PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
582 KRONIKA *6 Tą dieną buvo ne tik pašventintos LKMA patalpos, bet ir įteikti pažym÷jimai naujiesiems LKMA akademikams. Šiuo metu LKMA jungia per 700 narių, gyvenančių Lietuvoje ir už jos ribų. Už ypatingus nuopelnus mokslo srityje LKMA nariams, kaip jau min÷ta, suteikiami akademiko vardai. Per visą LKMA istorijos laikotarpį akademikais buvo išrinkti 46 asmenys: 1922–1940 m. Akademijai veikiant Lietuvoje – 10 asmenų, išeivijoje – 23 ir LKMA atkūrus Lietuvoje – 13 (gyvų šiuo metu yra 18 2). LKMA akademikų rinkimo komisijos pirmininkas akademikas Antanas Tyla supažindino su naujųjų akademikų biografijomis, moksline veikla ir perskait÷ šį rinkimų pos÷džio protokolą. KARDINOLAS AUDRYS JUOZAS BAČKIS Kard. A.J.Bačkis gim÷ 1937 02 01 Kaune, Lietuvos Respublikos diplomato šeimoje. 1938 m. t÷vas buvo paskirtas darbui Lietuvos pasiuntinyb÷je ir šeima išvyko į Paryžių. A.J.Bačkis baig÷ prancūzų katalikiškąją gimnaziją, Paryžiaus universitete studijavo matematiką, bet apsisprend÷ tapti kunigu: 1955 m. įstojo į Paryžiaus kunigų seminariją, kur studijavo filosofiją. 1957 n. tęs÷ teologijos studijas Romoje Popiežiškajame Grigaliaus universitete. 1961 m. įšventintas kunigu. Dirbo sielovados darbą JAV. Grįžęs į Romą studijavo Popiežiškojoje diplomatin÷je akademijoje bažnytinę teisę, kartu Laterano universitete – diplomatiją ir teisę. Čia 1964 m. įgijo kanonų teis÷s daktaro laipsnį, apgynęs disertaciją „Lotynų apeigų Katalikų Bažnyčios pagrindinių teisių pažeidimai Rusų imperijoje nuo XVIII a. iki 1847 m. konkordato“ 1964 m., baigęs studijas, prad÷jo diplomatinę tarnybą Filipinuose, v÷liau dirbo Kosta Rikoje, Turkijoje, Nigerijoje, nuo 1973 m. paskirtas Vatikano valstyb÷s sekretoriate Bažnyčios Viešųjų užsienio reikalų taryboje, 1979 m. tapo Bažnyčios Viešųjų reikalų tarybos vicesekretoriumi ir buvo pakeltas tikruoju Apaštalų Sosto prelatu. 1988 m. popiežius Jonas Paulius II konsekravo vyskupu. Tais pačiais metais A.J.Bačkis pakeltas arkivyskupu ir paskirtas nuncijumi Olandijoje. 1991 m. gruodžio 24 d. popiežiui Jonui Pauliui II įkūrus Lietuvos teritorijoje Vilniaus bažnytinę provinciją, paskirtas Vilniaus arkivyskupu metropolitu. Nuo 2001 m. vasario 21 d. A.J.Bačkis – Šventosios Romos Bažnyčios kardinolas, Vatikano katalikiškojo aukl÷jimo, t.y. seminarijų ir studijų institutų kongregacijos narys. Kard. A.J.Bačkio iniciatyva atkurta Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija ir jo d÷ka ji, kaip teologijos studijų institutas, filijuota su Popiežiškuoju Laterano –––––––––––––––––––––– 2 Audrys Juozas Bačkis, Jonas Boruta, Kęstutis Girnius, Bronius Grigelionis, Sofija Kanopkait÷, Antanas Klimas, Vytautas Landsbergis, Vytautas Merkys, Vacys Milius, Antanas Paškus, Vytautas Pavilanis, Justinas Pikūnas, Antanas Tyla, Giedrius Uždavinys, Angel÷ Vyšniauskait÷, Romualdas Zalubas, Zigmas Zinkevičius, Vanda Žekonien÷.
