tose visuomenëse, kur kasdieninis
siekimas iðlikti trukdo individui atsitraukti tam, kad „surastø save“. Vakarietiðkoje
technologinëje visuomenëje daugeliu atvejø ðis periodas trunka nuo
puberteto iki jauno suaugusiojo þmogaus amþiaus. Taèiau net tada, kai moratoriumà
garantuoja visuomenë, individai labai skirtingai pasinaudoja ðia galimybe
ieðkoti ir rinktis. Pavyzdþiui, iðankstinio sprendimo bûsenà iðgyvenantys
jaunuoliai tokià galimybæ visiðkai ignoruoja. Panaðiai yra ir su bûsenos
pavadinimu iðankstinis sprendimas. E. H. Eriksono poþiûryje [5] nëra aiðkaus
skirtumo tarp tapatumo formavimosi, kai nëra tyrinëjimo periodo, ir tapatumo
formavimosi, kuris seka po tyrinëjimo periodo. Kitaip tariant, nëra aiðkaus
skirtumo tarp iðankstinio sprendimo bûsenos ir pasiekto tapatumo bûsenos.
Bet E. H. Eriksonas [4] skiria aktyvø tapatumo formavimàsi nuo pasyvaus.
Tapatumui formuojantis pasyviai vaidmenys priimami be vertinimo arba patiriama
vaidmenø sumaiðtis. Tyrinëtojai, taikydami J. E. Marcia [7] tapatumo
bûsenos tyrimo metodà nustatë, jog ðie tapatumo paternai (pasiekto tapatumo
ir iðankstinio sprendimo bûsenos) yra visiðkai skirtingi ir turi skirtingas raidos
implikacijas.
6

Tapatumo Tapatumo ávertinimo ávertinimo ávertinimo metodika metodika EOMEIS-2 EOMEIS-2
EOMEIS-2
L. Bennion ir G. R. Adamso ego tapatumo matavimo metodika EOMEIS-2
(Objective Measure of Ego Identity Status, the extended version) [1] parengta
pagal J. E. Marcia [7] pasiûlytà tapatumo bûsenos modelá. Tai labiausiai paplitæs
asmenybës tapatumo tyrimo bûdas. Jo teorinës iðtakos glûdi psichoanalizëje,
E. H. Eriksono [4] teoriniuose teiginiuose apie tapatumo raidà, nors pats
E. H. Eriksonas ir nëra kada nors pritaræs bûsenø metodo taikymui tiriant tapatumo
raidà. Jis labiau rëmësi tradiciniu psichoanalizëje atvejo istorijos metodu
ir atsargiai þvelgë á empirinius tapatumo tyrimus. Vis dëlto jau daugiau nei
30 metø tiriant tapatumo raidà yra laikomasi J. E. Marcia pasiûlyto modelio.
Toks tyrimo bûdas leidþia daug suþinoti apie paauglystæ.
EOMEIS-2 EOMEIS-2 kûrimo kûrimo istorija
istorija
Pirminæ prototipinæ EOMEIS-2 versijà OMEIS 1979 m. parengë G. R. Adamsas
ir kt. [1]. Taikant ðià metodikà galima nustatyti asmenybës tapatumà profesijos
pasirinkimo, religiniø ásitikinimø, politiniø paþiûrø srityse. Ðios trys sritys
pasirinktos pagal J. E. Marcia [7] ið dalies sustruktûrinto klinikinio interviu
metodikà. Taikant OMEIS metodikà ávertinamos keturios kiekvienos srities
tapatumo bûsenos: difuzija (D), iðankstinis sprendimas (IS), moratoriumas (M),
pasiektas tapatumas (PT).
1984 m. H. D. Grotevantas ir G. R. Adamsas parengë antràjà iðplëstà metodikos
versijà – EOMEIS-1 [1] skirdami ideologiná (asmenybës) ir tarpasmeniná
(socialiná) tapatumà. 32 jos teiginiai skirti tapatumui profesijos, politikos, religijos
bei gyvenimo stiliaus srityse ávertinti ir 32 – tarpasmeniniam tapatumui
tokiose srityse, kaip lyèiø vaidmenys, draugystë, laisvalaikio leidimas, partnerio
ieðkojimas ávertinti. Parengtos tapatumo ávertinimo normos VII – XII klasiø
moksleiviams.
