02.08.2013 Views

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

77<br />

LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 23. VILNIUS, 2003<br />

DR. VYTAUTAS BERENIS<br />

Kultūros, filosofijos ir meno institutas<br />

ANTANO BARANAUSKO TöVYNöS MEILö IR<br />

TAUTIŠKUMAS<br />

Straipsnyje nagrin÷jamos Antano Baranausko etnokultūrin÷s ir etnopolitin÷s<br />

savimon÷s problemos. <strong>Lietuvių</strong> istoriografijoje buvo įprasta A.Baranauską<br />

vertinti kaip unijinių pažiūrų, polonofiliškos kultūros asmenybę. Pripažindami<br />

jo poetinį talentą, tyrin÷tojai vis d÷lto jį kaltino, priekaištavo jam d÷l priešiškumo<br />

lietuvių nacionaliniam jud÷jimui. Ypač daug priekaištų jis sulauk÷ iš Juozo<br />

Tumo-Vaižganto ir Jono Basanavičiaus. A.Baranauskas, būdamas tradicionalistas<br />

religijoje, savo politine ir pastoracine veikla kovojo prieš Bažnyčios skaldymą<br />

tautiniu pagrindu, r÷m÷ unijin÷s Lenkijos–Lietuvos valstyb÷s id÷jas. <strong>Lietuvių</strong><br />

tautos jis nelaik÷ etnopolitinių aspiracijų turinčia bendruomene, tod÷l jos<br />

ateitį siejo su lenkų tauta. 1918 m. susikūrus Lietuvos valstybei, o ypač po<br />

1926 m. perversmo įsigal÷jus tautininkų ideologijai, A.Baranausko tautiškumas<br />

buvo kvestionuojamas, o jo politin÷s pažiūros vertinamos kaip ydingos. Panašūs<br />

vertinimai išliko iki mūsų dienų.<br />

Juozas Tumas-Vaižgantas lietuvių kultūros istorijoje užima ypatingą<br />

vietą. Jį galima pavadinti lietuvių kultūros metraštininku. Iš tiesų, jo kultūros<br />

reiškinių ar žmonių vertinimai dažnai yra paradoksalūs, prašokantys<br />

įprastų literatūrinių kanonų arba ideologines ribas. Jo įtaka tokia didel÷,<br />

kad v÷lesn÷s kartõs literatūrologai ir kultūros istorikai sunkiai gal÷jo<br />

įveikti tuos vertinimus. Tiesa, jie buvo švelninami, d÷l jų polemizuojama,<br />

tačiau dažniau jie buvo priimami, nei atmetami. N÷ra išimtis Antano<br />

Baranausko vertinimas.<br />

„Visa jo vertyb÷ bebuvo, kad jis buvo gyvas indas seniai paskamb÷jusių<br />

ir dar nenutilusių tautin÷s sąmon÷s aidų“ 1. Pavadinęs lietuvių kultūros<br />

renegatu, sykiu jis įvertino A.Baranausko poetinį palikimą: „Pus÷<br />

„Anykščių šilelio“ ir vienerios lyrikos eilut÷s jokiu būdu nepraleidžia<br />

Antano Baranausko atsistoti ne tik pirmoje mūsų dainių eil÷je, bet nei šalia<br />

Vienužio, kurs tiek tikro savo širdies jausmo yra savo broliams lietuviams<br />

pab÷ręs“ 2. Reikia pripažinti, kad toks požiūris, – tiesa, gerokai modifikuotas,<br />

– įsitvirtino lietuvių kultūros istorijoje. A.Baranauskas buvo<br />

––––––––––––––––––––––<br />

1 J.Tumas-Vaižgan tas, Literatūros portretai, Vilnius, 1998, p. 29.<br />

2 Ten pat, p. 66.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!