PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
572 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *4 teikus graikiškus garsus į šnekamąją liaudies lotynų kalbą. Tai graikiškojo „Christos“ lotyniškoji transkripcija. Taip ir Svetonijus iškrito iš hiperkritikų argumentų arsenalo, ir mitologin÷s mokyklos šalininkų teiginys apie „amžiaus tyl÷jimą“ tapo dar labiau pažeidžiamas. PLINIJUS JAUNESNYSIS. Interpoliacijoms buvo priskirtas ir žinomas Plinijaus Jaunesniojo laiškas. Jis buvo Romos rašytojas, dvariškis, aristokratas, vienu metu buvo Bitinijos provincijos prokonsulas ir plačiai susirašin÷jo su imperatoriumi Trajanu. Viename išlikusių laiškų rašo apie krikščionių tardymą. Taigi Plinijus rašo, jog padaug÷jo žmonių, kaltinamų krikščionybe. Tarp tokių yra vyrų ir moterų, vergų ir laisvųjų, net ir turinčiųjų Romos pilietybę. Ištardęs apskųstus krikščionis, duoda apyskaitą imperatoriui Trajanui: „Jie tvirtino, kad jų visa kalt÷ ar klaida yra ta, kad paskirtomis dienomis buvo pratę rinktis prieš aušrą. Pasikeisdami giedodavo Kristui kaip Dievui… Po to jie paprastai išsiskirstydavo ir v÷l ateidavo valgyti paprasto ir nekalto maisto… Tuo labiau aš laikiau būtina, pavartojant kankinimus, ištardyti dvi verges, patarnautojas, kiek čia buvo tiesos. Ir neradau nieko, išskyrus didelį išsigim÷lišką prietarą… Šito prietaro užkrata paplito ne tik miestuose, bet ir kaimuose bei l÷nuose. Bet atrodo, kad galima tai sulaikyti ir pataisyti reikalą“. Šitas laiškas iš nekrikščioniškosios literatūros pateikia mums žinių iš ankstyvosios krikščionyb÷s bendruomen÷s I ir II amžiaus sandūroje. Gauname žinių apie krikščionių socialinį veidą: jų buitį, organizaciją ir psichologinį nusistatymą. Mus pasiek÷ apie 100 Plinijaus Jaunesniojo laiškų. Turint tokią daugybę, yra su kuo palyginti laiškus apie krikščionis. Ir va, lyginant laiškų leksiką, frazeologiją, gramatinę struktūrą, tonalumą ir kitus laiškų elementus su kitais laiškais, paaišk÷jo, kad visi laiškai priklauso vienai grupei, lygiai ir laiškas apie krikščionis Trajanui. öjo metai, ir hiperkritikai pasijuto patekę aklaviet÷n. Jie gal÷jo nebent kliudyti pažinti tikrus ir realius praeities įvykius. Mat atsirado daugyb÷ istorinių archeologinių duomenų. Ir senasis perd÷tas kritiškumas neatsilaik÷ prieš konkrečios analiz÷s subtilius metodus. JUOZAPAS FLAVIJUS. Viena istoriko Flavijaus raštų pastraipa vis dar buvo laikoma tekstui svetimu intarpu. Buvo manoma, kad tai padarę krikščionys, perrašin÷dami Flavijaus raštus. Reikia pripažinti, kad tam tur÷ta pagrindas: pernelyg pagarbiai pagal rom÷nams tarnaujantį žydą ten kalbama apie Kristų.
*5 KRISTAUS ISTORIŠKUMO KLAUSIMU 573 Nuo seno žinomame graikiškame Juozapo Flavijaus veikale „Žydų senov÷“ XVIII knygoje rašoma: „Tuo metu gyveno J÷zus, žmogus išmintingas, jei iš viso jį galima vadinti žmogumi. Jis dar÷ nuostabius dalykus ir buvo mokytojas žmonių, godžiai ieškančių tiesos. Jis prie savęs patrauk÷ daugelį žydų ir graikų. Jis buvo Mesijas (Kristus. – M.Kublanovas). Ir kai Pilotas pagal mūsų vyresniųjų kaltinimą pasmerk÷ jį nukryžiuoti, tie, kurie buvo jį pamilę nuo pat pradžios, pasiliko jam ištikimi. Trečią dieną jisai atsirado pas juos v÷l gyvas, kaip apie tai ir apie daugelį kitų stebuklingų jo darbų pranašavo Dievo įkv÷pti pranašai. O krikščionių gimin÷, gavusi nuo jo vardą, gyvuoja po šiai dienai“. Istorikas M.Kublanovas ir daug kitų krikščionyb÷s istorikų yra linkę manyti, kad pateiktoji citata n÷ra gryna interpoliacija, o tik sukrikščioninta pirminio Flavijaus teksto redakcija. Tam pagrindą dav÷ tekstologiniai tyrin÷jimai ir Origeno pasakymas. Tas krikščionių rašytojas, matyt, buvo skaitęs kitokią Flavijaus redakciją. Jis du kartus pareišk÷, kad J.Flavijus nelaik÷ J÷zaus Mesiju. Galutinai klausimą išsprend÷ 1902 m. Sinajaus Šv. Kotrynos