EOMEIS-2 yra paskutinë metodikos versija, kurià 1986 m. perþiûrëjo ir
patikslino L. Bennion ir G. R. Adamsas [1]. Buvo patikslinti tarpasmeninio
tapatumo skaliø teiginiai. EOMEIS-2 normos nelabai skiriasi nuo EOMEIS-1
normø ir yra parengtos koledþo amþiaus studentams.
Asmenybës tapatumui tirti gali bûti taikomos visos metodikos versijos, bet
manoma, kad dël savo psichometriniø savybiø tobulesnë yra EOMEIS-2.
7

EOMEIS-2 EOMEIS-2 kokybës kokybës ávertinimas
ávertinimas
Ðiø metodikø validumo ir patikimumo pagrindiniai duomenys pateikti literatûros
ðaltiniuose [1; 2; 3; 6].
Vidinei metodikos konsistencijai patikrinti jos autoriai naudojo Cronbacho
alfà. Atlikus 14 tyrimø vidinë metodikos konsistencija buvo ávertinta
koeficientais nuo 0,30 iki 0,89. Atlikus pakartotiná tyrimà reikðmingø skirtumø
tarp skaliø vidutiniø reikðmiø ir standartiniø nuokrypiø nerasta. Pakartojus
tyrimà metodikos stabilumas buvo ávertintas koreliacijos koeficientu 0,76.
Metodikà padalijus á dvi dalis gauti koreliacijos koeficientai nuo 0,10 iki
0,68. Ðie ávertinimai rodo, kad metodikos vidinë struktûra pakankamai stipri,
stipri konsistencija tarp teiginiø ir laiko atþvilgiu.
Vertinant prognostiná metodikos validumà buvo patvirtinti E. H. Eriksono
teoriniai teiginiai apie asmenybës tapatumo ryðá su tokiomis asmenybës pamatinëmis
struktûromis, kaip kognityvinë, moralës, taip pat su ego raida. Tyrimais
patvirtinti E. H. Eriksono teiginiai, kad pasiektas tapatumas yra susijæs su
asmenybës vidiniu kontrolës lokusu, kad patirianèiø brandesnes tapatumo bûsenas
individø socialinës interakcijos ágûdþiai labiau iðvystyti nei patirianèiø
maþiau brandþias bûsenas individø ágûdþiai.
Konstrukcinis validumas buvo ávertintas atliekant faktorinæ analizæ ir skaièiuojant
koreliacijà tarp subskaliø. Atlikus ðeðias faktorines analizes, nustatyta,
kad penkiose ið jø difuzijos ir moratoriumo bûsenos patenka á vienà faktoriø.
Prieþastis gali bûti ta, kad taikant OMEIS ðios bûsenos sunkiai atskiriamos
arba jos nëra tokios skirtingos, kaip jas apibûdina teoretikai. Taip gali bûti ir
dël to, kad grynà difuzijos bûsenà ne taip daþnai patiria sveiki paaugliai ir
jaunuoliai. Konstrukciná validumà patvirtina ir tai, kad koreliacija tarp subskaliø
dël jø nesuderinamumo yra divergentinë. Abiejose srityse (ideologijos
ir tarpasmeniniø santykiø) pasiekto tapatumo subskalës arba negatyviai koreliuoja
arba nekoreliuoja su kitomis subskalëmis. Koreliacijos koeficientai
tarpasmeniniø santykiø srityje yra nuo -0,27 iki -0,76, o ideologijos srityje –
nuo -0,19 iki -0,79. Tos paèios bûsenos subskalës skirtingose (ideologijos ir
tarpasmeniniø santykiø) srityse konverguoja nuo 0,38 iki 0,92. Ideologijos
bei tarpasmeniniø santykiø subskaliø ir bendrøjø tapatumo rezultatø koreliacijos
koeficientai yra nuo 0,91 iki 0,94. Pozityvi koreliacija tarp difuzijos ir
moratoriumo subskaliø papildo faktorinës analizës bûdu gautus rezultatus.
Viena ið metodikø, taikytø konkurenciniam OMEIS validumui ávertinti,
buvo J. E. Marcia ego tapatumo interviu. Tai validi ego tapatumo raidos metodika.
