PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
562 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *26 Be to, aišku, kad ši informacija n÷ra žydiškos kilm÷s. Tacitas čia rašo: Auctor eius nominis Christus… 187, o yra žinoma, kad žydai (čia kalbama apie rabinų literatūrą) J÷zaus Kristumi nevadindavo. Jie vadindavo visuomet tik J÷zumi arba J÷zumi Nazar÷nu. J÷zų pavadinti Kristumi – tai tas pats, kaip jį pripažinti Mesiju 188. Tacitas informaciją pateikdavo kritiškai ir atsargiai. Rašydamas apie kitų nuomones, jis visuomet pažym÷davo: invenio, reperio apud auctores, quidam, alii, plerique… 189 Jeigu jis čia būtų pateikęs ne savo, bet kitų nuomonę apie Kristų ir krikščionybę, tai, be abejo, būtų tai atitinkamai pažym÷jęs. Tačiau Tacitas čia kategoriškai, be jokios abejon÷s, tiesiai ir drąsiai sako: Auctor nominis eius Christus… Šitaip Tacitas rašydavo tik pats aiškiai dalyką žinodamas. Jis čia tur÷jo ne kitų nuomonę, bet r÷m÷si tiesiogiai tikrais šaltiniais. Kitaip jis savo, „vieno iš geriausių Romos istoriografijos atstovo“ 190 vardu – autoritetu būtų suklaidinęs savo skaitytojus. Tačiau šito Tacitui niekas nedrįsta primesti. Taip pat nepagrįstai sp÷liojama, kad Tacitas čia esą panaudojęs J.Flavijaus „Antiquitates Judaicae“ 18, 6 tekstą 191. Pirmiausiai, tai netiesa d÷l to, kad jei Flavijus J÷zų pavadina Kristumi – dieviškuoju Mesiju, tai tekstas, atrodo, neautentiškas, nes jau mat÷me, jog J.Flavijus niekur negal÷jo kategoriškai tvirtinti, kad J÷zus yra Kristus. Antra, „Annales“ 15, 44 teiginiams visiškai nebūdingas J.Flavijaus „Antiquitates Judaicae“ posakių stilius 192. Pagaliau, kalbant apie Tacito čia pateiktos informacijos apie Kristų tikrumą, negalima daryti prielaidos, kad jis būtų pasinaudojęs abejotinais šaltiniais. Jis buvo garsus imperatorių, karvedžių ir imperijos istorikas, tad negal÷jo lengvap÷diškai ir neatsakingai, remdamasis kokiomis nugirstomis paskalomis ar gandais, priskirti Romos paskirtam prokuratoriui Pilotui žmogžudyst÷s. Tacitui rašant „Annales“ Kristaus ir Piloto egzistavimas ir veikla istoriniu požiūriu buvo beveik dabarties dalykas ir buvo galima lengvai patikrinti. Pasak žydų istoriko Flavijaus, kai Pilotas buvo pasiųstas į Romą aiškintis d÷l savo nusikaltimų Jud÷joje, atvykęs rado jau ką tik mirusį imperatorių Tiberijų 193. Pilotas į savo prokuratoriaus vietą nebegrįžo. Tiberijus mir÷ 37 metais. Vadinasi, Pilotas baig÷ savo viešpatavimą Jud÷joje apie 37 m. 194 Pagal J.Flavijų, jis ÷jo prokuratoriaus –––––––––––––––––––––– 187 Ten pat. 188 Plg. J.Szymeczko, min. veik., p. 113. 189 P.Dovydaitis, min. veik., p. 136. 190 N.Maškinas, min. veik., p. 22. 191 B.Č÷sn ys, min. veik., p. 6. 192 J.Flavius, Antiquitates Judaicae, p. 18, 5. 193 Ten pat. 194 Ten pat.
