PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
98 EGLö KLIMAITö-KETURAKIENö *12 J.Šliūpas raš÷: „Laikas už tai doros mokslą paremti ant kito mokslo, o nebe bažnytiško“ 40. K.Sakalauskas- Vanag÷lis („Mokslas, šviesa, liuosyb÷, – be jo n÷ra nieko; / Pl÷skim mokslą tarp Lietuvių, – Nesgail÷kim v÷ko“ 41) poetiniu žodžiu išsak÷ esmines aušrininkų šviet÷jų vertybes. Straipsnyje „Tikrasis ieškinys t÷vyniškumo“ J.Šliūpas t÷vyn÷s idealą siejo su kultūros pažanga. Reikšminga, jog lietuvių tautinio sąmoningumo kelyje, kur daugeliu atvejų reišk÷si kultūros bajoriškos formos, A.Baranauskas į kultūros/istorijos sceną atved÷ naują istorijos subjektą – „prastus žmonelius“, lietuvius valstiečius, su jų sielos išganymu, dvasios atgimimu siejo tautinę savimonę („Sztai dena auszta, naktis iszlauzta / Niksta terp prastu žmonelu 42„), katalikiškos bendruomen÷s solidarumą: „Draugien Szwintejs pajautimejs pinamems lyg gijom / Tikim milim wilames, delto Tau nebijom“ 43. V÷liau aušrininkai deklaruos romantikų istoriografinę id÷ją, jog istorijos subjektas yra tauta, kolektyvinis individas. A.Baranauskas, būdamas lietuvių valstiečių dvasininkas, suvok÷, jog valstiečių tautinio mentaliteto apraiškos dar gana silpnos. Poemoje „Diewo Rikszte ir malone“ „prastų žmonelių“ tautin÷ savivoka siejama su metaforiškai įvardytu istorin÷s vaikyst÷s amžiumi „kojoku“: „Sudužesma Diewo malonej ir bojmej: / Ir mum isz stojoko isztrouks Ponas Diewas“ 44. S.Pivoro teigimu, XVIII a. pab. ir iki pat XIX a. pab. negalima kalb÷ti apie lietuvių valstiečių tautinę savimonę, nes valstietis dar nesuvok÷ savo asmeniškumo: laisv÷ valstiečio buvo tapatinama su dalia, likimu, kuri priklauso nuo luomo 45. Tod÷l A.Baranauskui reik÷jo ir rūp÷jo atrasti artimą kelią – Tautin÷s bažnyčios – į lietuvių tautos pabudimą: dvasinis lietuvyb÷s pagrindas buvo susietas su katalikybe, tautines vertybes poetas, tautos dvasios vedlys, grind÷ universalia krikščioniška triada: Meile, Tik÷jimu ir Viltimi. Įteikta 2002 m gruodžio m÷n. –––––––––––––––––––––– 40 Aušra, 1884, Nr. 5/6, p. 179. 41 K.Vanag÷lis, Šauksmų aidas, Aušra,1885, Nr. 7/8, p. 193. 42 A.Baranauskas, Raštai, t. 1, p. 160. 43 Ten pat, p. 218. 44 Ten pat, p. 278. 45 Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 4, Vilnius: Sietynas, 1993, p. 16.
