PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
620 KRONIKA *44 Paraš÷ krūvą knygų knygelių apie pal. Jurgio Matulaičio asmenį ir veiklą, homilijų ir straipsnių rinkinių katechetin÷mis bei apologetin÷mis temomis, atsiminimų *. Raš÷ ir kalb÷jo glaustai, suprantamai ir gyvai, žurnalistiškai. Redaktoriaus darbo patirtis nebuvo pamiršta. Mane ir kitus kunigus mok÷ per pamokslus neteoretizuoti. Vaclovas Aliulis, MIC ALGIMANTAS ŽILINSKAS (VIDAS SPENGLA) (1934–2003) Gyvenime, nepyk – (aš nepykstu), kad, apsukęs didelį ratą, grįžau į ten, iš kur prad÷jau. Vidas Spengla 2003 m. rugs÷jo 1 d. Algimantas Žilinskas atgul÷ amžino poilsio Leipalingio kapin÷se. Nustojo plakusi iškankinta, išvargusi, kelis kartus operuota širdis. Algimantas Žilinskas gim÷ 1934 m. Kretingos apskrityje, Veivirž÷nuose, tarnautojo šeimoje. Nors buvo žemaičių kilm÷s, bet jaut÷si esąs dzūkas, nes augo Alytaus rajone, kur t÷vai prieš II pasaulinį karą įsigijo nedidelį ūkį. 1945 m. įstojo į III klasę Simno gimnazijoje. Ją baig÷ 1952 m. ir įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1954 m. su grupe kitų klierikų buvo paimtas į sovietinę armiją. Atitarnavęs kariuomen÷je 1957 m. grįžo į seminariją ir 1959 m. ją baig÷. Dirbo kunigu Simne (Alytaus r.) ir Leipalingyje (Lazdijų r.). Tiek seminarijoje, tiek ją baigęs jis dom÷josi filosofijos klausimais. Po įd÷mių neotomistin÷s filosofijos studijų nejučiom jį patrauk÷ prancūzų šviet÷jų pažiūros, o ilgainiui ir dialektinis materializmas. Tik÷jimas pamažu ÷m÷ šalti. Pagaliau 1962 m., praradęs tik÷jimą ir pamilęs mergaitę, pasitrauk÷ iš kunigų luomo. Naują gyvenimą jis prad÷jo kaip darbininkas. Dirbo akumuliatorininku, vairuotoju, elektriku. 1963 m. ÷m÷ mokytis Kauno politechnikos –––––––––––––––––––––– * Straipsnį „Kristaus istoriškumo klausimu“ pateikiame šio tomo p. 569.
*45 PRO MEMORIA 621 instituto Vilniaus filiale. 1964 m. sukūr÷ šeimą. 1969 m. baig÷ mokslą ir įgijo inžinieriaus elektriko specialybę. Iki pat iš÷jimo į pensiją dirbo Lietuvos energetikos sistemoje. 1989 m. jam grįžo tik÷jimo malon÷. Savo vingiuotą gyvenimo kelią A.Žilinskas apraš÷ dviejose autobiografin÷se knygose: „Žem÷s šauksmas“ (1979) ir „Dangaus šauksmas“ (1994). Kalb÷damas apie A.Žilinsko nukunig÷jimo kelią, pavaizduotą knygoje „Žem÷s šauksmas“, kun. Vaclovas Aliulis, MIC, raš÷: „Pradžioj steb÷jausi, kad materialistiškai d÷stomi mokslai gal÷jo tiek supurtyti teologinį išsilavinimą turinčio žmogaus tik÷jimą, o paskui tariau: kod÷l gi ne? Visi esame savo kartos vaikai ir galime susirgti jos ligomis. Algimanto garbei reikia pasakyti, kad iš kelių mūsų pašaukimo brolių, sovietmečiu apie pasitraukimą iš Bažnyčios tarnybos ar tik÷jimo praradimą rašiusių, jis išlaik÷ daugiausia pagarbos savo tauriesiems aukl÷tojams Vincentui Sladkevičiui, Pranui Kuraičiui ir kitiems. Savo nutolimo priežasčių ieškojo ne Bažnyčioje, o ideologijose ir savyje. Matyt, šitaip jis buvo pasirengęs po širdies operacijos 1989 m. Didįjį penktadienį v÷l atgauti tik÷jimo malonę Tada, specialiai neatsiprašin÷damas, Algimantas padar÷, ką der÷jo padaryti: literatūriškai apraš÷ [knygoje „Dangaus šauksmas“] tolesnį savo kelią ir paprastai parod÷, kad ten gera, kur mūsų n÷ra ir kad kiekviename kelyje pakanka akmenų kojoms atsimušti. Ir dar parod÷, kad kunigyst÷ n÷ra drabužis, kurį gal÷tum nusivilkti, nusviesti ir užmiršti“ (V. Aliulis, MIC, Kunigo meil÷s egzaminai, kn. J. Zdebskis, Gyvenimas mąstymuose, Vilnius, 1996, p. 349–350). Kaip atsisveikinimo žodyje prie A.