PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
596 KRONIKA *20 džiagą. Nepaisant visokių trukdymų, 1970 m. disertaciją „Klinostatikos poveikis gydant opaligę“ apgyn÷. Nors šeima gyveno Kaune, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija nesudar÷ sąlygų čia dirbti. 1970–1977 m. dirbo Vilniaus miesto klinikin÷je ligonin÷je chirurgu ir d÷st÷ chirurgiją Vilniaus medicinos mokykloje. 1977 m., laim÷jęs konkursą, buvo priimtas asistentu Vilniaus universiteto, Medicinos fakulteto Hospitalin÷s chirurgijos katedroje. 1983 m. buvo suteiktas docento vardas. 1988 m. apgyn÷ habilituoto daktaro disertaciją „Skrandžio ir dvylikapiršt÷s žarnos opogenezin÷s zonos opalig÷s etiopatogenez÷, klinika ir chirurginis gydymas“. 1991 m. suteiktas profesoriaus vardas. Stažavosi Kauno, Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado), Maskvos, Kijevo, Kurgano, Erfurto universitetuose ir institutuose. Paskelb÷ 156 mokslinius straipsnius; yra knygos „Apendicitas“ bendraautoris; paraš÷ monografiją „Opalig÷ – gravitacin÷ liga“. Joje pirmą kartą pasaulin÷je literatūroje parodyta gravitacinio faktoriaus reikšm÷ opalig÷s etiopatogenezei, klinikai, gydymui. Šiuo klausimu Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos VIII simpoziume 1993 m. Čikagoje skait÷ pranešimą. Niujorke Tarptautin÷s gydytojų katalikų federacijos XIX pasauliniame kongrese 1996 m. skait÷ pranešimą „Medicinos etika Lietuvoje sovietin÷s okupacijos metu“. Yra daugelio chirurgų suvažiavimų, konferencijų Lietuvoje ir užsienyje (Taline, Leningrade, Suzdal÷je, Maskvoje, Kijeve, Novosibirske, Minske, Gardine, Tbilisyje, Čikagoje, Niujorke ir kt.) dalyvis ir praneš÷jas. Prof. L.L.Mačiūnas, būdamas Kaune, yra dainavęs Kauno medicinos darbuotojų chore, šiam chorui tapus ansambliu, jame ir toliau dainavo ir net pūt÷ birbyne. Iki šiol jis taip pat aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Yra T÷vyn÷s sąjungos partijos narys (buvo Vilniaus miesto koordinacin÷s tarybos pirmininku, organizavo 10-ties TS skyrių įkūrimą), Lietuvių katalikų mokslo akademijos Medicinos skyriaus pirmininkas, Tarptautin÷s gydytojų katalikų federacijos Europos asociacijos valdybos narys, Pasaulin÷s gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos valdybos narys, Vokietijos ir Baltijos gydytojų asociacijos Lietuvos skyriaus narys, Lietuvos nepriklausomyb÷s gynimo Sausio 13-osios brolijos, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Gastroenterologų draugijos, Chirurgų draugijos, Vysk. M.Valančiaus blaivyst÷s sąjūdžio valdybos, Ateitininkų federacijos Sendraugių valdybos, Lietuvos krašto apsaugos bičiulių klubo narys. Buvo ilgametis medikų šachmatų komandos narys, Lietuvos 6-ųjų korespondencinių šachmatų komandinių pirmenybių („Mediko“ komanda, 1983 m.) čempionas.