*13 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONIŠKOJI TAUTINö SAVIMONö „AUŠROS“ KONTEKSTE THE CHRISTIAN-NATIONAL CONSCIOUSNESS OF ANTANAS BARANAUSKAS IN THE CONTEXT OF „AUŠRA“ Egl÷ Klimait÷-Keturakien÷ Summary The article looks at the creative works (mostly poems) of Antanas Baranauskas in the middle of the 19th c. as a form expressing Christian national consciousness with a spiritual structure close to the culture of Christianity in the Middle Ages. In his works Baranauskas expressed the religious/philosophical idea of this culture that the highest truth is the redemption of a man’s soul, and thus the fate of a nation depends on the will of God as well as the strength and morality of the nation’s spirit. Baranauskas understood national reawakening to be the fostering of the Lithuanian peasant’s spiritual culture, relying on the unity of the Catholic Church. The spiritual basis of the Lithuanian identity was Catholicism. In the context of Polish-Lithuanian relations Baranauskas played the function of an intermediary for which the searches of Christian dialogue (sermons, hymns, rituals of the Catholic Church) fostering the Christian feeling of Lithuanian peasants through a distinctive esthetic consciousness were more important. One can say that the ties of Catholic and national consciousness for Baranauskas were determined by the czarist policies (Russification, spreading of the Orthodox faith) and the goal to strengthen the spiritual basis of the Catholic Church (which was denied by some of the writers in „Aušra“ such as Jonas Basanavičius). The complicated relations of Baranauskas with the publishers of „Aušra“, his non-involvement in the secular newspaper was determined by the views of the Catholic poet, the too great regard for the works of those writing for „Aušra“, and the lack of respect for the author of a text. For Baranauskas, who combined God and Homeland in his literary works, national values could not be separated from the universal Christian values of Faith, Hope, and Charity. 99
- Page 46 and 47: 48 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *14
- Page 48 and 49: 50 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *16
- Page 50 and 51: 52 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *18
- Page 52 and 53: 54 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *20
- Page 54 and 55: 56 HABIL. DR. VANDA ŽEKONIENö *2
- Page 56 and 57: 58 HABIL. DR. VANDA ŽEKONIENö *4
- Page 58 and 59: 60 HABIL. DR. VANDA ŽEKONIENö *6
- Page 60 and 61: 62 DR. KAZIMIERAS GARŠVA *2 dukuot
- Page 62 and 63: 64 DR. KAZIMIERAS GARŠVA *4 tiek a
- Page 64 and 65: 66 DR. KAZIMIERAS GARŠVA *6 niai -
- Page 66 and 67: 68 DR. KAZIMIERAS GARŠVA *8 Žodž
- Page 68 and 69: 70 DR. DALIA ČIOČYTö *2 Cituotam
- Page 70 and 71: 72 DR. DALIA ČIOČYTö *4 Poema
- Page 72 and 73: 74 DR. DALIA ČIOČYTö *6 Poetin÷
- Page 74 and 75: 76 DR. DALIA ČIOČYTö *8 kiek Die
- Page 76 and 77: 78 DR. VYTAUTAS BERENIS *2 vertinam
- Page 78 and 79: 80 DR. VYTAUTAS BERENIS *4 yra steb
- Page 80 and 81: 82 DR. VYTAUTAS BERENIS *6 ma tuo p
- Page 82 and 83: 84 DR. VYTAUTAS BERENIS *8 raidą n
- Page 85 and 86: 87 LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADE
- Page 87 and 88: *3 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONIŠ
- Page 89 and 90: *5 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONIŠ
- Page 91 and 92: *7 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONIŠ
- Page 93 and 94: *9 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONIŠ
- Page 95: *11 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONI
- Page 100 and 101: 102 DR. PAULIUS SUBAČIUS *2 Pasiri
- Page 102 and 103: 104 DR. PAULIUS SUBAČIUS *4 kokie
- Page 104 and 105: 106 DR. PAULIUS SUBAČIUS *6 vadina
- Page 106 and 107: 108 DR. PAULIUS SUBAČIUS *8 lą -
- Page 108 and 109: 110 DR. PAULIUS SUBAČIUS *10 EUROP
- Page 110 and 111: 112 DR. ROMA BONČKUTö *2 tūros.
