PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
616 KRONIKA *40 lio gimnazijos kapelionu. Nuo 1940 iki 1944 m. ÷jo Kauno kunigų seminarijos dvasios t÷vo pareigas. Sovietams okupavus Lietuvą kun. V.Balčiūnas pasitrauk÷ į Italiją ir Romoje buvo Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos dvasios t÷vas. Prel. V.Balčiūną galime laikyti vienu Vatikano radijo lietuviškų laidų pradininkų. 1941 m. nutraukus Vatikano radijo transliacijas lietuvių kalba, jos nebuvo atnaujintos iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Kai pokariu buvo nuspręsta v÷l transliuoti laidą lietuvių kalba, pirmąją pokarinę – 1946 m. birželio 8 d. laidą pareng÷ kun. V.Balčiūnas. 1952 m. po studijų Grigaliaus universitete įgijo teologijos daktaro laipsnį. Romoje aktyviai reišk÷si lietuvių bendruomen÷s visuomeniniame ir religiniame gyvenime, taip pat ir spaudos baruose. R÷m÷ Gyvosios dvasios sąjūdį. 1963 m. popiežiaus Jono XXIII paaukštintas monsinjoru. Romoje atsikūrus Lietuvių katalikų mokslo akademijai prel. Vytautas Balčiūnas buvo jos narys ir kurį laiką Centro valdybos sekretorius. 1963 m. prel. V.Balčiūnas atvyko į Ameriką su ypatinga misija – rūpintis lietuvių dvasinių pašaukimų ugdymu. Jis važin÷jo po visą Ameriką, vadovavo rekolekcijoms lietuvių parapijose, vyrų ir moterų vienuolynuose bei atskirose lietuvių grup÷se. Taip pat skaityti paskaitų, sakyti pamokslų ir vadovauti rekolekcijoms vykdavo į Kanadą, Italiją, Vokietiją, Angliją, Škotiją, Australiją. Amerikoje prel. V.Balčiūnas subūr÷ veikliųjų lietuvių branduolį, įkūr÷ religinių knygų leidyklą „Krikščionis gyvenime“ ir jai vadovavo. Ši leidykla išleido per 20 religinių knygų. Susilpn÷jus sveikatai, prel. V.Balčiūnas iš Villa Marija buvo perkeltas į Matulaičio slaugos namus ir čia praleido paskutiniuosius ketverius savo gyvenimo metus. Prel. Vytautas Balčiūnas palaidotas Putname, Marijos Nekaltojo Prasid÷jimo seselių vienuolyno Dangaus Vartų kapin÷se. LKMA Centro valdyba ŽURNALISTö VIDA GAVELIENö-PETRAUSKAITö (1937–2003) Eidama 67-uosius metus, 2003 metų liepos 25 dieną Vilniuje staiga mir÷ žinoma Lietuvos žurnalist÷ Vida Liucija Gavelien÷-Petrauskait÷, daugiau kaip tris dešimtmečius dirbusi Lietuvos naujienų agentūroje ELTA. Lietuvos žurnalistika neteko doro žmogaus, kūrybingos asmenyb÷s. V.Gavelien÷-Petrauskait÷ gim÷ 1937 m. birželio 6 d. K÷dainiuose. 1944–1946 m. mok÷si K÷dainių pradin÷je mokykloje, 1946–1954 m. –
*41 PRO MEMORIA 617 Kauno 6-ojoje vidurin÷je mokykloje ir Kauno muzikos mokykloje. 1954– 1959 m. studijavo Vilniaus universitete žurnalistikos specialybę. 1958– 1965 m. dirbo žurnalo „Kooperatininkas“ skyriaus ved÷ja, nuo 1966 m. iki mirties – Lietuvos naujienų agentūros ELTA korespondente, raš÷ kultūros, medicinos, Bažnyčios, užsienio lietuvių gyvenimo, genocido ir rezistencijos, taip pat kitomis temomis. V. Gavelien÷-Petrauskait÷ buvo aktyvi Lietuvių katalikų mokslo akademijos nar÷, dirbdama ELTO-je plačiai informuodavo skaitytojus apie Akademijos veiklą. 1989 m. V.Gavelienei-Petrauskaitei suteiktas Lietuvos nusipelniusios žurnalist÷s vardas. Šviesus V.Gavelien÷s-Petrauskait÷s atminimas išliks bendradarbių ir visų velionę pažinojusiųjų širdyse, kaip ir poetiškas jos atsisveikinimas pasibaigus įtempto darbo dienai: „Išeinu aš drąsiai, genama dalios...