PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
552 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *16 trumpai parašo ir apie Kristų 130. To reikalauja ir pats kontekstas. Juk jis, aprašydamas Piloto žiaurumus – žudynes 131, prisimena ir Kristų, kaip vieną iš Piloto aukų. Šitaip apie Kristų parašyti, žinoma, neteigiant jo dieviškojo mesianizmo, buvo galima visai nerizikuojant netekti Romos imperatorių malon÷s. Kaip Flavijus paraš÷, kad Erodas nužud÷ išmintingą ir teisų Joną Krikštytoją 132, lygiai taip trumpai pažym÷jo, kad gyveno Kristus ir jį nuteis÷ Pilotas kryžiaus mirtimi. J.Flavijus visai objektyviai gal÷jo parašyti, kad Pilotas, kaip rom÷nų valdininkas, nužud÷ Kristų kaip paprastą išminčių ar teisuolį. Juk Pilotas buvo garsus žudyn÷mis. Jis nužud÷ ne vieną nekaltą, teisuolį. Ne veltui už žudynes jį apkaltino konsulas Vitelijus ir išsiunt÷ pas imperatorių Tiberijų pasiaiškinti 133. Nors Tiberijus dar Pilotui esant kelyje mir÷ 134, tačiau jį, matyt, imperatorius Kaligula nubaud÷ už žudynes, kad nebegrįžo į Jeruzalę eiti prokuratoriaus pareigų. Be to, Flavijus, vienas iš žymiausių žydų ir rom÷nų istorikų, negal÷jo nutyl÷ti krikščionyb÷s. Juk I a. antrojoje pus÷je krikščionyb÷ buvo jau plačiai žinoma tiek Palestinoje, tiek Romos imperijoje 135. Pagaliau ir pati imperatorių Flavijų gimin÷ tur÷jo krikščionių 136. Būtų visai nesuprantama, kad jis, kaip istorikas, būtų visai savo skaitytojų nesupažindinęs, kas tie krikščionys ir iš kur jie kilę. Aišku, kad tokį plačiai žinomą faktą tur÷jo pamin÷ti. Ir de facto trumpai supažindino savo skaitytojus, t.y. nurod÷, kad Palestinoje gyveno toks teisuolis ir nuostabių dalykų darytojas J÷zus, jį žydų vyresnieji apkaltino ir Pilotas nuteis÷ kryžiaus mirtimi, o jo sek÷jai – krikščionys gavo vardą iš paties J÷zaus, vadinamo Kristumi, vardo 137. Šitoks trumpas Kristaus gyvenimo apibūdinimas J.Flavijaus karjerai buvo visai nežalingas. Lieka klausimas, kod÷l Origenas nesinaudojo šiuo tekstu? Origenas, kovodamas su Celsu, ieškojo argumentų, patvirtinančių ne Kristaus istoriškumą, o jo dieviškumą. Celsas Kristaus istoriškumo neneig÷. Jis tik puol÷ Kristaus dieviškumą ir jo mokslą. Tod÷l šis trumpas liberalus J.Flavijaus Kristaus pamin÷jimas nebuvo joks argumentas prieš Celsą. Perskaitęs šį krikščionio ausį draskantį tekstą Origenas pagrįstai gal÷jo pasakyti, kad J.Flavijus netik÷jo, jog Kristus buvo Mesijas 138. Šio teksto dalies –––––––––––––––––––––– 130 Ten pat, 20, 6. 131 Ten pat, 18, 4–5. 132 Ten pat, 18, 7. 133 Ten pat, 18, 5. 134 Ten pat. 135 P.C.Tacitus, Annales, 15, 44. 136 Plg. Krauss, Roma Sotteranea, p. 43; P.Dovydaitis, min. veik., p. 112. 137 J.Flavius, Antiquitates Judaicae, 18, 4, 6; J.Szymeczko, min. veik. p. 86–91. 138 B.Č÷sn ys, min. veik., p. 5.
