PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*19 JöZAUS KRISTAUS ISTORIŠKUMAS NEKRIKŠČIONIŲ ISTORIKŲ RAŠTUOSE 555
ir bjauriausių šmeižtų kupinus raštus, matyti vienas svarbus dalykas, –
n÷ vienas jų n÷ puse lūpų nesuabejoja Kristaus buvimu 156. Teisinga yra
P.Dovydaičio mintis: „Visoj ankstyvoj žydų polemikoj prieš krikščionis ir
šalia Talmudo, kaip Justino dialoge su žydų Trifonu ir Origeno „Contra
Celsum“, jokiam žydui neat÷jo mintis, kad J÷zus, kurio jie nekent÷, būtų
visai neegzistavęs. Visi jie vienbalsiai pripažįsta, kad J÷zus Nazarietis,
bedieviškos sektos prad÷tojas, laikęs save Mesijumi, Tiberijaus viešpatavimo
metais buvo nubaustas mirtimi ant kryžiaus prieš Velykas.
Šiuomi žydų Mišna ir yra mums pirmos rūšies liudytoja, ir visiškai teisinga,
nes jau pats vienas buvimas to, kas yra apie J÷zų rabinų ir šiaip
v÷lesn÷je žydų literatūroje, yra garsiai kalbąs liudijimas apie J÷zaus įtaką
judaizmui ir tuo pačiu apie J÷zaus egzistavimo faktą“ 157. Artimiausiai
su rabinų palikimu apie Kristų yra susijęs Justinas Kankinys (apie
100–163). Jo dialoge su Trifonu pateikiamas žydų rabinų liudijimas, patvirtinantis
Kristaus istoriškumo faktą. Von Karlas Adamas jį taip
glaustai nusako: „J÷zus Galil÷jietis yra bedieviškos ir palaidos (beg÷diškos)
sektos įsteig÷jas. Mes jį nukryžiavome. Jo sek÷jai slapta pavog÷ kūną
ir apgavo žmones, sakydami, kad jis prisik÷l÷ iš numirusių ir įženg÷
į dangų“ 158.
Be abejo, reikia pripažinti, kad žydų tautos, konkrečiau – rabinų, atsiliepimai
apie Kristų yra stiprus argumentas, patvirtinantis jo istoriškumą,
nes jei Kristus nebūtų gyvenęs, tai pikčiausi krikščionių priešai būtų
iš karto kirtę krikščionims mirtiną smūgį, sakydami: „Kristus visai negyveno.
Mes esame iš jūsų tarpo, kartu gyvenome, o iš mūsų niekas Kristaus
nemat÷. Jūs kalbate, kad mes jį prikal÷me prie kryžiaus, o to mes
niekada nedar÷me“. Ir šitaip būtų apaštalams ir pirmiesiems krikščionims
užčiaupę burnas. Nebūtų buvę reikalo ginčytis d÷l Kristaus dieviškumo,
d÷l jo stebuklų… Iš karto būtų baigta visai krikščionybei. Deja,
taip neatsitiko. Kaip liudija rabinų literatūra, Justino „Dialogas su žydu
Trifonu“ ir Origeno „Contra Celsum“, pikčiausi Kristaus mokslo priešai
neneig÷ Kristaus buvimo, nem÷gino įrodin÷ti, kad jis negyveno, o tik
puol÷ jį ir jo mokslą. Visa tai liudija, kad jiems Kristaus istoriškumas buvo
visai akivaizdus ir jo nem÷gino nuginčyti.
––––––––––––––––––––––
156 P.Dovydaitis, min. veik, p. 119.
157 Ten pat, p. 120; plg. W.Heitmüller, Die Religion in Geschichte und Gegenwart, p. 111;
P.Dovydaitis, min. veik., p. 120.
158 K.Adam, Jesus Christus, p. 67: „Jesus, die Galiaer, ist Urhaber einer gottlossen und
gesetzlossen Sekte. Wir haben ihn gekreuzigt. Seine Jünger haben Leichnam nach aus
dem Grabe gestohlen und verführen Menschen, indem sie sagen, er sei von den Toten auferstanden
und den Himmel gefahren“.