PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*29 JöZAUS KRISTAUS ISTORIŠKUMAS NEKRIKŠČIONIŲ ISTORIKŲ RAŠTUOSE 565
Pats imperatorius Adrianas, pas kurį Svetonijus sekretoriavo, krikščionių
reikalais susirašin÷jo su Azijos prokonsulu Minucijum Fundanu ir Egipto
konsulu Servijanu208. Visi nutarimai ir instrukcijos ÷jo per imperatoriaus
kanceliariją. Reikia tur÷ti galvoje, kad Svetonijus buvo ne šiaip paprastas
imperatorius sekretorius, bet kartu ir istorikas. Kad tur÷tų daugiau žinių,
jis ne tik raus÷si po imperatorių archyvą, bet ir dom÷josi tais dalykais,
kurie eidavo pro kanceliarijos įstaigą, žinojo, kas d÷josi plačioje imperijoje.
Taigi jis iš tiesioginių šaltinių ÷m÷ žinias ir apie krikščionis bei Kristų.
Kaip pagonis ir aukštas valdininkas, žinoma, su panieka ir iš aukšto žiūr÷jo
į krikščionis. Kristaus mokslas kaip pagoniui jam buvo ne kas kita,
kaip bjaurūs burtai, o krikščionys – liaudies kiršintojai prieš Romos valdžią.
Taip manyti dav÷ pagrindą įvairūs skelbęsi netikrieji mesijai. Vienas
toks, kaip tik Adrianui viešpataujant, Simonas Bar Kochba pasiskelb÷
Jud÷joje mesijumi ir 132–135 m. sureng÷ sukilimą Jud÷joje209. Sukil÷liai
už÷m÷ tą vietovę, kur buvo sugriauta Jeruzal÷. O rom÷nai čia ketino statyti
Elijos Kapitulinos miestą. Roma tur÷jo sutelkti daug kariuomen÷s j÷gų,
kad numalšintų tariamojo mesijo sukeltus ir kariaujančius žydus210. Kadangi ir Kristus buvo vadinamas Mesiju, tai Svetonijaus akyse jis buvo
vienas iš panašių liaudies kiršintojų, apsišauk÷lių mesijų. Užtat jis man÷,
kad nereik÷tų specialiai rašyti apie Kristų, ir tik tarp kitko prab÷gomis
apie jį užsimena. Tačiau mūsų klausimui nesvarbu, kaip jis apie Kristų ir
krikščionybę man÷, mums svarbu, ar jis užsimena apie Kristų.
Svetonijus veikale „De vita cezarum“, parašytame apie 120 m., imperatoriaus
Klaudijaus biografijoje štai ką rašo: Judeos Impulsore Chresto
assidue tumultantes Roma expulit (Žydus, nuolat d÷l Kristaus nerimaujančius,
išvijo iš Romos) 211.
Taip pat ir Nerono biografijoje Svetonijus rašo: afficti supliciis Chrestiani,
genus hominum superstitionis novae ac maleficae (Buvo nuteisti mirti
krikščionys, kurie laikosi naujų ir žalingų prietarų) 212.
D÷l šių tekstų autentiškumo niekas neabejoja213. Pirmasis tekstas, paimtas
iš Klaudijaus biografijos, aiškiai kalba apie Kristų, d÷l kurio žydai
labai nesutar÷ 214. Šis trumpas tekstas rodo, kad čia minimas Chresto yra
ne kas kitas, kaip Kristus – krikščionių religijos autorius. Kaip mat÷me,
Svetonijaus laikais krikščionyb÷ buvo jau plačiai žinoma. Jei čia Chresto
būtų buvęs ne krikščionyb÷s įsteig÷jas, o koks nežinomas žydas, be abejo,
––––––––––––––––––––––
208 Ten pat, p. 30–32.
209 N.Maškinas, min. veik., p. 445.
210 Ten pat.
211 C.Kirch, p. 33.
212 Ten pat, p. 34.
213 Plg. P.Dovydaitis, min. veik., p. 137.
214 Plg. B.Č÷snys, min. veik., p. 5