*21 MŪSŲ JUBILIATAI 597 Yra gavęs Nepriklausomyb÷s gyn÷jo pažym÷jimą, 2002 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Sausio 13-osios Atminimo medaliu. Amerikos biografijos institutas ir Anglijos tarptautinis biografijos centras nuo 1996 m. iki dabar jam yra pripažinę daug apdovanojimų (24), įtraukę į daugelį savo leidinių (24), suteikę iškilių vardų (22). Linkime Jubiliatui gausios Dievo palaimos, j÷gų, tarnaujant visuomen÷s sveikatinimo reikalams. LKMA Centro valdyba VYSK. JUOZUI TUNAIČIUI – 75 1928 m. spalio 25 d. dabartiniame Rokiškio rajone (anksčiau buvo Rokiškio apskritis), Salų parapijoje, Davainiškio kaime, Juozapo ir Maryt÷s Tunaičių šeimoje gim÷ sūnus. T÷vai pirmagimiui dav÷ t÷vo – Juozo vardą. V÷liau gim÷ brolis Petras, sesuo Anel÷. Motina buvo labai pamaldi, vaikus visada nusivesdavo į bažnyčią. Mažajam Juozui ten labai patikdavo. Nuo vaikyst÷s troško būti dvasininku. Vyriausiajam sūnui dar nebuvo n÷ šešerių, kai mir÷ motina. T÷vas ved÷ antrą kartą. Pamot÷ buvo gera moteris, lyg tikra motina aukl÷jo našlaičius. Gim÷ dar du broliai, iš jų vienas mir÷ mažytis. Neilgai gyveno ir ji. Susirgusi džiova mir÷ 1941 m. T÷vas ved÷ trečią kartą. Gyvenimas vaikų nelepino. T÷vas Juozą kaip vyriausią visur ved÷si į darbus: jis išmoko akmenis rinkti, vežimus minti, pjauti, šienauti, kulti su spragilais, malti girnomis ir kitus ūkio darbus dirbti. Mok÷si Salų pradžios mokykloje, ją baigęs – Rokiškio J.Tumo-Vaižganto gimnazijoje, kur sutiko daug gerų draugų ir mokytojų. Mok÷si labai gerai. Ir dabar gimnazijos garb÷s lentoje greta kitų įrašyta ir Juozo Tunaičio, baigusio šią mokyklą aukso medaliu, pavard÷. Iš gimnazijos J.Tunaitis atvažiavo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą studijuoti astronomijos. Tačiau čia užsibuvo neilgai, nes jo tikslas buvo studijuoti kunigų seminarijoje. 1949 m., kai baig÷ gimnaziją, įstoti į seminariją negal÷jo – tais metais nebuvo pri÷mimo, nes sovietin÷ valdžia aukl÷tinių skaičių seminarijoje buvo sumažinusi nuo 150 iki 75. Be to, jeigu baigęs aukso medaliu būtų iš karto stojęs į kunigų seminariją, būtų pakenkęs gimnazijos direktoriui. To daryti J.Tunaitis nenor÷jo. Metus pastudijavęs universitete, per÷jo į kunigų seminariją. Buvo labai sunkios gyvenimo sąlygos: vienoje sal÷je teko gyventi ir miegoti 36, paskui 12–16 kvadratinių metrų kambar÷lyje gyveno keturiese. Antraisiais studijų metais J.Tunaitis susirgo džiova, pateko į ligoninę, v÷liau
- Page 544 and 545: 546 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *10 p
- Page 546 and 547: 548 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *12 t
- Page 548 and 549: 550 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *14 D
- Page 550 and 551: 552 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *16 t
- Page 552 and 553: 554 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *18 t
- Page 554 and 555: 556 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *20 K
- Page 556 and 557: 558 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *22 P
- Page 558 and 559: 560 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *24 l
- Page 560 and 561: 562 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *26 B
- Page 562 and 563: 564 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *28 m
- Page 564 and 565: 566 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *30 S
- Page 566 and 567: 568 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *32 l
- Page 568 and 569: 570 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *2 taryb
- Page 570 and 571: 572 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *4 teiku
- Page 572 and 573: 574 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *6 ir ai
- Page 575 and 576: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 577 and 578: *3 KONFERENCIJOS 579 Savo pranešim
- Page 579 and 580: *5 KONFERENCIJOS 581 vietų okupuot
- Page 581 and 582: *7 KONFERENCIJOS 583 universitetu;
- Page 583 and 584: *9 KONFERENCIJOS 585 Prof. Vandos
- Page 585 and 586: *11 MŪSŲ JUBILIATAI 587 Vaitkevi
- Page 587 and 588: *13 MŪSŲ JUBILIATAI 589 Autorinia