Taigi ðias metodikas palyginti yra labai svarbu ávertinant OMEIS kokybæ.
Palyginus jas keletu bûdø, nustatytas jø atitikimo laipsnis nuo vidutinio
iki stipraus.
8

Konkurenciná validumà taip pat patvirtina OMEIS palyginimas su J. E. Marcia
ego tapatumo neuþbaigtø sakiniø blanku (EI-ISB), A. Constantinopole
psichosocialinës raidos klausimynu (IPD), F. Barrono ego stiprumo skale ir
kitais.
Vëlesni tyrimai taip pat rodo ðiø metodikø validumà bei patikimumà.
EOMEIS-2 EOMEIS-2 ( ( (lietuviðkos ( lietuviðkos versijos) versijos) kokybës kokybës ávertinimas
ávertinimas
EOMEIS-2 metodika buvo iðversta á lietuviø kalbà ið anglø. Testo (lietuviðkos
versijos) kokybës ávertinimo duomenys pateikiami Lietuvoje atlikus
tyrimus. Tyrime dalyvavo 319 16 – 17 metø Vilniaus miesto viduriniø bendrojo
lavinimo mokyklø aukðtesniøjø klasiø moksleiviø (180 mergaièiø ir 139
berniukai). Tyrimai atlikti 7-ojoje, 12-ojoje, 23-ojoje, 31-ojoje, 35-ojoje, 45ojoje,
54-ojoje ir Senvagës vidurinëse mokyklose. Palyginimui buvo iðtirti
142 VPU Fizikos ir Uþsienio kalbø fakultetø antro bei treèio kurso studentai.
Matematinë-statistinë rezultatø analizë, ávertinant metodikos (lietuviðkos versijos)
kokybæ, buvo atliekama naudojant kompiuterinæ programà „Statistika“.
1 ir 2 lentelëse pateikta ðià metodikà taikant gautø rezultatø bendroji apraðomoji
statistika ir testo patikimumo rodikliai. Kiekvienoje ðio testo subskalëje
ámanoma surinkti nuo aðtuoniø iki keturiasdeðimt aðtuoniø balø. Rezultatai
kiekvienoje subskalëje pasiskirsto nevienodai. Labiausiai savo pasiskirstymo
charakteristikomis iðsiskiria tarpasmeniniø santykiø srities iðankstinio sprendimo
subskalë. Testo bendro rezultato pasiskirstymo ekscesas lygus 1,085, o
pasiskirstymo asimetrija lygi 0,144. Vadinasi, testo rezultatai simetriðkai grupuojasi
apie vidutines reikðmes. Taèiau tam tikrø subskaliø pasiskirstymo ekscesai
ir standartinës pasiskirstymo paklaidos rodo, kad subskaliø rezultatai
turi normaløjá pasiskirstymà. Iðimtis – tarpasmeniniø santykiø srities iðankstinio
sprendimo subskalë. Ðios subskalës rezultatai pasiskirstæ asimetriðkai ir
grupuojasi apie maþesnes reikðmes. Ideologijos srities pasiekto tapatumo subskalës
rezultatø pasiskirstymà galima prilyginti normaliajam. Kiek didesná
neigiamà rezultatø pasiskirstymo ekscesà sàlygoja tiriamøjø amþius: 16–17os
metø paaugliams ði bûsena beveik nebûdinga. Studentø tyrimo rezultatø
pasiekto tapatumo subskalës pasiskirstymo ekscesas lygus 0,189, o asimetrija
lygi -0,025. Vadinasi, rezultatø pasiskirstymas yra normalusis.