vienuolyno bibliotekoje rasti ir daug v÷liau išspausdinti Manbidžo miesto Mesopotamijoje X a. vyskupo graiko Agapijaus arabiški rankraščiai. Juose rastas toks Flavijaus teksto vertimas: „Tuo laiku gyveno išmintingas žmogus, kurį vadino J÷zumi. Visas jo gyvenimo būdas buvo be priekaištų. Buvo jis žinomas savo dorumu, ir daug žmonių iš žydų ir kitų tautų tapo jo mokiniais. Pilotas pasmerk÷ jį nukryžiavimui ir mirčiai. Bet tie, kurie buvo jo mokiniai, neatsisak÷ jo mokslo. Jie pasakojo, kad trečią dieną po nukryžiavimo jis apsireišk÷ jiems ir buvo gyvas. Ir mano, jis buvo Mesijas, apie kurį pranašai pranašavo stebuklingų dalykų“. Lyginant šią arabiško rankraščio ištrauką su anksčiau pateikta graikiškąja, aiškiai matyti, kad tai tas pats tekstas, tik kitokios, nesukrikščionintos redakcijos. Arabiškasis tekstas skiriasi štai kuo. Apie J÷zaus dieviškumą n÷ra n÷ užuominos. Jis – doras, kilnus žmogus. Neminimi n÷ žydų vyresnieji, kaip J÷zaus mirties kaltininkai. Apie Kristaus prisik÷limą kalbama ne kaip apie tikrą faktą (kaip graikiškame), o kaip apie gandą. O to gando vert÷ sumenkinama tuo, kad ji kildinama iš Kristaus mokinių. Santūriai ir neaiškiai pamin÷tas ir jo mesijiškumas: „Manoma, kad jis buvo Mesijas“. Tai ne faktas, kurį Flavijus patvirtintų, o tik gandas, kalbos. Autorius stengiasi būti objektyvus. Jis n÷ra J÷zaus sek÷jas, bet ir nejuodina jo, kaip daro Tacitas ir jo Romos kolegos. Jis praneša, ką gird÷jo,
- Page 520 and 521: 522 JURGIS *11 T÷vai išsigimę, b
- Page 522 and 523: 524 JURGIS *13 mūsų kalba neišdi
- Page 524 and 525: 526 JURGIS *15 Migsi teisingo sapnu
- Page 526 and 527: 528 JURGIS *17 Priešas, nor÷damas
- Page 528 and 529: 530 JURGIS *19 kad neprider niekint
- Page 530 and 531: 532 JURGIS *21 * * * Kalb÷damas ap
- Page 532 and 533: 534 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *2 r
- Page 534 and 535: 536 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *4 i
- Page 536 and 537: 538 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *2 pr
- Page 538 and 539: 540 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *4 su
- Page 540 and 541: 542 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *6 li
- Page 542 and 543: 544 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *8 ga
- Page 544 and 545: 546 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *10 p
- Page 546 and 547: 548 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *12 t
- Page 548 and 549: 550 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *14 D
- Page 550 and 551: 552 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *16 t
- Page 552 and 553: 554 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *18 t
- Page 554 and 555: 556 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *20 K
- Page 556 and 557: 558 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *22 P
- Page 558 and 559: 560 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *24 l
- Page 560 and 561: 562 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *26 B
- Page 562 and 563: 564 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *28 m
- Page 564 and 565: 566 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *30 S
- Page 566 and 567: 568 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *32 l
- Page 568 and 569: 570 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *2 taryb
- Page 572 and 573: 574 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *6 ir ai
- Page 575 and 576: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 577 and 578: *3 KONFERENCIJOS 579 Savo pranešim
- Page 579 and 580: *5 KONFERENCIJOS 581 vietų okupuot
- Page 581 and 582: *7 KONFERENCIJOS 583 universitetu;
- Page 583 and 584: *9 KONFERENCIJOS 585 Prof. Vandos
- Page 585 and 586: *11 MŪSŲ JUBILIATAI 587 Vaitkevi
- Page 587 and 588: *13 MŪSŲ JUBILIATAI 589 Autorinia