*27 JöZAUS KRISTAUS ISTORIŠKUMAS NEKRIKŠČIONIŲ ISTORIKŲ RAŠTUOSE 563 pareigas dešimt metų. Taigi Jud÷joje Romos statytiniu buvo buvęs nuo 26 iki 37 m. Tacito veikalas „Annales“ yra baigtas rašyti apie 116–117 m. Vadinasi, Pilotas ir jo darbai Tacitui rašant „Annales“ buvo nelabai nutolę praeities dalykai. Be abejo, jis, kaip aukštas pareigūnas ir imperatorių draugas, gal÷jo eiti net į imperatorių archyvus 195 ir lengvai dalyką patikrinti. Juk tuomet dar visa archyvin÷ medžiaga apie Piloto gyvenimą nebuvo žuvusi. Taip pat visi tie su Kristumi susiję įvykiai dar buvo gyvi ir kai kurių tebegyvenančių Kristų bei jo mokinius mačiusių žmonių sąmon÷je. Tod÷l negalima teigti, kad Tacitas, remdamasis nepatvirtintais gandais, priskirtų tokiems aukštiems Romos valdžios atstovams pasmerkimą mirti žmogaus, kurio išvis nebuvę. Čia kaip tik žymus istorikas Kristų ir jo likimą susieja su konkrečiais Romos valdovais: imperatoriumi Tiberijum ir jo valdiniu Pilotu. Jiems Tacitas priskiria Kristaus pasmerkimą ir mirtį. Aišku, jeigu jis rašo: Auctor nominis eius Christus, Tiberio imperante per procuratorem pontium Pilatum, suplicio affectus erat 196, tai čia jis yra įsitikinęs Kristaus istoriškumu, kaip ir imperatoriaus Tiberijaus ir neginčijamu Jud÷jos valdytojo Piloto istoriškumu. Jeigu čia Kristaus istoriškumas būtų buvęs abejotinas, tai Tacitas būtų tai pažym÷jęs. Jis pats yra pasakęs, kad apgaudin÷ti skaitytoją fantazijomis ir išgalvotomis istorijomis yra žeminantis istoriką darbas 197. Šiuo atveju žemintų ne tik istoriką ir skaitytojus, bet žemintų ir įžeistų imperatorių. Tacitas informuoja skaitytojus visiškai neabejodamas savo žinių tikrumu. Tekstas toks būdingas Tacitui, išplaukiąs iš konteksto, konkretus, kad paveikia net skeptikus 198. Pagaliau būtų nesuprantama, jei Tacitas, kalb÷damas apie krikščionybę ir jos persekiojimus, nebūtų informavęs, iš kur ta krikščionyb÷ kilusi ir kas jos autorius. Juk krikščionyb÷, nors žiauriai persekiojama, buvo jau plačiai pasklidusi visoje imperijoje. Tacitas sako, jog jau Nerono laikais krikščionyb÷ buvo pasiekusi Romą ir buvo gausi bendruomen÷ 199. Plinijus Jaunesnysis savo laiške Trajanui, rašytame 111–113 m., sako, kad Bitinijoje krikščionyb÷ jau prieš 20 m. buvo užliejusi miestus ir kaimus 200. Be to, kasin÷jant Pomp÷jos miesto griuv÷sius, rasti įrašai, kurie rodo, kad ten dar prieš 79 m. gyventa krikščionių ar bent apie juos žinota 201. Kaip matome, Tacitui rašant „Annales“, krikščionyb÷ jau buvo paplitusi beveik po visą Romos imperiją, o Tacitas, kaip žinome, labiausiai kreip÷ d÷- –––––––––––––––––––––– 195 Plg. B.Č÷snys, min. veik., p. 6–7. 196 P.C.Tacitus, Annales, 15, 44. 197 P.Dovydaitis, min. veik., p. 136. 198 Plg. J.Szymeczko, min. veik., p. 113–114. 199 P.C.Tacitus, Annales, 15, 44. 200 C.Kirch, min. veik., p. 24. 201 F.Meffert, min. veik., p. 104; P.Dovydaitis, min. veik., p. 140–141.
- Page 510 and 511: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 512 and 513: 514 JURGIS *3 lašui varvina savo n
- Page 514 and 515: 516 JURGIS *5 Pereikime prie social
- Page 516 and 517: 518 JURGIS *7 buvo pavertę. Jie ai
- Page 518 and 519: 520 JURGIS *9 Ir teip jei t÷vyn÷s
- Page 520 and 521: 522 JURGIS *11 T÷vai išsigimę, b
- Page 522 and 523: 524 JURGIS *13 mūsų kalba neišdi
- Page 524 and 525: 526 JURGIS *15 Migsi teisingo sapnu
- Page 526 and 527: 528 JURGIS *17 Priešas, nor÷damas
- Page 528 and 529: 530 JURGIS *19 kad neprider niekint
- Page 530 and 531: 532 JURGIS *21 * * * Kalb÷damas ap
- Page 532 and 533: 534 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *2 r
- Page 534 and 535: 536 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *4 i
- Page 536 and 537: 538 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *2 pr
- Page 538 and 539: 540 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *4 su
- Page 540 and 541: 542 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *6 li
- Page 542 and 543: 544 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *8 ga
- Page 544 and 545: 546 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *10 p
- Page 546 and 547: 548 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *12 t
- Page 548 and 549: 550 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *14 D
- Page 550 and 551: 552 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *16 t
- Page 552 and 553: 554 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *18 t
- Page 554 and 555: 556 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *20 K
- Page 556 and 557: 558 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *22 P