Metodikos patikimumas nustatytas ávertinant vidinæ konsistencijà. Cronbacho
alfa koeficientas lygus 0,75 (ðis rodiklis metodikos autoriams atlikus 14
tyrimø, svyruoja nuo 0,30 iki 0,89). Taip pat apskaièiuota koreliacija tarp
dviejø testo daliø (Pearsonas, 0,67) ir atliktas patikimumo ávertinimas testà
dalijant pusiau. Gautas pakankamai reikðmingas Guttmano koeficientas (0,80),
leidþiantis metodikà laikyti patikima. Tam tikrø subskaliø rodikliai kiek þe-
9

Testo
patikimumo
rodikliai
Konsistencija
(Cronbacho
alfa)
Patikimumas
dalijant testą
pusiau
(Guttmano
koeficientas)
Koreliacija tarp
dviejų testo
dalių (Pearsono
koeficientas)
10
Bendrosios Bendrosios EOMEIS-2 EOMEIS-2 rezultatø rezultatø pasiskirstymo
pasiskirstymo
charakteristikos
charakteristikos
EOMEIS-2 EOMEIS-2 patikimumo patikimumo rodikliai
rodikliai
1 lentelë
Rezultatų
Subskalės
pasiskirstymo
Ideologija Tarpasmeniniai santykiai
rodikliai D IS M PT D IS M PT
Vidutinė
reikšmė
31,28 20,76 31,16 30,26 24,81 15,82 30,54 32,15
Standartinis
nuokrypis
5,82 5,94 5,66 5,76 6,17 5,28 5,16 5,83
Mediana 32 20 32 30 25 15 31 32
Mažiausia
reikšmė
Didžiausia
reikšmė
Pasiskirstymo
ekscesas
Standartinė
eksceso paklaida
Pasiskirstymo
asimetrija
Standartinė
asimetrijos
paklaida
15 8 15 14 11 8 14 16
46 40 43 45 47 36 46 48
-0,216 -0,148 0,130 -0,416 0,078 0,508 0,06 -0,336
0,272 0,272 0,272 0,272 0,272 0,272 0,272 0,272
-0,197 0,214 -0,496 -0,073 0,317 0,797 -0,051 -0,039
0,136 0,136 0,136 0,136 0,136 0,136 0,136 0,136
2 2 lentelë
lentelë
Bendras
Subskalės
rezultatas
Ideologija Tarpasmeniniai santykiai
D IS M PT D IS M PT
0,75 0,57 0,66 0,55 0,63 0,65 0,74 0,47 0,64
0,80 0,65 0,70 0,61 0,69 0,71 0,78 0,52 0,71
0,67 0,48 0,54 0,44 0,52 0,56 0,64 0,35 0,55

Ideologija
Tarpasmeniniai
santykiai
EOMEIS-2 EOMEIS-2 testo testo subskaliø subskaliø interko interkoreliacija interko reliacija (n=319) (n=319)
(n=319)
Ideologija Tarpasmeniniai santykiai
3 3 lentelë
lentelë
Subskalės D IS M PT D IS M PT
D 1,00
IS -0,03 1,00
M 0,13¹ 0,13¹ 1,00
PT -0,20³ 0,05 -0,10 1,00
D 0,21³ 0,18³ 0,03 -0,09 1,00
IS -0,04 0,61³ -0,03 0,12¹ 0,26³ 1,00
M 0,07 0,13¹ 0,48³ 0,20³ -0,02 0,03 1,00
PT 0,06 0,09 0,11 0,49³ -0,23³ -0,01 0,20³ 1,00
¹ p

16–17-meèiams dar beveik nereikðminga, nediferencijuota. Nëra koreliacijos
tarp difuzijos ir moratoriumo subskaliø, iðskyrus neþymià koreliacijà tarp ideologijos
srities difuzijos ir moratoriumo subskaliø. Ðie duomenys labiau nei autoriø
pateikti duomenys patvirtina konstrukciná testo validumà.
Faktorinës analizës rezultatai (4 lentelë), gauti principiniø komponenèiø
bûdu (varimaks rotacija), taip pat rodo, kad difuzijos subskalë maþiau susijusi
su moratoriumo subskale, nors kaip atskiras faktorius neiðskiriama. Todël metodikos
ribotumas, tiriant Lietuvos 16 – 17-meèiø paaugliø imtá, buvo maþesnis
nei nurodë autoriai. Studentø tyrimo rezultatø faktorinë analizë paaiðkino
68,34% dispersijos, t. y. – kiek daugiau nei tiriant moksleivius (63,28%).