- Page 112 and 113: 114 DR. ROMA BONČKUTö *4 XIX a. p
- Page 114 and 115: 116 DR. ROMA BONČKUTö *6 Tuo laik
- Page 116 and 117: 118 DR. ROMA BONČKUTö *8 Miškas
- Page 118 and 119: 120 DR. ROMA BONČKUTö *10 Poetai
- Page 120 and 121: 122 DR. ROMA BONČKUTö *12 Dažnia
- Page 122 and 123: 124 DR. ROMA BONČKUTö *14 Sudiev,
- Page 124 and 125: 126 DR. ROMA BONČKUTö *16 ANCIENT
- Page 126 and 127: 128 HABIL. DR. EGIDIJUS ALEKSANDRAV
- Page 128 and 129: 130 HABIL. DR. EGIDIJUS ALEKSANDRAV
- Page 130 and 131: 132 HABIL. DR. EGIDIJUS ALEKSANDRAV
- Page 133 and 134: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 135 and 136: *3 ANTANAS BARANAUSKAS - NESUPRASTA
- Page 137 and 138: *5 ANTANAS BARANAUSKAS - NESUPRASTA
- Page 139 and 140: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 141 and 142: *3 ANTANAS BARANAUSKAS IR KATALIKI
- Page 143 and 144: *5 ANTANAS BARANAUSKAS IR KATALIKI
- Page 145 and 146: *7 ANTANAS BARANAUSKAS IR KATALIKI
98 EGLö KLIMAITö-KETURAKIENö *12<br />
J.Šliūpas raš÷: „Laikas už tai doros mokslą paremti ant kito <strong>mokslo</strong>,<br />
o nebe bažnytiško“ 40. K.Sakalauskas- Vanag÷lis („Mokslas, šviesa, liuosyb÷,<br />
– be jo n÷ra nieko; / Pl÷skim mokslą tarp <strong>Lietuvių</strong>, – Nesgail÷kim<br />
v÷ko“ 41) poetiniu žodžiu išsak÷ esmines aušrininkų šviet÷jų vertybes.<br />
Straipsnyje „Tikrasis ieškinys t÷vyniškumo“ J.Šliūpas t÷vyn÷s idealą<br />
siejo su kultūros pažanga.<br />
Reikšminga, jog lietuvių tautinio sąmoningumo kelyje, kur daugeliu<br />
atvejų reišk÷si kultūros bajoriškos formos, A.Baranauskas į kultūros/istorijos<br />
sceną atved÷ naują istorijos subjektą – „prastus žmonelius“,<br />
lietuvius valstiečius, su jų sielos išganymu, dvasios atgimimu siejo<br />
tautinę savimonę („Sztai dena auszta, naktis iszlauzta / Niksta terp<br />
prastu žmonelu 42„), katalikiškos bendruomen÷s solidarumą: „Draugien<br />
Szwintejs pajautimejs pinamems lyg gijom / Tikim milim wilames, delto<br />
Tau nebijom“ 43. V÷liau aušrininkai deklaruos romantikų istoriografinę<br />
id÷ją, jog istorijos subjektas yra tauta, kolektyvinis individas. A.Baranauskas,<br />
būdamas lietuvių valstiečių dvasininkas, suvok÷, jog valstiečių<br />
tautinio mentaliteto apraiškos dar gana silpnos. Poemoje „Diewo<br />
Rikszte ir malone“ „prastų žmonelių“ tautin÷ savivoka siejama su metaforiškai<br />
įvardytu istorin÷s vaikyst÷s amžiumi „kojoku“: „Sudužesma<br />
Diewo malonej ir bojmej: / Ir mum isz stojoko isztrouks Ponas Diewas“<br />
44. S.Pivoro teigimu, XVIII a. pab. ir iki pat XIX a. pab. negalima<br />
kalb÷ti apie lietuvių valstiečių tautinę savimonę, nes valstietis dar nesuvok÷<br />
savo asmeniškumo: laisv÷ valstiečio buvo tapatinama su dalia, likimu,<br />
kuri priklauso nuo luomo 45. Tod÷l A.Baranauskui reik÷jo ir rūp÷jo<br />
atrasti artimą kelią – Tautin÷s bažnyčios – į lietuvių tautos pabudimą:<br />
dvasinis lietuvyb÷s pagrindas buvo susietas su katalikybe, tautines vertybes<br />
poetas, tautos dvasios vedlys, grind÷ universalia krikščioniška triada:<br />
Meile, Tik÷jimu ir Viltimi.<br />
Įteikta 2002 m gruodžio m÷n.<br />
––––––––––––––––––––––<br />
40 Aušra, 1884, Nr. 5/6, p. 179.<br />
41 K.Vanag÷lis, Šauksmų aidas, Aušra,1885, Nr. 7/8, p. 193.<br />
42 A.Baranauskas, Raštai, t. 1, p. 160.<br />
43 Ten pat, p. 218.<br />
44 Ten pat, p. 278.<br />
45 <strong>Lietuvių</strong> atgimimo istorijos studijos, t. 4, Vilnius: Sietynas, 1993, p. 16.
Change language