PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
560 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *24 literatūrin÷ veikla. Tacitas gim÷ raitelio šeimoje apie 55 m. e. m. viename italikų mieste (Umbrijoje). Oratoriško talento d÷ka Tacitui pavyko iškilti. Jis gavo kvestūrą, 97 m. buvo konsulas, o 111–112 m. – Azijoje prokonsulas. Tacitas mir÷ apie 120 m. 171 Tacitui ne tik pavyko iškilti tarnyboje, bet būnant aukštu administratoriumi Romos imperijoje įgyti ir nemirtingą istoriko vardą. Jo ankstyviausias mums žinomų veikalų yra „Dialogas apie oratorius“ 172. Po šio veikalo jis paraš÷ savo uošvio, garsaus karvedžio Agrikolos biografiją, o paskui – etnografinį veikalą „Germania“. Savo istorin÷s literatūros kūrybos pabaigoje parašo du garsiausius savo veikalus – „Istorijas“ ir „Metraščius“ 173. Mums svarbiausias yra paskutinis veikalas „Metraščiai“ (Annales). Šis veikalas ne visas išliko. Trūksta ištisai keturių knygų (7–10), dalies penktosios knygos ir šešioliktosios knygos pabaigos174. „Metraščiai“ parašyti labai stropiai ir tiksliai175. Visi istorikai Tacitą laiko objektyviu ir teisingu istoriku176. Jis pats yra pasakęs, kad jo tikslas istoriniuose veikaluose apie viską rašyti objektyviai – sine ira et studio177. Šį savo pasiryžimą, atrodo, jis yra įvykdęs, nes „niekam nepavyko sugauti Tacitą kur nors nupiešusį nesutinkantį su istorija paveikslą“ 178. „Metraščius“ jis raš÷ imperatoriaus Trajano (98–117) laikais. Taigi jau būdamas aukšto rango Romos imperatoriaus valdininkas. Jam kaip konsului ir žymiam cezarių bei imperijos istorikui, be abejo, buvo prieinami to meto didieji archyvai179. Be to, jam, kaip plataus masto istorin÷s literatūros specialistui, teko susidurti su visais žymesniųjų istorikų veikalais180. Tod÷l ne veltui ir prof. Pr. Dovydaitis, remdamasis daugelio istorikų nuomon÷mis, „Metraščių“ autorių apibūdina kaip geriausią istoriką181. Tacitas savo veikale „Metraščiai“ (16 knygų) aprašo Romos imperijos istoriją nuo Augusto mirties iki Julijų Klaudijų dinastijos pabaigos182. Šio veikalo 15-toje knygoje Tacitas, aprašydamas baisųjį Romos gaisrą Nerono laikais, 44 eilut÷je mini Kristų kaip istorinį asmenį. Štai tas tekstas: Ergo abolendo rumori Nero subdidit reos, et quesitissimis poenis adfecit, quos per flagitia intevisos, vulgus Christianos appelabat. Auctor nominis ÷jus Christus, –––––––––––––––––––––– 171 N.Maškinas, min. veik., p. 22. 172 Ten pat. 173 Ten pat. 174 Ten pat. 175 Plg. P.Dovydaitis, min. veik., p. 129. 176 Ten pat. 177 P.C.Tacitus, Annales, 3, 65. 178 P.Dovydaitis, min. veik., p. 129. 179 Plg. B.Č÷snys, min. veik., p. 6–7. 180 N.Maškinas, min. veik., p. 24. 181 P.Dovydaitis, min. veik., p. 129. 182 Ten pat, p. 130.