Ideologija
Tarpasmeniniai
santykiai
12
EOMEIS-2 EOMEIS-2 EOMEIS-2 testo testo subskaliø subskaliø faktorinë faktorinë faktorinë analizë
analizë
Faktoriai
Subskalės I II III
Difuzija 0,46
Išankstinis sprendimas 0,83
Moratoriumas 0,83
Pasiektas tapatumas 0,81
Difuzija 0,54
Išankstinis sprendimas 0,88
Moratoriumas 0,79
Pasiektas tapatumas 0,77
Savosios vertės 1,927 1,649 1,486
4 4 len lentelë len telë
Dispersija (%) 24,092 20,614 18,570

EOMEIS-2 EOMEIS-2 EOMEIS-2 atl atlikimo atl ikimo procedûra
procedûra
EOMEIS-2 metodika gali bûti taikoma atliekant tiek individualø, tiek grupiná
tyrimà. Tinkamiausias tiriamøjø amþius – 15 – 30 metø. Ideologinio tapatumo
subskalës tinkamos tiriant visus ðio amþiaus individus, o tarpasmeninio
tapatumo subskalës labiau tinka tiriant nevedusius (netekëjusias) asmenis. Tiriamajam
ávertinti pateikiami 64 teiginiai, atitinkantys skirtingas tapatumo
bûsenas.
Instrukcija tiriamajam. Perskaitykite visus teiginius ir nurodykite, ar jie
teisingai atspindi Jûsø mintis ir jausmus. Iðsakykite savo nuomonæ apie visà
teiginá, o ne tik apie atskiras jo dalis, pasirinkdami vienà ið pateiktø atsakymø:
A – visiðkai sutinku
B – sutinku
C – beveik sutinku
D – beveik nesutinku
E – nesutinku
F – visiðkai nesutinku
13

Teiginiai
Teiginiai
1. Að dar nepasirinkau profesijos, kurià ið tikrøjø norëèiau ágyti, að tik darau
tai, kà galiu, kol atsiras kas nors geresnio mano gyvenime.
2. Religijoje að, tiesà sakant, neradau nieko patrauklaus ir ið tiesø nejauèiu
poreikio ieðkoti.
3. Að manau, kad vyrø ir moterø vaidmenys turëtø bûti tokie, kaip mano
tëvø. Visa, kas tinka jiems, be abejo, tiks ir man.
4. Nëra kokio nors vieno gyvenimo bûdo, kuris patiktø man labiau, nei kuris
kitas.
5. Þmonës yra labai skirtingi. Að vis dar svarstau, kaip pasirinkti tinkamus
draugus.
6. Kai kiti mane pakvieèia, að kartais dalyvauju pramogose, taèiau pats / pati
retai imuosi iniciatyvos.
7. Rimtai að negalvojau apie “pasimatymø pobûdá”. Man nelabai rûpi, vaikðtau
að á juos ar ne.
8. Politika – tai kaþkas, dël ko niekada negaliu bûti visiðkai tikras(-a), nes
viskas labai greitai keièiasi. Taèiau, manau, svarbu þinoti savo politines
paþiûras ir tai, kuo pasitikiu.
9. Að vis dar bandau iðsiaiðkinti, kokie mano asmeniniai gebëjimai ir koks
darbas man tiktø.
10. Að maþai galvoju apie religijà ir man nerûpi, ar ji tokia, ar kitokia.
11. Santuokinius ásipareigojimus galima pasidalyti labai ávairiai, að stengiuosi
suprasti, kokie bûtø mano ásipareigojimai.
12. Að ieðkau tinkamø gyvenimo bûdo perspektyvø, taèiau dar neradau.
13. Galima ávairiai pasirinkti draugus, taèiau að juos pasirenku pagal tam
tikras vertybes ir bendrumus, kuriuos áþvelgiu.
14. Kol kas að nesu nusprendæs(-usi) kaip man leisti laisvalaiká. Að bandau
ávairiai leisti laisvalaiká, kad galëèiau suprasti, kas man tikrai patinka.
15. Remdamasi(s) savo patirtimi, að pasirinkau tokius pasimatymø santykius,
kokie man patinka.
16. Ið tiesø, að nelabai domiuosi politika. Tai su manimi nesusijæ.
17. Að galvojau apie daugybæ ávairiausiø profesijø, taèiau tada, kai iðklausiau
tëvø pageidavimus, daugiau apie tai nesvarsèiau.
18. Kiekvieno þmogaus tikëjimas yra unikalus. Að daug kartø apie tai galvojau
ir þinau, kuo galiu tikëti.