*7 KONFERENCIJOS 583 universitetu; Vilniaus pedagoginiame universitete įkurta Tikybos katedra, Vilniaus universitete – Religijos studijų ir tyrimų centras; jo r÷mimu įsteigta neįgaliems vaikams ugdyti katalikiška aukl÷jimo mokykla „Versm÷“, įkurta „Tik÷jimo šviesos“ bendruomen÷ psichiškai neįgaliems vaikams, steigiami globos namai, jaunimo centrai, „Caritas“, įvairios labdaros institucijos, rūpinamasi pastoracijos bei liturgijos atnaujinimu, katalikiška spauda, radijo ir televizijos laidomis ir kt. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, ypač dirbdamas Romoje, aktyviai r÷m÷ LKMA veiklą dalyvaudamas jos suvažiavimuose ir renginiuose, pristatydamas Akademiją Šventajam T÷vui ir Vatikano institucijoms. Neabejotini kard. A.J.Bačkio nuopelnai Lietuvos Katalikų Bažnyčiai, didžiulis ind÷lis keliant lietuvių tautos krikščioniškąją kultūrą, religinio gyvenimo sąmoningumą bei intelektinį lygį – kas pagal LKMA Įstatus yra pagrindinis jos tikslas – leidžia siūlyti kardinolą Audrį Juozą Bačkį kandidatu į LKMA akademikus. PROFESORIUS VYTAUTAS MERKYS Profesorius Vytautas Merkys gim÷ 1929 m. geguž÷s 5 d. Čivų k., Skapiškio vls., Rokiškio aps., ūkininkų šeimoje. 1946 m. baig÷ Kupiškio gimnaziją, iki 1951 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete istoriją. Baigęs universitetą gavo paskyrimą į Lietuvos istorijos institutą, bet nebuvo priimtas d÷l netinkamų pažiūrų. Per visą sovietmetį nepriklaus÷ nei komjaunimui, nei komunistų partijai. Stalinui mirus (1953 m.), prad÷jo dirbti Istorijos institute ir dirbo iki 2000 m. pabaigos. 1988–1992 m. buvo jo direktorius. 1957 m. jam suteiktas istorijos mokslų kandidato, o 1969 m. – daktaro laipsnis. Nuo 1991 m. – profesorius, nuo 1990 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, nuo 2001 m. – LKMA narys. Rašydamas disertacijas, prof. V.Merkys gal÷jo naudotis Rusijos vyriausyb÷s ir vietin÷s administracijos archyvais, tod÷l tylomis prad÷jo kaupti medžiagą apie lietuvių spaudos draudimą, knygnešius, apie S.Daukantą ir vysk. M.Valančių, Katalikų Bažnyčios persekiojimą. Balansuodamas ant leistinumo ribos 1972 m. išleido Simono Daukanto biografiją (2 leid. – 1991 m.), dalyvavo rengiant spaudai be jokių praleidimų S.Daukanto raštų 3 tomus (1976 ir 1984 m.), M.Valančiaus „Žemaičių vyskupystę“ (1972 m.). Savo darbus apie spaudos draudimą ir knygnešius paskelb÷ „aktualiais“ pavadinimais: „Nelegalioji lietuvių spauda kapitalizmo laikotarpiu (ligi 1904 m.)“(1978) ir „Lietuvos valstiečiai ir spauda XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje“ (1982). 1994 m. šias abi knygas, šiek tiek paredagavęs, paskelb÷ vienu leidiniu „Knygnešių laikai“. Tais pačiais metais iš÷jo V.Merkio informacinio pobūdžio darbas „Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864–1904 m.“ Nor÷damas bent kiek atsiteisti savo profesoriams Ignui
- Page 530 and 531: 532 JURGIS *21 * * * Kalb÷damas ap
- Page 532 and 533: 534 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *2 r
- Page 534 and 535: 536 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *4 i
