Visas tekstas - VPU biblioteka

Giedra Marija Linkaitytë, Dangira Lukðytë
ROBERTO STERNBERGO MENTALINËS SAVIVALDOS TEORIJA
IR JOS TAIKYMO ANDRAGOGINËJE VEIKLOJE PERSPEKTYVA
Anotacija. Straipsnyje trumpai apþvelgiamos mokymosi
bei màstymo stiliø teorijos, pristatoma R. Sternbergo
Mentalinës savivaldos teorija bei ja pagrástos màstymo
stiliø koncepcijos metmenys. Supaþindinama su
teorijos autoriaus sukurtu tyrimo instrumentu, ryðkinamos
tyrimo galimybës bei perspektyvos, apibendrinami
þvalgomojo empirinio tyrimo, atlikto Lietuvoje, rezultatai,
pateikiamos iðvados.
Raktaþodþiai: màstymo stiliai, Mentalinës savivaldos
teorija, mentalinës savivaldos funkcijos, formos, lygmenys,
sferos, kryptys.
Ávadas. Pastaraisiais deðimtmeèiais vis daþniau prabylama
apie globalizacijos procesà, átraukiantá á savo sûkurá vis
augiau pasaulio erdvës ir vis platesná mûsø gyvenimo sferø
spektrà. Be galo greita pasaulio bûvio kaita apima visas þmogaus
gyvenimo sritis: asmeninæ, kultûrinæ, politinæ bei ekonominæ,
sukeldama þmonijai prieðtaringus jausmus – nerimà
ir viltá. Þinios, laikytos tiesa, ðios kaitos metu vis daþniau
ágauna reliatyvumo, fragmentiðkumo bei trumpalaikiðkumo
atspalviø. P. Jarvis (2001) teigimu, þmonija tiesiog „apipilama“
atradimais, kurie bet kada gali nuvertinti jau turimà
þinojimà. Taigi nuo objektyviø þiniø pasukama subjektyvaus
þinojimo link. Prioritetinæ vietà ðvietimo sistemoje vis
daþniau uþima mokymasis, o ne mokymas, þiniø bei rezultatø
reikðmingumà keièia mokymo(si) proceso, kurio centre
atsiduria besimokantis þmogus, svarbos akcentavimas. Pakitusios
sàlygos kuria galimybes naujoms mokymo(si) paradigmoms,
ávertinanèioms kiekvieno ugdytinio asmenybës
unikalumà bei pabrëþianèioms individualius mokiniø skirtumus,
atsirasti, iðryðkëti ir ásitvirtinti. Suaugusiøjø mokytojai,
spræsdami profesinës veiklos atnaujinimo problemà,
ieðko naujø teoriniø modeliø. Mokslininkai ðiam tikslui siûlo
R. Sternbergo Mentalinës savivaldos teorijà, numatanèià
kriterijø sistemà, kuria gali bûti grindþiamas mokymosi individualizavimo
procesas.
Tyrimo objektas – suaugusiø mokiniø mentalinës
veiklos charakteristikos.
Tyrimo tikslas – pristatyti R. Sternbergo Mentalinës
savivaldos teorijà bei pagal jà sudarytà klausimynà
„Thinking Styles Inventory“ (Màstymo stiliø klausimynas),
ir pateikti þvalgomojo empirinio tyrimo rezultatus,
iðryðkinanèius ðio instrumento taikymo suaugusiøjø ðvietimo
sistemoje perspektyvas.
Darbe bus naudojamasi ðiais tyrimo metodais:
atliekama mokslinës (pedagoginës bei psichologinës)
literatûros analizë;
Ugdymo(si) paradigmos kaitos procese
empiriniame tyrime taikomas anketinës apklausos metodas;
duomenys apdorojami standartine statistine SPSS/
PC 10.0 programa.
Stiliaus samprata edukologijoje
Stiliø teorijø kûrimas yra dar gana naujas reiðkinys
tiek psichologijos, tiek ir edukologijos moksluose. Ðeðtajame
ir septintajame deðimtmeèiais, kilus didþiuliam susidomëjimui
individualiais moksleiviø skirtumais, atsirado
daug skirtingø stiliø teorijø. Plaèiausiai buvo analizuojamos
ðios: „Cognitive Dissonance Theory“ [6], „Structure
of Intellect“ [7], „Psychological Differentation“ [16].
