02.08.2013 Views

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

536 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *4<br />

istoriografijos iššūkiais, taip pat pateikiame keletą nuorodų į sovietines<br />

kontroversines publikacijas 5.<br />

Baigiant reik÷tų pamin÷ti dar vieną problemą. Šventojo Sosto ir Lietuvos<br />

Respublikos pasirašytoje ir ratifikuotoje Sutartyje d÷l bendradarbiavimo<br />

kultūros, švietimo ir <strong>mokslo</strong> srityje įrašyta, kad Lietuvos Respublika<br />

pripažįsta visus tuos mokslinius vardus ir laipsnius, kuriuos sovietin÷s<br />

okupacijos metais Kauno kunigų seminarija teik÷. Taigi bent visas<br />

išeitas licenciato studijų kursas ir išlaikyti mons. K.Gaščiūno egzaminai<br />

tur÷tų būti pripažinti ir šių dienų Lietuvos aukštųjų mokyklų. O formalus<br />

darbo gynimas neįvyko ne d÷l darbo autoriaus kalt÷s, ne d÷l tuometinio<br />

Kauno kunigų seminarijos Teologijos fakulteto sprendimo, bet<br />

d÷l brutalaus, mokslin÷je srityje nekompetentingo, neteis÷to Religinių<br />

reikalų tarybos įgaliotinio įsikišimo.Tod÷l manome, kad atsižvelgiant<br />

į garbų darbo autoriaus amžių bei su darbo gynimu iš okupacinių struktūrų<br />

patirtą persekiojimą, VDU Katalikų teologijos fakultetas tur÷tų laikyti<br />

garbe mons. kan. Kazimierui Gaščiūnui pripažinti teologijos licenciato<br />

vardą. Taip būtų atitaisyta sovietmečiu jam padaryta moralin÷ ir<br />

akademin÷-mokslin÷ skriauda. Tuo labiau kad su darbu susipažinusio<br />

LKMA akademiko, profesoriaus, habilituoto daktaro, mūsų žymaus istoriko<br />

Antano Tylos išvada apie šį darbą buvo tokia: „Darbas parašytas vadovaujantis<br />

moksline metodika, pirminių šaltinių analize. Remiantis žydų<br />

istoriku Juozapu Flavijum, Kajaus Plinijaus Cecilijaus Sekundo rašytiniu<br />

palikimu ir rom÷nų istoriko Publijaus Kornelijaus Tacito, gerai žinomo<br />

iš Lietuvos istorijos, veikalu „Annales“, autorius įrodo Kristaus istoriškumą<br />

ir jo, kaip krikščionyb÷s pradininko, ryšį su vietove ir laiku. Apžvelgiama<br />

šaltinių apie Kristų pl÷tra. Darbo struktūra ir jo nuoseklumas<br />

d÷sningi. Siūlau darbą skelbti „LKMA Metraštyje“.<br />

––––––––––––––––––––––<br />

5 Z.Kosidovskis, Evangelijų sakm÷s, Vilnius, 1986, p. 308–314; F.Korovki nas, Senov÷s<br />

istorija, Kaunas, 1980, p. 223–225; Krikščionyb÷, Filosofijos žodynas, Vilnius, 1975,<br />

p. 228–229; J.Matulis, Kristaus legenda, Tarybin÷ moteris, 1959, Nr. 12, p. 2–3; J.Ragauskas,<br />

Ar gyveno Kristus?, Mokslas ir gyvenimas, 1966, Nr. 6, p. 11–12.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!