- Page 558 and 559: 560 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *24 l
- Page 562 and 563: 564 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *28 m
- Page 564 and 565: 566 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *30 S
- Page 566 and 567: 568 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *32 l
- Page 568 and 569: 570 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *2 taryb
- Page 570 and 571: 572 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *4 teiku
- Page 572 and 573: 574 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *6 ir ai
- Page 575 and 576: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 577 and 578: *3 KONFERENCIJOS 579 Savo pranešim
- Page 579 and 580: *5 KONFERENCIJOS 581 vietų okupuot
- Page 581 and 582: *7 KONFERENCIJOS 583 universitetu;
- Page 583 and 584: *9 KONFERENCIJOS 585 Prof. Vandos
- Page 585 and 586: *11 MŪSŲ JUBILIATAI 587 Vaitkevi
- Page 587 and 588: *13 MŪSŲ JUBILIATAI 589 Autorinia
- Page 589 and 590: *15 MŪSŲ JUBILIATAI 591 Inteligen
- Page 591 and 592: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 593 and 594: *19 MŪSŲ JUBILIATAI 595 chirurgo,
- Page 595 and 596: *21 MŪSŲ JUBILIATAI 597 Yra gavę
- Page 597 and 598: *23 MŪSŲ JUBILIATAI 599 DR. ALOYZ
- Page 599 and 600: *25 MŪSŲ JUBILIATAI 601 (1970), P
- Page 601 and 602: *27 MŪSŲ JUBILIATAI 603 (1992), D
- Page 603 and 604: *29 MŪSŲ JUBILIATAI 605 (2000), A
- Page 605 and 606: *31 MŪSŲ JUBILIATAI 607 (1988), N
- Page 607 and 608: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 609 and 610: *35 SUKAKTYS 611 Kas surinks prelat
562 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *26<br />
Be to, aišku, kad ši informacija n÷ra žydiškos kilm÷s. Tacitas čia rašo:<br />
Auctor eius nominis Christus… 187, o yra žinoma, kad žydai (čia kalbama<br />
apie rabinų literatūrą) J÷zaus Kristumi nevadindavo. Jie vadindavo visuomet<br />
tik J÷zumi arba J÷zumi Nazar÷nu. J÷zų pavadinti Kristumi – tai<br />
tas pats, kaip jį pripažinti Mesiju 188. Tacitas informaciją pateikdavo kritiškai<br />
ir atsargiai. Rašydamas apie kitų nuomones, jis visuomet pažym÷davo:<br />
invenio, reperio apud auctores, quidam, alii, plerique… 189 Jeigu jis čia būtų<br />
pateikęs ne savo, bet kitų nuomonę apie Kristų ir krikščionybę, tai, be<br />
abejo, būtų tai atitinkamai pažym÷jęs. Tačiau Tacitas čia kategoriškai, be<br />
jokios abejon÷s, tiesiai ir drąsiai sako: Auctor nominis eius Christus… Šitaip<br />
Tacitas rašydavo tik pats aiškiai dalyką žinodamas. Jis čia tur÷jo ne<br />
kitų nuomonę, bet r÷m÷si tiesiogiai tikrais šaltiniais. Kitaip jis savo, „vieno<br />
iš geriausių Romos istoriografijos atstovo“ 190 vardu – autoritetu būtų<br />
suklaidinęs savo skaitytojus. Tačiau šito Tacitui niekas nedrįsta primesti.<br />
Taip pat nepagrįstai sp÷liojama, kad Tacitas čia esą panaudojęs J.Flavijaus<br />
„Antiquitates Judaicae“ 18, 6 tekstą 191.<br />
Pirmiausiai, tai netiesa d÷l to, kad jei Flavijus J÷zų pavadina Kristumi<br />
– dieviškuoju Mesiju, tai tekstas, atrodo, neautentiškas, nes jau mat÷me,<br />
jog J.Flavijus niekur negal÷jo kategoriškai tvirtinti, kad J÷zus yra<br />
Kristus.<br />
Antra, „Annales“ 15, 44 teiginiams visiškai nebūdingas J.Flavijaus<br />
„Antiquitates Judaicae“ posakių stilius 192.<br />
Pagaliau, kalbant apie Tacito čia pateiktos informacijos apie Kristų<br />
tikrumą, negalima daryti prielaidos, kad jis būtų pasinaudojęs abejotinais<br />
šaltiniais. Jis buvo garsus imperatorių, karvedžių ir imperijos istorikas,<br />
tad negal÷jo lengvap÷diškai ir neatsakingai, remdamasis kokiomis nugirstomis<br />
paskalomis ar gandais, priskirti Romos paskirtam prokuratoriui<br />
Pilotui žmogžudyst÷s. Tacitui rašant „Annales“ Kristaus ir Piloto egzistavimas<br />
ir veikla istoriniu požiūriu buvo beveik dabarties dalykas ir buvo<br />
galima lengvai patikrinti. Pasak žydų istoriko Flavijaus, kai Pilotas buvo<br />
pasiųstas į Romą aiškintis d÷l savo nusikaltimų Jud÷joje, atvykęs rado<br />
jau ką tik mirusį imperatorių Tiberijų 193. Pilotas į savo prokuratoriaus<br />
vietą nebegrįžo. Tiberijus mir÷ 37 metais. Vadinasi, Pilotas baig÷ savo<br />
viešpatavimą Jud÷joje apie 37 m. 194 Pagal J.Flavijų, jis ÷jo prokuratoriaus<br />
––––––––––––––––––––––<br />
187 Ten pat.<br />
188 Plg. J.Szymeczko, min. veik., p. 113.<br />
189 P.Dovydaitis, min. veik., p. 136.<br />
190 N.Maškinas, min. veik., p. 22.<br />
191 B.Č÷sn ys, min. veik., p. 6.<br />
192 J.Flavius, Antiquitates Judaicae, p. 18, 5.<br />
193 Ten pat.<br />
194 Ten pat.
Change language