Vëliau susidomëjimas ëmë ðiek tiek blësti, taèiau ir tuo
metu buvo sukurtos þymios stiliø koncepcijos: „Teaching
students through their individual learning styles“ [4] ir
D. Kolbio mokymosi stiliø teorija bei ja pagrástas plaèiai
naudojamas tyrimo instrumentas „Learning Style Inventory“
[10], o devintajame ir deðimtajame deðimtmeèiais
kilo nauja stiliø teorijø kûrimo banga: „Triarchic Theory
of Intelligence“ [13], „Adult Learning Theory“ [3],
„Styles of Learning and Teaching“ [5], „Learning Styles
and Training Performance“ [11].
Stilius yra apibrëþiamas kaip áprasti tam tikro tipo
veiklos (màstymo, mokymosi, mokymo) modeliai ar bûdai,
kuriems asmuo teikia pirmenybæ [14]. Nepaisant
gausybës skirtingø stiliø teorijø, vis dar nëra grieþto apibrëþtumo
vartojant màstymo, kognityviniø bei mokymosi
stiliø sàvokas. Daugelis autoriø vartoja ðias sàvokas
kaip sinonimus. Stiliø teorijø pradininkas G. Allportas
kognityviná stiliø apibrëþia kaip áprastà asmeniui problemø
sprendimo, màstymo, suvokimo ir atsiminimo bûdà
[1]. J. Keefe (1979) nuomone, kognityviniai stiliai yra
individo informacijos apdorojimo áproèiai, kurie iðreiðkia
tipiðkà asmens suvokimo, màstymo bei atsiminimo bûdà.
S. Badenochas (1987) teigia, kad kognityviniai stiliai
yra mokymosi stiliø teorijø, skirianèiø daugiau dëmesio
veiklai, pamatas. K. Willingas (1988) individualø mokymosi
stiliø supranta kaip individualaus mokymosi bûdà,
kurá pasirenka individas tam tikroje mokymosi aplinkoje
pagal jam bûdingà mentalinio funkcionavimo bei
naujos informacijos tvarkymo schemà [15].
Stiliø nustatymas yra reikðmingas andragogikoje: gali
padëti besimokanèiam þmogui geriau suprasti save bei
pasinaudoti turimais pranaðumais ar kompensuoti trûkumus,
o dëstytojui – paþinti besimokanèius þmones ir
iðvengti nesusipratimø, kylanèiø per mokymosi procesà.
17

Ugdymo(si) paradigmos kaitos procese
Todël individualus moksleiviø stilius gali bûti mokymo(si)
proceso, kurio centre yra besimokantis þmogus,
individualizavimo pagrindas.
Roberto Sternbergo Mentalinës savivaldos teorija
Straipsnyje pristatoma R. Sternbergo (1997) „Mentalinës
savivaldos“ teorija, kurios pagrindinë idëja yra ta,
kad pasaulyje egzistuojanèios valdymo formos nëra atsitiktinës.
Jos yra þmogaus mentalinës veiklos iðorinës rep-
18
rezentacijos. Autoriaus teigimu, kiekvienas asmuo gali
valdyti save taip, kaip valstybëje yra valdoma visuomenë,
t. y. apsispræsti dël prioritetø, paskirstyti iðteklius,
prisiimti atsakomybæ bei prireikus gebëti keistis. Pasinaudojæs
„savivaldos“ metafora, R. Sternbergas iðskyrë
màstymo funkcijas, formas, lygmenis, sferas bei kryptis
ir sukûrë vientisà þmogaus mentalinës savivaldos modelá
(þr. 1 lentelæ).
Mentalinës savivaldos modelis (pagal R. Sternbergà, 1997)
FUNKCIJOS FORMOS LYGMENYS SFEROS KRYPTYS
„Ástatymø leidþiamoji“ Monarchinë Globalinis Vidinë Liberalus
„Vykdomoji“
„Teisminë“ Oligarchinë
Hierarchinë Lokalinis Iðorinë Konservatyvus
Anarchinë
Mentalinës savivaldos teorijà R. Sternbergas (1997)
aiðkina gana iðsamiai. Ðiame straipsnyje pateikiame sutrumpintà
jos apraðymà suaugusiøjø ðvietimo aspektu.
