PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
76 DR. DALIA ČIOČYTö *8 kiek Dievo iniciatyva, Jo gailestingumas gelbsti iš politinių nes÷kmių, kurios suvokiamos metafiziškai, kaip priart÷jimas prie „pragaro žiaunų“ (plg. biblinio žv÷ries figūrą): „Pagail÷jo Dievas vargingo svietelio“, „Susmyl÷jęs Dievas patsai juos išgan÷“, „Lietuvnykam Dievas stebuklą padar÷“. Kaip matyti, esminis klausimas, kurį A.Baranausko literatūrin÷ vaizduot÷ aiškinasi Dievo ir tautos santykiuose, yra teodic÷jinis: kaip galima suprasti, pateisinti Dievą tautos kančių akivaizdoje. Poetui svarstant šį klausimą, jo mintis skleidžiasi biblin÷s išminties – „Dievas griežtai aukl÷ja, ką myli“ (Žyd 12, 6) – erdv÷je. Virtuozinis stilistinių registrų diapazonas, – nuo ekspresyvių įvaizdžių konkretyb÷s iki subtilios metaforinių implikacijų poetikos bei geb÷jimo sustabdyti meninį vaizdą tarpin÷je užuominų plotm÷je, – kuria įtaigią metafizin÷s galimyb÷s nuorodą. Įteikta 2003 m. sausio m÷n. THE RELATIONSHIP BETWEEN GOD AND NATION IN THE POEMS OF ANTANAS BARANAUSKAS Dalia Čiočyt÷ Summary The poems of Bishop Antanas Baranauskas (1835–1902), one of the greatest Lithuanian Romanticists, indicate his intense striving to describe and explain the history of Lithuania. In his literary interpretations of Lithuania’s history Baranauskas imitates the methods of thought concerning history used in the Bible and Tradition. The historical fate of Lithuania is understood as a manifestation of metaphysical justice; in part, as the compensation for transgressions („God’s switch“), but mostly as the innocent sufferings of the righteous, connected with the hope of divine intervention.
77 LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 23. VILNIUS, 2003 DR. VYTAUTAS BERENIS Kultūros, filosofijos ir meno institutas ANTANO BARANAUSKO TöVYNöS MEILö IR TAUTIŠKUMAS Straipsnyje nagrin÷jamos Antano Baranausko etnokultūrin÷s ir etnopolitin÷s savimon÷s problemos. Lietuvių istoriografijoje buvo įprasta A.Baranauską vertinti kaip unijinių pažiūrų, polonofiliškos kultūros asmenybę. Pripažindami jo poetinį talentą, tyrin÷tojai vis d÷lto jį kaltino, priekaištavo jam d÷l priešiškumo lietuvių nacionaliniam jud÷jimui. Ypač daug priekaištų jis sulauk÷ iš Juozo Tumo-Vaižganto ir Jono Basanavičiaus. A.Baranauskas, būdamas tradicionalistas religijoje, savo politine ir pastoracine veikla kovojo prieš Bažnyčios skaldymą tautiniu pagrindu, r÷m÷ unijin÷s Lenkijos–Lietuvos valstyb÷s id÷jas. Lietuvių tautos jis nelaik÷ etnopolitinių aspiracijų turinčia bendruomene, tod÷l jos ateitį siejo su lenkų tauta. 1918 m. susikūrus Lietuvos valstybei, o ypač po 1926 m. perversmo įsigal÷jus tautininkų ideologijai, A.Baranausko tautiškumas buvo kvestionuojamas, o jo politin÷s pažiūros vertinamos kaip ydingos. Panašūs vertinimai išliko iki mūsų dienų. Juozas Tumas-Vaižgantas lietuvių kultūros istorijoje užima ypatingą vietą. Jį galima pavadinti lietuvių kultūros metraštininku. Iš tiesų, jo kultūros reiškinių ar žmonių vertinimai dažnai yra paradoksalūs, prašokantys įprastų literatūrinių kanonų arba ideologines ribas. Jo įtaka tokia didel÷, kad v÷lesn÷s kartõs literatūrologai ir kultūros istorikai sunkiai gal÷jo įveikti tuos vertinimus. Tiesa, jie buvo švelninami, d÷l jų polemizuojama, tačiau dažniau jie buvo priimami, nei atmetami. N÷ra išimtis Antano Baranausko vertinimas. „Visa jo vertyb÷ bebuvo, kad jis buvo gyvas indas seniai paskamb÷jusių ir dar nenutilusių tautin÷s sąmon÷s aidų“ 1. Pavadinęs lietuvių kultūros renegatu, sykiu jis įvertino A.Baranausko poetinį palikimą: „Pus÷ „Anykščių šilelio“ ir vienerios lyrikos eilut÷s jokiu būdu nepraleidžia Antano Baranausko atsistoti ne tik pirmoje mūsų dainių eil÷je, bet nei šalia Vienužio, kurs tiek tikro savo širdies jausmo yra savo broliams lietuviams pab÷ręs“ 2. Reikia pripažinti, kad toks požiūris, – tiesa, gerokai modifikuotas, – įsitvirtino lietuvių kultūros istorijoje. A.Baranauskas buvo –––––––––––––––––––––– 1 J.Tumas-Vaižgan tas, Literatūros portretai, Vilnius, 1998, p. 29. 2 Ten pat, p. 66.