*25 JöZAUS KRISTAUS ISTORIŠKUMAS NEKRIKŠČIONIŲ ISTORIKŲ RAŠTUOSE 561 Tiberio imperante per procuratorem Pontium Pilatum, suplicio affectus erat. Repressaque in praessens existiabilis superstitio rursus erumpebat, non modo per Judaem, originem eius mali, sed per urbem etiam, quo cuncta undique atrocia, aut pudenda coneiunt celebranturque. Igitur primum correpti; que fatebantur, deinde iudicio eorum multitudo ingens haus perinde in crimine incendii, qua odio humani generis convicti sunt… 183 Taigi gandui numalšinti Neronas apkaltino ir žiauriausiomis bausm÷mis kankino tuos, kurių d÷l beg÷dysčių neapkent÷ ir liaudis krikščionimis vadino. Šito vardo (krikščionių) autorius yra Kristus, Tiberijui viešpataujant Poncijaus Piloto nubaustas mirtimi. Iš pradžių šie burtai, buvę užslopinti, v÷l paplito ne tik Jud÷joje, kur šitas blogis gavo savo pradžią, bet ir Romos mieste, kur iš visų pusių suplaukia įvairios žiauryb÷s ir praktikuojamos beg÷dyst÷s. Taigi pirma buvo sugauti tie, kurie prisipažindavo, paskui tie nurodydavo didelę daugybę kitų, kurie ne tiek buvo kaltinami padegimu, kiek nubausti už tai, kad visos žmonių gimin÷s buvo nekenčiami. Kaip matome, čia pagonis, vienas iš geriausių Romos imperijos istoriografų, lakoniškai, tačiau aiškiai rašo, kad Kristus yra krikščionyb÷s įkūr÷jas, kilęs iš Jud÷jos, imperatoriaus Tiberijaus laikais prokuratoriaus Poncijaus Piloto nužudytas. Ar bereikia aiškesnio liudijimo, patvirtinančio Kristaus istoriškumą? Tačiau ar šis tekstas autentiškas? Reikia pasakyti, kad šio teksto autentiškumas toks tikras, Tacito stilius ir dvasia taip aiškiai atspindima, jog n÷ didžiausi mitografai, pradedant Dupuis’u ir baigiant didžiuoju Kristaus istoriškumo neig÷ju Drews’u, jo niekaip neįstengia paneigti 184. Kristaus istoriškumo priešai, negal÷dami paneigti šio Tacito liudijimo, sako, kad Tacitas šias žinias apie Kristų ir krikščionis ÷męs nekritiškai iš pačių krikščionių. Tačiau šitam teigimui visu smarkumu prieštarauja pats tekstas. Pažvelgę į tekstą pirmiausiai randame štai tokį teiginį: Repressaque in praesens existiabilis superstitio rursus erumpebat. Šitaip Tacito nebūtų gal÷jęs informuoti joks krikščionis 185. Jokiuose krikščionių raštuose niekur neaptiksime, kad krikščionyb÷ būtų buvusi tuo laiku išnaikinta. Be to, šiame tekste krikščionyb÷ vadinama bjauriausiais vardais: blogio šaltiniu – originem eius mali, pragaištingais burtais – existiabilis superstitio, krikščionys esą kupini beg÷dysčių – quos per flagitia intevisos… 186 Ar būtų šitaip atsiliepęs koks nors krikščionis apie krikščionybę? Aišku, kad ne! Taigi atsižvelgiant į šiuos faktus neprotinga kalb÷ti apie esą krikščionišką informaciją ir tai, jog Tacitas ją suvokęs nekritiškai. –––––––––––––––––––––– 183 P.C.Tacitus, Annales, 15, 44. 184 Plg. P.Dovydaitis, min. veik., p. 134. 185 P.C.Tacitus, Annales, 15, 44; J.Szymeczko, min. veik., p. 113. 186 P.C.Tacitus, Annales, 15, 44.
- Page 508 and 509: 510 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 510 and 511: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 512 and 513: 514 JURGIS *3 lašui varvina savo n
- Page 514 and 515: 516 JURGIS *5 Pereikime prie social
- Page 516 and 517: 518 JURGIS *7 buvo pavertę. Jie ai
- Page 518 and 519: 520 JURGIS *9 Ir teip jei t÷vyn÷s
- Page 520 and 521: 522 JURGIS *11 T÷vai išsigimę, b
- Page 522 and 523: 524 JURGIS *13 mūsų kalba neišdi
- Page 524 and 525: 526 JURGIS *15 Migsi teisingo sapnu
- Page 526 and 527: 528 JURGIS *17 Priešas, nor÷damas
- Page 528 and 529: 530 JURGIS *19 kad neprider niekint
- Page 530 and 531: 532 JURGIS *21 * * * Kalb÷damas ap
- Page 532 and 533: 534 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *2 r
- Page 534 and 535: 536 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *4 i
- Page 536 and 537: 538 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *2 pr
- Page 538 and 539: 540 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *4 su
- Page 540 and 541: 542 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *6 li
- Page 542 and 543: 544 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *8 ga
- Page 544 and 545: 546 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *10 p
- Page 546 and 547: 548 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *12 t
- Page 548 and 549: 550 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *14 D
- Page 550 and 551: 552 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *16 t
- Page 552 and 553: 554 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *18 t
- Page 554 and 555: 556 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *20 K
- Page 556 and 557: 558 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *22 P