Mentalinës savivaldos funkcijos
„Ástatymø leidþiamoji“ mentalinës savivaldos
funkcija. Þmonës, teikiantys prioritetà ðiai funkcijai, renkasi
asmeninius veiklos bûdus ir patys noriai kuria taisykles.
Jie yra linkæ savarankiðkai apsispræsti, kà ir kokiu
bûdu darys. Þmonës, turintys stipriai iðreikðtà „ástatymø
leidþiamàjà“ mentalinës savivaldos funkcijà, yra linkæ á
naujoves, mëgsta kurti novatoriðkus projektus, naujas
verslo ar ugdymo sistemas. Mokyklose bei kitose darbovietëse
ði funkcija paprastai yra per maþai skatinama,
jos atstovai dël polinkio viskà daryti savaip daþnai laikomi
maiðtaujanèiais bei trukdanèiais áprastà veiklà, nes jø
principai gali prieðtarauti bendrai institucijos tvarkai. Jei
organizacija yra nelanksti ar nepasirengusi pokyèiams,
ðios funkcijos þmogus ten savo vietos neras.
Darbo pasaulyje „ástatymø leidþiamosios“ mentalinës
savivaldos funkcijos atstovai gali sëkmingai dirbti
srityse, kuriose vertinamas kûrybingumas bei novatoriðkumas.
Profesijos, kurios leidþia ðios funkcijos þmonëms
atsiskleisti, yra raðytojo, poeto, dramaturgo, mokslininko,
menininko, investicijø bankininko, architekto, iðradëjo,
dizainerio ir pan.
„Vykdomoji“ mentalinës savivaldos funkcija.
Þmonës, turintys iðreikðtà „vykdomàjà“ mentalinës savivaldos
funkcijà, yra linkæ laikytis nustatytø taisykliø bei
vykdyti pateiktus nurodymus. Ðiems þmonëms patinka,
1 lentelë
kai yra tiksliai nusakoma, kà ir kaip veikti. „Vykdomoji“
funkcija yra vertinama tiek mokymo(si) ástaigoje, tiek
kitose darbovietëse, nes jos atstovai paprastai sàþiningai
ir stropiai atlieka tai, kas nurodoma. Vertinimui jie taiko
sistemos, kuriai jie priklauso, keliamus kriterijus bei reikalavimus.
Profesijos, kurias daþniausiai renkasi „vykdomosios“
mentalinës savivaldos funkcijos atstovai, yra karininko,
vairuotojo, ugniagesio, administratoriaus, tam tikrø srièiø
gydytojo.
„Teisminë“ mentalinës savivaldos funkcija. Þmonës,
teikiantys prioritetà ðiai funkcijai, linkæ vertinti taisykles,
procedûras bei idëjas, spræsdami tiek apie turiná,
tiek apie struktûrà. Mëgstamos jø veiklos sritys yra kritiniø
straipsniø raðymas, vieðas savo nuomonës pateikimas,
þmoniø, jø veiklos bei ávairiø programø vertinimas.
Ðie þmonës yra linkæ teikti pirmenybæ teisëjo, kritiko,
programø vertintojo, konsultanto, personalo skyriaus darbuotojo
ir panaðioms profesijoms.
Kiekvienai organizacijai reikia ávairiø mentalinës savivaldos
funkcijø þmoniø. Vieni jø turi suformuluoti
normas bei kurti planus, kiti – juos vykdyti, tretieji –
vertinti. Paþymëtina, kad kiekvienas individas gali atlikti
visas tris funkcijas, taèiau ne kiekviena veikla jam teiks
vienodà pasitenkinimà.
Mentalinës savivaldos formos
Monarchinë mentalinës savivaldos forma. Ðios
mentalinës savivaldos formos þmonës sutelkia visà dëmesá
á vienà tuo metu jiems rûpimà veiklà, objektà, tiks-

là, poreiká ir pan. Tam jie panaudoja visà savo energijà ir
turimus iðteklius. Tokio tipo þmonës darbovietëje gali
bûti labai vertinami, nes geba atiduoti visas jëgas siekdami
vieno svarbaus tikslo, taèiau jiems iðkyla sunkumø,
kai vykdomai veiklai prireikia lankstumo. Be to, susikoncentravæ
á vienà problemà ar uþduotá, jie gali neáþvelgti
kitø svarbiø faktoriø ar galimø alternatyvø. Norëdami
atkreipti monarchinës mentalinës savivaldos formos þmogaus
dëmesá á naujà aspektà, mokytojai galëtø susieti naujà
dalykà su tuo, kuris yra uþvaldæs ðio tipo þmogaus dëmesá.
