PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
532 JURGIS *21 * * * Kalb÷damas apie kovą su naująja dvasia ir su pravoslavija tepajudinau vien paprastuosius, žmogiškus būdus tos kovos, kas man par÷jo į galvą; o praleidau dvasiškus, antprigimtinius. Ne d÷l to, kad aš anuos aukščiau statyčiau už šituos. Ne d÷l to, kad nežinočiau, ką mes be Dievo pagelbos, be Jo šventos malon÷s n÷ žingsnio nužengti negal÷tume, o mūsų užmanymai išnyktų nei dulk÷s nuo v÷jo. Ne d÷l to, kad nežinočiau, ką gali malda, ką dievobaimingas kunigas gali? Tik jau mūsų dvasiškos priederm÷s ir kaipo krikščionių, ir kaipo kunigų teip giliai, teip dailiai, teip sumanančiai ir dievobaimingai yra išd÷tos asketiškose knygel÷se, kad nebegaliu tik iškęsti neparaginęs, kad labiaus vienytum÷si tarp savęs, o ypač su savo vyskupu, o tai d÷l to, kad kiti kunigai sako, juog neatsižiūrint n÷ ant kunigų, n÷ ant vyskupo, reikia eiti, kur protas veda. O tai netiesa. Visur kunigai privalo vienytis su vyskupu, jį myl÷ti ir gerbti. Mūsų gi meil÷, teip sakant, dvigubai turi būti karštesn÷, ir vienyb÷ tvirtesn÷, ir prisirišimas didesnis kaip kitų. Mes pasišvęsdami Dievui pridedame visą savo širdį, n÷ mažiausios neišskiriant dalel÷s, sud÷ti į vyskupo rankas. Tegul jis ją valdo, tegul neša Viešpačiui. Juo slidesnis kelias mums keliauti, juo tvirčiaus, nei maži vaikeliai kad neprapultume, laikykim÷s rankos savo t÷velio vyskupo. Juo visi iš visur mus skriaudžia ir spaudžia, juo spauskim÷s ir mes į krūvą ir juo glauskim÷s po vyskupo sparnu; jis mus užtars. Visame jo klauskim÷s ir klausykime, nieko be jo neužmanykime, neprad÷kime – kitaip iš mūs darbo gal nebūt nieko. Tik išvien beeidami, tarp savęs ir su vyskupu, tevaliosime atsispirti negandoms ir nelaim÷ms. Jei po vieną stosime, sugniuždys mus mūsų priešai. Kaip vilkai aveles be piemenio išblaškys mus ir išgaudys. Taigi palenkime savo norus po vyskupo kojų. Jei jie geri, tegul jis juos pakelia ir suvartoja; jei klaidus, mums kelią teparodai. Tik į darbą, į darbą! Pirmyn nenusimindami! Ne tokius sunkius laikus Lietuvoje ir Žemaičiuos perleido Bažnyčia, o vyskupai ją apgyn÷. Ir atkritus stabmeldystei apgyn÷; ir patvinus Kalvino mokslui apgyn÷; ir 63-iuose metuose šaliai sumišus, kad svietelis varguose skend÷jo ir eimanavo, ir verk÷, ir nebežinojo, n÷ kur d÷tis, n÷ ką daryti, n÷ kur vargų galas, Motiejus vyskupas a. atilsį jį guod÷, ramino ir apgyn÷. Ir dabart÷s tik laikykim÷s vyskupo, o jis mus teapgina.
LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 23. VILNIUS, 2003 533 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ Vilniaus universitetas ISTORINöS TIESOS APIE JöZŲ GYNöJAI SOVIETMEČIU Atsiminimai apie sovietmetį vis labiau grimzta į praeitį. Vis mažiau belieka šiame pasaulyje gyvų to meto įvykių liudytojų. Rašytiniai, paminkliniai šaltiniai tų laikų įvykiams pažinti lieka tik vienos pus÷s – sovietin÷s ateistin÷s propagandos darbuotojų surašyti ar sukurti. Su tokiu vienpusiškumu susiduriame jau tyrin÷dami sovietmečio istorijos įvykius, o dar keblesn÷ pad÷tis yra tų laikų tyrin÷tojų, kurie m÷gina tirti tarp to meto visuomen÷s grupių vykusias diskusijas, polemiką. Turime rankraštinių ir publikuotų šaltinių, pristatančių tik mažesn÷s visuomen÷s dalies – oficialių sovietin÷s valdžios darbuotojų skleistos ideologijos dokumentų. Kita – persekiota, didžioji tautos dalis netur÷jo jokios galimyb÷s arba tik labai ribotą galimybę palikti publikuotus ar bent raštu fiksuotus tekstus, kurie supažindintų ateities kartas su jų ginta pozicija. Gali susidaryti įspūdis, kad, pavyzdžiui, Katalikų Bažnyčios vadovai, ganytojai, kunigai n÷ neband÷ oponuoti brutaliai, neobjektyviai, su akivaizdžiais istoriniais faktais nesiskaitančiai ateistinei propagandai. Vyresnioji karta žino, kad tai netiesa. Žino, kad į liaudies ateistin÷s indoktrinacijos iššūkius drąsesnieji kunigai atsakydavo pamoksluose. Apie tai nemaža liudijimų galime rasti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ puslapiuose. Tačiau tai tik trumpi pamin÷jimai, parodantys oponavimo faktą, bet ne turinį. „Savilaida“ (t.y. rašomąja mašin÷le perrašytos) buvo platinamos ne tik verstin÷s užsienio autorių religin÷s knygos, bet ir kuriami nauji lietuviški tekstai, kuriais buvo atsiliepiama į „laiko“ iššūkius, jiems oponuojama, taip pat aprašoma ta dvasin÷ situacija, kurioje prievarta buvo laikoma to meto mūsų šviesuomen÷ ir liaudis. Tie „savilaidos“ rašiniai dūli asmenin÷se kunigų, vienuolių ir vyresnio amžiaus katalikų knygų rinkiniuose. Jie gelsta, mašinraščio eilut÷s byra, trupa, darosi nebeišskaitomos. Dar dešimtmetis, kitas, ir mes nebetur÷sime nesovietizuotų dokumentų, liudijančių apie tuomet visuomen÷je vykusią diskusiją. Ypač iš ankstyvesniojo laikotarpio, t.y. iki „LKB Kronikos“ pasirodymo 1972 m. Šioje tos epochos rašytinių šaltinių publikacijoje ir m÷giname pateikti šių dienų ir ateities tyrin÷tojų d÷mesiui neateistinę poziciją Kristaus isto-
- Page 479 and 480: *3 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGANI
- Page 481 and 482: *5 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGANI
- Page 483 and 484: *7 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGANI
- Page 485 and 486: *9 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGANI
- Page 487 and 488: *11 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 489 and 490: *13 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 491 and 492: *15 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 493 and 494: *17 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 495 and 496: *19 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 497: P u b l i k a c i j o s
- Page 500 and 501: 502 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 502 and 503: 504 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 504 and 505: 506 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 506 and 507: 508 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 508 and 509: 510 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 510 and 511: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 512 and 513: 514 JURGIS *3 lašui varvina savo n
- Page 514 and 515: 516 JURGIS *5 Pereikime prie social
- Page 516 and 517: 518 JURGIS *7 buvo pavertę. Jie ai
- Page 518 and 519: 520 JURGIS *9 Ir teip jei t÷vyn÷s
- Page 520 and 521: 522 JURGIS *11 T÷vai išsigimę, b
- Page 522 and 523: 524 JURGIS *13 mūsų kalba neišdi
- Page 524 and 525: 526 JURGIS *15 Migsi teisingo sapnu
- Page 526 and 527: 528 JURGIS *17 Priešas, nor÷damas
- Page 528 and 529: 530 JURGIS *19 kad neprider niekint
- Page 532 and 533: 534 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *2 r
- Page 534 and 535: 536 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *4 i
- Page 536 and 537: 538 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *2 pr