“ DR. KUN. STEPONAS MATULIS, MIC (1918 02 21–2003 06 18) LKMA Centro valdyba 2003 m. birželio 18 d. Queen's Medical Centre, Notingemo universiteto ligonin÷je, mir÷ dr. kun. Steponas Matulis, MIC, vienas šviesiausių ir iškiliausių Jungtin÷s Karalyst÷s ir Europos lietuvių. Jis šiais metais atšvent÷ garbingą 85-erių metų jubiliejų, tačiau buvo darbingas, reng÷ spaudai savo knygos apie palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį vertimą į anglų kalbą. Kun. S.Matulis gim÷ 1918 m. vasario 21 d. Daujočių kaime, Sv÷dasų valsčiuje, Rokiškio apskrityje, ūkininkų šeimoje. Augo keturių seserų ir trijų brolių būryje. Pradinius mokslus ÷jo Sv÷dasuose ir Užpaliuose. 1934 m. įstojo į marijonų vienuoliją. Marijampol÷s marijonų gimnaziją baig÷ 1939 m. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete techniką, filosofiją ir teologiją. 1944 m. paliko Lietuvą ir pateko Vokietijon. Karui pasibaigus toliau mok÷si Eichšteto kunigų seminarijoje, v÷liau persik÷l÷ į Romos marijonų vienuolyną tęsti mokslų. „Angelicum“ universitete baig÷ teologiją ir gavo licenciato (1945), taip pat daktaro (1946) laipsnį už disertaciją „Archiepiscopus Georgius Matulaitis-Matulevičius, MIC, Visitator Apostolicus in Lituania 1925–1927“ (Arkivyskupas Jurgis Matulaitis, MIC, apaštalinis vizitatorius Lietuvai 1925–1927; išversta į lietuvių kalbą, „Šaltinis“, 2000). 1946 m. liepos 2 d. įšventintas kunigu ir tęs÷ daktaro kursą Romos popiežiškajame Grigaliaus universitete, Bažnyčios istorijos fakultete, kur gavo licenciato laipsnį (1947) ir pareng÷ antrąją daktaro disertaciją „Archiepiscopus Georgius Matulaitis-Matulevičius, Renovator Marianorum“
- Page 564 and 565: 566 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *30 S
- Page 566 and 567: 568 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *32 l
- Page 568 and 569: 570 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *2 taryb
- Page 570 and 571: 572 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *4 teiku
- Page 572 and 573: 574 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *6 ir ai
- Page 575 and 576: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 577 and 578: *3 KONFERENCIJOS 579 Savo pranešim
- Page 579 and 580: *5 KONFERENCIJOS 581 vietų okupuot
- Page 581 and 582: *7 KONFERENCIJOS 583 universitetu;
- Page 583 and 584: *9 KONFERENCIJOS 585 Prof. Vandos
- Page 585 and 586: *11 MŪSŲ JUBILIATAI 587 Vaitkevi
- Page 587 and 588: *13 MŪSŲ JUBILIATAI 589 Autorinia
- Page 589 and 590: *15 MŪSŲ JUBILIATAI 591 Inteligen
- Page 591 and 592: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 593 and 594: *19 MŪSŲ JUBILIATAI 595 chirurgo,
- Page 595 and 596: *21 MŪSŲ JUBILIATAI 597 Yra gavę
- Page 597 and 598: *23 MŪSŲ JUBILIATAI 599 DR. ALOYZ
- Page 599 and 600: *25 MŪSŲ JUBILIATAI 601 (1970), P
- Page 601 and 602: *27 MŪSŲ JUBILIATAI 603 (1992), D
- Page 603 and 604: *29 MŪSŲ JUBILIATAI 605 (2000), A
- Page 605 and 606: *31 MŪSŲ JUBILIATAI 607 (1988), N
- Page 607 and 608: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 609 and 610: *35 SUKAKTYS 611 Kas surinks prelat
- Page 611 and 612: *37 PRO MEMORIA 613
- Page 613: *39 PRO MEMORIA 615 se, tačiau kie
- Page 617 and 618: *43 PRO MEMORIA 619 čiausiąjį“
- Page 619 and 620: *45 PRO MEMORIA 621 instituto Vilni
- Page 621 and 622: *47 PRO MEMORIA 623 jums žem÷s ke
- Page 623 and 624: *49 PRO MEMORIA 625 tyje jis išlik
- Page 625 and 626: *51 PRO MEMORIA 627 Žilinskas A.,