19. Niekada rimtai negalvojau apie vyro ir moters vaidmenis santuokoje. Tai
tiesiog man neádomu.
20. Po tam tikrø svarstymø að supratau, koks gyvenimo bûdas man labiausiai
tinka, ir netikiu, kad kas nors gali pakeisti mano poþiûrá.
21. Mano tëvai geriausiai þino, kaip man pasirinkti draugus.
14

22. Að pasirinkau vienà ar kelis pastovius laisvalaikio leidimo bûdus ið daugelio
ir esu patenkintas(-a) savo pasirinkimu.
23. Að maþai galvoju apie pasimatymus. Að tiesiog labiau linkæs(-usi) elgtis
pagal situacijà.
24. Manu, kad mano politinës paþiûros labai panaðios á tëvø, tai akivaizdu,
pavyzdþiui, balsuojant ir pan.
25. Ið tikrøjø manæs nedomina, kaip susirasti tinkamà darbà. Kuris bus prieinamas,
tà ir dirbsiu.
26. Negaliu tiksliai pasakyti, kà man reiðkia religija. Norëèiau turëti savo
nuomonæ, taèiau dar jos nesusidariau.
27. Mano supratimui apie vyro ir moters vaidmenis ðeimoje turëjo átakos
tëvai ir ðeima. Man nereikëjo þvalgytis kitur.
28. Mano paties / paèios poþiûrá á pageidautinà gyvenimo bûdà suformavo
tëvai ir að nemanau, kad reikëtø tuo abejoti.
29. Neturiu labai artimø draugø ir jø dabar neieðkau.
30. Kartais að prisijungiu prie kitø, leisdamas(-a) laisvalaiká, taèiau nemanau,
kad reikia turëti kaþkoká ypatingà pastovø laisvalaikio leidimo bûdà.
31. Mano santykiai pasimatymø metu ávairûs. Dar nenusprendþiau, kas man
yra geriausia.
32. Yra tiek daug ávairiø politiniø partijø ir idealø. Negaliu nuspræsti, kuo
sekti, kol visko apie jas (juos) neiðsiaiðkinsiu.
33. Man reikëjo nemaþai laiko, kad suprasèiau, kokià karjerà noriu padaryti,
bet dabar að tikrai þinau.
34. Mano poþiûris á religijà ðiuo metu nëra susiformavæs, jis nuolat kinta.
35. Að nemaþai laiko svarsèiau apie vyro ir moters vaidmenis santuokoje ir
nusprendþiau, kas man labiausiai tinka.
36. Stengdamasi(s) susiformuoti poþiûrá á gyvenimà að nuolat ásitraukiu á diskusijas
su kitais ir tyrinëju save.
37. Að renkuosi tik tuos draugus, kurie patiktø mano tëvams.
38. Man visuomet patiko leisti laisvalaiká taip, kaip ir mano tëvai, ir að niekada
rimtai nemàsèiau apie kitoká laisvalaikio leidimo bûdà.
39. Að vaikðtau á pasimatymus tik su tokiais þmonëmis, kurie patiktø tëvams.
40. Að apgalvojau savo politinius ásitikinimus ir supratau, kad jie su tëvø
ásitikinimais kai kuriais aspektais sutampa, o kai kuriais - ne.
41. Mano tëvai jau seniai nusprendë, kur man reikëtø dirbti, ir að pritariu jø
planams.
42. Að ieðkojau atsakymø á ávairius tikëjimo klausimus ir dabar galiu pasakyti,
kad þinau, kuo að, kaip asmenybë, tikiu.
43. Pastaruoju metu að galvojau apie vyro bei þmonos kasdieninius vaidmenis
ir bandau apie tai susidaryti nuomonæ.
15

44. Tëvø poþiûris á gyvenimà man yra pakankamai priimtinas.
45. Að palaikiau daug ávairiø draugiðkø ryðiø ir dabar labai gerai þinau, ko
man reikia ið draugo.
46. Iðbandæs(-iusi) daug ávairiø laisvalaikio leidimo bûdø að iðsirinkau vienà
ar daugiau, kurie man malonûs bûnant ir vienam(-ai), ir su draugais.