- Page 536 and 537: 538 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *2 pr
- Page 538 and 539: 540 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *4 su
- Page 540 and 541: 542 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *6 li
- Page 542 and 543: 544 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *8 ga
- Page 544 and 545: 546 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *10 p
- Page 546 and 547: 548 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *12 t
- Page 548 and 549: 550 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *14 D
- Page 550 and 551: 552 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *16 t
- Page 552 and 553: 554 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *18 t
- Page 554 and 555: 556 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *20 K
- Page 556 and 557: 558 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *22 P
- Page 558 and 559: 560 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *24 l
- Page 560 and 561: 562 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *26 B
- Page 562 and 563: 564 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *28 m
- Page 564 and 565: 566 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *30 S
- Page 566 and 567: 568 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *32 l
- Page 568 and 569: 570 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *2 taryb
- Page 570 and 571: 572 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *4 teiku
- Page 572 and 573: 574 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *6 ir ai
- Page 575 and 576: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 577 and 578: *3 KONFERENCIJOS 579 Savo pranešim
- Page 579: *5 KONFERENCIJOS 581 vietų okupuot
- Page 583 and 584: *9 KONFERENCIJOS 585 Prof. Vandos
- Page 585 and 586: *11 MŪSŲ JUBILIATAI 587 Vaitkevi
- Page 587 and 588: *13 MŪSŲ JUBILIATAI 589 Autorinia
- Page 589 and 590: *15 MŪSŲ JUBILIATAI 591 Inteligen
- Page 591 and 592: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 593 and 594: *19 MŪSŲ JUBILIATAI 595 chirurgo,
- Page 595 and 596: *21 MŪSŲ JUBILIATAI 597 Yra gavę
- Page 597 and 598: *23 MŪSŲ JUBILIATAI 599 DR. ALOYZ
- Page 599 and 600: *25 MŪSŲ JUBILIATAI 601 (1970), P
- Page 601 and 602: *27 MŪSŲ JUBILIATAI 603 (1992), D
- Page 603 and 604: *29 MŪSŲ JUBILIATAI 605 (2000), A
- Page 605 and 606: *31 MŪSŲ JUBILIATAI 607 (1988), N
- Page 607 and 608: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 609 and 610: *35 SUKAKTYS 611 Kas surinks prelat
- Page 611 and 612: *37 PRO MEMORIA 613
- Page 613 and 614: *39 PRO MEMORIA 615 se, tačiau kie
- Page 615 and 616: *41 PRO MEMORIA 617 Kauno 6-ojoje v
- Page 617 and 618: *43 PRO MEMORIA 619 čiausiąjį“
- Page 619 and 620: *45 PRO MEMORIA 621 instituto Vilni
- Page 621 and 622: *47 PRO MEMORIA 623 jums žem÷s ke
- Page 623 and 624: *49 PRO MEMORIA 625 tyje jis išlik
- Page 625 and 626: *51 PRO MEMORIA 627 Žilinskas A.,
- Page 627 and 628: *53 PRO MEMORIA 629 Spengla V., „
- Page 629: R e z e n c i j o s
582 KRONIKA *6<br />