- Page 589 and 590: *15 MŪSŲ JUBILIATAI 591 Inteligen
- Page 591 and 592: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 593: *19 MŪSŲ JUBILIATAI 595 chirurgo,
- Page 597 and 598: *23 MŪSŲ JUBILIATAI 599 DR. ALOYZ
- Page 599 and 600: *25 MŪSŲ JUBILIATAI 601 (1970), P
- Page 601 and 602: *27 MŪSŲ JUBILIATAI 603 (1992), D
- Page 603 and 604: *29 MŪSŲ JUBILIATAI 605 (2000), A
- Page 605 and 606: *31 MŪSŲ JUBILIATAI 607 (1988), N
- Page 607 and 608: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 609 and 610: *35 SUKAKTYS 611 Kas surinks prelat
- Page 611 and 612: *37 PRO MEMORIA 613
- Page 613 and 614: *39 PRO MEMORIA 615 se, tačiau kie
- Page 615 and 616: *41 PRO MEMORIA 617 Kauno 6-ojoje v
- Page 617 and 618: *43 PRO MEMORIA 619 čiausiąjį“
- Page 619 and 620: *45 PRO MEMORIA 621 instituto Vilni
- Page 621 and 622: *47 PRO MEMORIA 623 jums žem÷s ke
- Page 623 and 624: *49 PRO MEMORIA 625 tyje jis išlik
- Page 625 and 626: *51 PRO MEMORIA 627 Žilinskas A.,
- Page 627 and 628: *53 PRO MEMORIA 629 Spengla V., „
- Page 629: R e z e n c i j o s
- Page 632 and 633: 634 RECENZIJOS *2 Atsiminimai gerai
- Page 634 and 635: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 636 and 637: 638 ASMENVARDŽIŲ RODYKLö *3 Č÷
- Page 638 and 639: 640 ASMENVARDŽIŲ RODYKLö *5 Jalb
- Page 640 and 641: 642 ASMENVARDŽIŲ RODYKLö *7 Mako
- Page 642 and 643: 644 ASMENVARDŽIŲ RODYKLö *9 Rain
*21 MŪSŲ JUBILIATAI 597<br />
Yra gavęs Nepriklausomyb÷s gyn÷jo pažym÷jimą, 2002 m. sausio 13<br />
d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Sausio 13-osios<br />
Atminimo medaliu. Amerikos biografijos institutas ir Anglijos tarptautinis<br />
biografijos centras nuo 1996 m. iki dabar jam yra pripažinę daug apdovanojimų<br />
(24), įtraukę į daugelį savo leidinių (24), suteikę iškilių vardų<br />
(22).<br />
Linkime Jubiliatui gausios Dievo palaimos, j÷gų, tarnaujant visuomen÷s<br />
sveikatinimo reikalams.<br />
LKMA Centro valdyba<br />
VYSK. JUOZUI TUNAIČIUI – 75<br />
1928 m. spalio 25 d. dabartiniame Rokiškio rajone (anksčiau buvo<br />
Rokiškio apskritis), Salų parapijoje, Davainiškio kaime, Juozapo ir Maryt÷s<br />
Tunaičių šeimoje gim÷ sūnus. T÷vai pirmagimiui dav÷ t÷vo – Juozo<br />
vardą. V÷liau gim÷ brolis Petras, sesuo Anel÷. Motina buvo labai pamaldi,<br />
vaikus visada nusivesdavo į bažnyčią. Mažajam Juozui ten labai patikdavo.<br />
Nuo vaikyst÷s troško būti dvasininku. Vyriausiajam sūnui dar<br />
nebuvo n÷ šešerių, kai mir÷ motina. T÷vas ved÷ antrą kartą. Pamot÷ buvo<br />
gera moteris, lyg tikra motina aukl÷jo našlaičius. Gim÷ dar du broliai, iš<br />
jų vienas mir÷ mažytis. Neilgai gyveno ir ji. Susirgusi džiova mir÷ 1941<br />
m. T÷vas ved÷ trečią kartą. Gyvenimas vaikų nelepino. T÷vas Juozą kaip<br />
vyriausią visur ved÷si į darbus: jis išmoko akmenis rinkti, vežimus minti,<br />
pjauti, šienauti, kulti su spragilais, malti girnomis ir kitus ūkio darbus<br />
dirbti.<br />
Mok÷si Salų pradžios mokykloje, ją baigęs – Rokiškio J.Tumo-Vaižganto<br />
gimnazijoje, kur sutiko daug gerų draugų ir mokytojų. Mok÷si labai<br />
gerai. Ir dabar gimnazijos garb÷s lentoje greta kitų įrašyta ir Juozo<br />
Tunaičio, baigusio šią mokyklą aukso medaliu, pavard÷.<br />
Iš gimnazijos J.Tunaitis atvažiavo į Vilniaus universiteto Fizikos ir<br />
matematikos fakultetą studijuoti astronomijos. Tačiau čia užsibuvo neilgai,<br />
nes jo tikslas buvo studijuoti kunigų seminarijoje. 1949 m., kai baig÷<br />
gimnaziją, įstoti į seminariją negal÷jo – tais metais nebuvo pri÷mimo, nes<br />
sovietin÷ valdžia aukl÷tinių skaičių seminarijoje buvo sumažinusi nuo<br />
150 iki 75. Be to, jeigu baigęs aukso medaliu būtų iš karto stojęs į kunigų<br />
seminariją, būtų pakenkęs gimnazijos direktoriui. To daryti J.Tunaitis nenor÷jo.<br />
Metus pastudijavęs universitete, per÷jo į kunigų seminariją. Buvo<br />
labai sunkios gyvenimo sąlygos: vienoje sal÷je teko gyventi ir miegoti 36,<br />
paskui 12–16 kvadratinių metrų kambar÷lyje gyveno keturiese. Antraisiais<br />
studijų metais J.Tunaitis susirgo džiova, pateko į ligoninę, v÷liau
Change language