47. Að vis dar svarstau, kokie pasimatymai man labiau patiktø. Dar nesu galutinai
nusprendæs(-usi).
48. Nesu tikras(-a) dël savo politiniø ásitikinimø, taèiau bandau iðsiaiðkinti,
kuo að neabejotinai galiu pasitikëti.
49. Man reikëjo daug laiko màstyti, kaip siekti karjeros, taèiau dabar að tikrai
þinau.
50. Að vaikðtau á tà paèià baþnyèià kaip ir mano ðeima ir niekada nekëliau
klausimo, kodël.
51. Yra daug ávairiø bûdø, kaip sutuoktiniai gali dalytis pareigomis ðeimoje.
Að apgalvojau daug ávairiø variantø ir dabar tiksliai þinau, kokias pareigas
norëèiau atlikti.
52. Manau, kad man tiesiog patinka dþiaugtis gyvenimu ir að neásivaizduoju
savæs, besilaikanèio(-ios) kokio nors poþiûrio á gyvenimà.
53. Að neturiu artimø draugø. Man tiesiog patinka slampinëti minioje.
54. Að iðbandþiau daugybæ ávairiø laisvalaikio leidimo bûdø, stengdamasi(-s)
rasti vienà ar daugiau, kurie man ið tiesø kartais patiktø.
55. Að susitikinëjau su ávairiais þmonëmis ir dabar tiksliai þinau savo neraðytas
pasimatymø taisykles bei su kokiais þmonëmis man susitikinëti.
56. Ið tiesø, að niekada nebuvau ásitraukæs(-usi) á politikà taip, kad galëèiau
susiformuoti tvirtas vienokias ar kitokias paþiûras.
57. Að tiesiog negaliu apsispræsti, kurá darbà pasirinkti. Yra tiek daug ávairiø
galimybiø.
58. Að niekada neabejojau dël savo religiniø ásitikinimø. Jeigu jie priimtini
tëvams, priimtini ir man.
59. Nuomonës apie vyro ir moters vaidmenis labai ávairios. Að maþai apie tai
galvoju.
60. Að ilgà laikà tyrinëjau save ir tapo aiðku, koks bus mano gyvenimo bûdas.
61. Að tikrai neþinau, kokie draugai man bûtø geriausi. Að bandau suvokti, kà
ið tiesø man reiðkia draugystë.
62. Að perëmiau visus laisvalaikio pomëgius ið savo tëvø ir ið tikrøjø nebandþiau
nieko kito.
63. Að vaikðtau á pasimatymus tik su tokiais þmonëmis, kurie patiktø mano
tëvams.
64. Mano tëvai visada turëjo tvirtus politinius ir moralinius ásitikinimus tokiais
klausimais kaip, pavyzdþiui, abortai ar eutanazija, ir að visuomet
pritariu jiems.
16

EOMEIS-2 EOMEIS-2 rezultatø rezultatø apskaièiavimas apskaièiavimas ir ir ávertinimas
ávertinimas
Apskaièiuojant EOMEIS-2 rezultatus kiekvienas ið 64 tiriamojo atsakymø
vertinamas ðeðiabale skale nuo 1 (visiðkai nesutinku) iki 6 (visiðkai sutinku).
Kiekvienos ið 8 subskaliø, atitinkanèiø skirtingas tapatumo bûsenas ideologijos
bei tarpasmeniniø santykiø srityse, balai sumuojami. Rezultatai skirstomi á
tris kategorijas:
1) gryna tapatumo bûsena,
2) silpnai iðreikðta moratoriumo bûsena,
3) tarpinë tapatumo bûsena.
Á pirmàjà kategorijà patenka tie subskalës ideologijos arba tarpasmeniniø
santykiø srityje rezultatai (atsiþvelgiant á tai, kurios srities rezultatai vertinami),
kurie atitinka normà arba yra aukðtesni uþ jà, o likusiø trijø subskaliø
rezultatai yra þemesni uþ normà. Individai, kuriø visø keturiø atitinkamos srities
subskaliø rezultatai yra þemesni uþ normà, priskiriami silpnai iðreikðto
moratoriumo bûsenos kategorijai. Jei dviejø arba trijø subskaliø rezultatai atitinka
normà arba yra aukðtesni uþ jà, jie priskiriami tarpinës tapatumo bûsenos
kategorijai. Galimos ðios tarpinës tapatumo bûsenos: D-IS, D-M, D-PT, IS-M,
IS-PT, M-PT, D-IS-M, D-IS-PT, D-M-PT, IS-M-PT. Dar galima iðskirti ketvirtà
rezultatø kategorijà. Kai visø keturiø atitinkamos srities subskaliø rezultatai
aukðtesni uþ normà, jie priskiriami ðiai kategorijai. Pastarieji rezultatai atmetami
kaip nepatikimi.