Kai kuriais atvejais tai yra netgi bûtina, nes jei monarchinës
màstymo formos þmogus nepastebi tokio ryðio,
naujovë jam gali pasirodyti visiðkai neádomi.
Hierarchinë mentalinës savivaldos forma. Ðios
mentalinës savivaldos formos atstovai paprastai rikiuoja
darbus pagal svarbà, nes pripaþásta, kad ne visa veikla
gali bûti atlikta ar bent jau atlikta vienodai gerai. Jie
rûpestingai paskirsto turimus resursus, kad galëtø efektyviai
veikti ávairiose srityse. Þmonës, kuriems bûdinga
iðreikðta hierarchinë mentalinës savivaldos forma, mëgsta
organizuoti veiklà ir geba sistemingai priimti sprendimus.
Tai yra viena ið prieþasèiø, dël kurios jie yra labai
vertinami institucijose ir mokyklose. Ðios savivaldos formos
þmonës gerai pritampa organizacinëse struktûrose,
taèiau jei jø ir organizacijos prioritetai skiriasi, gali kilti
nemaþai problemø. Be to, gali atsitikti ir taip, kad hierarchinës
màstymo formos þmogus, nors ir susidaræs prioritetø
sekà, negalës apsispræsti ir veikti, jei jo veiklos laukas
bus pernelyg platus.
Oligarchinë mentalinës savivaldos forma. Ðios
mentalinës savivaldos formos þmonës (panaðiai kaip hierarchinës
savivaldos formos atstovai) nori atlikti keletà
darbø vienu metu, nes jie paprastai turi kelis tikslus,
kuriuos suvokia kaip vienodai svarbius, t. y. jiems sunku
iðskirti prioritetus, numatyti, kurá darbà reikia atlikti pirmiausiai
bei kiek laiko skirti konkreèiai veiklai. Dël ðios
prieþasties toks þmogus daþnai jauèia spaudimà, laiko bei
resursø trûkumà. Taèiau suteikus bent minimalià pagalbà
nusistatant prioritetus, oligarchinës mentalinës savivaldos
formos atstovas, bûdamas pakankamai lankstus,
gali dirbti labai efektyviai .
Oligarchinë mentalinës savivaldos forma tam tikrose
situacijose gali tapti pranaðumu. Kai hierarchija organizacijoje
tampa nelanksti, ðios savivaldos formos þmogus
gali inspiruoti pokyèius, kadangi jo sàmonëje visi dalykai
ir þmonës yra lygûs.
Anarchinë mentalinës savivaldos forma. Ðios mentalinës
savivaldos formos atstovai paprastai turi daug tikslø
bei poreikiø, taèiau jiems taip pat iðkyla sunkumø, kai
prireikia iðskirti prioritetus. Anarchinës mentalinës savivaldos
formos þmonës yra linkæ rinktis veiklos bûdà bei
turiná atsitiktinai. Jie daþniausiai sunkiai pritampa prie
jau nusistovëjusiø sistemø, todël jiems kyla itin daug
Ugdymo(si) paradigmos kaitos procese
problemø mokymo(si) ástaigoje ar darbovietëje, ypaè jei
aplinka yra nelanksti. Ði savivaldos forma taip pat turi
savo pranaðumø. Kadangi ðio tipo atstovø interesø horizontas
labai platus, jie gali sujungti skirtingà informacijà
ið ávairiø ðaltiniø ir sukurti neáprastà visumà ar pasiûlyti
originalø problemos sprendimo bûdà, kurio neáþvelgia
kiti. Taigi ðie þmonës turi didþiulá kûrybiná potencialà ir
derëtø suteikti progø jam atsiskleisti. Norëdami áneðti
kûrybiná indëlá á visuomeniná gyvenimà, anarchinës mentalinës
savivaldos formos atstovai turi iðmokti sàmoningai
planuoti savo veiklà bei disciplinuoti save. Mokytojams
reikëtø padëti ðios savivaldos formos þmogui ugdyti
minëtàsias savybes.
