PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

564 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *28
mesį į tuos žmones, kurie kūr÷ istoriją 202. Taigi visai nesuprantama būtų,
jei Tacitas nebūtų išvis dom÷jęsis, kas buvo tokios didel÷s organizacijos,
tokio plataus jud÷jimo pradininkas. Ypač kai to reikalauja net pats kontekstas.
Kaip kalbant apie Romos gaisrą reikia kalb÷ti ir apie tai, kas tą
gaisrą suk÷l÷, lygiai taip kalbant apie krikščionybę reikia bent trumpai
supažindinti skaitytojus, kas jos autorius ir iš kur ji yra kilusi. Taigi, kaip
matome, savo skaitytojus su šiuo faktu – krikščionyb÷s įkūr÷ju – Kristumi
– ir supažindina vienas iš objektyviausių ir geriausių Romos istoriografų
– pagonis Publijus Kornelijus Tacitas 203. Šis Kristaus istoriškumo
liudijimas, parašytas istoriko pagonies ranka, yra toks svarus, kad jo vieno
užtektų Kristaus asmenyb÷s istoriškumui įrodyti.
Negana to, šį Tacito konkretų, lakonišką ir kartu aiškų Kristaus istoriškumo
įrodymą dar patvirtina trečias Romos istorikas – Gajus Svetonijus
Trankvilas.
GAJUS SVETONIJUS TRANKVILAS (apie 70–160 m.). Jo biografinių žinių
labai maža. Istorikas N.Maškinas pateikia tokią jo biografiją. „Jo t÷vas
priklaus÷ raitelių luomui ir buvo karo tribūnas. Savo karjeros pradžioje
Svetonijus buvo advokatas ir dom÷josi literatūra. Adriano laikais jis tapo
imperatoriaus sekretoriumi, o netekęs tos tarnybos atsid÷jo vien literatūrinei
veiklai“.
Svetonijus paraš÷ daug veikalų, bet ištisai mus pasiek÷ tik „Dvylikos
cezarių gyvenimo aprašymas“. Išliko dalis žymiųjų retorikų ir gramatikų
biografijų. Kiti veikalai yra žinomi tik iš pavadinimų ir mus pasiek÷ tik
atskiros jų nuotrupos 204. Svetonijus buvo aukšto rango valdininkas ir žymus
cezarių bei žymiųjų Romos veik÷jų istorikas. Jam buvo prieinamas
imperatorių archyvas, taip pat jis naudodavosi memuarais, pats užrašin÷davo
amžininkų liudijimus 205. Tod÷l galima sakyti, kad jo žinios buvo
pagrįstos tikrais šaltiniais. Be to, dirbdamas imperatoriaus Adriano sekretoriumi,
be abejo, iš paties imperatoriaus ar iš imperatoriui atsiųstų iš
provincijų pranešimų Svetonijus sužinojo apie krikščionis ir jų religijos
steig÷ją Kristų. Juk Adrianas imperatoriumi buvo 117–138 m. 206, kai
krikščionyb÷ buvo išplitusi beveik visoje imperijoje. Mes, kalb÷dami apie
Plinijų Jaunesnįjį, mat÷me, kad jis, būdamas Bitinijoje prokonsulu, apie
111–113 m. susirašin÷jo krikščionių reikalais su imperatoriumi Trajanu 207.
––––––––––––––––––––––
202 Plg. N.Maškinas, min. veik., p. 23; P.Dovydaitis, min. veik., p. 134.
203 P.C.Tacitus, Annales, 15, 44.
204 N.Maškinas, min. veik., p. 24.
205 Ten pat.
206 Ten pat.
207 C.Kirch, min. veik., p. 22–24.