*17 JöZAUS KRISTAUS ISTORIŠKUMAS NEKRIKŠČIONIŲ ISTORIKŲ RAŠTUOSE 553 autentiškumą dar labiau sustiprina tai, jog J.Flavijus, pasirodo, neveng÷ J÷zaus Kristaus vardo pamin÷ti savo raštuose. Mes randame ir kitoje „Antiquitates Judaicae“ vietoje pamin÷tą J÷zaus Kristaus vardą. Štai tas tekstas iš „Antiquitates Judaicae“ (20, 8, 16). Junior autem Ananus is quem nunc summum pontificatum accepisse diximus, audax erat et ferox ingenio, secta Saduceus, quod niminum genus apud Judeos in judicando est severissimum, ut ante docuimus. Talis igitur cum tempus oportunum se nactum ratus, mortuo Festo; Albino ad huc agente in itinere, consilium iudicum advocat: statumque coram eo fratrem Jezu Christi Jacobum nomine, et una quosdam alios reos impietatis peractos lapidandos tradidit 139. Čia, kaip matome, labai glaustai, prab÷gomis, tačiau gana aiškiai paminimas J÷zaus Kristaus vardas. Lengvai nusp÷jama, kad čia minimas ne koks kitas Kristus, o tikrai J÷zus Kristus – krikščionyb÷s įsteig÷jas. Tai nustatyti pirmiausiai padeda atsakymas į klausimą, kas čia tas J÷zaus Kristaus brolis, vardu Jokūbas? Apaštalų darbų knygoje sakoma, kad apaštalas Jokūbas – tai Jeruzal÷s krikščionių bendruomen÷s vyresnysis, kuriam Paulius dav÷ savo darbų ataskaitą 140. Šis apaštalas Jokūbas ir buvo vadinamas Kristaus broliu, arba Viešpaties broliu 141. Kaip tik jis ir žuvo kankinio mirtimi Jeruzal÷je 142. Žydų vyriausiasis kunigas sadukiejus Ananas II, Agripos II paskirtas 7-aisiais Nerono viešpatavimo metais, ÷jo pareigas tik tris m÷nesius 143. Kadangi Neronas prad÷jo valdyti 54 m. 144, tai Ananas vyriausiojo kunigo pareigas prad÷jo eiti apie 60–61 m. Porcijus Festas mir÷ apie 60–62 m. 145. Kol atvyko naujai paskirtas prokuratorius Albinas, vyriausiasis kunigas Ananas, pasinaudojęs patogia proga, įsak÷ užmušti akmenimis apaštalą Jokūbą jaunesnįjį – J÷zaus Kristaus brolį ir, matyt, dar kelis krikščionis. Čia apaštalas Jokūbas jaunesnysis parodomas kaip istorinis asmuo šalia Jud÷jos vyriausiojo kunigo Anano II ir Palestinos prokuratorių Porcijaus Festo ir Albino. Tačiau šis Jokūbas, kaip matyti iš Apaštalų darbų knygos 146 ir Pauliaus Laiško galatams 147, yra labai susijęs su J÷zumi Kristumi – krikščionyb÷s įsteig÷ju ir vadinamas jo broliu. Tod÷l nelieka jokios abejon÷s, kad čia minimas J÷zus Kris- –––––––––––––––––––––– 139 J.Flavius, Antiquitates Judaicae, 20, 8, 16. 140 Apd 21, 18. 141 Gal 1, 19. 142 Kellner, Jesus vom Nazareth und sein Aposteln in Rhamen der Zeitgeschichte, Regensburg, Roma, New York, Cincinnati, 1906, p. 166, 173. 143 J.Flavius, Antiquitates Judaicae, 20, 8, 16; Kellner, min. veik., p. 173. 144 N.Maškinas, min. veik., p. 408. 145 Kellner, min. veik., p. 165–167; J.Szymeczko, min. veik., p. 75. 146 Apd 21, 18. 147 Gal 1, 19.
- Page 500 and 501: 502 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 502 and 503: 504 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 504 and 505: 506 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 506 and 507: 508 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 508 and 509: 510 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 510 and 511: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 512 and 513: 514 JURGIS *3 lašui varvina savo n
- Page 514 and 515: 516 JURGIS *5 Pereikime prie social
- Page 516 and 517: 518 JURGIS *7 buvo pavertę. Jie ai
- Page 518 and 519: 520 JURGIS *9 Ir teip jei t÷vyn÷s
- Page 520 and 521: 522 JURGIS *11 T÷vai išsigimę, b
- Page 522 and 523: 524 JURGIS *13 mūsų kalba neišdi
- Page 524 and 525: 526 JURGIS *15 Migsi teisingo sapnu
- Page 526 and 527: 528 JURGIS *17 Priešas, nor÷damas
- Page 528 and 529: 530 JURGIS *19 kad neprider niekint
- Page 530 and 531: 532 JURGIS *21 * * * Kalb÷damas ap
- Page 532 and 533: 534 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *2 r
- Page 534 and 535: 536 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *4 i
- Page 536 and 537: 538 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *2 pr
- Page 538 and 539: 540 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *4 su
- Page 540 and 541: 542 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *6 li
- Page 542 and 543: 544 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *8 ga
- Page 544 and 545: 546 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *10 p
- Page 546 and 547: 548 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *12 t
- Page 548 and 549: 550 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *14 D
- Page 552 and 553: 554 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *18 t