Ið viso gali bûti 15 bûsenø. Tarpinæ bûsenà ir silpnai iðreikðto moratoriumo
tapatumo bûsenà priskyrus vienai ið „grynø“ bûsenø, lieka tik keturios pagrindinës
bûsenos: difuzija, iðankstinis sprendimas, moratoriumas ir pasiekto tapatumo
bûsena. Tarpinæ bûsenà laikant pagrindine vadovaujamasi þemesnio brandumo
bûsena. Pavyzdþiui, difuzijos-moratoriumo tarpinë bûsena priskiriama
difuzijai, kadangi pastaroji yra nebrandi lyginant su moratoriumu. Galimybë
nustatyti tarpinæ bûsenà patvirtina tai, kad individas vienu metu gali iðgyventi
nebûtinai tik vienà bûsenà. Taikant minëtà metodikà galima atskirai nustatyti,
kokià bûsenà asmuo iðgyvena ideologijos srityje ir kokià – tarpasmeniniø
santykiø srityje. Rezultatus galima matuoti tiek rangine, tiek intervaline skale,
nes, kaip jau buvo minëta, á kategorijas jie skirstomi pagal atitinkamos testo
subskalës normà1 .
1 Testo autoriø apskaièiuotas normas ir testo raktà gali pateikti ðio leidinio autorë.
17

Literatûra
Literatûra
1. Adams G. R., Bennion L., Huh K. Objective Measure of Ego Identity Status
: A Reference Manual : [unpublished manuscript]. – Department of Family
Relations, Utah State University, Logan, UT, 1989.
2. Adams G. R., Shea J., Fitch S. A. Toward the development of an objective
assessment of ego-identity status // Journal of Youth and Adolescence. –
1979, no. 8, p. 223-237.
3. Bennion L. D., Adams G. R. A revision the Extended Version of the Objective
Measure of Ego-identity Status : An identity instrument for use with late
adolescents // Journal of Adolescent Research. – 1986, no. 1, p. 183-198.
4. Erikson E. H. Identity : Youth and Crisis. – New York : Norton, 1968.
5. Erikson E. H. Identity and the Life Cycle : A reissue. – New York : Norton,
1980.
6. Grotevant H. D., Adams G. R. Development of an objective measure to
assess ego identity in adolescence : Validation and replication // Journal of
Youth and Adolescence. – 1984, no. 13, p. 419-438.
7. Marcia J. E. Development and validation of ego identity status // Journal of
Personality and Social Psychology. – 1966, no. 3, p. 551-558.
8. Marcia J. E. Ego identity status : Relationship to change in self-esteem,
„general maladjustment“, and authoritarianism // Journal of Personality. –
1967, no. 35, p. 119-133.
9. Marcia J. E. Identity in adolescence // Handbook of Adolescent Psychology
/ J. Adelson (Ed.). – New York : Wiley, 1980.
10. Marcia J. E. The ego identity status approach to ego identity // Ego Identity : A
Handbook for Psychosocial Research / J. E. Marcia, A. S. Waterman, D. R.
Matteson, S. L. Archer, J. L. Orlofsky (Eds.). – New York : Spring-Verlag, 1993.
18

20
ALDONA ALDONA VAIÈIULIENË
VAIÈIULIENË
ASMENYBËS ASMENYBËS TAPATUMO TAPATUMO ÁVERTINIMAS
ÁVERTINIMAS
Metodinë priemonë
Tir. 100 egz. 1,25 sp. l. Uþsak. Nr. 89
Iðleido Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, LT-2004 Vilnius
Maketavo ir spausdino VPU leidykla, T. Ðevèenkos g. 31, LT-2009 Vilnius
Kaina sutartinë