PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*11 JöZAUS KRISTAUS ISTORIŠKUMAS NEKRIKŠČIONIŲ ISTORIKŲ RAŠTUOSE 547
zus, išmintingas žmogus, jei tik galima jį žmogum pavadinti, nes jis dar÷
nuostabius dalykus ir buvo mokytojas tų, kurie su džiaugsmu priima tiesą:
tur÷jo daug sek÷jų, tiek žydų, tiek pagonių. Jis buvo Kristus, kurį mūsų
tautos vyresniesiems įskundus, Pilotas nuteis÷ kryžiaus mirtimi, tačiau
kurie nuo pradžios jį myl÷jo, nesiliov÷ jo myl÷ję. Jis jiems trečiąją
dieną pasirod÷ gyvas, taip kaip apie jį dieviški pranašai d÷l šito ir kitų
daugelio steb÷tinų dalykų buvo pranašavę. Dar ir mūsų dienomis gyvuoja
žmonių paderm÷, kurie pagal jį tebevadinami krikščionimis“.
Kokia šio teksto istorin÷ vert÷?
D÷l jo autentiškumo jau nuo XVI a. verda nuožmi kova82. Šioje kovoje
išryšk÷ja trys pagrindin÷s autorių grup÷s: a) iš viso neigia šio teksto
autentiškumą, b) ištisai pripažįsta viso šio teksto autentiškumą, c) iš dalies
pripažįsta šio teksto autentiškumą.
Pirmiausiai sustokime prie pirmosios grup÷s, kai išvis neigiamas šio
teksto autentiškumas. Ši grup÷ sako, kad tai v÷lesnių (po III a. antrosios
pus÷s) krikščionių kopijuotojų intarpas83. Jie sako, jog šis tekstas beveik
tris amžius nebuvo žinomas ir pasirod÷ pirmą kartą Eusebijo Cezariečio
„Bažnyčios istorijoje“ („Historia Ecclesiastica“) 84, kuri parašyta 325 m. 85
Origenas, gyvenęs 185–255 m., kovodamas su Celsu net tris kartus cituoja
J.Flavijaus „Antiquitates Judaicae“ 20, 8, 16 vietą, kur minimas „J÷zaus
brolis“, o teksto 18, 4, 6 visai niekur necituoja86. Tod÷l jie daro išvadą,
kad jis buvo kieno nors sukurtas po Origeno ir dar prieš Eusebijo „Bažnyčios
istorijos“ rašymo datą.
Iki III a. pabaigos niekas iš krikščionių rašytojų, kovodami su pagonimis,
šiuo tekstu nesinaudojo87. Toks eruditas ir plataus masto apologetas,
kaip krikščionių rašytojas Origenas, skaitydamas „Antiquitates Judaicae“
veikalą, šio teksto nerado. Jis net du kartus savo veikale „Contra
Celsum“ 88, parašytame 248–249 m., ir vieną kartą „Com. in Matheum“ 89
kalba apie Jokūbą, J÷zaus Kristaus brolį90, o tekste „Antiquitates Judaicae“,
18, 4, 6 visai nemini. Jie klausia, argi toks Origenas būtų nepasinaudojęs
šiuo jam taip reikalingu tekstu kovoje su Celsu ir rabinų judaizmu?
Juk ten aiškiai Flavijus tiki Kristaus dieviškumu ir mesianizmu91. Tai bū-
––––––––––––––––––––––
82 F.Meffert, min. veik., p. 112.
83 B.Č÷sn ys, min. veik., p. 4.
84 Historia Ecclesiastica, liet. vertimas: Eusebijas Cezarietis, Bažnyčios istorija, I knyga,
Vilnius, 1993, p. 15–44; P.Venckus, min. veik..
85 B.Č÷sn ys, min. veik., p. 4
86 Ten pat.
87 Plg. P.Dovydaitis, min. veik., p. 109.
88 Plg. Origenes, Contra Celsum, 1, 47, 11, 13; P.Dovydaitis, min. veik., p. 110.
89 Commentarium in Matheum, t. XC, 17.
90 J.Flavius, Antiquitates Judaicae, 20, 8, 16.
91 Ten pat, 18, 4, 6.