- Page 554 and 555: 556 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *20 K
- Page 556 and 557: 558 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *22 P
- Page 558 and 559: 560 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *24 l
- Page 560 and 561: 562 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *26 B
- Page 562 and 563: 564 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *28 m
- Page 564 and 565: 566 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *30 S
- Page 566 and 567: 568 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *32 l
- Page 568 and 569: 570 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *2 taryb
- Page 570 and 571: 572 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *4 teiku
- Page 572 and 573: 574 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *6 ir ai
- Page 575 and 576: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 577 and 578: *3 KONFERENCIJOS 579 Savo pranešim
- Page 579 and 580: *5 KONFERENCIJOS 581 vietų okupuot
- Page 581 and 582: *7 KONFERENCIJOS 583 universitetu;
- Page 583 and 584: *9 KONFERENCIJOS 585 Prof. Vandos
- Page 585 and 586: *11 MŪSŲ JUBILIATAI 587 Vaitkevi
- Page 587 and 588: *13 MŪSŲ JUBILIATAI 589 Autorinia
- Page 589 and 590: *15 MŪSŲ JUBILIATAI 591 Inteligen
- Page 591 and 592: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 593 and 594: *19 MŪSŲ JUBILIATAI 595 chirurgo,
- Page 595 and 596: *21 MŪSŲ JUBILIATAI 597 Yra gavę
- Page 597 and 598: *23 MŪSŲ JUBILIATAI 599 DR. ALOYZ
- Page 599 and 600: *25 MŪSŲ JUBILIATAI 601 (1970), P
552 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *16<br />
trumpai parašo ir apie Kristų 130. To reikalauja ir pats kontekstas. Juk jis,<br />
aprašydamas Piloto žiaurumus – žudynes 131, prisimena ir Kristų, kaip<br />
vieną iš Piloto aukų. Šitaip apie Kristų parašyti, žinoma, neteigiant jo dieviškojo<br />
mesianizmo, buvo galima visai nerizikuojant netekti Romos imperatorių<br />
malon÷s. Kaip Flavijus paraš÷, kad Erodas nužud÷ išmintingą<br />
ir teisų Joną Krikštytoją 132, lygiai taip trumpai pažym÷jo, kad gyveno<br />
Kristus ir jį nuteis÷ Pilotas kryžiaus mirtimi. J.Flavijus visai objektyviai<br />
gal÷jo parašyti, kad Pilotas, kaip rom÷nų valdininkas, nužud÷ Kristų<br />
kaip paprastą išminčių ar teisuolį. Juk Pilotas buvo garsus žudyn÷mis. Jis<br />
nužud÷ ne vieną nekaltą, teisuolį. Ne veltui už žudynes jį apkaltino konsulas<br />
Vitelijus ir išsiunt÷ pas imperatorių Tiberijų pasiaiškinti 133. Nors Tiberijus<br />
dar Pilotui esant kelyje mir÷ 134, tačiau jį, matyt, imperatorius Kaligula<br />
nubaud÷ už žudynes, kad nebegrįžo į Jeruzalę eiti prokuratoriaus<br />
pareigų.<br />
Be to, Flavijus, vienas iš žymiausių žydų ir rom÷nų istorikų, negal÷jo<br />
nutyl÷ti krikščionyb÷s. Juk I a. antrojoje pus÷je krikščionyb÷ buvo jau<br />
plačiai žinoma tiek Palestinoje, tiek Romos imperijoje 135. Pagaliau ir pati<br />
imperatorių Flavijų gimin÷ tur÷jo krikščionių 136. Būtų visai nesuprantama,<br />
kad jis, kaip istorikas, būtų visai savo skaitytojų nesupažindinęs, kas<br />
tie krikščionys ir iš kur jie kilę. Aišku, kad tokį plačiai žinomą faktą tur÷jo<br />
pamin÷ti. Ir de facto trumpai supažindino savo skaitytojus, t.y. nurod÷,<br />
kad Palestinoje gyveno toks teisuolis ir nuostabių dalykų darytojas J÷zus,<br />
jį žydų vyresnieji apkaltino ir Pilotas nuteis÷ kryžiaus mirtimi, o jo sek÷jai<br />
– krikščionys gavo vardą iš paties J÷zaus, vadinamo Kristumi, vardo<br />
137. Šitoks trumpas Kristaus gyvenimo apibūdinimas J.Flavijaus karjerai<br />
buvo visai nežalingas.<br />
Lieka klausimas, kod÷l Origenas nesinaudojo šiuo tekstu? Origenas,<br />
kovodamas su Celsu, ieškojo argumentų, patvirtinančių ne Kristaus istoriškumą,<br />
o jo dieviškumą. Celsas Kristaus istoriškumo neneig÷. Jis tik<br />
puol÷ Kristaus dieviškumą ir jo mokslą. Tod÷l šis trumpas liberalus J.Flavijaus<br />
Kristaus pamin÷jimas nebuvo joks argumentas prieš Celsą. Perskaitęs<br />
šį krikščionio ausį draskantį tekstą Origenas pagrįstai gal÷jo pasakyti,<br />
kad J.Flavijus netik÷jo, jog Kristus buvo Mesijas 138. Šio teksto dalies<br />
––––––––––––––––––––––<br />
130 Ten pat, 20, 6.<br />
131 Ten pat, 18, 4–5.<br />
132 Ten pat, 18, 7.<br />
133 Ten pat, 18, 5.<br />
134 Ten pat.<br />
135 P.C.Tacitus, Annales, 15, 44.<br />
136 Plg. Krauss, Roma Sotteranea, p. 43; P.Dovydaitis, min. veik., p. 112.<br />
137 J.Flavius, Antiquitates Judaicae, 18, 4, 6; J.Szymeczko, min. veik. p. 86–91.<br />
138 B.Č÷sn ys, min. veik., p. 5.
Change language