02.08.2013 Views

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

544 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *8<br />

gana savitą gyvenimą58. Ne viskas jiems rūp÷jo, kas vyko Jud÷joje. Be to,<br />

turint galvoje Aleksandrijos atstumą nuo Jud÷jos, reikia sutikti, kad anomis<br />

susisiekimo priemon÷mis iš Jud÷jos žinios ateidavo gana pav÷luotai,<br />

o kai kurios visai jos nepasiekdavo. Taigi ir apie Kristų, kuris taip trumpai<br />

veik÷ toli, Galil÷joje, Filonas gal÷jo visai nežinoti, arba būti tik šį tą iškreiptai<br />

gird÷jęs, kas jam atrod÷ net d÷mesio n÷ra verta59. Antra, Filonas buvo filosofas, įsisąmoninęs Platono, Pitagoro ir judaizmo<br />

mokslą, visai kitaip žiūr÷jęs į Mesijo id÷ją. Jis lauk÷ galingo nacionalinio<br />

Mesijo, kuris tur÷jo išvaduoti tautą iš svetimųjų priespaudos60. Kristus buvo visai priešingas tokiai Mesijo sąvokai. Šitam graikų–pagonių–jud÷jų<br />

filosofui Kristus gal÷jo atrodyti (jeigu ką apie jį buvo gird÷jęs)<br />

arba koks paprastas liaudies kiršintojas, arba koks tuščias svajotojas, pasišovęs<br />

būti Mesiju, kokių anuomet nemažai pasitaikydavo61. Tod÷l Filonas<br />

visai nekreip÷ į Kristų d÷mesio ir nerado reikalo apie jį ką nors rašyti.<br />

Jeigu jis ką žinojo apie Kristų, tai tik iš Jud÷jos žydų vyresniųjų, Rašto<br />

aiškintojų, fariziejų. O šie juk laik÷ Kristų suvedžiotoju, piktžodžiautoju,<br />

žalingu liaudies kiršintoju, jų nustatytos tvarkos ir įstatymų griov÷ju.<br />

Taigi nebuvo jokio reikalo Filonui, filosofui, atsid÷jusiam daugiausia spekuliatyviniam<br />

filosofijos mokslui, rašyti apie kažkokį nenuoramą, liaudies<br />

kiršintoją. Filono gyvenamoji vieta, jo, kaip helenizuoto žydo, dvasia,<br />

pažiūros į Mesiją, filosofo darbas ir aplinka nuteik÷ jį taip, kad jeigu<br />

jis apie Kristų šiek tiek ir buvo gird÷jęs, kad tai neverta d÷mesio. Filonui<br />

tiko labiau tyl÷ti negu rašyti apie Kristų. Teisingai apie tai priduria P.Dovydaitis:<br />

„Sugrįžtant dar prie Filono, visiškai pagrįstai galima paklausti:<br />

kas gali įrodyti, kad Filonas viską, ką tik žinojo, tai ir pažym÷jo savo raštuose?<br />

Šį kartą mūsų nagrin÷jamame dalyke visiškai nesuinteresuotas<br />

Momsenas, matyt, tur÷jo pagrindą, jei, atsižvelgdamas į Filono raštus,<br />

pasteb÷jo, kad ką žydai mąst÷ ir jaut÷, negalima spręsti sulig to, ką jie rado<br />

tikslinga pasakyti savo graikiškai parašytuose raštuose“ 62. Taigi Filono<br />

tyla šiuo klausimu n÷ra vadinamasis tyl÷jimo argumentas, pagrindžiantis<br />

Kristaus istoriškumo paneigimą.<br />

Juo labiau tyl÷jimo argumento nepatvirtina žydų rašytojo Justo Tiberiečio<br />

kūriniai. Visi jo raštai yra žuvę. Apie juos sužinome tik iš netiesioginių<br />

šaltinių63. Likusiose nuotrupose neb÷ra daugelio svarbių dalykų64, ––––––––––––––––––––––<br />

58 Plg. A.Stöc klis, min. veik., p. 76–77; V.S.Serge jevas, Senov÷s Graikijos istorija, Vilnius,<br />

1955, p. 453.<br />

59 F.Meffert, min. veik., p. 110.<br />

60 J.Szymeczko, min. veik., p. 92–93<br />

61 J.Flavius, Antiquitates Judaicae, 20, 6; Apd 5, 36–38.<br />

62 P.Dovydaitis, min. veik., p. 105.<br />

63 J.Szymeczko, min. veik., p. 93.<br />

64 Ten pat.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!