PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*9 JöZAUS KRISTAUS ISTORIŠKUMAS NEKRIKŠČIONIŲ ISTORIKŲ RAŠTUOSE 545
o apie religiją, dorą visai neužsimenama 65. Kaip dar būtų galima protingai
pagrįsti Justo Tiberiečio tyl÷jimo argumentą Kristaus istoriškumo nenaudai?
Atsakysime P.Dovydaičio citata: „Kalb÷ti apie Justo tylą, kad tur÷tum÷m
argumentą prieš Kristaus egzistavimą, tai spekuliuoti skaitytojų
arba klausytojų neišmanymu“ 66.
JUOZAPAS FLAVIJUS – žymiausias ano meto žydų istorikas – gim÷ 37–
38 m. iš kilmingų kunigų gimin÷s Jeruzal÷je67. Iš prigimties talentingas
jaunuolis greit iškilo ir pagars÷jo tarp tautiečių. Jo paties žodžiais tariant,
jau keturiolikos metų įgijo literato garbę, kunigų ir sostin÷s vyresniųjų
buvo gerai instruktuotas apie Šventąjį Raštą ir laikomas įstatymų aiškintoju68.
Šešiolikos metų įstoja į fariziejų mokyklą. Paskui mokosi sadukiejų
ir esenų mokyklose. Pagaliau išgirsta, kad dykumoje gyvena garsus atsiskyr÷lis
Banus, išvyksta pas jį ir mokosi atlikti asketizmo pratybas69. Sulaukęs
devyniolika metų, sugrįžta į Jeruzalę ir tampa fariziejų sektos nariu70.
Dvidešimt šešerių metų jau vyksta į Romą pas imperatorių Neroną
užtarti savo tautiečių kunigų, pakliuvusių valdžios nemalon÷n. Čia jam
per imperatoriaus žmoną žydę Pop÷ją kuo puikiausiai pavyksta71. Sutvarkęs
Romoje jam pavestus reikalus, grįžta Jeruzal÷n ir iki 66 m. gyvena
savo t÷višk÷je. 66 m. prasid÷jus žydų sukilimui, išrenkamas Galil÷jos
sukil÷lių vyriausiuoju vadu72. Tačiau kritus Jotapatos tvirtovei pasiduoda
rom÷nams į nelaisvę73. Rom÷nų karo vadui Vespasianui ir jo sūnui Titui
pranašauja imperatorių sostą74. Istorikas N.Maškinas apie J.Flavijų atsiliepia
kiek kitaip: „I a.m.e. antrojoje pus÷je jud÷jų rašytojas aristokratas
Juozapas Flavijus, pradžioje dalyvavęs jud÷jų sukilime, bet išdavęs sukil÷lius
ir per÷jęs į rom÷nų pusę“ 75. Gal čia truputį perd÷ta, tačiau ir iš paties
J.Flavijaus pasakojimo paaišk÷ja, kad jo pasidavimas rom÷nams ginklo
draugų buvo palaikytas išdavyste76. Šiaip ar taip, viena žinoma: nuo
69 m., t.y., kai Vespasianą Egipto legionai išrinko imperatoriumi, Flavijus
galutinai susideda su rom÷nais, įsiteikia imperatoriui Vespasianui ir šis
––––––––––––––––––––––
65 Plg. P.Dovydaitis, min. veik., p. 106.
66 Ten pat.
67 Plg. J.Flavius, Vita Josephi, p. 1 (549); J.Szymeczko, min. veik., p. 63; F.Meffert,
min. veik., p. 111.
68 Plg. J.Flavius, Vita Josephi, p. 1.
69 Ten pat.
70 Ten pat.
71 Plg. J.Flavius, Vita Josephi, p. 2 (550).
72 Ten pat, p. 12–13 (562–563).
73 J.Flavius, De bello Judaico, 3, 14.
74 Ten pat.
75 N.Maškinas, Senov÷s Romos istorija, Vilnius, 1952, p. 25.
76 Plg. J.Flavius, De bello Judaico, 5, 14.