Tą dieną buvo ne tik pašventintos LKMA patalpos, bet ir įteikti pažym÷jimai<br />
naujiesiems LKMA akademikams. Šiuo metu LKMA jungia per<br />
700 narių, gyvenančių Lietuvoje ir už jos ribų. Už ypatingus nuopelnus<br />
<strong>mokslo</strong> srityje LKMA nariams, kaip jau min÷ta, suteikiami akademiko<br />
vardai. Per visą LKMA istorijos laikotarpį akademikais buvo išrinkti 46<br />
asmenys: 1922–1940 m. Akademijai veikiant Lietuvoje – 10 asmenų, išeivijoje<br />
– 23 ir LKMA atkūrus Lietuvoje – 13 (gyvų šiuo metu yra 18 2).<br />
LKMA akademikų rinkimo komisijos pirmininkas akademikas Antanas<br />
Tyla supažindino su naujųjų akademikų biografijomis, moksline<br />
veikla ir perskait÷ šį rinkimų pos÷džio protokolą.<br />
KARDINOLAS AUDRYS JUOZAS BAČKIS<br />
Kard. A.J.Bačkis gim÷ 1937 02 01 Kaune, Lietuvos Respublikos diplomato<br />
šeimoje. 1938 m. t÷vas buvo paskirtas darbui Lietuvos pasiuntinyb÷je ir šeima<br />
išvyko į Paryžių. A.J.Bačkis baig÷ prancūzų katalikiškąją gimnaziją, Paryžiaus<br />
universitete studijavo matematiką, bet apsisprend÷ tapti kunigu: 1955 m. įstojo<br />
į Paryžiaus kunigų seminariją, kur studijavo filosofiją. 1957 n. tęs÷ teologijos<br />
studijas Romoje Popiežiškajame Grigaliaus universitete. 1961 m. įšventintas kunigu.<br />
Dirbo sielovados darbą JAV. Grįžęs į Romą studijavo Popiežiškojoje diplomatin÷je<br />
akademijoje bažnytinę teisę, kartu Laterano universitete – diplomatiją<br />
ir teisę. Čia 1964 m. įgijo kanonų teis÷s daktaro laipsnį, apgynęs disertaciją „Lotynų<br />
apeigų Katalikų Bažnyčios pagrindinių teisių pažeidimai Rusų imperijoje<br />
nuo XVIII a. iki 1847 m. konkordato“<br />
1964 m., baigęs studijas, prad÷jo diplomatinę tarnybą Filipinuose, v÷liau dirbo<br />
Kosta Rikoje, Turkijoje, Nigerijoje, nuo 1973 m. paskirtas Vatikano valstyb÷s<br />
sekretoriate Bažnyčios Viešųjų užsienio reikalų taryboje, 1979 m. tapo Bažnyčios<br />
Viešųjų reikalų tarybos vicesekretoriumi ir buvo pakeltas tikruoju Apaštalų Sosto<br />
prelatu. 1988 m. popiežius Jonas Paulius II konsekravo vyskupu. Tais pačiais metais<br />
A.J.Bačkis pakeltas arkivyskupu ir paskirtas nuncijumi Olandijoje. 1991 m.<br />
gruodžio 24 d. popiežiui Jonui Pauliui II įkūrus Lietuvos teritorijoje Vilniaus<br />
bažnytinę provinciją, paskirtas Vilniaus arkivyskupu metropolitu. Nuo 2001 m.<br />
vasario 21 d. A.J.Bačkis – Šventosios Romos Bažnyčios kardinolas, Vatikano katalikiškojo<br />
aukl÷jimo, t.y. seminarijų ir studijų institutų kongregacijos narys.<br />
Kard. A.J.Bačkio iniciatyva atkurta Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija<br />
ir jo d÷ka ji, kaip teologijos studijų institutas, filijuota su Popiežiškuoju Laterano<br />
––––––––––––––––––––––<br />
2 Audrys Juozas Bačkis, Jonas Boruta, Kęstutis Girnius, Bronius Grigelionis, Sofija Kanopkait÷,<br />
Antanas Klimas, Vytautas Landsbergis, Vytautas Merkys, Vacys Milius, Antanas<br />
Paškus, Vytautas Pavilanis, Justinas Pikūnas, Antanas Tyla, Giedrius Uždavinys, Angel÷<br />
Vyšniauskait÷, Romualdas Zalubas, Zigmas Zinkevičius, Vanda Žekonien÷.
Change language