- Page 589 and 590: *15 MŪSŲ JUBILIATAI 591 Inteligen
- Page 591 and 592: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 593 and 594: *19 MŪSŲ JUBILIATAI 595 chirurgo,
- Page 595 and 596: *21 MŪSŲ JUBILIATAI 597 Yra gavę
- Page 597 and 598: *23 MŪSŲ JUBILIATAI 599 DR. ALOYZ
- Page 599 and 600: *25 MŪSŲ JUBILIATAI 601 (1970), P
- Page 601 and 602: *27 MŪSŲ JUBILIATAI 603 (1992), D
- Page 603 and 604: *29 MŪSŲ JUBILIATAI 605 (2000), A
- Page 605 and 606: *31 MŪSŲ JUBILIATAI 607 (1988), N
- Page 607 and 608: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 609 and 610: *35 SUKAKTYS 611 Kas surinks prelat
- Page 611 and 612: *37 PRO MEMORIA 613
- Page 613 and 614: *39 PRO MEMORIA 615 se, tačiau kie
- Page 615 and 616: *41 PRO MEMORIA 617 Kauno 6-ojoje v
- Page 617 and 618: *43 PRO MEMORIA 619 čiausiąjį“
- Page 619 and 620: *45 PRO MEMORIA 621 instituto Vilni
*5 KRISTAUS ISTORIŠKUMO KLAUSIMU 573<br />
Nuo seno žinomame graikiškame Juozapo Flavijaus veikale „Žydų<br />
senov÷“ XVIII knygoje rašoma:<br />
„Tuo metu gyveno J÷zus, žmogus išmintingas, jei iš viso jį galima vadinti<br />
žmogumi. Jis dar÷ nuostabius dalykus ir buvo mokytojas žmonių,<br />
godžiai ieškančių tiesos. Jis prie savęs patrauk÷ daugelį žydų ir graikų.<br />
Jis buvo Mesijas (Kristus. – M.Kublanovas). Ir kai Pilotas pagal mūsų vyresniųjų<br />
kaltinimą pasmerk÷ jį nukryžiuoti, tie, kurie buvo jį pamilę nuo<br />
pat pradžios, pasiliko jam ištikimi. Trečią dieną jisai atsirado pas juos v÷l<br />
gyvas, kaip apie tai ir apie daugelį kitų stebuklingų jo darbų pranašavo<br />
Dievo įkv÷pti pranašai. O krikščionių gimin÷, gavusi nuo jo vardą, gyvuoja<br />
po šiai dienai“.<br />
Istorikas M.Kublanovas ir daug kitų krikščionyb÷s istorikų yra linkę<br />
manyti, kad pateiktoji citata n÷ra gryna interpoliacija, o tik sukrikščioninta<br />
pirminio Flavijaus teksto redakcija.<br />
Tam pagrindą dav÷ tekstologiniai tyrin÷jimai ir Origeno pasakymas.<br />
Tas krikščionių rašytojas, matyt, buvo skaitęs kitokią Flavijaus redakciją.<br />
Jis du kartus pareišk÷, kad J.Flavijus nelaik÷ J÷zaus Mesiju.<br />
Galutinai klausimą išsprend÷ 1902 m. Sinajaus Šv. Kotrynos vienuolyno<br />
bibliotekoje rasti ir daug v÷liau išspausdinti Manbidžo miesto Mesopotamijoje<br />
X a. vyskupo graiko Agapijaus arabiški rankraščiai. Juose<br />
rastas toks Flavijaus teksto vertimas:<br />
„Tuo laiku gyveno išmintingas žmogus, kurį vadino J÷zumi. Visas jo<br />
gyvenimo būdas buvo be priekaištų. Buvo jis žinomas savo dorumu, ir<br />
daug žmonių iš žydų ir kitų tautų tapo jo mokiniais. Pilotas pasmerk÷ jį<br />
nukryžiavimui ir mirčiai. Bet tie, kurie buvo jo mokiniai, neatsisak÷ jo<br />
<strong>mokslo</strong>. Jie pasakojo, kad trečią dieną po nukryžiavimo jis apsireišk÷<br />
jiems ir buvo gyvas. Ir mano, jis buvo Mesijas, apie kurį pranašai pranašavo<br />
stebuklingų dalykų“.<br />
Lyginant šią arabiško rankraščio ištrauką su anksčiau pateikta graikiškąja,<br />
aiškiai matyti, kad tai tas pats tekstas, tik kitokios, nesukrikščionintos<br />
redakcijos.<br />
Arabiškasis tekstas skiriasi štai kuo.<br />
Apie J÷zaus dieviškumą n÷ra n÷ užuominos. Jis – doras, kilnus žmogus.<br />
Neminimi n÷ žydų vyresnieji, kaip J÷zaus mirties kaltininkai. Apie<br />
Kristaus prisik÷limą kalbama ne kaip apie tikrą faktą (kaip graikiškame),<br />
o kaip apie gandą. O to gando vert÷ sumenkinama tuo, kad ji kildinama<br />
iš Kristaus mokinių. Santūriai ir neaiškiai pamin÷tas ir jo mesijiškumas:<br />
„Manoma, kad jis buvo Mesijas“. Tai ne faktas, kurį Flavijus patvirtintų,<br />
o tik gandas, kalbos.<br />
Autorius stengiasi būti objektyvus. Jis n÷ra J÷zaus sek÷jas, bet ir nejuodina<br />
jo, kaip daro Tacitas ir jo Romos kolegos. Jis praneša, ką gird÷jo,
Change language