- Page 627 and 628: *53 PRO MEMORIA 629 Spengla V., „
- Page 629: R e z e n c i j o s
- Page 632 and 633: 634 RECENZIJOS *2 Atsiminimai gerai
- Page 634 and 635: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 636 and 637: 638 ASMENVARDŽIŲ RODYKLö *3 Č÷
- Page 638 and 639: 640 ASMENVARDŽIŲ RODYKLö *5 Jalb
- Page 640 and 641: 642 ASMENVARDŽIŲ RODYKLö *7 Mako
- Page 642 and 643: 644 ASMENVARDŽIŲ RODYKLö *9 Rain
- Page 644 and 645: 646 ASMENVARDŽIŲ RODYKLö *11 Tum
- Page 646 and 647: 648 ASMENVARDŽIŲ RODYKLö *13 LKM
- Page 648: 650 ASMENVARDŽIŲ RODYKLö *15
*41 PRO MEMORIA 617<br />
Kauno 6-ojoje vidurin÷je mokykloje ir Kauno muzikos mokykloje. 1954–<br />
1959 m. studijavo Vilniaus universitete žurnalistikos specialybę. 1958–<br />
1965 m. dirbo žurnalo „Kooperatininkas“ skyriaus ved÷ja, nuo 1966 m.<br />
iki mirties – Lietuvos naujienų agentūros ELTA korespondente, raš÷ kultūros,<br />
medicinos, Bažnyčios, užsienio lietuvių gyvenimo, genocido ir rezistencijos,<br />
taip pat kitomis temomis. V. Gavelien÷-Petrauskait÷ buvo aktyvi<br />
<strong>Lietuvių</strong> <strong>katalikų</strong> <strong>mokslo</strong> akademijos nar÷, dirbdama ELTO-je plačiai<br />
informuodavo skaitytojus apie Akademijos veiklą. 1989 m. V.Gavelienei-Petrauskaitei<br />
suteiktas Lietuvos nusipelniusios žurnalist÷s vardas.<br />
Šviesus V.Gavelien÷s-Petrauskait÷s atminimas išliks bendradarbių ir<br />
visų velionę pažinojusiųjų širdyse, kaip ir poetiškas jos atsisveikinimas<br />
pasibaigus įtempto darbo dienai: „Išeinu aš drąsiai, genama dalios...“<br />
DR. KUN. STEPONAS MATULIS, MIC<br />
(1918 02 21–2003 06 18)<br />
LKMA Centro valdyba<br />
2003 m. birželio 18 d. Queen's Medical Centre, Notingemo universiteto<br />
ligonin÷je, mir÷ dr. kun. Steponas Matulis, MIC, vienas šviesiausių ir<br />
iškiliausių Jungtin÷s Karalyst÷s ir Europos lietuvių. Jis šiais metais atšvent÷<br />
garbingą 85-erių metų jubiliejų, tačiau buvo darbingas, reng÷<br />
spaudai savo knygos apie palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį vertimą<br />
į anglų kalbą.<br />
Kun. S.Matulis gim÷ 1918 m. vasario 21 d. Daujočių kaime, Sv÷dasų<br />
valsčiuje, Rokiškio apskrityje, ūkininkų šeimoje. Augo keturių seserų ir<br />
trijų brolių būryje. Pradinius mokslus ÷jo Sv÷dasuose ir Užpaliuose. 1934<br />
m. įstojo į marijonų vienuoliją. Marijampol÷s marijonų gimnaziją baig÷<br />
1939 m. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete techniką, filosofiją ir teologiją.<br />
1944 m. paliko Lietuvą ir pateko Vokietijon. Karui pasibaigus toliau<br />
mok÷si Eichšteto kunigų seminarijoje, v÷liau persik÷l÷ į Romos marijonų<br />
vienuolyną tęsti mokslų. „Angelicum“ universitete baig÷ teologiją ir<br />
gavo licenciato (1945), taip pat daktaro (1946) laipsnį už disertaciją „Archiepiscopus<br />
Georgius Matulaitis-Matulevičius, MIC, Visitator Apostolicus<br />
in Lituania 1925–1927“ (Arkivyskupas Jurgis Matulaitis, MIC, apaštalinis<br />
vizitatorius Lietuvai 1925–1927; išversta į lietuvių kalbą, „Šaltinis“,<br />
2000). 1946 m. liepos 2 d. įšventintas kunigu ir tęs÷ daktaro kursą Romos<br />
popiežiškajame Grigaliaus universitete, Bažnyčios istorijos fakultete, kur<br />
gavo licenciato laipsnį (1947) ir pareng÷ antrąją daktaro disertaciją „Archiepiscopus<br />
Georgius Matulaitis-Matulevičius, Renovator Marianorum“
Change language