Mentalinës savivaldos lygmenys
Globalinis mentalinës savivaldos lygmuo. Globalinio
mentalinës savivaldos lygmens þmonës mielai nagrinëja
abstrakèius klausimus bei problemas. Jie nekreipia
dëmesio ar bent jau nemëgsta analizuoti detaliø. Todël
gali iðkilti pavojus, kad matydami miðkà ðio mentalinës
savivaldos lygmens atstovai uþmirð medþius, kurie já sudaro.
Lokalinis mentalinës savivaldos lygmuo. Ðio mentalinës
savivaldos lygmens atstovai mëgsta konkreèias problemas
bei darbà su specifinëmis detalëmis. Kitaip nei
globalinio mentalinës savivaldos lygmens þmonës, lokalinio
mentalinës savivaldos lygmens atstovai, besigilindami
á detales, turëtø stengtis neprarasti visumos suvokimo.
Globalinio ir lokalinio mentalinës savivaldos lygmenø
þmonës gali puikiai dirbti kartu, kadangi kiekvieni jø
atsiþvelgia á tuos dalykus, kuriuos kiti yra linkæ pamirðti.
Ypaè gerai dirbama kartu, kai þmonës supranta, toleruoja
bei vertina kitokià pozicijà. Ryðkiems globalinio ar lokalinio
savivaldos lygmens atstovams gali iðkilti pavojus
prarasti màstymo dimensijà: neáþvelgti konkreèiø detaliø
ar nebematyti visumos. Gebëjimas laviruoti tarp abiejø
dimensijø yra ypaè naudingas karjeros pradþioje.
Mentalinës savivaldos sferos
Vidinë mentalinës savivaldos sfera. Vidinës mentalinës
savivaldos sferos þmonës mëgsta dirbti vieni. Jie
daþnai yra intravertai, orientuoti á uþduotá ir kartais sudaro
maþiau socialinius ryðius vertinanèiø þmoniø áspûdá.
Iðorinë mentalinës savivaldos sfera. Iðorinës mentalinës
savivaldos sferos atstovai daþniau bûna ekstravertai.
Jie kreipia daugiau dëmesio á aplinkinius, pasiþymi
jautrumu socialinëje sferoje ir yra linkæ, jei leidþia aplinkybës,
dirbti su kitais þmonëmis, stengdamiesi kuo geriau
suvokti ðalia esanèio þmogaus vidinæ bûsenà.
Ði charakteristika gali bûti naudojama svarstant klausimà,
kaip geriau mokytis – individualiai ar grupelëse.
Vidinës orientacijos þmonës teiktø pirmenybæ individu-
19

Ugdymo(si) paradigmos kaitos procese
aliam darbui, o iðorinës orientacijos atstovai mieliau dirbtø
grupëse. Taigi në vieno ið mokymosi metodø negalima
taikyti kaip panacëjos. Abiejø mentalinës savivaldos sferø
atstovai turëtø iðsiugdyti lankstumà, leidþiantá prisitaikyti
ávairiose gyvenimo situacijose. Dëstytojai taip pat
turi bûti lankstûs ir naudoti mokymo(si) procese ávairaus
pobûdþio veiklà, kad besimokantys þmonës bent
jau dalá laiko bûtø jiems patinkanèiose, o kità dalá – iððûká
kelianèiose mokymo(si) situacijose.
Mentalinës savivaldos kryptys
Liberali mentalinës savivaldos kryptis. Liberalios
krypties individai mëgsta inicijuoti pokyèius ir ieðko neáprastø
situacijø. Jie yra linkæ iðbandyti naujus, jiems dar
nepaþástamus veiklos ar sprendimø priëmimo bûdus.
Konservatyvi mentalinës savivaldos kryptis. Ðios
mentalinës savivaldos krypties þmonëms patinka laikytis
nusistovëjusiø taisykliø bei bûti áprastose situacijose. Toks
þmogus bus labiausiai patenkintas veikdamas struktûruotoje
ir prognozuojamoje aplinkoje. Jei aiðkios struktûros
nëra, ðio tipo þmogus sieks jà sukurti.
R. Sternbergas (1997) teigia, kad individualios mentalinës
savivaldos charakteristikos nëra fiksuotos, o keièiasi
atsiþvelgiant á situacijos ar vykdomos uþduoties bei
gyvenimo tarpsná. Modelio autoriaus nuomone, ávairiø
þmoniø stiliø lankstumas yra nevienodas, taèiau daþnai
naudinga keisti savo màstymo pobûdá ar ugdyti tam
tikras mentalinës savivaldos ypatybes.