Žilinsko kapo duob÷s pasak÷ kun. Robertas Grigas, tokių žmonių, kurie buvo išgyvenę gyvenimo krizę, KGB nepaleisdavo iš savo akiračio ir stengdavosi juos priversti tarnauti sau. A. Žilinskas, nor÷damas nepasiduoti šantažui, šalia tiesioginio darbo pasin÷r÷ į Lietuvos energetikos istorijos tyrin÷jimus. Įvairių įstaigų, ministerijų, Mokslų akademijos, Respublikin÷s, Universiteto bibliotekų archyvuose, ypač Centriniame valstyb÷s istorijos archyve jis vert÷ bylą po bylos ir rinko po trupin÷lį medžiagą. „Pervertęs bylas, aš d÷jau vienas į dešinę, kitas į kairę: rengiau dirvą kitų dienų darbui, – raš÷ jis savo knygoje „Dangaus šauksmas“. – Tai buvo tik pradžia, ir nežinojau, kad šis darbas truks taip ilgai, o gal... iki mano gyvenimo pabaigos“ (p. 99). Šios jo pastangos dav÷ gerus vaisius: buvo išleisti du knygos „Lietuvos energetika“ tomai, kurie papild÷ Lietuvos technikos istorijos aruodą. Tačiau didžiausią vertę turi jo milžiniškas pastarųjų 8-erių metų darbas tyrin÷jant KGB archyvus ir renkant dokumentus bei gyvų liudytojų atsiminimus apie sunkų Bažnyčiai ir T÷vynei laikotarpį, kai Lietuvą gniauž÷ okupanto priespauda, apie Lietuvos ir Bažnyčios persekiojimą ir pasipriešinimą. Visa tai apibendrinta ir atskleista jo knygose „Akipl÷ša“,
- Page 568 and 569: 570 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *2 taryb
- Page 570 and 571: 572 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *4 teiku
- Page 572 and 573: 574 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *6 ir ai
- Page 575 and 576: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 577 and 578: *3 KONFERENCIJOS 579 Savo pranešim
- Page 579 and 580: *5 KONFERENCIJOS 581 vietų okupuot
- Page 581 and 582: *7 KONFERENCIJOS 583 universitetu;
- Page 583 and 584: *9 KONFERENCIJOS 585 Prof. Vandos
- Page 585 and 586: *11 MŪSŲ JUBILIATAI 587 Vaitkevi
- Page 587 and 588: *13 MŪSŲ JUBILIATAI 589 Autorinia
- Page 589 and 590: *15 MŪSŲ JUBILIATAI 591 Inteligen
- Page 591 and 592: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 593 and 594: *19 MŪSŲ JUBILIATAI 595 chirurgo,
- Page 595 and 596: *21 MŪSŲ JUBILIATAI 597 Yra gavę
- Page 597 and 598: *23 MŪSŲ JUBILIATAI 599 DR. ALOYZ
- Page 599 and 600: *25 MŪSŲ JUBILIATAI 601 (1970), P
- Page 601 and 602: *27 MŪSŲ JUBILIATAI 603 (1992), D
- Page 603 and 604: *29 MŪSŲ JUBILIATAI 605 (2000), A
- Page 605 and 606: *31 MŪSŲ JUBILIATAI 607 (1988), N
- Page 607 and 608: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 609 and 610: *35 SUKAKTYS 611 Kas surinks prelat
- Page 611 and 612: *37 PRO MEMORIA 613
- Page 613 and 614: *39 PRO MEMORIA 615 se, tačiau kie
- Page 615 and 616: *41 PRO MEMORIA 617 Kauno 6-ojoje v
- Page 617: *43 PRO MEMORIA 619 čiausiąjį“
- Page 621 and 622: *47 PRO MEMORIA 623 jums žem÷s ke
- Page 623 and 624: *49 PRO MEMORIA 625 tyje jis išlik
- Page 625 and 626: *51 PRO MEMORIA 627 Žilinskas A.,
- Page 627 and 628: *53 PRO MEMORIA 629 Spengla V., „
- Page 629: R e z e n c i j o s
- Page 632 and 633: 634 RECENZIJOS *2 Atsiminimai gerai
- Page 634 and 635: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 636 and 637: 638 ASMENVARDŽIŲ RODYKLö *3 Č÷
- Page 638 and 639: 640 ASMENVARDŽIŲ RODYKLö *5 Jalb
- Page 640 and 641: 642 ASMENVARDŽIŲ RODYKLö *7 Mako