- Page 538 and 539: 540 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *4 su
- Page 540 and 541: 542 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *6 li
- Page 542 and 543: 544 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *8 ga
- Page 544 and 545: 546 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *10 p
- Page 546 and 547: 548 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *12 t
- Page 548 and 549: 550 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *14 D
- Page 550 and 551: 552 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *16 t
- Page 552 and 553: 554 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *18 t
- Page 554 and 555: 556 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *20 K
- Page 556 and 557: 558 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *22 P
- Page 558 and 559: 560 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *24 l
- Page 560 and 561: 562 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *26 B
- Page 562 and 563: 564 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *28 m
- Page 564 and 565: 566 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *30 S
- Page 566 and 567: 568 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *32 l
- Page 568 and 569: 570 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *2 taryb
- Page 570 and 571: 572 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *4 teiku
- Page 572 and 573: 574 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *6 ir ai
- Page 575 and 576: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 577 and 578: *3 KONFERENCIJOS 579 Savo pranešim
- Page 579 and 580: *5 KONFERENCIJOS 581 vietų okupuot
LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 23. VILNIUS, 2003<br />
533<br />
VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ<br />
Vilniaus universitetas<br />
ISTORINöS TIESOS APIE JöZŲ GYNöJAI SOVIETMEČIU<br />
Atsiminimai apie sovietmetį vis labiau grimzta į praeitį. Vis mažiau<br />
belieka šiame pasaulyje gyvų to meto įvykių liudytojų. Rašytiniai, paminkliniai<br />
šaltiniai tų laikų įvykiams pažinti lieka tik vienos pus÷s – sovietin÷s<br />
ateistin÷s propagandos darbuotojų surašyti ar sukurti. Su tokiu<br />
vienpusiškumu susiduriame jau tyrin÷dami sovietmečio istorijos įvykius,<br />
o dar keblesn÷ pad÷tis yra tų laikų tyrin÷tojų, kurie m÷gina tirti tarp to<br />
meto visuomen÷s grupių vykusias diskusijas, polemiką. Turime rankraštinių<br />
ir publikuotų šaltinių, pristatančių tik mažesn÷s visuomen÷s dalies<br />
– oficialių sovietin÷s valdžios darbuotojų skleistos ideologijos dokumentų.<br />
Kita – persekiota, didžioji tautos dalis netur÷jo jokios galimyb÷s<br />
arba tik labai ribotą galimybę palikti publikuotus ar bent raštu fiksuotus<br />
tekstus, kurie supažindintų ateities kartas su jų ginta pozicija. Gali susidaryti<br />
įspūdis, kad, pavyzdžiui, Katalikų Bažnyčios vadovai, ganytojai,<br />
kunigai n÷ neband÷ oponuoti brutaliai, neobjektyviai, su akivaizdžiais istoriniais<br />
faktais nesiskaitančiai ateistinei propagandai. Vyresnioji karta<br />
žino, kad tai netiesa. Žino, kad į liaudies ateistin÷s indoktrinacijos iššūkius<br />
drąsesnieji kunigai atsakydavo pamoksluose. Apie tai nemaža liudijimų<br />
galime rasti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ puslapiuose.<br />
Tačiau tai tik trumpi pamin÷jimai, parodantys oponavimo faktą, bet ne<br />
turinį. „Savilaida“ (t.y. rašomąja mašin÷le perrašytos) buvo platinamos<br />
ne tik verstin÷s užsienio autorių religin÷s knygos, bet ir kuriami nauji lietuviški<br />
tekstai, kuriais buvo atsiliepiama į „laiko“ iššūkius, jiems oponuojama,<br />
taip pat aprašoma ta dvasin÷ situacija, kurioje prievarta buvo<br />
laikoma to meto mūsų šviesuomen÷ ir liaudis. Tie „savilaidos“ rašiniai<br />
dūli asmenin÷se kunigų, vienuolių ir vyresnio amžiaus <strong>katalikų</strong> knygų<br />
rinkiniuose. Jie gelsta, mašinraščio eilut÷s byra, trupa, darosi nebeišskaitomos.<br />
Dar dešimtmetis, kitas, ir mes nebetur÷sime nesovietizuotų dokumentų,<br />
liudijančių apie tuomet visuomen÷je vykusią diskusiją. Ypač iš<br />
ankstyvesniojo laikotarpio, t.y. iki „LKB Kronikos“ pasirodymo 1972 m.<br />
Šioje tos epochos rašytinių šaltinių publikacijoje ir m÷giname pateikti<br />
šių dienų ir ateities tyrin÷tojų d÷mesiui neateistinę poziciją Kristaus isto-
Change language