Pastebëta, kad þmonës yra linkæ rasti bendrà kalbà su
panaðiai màstanèiais kolegomis, taèiau nederëtø pamirðti,
kad mentalinës savivaldos ypatumai dar nenurodo, ar
kokybiðkai þmogus dirba. Anot R. Sternbergo (1997),
nëra nei gerø, nei blogø mentalinës savivaldos charakteristikø,
jos yra tiesiog skirtingos ir papildo viena kità.
20
45%
40%
35%
30%
25%
20%
15%
10%
5%
0%
Labai
þemas
Þemas Þemas
vidutinis
Aukðtas
vidutinis
Empirinis tyrimas
Tyrimo metodika. Pagal R. Sternbergo Mentalinës
savivaldos teorijà sukurtà R. Sternbergo ir R. Wagnerio
tyrimo instrumentà „Thinking Styles Inventory“ (Màstymo
stiliø klausimynas, toliau – TSI) sudaro 104 teiginiai
su septyniø balø Likerto tipo atsakymø skale. Ðis
tyrimo instrumentas buvo naudojamas tyrimuose,
atliktuose JAV bei Honkonge. Vidinis originalaus klausimyno
patikimumas siekë nuo 0,57 iki 0,88 [14].
Straipsnio autoriø atliktam tyrimui buvo pasirinkta
ta TSI dalis, kuri padeda nustatyti tris mentalinës savivaldos
funkcijas: „ástatymø leidþiamàjà“, „vykdomàjà“ ir
„teisminæ“. Sutrumpintà klausimynà sudarë 24 teiginiai,
po aðtuonis kiekvienai mentalinës savivaldos funkcijai
iðryðkinti.
Tyrime dalyvavo 70 respondentø (49 moterys ir 21
vyras), atvykusiø studijuoti ið skirtingø Lietuvos regionø.
Tyrimo dalyviø amþiaus vidurkis – 21,2 metø.
Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatams ávertinti buvo
naudojamasi R. Sternbergo (1997) pateiktomis skaièiavimo
lentelëmis: „labai aukðtas“ ávertis rodo, kad respondentui
bûdingos bene visos ðiai mentalinës savivaldos
funkcijai priskiriamos savybës, „aukðtas“ ávertis –
kad jam bûdinga daugelis ypatybiø, o „aukðtas vidutinis“
– kad respondentas turi bent keletà tiriamos mentalinës
savivaldos funkcijos bruoþø. Jei gauti rezultatai patenka
á tris paskutines kategorijas („þemas vidutinis“, „þemas“,
„labai þemas“), vadinasi, ði funkcija nëra ta, kuriai
respondentas teikia pirmenybæ màstydamas ar veikdamas.
Atlikus þvalgomojo empirinio tyrimo pagal TSI dalá
rezultatø analizæ, paaiðkëjo, kad tyrimo dalyviø mentalinës
savivaldos funkcijø iðreikðtumas gali bûti apibûdinamas
skirtingais rodikliais (þr. 1 pav.).
Aukðtas Labai
aukðtas
1 pav. Respondentø mentalinës savivaldos funkcijø iðreikðtumas
Ástatymø leidþiamoji funkcija
Vykdomoji funkcija
Teisminë funkcija

Gauti rezultatai charakterizuoja mentalinës savivaldos
situacijà tyrimo dalyviø grupëje jos funkcijø iðreikðtumo
aspektu. Susumavus teigiamø („aukðtas vidutinis“,
„aukðtas“, „labai aukðtas“) kiekvienos mentalinës savivaldos
funkcijos raiðkø rezultatus, buvo nustatytas toks jø
pasiskirstymas:
1) „vykdomoji“ mentalinës savivaldos funkcija – 86%
respondentø,
2) „ástatymø leidþiamoji“ mentalinës savivaldos funkcija
– 70% respondentø,
3) „teisminë“ mentalinës savivaldos funkcija – 67% respondentø.
Taigi atlikto þvalgomojo tyrimo duomenø analizë
rodo, kad respondentai prioritetà teikia „vykdomajai“
mentalinës savivaldos funkcijai, o kitas funkcijas, ypaè
„teisminæ“, dëstytojui reikëtø skatinti.