- Page 642 and 643: 644 ASMENVARDŽIŲ RODYKLö *9 Rain
- Page 644 and 645: 646 ASMENVARDŽIŲ RODYKLö *11 Tum
- Page 646 and 647: 648 ASMENVARDŽIŲ RODYKLö *13 LKM
- Page 648: 650 ASMENVARDŽIŲ RODYKLö *15
*45 PRO MEMORIA 621<br />
instituto Vilniaus filiale. 1964 m. sukūr÷ šeimą. 1969 m. baig÷ mokslą ir<br />
įgijo inžinieriaus elektriko specialybę. Iki pat iš÷jimo į pensiją dirbo Lietuvos<br />
energetikos sistemoje. 1989 m. jam grįžo tik÷jimo malon÷. Savo<br />
vingiuotą gyvenimo kelią A.Žilinskas apraš÷ dviejose autobiografin÷se<br />
knygose: „Žem÷s šauksmas“ (1979) ir „Dangaus šauksmas“ (1994).<br />
Kalb÷damas apie A.Žilinsko nukunig÷jimo kelią, pavaizduotą knygoje<br />
„Žem÷s šauksmas“, kun. Vaclovas Aliulis, MIC, raš÷: „Pradžioj steb÷jausi,<br />
kad materialistiškai d÷stomi mokslai gal÷jo tiek supurtyti teologinį<br />
išsilavinimą turinčio žmogaus tik÷jimą, o paskui tariau: kod÷l gi ne?<br />
Visi esame savo kartos vaikai ir galime susirgti jos ligomis. Algimanto<br />
garbei reikia pasakyti, kad iš kelių mūsų pašaukimo brolių, sovietmečiu<br />
apie pasitraukimą iš Bažnyčios tarnybos ar tik÷jimo praradimą rašiusių,<br />
jis išlaik÷ daugiausia pagarbos savo tauriesiems aukl÷tojams Vincentui<br />
Sladkevičiui, Pranui Kuraičiui ir kitiems. Savo nutolimo priežasčių ieškojo<br />
ne Bažnyčioje, o ideologijose ir savyje. Matyt, šitaip jis buvo pasirengęs<br />
po širdies operacijos 1989 m. Didįjį penktadienį v÷l atgauti tik÷jimo malonę<br />
Tada, specialiai neatsiprašin÷damas, Algimantas padar÷, ką der÷jo<br />
padaryti: literatūriškai apraš÷ [knygoje „Dangaus šauksmas“] tolesnį<br />
savo kelią ir paprastai parod÷, kad ten gera, kur mūsų n÷ra ir kad kiekviename<br />
kelyje pakanka akmenų kojoms atsimušti. Ir dar parod÷, kad<br />
kunigyst÷ n÷ra drabužis, kurį gal÷tum nusivilkti, nusviesti ir užmiršti“<br />
(V. Aliulis, MIC, Kunigo meil÷s egzaminai, kn. J. Zdebskis, Gyvenimas<br />
mąstymuose, Vilnius, 1996, p. 349–350).<br />
Kaip atsisveikinimo žodyje prie A.Žilinsko kapo duob÷s pasak÷ kun.<br />
Robertas Grigas, tokių žmonių, kurie buvo išgyvenę gyvenimo krizę,<br />
KGB nepaleisdavo iš savo akiračio ir stengdavosi juos priversti tarnauti<br />
sau. A. Žilinskas, nor÷damas nepasiduoti šantažui, šalia tiesioginio darbo<br />
pasin÷r÷ į Lietuvos energetikos istorijos tyrin÷jimus. Įvairių įstaigų, ministerijų,<br />
Mokslų akademijos, Respublikin÷s, Universiteto bibliotekų archyvuose,<br />
ypač Centriniame valstyb÷s istorijos archyve jis vert÷ bylą po<br />
bylos ir rinko po trupin÷lį medžiagą. „Pervertęs bylas, aš d÷jau vienas į<br />
dešinę, kitas į kairę: rengiau dirvą kitų dienų darbui, – raš÷ jis savo knygoje<br />
„Dangaus šauksmas“. – Tai buvo tik pradžia, ir nežinojau, kad šis<br />
darbas truks taip ilgai, o gal... iki mano gyvenimo pabaigos“ (p. 99). Šios<br />
jo pastangos dav÷ gerus vaisius: buvo išleisti du knygos „Lietuvos energetika“<br />
tomai, kurie papild÷ Lietuvos technikos istorijos aruodą.<br />
Tačiau didžiausią vertę turi jo milžiniškas pastarųjų 8-erių metų darbas<br />
tyrin÷jant KGB archyvus ir renkant dokumentus bei gyvų liudytojų<br />
atsiminimus apie sunkų Bažnyčiai ir T÷vynei laikotarpį, kai Lietuvą<br />
gniauž÷ okupanto priespauda, apie Lietuvos ir Bažnyčios persekiojimą ir<br />
pasipriešinimą. Visa tai apibendrinta ir atskleista jo knygose „Akipl÷ša“,
Change language