- Page 560 and 561: 562 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *26 B
- Page 562 and 563: 564 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *28 m
- Page 564 and 565: 566 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *30 S
- Page 566 and 567: 568 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *32 l
- Page 568 and 569: 570 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *2 taryb
- Page 570 and 571: 572 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *4 teiku
- Page 572 and 573: 574 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *6 ir ai
- Page 575 and 576: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 577 and 578: *3 KONFERENCIJOS 579 Savo pranešim
- Page 579 and 580: *5 KONFERENCIJOS 581 vietų okupuot
- Page 581 and 582: *7 KONFERENCIJOS 583 universitetu;
- Page 583 and 584: *9 KONFERENCIJOS 585 Prof. Vandos
- Page 585 and 586: *11 MŪSŲ JUBILIATAI 587 Vaitkevi
- Page 587 and 588: *13 MŪSŲ JUBILIATAI 589 Autorinia
- Page 589 and 590: *15 MŪSŲ JUBILIATAI 591 Inteligen
- Page 591 and 592: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 593 and 594: *19 MŪSŲ JUBILIATAI 595 chirurgo,
- Page 595 and 596: *21 MŪSŲ JUBILIATAI 597 Yra gavę
- Page 597 and 598: *23 MŪSŲ JUBILIATAI 599 DR. ALOYZ
- Page 599 and 600: *25 MŪSŲ JUBILIATAI 601 (1970), P
- Page 601 and 602: *27 MŪSŲ JUBILIATAI 603 (1992), D
- Page 603 and 604: *29 MŪSŲ JUBILIATAI 605 (2000), A
- Page 605 and 606: *31 MŪSŲ JUBILIATAI 607 (1988), N
- Page 607 and 608: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
*25 JöZAUS KRISTAUS ISTORIŠKUMAS NEKRIKŠČIONIŲ ISTORIKŲ RAŠTUOSE 561<br />
Tiberio imperante per procuratorem Pontium Pilatum, suplicio affectus erat.<br />
Repressaque in praessens existiabilis superstitio rursus erumpebat, non modo<br />
per Judaem, originem eius mali, sed per urbem etiam, quo cuncta undique atrocia,<br />
aut pudenda coneiunt celebranturque. Igitur primum correpti; que fatebantur,<br />
deinde iudicio eorum multitudo ingens haus perinde in crimine incendii,<br />
qua odio humani generis convicti sunt… 183<br />
Taigi gandui numalšinti Neronas apkaltino ir žiauriausiomis<br />
bausm÷mis kankino tuos, kurių d÷l beg÷dysčių neapkent÷ ir liaudis krikščionimis<br />
vadino. Šito vardo (krikščionių) autorius yra Kristus, Tiberijui viešpataujant<br />
Poncijaus Piloto nubaustas mirtimi. Iš pradžių šie burtai, buvę užslopinti,<br />
v÷l paplito ne tik Jud÷joje, kur šitas blogis gavo savo pradžią, bet ir<br />
Romos mieste, kur iš visų pusių suplaukia įvairios žiauryb÷s ir praktikuojamos<br />
beg÷dyst÷s. Taigi pirma buvo sugauti tie, kurie prisipažindavo, paskui<br />
tie nurodydavo didelę daugybę kitų, kurie ne tiek buvo kaltinami padegimu,<br />
kiek nubausti už tai, kad visos žmonių gimin÷s buvo nekenčiami.<br />
Kaip matome, čia pagonis, vienas iš geriausių Romos imperijos istoriografų,<br />
lakoniškai, tačiau aiškiai rašo, kad Kristus yra krikščionyb÷s<br />
įkūr÷jas, kilęs iš Jud÷jos, imperatoriaus Tiberijaus laikais prokuratoriaus<br />
Poncijaus Piloto nužudytas.<br />
Ar bereikia aiškesnio liudijimo, patvirtinančio Kristaus istoriškumą?<br />
Tačiau ar šis tekstas autentiškas? Reikia pasakyti, kad šio teksto autentiškumas<br />
toks tikras, Tacito stilius ir dvasia taip aiškiai atspindima, jog n÷<br />
didžiausi mitografai, pradedant Dupuis’u ir baigiant didžiuoju Kristaus<br />
istoriškumo neig÷ju Drews’u, jo niekaip neįstengia paneigti 184. Kristaus<br />
istoriškumo priešai, negal÷dami paneigti šio Tacito liudijimo, sako, kad<br />
Tacitas šias žinias apie Kristų ir krikščionis ÷męs nekritiškai iš pačių<br />
krikščionių. Tačiau šitam teigimui visu smarkumu prieštarauja pats tekstas.<br />
Pažvelgę į tekstą pirmiausiai randame štai tokį teiginį: Repressaque in<br />
praesens existiabilis superstitio rursus erumpebat. Šitaip Tacito nebūtų gal÷jęs<br />
informuoti joks krikščionis 185. Jokiuose krikščionių raštuose niekur neaptiksime,<br />
kad krikščionyb÷ būtų buvusi tuo laiku išnaikinta. Be to, šiame<br />
tekste krikščionyb÷ vadinama bjauriausiais vardais: blogio šaltiniu –<br />
originem eius mali, pragaištingais burtais – existiabilis superstitio, krikščionys<br />
esą kupini beg÷dysčių – quos per flagitia intevisos… 186<br />
Ar būtų šitaip atsiliepęs koks nors krikščionis apie krikščionybę?<br />
Aišku, kad ne! Taigi atsižvelgiant į šiuos faktus neprotinga kalb÷ti apie<br />
esą krikščionišką informaciją ir tai, jog Tacitas ją suvokęs nekritiškai.<br />
––––––––––––––––––––––<br />
183 P.C.Tacitus, Annales, 15, 44.<br />
184 Plg. P.Dovydaitis, min. veik., p. 134.<br />
185 P.C.Tacitus, Annales, 15, 44; J.Szymeczko, min. veik., p. 113.<br />
186 P.C.Tacitus, Annales, 15, 44.
Change language