02.08.2013 Views

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

568 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *32<br />

les“ 15, 44 tekstą patvirtina, min÷damas Kristų ir krikščionių persekiojimus<br />

Nerono laikais 230.<br />

Reikia pabr÷žti, kad v÷liau atsiranda vis daugiau balsų, patvirtinančių<br />

Kristaus istoriškumą. Jie visi, pradedant imperatoriumi Adrianu 231,<br />

rašytojais istorikais Numenijum, Flegonu, Galenu ir baigiant aršiuoju<br />

krikščionyb÷s priešininku Celsu, kalba apie Kristų kaip istorinį asmenį 232.<br />

Pradedant Celsu ir jo amžininkais Lukijanu, Frontonu ir kt., užvir÷ arši<br />

polemin÷ kova tarp krikščionių ir pagonių d÷l Kristaus <strong>mokslo</strong> ir jo asmens<br />

dieviškumo. Tačiau n÷ vienas krikščionyb÷s priešininkas nem÷gino<br />

pagrįstai suabejoti Kristaus buvimu, nors jie itin piktai puol÷ Kristaus<br />

mokslą 233. Mes jų pasisakymų nenagrin÷sime tod÷l, kad jie priklauso v÷lesniam<br />

negu mūsų aptartieji istorikai laikotarpiui. Tada jau buvo daug<br />

tiek istorikų, tiek filosofų ar rašytojų, kalb÷jusių apie Kristų ir krikščionybę.<br />

Mūsų tikslas buvo pažvelgti, ką sak÷ Kristaus istoriškumo klausimu<br />

nekrikščionys istorikai, buvę arčiausiai Kristaus. Apie v÷lesniuosius svarbu<br />

pasakyti tiek, kad jie remia Plinijaus Jaunesniojo, Tacito ir Svetonijaus<br />

liudijimus apie Kristaus istoriškumą. Plinijaus Jaunesniojo, Tacito, Svetonijaus<br />

liudijimai yra svarbūs tod÷l, kad išsklaido visas abejones d÷l Kristaus<br />

istoriškumo. Tačiau nepaisydami min÷tųjų trijų Romos istorikų nuomon÷s,<br />

taip pat visų kitų liudijimų apie Kristaus istoriškumą, mes vis tiek<br />

neabejotinai tikime, kad Kristus gyveno, kad jis įsteig÷ krikščionių religiją.<br />

Nors toji krikščionyb÷ buvo vadinama prietarais ir kitais niekinamaisiais<br />

vardais, tačiau tos „blogyb÷s“ autorius yra Kristus iš Jud÷jos 234. Tai istorinis<br />

faktas. Gal pagonims ir Romai nemalonus, bet faktas, gal d÷mesio nevertas<br />

faktas, kurio jie vis d÷lto negal÷jo nutyl÷ti. Jie jį patyr÷ ir, negal÷dami<br />

jo paneigti, bent glaustai užfiksavo savo raštuose. Reikia pasakyti, kad<br />

niekas negali jų apkaltinti šališkumu, nes jie krikščionių priešai.<br />

Pagaliau prie tų rom÷nų liudijimų prijunkime žinomus žydų J.Flavijaus,<br />

rabinų literatūros liudijimus apie Kristaus istoriškumą, ir su visu istorišku<br />

tikrumu, be jokios abejon÷s gal÷sime pasakyti: Kristus tikrai<br />

gyveno.<br />

Nor÷dami sužinoti, kas tas Kristus buvo, turime kreiptis jau į krikščionių<br />

liudijimus. Kristaus mokiniai ir jo sek÷jai, kurie su juo kartu gyveno,<br />

valg÷, gird÷jo jo mokslą, mat÷ jo darbus ir už jį pad÷jo galvas, tie, be<br />

abejo, gali ne tik paliudyti jo buvimą, bet ir tai, koks jis buvo, ką jis skelb÷.<br />

––––––––––––––––––––––<br />

230 C.Kirch, p. 33–34.<br />

231 Ten pat, p. 30–32.<br />

232 Plg. P.Dovydaitis, min. veik., p.142.<br />

233 Ten pat.<br />

234 P.C.Tacitus, Annales, 15, 44.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!