- Page 24 and 25: 26 DR. VYTAUTAS JOGöLA *2 Tačiau
- Page 26 and 27: 28 DR. VYTAUTAS JOGöLA *4 mokymo i
- Page 28 and 29: 30 DR. VYTAUTAS JOGöLA *6 pažyma
- Page 30 and 31: 32 DR. VYTAUTAS JOGöLA *8 Šias pa
- Page 32 and 33: 34 DR. VYTAUTAS JOGöLA *10 tą ši
- Page 34 and 35: 36 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *2
- Page 36 and 37: 38 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *4
- Page 38 and 39: 40 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *6
- Page 40 and 41: 42 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *8
- Page 42 and 43: 44 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *10
- Page 44 and 45: 46 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *12
- Page 46 and 47: 48 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *14
- Page 48 and 49: 50 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *16
- Page 50 and 51: 52 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *18
- Page 52 and 53: 54 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *20
- Page 54 and 55: 56 HABIL. DR. VANDA ŽEKONIENö *2
- Page 56 and 57: 58 HABIL. DR. VANDA ŽEKONIENö *4
- Page 58 and 59: 60 HABIL. DR. VANDA ŽEKONIENö *6
- Page 60 and 61: 62 DR. KAZIMIERAS GARŠVA *2 dukuot
- Page 62 and 63: 64 DR. KAZIMIERAS GARŠVA *4 tiek a
- Page 64 and 65: 66 DR. KAZIMIERAS GARŠVA *6 niai -
- Page 66 and 67: 68 DR. KAZIMIERAS GARŠVA *8 Žodž
- Page 68 and 69: 70 DR. DALIA ČIOČYTö *2 Cituotam
- Page 70 and 71: 72 DR. DALIA ČIOČYTö *4 Poema
- Page 72 and 73: 74 DR. DALIA ČIOČYTö *6 Poetin÷
- Page 76 and 77: 78 DR. VYTAUTAS BERENIS *2 vertinam
- Page 78 and 79: 80 DR. VYTAUTAS BERENIS *4 yra steb
- Page 80 and 81: 82 DR. VYTAUTAS BERENIS *6 ma tuo p
- Page 82 and 83: 84 DR. VYTAUTAS BERENIS *8 raidą n
- Page 85 and 86: 87 LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADE
- Page 87 and 88: *3 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONIŠ
- Page 89 and 90: *5 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONIŠ
- Page 91 and 92: *7 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONIŠ
- Page 93 and 94: *9 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONIŠ
- Page 95 and 96: *11 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONI
- Page 97: *13 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONI
- Page 100 and 101: 102 DR. PAULIUS SUBAČIUS *2 Pasiri
- Page 102 and 103: 104 DR. PAULIUS SUBAČIUS *4 kokie
- Page 104 and 105: 106 DR. PAULIUS SUBAČIUS *6 vadina
- Page 106 and 107: 108 DR. PAULIUS SUBAČIUS *8 lą -
- Page 108 and 109: 110 DR. PAULIUS SUBAČIUS *10 EUROP
- Page 110 and 111: 112 DR. ROMA BONČKUTö *2 tūros.
- Page 112 and 113: 114 DR. ROMA BONČKUTö *4 XIX a. p
- Page 114 and 115: 116 DR. ROMA BONČKUTö *6 Tuo laik
- Page 116 and 117: 118 DR. ROMA BONČKUTö *8 Miškas
- Page 118 and 119: 120 DR. ROMA BONČKUTö *10 Poetai
- Page 120 and 121: 122 DR. ROMA BONČKUTö *12 Dažnia
- Page 122 and 123: 124 DR. ROMA BONČKUTö *14 Sudiev,
76 DR. DALIA ČIOČYTö *8<br />
kiek Dievo iniciatyva, Jo gailestingumas gelbsti iš politinių nes÷kmių,<br />
kurios suvokiamos metafiziškai, kaip priart÷jimas prie „pragaro žiaunų“<br />
(plg. biblinio žv÷ries figūrą): „Pagail÷jo Dievas vargingo svietelio“,<br />
„Susmyl÷jęs Dievas patsai juos išgan÷“, „Lietuvnykam Dievas stebuklą<br />
padar÷“.<br />
Kaip matyti, esminis klausimas, kurį A.Baranausko literatūrin÷ vaizduot÷<br />
aiškinasi Dievo ir tautos santykiuose, yra teodic÷jinis: kaip galima<br />
suprasti, pateisinti Dievą tautos kančių akivaizdoje. Poetui svarstant šį<br />
klausimą, jo mintis skleidžiasi biblin÷s išminties – „Dievas griežtai aukl÷ja,<br />
ką myli“ (Žyd 12, 6) – erdv÷je. Virtuozinis stilistinių registrų diapazonas,<br />
– nuo ekspresyvių įvaizdžių konkretyb÷s iki subtilios metaforinių<br />
implikacijų poetikos bei geb÷jimo sustabdyti meninį vaizdą tarpin÷je<br />
užuominų plotm÷je, – kuria įtaigią metafizin÷s galimyb÷s nuorodą.<br />
Įteikta 2003 m. sausio m÷n.<br />
THE RELATIONSHIP BETWEEN GOD AND NATION IN THE POEMS<br />
OF ANTANAS BARANAUSKAS<br />
Dalia Čiočyt÷<br />
Summary<br />
The poems of Bishop Antanas Baranauskas (1835–1902), one of the greatest<br />
Lithuanian Romanticists, indicate his intense striving to describe and explain the<br />
history of Lithuania. In his literary interpretations of Lithuania’s history Baranauskas<br />
imitates the methods of thought concerning history used in the Bible<br />
and Tradition. The historical fate of Lithuania is understood as a manifestation<br />
of metaphysical justice; in part, as the compensation for transgressions („God’s<br />
switch“), but mostly as the innocent sufferings of the righteous, connected with<br />
the hope of divine intervention.