TSI duomenys gali bûti panaudojami grupës mentalinës
savivaldos funkcijø analizei edukologiniu aspektu:
adaptuojant mokymo(si) programà, parenkant mokymo(si)
metodus, vertinimo bûdus ir kt.
Individualûs tyrimo dalyviø mentalinës savivaldos
funkcijø profiliai iðryðkina funkcijas, kurioms konkretus
þmogus mokymosi veikloje teikia prioritetà: antrame paveiksle
pateiktame profilyje iðryðkëja „vykdomosios“ mentalinës
savivaldos funkcijos dominavimas, kiek silpniau
iðreikðta respondento „ástatymø leidþiamoji“ mentalinës
savivaldos funkcija, o „teisminës“ mentalinës savivaldos
funkcijos iðreikðtumas yra itin maþas (þr. 2 pav.).
8
6
4
2
0
„Ástatymø
leidžiamoji“
funkcija
„Vykdomoji“
funkcija
„Teisminë“
funkcija
2 pav. Individualus besimokanèio þmogaus mentalinës
savivaldos funkcijø profilis (1)
Gauta informacija gali parodyti respondentui jo mentalinës
savivaldos funkcijø iðreikðtumo lygá ir tarpusavio
santyká. Edukologiniu aspektu ði informacija gali bûti
panaudota individualiems mokymosi planams sudaryti.
Ugdymo(si) paradigmos kaitos procese
Iðvados
1. R. Sternbergo Mentalinës savivaldos teorijoje iðskiriamos
mentalinës savivaldos funkcijos („ástatymø leidþiamoji“,
„vykdomoji“, „teisminë“), formos (monarchinë,
hierarchinë, oligarchinë, anarchinë), lygmenys
(globalinis, lokalinis), sferos (vidinë, iðorinë)
bei kryptys (liberali, konservatyvi).
2. Pristatyta R. Sternbergo Mentalinës savivaldos teorija
ir ja pagrástas tyrimo instrumentas TSI (Màstymo
stiliø klausimynas) padeda iðskirti ir ávardyti individualias
besimokanèiø þmoniø mentalinës veiklos charakteristikas.
3. Þvalgomojo empirinio mentalinës savivaldos funkcijø
tyrimo rezultatø analizë parodë, kad naudojant
TSI galima sudaryti grupës ar individualø mentalinës
savivaldos funkcijø profilá.
4. Mentalinës savivaldos funkcijø profiliai edukacinëje
praktikoje gali bûti svarbûs ðiais aspektais:
dëstytojams atsiranda galimybë iðplësti dëstymo ir
vertinimo metodø spektrà, atsiþvelgiant á individualias
besimokanèiø þmoniø savybes;
besimokantys þmonës gali geriau paþinti save, panaudoti
pranaðumus bei kompensuoti trûkumus, iðryðkëjanèius
mokymosi procese.
Literatûra
1. Allport G. W. Personality: A Psychological Interpretation.
– New York : Henry Holt Company, 1937.
2. Badenoch S. N. Personality type, learning style
preference, and strategies for delivering training
to a selected group of store manager : dissertation /
University of Minnesota. – 1987.
3. Cross K. P. Adults as learners. Increasing participation
and facilitating Learning. – San Francisco :
Jossey–Bass, 1981.
4. Dunn R. and Dunn K. Teaching students through
their individual learning styles. A practical Approach.
– Reston, VA : Reston Publishing Company,
1978.
5. Entwistle N. Styles of Learning and Teaching. –
Chichester : John Wiley and sons, 1981.
6. Festinger L. A Theory of Cognitive Dissonance. –
Stanford, CA : Stanford University Press, 1957.
7. Guilford J. P. The Nature of Human Intelligence.
– New York : McGraw–Hill, 1967.
8. Jarvis P. Mokymosi paradoksai. – Kaunas: Vytauto
Didþiojo universitetas, 2001.
9. Keefe J. W. Learning Style: an overview // NASSP’s
Student Learning Styles: Diagnosing and prescribing
programs. – Reston : National Association of
secondary School Principals, 1979, p. 1–17.
10. Kolb D. A. Learning Style Inventory technical ma-
21

Ugdymo(si) paradigmos kaitos procese
nual. – Boston : McBer and Company, 1978.
11. Riding R. J. and Buckle C. F. Learning Styles and
Training Performance. – Sheffield: Training Agency,
1990.
12. Riding R., Cheema I. Cognitive styles – an overview
and integration // Educational Psychology.
– 1991, no 11(3–4), p. 193–215.
13. Sternberg R. J. The triarchic mind: A new theory
of human intelligence. – New York: Cambridge
22
Zusammenfassung
Giedra Marija Linkaitytë, Dangira Lukðytë
University Press, 1988.
14. Sternberg R. J. Thinking Styles. – New York :
Cambridge University Press, 1997.
15. Willing K. Learning Styles in Adult Migrant Education.
– Adelaide : National Curriculum Resource
Centre, 1988.
16. Witkin H. A. Psychological Differentation, Studies
of Development. – New York : Wiley, 1962.
MENTAL SELF-GOVERNMENT THEORY VON ROBERT STERNBERG UND
DIE PERSPEKTIVE IHRER ANWENDUNG IN DER
ERWACHSENENPÄDAGOGISCHEN TÄTIGKEIT
In den letzten Jahrzehnten wird immer häufiger über
den Globalisierungsprozess gesprochen, der immer
größere Welträume sowie das immer breitere Spektrum
von Lebenssphären miteinbezieht. Der rapide
Weltwandel, den die Menschheit heute erlebt, stellt neue
Herausforderungen auch für die Ausübung der
erwachsenenpädagogischen Tätigkeit dar, für die das
Problem der notwendigen Erneuerung aktuell wird.
Erwachsenenbilder suchen nach neuen theoretischen
Modellen für ihre Praxis, die den Erfordernissen der
heutigen Realität entsprechen soll. Die
Schwerpunktsetzung in der Bildung wechselt vom
Lehrprozess auf den Lernprozess, wobei der Lernende
als unikale Persönlichkeit die Zentralstellung bekommt.
Die Wichtigkeit der individuellen Unterschiede wird
immer häufiger unterstrichen. Es wird demzufolge nach
der Individualisierung des Lehr- und Lernprozesses
gegriffen. Im vorliegenden Artikel wird die Mental Self-
Government Theory von Robert Sternberg vorgestellt,
die ein Kriteriensystem liefert, das als mögliche
Grundlage für die gefragte Individualisierung dienen
kann.
Zum Gegenstand der Untersuchung wurden die
mentalen Charakteristika der erwachsenen Lernenden
gewählt.
Die Arbeit stellt sich das Ziel, die Mental Self-Government
Theory von Robert Sternberg und das
Sternberg-Wagner Thinking Styles Inventory (TSI)
vorzustellen sowie die Ergebnisse der empirischen
Pilotuntersuchung darzulegen, die zur Klärung von
Perspektiven der Anwendung des vorgestellten
Instrumentariums in der Erwachsenenbildung dienen
sollten.
Der Artikel bedient sich folgender Methoden:
Es werden wissenschaftliche (pädagogische und
psychologische) Literaturquellen der Analyse
unterzogen;
In der empirischen Pilotuntersuchung wird die
Methode der schriftlichen Befragung benutzt;
Die statistische Datenanalyse wird mit SPSS/PC 10.0
durchgeführt.
In der Mental Self-Government Theory wird
zwischen 3 Funktionen (legislativ, exekutiv, judikativ),
4 Formen (monarchisch, hierarchisch, oligarchisch,
anarchisch), 2 Niveaus (global, lokal), 2 Sphären (intern,
extern) und 2 Neigungen (liberal, konservativ)
unterschieden.
Es lässt sich festhalten, dass die Mental Self-Government
Theory und das TSI zur Klärung von individuellen
Charakteristika der mentalen Tätigkeit von Lernenden
beitragen kann. Die Ergebnisse des TSI ermöglichen die
Bildung von individuellen oder Gruppenprofilen, die
in der erwachsenenpädagogischen Praxis vom Nutzen
sein können. Für Erwachsenenbilder entsteht die
Möglichkeit, das Spektrum von Lehr- und
Bewertungsmethoden zu erweitern. Lernende gelangen
mithilfe der Analyse der Ergebnisse des TSI zur besseren
Kenntnis ihres Selbst. Sie können demzufolge die eigenen
Stärken besser ausnutzen sowie ihre Schwächen
ausgleichen, die im Lernprozess entstehen können.
Vytauto Didþiojo universitetas,
Edukologijos katedra
Áteikta 2004 m. balandþio mën.